Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 6 punktu:
„6) būtiniausių maisto produktų krepšeliui, kuris sudaromas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;“. 2. Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 7 punktu:
„7) ekologiškiems ir pagal nacionalinę žemės ūkio bei maisto kokybės sistemą pagamintiems produktams;“. 3. Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 8 punktu:
„8) maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m.
gruodžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Eugenijus Sabutis Vilija Targamadzė Linas Jonauskas Kęstutis Vilkauskas Vidmantas Kanopa
2021-02-02 Nr. XIVP–183 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 3 dalį 6 punktu ir jame nustatyti, kad lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifas būtų taikomas būtiniausių maisto produktų krepšeliui, kuris sudaromas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-641 „Dėl Nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo padėties metu rekomenduojamą maisto produktų asortimento ir vieno gyventojo paros suvartojimo normos patvirtinimo“ yra patvirtintas Nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo padėties metu rekomenduojamas maisto produktų asortimentas ir vieno gyventojo paros suvartojimo norma. Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, nereikėtų patikslinti siūlomos nuostatos formuluotės. Antra,
mokesčio bendros sistemos (toliau - Direktyva) III priedo, kuriuo yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, 1 punkte numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas maisto produktams (įskaitant gėrimus, išskyrus alkoholinius gėrimus), skirtus žmonių ir gyvūnų maistui.
Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies maisto produktų atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas, kai tik tam tikrų rūšių maisto produktai būtų apmokestinami siūlomu lengvatiniu PVM tarifu nediskriminuotų kitų maisto produktų vartotojų. Trečia, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. lapkričio 29 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai), todėl svarstytina, ar konkrečių prekių, kurios būtų apmokestinamos taikant lengvatinį PVM tarifą, sąrašas galėtų būti pateiktas įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį 7 punktu ir jame nustatyti, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas būtų taikomas ekologiškiems ir pagal nacionalinę žemės ūkio bei maisto kokybės sistemą pagamintiems produktams. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais.
Pirma, Direktyvos III priedo, kuriuo yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, 1 punkte numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas maisto produktams (įskaitant gėrimus, išskyrus alkoholinius gėrimus), skirtus žmonių ir gyvūnų maistui. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies maisto produktų atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas, kai tik tam tikrų rūšių maisto produktai būtų apmokestinami siūlomu lengvatiniu PVM tarifu nediskriminuotų kitų maisto produktų vartotojų. Antra, svarstytina, ar išimtinių sąlygų nacionaliniams gamintojams nustatymas nediskriminuotų kitų Europos Sąjungos valstybių narių, tiekiančių prekes Lietuvos rinkai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuoroda į kilmės šalį (kaip produkto ženklinimui keliamas reikalavimas) neturi tam tikriems produktams nepagrįstai suteikti pranašumo ar išskirtinumo Europos Sąjungos vidaus rinkoje, taip pat neturi būti pagrindu nustatyti skirtingas mokestines sąlygas panašiems produktams atsižvelgiant vien į jų kilmę. Trečia, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Taigi, projektu siūlomos nuostatos gali būti laikomos valstybės pagalba.
Atkreiptinas dėmesys, kad SESV 108 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog apie ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Europos Komisija turi būti laiku informuojama, kad galėtų laiku pateikti savo pastabas, o atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nėra priimamas galutinis sprendimas. Ketvirta, projekto nuostatomis suteikus nacionaliniams produktams mokestinio pobūdžio valstybės pagalbą, manytina, kad tokie gamintojai įgytų nepagrįstą pranašumą kitų Europos Sąjungos valstybių narių gamintojų atžvilgiu ir, tikėtina, kad tokia pagalba būtų laikoma kaip nesuderinama su SESV 110 straipsnyje nustatytu draudimu valstybėms narėms tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestinti kitų valstybių narių gaminius savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panašius vietos gaminius. Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad projekte vartojamos sąvoka „pagal nacionalinę žemės ūkio bei maisto kokybės sistemą pagamintas produktas“, kuri yra apibrėžta Pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklėse, patvirtintose 2007 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-524
„Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina apibrėžti šią
sąvoką keičiamame įstatyme. 3. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį 8 punktu ir jame nustatyti, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas būtų taikomas maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais. Projektu siūloma formuluotė „maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms“ nėra aiški. Pastebėtina, kad, pavyzdžiui, didieji prekybos centrai taip pat tiekia maistą bei gėrimus. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip reikėtų atskirti tiekiamas prekes nuo paslaugų.
Pastebėtina, jog Direktyvos III priedo, kuriuo yra nustatomas sąrašas paslaugų, kurias teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, 12a punkte vartojamos šiek tiek kitokios formuluotės – numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugoms, numatant galimybę neįtraukti (alkoholinių ir (arba) nealkoholinių) gėrimų tiekimo. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. 4. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, taip pat į tai, kad dėl projekto nuostatų įgyvendinimo sumažės iš PVM gaunamos valstybės pajamos, manytina, jog turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto
straipsnio 2 dalį“, o projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoje skaičiaus „30“ įrašytinas skaičius „31“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]