Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 5 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) asmenys be pilietybės ir kitų valstybių piliečiai, kurie gauna Lietuvos Respublikoje išduodamus asmens dokumentus, deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kurių civilinės būklės aktai ar Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota civilinė sąjunga ir jos pasikeitimai registruojami Lietuvos Respublikos institucijose.“
išdėstyti taip: „11) tėvų, vaikų, ir sutuoktinių ir partnerių, įregistravusių civilinę sąjungą Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo nustatyta tvarka, kodai; jeigu asmens kodai nesuteikti, – kiti asmens duomenys, pagrįsti dokumentais ir nurodyti Gyventojų registro nuostatuose;“. 2. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu:
„20) abiejų partnerių pasirašyto ir notarine
tvarka patvirtinto bendro pareiškimo dėl civilinės sąjungos įregistravimo ir notarine tvarka ar teismo patvirtinto bendro abiejų partnerių ar teismo patvirtinto vieno iš partnerių vienašalio pareiškimo dėl civilinės sąjungos pabaigos duomenys (pareiškimą pasirašę partneriai, pareiškimo patvirtinimo vieta ir data, žyma apie notarinį patvirtinimą, teismo sprendimo įsiteisėjimo data, duomenų įrašymo data);“. 3. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 21 punktu:
„21) teismo pavadinimas ir teismo sprendimo,
kuriuo Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota civilinė sąjunga pripažinta negaliojančia, įsiteisėjimo data, duomenų įrašymo data.“
Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Informacija apie giminystės ir svainystės ryšius gali būti teikiama teisėtvarkos, žvalgybos subjektams, mokesčių administravimo institucijoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti; Lietuvos Respublikos Seimo komisijoms – įstatymų, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų nustatyta tvarka pavestiems uždaviniams įgyvendinti. Informacija apie giminystės ryšius gali būti teikiama Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai teisės aktuose jai nustatytoms funkcijoms atlikti; notarams – paveldėjimo byloms tvarkyti ir nustatyti, ar nėra įstatymų nustatytų apribojimų sudaryti sandorius su artimaisiais giminaičiais; asmenims, kuriems įstatymų nustatyta teisė spręsti Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, – sprendimams šiais klausimais priimti; konsuliniams pareigūnams – kai to reikia konsulinei veiklai atlikti, taip pat nustatyti, ar nėra įstatymų nustatytų apribojimų sudaryti santuoką, Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatyme įtvirtintą civilinę sąjungą ir sandorius su artimaisiais giminaičiais; Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui – kai įregistruojami nekilnojamieji daiktai, įgyti nuosavybėn įgyjamąja senatimi; Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – nemokumo administratoriaus skyrimo apribojimams nustatyti; Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui – kai to reikia organizuojant okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą, ieškant jų giminaičių.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio
31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Jurgita Sejonienė Vytautas Mitalas Eugenijus Gentvilas Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Emanuelis Zingeris Laima Liucija Andrikienė
Projekto Nr. XIVP-1697(2) lyginamasis variantas
Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu: „20) požymis, kad asmuo yra sudaręs susitarimą dėl civilinės sąjungos, susitarimo dėl civilinės sąjungos sudarymo ir pabaigos datos.“
Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Informacija apie giminystės ir svainystės ryšius gali
būti teikiama teisėtvarkos, žvalgybos subjektams, mokesčių administravimo institucijoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti; Lietuvos Respublikos Seimo komisijoms – įstatymų, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų nustatyta tvarka pavestiems uždaviniams įgyvendinti.
Informacija apie giminystės ryšius gali būti teikiama Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai teisės aktuose jai nustatytoms funkcijoms atlikti; notarams – paveldėjimo byloms tvarkyti ir nustatyti, ar nėra įstatymų nustatytų apribojimų sudaryti sandorius su artimaisiais giminaičiais; asmenims, kuriems įstatymų nustatyta teisė spręsti Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, – sprendimams šiais klausimais priimti; konsuliniams pareigūnams – kai to reikia konsulinei veiklai atlikti, taip pat nustatyti, ar nėra įstatymų nustatytų apribojimų sudaryti santuoką, civilinę sąjungą ir sandorius su artimaisiais giminaičiais; Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui – kai įregistruojami nekilnojamieji daiktai, įgyti nuosavybėn įgyjamąja senatimi; Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – nemokumo administratoriaus skyrimo apribojimams nustatyti; Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui – kai to reikia organizuojant okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą, ieškant jų giminaičių.“
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2023 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SĄJUNGOS įstatymo,
paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projektas (toliau – ir LR CSĮ projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – ir LR CK projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 50 straipsnio pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – ir LR CKCSĮĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ir LR GRĮ projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) parengti, siekiant sureguliuoti ir teisiškai apsaugoti bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų turtinius ir neturtinius teisinius bendro gyvenimo – civilinės sąjungos – santykius. 2000 m. liepos 18 d. priimtu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu (toliau – LR CKCSĮĮ), buvo patvirtintas LR CK, kuris įsigaliojo nuo
įsigaliojimo terminus. LR CKCSĮĮ 28 straipsnis nustato, jog LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento.
Tuo tarpu LR CKCSĮĮ 50 straipsnio 1 punkto (f) papunktis nustato pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2002 m. sausio 1 d. parengti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą. Akcentuotina, jog LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriuje numatytos teisės normos, reguliuojančios bendrai gyvenančių asmenų, nesudariusių santuokos (partnerių), teisinius santykius, nuo 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo LR CK, iki šiol yra neįsigaliojusius ir neveikiančios, nes nebuvo priimtas būtinas partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantis įstatymas. Nepaisant to, kad šiuo metu nėra įtvirtintas ir galiojantis partnerių santykius reglamentuojantis teisinis reguliavimas, faktiniai partnerių santykiai gyvenimiškai egzistuoja, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir žemiau pateikiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, šie santykiai privalo būti teisiškai sureguliuoti. 2011 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiame nutarime, be kita ko, buvo išaiškinta, kad pagal Konstituciją, inter alia, jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia, santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
Šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybė turi pareigą ne tik nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeiminiai santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeiminius santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos narių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį) ir kt.). Aptariamame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat akcentavo, jog „pagal Konstituciją, inter alia, konstitucinį teisinės valstybės principą, Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, vykdydamas savo konstitucinius įgaliojimus ir teisės aktais reguliuodamas šeimos santykius, privalo paisyti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių reikalavimų, inter alia, asmenų lygiateisiškumo, pagarbos žmogaus orumui, privačiam gyvenimui.“
d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą Nr. KT3-N1/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Nutarime Konstitucinis Teismas akcentavo, jog, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Kita vertus, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į objektyvius ir konstituciškai pagrįstus kriterijus, gali būti nustatytas diferencijuotas valstybės globos ir paramos šeimai teisinis reguliavimas. Taigi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota teisinė doktrina suponuoja, jog bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų turtiniai ir neturtiniai teisiniai santykiai privalo būti teisiškai sureguliuoti ir apsaugoti, nepažeidžiant lygiateisiškumo bei diskriminacijos draudimo principų. Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2020 metais parengta apžvalga „Tos pačios lyties ir skirtingų lyčių asmenų partnerystės ir santuokos teisiniai institutai Europos Sąjungos valstybėse narėse”[1], Įstatymų projektų rengimo metu net 20 Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktais reguliuojami registruotos partnerystės santykiai (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Ispanija, Italija, Graikija, Kipras, Kroatija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija).
Todėl, atsižvelgiant tiek į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, tiek į Europos Sąjungos valstybių narių praktiką partnerystės ar analogiško instituto teisinio reguliavimo klausimais, Įstatymų projektais, tarp kurių taip pat yra ir naujas Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projektas, siekiama teisiškai sureguliuoti ir užtikrinti santuokos nesudariusių, bendrą gyvenimą kuriančių asmenų – partnerių – teisių ir teisėtų interesų apsaugą, reglamentuoti šių asmenų tarpusavio pareigas. Priėmus Įstatymų projektus, būtų pripažintas netekusiu galios šiuo metu faktiškai neveikiantis LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius ir priimtas naujas įstatymas – LR CSĮ, kuriuo būtų iš naujo visapusiškai sureguliuoti civilinės partnerytės teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad „partnerystės“ sąvoka LR CK yra vartojama ir iš jungtinės veiklos kylantiems išimtinai turtiniams pobūdžio santykiams apibūdinti, siekiant atskirti ir teisiškai reglamentuoti dviejų asmenų (partnerių) kuriamus tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius tarpusavio santykius, pagrįstus monogamijos, savanoriškumo ir lygiateisiškumo principais, siūloma naudoti „civilinės sąjungos“ sąvoką.
Įstatymų projektais siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius, taip pat partnerių turtinius santykius su trečiaisiais asmenimis. Toks teisinis reguliavimas padės fiziniams asmenims išspręsti pagrindines praktines problemas, kylančias partnerių tarpusavio asmeniniuose santykiuose, o taip pat partnerių santykiuose su trečiaisiais asmenimis (pavyzdžiui, naudojimas ir disponavimas partneriams priklausančiu bendru turtu, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties, susižinojimas sveikatos priežiūros įstaigose ir kita). Šio konstituciškai būtino reguliavimo įtvirtinimas sudarys sąlygas apibrėžti civilinėje sąjungoje esančių asmenų tarpusavio teises ir pareigas, tokiu būdu apsaugant jų teisėtus lūkesčius ir interesus, reglamentuojant šių asmenų tarpusavio pareigas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų parengimą inicijavo ir Įstatymų projektus parengė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijoms priklausantys Seimo nariai. 3.
projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiai dienai LR CK įtvirtinto 3.229 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. LR CKCSĮĮ 28 straipsnis nustato, jog LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Tuo tarpu LR CKCSĮĮ 50 straipsnio 1 punkto (f) papunktis nustato pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2002 m. sausio 1 d. parengti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą. Akcentuotina, kad LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriuje įtvirtintos teisinės normos per 20 metų nuo LR CK priėmimo ir įsigaliojimo taip ir neįsigaliojo, kadangi nebuvo priimtas būtinas partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantis įstatymas, kaip tai įtvirtinta LR CKCSĮĮ 28 straipsnyje. Be kita ko, neįsigaliojusiomis LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus normomis reguliuojama tik dalis partnerių turtinius teisinius santykius sudarančių aspektų (pavyzdžiui, bendrai naudojamo turto teisinis režimas, bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimas, teisės disponuoti bendrai naudojamu turtu apribojimai, teisės naudotis bendra gyvenamąja patalpa įgyvendinimas ir kt.), tačiau nereguliuojami kiti svarbūs bendro gyvenimo klausimai, pradedant partnerių santykiais su trečiaisiais asmenimis, partnerių tarpusavio išlaikymu, paveldėjimo vienam iš partnerių mirus bei partnerių neturtinius teisinius santykius sudarančiais klausimais (pavyzdžiui, partnerių tarpusavio įsipareigojimas vienas kitam ir kt.).
Akcentuotina, jog LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus normomis apskritai nėra sureguliuoti tarpusavio asmeninius santykius kuriančių tos pačios lyties asmenų santykiai, taigi, nėra įtvirtinta šių asmenų teisių ir teisėtų interesų teisinė apsauga, nereglamentuojamos šių asmenų tarpusavio pareigos. Atitinkamai Įstatymų projektais taip pat siekiama sureguliuoti tarpusavio asmeninius santykius kuriančių tos pačios lyties porų teises ir pareigas. Taigi, Įstatymų projektais siekiama pripažinti netekusiu galios LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrių kaip neišsamiai sureguliuojantį partnerystės institutą ir priimti atskirąjį civilinės sąjungos teisinius santykius reglamentuojantį LR CSĮ, kuriuo visapusiškai būtų sureglamentuoti partnerių turtiniai ir neturtiniai teisiniai santykiai, šių asmenų tarpusavio pareigos. Atsižvelgiant į pasirinktą teisinio reguliavimo modelį, siūloma atsisakyti LR CKCSĮĮ 28 straipsnyje nurodomo LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus įsigaliojimo termino (pripažįstant šį LR CKCSĮĮ straipsnį netekusiu galios) bei 50 straipsnio 1 punkto f) papunktyje įtvirtinto pasiūlymo termino Vyriausybei parengti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą (pripažįstant šį papunktį netekusiu galios).
Tuo tarpu šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo redakcijoje nėra reglamentuota, kad gyventojų registre yra tvarkomi partnerių duomenys, tokie kaip partnerių asmens kodai, abiejų partnerių pasirašyto ir notarine tvarka patvirtinto bendro pareiškimo dėl civilinės sąjungos ir notarine tvarka arba teismo patvirtinto bendro abiejų partnerių ar teismo partvirtinto vieno iš partnerių vienašalio pareiškimo dėl civilinės sąjungos pabaigos duomenys, teismo pavadinimas ir teismo sprendimo, kuriuo LR CSĮ nustatyta tvarka įregistruota civilinė sąjunga pripažinta negaliojančia, įsiteisėjimo data, duomenų įrašymo data. Taip pat šiame įstatyme nėra numatyta galimybė teikti informaciją apie asmenų, siekiančių tapti partneriais, giminystės ar svainystės ryšius konsuliniams pareigūnams (kai to reikia), siekiant nustatyti, ar nėra įstatymų nustatytų apribojimų įregistruoti civilinę sąjungą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Dėl LR CSĮ projekto. LR CSĮ projekto 3 straipsniu siūloma civilinės sąjungos sampratą apibrėžti tokiu būdu: „Civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo partneriai siekia sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius”. Taigi, vadovaujantis LR CSĮ projekto 3 straipsniu, būtų įtvirtintas registruotos lyčiai neutralios civilinės sąjungos modelis, o teisinės civilinės sąjungos pasekmės atsirastų nuo civilinės sąjungos įregistravimo momento.
LR CSĮ projekto 5 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad civilinė sąjunga sukelia teisines pasekmes nuo duomenų pagal abiejų asmenų, siekiančių įregistruoti civilinę sąjungą, pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinė sąjungos įregistravimo įrašymo Lietuvos Respublikos gyventojų registre momento. Šiuos duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio pareiškimo patvirtinimo pateikia notaras. Toks LR CSĮ projektu siūlomas registruotos civilinės sąjungos modelis padės užtikrinti partnerių tarpusavio asmeninių santykių aiškumą, jų išviešinimą ir suvokimą apie įgyjamas teises ir prisiimamas pareigas. To paties LR CSĮ projekto 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama, jog civilinė sąjunga gali būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai. LR CSĮ projekto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos dėl faktinės civilinės sąjungos juridinio fakto nustatymo yra nagrinėjamos mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 – 448 straipsnius. Pažymėtina, kad LR CSĮ projekto 8 straipsnio 2 dalimi siekiama apsaugoti faktinėje civilinėje sąjungoje esančių asmenų santykius bei sudaryti galimybę faktiniams partneriams ginti savo teises, kildinamas iš faktinės civilinės sąjungos. Pagal LR CSĮ 8 straipsnio 1 dalį nustatoma, jog civilinės sąjungos faktas prieš trečiuosius asmenimis gali būti panaudotas tik jei Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra įrašyti duomenys dėl civilinės sąjungos įregistravimo.
Faktinės civilinės sąjungos įregistravimas ir šio fakto išviešinimas padės partneriams išvengti galimų teisinių ginčų su trečiaisiais asmenimis. LR CSĮ projekto 4 straipsnyje nustatytos civilinės sąjungos įregistravimo sąlygos, t. y. asmenys turi būti sulaukę pilnametystės, nesiejami LR CSĮ projekto 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis. Taigi galiotų draudimas civilinę sąjungą įregistruoti artimiesiems giminaičiams. Pradėdami civilinę sąjungą, partneriai taip pat turės būti veiksnūs. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negalės įregistruoti civilinės sąjungos be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas tokio sutikimo neduotų, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą įregistruoti civilinę sąjungą galėtų duoti teismas. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negalėtų įregistruoti civilinės sąjungos. Partneriai, atitinkantys aukščiau nurodytas sąlygas, turi teisę pasirašyti ir notarine tvarka patvirtinti bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo. Šiuos duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio pareiškimo patvirtinimo pateikia notaras. Siekiant pabrėžti partnerių kuriamų tarpusavio asmeninių santykių pobūdį, LR CSĮ projekto 6 straipsniu siūloma įtvirtinti asmenines neturtines partnerių teises ir pareigas: pareigą būti vienas kitam lojaliu ir gerbti vienas kitą, taip pat remti vienas kitą moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno partnerio galimybes prisidėti prie bendro gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo. Minėtos pareigos yra tiek teisinės, tiek moralinės.
Šios neturtinės partnerių pareigos yra tarpusavyje susijusios. Už šių pareigų nevykdymą nėra numatyta sankcijų, tuo labiau, negalima priversti partnerių vykdyti šias pareigas, tačiau nurodytų asmeninių neturtinių partnerių pareigų pažeidimas ar jų nevykdymas gali būti pagrindas civilinės sąjungos teisinių santykių pabaigai. Pažymėtina, kad civilinės sąjungos teisinių santykių reguliavimas kartu būtų grindžiamas LR CSĮ projekto 2 straipsnyje įtvirtintais teisiniais principais, tokiais kaip civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių lygiateisiškumo bei kitais šioje dalyje nurodytais principais. Be to, partneriams taip pat galiotų LR CSĮ projekto 4 straipsnio 1 ir 3 dalyje įtvirtintas draudimas pažeisti monogamijos principą. Pagal LR CSĮ projekto nuostatas, duomenų pagal abiejų asmenų, siekiančių įregistruoti civilinę sąjungą, pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo įrašymas Lietuvos Respublikos gyventojų registre sukeltų, be kita ko, šias pagrindines teisines pasekmes: a) partneriams būtų suteikta galimybė savo susitarimu nustatyti kitokį nei siūlomo LR CSĮ projekto 13 straipsnyje numatytą partnerių turto teisinį režimą (žr. LR CSĮ projekto 13 straipsnio 2 dalį); b) partnerių turto teisinis režimas, atitinkantis LR CSĮ projekte įtvirtintas sąlygas, galėtų būti priskiriamas prie bendro partnerių turto, nurodomos asmeninės nuosavybės teise valdomo turto kategorijos (žr. LR CSĮ projekto 15-17 straipsnius); c) partneriams būtų suteikiama kito partnerio atstovavimo ir veikimo kito partnerio vardu teisė (žr. LR CSĮ projekto 7 straipsnį); d) palikėją pergyvenęs partneris galėtų paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra); kartu nustatoma, jog partneriams būtų taikomos analogiškos LR CK penktoje knygoje „Paveldėjimo teisė” įtvirtintos ir sutuoktiniams taikomos normos (žr. LR CSĮ projekto 20 straipsnį).
Plačiau aptartinas partnerio (-ių) turto teisinis režimas. LR CSĮ projekto 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad turtas, civilinės sąjungos laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, kartu preziumuojant, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Šis režimas būtų netaikomas asmeninei partnerių nuosavybei, kurios sąrašas įtvirtintas LR CSĮ projekto 17 straipsnyje. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į LR CSĮ projekto 15 straipsnio nuostatas, kuriose numatytas partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas, jo teisinis režimas ir šio režimo pabaiga. Nustatant tokį turtą mutatis mutandis būtų taikomos galiojančios LR CK 3.84 straipsnio nuostatos, o remiantis panašiais principais, kurie įtvirtinti LR CK 3.84 straipsnio 4 dalyje, turtas įgytų partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinį statusą nuo civilinės sąjungos įregistravimo Lietuvos Respublikos gyventojų registre dienos, tačiau šį faktą prieš trečiuosius asmenis galėtų panaudoti tik tuo atveju, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas. Kartu pastebėtina, kad LR CSĮ projekto 13 straipsnio 2 dalyje civilinėje sąjungoje esantiems partneriams suteikta galimybė sudaryti sutartį, kurioje jie nustatytų savo turtines teises ir pareigas civilinės sąjungos metu, taip pat civilinei sąjungai pasibaigus. Tokia sutartis ir jos pakeitimai turėtų būti patvirtinti notarine tvarka ir įregistruoti vedybų sutarčių registre. Šiai sutarčiai taip pat mutatis mutandis būtų taikomos kitos galiojančio LR CK 3.101–3.108 straipsnių nuostatos. LR CSĮ projekte taip pat numatytos nuostatos, skirtos partnerių turto teisiniam režimui, taip pat tokio turto padalijimui ir buvusio partnerio ar (ir) bendro nepilnamečio vaiko išlaikymui reguliuoti (žr. LR CSĮ projekto 12, 14 ir 18 straipsnius).
LR CSĮ projekto 14 straipsnio 7 dalyje siūloma aiškiai nustatyti, kad partnerių, kaip bendraturčių, tarpusavio santykiuose netaikomas LR CK 4.79 straipsnis, t. y. vienam partneriui parduodant jam priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kitam partneriui nėra taikoma pirmumo teisė pirkti bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Šia sąlyga siekiama aiškiai atskirti bendraturčių tarpusavio teisinius santykius nuo partnerių tarpusavio teisinių santykių – partneriai pagal LR CSĮ 14 straipsnį bendrąja daline nuosavybe naudojasi, valdo ir disponuoja tik esant bendram partnerių sutarimui. LR CSĮ projektu taip pat įtvirtinama, kad partnerių atstovavimui pagal įstatymą sveikatos priežiūros srityje mutatis mutandis taikomas LR CK 6.744 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad visos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui, negalinčiam būti laikomam sugebančiu protingai vertinti savo interesus ir jeigu jam nenustatyta nei rūpyba, nei globa, vykdomos paciento sutuoktiniui ar partneriui, jeigu paciento įgalioto asmens nėra arba jeigu įgaliotas asmuo nesiėmė būtinų veiksmų, išskyrus atvejus, kai jie to atsisako, o jei sutuoktinio ar partnerio nėra, pareigos vykdomos paciento tėvui arba vaikui, išskyrus atvejus, kai šie atsisako (žr. LR CSĮ projekto 22 straipsnį). LR CSĮ projektu kartu įtvirtinama, kad civilinėje sąjungoje esantiems partneriams mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 – 6.590 straipsniai, pagal kuriuos partneriams būtų taikomos nuomininko šeimos nariams būdingos teisės ir pareigos (žr. LR CSĮ projekto 21 straipsnį). Įvertinus tarp partnerių susiklostančių turtinių santykių pobūdį ir poreikį užtikrinti palikėją pergyvenusio partnerio turtines teises ir interesus, LR CSĮ projekto 20 straipsnyje siūloma numatyti galimybę palikėją pergyvenusiam partneriui paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais.
Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama, jog partneriams būtų taikomos analogiškos LR CK penktoje knygoje
„Paveldėjimo teisė” įtvirtintos ir šiuo metu sutuoktiniams taikomos normos (žr. LR CSĮ projekto 20 straipsnio 2 dalį). Siekiant civilinės sąjungos
teisinių santykių apibrėžtumo, LR CSĮ projekte siūloma įtraukti LR CSĮ 9 straipsnį, kuriame numatyti civilinės sąjungos pabaigos pagrindai, taip pat jos pripažinimo negaliojančia sąlygos ir tvarka. LR CSĮ projekte numatyta, jog civilinė sąjunga pasibaigia: 1) kai partneriai nutraukia įregistruotą civilinę sąjungą bendru sutarimu; 2) įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą; 3) kai vienas iš partnerių miršta arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra paskelbtas mirusiu ar pripažintas nežinia kur esančiu. Projektu nustatoma, kad civilinę sąjungą bendru – notaro patvirtintu – sutarimu nutraukti galima tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Jeigu partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų, civilinę sąjungą galima nutraukti bendru susitarimu tik tuo atveju, jeigu partnerių bendras susitarimas dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių yra patvirtintas teismo sprendimu. Partneriai turi pateikti savo gyvenamosios vietos teismui prašymą dėl civilinės sąjungos nutraukimo ir bendrą susitarimą dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių.
Aptariamu projektu taip pat nustatoma, kad įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik jei Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra įrašomi duomenys pagal notarine tvarka patvirtintą bendrą abiejų partnerių prašymą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą arba, jeigu partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų, pagal teismo sprendimu patvirtintą bendrą abiejų partnerių prašymą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą. Duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio pareiškimo patvirtinimo elektroninių ryšių priemonėmis pateikia notaras arba, jeigu civilinė sąjunga buvo nutraukta teismo sprendimu, teismas. LR CSĮ 9 straipsnio 7 dalyje taip pat įtvirtinta, kad civilinė sąjunga gali būti pripažinta negaliojančia ir tokią diskreciją turi tik teismas. LR CSĮ
sąjungos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės.
Siekiant išvengti kitų galiojančių teisės aktų, kuriuose vartojamos tokios sąvokos ir formuluotės kaip, pavyzdžiui, „asmuo, įregistravęs partnerystę įstatymų nustatyta tvarka“,
„asmuo, su kuriuo registruota partnerystė“, „asmuo, su kuriuo sudaryta
registruotos partnerystės sutartis“, „partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“, „partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka)“, „partnerystės ryšiais susijęs asmuo“, „sugyventinis“,
„sugyventinis (partneris)“, „sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka
įregistravęs partnerystę“, „sugyventinis, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė“, „sugyventinis, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“, keitimo, LR CSĮ projektu siūloma numatyti bendrą nuostatą, pagal kurią kituose teisės aktuose vartojamos minėtos sąvokos taip pat atstoja LR CSĮ naudojamą sąvoką „partneris“ ir yra taikomos registruotoje civilinėje sąjungoje esantiems asmenimis. Pažymėtina, kad Įstatymų projektais nesiekiama reguliuoti ir spręsti įvaikinimo bei su vaikų kilmės nustatymu susijusių teisinių klausimų, todėl įvaikinimo bei vaikų kilmės nustatymo teisinio reguliavimo kontekste ir toliau išlieka šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas. Dėl LR GRĮ projekto. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus Įstatymų projektų pakeitimus, įskaitant siūlomą priimti naują LR CSĮ įstatymą, kartu teikiamas LR GRĮ projektas, atitinkamai šiame įstatyme papildant galiojančias teisines nuostatas dėl gyventojų registro tvarkomų partnerių asmens duomenų sąrašo bei partnerių asmens duomenų teikėjų sąrašo. Siekiant suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir, prireikus, kitoms kompetentingoms institucijoms pakankamai laiko pasirengti tinkamam šių Įstatymų projektų įgyvendinimui, Įstatymų projektų įsigaliojimą siūloma nukelti į 2023 m. sausio 1 d. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, įskaitant naująjį LR CSĮ, būtų pašalinta jau 20 metų egzistuojanti teisės spraga dėl teisinio reguliavimo, reglamentuojančio partnerių teisinius santykius, nebuvimo. Kartu būtų įgyvendinta ir užtikrinta iš LR Konstitucijos kylanti valstybės pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų apsaugotos ir ginamos bendrus tarpusavio asmeninius santykius kuriančių asmenų teisės ir teisėti interesai, reglamentuojamos šių asmenų tarpusavio pareigos. Aptariamų Įstatymų projektų priėmimas padės fiziniams asmenims išspręsti pagrindines praktines problemas (pavyzdžiui, klausimus, susijusius su disponavimu bendru turtu, tarpusavio išlaikymu, paveldėjimu po vieno iš partnerių mirties, susižinojimu sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.), kylančias tiek partnerių tarpusavio asmeniniuose santykiuose, tiek partnerių santykiuose su trečiaisiais asmenimis, o kartu sudarys sąlygas partnerių poroms pilnavertiškai funkcionuoti, stiprinant šių asmenų tarpusavio teisinius santykius bei ginant jų teises ir teisėtus interesus. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Išviešinus bendrus tarpusavio asmeninius santykius kuriančių, tačiau nesusituokusių porų santykius Lietuvos Respublikos gyventojų registre, bus sudaromos prielaidos išvengti galimų korupcijos atvejų, bus užtikrinama efektyvi viešų ir privačių interesų derinimo kontrolė. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, gerės Lietuvos investicinis klimatas, Lietuva tarptautinių partnerių ir investuotojų bus matoma kaip demokratiška, vakarietiška, žmogaus teises gerbianti Europos Sąjungos valstybė. 8.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriuose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose įstatymuose bei įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose yra įtvirtinta nuostatų, kuriose minima „partnerystė“ ar jos „įregistravimas“, nustatomos „partnerių“ ar „sugyventinių“ teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, apibrėžtumo ir nuoseklumo, tokie teisės aktai turėtų būti aiškinami ir taikomi vadovaujantis, be kita ko, siūlomame naujame LR CSĮ įtvirtinta partnerių ir civilinės sąjungos samprata. Prireikus, po Įstatymų projektų priėmimo, teisės aktai, kuriuose referuojama į minėtas „partnerystės“,
„partnerio“, „sugyventinių“ sąvokas, turėtų būti atitinkamai patikslinti. Akcentuotina,
kad būtinybės keisti visus susijusius galiojančius teisės aktus nėra, kadangi LR CSĮ projekte numatoma, kad kituose teisės aktuose vartojamos susijusios sąvokos, pavyzdžiui, „sugyventinis“, „sugyventinis (partneris)“, taip pat atitinka LR CSĮ projekte įtvirtintą sąvoką „partneris“. Pažymėtina, kad galiojančiuose teisės aktuose tam tikros teisės ir pareigos nustatytos tik sutuoktiniams, partneriams atitinkamų teisių ir pareigų nenumatant. Įvertinus ilgas ir itin sudėtingas
teisinio reguliavimo, tiek konkretaus jos modelio pasirinkimo, manytina, kad šiame etape kitų galiojančių teisės aktų peržiūra ir atitinkamų projektų parengimas lemtų neefektyvų ir neekonomišką tam būtinų laiko ir žmogiškųjų išteklių panaudojimą. Kitų teisės aktų peržiūra būtų tikslinga ir būtina tik apsisprendus priimti Įstatymų projektus ir atitinkamai įtvirtinti registruotos civilinės sąjungos teisinį reguliavimą. 10.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Teikiami Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymų projektais keičiamuose įstatymuose įstatyme vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką. Siūlomų Įstatymų projektų kontekste ypač aktualus 2013 m. lapkričio 7 d. EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Vallianatos ir kt. prieš Graikiją (2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje Vallianatos ir kt. prieš Graikiją, peticijų Nr. 29381/09, 32684/09). Iš faktinių bylos aplinkybių aišku, kad bylos nagrinėjamo metu Graikijoje įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo iš esmės identiškas šiuo metu LR CK įtvirtintam (tačiau neįsigaliojusiam) teisiniam reguliavimui – teisė į civilinę partnerystę ir šeiminių teisinių santykių apsaugą partnerystės teisiniu institutu buvo suteikiama tik skirtingos lyties asmenims, nesudarant tokios pačios galimybės tos pačios lyties asmenims. EŽTT, nagrinėdamas šią bylą, išaiškino, jog EŽTT savo jurisprudencijoje šeimos sąvoką aiškina plačiai, o Konvencijos 8 straipsnyje sąvoka „šeima“ neapsiriboja tik santuokos pagrindu sukurtais santykiais, bet gali apimti ir de facto šeiminius ryšius, jei asmenys gyvena kartu nesudarę santuokos (žr. Vallianatos ir kt. prieš Graikiją, 77 punktas).
Nurodytina, kad šioje EŽTT byloje buvo priimtas sprendimas, jog Konvencijos 8 straipsniu turi būti saugomas ir tos pačios lyties asmenų „šeimos gyvenimas“, kuris tos pačios lyties asmenų, gyvenančių sudarius stabilią de facto partnerystę, santykius apima lygiai taip pat kaip skirtingų lyčių asmenų santykius (Vallianatos ir kt. prieš Graikiją, peticijų Nr. 29381/09, 32684/09, 73 punktas; 2010 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Schalk ir Kopf prieš Austriją, peticijos Nr. 30141/04, 94 punktas). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog teisė į šeimos gyvenimo gerbimą suponuoja ne tik valstybių pareigą susilaikyti nuo neteisėto kišimosi į asmens šeimos gyvenimą, bet ir pozityvius įsipareigojimus, būtinus veiksmingai šios asmens teisės apsaugai užtikrinti (1979 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Marckx prieš Belgiją, peticijos Nr. 6833/74, 31 punktas). Atsižvelgiant į tai, Įstatymų projektais taip pat siūloma įtvirtinti registruotos civilinės sąjungos instituto modelį, kuris būtų skirtas tarp santuokos nesudariusių vyro ir moters bei tos pačios lyties asmenų faktiškai susiklosčiusių asmeninių santykių teisiniam sureguliavimui. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti siūlomas Įstatymų projektų nuostatas, iki siūlomo šių Įstatymų projektų įsigaliojimo reikės pakeisti:
Respublikos gyventojų registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1495;
sutarčių registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1284. 13. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, buvo atsižvelgta į Teisės instituto 2016 metais atlikto tyrimo „Partnerystės instituto reglamentavimas Europos valstybėse“ parengtą ataskaitą, kurioje išsamiai aprašyta Švedijos, Ispanijos ir kitų Europos šalių praktika analogiško teisinio reguliavimo srityje. Taip pat buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2020 metais parengtą apžvalgą „Tos pačios lyties ir skirtingų lyčių asmenų partnerystės ir santuokos teisiniai institutai Europos Sąjungos valstybėse narėse”. Analizuojant civilinės sąjungos teisinio reguliavimo galimybę, buvo kreiptas dėmesys ir į viešas diskusijas civilinės sąjungos teisinių santykių reguliavimo tema. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „civilinė sąjunga“, „partneriai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi pagrindimai ir paaiškinimai neteikiami. Teikia Jurgita Sejonienė Vytautas Mitalas Eugenijus Gentvilas Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Emanuelis Zingeris Laima Liucija Andrikienė [1] Apžvalgos tekstą galima rasti čia: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=29181.
2022-05-23 Nr. XIVP-1697 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 punktą išdėstyti taip: „2) asmenys be pilietybės ir kitų valstybių piliečiai, kurie gauna Lietuvos Respublikoje išduodamus asmens dokumentus, deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kurių civilinės būklės aktai ar Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota civilinė sąjunga ir jos pasikeitimai registruojami Lietuvos Respublikos institucijose.“ (nauja nuostata pabraukta). Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina vietoje naujai siūlomos formuluotės „Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota civilinė sąjunga ir jos pasikeitimai“ įrašyti žodžius „civilinė sąjunga“. Kokia civilinė sąjunga, kaip ir kokie civilinės būklės aktai, turima omenyje šiame straipsnyje aišku iš kitų keičiamo įstatymo straipsnių. 2. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, vietoje žodžių „ir partnerių, įregistravusių civilinę sąjungą Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo nustatyta tvarka” įrašyti žodžius „civilinės sąjungos partnerių“. 3. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 20 punkto nuostatos tobulintinos, jų terminiją derinant tarpusavyje su kartu su projektu teikiamo Civilinės sąjungos įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1694) 9 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų terminija.
Pagal Civilinės sąjungos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, notarine tvarka tvirtinamas bendras abiejų partnerių susitarimas nutraukti civilinę sąjungą, o ne pareiškimas, teismo sprendimu tvirtinamas bendras abiejų partnerių prašymas arba vienašališkas partnerio prašymas nutraukti įregistruotą civilinę santuoką, o ne pareiškimas. 4. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 21 punkto nuostata tobulintina, derinant ją su 9 straipsnio 1 dalies nuostata iki dvitaškio ir atsisakant perteklinių žodžių. Siūlytina 21 punktą išdėstyti taip: „9) teismo sprendimo, kuriuo įregistruota civilinė sąjunga pripažinta negaliojančia, duomenys (teismo pavadinimas, teismo sprendimo įsiteisėjimo data, duomenų įrašymo data).“
pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje siūlytina išbraukti perteklinius žodžius „Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatyme įtvirtintą“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2023-08-30 Nr. XIVP-1697(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Tikslintinas projekto 3 straipsnis, nustatant tokią įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą, kuri užtikrintų, kad būtų tinkamai pasiruošta įstatymo įgyvendinimui. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-06-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė ir patarėja Milda Masteikienė, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos atstovai Vytautas Budnikas ir prof. Saulius Arlauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip:
„2) asmenys be pilietybės ir kitų valstybių piliečiai, kurie
gauna Lietuvos Respublikoje išduodamus asmens dokumentus, deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kurių civilinės būklės aktai ar Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota civilinė sąjunga ir jos pasikeitimai registruojami Lietuvos Respublikos institucijose.“ (nauja nuostata pabraukta).
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina vietoje naujai siūlomos formuluotės „Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota civilinė sąjunga ir jos pasikeitimai“ įrašyti žodžius
„civilinė sąjunga“. Kokia civilinė sąjunga, kaip ir kokie civilinės
būklės aktai, turima omenyje šiame straipsnyje aišku iš kitų keičiamo įstatymo straipsnių. Pritarti 1.2
1
teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, vietoje žodžių „ir partnerių, įregistravusių civilinę sąjungą Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo nustatyta tvarka” įrašyti žodžius „civilinės sąjungos partnerių“. Pritarti 1.3
3
straipsnio 3 dalyje siūloma keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 20 punkto nuostatos tobulintinos, jų terminiją derinant tarpusavyje su kartu su projektu teikiamo Civilinės sąjungos įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1694) 9 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų terminija. Pagal Civilinės sąjungos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, notarine tvarka tvirtinamas bendras abiejų partnerių susitarimas nutraukti civilinę sąjungą, o ne pareiškimas, teismo sprendimu tvirtinamas bendras abiejų partnerių prašymas arba vienašališkas partnerio prašymas nutraukti įregistruotą civilinę santuoką, o ne pareiškimas.
Pritarti 1.4
4
straipsnio 3 dalyje siūloma keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 21 punkto nuostata tobulintina, derinant ją su 9 straipsnio 1 dalies nuostata iki dvitaškio ir atsisakant perteklinių žodžių. Siūlytina 21 punktą išdėstyti taip: „9) teismo sprendimo, kuriuo įregistruota civilinė sąjunga pripažinta negaliojančia, duomenys (teismo pavadinimas, teismo sprendimo įsiteisėjimo data, duomenų įrašymo data).“ Pritarti 1.5
straipsniu siūlomoje pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje siūlytina išbraukti perteklinius žodžius „Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatyme įtvirtintą“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1697 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Žmogaus teisių komitetas ir pritarti komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: už - 5 , prieš -1, susilaikė - 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ REGISTRO ĮSTATYMO NR. I-2237 5, 9 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2022-09-28
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos:
Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Martyna Civilkienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo nariai V. Mitalas. T. V. Raskevičius, Teisingumo ministerijos atstovai: J. Šlikienė, A. Gedzevičiūtė, R. Nikrevičė, J. Pažus, Lietuvos notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis, Lietuvos notarų rūmų atstovė S. Sakalauskaitė, Nacionalinės teismų administracijos atstovai: A. Jatkevičius, R. Dekonkovskienė, Lietuvos vyskupų konferencijos patarėjas teisės klausimais dr. Z. Garalevičius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja D. Petrauskaitė, patarėja M. Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip: „2) asmenys be pilietybės ir kitų valstybių piliečiai, kurie gauna Lietuvos Respublikoje išduodamus asmens dokumentus, deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kurių civilinės būklės aktai ar Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota civilinė sąjunga ir jos pasikeitimai registruojami Lietuvos Respublikos institucijose.“ (nauja nuostata pabraukta). Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina vietoje naujai siūlomos formuluotės „Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota civilinė sąjunga ir jos pasikeitimai“ įrašyti žodžius
„civilinė sąjunga“. Kokia civilinė sąjunga, kaip ir kokie civilinės būklės
aktai, turima omenyje šiame straipsnyje aišku iš kitų keičiamo įstatymo straipsnių. Atsižvelgti Klausymų metu apsispręsta, kad Sutarčių ir teisių suvaržymų registre būtų registruojamas susitarimas dėl civilinės sąjungos sudarymo fakto. Patobulintame įstatymo projekte įstatymo 5 straipsnis nekeičiamas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tikslinti projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, vietoje žodžių „ir partnerių, įregistravusių civilinę sąjungą Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo nustatyta tvarka” įrašyti žodžius „civilinės sąjungos partnerių“. Atsižvelgti Klausymų metu apsispręsta, kad Sutarčių ir teisių suvaržymų registre būtų registruojamas susitarimas dėl civilinės sąjungos sudarymo fakto, todėl ši pastaba nėra aktuali. Patobulintame įstatymo projekte įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 11 punktas nekeičiamas. 3.
1
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 20 punkto nuostatos tobulintinos, jų terminiją derinant tarpusavyje su kartu su projektu teikiamo Civilinės sąjungos įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1694) 9 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų terminija. Pagal Civilinės sąjungos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, notarine tvarka tvirtinamas bendras abiejų partnerių susitarimas nutraukti civilinę sąjungą, o ne pareiškimas, teismo sprendimu tvirtinamas bendras abiejų partnerių prašymas arba vienašališkas partnerio prašymas nutraukti įregistruotą civilinę santuoką, o ne pareiškimas. Atsižvelgti Klausymų metu apsispręsta, kad Sutarčių ir teisių suvaržymų registre būtų registruojamas susitarimas dėl civilinės sąjungos sudarymo fakto, todėl ši pastaba nėra aktuali. Siūloma įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 20 punktą papildyti taip: „1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnio 1 dalį 20 punktu:
„20) požymis, kad asmuo yra sudaręs susitarimą dėl civilinės
sąjungos, susitarimo dėl civilinės sąjungos sudarymo ir pabaigos datos.“
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 21 punkto nuostata tobulintina, derinant ją su 9 straipsnio 1 dalies nuostata iki dvitaškio ir atsisakant perteklinių žodžių. Siūlytina 21 punktą išdėstyti taip: „9) teismo sprendimo, kuriuo įregistruota civilinė sąjunga pripažinta negaliojančia, duomenys (teismo pavadinimas, teismo sprendimo įsiteisėjimo data, duomenų įrašymo data).“ Atsižvelgti Klausymų metu apsispręsta, kad Sutarčių ir teisių suvaržymų registre būtų registruojamas susitarimas dėl civilinės sąjungos sudarymo fakto, todėl ši pastaba nėra aktuali. Patobulintame įstatymo projekte įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nėra pildoma 21 punktu. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-232 5.
Projekto 3 straipsniu siūlomoje pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje siūlytina išbraukti perteklinius žodžius „Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatyme įtvirtintą“. Pritarti
2022-06-08 Įvertinę Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1697 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų taryba 2022-08-081
projekto Nr. XIVP-1697
bendro abiejų partnerių ar teismo patvirtinto vieno iš partnerių vienašalio prašymo dėl civilinės sąjungos pabaigos duomenys (prašymą pasirašę partneriai, prašymo patvirtinimo vieta ir data, žyma apie notarinį patvirtinimą, teismo sprendimo įsiteisėjimo data, duomenų įrašymo data)“. Toks pakeitimas siūlomas atsižvelgus į CSĮ 9 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad teismo sprendimu tvirtinamas bendras abiejų partnerių prašymas (kai partneriai turi nepilnamečių vaikų) arba vienašališkas partnerio prašymas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą, o ne pareiškimas. Siūlomais sąvokų patikslinimais (pakeičiant žodį „pareiškimą“ į žodį „prašymą“) siekiama tarpusavyje suderinti CSĮ projekto bei GRĮ projekto terminologiją. Atsižvelgti Klausymų metu apsispręsta, kad Sutarčių ir teisių suvaržymų registre būtų registruojamas susitarimas dėl civilinės sąjungos sudarymo fakto, todėl ši pastaba nėra aktuali. Siūloma įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 20 punktą papildyti taip: „1 straipsnis.
Papildyti 9 straipsnio 1 dalį 20 punktu:
„20) požymis, kad asmuo yra sudaręs susitarimą dėl civilinės
sąjungos, susitarimo dėl civilinės sąjungos sudarymo ir pabaigos datos.“
projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 21 punktą išdėstyti taip: „teismo sprendimo, kuriuo įregistruota civilinė sąjunga pripažinta negaliojančia, duomenys (teismo pavadinimas, teismo sprendimo įsiteisėjimo data, duomenų įrašymo data)“. Toks pakeitimas užtikrintų paprastesnį ir aiškesnį teisinių sąvokų dėstymą. Atsižvelgti Klausymų metu apsispręsta, kad Sutarčių ir teisių suvaržymų registre būtų registruojamas susitarimas dėl civilinės sąjungos sudarymo fakto, todėl ši pastaba nėra aktuali. Patobulintame įstatymo projekte įstatymo 9 straipsnio
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerija
teisines pasekmes nuo duomenų pagal abiejų asmenų, siekiančių įregistruoti civilinę sąjungą, pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo įrašymo Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) momento ir civilinės sąjungos faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik įrašius duomenis dėl civilinės sąjungos įregistravimo Gyventojų registre. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Gyventojų registre nėra sukurta funkcionalumų, leisiančių registruoti civilinę sąjungą registre ar tvarkyti duomenis apie asmenų sudarytą civilinę sąjungą.
Teoriškai civilinės sąjungos galėtų būti registruojamos Gyventojų registre, tačiau techninio įgyvendinimo aspektu šis sprendimas yra sudėtingas ir pareikalautų esminių registro pakeitimų, susijusių su naujų pagrindinių algoritmų kūrimu ir naujos duomenų tvarkymo procesų sekos nustatymu, kartu iš esmės praplečiant ir Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos apimtį, per kurią šiuo metu registruojami civilinės būklės aktai, sudarant civilinės būklės akto įrašą. Be to, šiuo metu vyksta Gyventojų registro modernizavimo darbai, kurie yra finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Projekto pabaiga numatyta 2023 m. balandžio mėn. 5 metus po šio termino nustatyta pareiga palaikyti sukurtus funkcionalumus, todėl, nusprendus faktą apie civilinės sąjungos sudarymą registruoti Gyventojų registre, reikėtų ne tik iš esmės keisti Gyventojų registro algoritmus, bet ir palaikyti atskiro ir iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamo Gyventojų registro modernizavimo projekto metu sukurtus techninius sprendimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus bei įvertinus atitinkamų registrų paskirtį, registruojamus objektus ir juose tvarkomus duomenis, siūlytina svarstyti galimybę duomenis apie civilinės sąjungos sudarymą tvarkyti Vedybų sutarčių registre (toliau – 1 alternatyva), kadangi Vedybų sutarčių registre jau yra sukurti reikiami funkcionalumai, kurie galėtų būti pritaikyti duomenų apie civilinę sąjungą tvarkymui, arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre (toliau – 2 alternatyva). Pasirinkus 1 alternatyvą, Gyventojų registrui iš Vedybų sutarčių registro būtų teikiamas ir tvarkomas požymis apie įregistruotą civilinę sąjungą. Preliminariais skaičiavimais šiam sprendimui įgyvendinti reikėtų apie 120 tūkst. eurų ir 8 mėnesių.
Pagal 2 alternatyvą duomenų tvarkymo principas būtų panašus į 1 alternatyvos, bet jo techninė realizacija būtų sudėtingesnė, o tai lemtų didesnį lėšų poreikį. Preliminariu vertinimu šiam sprendimui įgyvendinti reikėtų apie 160 tūkst. eurų ir 6 mėnesių. Be to, papildomai reikėtų keisti Lietuvos Respublikos Sutarčių ir teisių suvaržymų registro įstatymą, išplečiant šio registro objektų sąrašą. Pasirinkus civilinę sąjungą registruoti vienu iš Teisingumo ministerijos pasiūlytų būdų, atitinkamai turėtų būti patikslinti tiek Sąjungos projektas, tiek Gyventojų registro projektas. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikės sukurti naujus arba pritaikyti esamus registrų funkcionalumus, siūlytina, priklausomai nuo pasirinktos registravimo alternatyvos, numatyti vėlesnę pateiktų įstatymų įsigaliojimo datą. Pritarti Pritarta pasiūlymui keisti Lietuvos Respublikos sutarčių ir teisių suvaržymų registro įstatymą, numatant įsigaliojimo datą
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08 * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5,
įstatymo projektui Nr. XIVP-1697 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Žmogaus teisių komitetas ir pritarti komiteto išvadoms. Pritarti iš dalies Klausymų metu apsispręsta, kad Sutarčių ir teisių suvaržymų registre būtų registruojamas susitarimas dėl civilinės sąjungos sudarymo fakto. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1697 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Sutarčių ir teisių suvaržymų registre būtų registruojamas susitarimas dėl civilinės sąjungos sudarymo fakto, šis duomuo turėtų būti ir Gyventojų registre. Pasiūlymas:
Papildyti 9 straipsnio 1 dalį 20 punktu:
„20) požymis, kad asmuo yra sudaręs susitarimą dėl civilinės
sąjungos, susitarimo dėl civilinės sąjungos sudarymo ir pabaigos datos.“
3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad reikia laiko pasiruošti tinkamam naujo teisinio reguliavimui, siūlytina numatyti vėlesnę įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
dalį, įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2023 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra,
susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė