Lyginamasis variantas
2022
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 30 dalį:
„30. Slėptuvė – specialiosios paskirties statinys arba
specialiai įrengta patalpa gyventojams, kuri užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu, apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.“
straipsnio 1 dalį:
„1. Ekstremaliųjų situacijų metu valstybės
tarnautojai ir darbuotojai, vykdantys valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatytus uždavinius ir funkcijas gyventojai nuo jų gyventojų gyvybei ar sveikatai gresiančių pavojingų veiksnių apsaugomi slėptuvėse.“
2Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį:
„2. Gyventojų apsauga slėptuvėse vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka, prioritetą teikiant valstybės tarnautojams ir darbuotojams, vykdantiems valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatytus uždavinius ir funkcijas, moterims su vaikais, nėščiosioms, vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir gyventojams, kurie ekstremaliųjų situacijų metu atlieka būtinas užduotis. Kiti gyventojai, kurie ekstremaliųjų situacijų metu neturi priskirtų būtinų užduočių, laikinai apsaugomi kolektyvinės apsaugos statiniuose.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 2 ir 24 straipsnių pataisas paskatino Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje paaiškėjusi kritinė situacija dėl specialiosios paskirties statinių arba specialiai įrengtų patalpų gyventojams – slėptuvių, turinčių užtikrinti gyventojų gyvybės ir sveikatos apsaugą karo, ekstremalios ir žmonių sveikatai pavojingos situacijos metu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra 1913 kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose vietos numatytos maždaug 1,2 mln. (44 proc.) šalies gyventojų. Lietuvoje kolektyvinės apsaugos statiniais dažniausiai yra priskirti darželiai, mokyklos, sporto, kultūros centrai ir panašūs statiniai. Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo specialistai teigia, kad tokie kolektyvinės apsaugos statiniai, kaip mokyklos, darželiai ir panašūs pastatai, kurie dažniausiai yra be rūsių, karo atveju nuo pavojų neapsaugos. Esant ekstremaliai situacijai ar karui slėptuvė turi užtikrinti tinkamas sąlygas joje žmonėms saugiai slėptis dvi-tris savaites. Slėptuvės turi būti apsaugotos nuo šalčio, vėjo, lietaus, radiacinės grėsmės bei oro antskrydžių ir kitų pavojų. Suomijoje visuose pastatuose, kur nuolat būna, dirba ar mokosi žmonės turi būti atominės slėptuvės, kuriose tilptų pastate esantys žmonės. Jų įrengimui nustatyti tam tikri reikalavimai. Slėptuvės su išlygomis gali būti numatytos ir požeminėse automobilių saugyklose, tačiau pastato operatorius turi turėti galimybę per dvi valandas modifikuoti suplanavimą taip, kad dalis patalpos būtų pritaikoma žmonių poreikiams: su visomis inžinerinėmis sistemomis, lovomis, antklodėmis ir vandens atsargomis kelioms paroms.
7 milijonams Švedijos gyventojų yra įkurta 65 000 slėptuvių (šiuo metu Švedijoje yra virš 10 mln. gyventojų). Slėptuvių daugiausia įrengta didžiuosiuose šalies miestuose ir miestuose, kuriuos gali būti sunku evakuoti. Slėptuvės, esančios daugiabučių ir biurų kvartaluose, garažuose ir pastatytos kalnuose, yra skirtos užtikrinti, kad Švedijos gyventojai būtų saugūs karo atveju. Europoje Švedija ir Suomija yra geriausiai pasirengusios apsaugoti pakankamą skaičių savo gyventojų. Švedija turi slėptuvių 80 proc., o Suomija – 70 proc. savo šalies populiacijos apsaugai. Nepaisant to, kad Lietuvoje yra kritinė situacija dėl slėptuvių, tačiau ir nuostatos, įtvirtintos civilinės saugos įstatyme numato tik tai, kad slėptuvės yra skirtos tik gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu, apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Ši nuostata prasilenkia su lygiateisiškumo principu ir jį pažeidžia. Dėl nestabilios geopolitinės situacijos Lietuvos kaimynystėje slėptuvės, turinčios užtikrinti gyventojų gyvybės ir sveikatos apsaugą karo, ekstremalios ir žmonių sveikatai pavojingos situacijos metu, turi tapti prieinamos visiems, o ne tik gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą. Todėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo straipsnio papildymo įstatymo pataisomis siekiama:
a) pakeisti slėptuvės sąvoką;
b) įtvirtinti, kad slėptuvės būtų skirtos visiems gyventojams;
c) numatyti gyventojų grupes, kurioms apsauga slėptuvėse būtų užtikrinama prioritetine tvarka; Šiems tikslams pasiekti siūloma: 1.
Pakeisti Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 30 dalį ir ja numatyti, kad slėptuvė – specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. 2. Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ja numatyti, kad ekstremaliųjų situacijų metu gyventojai nuo jų gyvybei ar sveikatai gresiančių pavojingų veiksnių apsaugomi slėptuvėse. 3. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ja numatyti, kad gyventojų apsauga slėptuvėse vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka, prioritetą teikiant valstybės tarnautojams ir darbuotojams, vykdantiems valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatytus uždavinius ir funkcijas, moterims su vaikais, nėščiosioms, vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir gyventojams, kurie ekstremaliųjų situacijų metu atlieka būtinas užduotis. Kiti gyventojai laikinai apsaugomi kolektyvinės apsaugos statiniuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Linas Jonauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nurodyta, kad slėptuvė – specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu, apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.
Šio įstatymo 24 straipsnio
darbuotojai, vykdantys valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatytus uždavinius ir funkcijas, nuo gyventojų gyvybei ar sveikatai gresiančių pavojingų veiksnių apsaugomi slėptuvėse. Minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiti gyventojai, kurie ekstremaliųjų situacijų metu neturi priskirtų būtinų užduočių, laikinai apsaugomi kolektyvinės apsaugos statiniuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo
specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Taip pat siūloma pakeisti šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir ja numatyti, kad ekstremaliųjų situacijų metu gyventojai nuo jų gyvybei ar sveikatai gresiančių pavojingų veiksnių apsaugomi slėptuvėse. Civilinės saugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad gyventojų apsauga slėptuvėse vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka, prioritetą teikiant valstybės tarnautojams ir darbuotojams, vykdantiems valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatytus uždavinius ir funkcijas, moterims su vaikais, nėščiosioms, vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir gyventojams, kurie ekstremaliųjų situacijų metu atlieka būtinas užduotis.
Kiti gyventojai laikinai apsaugomi kolektyvinės apsaugos statiniuose. Tokiu būdu, gyvybės ir sveikatos apsaugą karo, ekstremalios ir žmonių sveikatai pavojingos situacijos metu slėptuvėse galima bus užtikrinti didesnei Lietuvos gyventojų daliai, vyks aktyvesnė slėptuvių plėtra. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Civilinė sauga“, „Slėptuvės“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
STRAIPSNIų PAkeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-05-10 Nr. XIVP-1658 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pavadinime žodis „projektas“ nerašomas. 2. Svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nereikėtų nurodyti, kad slėptuvėse bei kolektyvinės apsaugos statiniuose gyventojai apsaugomi ne tik ekstremaliosios situacijos, tačiau ir karo metu. 3. Atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiama daugiau nei pusė įstatymo 24 straipsnio struktūrinių dalių, siūlome visą šį straipsnį dėstyti nauja redakcija. 4. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą siūlomame keisti įstatyme, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]