Projekto lyginamasis variantas
182¹ STRAIPSNIO PAkeitimo
2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pakeisti 182¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Tas, kas neteisėtai paveikė sąžiningą profesionalių sporto
varžybų eigą arba rezultatą, tyčinio susitarimo pagrindu, veikimu arba neveikimu, įskaitant, bet neapsiribojant lošimais ar lažybomis, bet kokiu būdu bandė paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekdamas visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą ir/arba gauti ir/arba suteikti sau ar kitiems, bet kokią turtinę arba neturtinę naudą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Kupčinskas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO įstatymo NR. i-1151 2 STRAIPSNIO IR LIETUVOS RESPUBLIKO BAUDŽIAMOJO KODEKSO 182¹ STRAIPSNIO PAkeitimo ĮSTATYMo PROJEKTŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Įstatymo projektų rengimą paskatino opi, tačiau nepakankamai dėmesio sulaukianti problema, su kuria šiandien susiduria sporto pasaulis – manipuliavimas sporto varžymų rezultatais. Paskutinis atvejis, kai 2022-08-16 portalas 15min.lt pranešė, kad A lygoje „Jonavos“ klubo 4 futbolininkai už sportinių principų pažeidimus ir dalyvavimą sutartose rungtynėse sulaukė LFF Drausmės komiteto kirčių ir diskvalifikacijų. Pastebėta tendencija, kada kai kurie žaidėjai, jų artimieji ar draugai, koordinuotai vykdo statymus lošimų bendrovėse, to pasekoje, siekdami išlošti, sportininkai yra linkę manipuliuoti rungtynių pasiekimais. Šiandien ši problema nėra tinkamai reglamentuota, nėra atskiro padalinio, kuris dirbtų tik rezultatų manipuliacijos klausimu. Tad, siekiant atkreipti dėmesį ir padėti pirmuosius žingsnius kovos su manipuliacija sporto varžybomis link, šiuo projektu tikslinama manipuliavimo sporto varžybomis sąvokos reglamentacija bei tikslinamas Baudžiamasis kodeksas. Projektų tikslai ir uždaviniai – tiksliai apibrėžti manipuliacijos varžybų rezultatais sąvoką bei inicijuoti įstatyminės bazės sukūrimą skirtą tokios manipuliacijos prevencijai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Andrius Kupčinskas ir kolegos iš Jaunimo ir sporto komisijos. 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Sporto įstatymas nurodo, jog manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis, tai "tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, kuriuo bandoma paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą“. Pastebėtina, jog Baudžiamajame kodekse aukšto meistriškumo sąvoka nevartojama, pastarajame tokio tipo rungtynės apibrėžiamos kaip „profesionalios sporto varžybos“
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Tikslinama manipuliavimo sporto varžybomis sąvoka. Tenka pažymėti, kad kai kuriose aukšto meistriškumo sporto šakų federacijų taisyklėse manipuliavimas sporto varžybose įvardijamas kaip neteisėtos lažybos, lošimai. Siekiant kuo plačiau atspindėti įvairias situacijas, tikslinama ir įstatymo sąvoka. Įstatymo projektu tikimasi padėti pirmuosius žingsnius kovos su manipuliavimo varžybų rezultatais link. Tolimesniuose etapuose šią problematiką reiktų sugretinti su kova su dopingu bei sukurti atitinkamą padalinį Lietuvos antidopingo agentūroje (LAA), kuris būtų atsakingas už įstatymo nuostatų įgyvendinimą, informacijos manipuliavimo varžybų rezultatais rinkimą bei prevencijos vykdymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Tikimasi, kad tikslinamieji Baudžiamojo kodekso pakeitimai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, juolab korupcijai sporto šakose. 7.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygomis ar plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Europos Tarybos parlamentinė asamblėja (PACE) 2020 metais paskelbė pranešimą dėl poreikio skirti daugiau politinio dėmesio manipuliavimo sporto varžybomis klausimui bei dėl būtinybės ratifikuoti Makolino (angl. Macolin) konvenciją, įsigaliojusią 2019 m. rugsėjo 1 d. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Teisės aktas parengtas laikantis visų išvardintų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų prireiks 2-3 etatams Lietuvos antidopingo agentūroje (LAA). 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
manipuliavimas sporto varžybomis, sportininkų nedalyvavimas lošimuose ir lažybose
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Andrius Kupčinskas
2022-09-08 Nr. XIVP-1951 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Svarstytina,
ar įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182¹ straipsnio 1 dalies formuluotėje „Tas, kas tyčinio susitarimo pagrindu, veikimu arba neveikimu, įskaitant, bet neapsiribojant lošimais ar lažybomis, bet kokiu būdu bandė paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą” žodžiai „įskaitant, bet neapsiribojant lošimais ar lažybomis” struktūriškai dera su su žodžiais „bet kokiu būdu bandė paveikti <…> varžybų eigą ar rezultatus”. Nekyla abejonių dėl to, kad lošimai bei lažybos yra svarbi manipuliavimo veikos (plačiąja prasme) sudedamoji dalis, tačiau dalyvavimas lošimuose arba lažybose pats savaime kažin ar visais atvejais daro kokį nors poveikį aukšto meistriškumo sporto varžybų eigai ar rezultatui. Šį poveikį, mūsų nuomone, paprastai bandoma padaryti dar iki dalyvavimo lažybose arba lošimuose, o dalyvavimas juose seka jau po atitinkamų sąžiningą aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą iškraipančių susitarimų ar kitokių veiksmų. 2. Neaišku, ar „tyčinio susitarimo pagrindu” yra būtinasis, ar alternatyvusis požymis „veikimo arba neveikimo” atžvilgiu. Jeigu tai yra būtinasis šios sudėties požymis, tuomet atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas atsakomybėn patraukti ir tuos asmenis, kurie šią nusikalstamą veiką daro turėdami tikslą gauti nepelnytą pranašumą, turtinę arba neturtinę naudą sau patiems.
Asmuo, siekiantis įgyti šias vertybes išimtinai savo naudai, manipuliavimo veiką gali padaryti ir be jokio susitarimo su kitais asmenimis – pvz., teisėjas futbolo varžybų metu tyčia priima neteisingus sprendimus, siekdamas, kad komanda, dėl kurios pergalės jis yra susilažinęs iš didelės pinigų sumos, laimėtų. Priėmus įstatymu siūlomas pataisas, tokios veikos kaip ši, tikėtina, negalėtų būti kvalifikuojamos kaip nusikalstamas manipuliavimas pagal BK 182¹ straipsnio 1 dalį. Mūsų nuomone, tai būtų akivaizdi įstatymo spraga. 3. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo BK 182¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje esminiai veiką apibūdinantys žodžiai yra „bet kokiu būdu bandė paveikti”, kurie apima visas įmanomas elgesio formas (tiek aktyvias, tiek pasyvias). Dėl to įstatymo projekto nuostata, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma „veikimu arba neveikimu”, vertintina kaip perteklinė. 4. Galiojančios redakcijos BK 182¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos „Tas, kas neteisėtai paveikė sąžiningą profesionalių sporto varžybų eigą arba rezultatą” tekstinė išraiška suponuoja, kad šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. veiką apibūdinantis žodis „paveikė” reiškia, kad profesionalių sporto varžybų eigai arba rezultatui tam tikras poveikis buvo padarytas[[1]]. Tuo tarpu įstatymo projektu siūloma BK 182¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ne materialią, o formalią nusikalstamos veikos sudėtį („bandė paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą”), kurioje bet koks realus poveikis aukšto meistriškumo sporto varžybų eigai arba rezultatui lieka už sudėties ribų. Svarstytinas tokio siūlymo pagrįstumas.
Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos sudėties modifikavimas iš materialios į formalią reiškia gerokai platesnę kriminalizacijos apimtį. Tuo tarpu galiojančios redakcijos BK 182¹ straipsnis kaip tik pasižymi tuo, kad nors jis ir įtvirtina materialią nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau jam trūksta papildomų veikos pavojingumą išreiškiančių požymių – pvz., turtinės žalos, ir pan. 5. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo BK 182¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti veikos tikslą – siekimą „gauti ir/arba suteikti sau ar kitiems bet kokią <…> neturtinę naudą”. Pastebėtina, kad BK 182¹ straipsnis yra BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams”. Veika, daroma turint tikslą gauti ir (arba) suteikti neturtinę naudą, kitų asmenų nuosavybei, turtinėms teisės ir turtiniams interesams jokios žalos nepadaro. Šiuo požiūriu įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas nedera su BK 182¹ straipsnio vieta BK specialiojoje dalyje. Kartu akcentuotina, jog abejonių dėl suderinamumo su BK XXVIII skyriaus rūšiniu objektu kelia ir kitas įstatymo projektu siūlomas nusikalstamos veikos sudėties požymis – siekimas „sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą”. Sistemiškai išanalizavus įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo BK 182¹ straipsnio 1 dalį darytina prielaida, jog sąvokos „nepelnytas pranašumas” turinys niekaip nėra susijęs su nuosavybės teisiniais santykiais, nes, priešingu atveju, jis dubliuotų kitą šioje dalyje numatomą požymį – siekimą „ gauti ir/arba suteikti sau ar kitiems bet kokią turtinę <…> naudą”. 6. Įstatymo projekte dėstoma manipuliavimo veikos sudėtis pažodžiui atkartoja manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis sąvokos apibrėžimą, kurį siūloma įtvirtinti kartu teikiamu Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-1918(2)).
XIVP-1918(2)). Tai reiškia, kad įstatymų projektų rengėjai siūlo iš esmės bet kokią manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis veiką traktuoti kaip nusikalstamą. Pažymėtina, kad ne visos manipuliavimo veikos pasižymi tokiu pavojingumu, kuris būtinas norint taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pvz., manipuliavimas, nesukėlęs realios žalos, labiau atitinka drausminio ar administracinio nusižengimo, o ne nusikalstamos veikos požymius. Požiūris, jog su manipuliavimo veika turėtų būti kovojama ne vien tik baudžiamosios teisės priemonėmis, atsispindi ir Lietuvos pasirašytos Europos Tarybos konvencijos dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis
to kyla abejonių dėl įstatymo projekto atitikties proporcingumo ir ultima ratio (baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės) principams. 7. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, įstatymo projektas tobulintinas: 7.1. įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 182¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:”; 7.2. įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo BK 182¹ straipsnio 1 dalies tekstas tikslintinas kalbine prasme (pvz., alternatyvūs jungtukai „ir” bei „arba” turėtų būti atskiriami ne pasviruoju brūkšniu, o naudojant skliaustelius, taip pat reikėtų atsisakyti BK nebūdingų konstrukcijų, tokių kaip „įskaitant, bet neapsiribojant”, ir pan.). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] Tokios nuomonės laikomasi ir baudžiamosios teisės doktrinoje. Plačiau žr.: Gruodytė, E., et al. Lietuvos baudžiamoji teisė. Specialioji dalis. Pirmoji knyga. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2021, p.
taikyti baudžiamąją, civilinę ar administracinę atsakomybę”.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Morgana Danielė, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Andrius Kupčinskas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai: švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė, Sporto grupės vyresnioji patarėja Ilona Šimkūnaitė; Lietuvos antidopingo agentūros atstovė Rūta Banytė, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Zenonas Burokas, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-081 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Svarstytina, ar įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182¹ straipsnio 1 dalies formuluotėje „Tas, kas tyčinio susitarimo pagrindu, veikimu arba neveikimu, įskaitant, bet neapsiribojant lošimais ar lažybomis, bet kokiu būdu bandė paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą” žodžiai „įskaitant, bet neapsiribojant lošimais ar lažybomis” struktūriškai dera su žodžiais „bet kokiu būdu bandė paveikti <…> varžybų eigą ar rezultatus”. Nekyla abejonių dėl to, kad lošimai bei lažybos yra svarbi manipuliavimo veikos (plačiąja prasme) sudedamoji dalis, tačiau dalyvavimas lošimuose arba lažybose pats savaime kažin ar visais atvejais daro kokį nors poveikį aukšto meistriškumo sporto varžybų eigai ar rezultatui. Šį poveikį, mūsų nuomone, paprastai bandoma padaryti dar iki dalyvavimo lažybose arba lošimuose, o dalyvavimas juose seka jau po atitinkamų sąžiningą aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą iškraipančių susitarimų ar kitokių veiksmų. Pritarti ŠMK-papildomas komitetas-pritarti. 2. Seimo kanceliarijos
susitarimo pagrindu” yra būtinasis, ar alternatyvusis požymis „veikimo arba neveikimo” atžvilgiu. Jeigu tai yra būtinasis šios sudėties požymis, tuomet atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas atsakomybėn patraukti ir tuos asmenis, kurie šią nusikalstamą veiką daro turėdami tikslą gauti nepelnytą pranašumą, turtinę arba neturtinę naudą sau patiems.
Asmuo, siekiantis įgyti šias vertybes išimtinai savo naudai, manipuliavimo veiką gali padaryti ir be jokio susitarimo su kitais asmenimis
ŠMK-papildomas komitetas-pritarti. 3. Seimo kanceliarijos
1
keičiamo BK 182¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje esminiai veiką apibūdinantys žodžiai yra „bet kokiu būdu bandė paveikti”, kurie apima visas įmanomas elgesio formas (tiek aktyvias, tiek pasyvias). Dėl to įstatymo projekto nuostata, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma „veikimu arba neveikimu”, vertintina kaip perteklinė. Pritarti ŠMK-papildomas komitetas-pritarti. 4. Seimo kanceliarijos
1
straipsnio 1 dalies dispozicijos „Tas, kas neteisėtai paveikė sąžiningą profesionalių sporto varžybų eigą arba rezultatą” tekstinė išraiška suponuoja, kad šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. veiką apibūdinantis žodis „paveikė” reiškia, kad profesionalių sporto varžybų eigai arba rezultatui tam tikras poveikis buvo padarytas[[1]].
Tuo tarpu įstatymo projektu siūloma BK 182¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ne materialią, o formalią nusikalstamos veikos sudėtį („bandė paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą”), kurioje bet koks realus poveikis aukšto meistriškumo sporto varžybų eigai arba rezultatui lieka už sudėties ribų. Svarstytinas tokio siūlymo pagrįstumas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos sudėties modifikavimas iš materialios į formalią reiškia gerokai platesnę kriminalizacijos apimtį. Tuo tarpu galiojančios redakcijos BK 182¹ straipsnis kaip tik pasižymi tuo, kad nors jis ir įtvirtina materialią nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau jam trūksta papildomų veikos pavojingumą išreiškiančių požymių – pvz., turtinės žalos, ir pan. Pritarti ŠMK-papildomas komitetas-pritarti. 5. Seimo kanceliarijos
straipsniu keičiamo BK 182¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti veikos tikslą – siekimą „gauti ir/arba suteikti sau ar kitiems bet kokią <…> neturtinę naudą”. Pastebėtina, kad BK 182¹ straipsnis yra BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams”. Veika, daroma turint tikslą gauti ir (arba) suteikti neturtinę naudą, kitų asmenų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams jokios žalos nepadaro. Šiuo požiūriu įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas nedera su BK 182¹ straipsnio vieta BK specialiojoje dalyje.
Kartu akcentuotina, jog abejonių dėl suderinamumo su BK XXVIII skyriaus rūšiniu objektu kelia ir kitas įstatymo projektu siūlomas nusikalstamos veikos sudėties požymis – siekimas
„sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą”. Sistemiškai išanalizavus
įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo BK 182¹ straipsnio 1 dalį darytina prielaida, jog sąvokos „nepelnytas pranašumas” turinys niekaip nėra susijęs su nuosavybės teisiniais santykiais, nes, priešingu atveju, jis dubliuotų kitą šioje dalyje numatomą požymį – siekimą „gauti ir/arba suteikti sau ar kitiems bet kokią turtinę <…> naudą”. Pritarti ŠMK-papildomas komitetas-pritarti. 6. Seimo kanceliarijos
projekte dėstoma manipuliavimo veikos sudėtis pažodžiui atkartoja manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis sąvokos apibrėžimą, kurį siūloma įtvirtinti kartu teikiamu Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-1918(2)). Tai reiškia, kad įstatymų projektų rengėjai siūlo iš esmės bet kokią manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis veiką traktuoti kaip nusikalstamą. Pažymėtina, kad ne visos manipuliavimo veikos pasižymi tokiu pavojingumu, kuris būtinas norint taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pvz., manipuliavimas, nesukėlęs realios žalos, labiau atitinka drausminio ar administracinio nusižengimo, o ne nusikalstamos veikos požymius. Požiūris, jog su manipuliavimo veika turėtų būti kovojama ne vien tik baudžiamosios teisės priemonėmis, atsispindi ir Lietuvos pasirašytos Europos Tarybos konvencijos dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis 7 straipsnio 4 dalyje [[2]]. Dėl to kyla abejonių dėl įstatymo projekto atitikties proporcingumo ir ultima ratio (baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės) principams. Pritarti ŠMK-papildomas komitetas-pritarti. 7.
1
technikos reikalavimais, įstatymo projektas tobulintinas: 7.1. įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 182¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:”; 7.2. įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo BK 182¹ straipsnio 1 dalies tekstas tikslintinas kalbine prasme (pvz., alternatyvūs jungtukai „ir” bei „arba” turėtų būti atskiriami ne pasviruoju brūkšniu, o naudojant skliaustelius, taip pat reikėtų atsisakyti BK nebūdingų konstrukcijų, tokių kaip „įskaitant, bet neapsiribojant”, ir pan.). Pritarti Pritartina juridinės technikos pastaboms, kad taisytinos juridinės technikos klaidos, nors ir projektas atmestinas. ŠMK-papildomas komitetas-nesvarstyti. 8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-09-09 *
Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1951 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-09-061
2023 m. rugsėjo 6 d. Nr.
Nr. 713 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. SV-S-660 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą ir 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. SV-S-669 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1951 (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1918(2) (toliau – Sporto įstatymo projektas) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto ir Sporto įstatymo projekto dėl šių priežasčių:
(toliau – BK) 182¹ straipsnio norma baudžiamosios atsakomybės atsiradimą sieja su nusikalstamos veikos padarymo faktu, o nusikalstamos veikos baigtumo momentas siejamas su kaltininko atliktais nusikalstamais veiksmais ir tam tikru šių veiksmų rezultatu – paveikta profesionalių sporto varžybų eiga arba rezultatu. Tad, siekiant patraukti kaltininką baudžiamojon atsakomybės, yra būtina, kad kaltininkas atliktų BK 182¹straipsnyje nurodytus veiksmus ir sporto varžybų rezultatams ar eigai būtų padarytas neteisėtas poveikis. Įstatymo projektu siūloma BK 182¹straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtimi yra smarkiai išplečiama šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sritis, kadangi Įstatymo projektas baudžiamosios atsakomybės atsiradimą sieja ne su nusikalstamo veikos padarymo faktu (baigtumo momentu), kuriuo reikalaujama, kad neteisėtu būdu būtų paveikta sporto varžybų eiga ar rezultatas, o tik su kaltininko bandymu padaryti poveikį sporto varžybų eigai ar rezultatams, t. y. siūloma kaip savarankišką nusikalstamą veiką kriminalizuoti galiojančio BK 182¹ straipsnio nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadiją.
Pirmiausia pažymėtina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepateikiama jokių įstatymu projektu siūlomo BK 182¹ straipsnio taikymo srities praplėtimo bei baudžiamosios atsakomybės griežtinimą pagrindžiančių argumentų, todėl siūlomas reglamentavimas laikytinas nepagrįstu. Antra, sisteminė BK normų analizė leidžia teigti, kad nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadija baudžiamajame įstatyme kriminalizuojama tik išimtinais atvejais, kai toks kriminalizavimas yra pagrįstas išskirtiniu kriminalizuojamos nusikalstamos veikos pavojingumu, pavyzdžiui, BK 115 straipsnis (Kėsinimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybę). Įvertinus Įstatymo projektu siūlomą reguliavimą, pažymėtina, kad galiojančiame BK straipsnyje nurodytas nusikaltimas priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai, tai neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad aptariamos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis bei laipsnis yra toks didelis, kad reikalautų šios baudžiamojo įstatymo normos pasikėsinimo stadijos savarankiško kriminalizavimo.
Trečia, visos BK XXVIII skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) baudžiamojo įstatymo normos yra konstruojamos taip, kad nusikalstamų veikų baigtumo momentas yra neatsiejamas nuo nusikalstamo veikimo rezultato (pavyzdžiui, BK 178 straipsnis (Vagystė) – „pagrobė svetimą turtą“, BK 182 straipsnis (Sukčiavimas) – „įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę“ ir pan.), kuris reiškia, kad buvo pažeistas baudžiamuoju įstatymu saugomas teisinis gėris. Todėl, Įstatymo projektu siūloma BK norma, nusikalstamos veikos baigtumo momentą siedama su pasikėsinimo stadija, nepagrįstai išskiriama BK XXVIII skyriaus normų atžvilgiu, o siūlomos baudžiamosios atsakomybės ribos tampa plačiausiomis visame BK XXVIII skyriuje. Ketvirta, Įstatymo projektu siūloma norma apibrėžiama formalia nusikaltimo sudėtimi, t. y. Įstatymo projekto autoriai, kriminalizuodami nebaigtą nusikalstamą veiką (pasikėsinimo stadiją) kartu nenumato jokių papildomų tokios veikos pavojingumą didinančių požymių, pavyzdžiui, pavojingų padarinių ar pan. Kitaip tariant, asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (kaip už padarytą nusikalstamą veiką) už bandymą paveikti sporto varžybų rezultatą ar eigą (nors veika ir nebuvo padaryta, o sporto varžybų rezultatai ar eiga nebuvo paveikti) kai toks bandymas nesukėlė jokių neigiamų ar pavojingų padarinių (neatsirado turtinė žala, nebuvo neteisėtai gauta turtinė nauda ar pan.). Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad Įstatymo projektu siūlomos baudžiamosios atsakomybės ribos tampa neadekvačiomis atliekamų veiksmų pavojingumui.
Siūlomo reglamentavimo kontekste svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, BK nustatytos bausmės turi būti teisingos, o bausmės ir jų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai taip pat suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir suderinamos tarpusavyje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-697/2018 ir Nr. 2K-261-489/2018). Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu teikiamas siūlymas kaip savarankišką nusikalstamą veiką kriminalizuoti nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadiją, išreikštą formalia nusikaltimo sudėtimi, vertintinas kaip neatitinkantis proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, kaip sudėtinių ultima ratio principo dalių. Pritarti P.S.(paryškinta mūsų) ŠMK-papildomas komitetas-pritarti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-09-06 *, 1 2.
Nustatant baudžiamumą už nusikalstamas veikas turi būti ne tik laikomasi proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, reikalaujančių, kad baudžiamųjų priemonių intervencija į žmogaus teisių sritį būtų minimali, bet ir siekiama, kad BK įtvirtintos sankcijos sistemiškai derėtų tarpusavyje. Įstatymo projektu siūloma kriminalizuoti nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadiją laikyti apysunkiu nusikaltimu, kuris būtų baudžiamas ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Tai reiškia, kad Įstatymo projektu siūloma kriminalizuoti pasikėsinimo stadija būtų baudžiama griežčiau negu BK XXVIII skyriuje įtvirtintos nusikalstamos veikos, kurių dispozicijos reikalauja nusikalstamos veikos padarymo fakto (baigtumo momento) (pavyzdžiui, sukčiavimas, vagystė, turto išvaistymas, turto pasisavinimas), ir kurių pavojingumas aiškiai didesnis negu nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadijos. Siūlomo reglamentavimo kontekste svarbi ir teismų formuojama praktika, kurioje nurodoma, kad „Baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 2 dalies ir
būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu, reiškia ir tai, jog parengtinės nusikalstamos veikos stadijos vertinamos kaip mažiau pavojingos nei baigta nusikalstama veika“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462/2013). Įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijų, kuriais remiantis išdėstyta visa BK specialioji dalis, siūlymas nusikalstamo veikos pasikėsinimo stadiją laikyti pavojingesne ir griežčiau baudžiama nusikalstama veika negu baigtos (įvykdytos) nusikalstamos veikos vertintinas kaip neproporcinga ir neadekvati padarytų veiksmų pavojingumui priemonė, sistemiškai nederanti su kitomis BK specialiojoje dalyje numatytomis sankcijomis, gresiančiomis už pavojingesnes nusikalstamas veikas. Pritarti ŠMK-papildomas komitetas-pritarti. 3.
Įstatymo projekto nuostatomis, asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182¹ straipsnį tik tais atvejais, kai jis nusikalstamą veiką padarė tyčinio susitarimo pagrindu. Tai reiškia, kad be jokio susitarimo su kitais asmenimis (savarankiškai) manipuliavimo veiką padaręs asmuo nepatektų į Įstatymo projektu siūlomos normos taikymo sritį ir išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Siūlomo reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad galiojanti BK 182¹ straipsnio norma numato baudžiamąją atsakomybę ir tais atvejais, kad kaltininkas savarankiškai, t. y. be jokio išankstinio susitarimo su kitais asmenimis, padaro manipuliavimo sporto varžybomis nusikalstamą veiką. Pritarti ŠMK-papildomas komitetas-pritarti. 4. Lietuvos Respublikos
4Galiojanti BK 182¹ straipsnio norma yra blanketinio pobūdžio,
o nusikalstamos veikos sudėtyje įtvirtintas požymis „neteisėtai paveikė“ suponuoja, jog teisinio santykio dalyviai privalo laikytis teisėtos sporto varžybų tvarkos ir nedaryti neteisėto poveikio varžybų eigai ar rezultatui – kitaip tariant, analizuojamos nusikalstamos veikos įvykdymas siejamas su atliktų veiksmų (neveikimo) neteisėtumu (priešingumu teisei) ir su Lietuvos Respublikos sporto įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų, reglamentuojančių sporto varžybų tvarką, pažeidimu. Įstatymo projektu siūlomoje įtvirtinti nusikalstamos veikos sudėtyje siekiama atsisakyti neteisėtumo elemento, numatant, kad manipuliavimo sporto varžybomis veika padaroma bet kokiu bandymu paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, nesiejant pavojingos veikos su sporto varžybų taisyklių pažeidimais (priešingumu teisei). Pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas kritikuotinas, kadangi tokiu atveju būtų nepagristai išplėstos baudžiamosios atsakomybės ribos ir į nusikalstamos veikos sudėties reguliavimo dalyką galėtų patekti ir teisėti veiksmai, nesudarantys pagrindo kriminalizavimui.
Pritarti ŠMK-papildomas komitetas-pritarti. 5. Lietuvos Respublikos
siūloma papildyti galiojančią BK 182¹ straipsnio normą nusikalstamos veikos sudėties subjektyviuoju požymiu – nusikalstamos veikos padarymo tikslais. Pažymėtina, kad, įtvirtinus šį nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį, nusikalstamos veikos padarymo tikslas taptų privalomai nustatomas ir įrodinėjamas nusikalstamos veikos požymis, siekiant kaltininkui sėkmingai inkriminuoti BK 182¹straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai (kaltė, tikslai, motyvai) sunkiai nustatomi ir įrodomi praktikoje, šių požymių įtvirtinimas nusikalstamų veikų sudėtyse turi būti visapusiškai įvertintas ir pagrįstas, priešingu atveju gali būti pakenkta baudžiamojo įstatymo normos sėkmingam praktiniam taikymui. Lyginamoji galiojančios BK 182¹ straipsnio normos ir Įstatymo projekto siūlomos normos analizė leidžia daryti išvadą, kad galiojanti BK 182¹straipsnio norma, nereikalaujanti papildomai nustatyti bei įrodyti nusikalstamos veikos padarymo tikslo, gali būti taikoma efektyviau, paprasčiau ir veiksmingiau. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad Įstatymo projektu siūlomas naujas privalomai įrodinėtinas nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis nepagrįstai apsisunkina galiojančios BK 182¹ straipsnio normos praktinį pritaikymą bei šios nusikalstamos veikos inkriminavimą. Pritarti ŠMK-papildomas komitetas-pritarti. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-09-061 6.
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nusikalstamos veikos sudėtis taip pat prieštarauja pagrindiniams Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems teisėkūros principams, vienas kurių – aiškumo, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Šiuo aspektu pažymėtina, baudžiamojo įstatymo normos keliami itin aukšti teisinio aiškumo ir apibrėžtumo principų reikalavimai. Įstatymo projektu siūlomo BK 182¹ straipsnio dispozicijoje yra vartojama daug neapibrėžto ir neaiškaus turinio formuluočių bei vertinamojo pobūdžio požymių (pavyzdžiui,
„įskaitant, bet neapsiribojant“, „bet kokiu būdu [bandė]“, „panaikinti
<...> nenuspėjamumą“ „suteikti nepelnytą pranašumą“ ir pan.), kurie nėra suderinami su baudžiamojo įstatymo normų konstravimo taisyklėmis bei prieštarauja teisino aiškumo ir apibrėžtumo principų turinio reikalavimams Pritarti ŠMK-papildomas komitetas-pritarti. 7. Lietuvos Respublikos
projekte siūlomi papildymai dėl kaltės formų nurodymo vertintini kaip pertekliniai ir yra nebūtini, įvertinus tai, kad poveikis sporto varžyboms, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 182¹straipsnyje, gali būti daromas tik tyčia. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai apsunkins manipuliavimo sporto varžybomis atskleidimą, duomenų rinkimą, tyrimą ir patį įrodymo procesą. Ši nusikalstama veika yra itin dinamiška – objektyviosios pusės požymiai nuolat kinta, o Įstatymo projektu siūlomos keisti BK 182¹straipsnio
požymiai. Pritarti ŠMK-papildomas komitetas-pritarti. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-09-061 8.
Sporto įstatymo projektu siūlomas Sporto įstatymo 2 straipsnio 16 punkte nustatytos sąvokos pakeitimas netikslingas, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė numato Seimui pateikti Seimo rudens sesijoje svarstyti teisės aktų dėl Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliacijų sporto varžybomis (kurią Lietuva patvirtino prisijungdama prie Išplėstinio dalinio susitarimo dėl sporto, patvirtinto 2010 m. spalio 13 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliucija CM/Res(2010)11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio
dėl sporto“) ratifikavimo projektus, o ratifikavus – sistemiškai peržiūrėti Sporto įstatymo, BK ir kitų su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis susijusių teisės aktų teisinį reguliavimą. Pritarti Pastaba skirta Sporto įstatymui, tačiau šie teisės aktai susiję, nes Sporto įstatyme apibrėžtos sąvokos. ŠMK-papildomas komitetas-pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas 2043-05-22 * Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti tą patį manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis klausimą reglamentuojantį Baudžiamojo kodekso 182-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3593, nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182¹straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1951 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį atmesti. Pritarti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, atsižvelgdamas į papildomo Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą ir Vyriausybės išvadą, Teisės departamento išvadą, pritarė įstatymo projekto NR.XIVP-1951 atmetimui.
Be to, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė Vyriausybės ir Seimo narių patobulintam jungtiniam projektui XIVP-3593(2), kuris reguliuoja tuos pačius teisinius santykius – manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIVP-1951 atmesti, atsižvelgiant į papildomo Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, Teisės departamento išvadą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė Vyriausybės ir Seimo narių pateiktam patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIVP-3593(2), kuris reguliuoja tuos pačius teisinius santykius – manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] Tokios nuomonės laikomasi ir baudžiamosios teisės doktrinoje. Plačiau žr.:
Gruodytė, E., et al. Lietuvos baudžiamoji teisė. Specialioji dalis. Pirmoji knyga. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2021, p. 408. [2] Šios konvencijos 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad „Sporto organizacijų taikoma drausminė atsakomybė neužkerta kelio taikyti baudžiamąją, civilinę ar administracinę atsakomybę”.
2024-05-22
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja I. Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, E. Jovaiša, L. Nagienė, A. Norkienė, B. Pietkiewicz, E. Pupinis, E. Rudelienė, J. Šiugždinienė, V. Targamadzė. Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, biuro patarėjos J. Paukštė, R. Steponėnienė, padėjėja G. Petrauskaitė. Kiti asmenys: Seimo nariai A. Kupčinskas, J. Sabatauskas, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė A. Zedelytė-Kaminskė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės patarėja G. Papartė, Lietuvos antidopingo agentūros direktorė R. Banytė, Lietuvos antidopingo agentūros vadybininkas A. Kovalenka, Lošimų priežiūros tarnybos patarėja S. Vitkevičiūtė, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Z. Burokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-081 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Svarstytina,
ar įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182¹ straipsnio 1 dalies formuluotėje „Tas, kas tyčinio susitarimo pagrindu, veikimu arba neveikimu, įskaitant, bet neapsiribojant lošimais ar lažybomis, bet kokiu būdu bandė paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą” žodžiai „įskaitant, bet neapsiribojant lošimais ar lažybomis” struktūriškai dera su su žodžiais „bet kokiu būdu bandė paveikti <…> varžybų eigą ar rezultatus”.
Nekyla abejonių dėl to, kad lošimai bei lažybos yra svarbi manipuliavimo veikos (plačiąja prasme) sudedamoji dalis, tačiau dalyvavimas lošimuose arba lažybose pats savaime kažin ar visais atvejais daro kokį nors poveikį aukšto meistriškumo sporto varžybų eigai ar rezultatui. Šį poveikį, mūsų nuomone, paprastai bandoma padaryti dar iki dalyvavimo lažybose arba lošimuose, o dalyvavimas juose seka jau po atitinkamų sąžiningą aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą iškraipančių susitarimų ar kitokių veiksmų. Pritarti
susitarimo pagrindu” yra būtinasis, ar alternatyvusis požymis „veikimo arba neveikimo” atžvilgiu. Jeigu tai yra būtinasis šios sudėties požymis, tuomet atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas atsakomybėn patraukti ir tuos asmenis, kurie šią nusikalstamą veiką daro turėdami tikslą gauti nepelnytą pranašumą, turtinę arba neturtinę naudą sau patiems. Asmuo, siekiantis įgyti šias vertybes išimtinai savo naudai, manipuliavimo veiką gali padaryti ir be jokio susitarimo su kitais asmenimis
akivaizdi įstatymo spraga. Pritarti
keičiamo BK 182¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje esminiai veiką apibūdinantys žodžiai yra „bet kokiu būdu bandė paveikti”, kurie apima visas įmanomas elgesio formas (tiek aktyvias, tiek pasyvias). Dėl to įstatymo projekto nuostata, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma „veikimu arba neveikimu”, vertintina kaip perteklinė. Pritarti
profesionalių sporto varžybų eigą arba rezultatą” tekstinė išraiška suponuoja, kad šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. veiką apibūdinantis žodis „paveikė” reiškia, kad profesionalių sporto varžybų eigai arba rezultatui tam tikras poveikis buvo padarytas[[¹]]. Tuo tarpu įstatymo projektu siūloma BK 182¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ne materialią, o formalią nusikalstamos veikos sudėtį („bandė paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą”), kurioje bet koks realus poveikis aukšto meistriškumo sporto varžybų eigai arba rezultatui lieka už sudėties ribų. Svarstytinas tokio siūlymo pagrįstumas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos sudėties modifikavimas iš materialios į formalią reiškia gerokai platesnę kriminalizacijos apimtį. Tuo tarpu galiojančios redakcijos BK 182¹ straipsnis kaip tik pasižymi tuo, kad nors jis ir įtvirtina materialią nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau jam trūksta papildomų veikos pavojingumą išreiškiančių požymių – pvz., turtinės žalos, ir pan. Pritarti
2022-09-081 5.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo BK 182¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti veikos tikslą – siekimą „gauti ir/arba suteikti sau ar kitiems bet kokią <…> neturtinę naudą”. Pastebėtina, kad BK 182¹ straipsnis yra BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams”. Veika, daroma turint tikslą gauti ir (arba) suteikti neturtinę naudą, kitų asmenų nuosavybei, turtinėms teisės ir turtiniams interesams jokios žalos nepadaro. Šiuo požiūriu įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas nedera su BK 182¹ straipsnio vieta BK specialiojoje dalyje. Kartu akcentuotina, jog abejonių dėl suderinamumo su BK XXVIII skyriaus rūšiniu objektu kelia ir kitas įstatymo projektu siūlomas nusikalstamos veikos sudėties požymis – siekimas „sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą”. Sistemiškai išanalizavus įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo BK 182¹ straipsnio 1 dalį darytina prielaida, jog sąvokos „nepelnytas pranašumas” turinys niekaip nėra susijęs su nuosavybės teisiniais santykiais, nes, priešingu atveju, jis dubliuotų kitą šioje dalyje numatomą požymį – siekimą „ gauti ir/arba suteikti sau ar kitiems bet kokią turtinę <…> naudą”. Pritarti
manipuliavimo veikos sudėtis pažodžiui atkartoja manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis sąvokos apibrėžimą, kurį siūloma įtvirtinti kartu teikiamu Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-1918(2)). Tai reiškia, kad įstatymų projektų rengėjai siūlo iš esmės bet kokią manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis veiką traktuoti kaip nusikalstamą. Pažymėtina, kad ne visos manipuliavimo veikos pasižymi tokiu pavojingumu, kuris būtinas norint taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Pvz., manipuliavimas, nesukėlęs realios žalos, labiau atitinka drausminio ar administracinio nusižengimo, o ne nusikalstamos veikos požymius. Požiūris, jog su manipuliavimo veika turėtų būti kovojama ne vien tik baudžiamosios teisės priemonėmis, atsispindi ir Lietuvos pasirašytos Europos Tarybos konvencijos dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis 7 straipsnio 4 dalyje [[²]]. Dėl to kyla abejonių dėl įstatymo projekto atitikties proporcingumo ir ultima ratio (baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės) principams. Pritarti
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, įstatymo projektas tobulintinas:
projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 182¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:”;
projekto 1 straipsniu keičiamo BK 182¹ straipsnio 1 dalies tekstas tikslintinas kalbine prasme (pvz., alternatyvūs jungtukai „ir” bei „arba” turėtų būti atskiriami ne pasviruoju brūkšniu, o naudojant skliaustelius, taip pat reikėtų atsisakyti BK nebūdingų konstrukcijų, tokių kaip „įskaitant, bet neapsiribojant”, ir pan.). Nesvarstyti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-09-06 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr.
SV-S-660 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą ir 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. SV-S-669 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1951 (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1918(2) (toliau – Sporto įstatymo projektas) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto ir Sporto įstatymo projekto dėl šių priežasčių:
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182¹ straipsnio norma baudžiamosios atsakomybės atsiradimą sieja su nusikalstamos veikos padarymo faktu, o nusikalstamos veikos baigtumo momentas siejamas su kaltininko atliktais nusikalstamais veiksmais ir tam tikru šių veiksmų rezultatu – paveikta profesionalių sporto varžybų eiga arba rezultatu. Tad, siekiant patraukti kaltininką baudžiamojon atsakomybės, yra būtina, kad kaltininkas atliktų BK 182¹straipsnyje nurodytus veiksmus ir sporto varžybų rezultatams ar eigai būtų padarytas neteisėtas poveikis. Įstatymo projektu siūloma BK 182¹straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtimi yra smarkiai išplečiama šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sritis, kadangi Įstatymo projektas baudžiamosios atsakomybės atsiradimą sieja ne su nusikalstamo veikos padarymo faktu (baigtumo momentu), kuriuo reikalaujama, kad neteisėtu būdu būtų paveikta sporto varžybų eiga ar rezultatas, o tik su kaltininko bandymu padaryti poveikį sporto varžybų eigai ar rezultatams, t. y. siūloma kaip savarankišką nusikalstamą veiką kriminalizuoti galiojančio BK 182¹ straipsnio nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadiją.
Pirmiausia pažymėtina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepateikiama jokių įstatymu projektu siūlomo BK 182¹ straipsnio taikymo srities praplėtimo bei baudžiamosios atsakomybės griežtinimą pagrindžiančių argumentų, todėl siūlomas reglamentavimas laikytinas nepagrįstu. Antra, sisteminė BK normų analizė leidžia teigti, kad nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadija baudžiamajame įstatyme kriminalizuojama tik išimtinais atvejais, kai toks kriminalizavimas yra pagrįstas išskirtiniu kriminalizuojamos nusikalstamos veikos pavojingumu, pavyzdžiui, BK 115 straipsnis (Kėsinimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybę). Įvertinus Įstatymo projektu siūlomą reguliavimą, pažymėtina, kad galiojančiame BK straipsnyje nurodytas nusikaltimas priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai, tai neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad aptariamos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis bei laipsnis yra toks didelis, kad reikalautų šios baudžiamojo įstatymo normos pasikėsinimo stadijos savarankiško kriminalizavimo.
Trečia, visos BK XXVIII skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) baudžiamojo įstatymo normos yra konstruojamos taip, kad nusikalstamų veikų baigtumo momentas yra neatsiejamas nuo nusikalstamo veikimo rezultato (pavyzdžiui, BK 178 straipsnis (Vagystė) – „pagrobė svetimą turtą“, BK 182 straipsnis (Sukčiavimas) – „įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę“ ir pan.), kuris reiškia, kad buvo pažeistas baudžiamuoju įstatymu saugomas teisinis gėris. Todėl, Įstatymo projektu siūloma BK norma, nusikalstamos veikos baigtumo momentą siedama su pasikėsinimo stadija, nepagrįstai išskiriama BK XXVIII skyriaus normų atžvilgiu, o siūlomos baudžiamosios atsakomybės ribos tampa plačiausiomis visame BK XXVIII skyriuje. Ketvirta, Įstatymo projektu siūloma norma apibrėžiama formalia nusikaltimo sudėtimi, t. y. Įstatymo projekto autoriai, kriminalizuodami nebaigtą nusikalstamą veiką (pasikėsinimo stadiją) kartu nenumato jokių papildomų tokios veikos pavojingumą didinančių požymių, pavyzdžiui, pavojingų padarinių ar pan. Kitaip tariant, asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (kaip už padarytą nusikalstamą veiką) už bandymą paveikti sporto varžybų rezultatą ar eigą (nors veika ir nebuvo padaryta, o sporto varžybų rezultatai ar eiga nebuvo paveikti), kai toks bandymas nesukėlė jokių neigiamų ar pavojingų padarinių (neatsirado turtinė žala, nebuvo neteisėtai gauta turtinė nauda ar pan.). Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad Įstatymo projektu siūlomos baudžiamosios atsakomybės ribos tampa neadekvačiomis atliekamų veiksmų pavojingumui.
Siūlomo reglamentavimo kontekste svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, BK nustatytos bausmės turi būti teisingos, o bausmės ir jų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai taip pat suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir suderinamos tarpusavyje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-697/2018 ir Nr. 2K-261-489/2018). Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu teikiamas siūlymas kaip savarankišką nusikalstamą veiką kriminalizuoti nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadiją, išreikštą formalia nusikaltimo sudėtimi, vertintinas kaip neatitinkantis proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, kaip sudėtinių ultima ratio principo dalių. 2. Nustatant baudžiamumą už nusikalstamas veikas turi būti ne tik laikomasi proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, reikalaujančių, kad baudžiamųjų priemonių intervencija į žmogaus teisių sritį būtų minimali, bet ir siekiama, kad BK įtvirtintos sankcijos sistemiškai derėtų tarpusavyje.
Įstatymo projektu siūloma kriminalizuoti nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadiją laikyti apysunkiu nusikaltimu, kuris būtų baudžiamas ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Tai reiškia, kad Įstatymo projektu siūloma kriminalizuoti pasikėsinimo stadija būtų baudžiama griežčiau negu BK XXVIII skyriuje įtvirtintos nusikalstamos veikos, kurių dispozicijos reikalauja nusikalstamos veikos padarymo fakto (baigtumo momento) (pavyzdžiui, sukčiavimas, vagystė, turto išvaistymas, turto pasisavinimas), ir kurių pavojingumas aiškiai didesnis negu nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadijos. Siūlomo reglamentavimo kontekste svarbi ir teismų formuojama praktika, kurioje nurodoma, kad „Baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad bausmė už rengimąsi ar kėsinimąsi gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu, reiškia ir tai, jog parengtinės nusikalstamos veikos stadijos vertinamos kaip mažiau pavojingos nei baigta nusikalstama veika“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462/2013). Įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijų, kuriais remiantis išdėstyta visa BK specialioji dalis, siūlymas nusikalstamo veikos pasikėsinimo stadiją laikyti pavojingesne ir griežčiau baudžiama nusikalstama veika negu baigtos (įvykdytos) nusikalstamos veikos vertintinas kaip neproporcinga ir neadekvati padarytų veiksmų pavojingumui priemonė, sistemiškai nederanti su kitomis BK specialiojoje dalyje numatytomis sankcijomis, gresiančiomis už pavojingesnes nusikalstamas veikas. 3.
nuostatomis, asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182¹ straipsnį tik tais atvejais, kai jis nusikalstamą veiką padarė tyčinio susitarimo pagrindu. Tai reiškia, kad be jokio susitarimo su kitais asmenimis (savarankiškai) manipuliavimo veiką padaręs asmuo nepatektų į Įstatymo projektu siūlomos normos taikymo sritį ir išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Siūlomo reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad galiojanti BK 182¹ straipsnio norma numato baudžiamąją atsakomybę ir tais atvejais, kad kaltininkas savarankiškai, t. y. be jokio išankstinio susitarimo su kitais asmenimis, padaro manipuliavimo sporto varžybomis nusikalstamą veiką. 4. Galiojanti BK 182¹ straipsnio norma yra blanketinio pobūdžio, o nusikalstamos veikos sudėtyje įtvirtintas požymis „neteisėtai paveikė“ suponuoja, jog teisinio santykio dalyviai privalo laikytis teisėtos sporto varžybų tvarkos ir nedaryti neteisėto poveikio varžybų eigai ar rezultatui – kitaip tariant, analizuojamos nusikalstamos veikos įvykdymas siejamas su atliktų veiksmų (neveikimo) neteisėtumu (priešingumu teisei) ir su Lietuvos Respublikos sporto įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų, reglamentuojančių sporto varžybų tvarką, pažeidimu. Įstatymo projektu siūlomoje įtvirtinti nusikalstamos veikos sudėtyje siekiama atsisakyti neteisėtumo elemento, numatant, kad manipuliavimo sporto varžybomis veika padaroma bet kokiu bandymu paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, nesiejant pavojingos veikos su sporto varžybų taisyklių pažeidimais (priešingumu teisei). Pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas kritikuotinas, kadangi tokiu atveju būtų nepagristai išplėstos baudžiamosios atsakomybės ribos ir į nusikalstamos veikos sudėties reguliavimo dalyką galėtų patekti ir teisėti veiksmai, nesudarantys pagrindo kriminalizavimui. 5.
galiojančią BK 182¹ straipsnio normą nusikalstamos veikos sudėties subjektyviuoju požymiu – nusikalstamos veikos padarymo tikslais. Pažymėtina, kad, įtvirtinus šį nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį, nusikalstamos veikos padarymo tikslas taptų privalomai nustatomas ir įrodinėjamas nusikalstamos veikos požymis, siekiant kaltininkui sėkmingai inkriminuoti BK 182¹straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai (kaltė, tikslai, motyvai) sunkiai nustatomi ir įrodomi praktikoje, šių požymių įtvirtinimas nusikalstamų veikų sudėtyse turi būti visapusiškai įvertintas ir pagrįstas, priešingu atveju gali būti pakenkta baudžiamojo įstatymo normos sėkmingam praktiniam taikymui. Lyginamoji galiojančios BK 182¹ straipsnio normos ir Įstatymo projekto siūlomos normos analizė leidžia daryti išvadą, kad galiojanti BK 182¹straipsnio norma, nereikalaujanti papildomai nustatyti bei įrodyti nusikalstamos veikos padarymo tikslo, gali būti taikoma efektyviau, paprasčiau ir veiksmingiau. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad Įstatymo projektu siūlomas naujas privalomai įrodinėtinas nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis nepagrįstai apsisunkina galiojančios BK 182¹ straipsnio normos praktinį pritaikymą bei šios nusikalstamos veikos inkriminavimą. 6. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nusikalstamos veikos sudėtis taip pat prieštarauja pagrindiniams Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems teisėkūros principams, vienas kurių – aiškumo, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Šiuo aspektu pažymėtina, baudžiamojo įstatymo normos keliami itin aukšti teisinio aiškumo ir apibrėžtumo principų reikalavimai.
Įstatymo projektu siūlomo BK 182¹ straipsnio dispozicijoje yra vartojama daug neapibrėžto ir neaiškaus turinio formuluočių bei vertinamojo pobūdžio požymių (pavyzdžiui, „įskaitant, bet neapsiribojant“, „bet kokiu būdu [bandė]“, „panaikinti <...> nenuspėjamumą“ „suteikti nepelnytą pranašumą“ ir pan.), kurie nėra suderinami su baudžiamojo įstatymo normų konstravimo taisyklėmis bei prieštarauja teisino aiškumo ir apibrėžtumo principų turinio reikalavimams. 7. Įstatymo projekte siūlomi papildymai dėl kaltės formų nurodymo vertintini kaip pertekliniai ir yra nebūtini, įvertinus tai, kad poveikis sporto varžyboms, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 182¹straipsnyje, gali būti daromas tik tyčia. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai apsunkins manipuliavimo sporto varžybomis atskleidimą, duomenų rinkimą, tyrimą ir patį įrodymo procesą. Ši nusikalstama veika yra itin dinamiška – objektyviosios pusės požymiai nuolat kinta, o Įstatymo projektu siūlomos keisti BK 182¹straipsnio
alternatyvūs požymiai. 8. Sporto įstatymo projektu siūlomas Sporto įstatymo 2 straipsnio 16 punkte nustatytos sąvokos pakeitimas netikslingas, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė numato Seimui pateikti Seimo rudens sesijoje svarstyti teisės aktų dėl Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliacijų sporto varžybomis (kurią Lietuva patvirtino prisijungdama prie Išplėstinio dalinio susitarimo dėl sporto, patvirtinto 2010 m. spalio 13 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliucija CM/Res(2010)11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr.
dalinio susitarimo dėl sporto“) ratifikavimo projektus, o ratifikavus – sistemiškai peržiūrėti Sporto įstatymo, BK ir kitų su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis susijusių teisės aktų teisinį reguliavimą. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti tą patį manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis klausimą reglamentuojantį Baudžiamojo kodekso 182-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3593, nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182¹straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1951 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Rudelienė, I. Kačinskaitė-Urbonienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas (Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)