Projekto lyginamasis variantas
konstitucijos
2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 60 straipsnį jį išdėstyti taip: „60 straipsnis Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą. Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus Seimo nario atlyginimą ir užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos
Projektas) yra siekiama pritraukti į Seimą kandidatuoti daugiau akademine veikla užsiimančių aukštųjų mokyklų, kolegijų dėstytojų ir mokslininkų nustatant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) teisę Seimo nariams užsiimti pedagogine veikla. Projektu taip pat yra siekiama, kad Seimo nariai tęsdami pedagoginę veiklą perduotų ir profesines žinias, kurios būtų ypač vertingos aukštųjų mokyklų ir kolegijų studentams ir prisidėtų prie demokratijos ir pilietinės visuomenės pagrindų stiprinimo. Konstitucijos 60 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Tuo tarpu Konstitucijos 113 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teisėjas <...> negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime (toliau – Nutarimas) išaiškino, kad pedagoginės ir kūrybinės veiklos konstitucinės sampratos nėra tapačios, kad kiekviena iš jų turi savarankišką turinį ir nė viena iš jų neapima kitos, todėl pagal dabar galiojančią Konstitucijos 60 straipsnio formuluotę Seimo narys, skirtingai nei teisėjas, negali užsiimti pedagogine veikla. Nutarime taip pat pažymėta, kad Konstitucijoje įtvirtintas draudimas Seimo nariui, be Seimo nario atlyginimo, gauti kitą atlyginimą reiškia, jog Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis nurodytą arba implicitiškai numatytą atlyginimą.
Taigi, siekiant nustatyti, kad ne tik teisėjai, bet Seimo nariai galėtų užsiimti pedagogine veikla ir gauti užmokestį už pedagoginę veiklą turi būti keičiamas Konstitucijos 60 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse griežčiausi apribojimai parlamento nariams užsiimti kita veikla yra taikomi Estijoje, Latvijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, tačiau ir ten parlamento nariai faktiškai gali užsiimti moksline, kūrybine, pedagogine veikla ir gauti už tai atlygį bei eiti pareigas visuomeninėse organizacijose. Kitose ES šalyse taikomi kur kas mažesni apribojimai - Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Portugalijoje parlamento nariams nedraudžiama užsiimti profesine veikla, taip pat eiti nevadovaujančias pareigas privačiuose juridiniuose asmenyse. Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje teisės aktai draudžia parlamento nariams eiti tam tikras valstybines pareigas, tačiau beveik neriboja jų galimybės užsiimti privačia, profesine ar kita panašia veikla, taip pat ir apmokama. Taigi, priėmus šį Projektą, padidėtų galimybė pritraukti į Seimą kandidatuoti pedagogine veikla užsiimančius asmenis, kurie dirbdami Seime išsaugotų profesinius pedagoginius įgūdžius ir prisidėtų prie aukštųjų mokyklų ir kolegijų studentų lavinimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Konstitucijos 60 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad „Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.“ 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu siekiama nustatyti, kad „Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus Seimo nario atlyginimą ir užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.“
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės priimti naujų teisės aktų, pakeisti galiojančių ar pripažinti netekusiais galios. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir ES teisės nuostatas. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Nereikės priimti naujų teisės aktų, pakeisti galiojančių ar pripažinti netekusiais galios. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai
„pedagoginė veikla“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia
Seimo nariai
2022-09-08 Nr. XIVP-1934 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį ir joje nustatyti, kad Seimo narys gali gauti užmokestį už pedagoginę veiklą. Projekto aiškinamajame rašte šio Konstitucijos pakeitimo poreikis aiškinamas siekiu „pritraukti į Seimą kandidatuoti daugiau aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslininkų“, sudarius galimybę Seimo nariams tęsti pedagoginę veiklą ir „išsaugoti profesinius pedagoginius įgūdžius“, Seimo nariai lyginami su teisėjais, kurie pagal Konstitucijos 113 straipsnį gali užsiimti pedagogine veikla, ir teigiama, kad Seimo narių „profesinės žinios būtų ypač vertingos aukštųjų mokyklų studentams ir prisidėtų prie demokratijos ir pilietinės visuomenės pagrindų stiprinimo“. Šis Konstitucijos pakeitimo siūlymas vertintinas atsižvelgiant į konstitucinius reikalavimus Konstitucijos keitimui ir Seimo nario konstitucinį statusą. 1.1. Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje pabrėžiama, kad Konstitucija, kaip aukščiausioji teisė, turi būti stabilus aktas, ji neturi būti keičiama, jeigu tai nėra teisiškai būtina (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2014 m. sausio 24 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog darant Konstitucijos pataisas turi būti paisoma imperatyvo, kad Konstitucija yra vientisas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis); Konstitucijos nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro darnią sistemą; Konstitucijos pataisomis negalima vienos kitai priešpriešinti Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių; iš Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalies kyla imperatyvas, kad Konstitucijos pataisomis negali būti pažeista Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių darna (2004 m. liepos 1 d., 2014 m. sausio 24 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimai). 1.2. Pagal Konstituciją Seimo nariai yra Tautos atstovai, per kuriuos Tauta vykdo aukščiausią suverenią galią (Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis, Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 9 d., 2004 m. gegužės 25 d. nutarimai). Kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d., 2004 m. liepos 1 d. ir kiti nutarimai).
Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Seimo nario konstitucinis statusas ir jo atskiri elementai (Seimo nario teisės ir pareigos, jo darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijos, Seimo nariui taikomi apribojimai ir kt.) aiškintini ne izoliuotai vienas nuo kito, bet kaip visuma, sistema;
Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario konstitucinį statusą, negalima interpretuoti taip, kad būtų paneigtas arba iškreiptas Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio statuso turinys, t. y. jos negali būti interpretuojamos taip, kad būtų sudarytos prielaidos supriešinti Seimo nario viešuosius ir privačius interesus, Seimo nariui neatlikti ar netinkamai atlikti savo konstitucinę priedermę atstovauti visai Tautai.
Konstitucinio Teismo aktuose, aiškinant Seimo nario konstitucinį statusą, be kita ko, konstatuota:
Seimo nariui mokamas atlyginimas ir kurio tinkamą atlikimą turi užtikrinti atitinkamos socialinės garantijos bei specialios Konstitucijoje ir įstatymuose numatytos parlamentinės veiklos garantijos (2005 m. vasario 10 d., 2009 m. sausio 15 d. sprendimai);
Seimo narys turi turėti galimybę vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolat dalyvauti Seimo – Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus (2004 m. liepos 1 d., 2016 m. spalio 5 d. nutarimai);
Seimo darbo forma yra posėdžiai (1994 m. vasario 24 d., 2016 m. spalio 5 d. nutarimai); dalyvauti Seimo posėdžiuose yra konstitucinė Seimo nario pareiga; toks Seimo nario elgesys, kai jis be ypač svarbios pateisinamos priežasties nedalyvauja Seimo posėdžiuose, vertintinas kaip Seimo nario – Tautos atstovo konstitucinės priedermės neatlikimas (2004 m. liepos 1 d., 2016 m. spalio 5 d. nutarimai);
Seimo veiklos forma, o dalyvavimas Seimo sesijose nėra vienintelė Seimo nario darbo Seime, jo parlamentinės veiklos forma (2004 m. liepos 1 d. nutarimas); Seimo nario konstitucinė pareiga dalyvauti Seimo darbe apima inter alia jo pareigą dalyvauti ir tų Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe, vykdyti kitus Konstitucijoje, įstatymuose ir Seimo statute nustatytus Seimo nario įgaliojimus (2005 m. vasario 10 d. sprendimas, 2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d. išvados, 2016 m. spalio 5 d. nutarimas);
veikla, kai jis vykdo Seimo, jo komitetų, kitų struktūrinių padalinių pavedimus, kitas užduotis, įstatymų nustatytais atvejais atstovauja Seimo narių grupėms ir pan.; Seimo nario darbas, jo veikla Seime apima ir Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų Seime vykdymą; tokia Seimo nario veikla – tai Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nurodytas Seimo nario darbas, atlyginamas iš valstybės biudžeto (2005 m. vasario 10 d. sprendimas, 2016 m. spalio 5 d. nutarimas).
Konstitucinio Teismo aktuose, aiškinant Seimo nario konstitucinį statusą, be kita ko, konstatuota:
Seimo nariui mokamas atlyginimas ir kurio tinkamą atlikimą turi užtikrinti atitinkamos socialinės garantijos bei specialios Konstitucijoje ir įstatymuose numatytos parlamentinės veiklos garantijos (2005 m. vasario 10 d., 2009 m. sausio 15 d. sprendimai);
Seimo narys turi turėti galimybę vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolat dalyvauti Seimo – Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus (2004 m. liepos 1 d., 2016 m. spalio 5 d. nutarimai);
Seimo darbo forma yra posėdžiai (1994 m. vasario 24 d., 2016 m. spalio 5 d. nutarimai); dalyvauti Seimo posėdžiuose yra konstitucinė Seimo nario pareiga; toks Seimo nario elgesys, kai jis be ypač svarbios pateisinamos priežasties nedalyvauja Seimo posėdžiuose, vertintinas kaip Seimo nario – Tautos atstovo konstitucinės priedermės neatlikimas (2004 m. liepos 1 d., 2016 m. spalio 5 d. nutarimai);
Seimo veiklos forma, o dalyvavimas Seimo sesijose nėra vienintelė Seimo nario darbo Seime, jo parlamentinės veiklos forma (2004 m. liepos 1 d. nutarimas); Seimo nario konstitucinė pareiga dalyvauti Seimo darbe apima inter alia jo pareigą dalyvauti ir tų Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe, vykdyti kitus Konstitucijoje, įstatymuose ir Seimo statute nustatytus Seimo nario įgaliojimus (2005 m. vasario 10 d. sprendimas, 2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d. išvados, 2016 m. spalio 5 d. nutarimas);
veikla, kai jis vykdo Seimo, jo komitetų, kitų struktūrinių padalinių pavedimus, kitas užduotis, įstatymų nustatytais atvejais atstovauja Seimo narių grupėms ir pan.; Seimo nario darbas, jo veikla Seime apima ir Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų Seime vykdymą; tokia Seimo nario veikla – tai Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nurodytas Seimo nario darbas, atlyginamas iš valstybės biudžeto (2005 m. vasario 10 d. sprendimas, 2016 m. spalio 5 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalį Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse; šio straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis: Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei darbu principas reiškia, jog Seimo nario pareigos yra nesuderinamos su jokia kita veikla (pareigų užėmimu, darbo atlikimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu), Lietuvos valstybės įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar savivaldybių įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba užsienio valstybių įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba tarptautinėje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis nurodytas arba implicitiškai numatytas pareigas: 1) Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nurodytas Seimo nario pareigas Seime, apimančias Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, tokias Seimo nario pareigas Seime, kurias Seimo narys pagal Seimo statutą užima Seimo vadovybėje ar vadovaudamas Seimo struktūriniams padaliniams, kitas pareigas Seime, kurias gali užimti tik Seimo narys, taip pat tokias pareigas tarpparlamentinėse ir kitose tarptautinėse institucijose, kurias įmanoma užimti tik būnant Seimo nariu; 2) Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalyje nurodytas Ministro Pirmininko ar ministro pareigas; 3) tokias pareigas Konstitucijoje numatytuose susivienijimuose, kurios yra susijusios su jo naryste atitinkamame susivienijime (2004 m. liepos 1 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei darbu principas reiškia, jog Seimo nario pareigos yra nesuderinamos su jokia kita veikla (pareigų užėmimu, darbo atlikimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu), Lietuvos valstybės įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar savivaldybių įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba užsienio valstybių įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba tarptautinėje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis nurodytas arba implicitiškai numatytas pareigas: 1) Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nurodytas Seimo nario pareigas Seime, apimančias Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, tokias Seimo nario pareigas Seime, kurias Seimo narys pagal Seimo statutą užima Seimo vadovybėje ar vadovaudamas Seimo struktūriniams padaliniams, kitas pareigas Seime, kurias gali užimti tik Seimo narys, taip pat tokias pareigas tarpparlamentinėse ir kitose tarptautinėse institucijose, kurias įmanoma užimti tik būnant Seimo nariu; 2) Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalyje nurodytas Ministro Pirmininko ar ministro pareigas; 3) tokias pareigas Konstitucijoje numatytuose susivienijimuose, kurios yra susijusios su jo naryste atitinkamame susivienijime (2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo aktuose pabrėžta, kad Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvą mandatą, jo darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos nepertraukiamumą, garantuoti, kad Seimo narys veiks Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, nesinaudos savo statusu, laisvu mandatu savo ar kitų asmenų privačiai naudai gauti, kad kiekvienas Seimo narys turės galimybę vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolatos dalyvauti Seimo – Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus (2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2011 m. vasario 23 d. sprendimas).
į išdėstytą oficialiąją konstitucinę doktriną, pažymėtina, kad projektu teikiamas Konstitucijos pakeitimas ne tik nėra teisiškai būtinas (būtinumas jį priimti nepagrįstas jokia konstituciškai reikšminga priežastimi), bet ir nedera su Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstituciniu statusu (tokiais esminiais jo aspektais, kaip atstovavimas visai Tautai, o ne tam tikrai visuomenės grupei, Seimo narių lygybė, Seimo nario veiklos nepertraukiamumas, jo konstitucinė pareiga dalyvauti Seimo darbe, be kita ko, Seimo ir jo struktūrinių padalinių posėdžiuose, Seimo nario pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis bei darbu). Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, konstitucinė pedagoginės veiklos samprata siejama su dėstymu, mokymu, ugdymu mokymo, auklėjimo įstaigose (įskaitant aukštąsias mokyklas); tai paprastai suponuoja darbo, tarnybos ar kitokius santykius su atitinkamomis įstaigomis, taip pat su pedagogine veikla susijusių pareigų ėjimą (2016 m. gegužės 16 d. sprendimas).
Taigi projektu teikiamu Konstitucijos pakeitimu, pagal kurį Seimo narys galėtų gauti užmokestį už pedagoginę veiklą, būtų sudarytos prielaidos Seimo nariui prisiimti su pedagogine veikla susijusius įsipareigojimus mokymo, auklėjimo įstaigai, kurie galėtų trukdyti jam nuolat dalyvauti Seimo darbe bei kitoje parlamentinėje veikloje ir nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją Seimo narys yra Tautos, o ne tam tikra profesine veikla užsiimančių asmenų atstovas, taip pat į konstitucinį Seimo narių lygybės principą, projektu teikiamo Konstitucijos pakeitimo iniciatorių argumentas dėl siekio „pritraukti į Seimą kandidatuoti daugiau aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslininkų“, numačius galimybę Seimo nariams tęsti pedagoginę veiklą, vertintinas kaip konstituciniu požiūriu visiškai nepagrįstas (neaišku ir tai, kodėl projektu siūloma nustatyti išimtį būtent pedagogine, o ne kokia nors kita darbine (profesine) veikla užsiimantiems asmenims, kuriems neprarasti profesinių įgūdžių galėtų būti dar aktualiau, pavyzdžiui, gydytojams, ar pan.). Pažymėtina, kad pagal Konstituciją Seimo nariams nėra keliami jokie profesinės kvalifikacijos reikalavimai, Seimo nariais gali būti renkami asmenys, užsiimantys įvairiausia darbine (profesine) veikla, kuri, neatsižvelgiant į jos pobūdį, Seimo nario įgaliojimų laikui privalo būti sustabdyta arba nutraukta, kad Seimo narys galėtų tinkamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus.
Taigi projektu siūloma išimtine galimybe be jokio objektyvaus pagrindo ir konstituciškai reikšmingo tikslo būtų privilegijuojami Seimo nariai, pageidaujantys užsiimti būtent pedagogine veikla (kuri dalykine prasme galėtų neturėti nieko bendra su Seimo nario kaip politiko darbu). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nors paskaita paprastai yra pedagoginės veiklos forma, galimi atvejai, kai paskaita dėl to, kad yra itin originali, kokybiškai nauja, neturi analogų, gali būti vertinama kaip kūrinys; taigi Seimo narys gali gauti atlyginimą už kūrinio sampratą atitinkančią paskaitą, sukurtą įgyvendinant Seimo nario konstitucinę kūrybinės veiklos laisvę; dėl kūrinio sampratą atitinkančios paskaitos, kurios išraiškos forma inter alia gali būti rašytinė arba žodinė, gali būti sudaroma sutartis, tačiau tokios sutarties pagrindu negali atsirasti darbo, tarnybos ar pan. santykiai (2011 m. vasario 23 d. sprendimas). Kritiškai vertintinas ir projekto aiškinamajame rašte pateiktas argumentas, kad teisėjai pagal Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalį gali užsiimti pedagogine veikla, todėl tai leistina ir Seimo nariams. Pagal Konstituciją jos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės valdžią Lietuvoje vykdančių institucijų (Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės, Teismo) pobūdis, įgaliojimai, formavimo tvarka, įgaliojimų trukmė, veiklos garantijos ir apribojimai iš esmės skiriasi.
Seimas (Tautos atstovybė, įstatymų leidžiamoji institucija), Respublikos Prezidentas (valstybės vadovas, vienasmenė vykdomoji institucija) ir Vyriausybė (kolegiali vykdomoji institucija) savo prigimtimi ir esme yra politinės institucijos. Teismai yra jurisdikcinės institucijos, vykdančios teisminę valdžią; konstitucinė teismų paskirtis ir kompetencija – vykdyti teisingumą. Kaip ne kartą pabrėžta Konstitucinio Teismo aktuose, teisminė valdžia vienintelė formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu (1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. vasario 20 d., 2020 m. rugsėjo 2 d., 2022 m. balandžio 15 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisėjų veikla nubrėžia gaires visai teisininko profesijai ir teisinei praktikai šalyje, todėl asmenims, pretenduojantiems tapti teisėjais, keliami aukščiausi profesinės kvalifikacijos, teisinio išsilavinimo reikalavimai (2008 m. vasario 20 d. nutarimas); tinkamas teisėjų pasirengimas, jų žinių gilinimas, kvalifikacijos kėlimas – svarbi prielaida užtikrinti tinkamą teismų veiklą (1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas, 2014 m. kovo 10 d., 2016 m. gegužės 16 d. sprendimai). Atsižvelgiant į tai, neabejotina, kad teisėjų, kaip aukščiausią teisininko profesijos kvalifikaciją, teisinio praktinio darbo patirtį ir specialių tam tikros teisės srities žinių turinčių profesionalų galimybė užsiimti pedagogine veikla, t. y. dalytis profesinėmis žiniomis ir patirtimi su aukštojo teisinio išsilavinimo siekiančiais asmenimis, yra reikšminga prielaida parengti aukštos kvalifikacijos teisininkus.
Taigi ši Konstitucijos
kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą išimtis kyla iš profesinio teisminės valdžios pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucijos 113 straipsnio 2 dalį teisėjams yra taikomas draudimas dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje. Tuo metu Seimo nariams, kaip ir kitiems valstybės politikams (Respublikos Prezidentui, Vyriausybės nariams), pagal Konstituciją nėra keliami tam tikros profesinės kvalifikacijos ar išsilavinimo reikalavimai. Be to, valstybės politikai, kitaip nei teisėjai, į pareigas renkami arba skiriami tam tikrai kadencijai. Nurodyti teisėjų, vykdančių teisminę valstybės valdžią, ir valstybės politikų, kolegialiai arba vienasmeniškai vykdančių politinę valstybės valdžią, konstitucinio statuso skirtumai lėmė nevienodą konstitucinį reguliavimą jų teisės užsiimti pedagogine veikla aspektu (pagal Konstitucijos 83 straipsnio
pedagogine veikla). Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad visuminis konstitucinis reguliavimas nesuponuoja, jog Seimo nariai galėtų gauti užmokestį už pedagoginę veiklą dėl to, kad tokį užmokestį gali gauti teisėjai. 1.4. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu teikiamas Konstitucijos pakeitimas lemtų ir Konstitucijos teksto vidinius prieštaravimus, kuriuos tektų šalinti aiškinant Konstituciją.
Pirma, projektu siūloma Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje būtų numatyta galimybė Seimo nariui gauti užmokestį už pedagoginę veiklą (kuri, kaip minėta, paprastai suponuoja darbo, tarnybos ar kitokius santykius su mokymo, auklėjimo įstaigomis, taip pat su pedagogine veikla susijusių pareigų ėjimą), nederėtų su to paties straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, pagal kurias Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, išskyrus jo pareigas Seime ir Ministro Pirmininko bei ministro pareigas, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Antra, kadangi Seimo narys gali būti skiriamas Ministru Pirmininku ar ministru (Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalis), projektu siūloma nuostata būtų nesuderinta su Konstitucijos 99 straipsnio nuostata, kad Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą. Toks prieštaringas konstitucinis reguliavimas galėtų būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad Seimo narys, nepaisant to, kad eina ir Ministro Pirmininko ar ministro pareigas, gali užsiimti dar ir pedagogine veikla, o asmuo, einantis tik ministro pareigas, tokia veikla užsiimti negali, arba kad Seimo narys gali užsiimti pedagogine veikla tik jeigu jis kartu nėra Vyriausybės narys, nors tai suponuotų Seimo narių nelygybę. 1.5.
išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad projektu teikiamu Konstitucijos pakeitimu būtų pažeista Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių darna, nes projektu siūloma nuostata, pagal kurią Seimo narys galėtų gauti užmokestį už pedagoginę veiklą, nedera ne tik su kai kuriomis konkrečiomis Konstitucijos nuostatomis (60 straipsnio 1, 2 dalimis, 99 straipsniu), bet ir su esminiais iš visuminio konstitucinio reguliavimo kylančiais Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio statuso aspektais. Atsižvelgdami į tai, manome, kad projektas prieštarauja Konstitucijos 6 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtintas Konstitucijos vientisumo principas, ir
Tautos atstovai. 2. Pagal teisės technikos taisykles, keičiant teisės akto struktūrinę dalį, pateikiama tos struktūrinės dalies nauja redakcija (teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 145 punktas). 3. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Seimo statuto 169 straipsnio 1, 2 dalis po Konstitucijos keitimo įstatymo projektu turi būti nurodyti visi jį pasirašę Seimo nariai. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]