Projektas Nr Projekto lyginamasis variantas
IR Įstatymo papildymo IV
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės
pensijos:
1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;
2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;
3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;
4) mokslininkų valstybinės pensijos;
5) teisėjų valstybinės pensijos;
6) Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) sutuoktinio valstybinė pensija.;
7) Greitosios medicinos paslaugų personalo (toliau – GMP personalo) valstybinės pensijos. Mokslininkų valstybinės pensijos nustatomos laikinai – iki papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Greitosios medicinos paslaugų personalo valstybinės pensijos, taip pat Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija skiriamos pagal šį įstatymą. Pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.“2 straipsnis. Įstatymo papildymas IV skirsniu Papildyti Įstatymą IV skirsniu:
Pagal šį įstatymą skiriamos šios GMP personalo valstybinės pensijos:
1) ištarnauto laiko;
2) netekto darbingumo;
3) našlių ir našlaičių. 17 straipsnis. Teisė pasirinkti pensijos rūšį
pensiją, nepraranda teisės į kitas valstybines pensijas, jei įstatymai nenumato kitaip. 2.
personalo ištarnauto laiko valstybinę pensiją ir GMP personalo valstybinę netekto darbingumo pensiją, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. GMP personalo valstybinė našlių ar našlaičių pensija mokama kartu su ištarnauto laiko ar netekto darbingumo pensija. 18 straipsnis. Teisė gauti GMP personalo valstybinę pensiją
personalo valstybinę pensiją turi šie GMP personalo darbuotojai:
1) asmenys esantys ne jaunesni kaip 55 metų amžiaus ir turintys ne mažesnį kaip 25 metų darbo stažą greitosios medicinos pagalbos įstaigoje ir teikę greitosios medicinos pagalbos paslaugas;
pensiją valstybėse, kuriose negalioja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo, GMP personalo pensija neskiriama. 3. GMP personalo darbuotojai, atleisti iš darbo greitosios medicinos pagalbos įstaigoje, turi teisę gauti GMP personalo valstybinę pensiją po šio įstatymo įsigaliojimo ir nepasiekus šiame įstatyme nustatyto amžiaus gauti senatvės pensiją. 19 straipsnis. Laikotarpių įskaitymas į stažą
įsigaliojimo į stažą už kurį skiriama GMP personalo valstybinė pensija, įskaitomi, visi kalendoriniai metai, jeigu:
1) asmuo yra įgijęs sveikatos priežiūros specialisto, teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka turinčio teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas GMP brigadoje statusą, ir turėdamas šį statusą, kalendoriniais metais dirbo ne mažiau nei nustatyta darbo laiko norma per mėnesį;
2) arba jeigu asmuo teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas GMP brigadoje ir dirba vienodomis sąlygomis su sveikatos priežiūros specialisto statusą turinčiais asmenimis ir kalendoriniais metais dirbo ne mažiau nei nustatyta darbo laiko norma per mėnesį; 2.
Į stažą taip pat įskaitomas laikas, per kurį asmenys gavo:
1) ligos (įskaitant mokamas darbdavio) ar profesinės reabilitacijos socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;
2) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;
straipsnio 2 dalyje nurodytų išmokų gavimo laikas įskaitomas tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai draustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu (iki 2005 m. sausio 1 d. – socialiniu draudimu nuo nedarbo) asmenims. Įskaitant į stažą šio straipsnio 2 dalyje nurodytus laikotarpius, laikoma, kad nuo šių išmokų buvo skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos pagal pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą (įskaitant kaupiamąją pensijų įmoką). 5. Per kalendorinius metus negali būti įskaityti daugiau kaip vieni stažo metai. 6. Stažas išreiškiamas metais ir skaičiuojamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu. 20 straipsnis.
užmokestis, nuo kurio skaičiuojama GPM personalo darbuotojo valstybinė pensija
1) GMP personalo valstybinė pensija apskaičiuojama pagal darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio vidurkį per paskutiniuosius penkerius metus iki išėjimo iš darbo. 2) Darbo užmokestis suprantamos taip, kaip jis yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse. 21 straipsnis. Ištarnauto laiko pensijos dydis ir mokėjimo būdai
1GMP personalo darbuotojui,
sulaukusiam 55 metų amžiaus, ištarnauto laiko pensija skiriama pagal darbo užmokesčio vidurkį per paskutiniuosius penkerius metus iki išėjimo iš darbo. Darbo užmokestis, nustatomas vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsniu. Už kiekvienus papildomus darbo greitosios medicinos pagalbos įstaigoje metus viršijančius 25 metų darbo laiko pensijos dydis padidinamas dviem procentais nuo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apskaičiuoto pagal šio įstatymo 20 straipsnį. 3. Maksimali ištarnauto laiko pensija negali viršyti 100 procentų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, nustatyto pagal šio įstatymo 20 straipsnį. 4. GMP personalo darbuotojas sulaukęs senatvės pensijos amžiaus gali pasirinkti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją arba ištarnauto laiko pensiją, jei ji didesnė. 22 straipsnis. GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija
įstatymo 18 straipsnyje nurodytiems GMP personalo darbuotojams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais. Jei darbingumo netekta dėl priežasčių, susijusių su darbu greitosios medicinos pagalbos įstaigoje, pensija skiriama nepaisant netekto darbingumo pripažinimo laiko. Jei darbingumo netekta dėl kitų priežasčių, GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama tik tuo atveju, jei darbingumo netekta darbo metu. 2.
2Darbingumo netekimas pripažįstamas atsiradusiu dėl priežasčių,
susijusių su darbu greitosios medicinos pagalbos įstaigoje, jei susirgimas, sužeidimas ar trauma, sukėlę darbingumo netekimą, įvyko darbo metu. 23 straipsnis. GMP personalo valstybinės netekto darbingumo pensijos dydis
personalo darbuotojams už kiekvienus darbo metus, įskaitytus į darbo laiką pensijai skirti, po 1,2 procento – netekusiems 75–100 procentų darbingumo, 1 procentą – netekusiems 60–70 procentų darbingumo ir 0,5 procento – netekusiems 45–55 procentų darbingumo darbo užmokesčio, nurodyto šio įstatymo 20 straipsnyje. 2. Jeigu asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl priežasčių, susijusių su darbu greitosios medicinos pagalbos įstaigoje, ir faktinis GMP personalo darbuotojo stažas mažesnis kaip 20 metų, tarnybos laikas pensijai skirti prilyginamas 20 metams. Jeigu asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl kitų priežasčių, pensija apskaičiuojama pagal faktinį GMP personalo darbuotojo stažą pensijai skirti. 24 straipsnis. GMP personalo valstybinė našlių ir našlaičių pensija
turi mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) GMP personalo darbuotojo sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai), atitinkantys šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytas sąlygas. Ši pensija skiriama, jei miręs asmuo buvo įgijęs teisę gauti GMP personalo valstybinę ištarnauto laiko pensiją arba dėl netekto darbingumo buvo įgijęs teisę gauti GMP personalo valstybinę netekto darbingumo pensiją arba vieną iš šių pensijų gavo. 2.
valstybinę pensiją arba netekto darbingumo pensiją, GMP personalo valstybinė našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama taip pat kaip GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo, nepriklausomai nuo to, ar GMP personalo darbuotojas mirė dėl priežasčių, susijusių su darbu greitosios medicinos paslaugų įstaigoje, ar dėl kitų priežasčių. Taip apskaičiuota pensija skiriama turintiems teisę gauti GMP personalo valstybinę našlių ir našlaičių pensiją asmenims šio įstatymo 9 straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatytomis dalimis. 3. Vaikams, netekusiems abiejų tėvų, GMP personalo darbuotojų valstybinės našlaičių pensijos dydį sudaro suma, gauta apskaičiavus našlaičių pensiją už kiekvieną iš mirusių tėvų atskirai, jei abu tėvai buvo įgiję teisę gauti GMP personalo ištarnauto laiko valstybinę pensiją arba netekto darbingumo pensiją. 25 straipsnis. Pensijos skyrimo terminai
personalo valstybinės pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pensiją atsiradimo. 2. Pagal šį įstatymą pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos. 3. GMP personalo valstybinės pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Įstaiga mokanti GMP personalo pensiją, privalo prieš mėnesį raštu ar kitomis informavimo priemonėmis informuoti pensijos gavėją apie pensijos skyrimo termino pasibaigimą. 26 straipsnis. GMP personalo valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas
gauti GMP personalo valstybinę pensiją, dėl jos skyrimo kreipiasi ir reikalingus dokumentus pateikia į vieną iš įstaigos mokančios GMP personalo valstybinę pensiją skyrių. 2.
personalo valstybinę pensiją skyriaus pareigūnas nagrinėja prašymą skirti GMP personalo valstybinę pensiją ir per 7 darbo dienas po prašymo pateikimo priima sprendimą dėl GMP personalo valstybinės pensijos skyrimo arba dėl atsisakymo skirti GMP personalo valstybinę pensiją. 4. Įstaigos mokančios GMP personalo valstybinę pensiją skyriaus pareigūnų priimti individualūs ir (ar) bendrieji administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami įstaigos mokančios GMP personalo valstybinę pensiją vyriausiajam pareigūnui. Įstaigos mokančios GMP personalo valstybinę pensiją vyriausiojo pareigūno sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. 5. Asmuo, turintis teisę gauti GMP personalo valstybinę pensiją gali perleisti teisę gauti jo GMP personalo valstybinę pensiją savo įgaliotam asmeniui. 27 straipsnis. GMP personalo valstybinės pensijos mokėjimo sustabdymas ir mokėjimo atnaujinimas. 1. Paskirtosios GMP personalo valstybinės pensijos mokėjimas sustabdomas ir ji nemokama jeigu šios pensijos gavėjas neatitinka šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose nustatytų sąlygų arba asmuo pateikia prašymą sustabdyti GMP personalo valstybinės pensijos mokėjimą, arba asmuo pradėjo gauti nedarbo išmoką arba asmuo pradeda eiti pareigas greitosios medicinos pagalbos įstaigoje. 2. Jeigu GMP personalo valstybinės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 1 dalį, asmens prašymu anksčiau paskirtosios pensijos mokėjimas gali būti atnaujintas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo kreipėsi dėl šios pensijos mokėjimo atnaujinimo, pirmos dienos, jei asmuo atitinka sąlygas GMP personalo valstybinei pensijai gauti. 3. GMP personalo valstybinės pensijos gavėjas per 10 dienų įstaigai mokančiai ištarnauto laiko pensiją praneša apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimą. 28. straipsnis.
praėjusį laikotarpį
personalo valstybinės pensijos sumos, neišmokėtos laiku, mokamos už praleistą laikotarpį, bet ne ilgiau kaip už trejus metus. 2. Jeigu apskaičiuotos GMP personalo valstybinės pensijos suma neišmokėta dėl institucijos, kuri ją skiria ar išmoka kaltės, GMP personalo valstybinės pensijos suma mokamos už visą praleistą laikotarpį. 29 straipsnis. GMP personalo valstybinės pensijos mokėjimo panaikinimas
personalo valstybinę pensiją gali būti panaikintas:
1) Teismo sprendimu;
2) Įstaigos mokančios GMP personalo valstybinę pensiją pareigūno sprendimu, kai yra išieškoma permokėta pensijos suma, mokama GMP personalo valstybinės pensijos gavėjui dėl jo kaltės. Permokėta GMP personalo valstybinės pensijos suma išieškoma Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 30 straipsnis. GMP personalo valstybinės pensijos dydis ir mokėjimas jos gavėjams mirus
pensija neišmokėta iki jos gavėjo mirties, yra išmokama:
2) Šį asmenį palaidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos už vieną mėnesį dydžio suma. 3) Likusiam gyvam sutuoktiniui, jo prašymu, jei ji dar nebuvo išmokėta, mirus GMP personalo valstybinės pensijos gavėjui, skiriama ir išmokama dviejų GMP personalo valstybinių pensijų suma. 4) Mirusio GMP personalo valstybinės pensijos gavėjo įpėdiniams jei ji dar nebuvo išmokėta, skiriama ir išmokama dviejų GMP personalo valstybinių pensijų suma. 2. Asmenys turintys teisę gauti neišmokėtą GMP personalo valstybinę pensiją pateikia rašytinį prašymą ir dokumentus patvirtinančius teisę į išmokos skyrimą, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo GMP personalo valstybinės pensijos gavėjo mirties dienos, įstaigai mokančiai GMP personalo valstybinę pensiją. 31 straipsnis. GMP personalo valstybinės pensijos mokėjimas asmenims, vykstantiems gyventi į užsienį 1.
GMP personalo valstybinė pensija, skiriama asmenims atitinkantiems šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose nustatytas sąlygas, išvykusiems gyventi į užsienį. 2. Teisę gauti GMP personalo valstybinę pensiją, gyventi į užsienį išvykę asmenys, įgyja tik tuo atveju, jeigu jie yra įgiję ne mažesnį nei šio įstatymo 18 ir 19 straipsniuose numatytą darbo stažą dirbdami Lietuvos įmonėse, įstaigose ir (ar) organizacijose. 32 straipsnis. GMP personalo valstybinės pensijos atidėjimas ir mokėjimas
įgyja teisę gauti GMP personalo valstybinę pensiją pagal šį įstatymą, bet kreipiasi su prašymu atidėti GMP personalo valstybinės pensijos skyrimą ar mokėjimą, GMP personalo valstybinė pensija jam skiriama arba pradedama mokėti pasibaigus atidėjimo laikotarpiui. 2. Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, GMP personalo valstybinė pensija padidinama 8 procentais už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. 3. Atidėti GMP personalo valstybinės pensijos skyrimą galima tik pilniems metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams.“
2023 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė, ministerijos pagal kompetenciją, savivaldybės iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Tomas Tomilinas Jurgita Sejonienė Rimantė Šalaševičiūtė
Projektas Nr Projekto lyginamasis variantas
IR Įstatymo papildymo IV
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės
pensijos:
1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;
2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;
3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;
4) mokslininkų valstybinės pensijos;
5) teisėjų valstybinės pensijos;
6) Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) sutuoktinio valstybinė pensija.;
7) Greitosios medicinos pagalbos personalo (toliau – GMP personalo) valstybinės pensijos. Mokslininkų valstybinės pensijos nustatomos laikinai – iki papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Greitosios medicinos pagalbos personalo valstybinės pensijos, taip pat Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija skiriamos pagal šį įstatymą. Pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.“
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Kiekvienais metais valstybinių pensijų bazės dydis ir
valstybinių pensijų, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3, 5 ir 7 punktuose, dydis indeksuojami nuo sausio 1 dienos pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą (toliau – IK), atitinkamai valstybinių pensijų bazę arba mokamos valstybinės pensijos dydį dauginant iš IK.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas IV skirsniu Papildyti Įstatymą IV skirsniu:
GMP personalo valstybinių pensijų rūšys Pagal šį įstatymą skiriamos šios GMP personalo valstybinės pensijos:
1) ištarnauto laiko;
2) netekto darbingumo;
3) našlių ir našlaičių. 17 straipsnis. Teisė pasirinkti pensijos rūšį GMP personalo darbuotojai, kurie įgyja teisę į GMP personalo valstybinę pensiją, nepraranda teisės į kitas valstybines pensijas, jei įstatymai nenumato kitaip. GMP personalo darbuotojams, tuo pat metu įgijusiems teisę į GMP personalo ištarnauto laiko valstybinę pensiją ir GMP personalo valstybinę netekto darbingumo pensiją, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. 18 straipsnis. Teisė gauti GMP personalo valstybinę pensiją Teisę gauti GMP personalo valstybinę pensiją turi šie asmenys:
1) esantys ne jaunesni kaip
2) turintys ne mažesnį kaip
apibrėžia galiojantys teisės aktai) sudėtyje ir teikę pradinio gyvybės palaikymo, pažangiojo gyvybės palaikymo ar operatyviosios greitosios medicinos pagalbos įvykio vietoje; ir
3) nebedirbantys greitosios medicinos pagalbos brigados sudėtyje. 19 straipsnis.
19 straipsnis. Laikotarpių įskaitymas į darbo stažą GMP personalo valstybinei pensijai gauti Nuo šio įstatymo įsigaliojimo į darbo stažą už kurį skiriama GMP personalo valstybinė pensija, įskaitomi, visi kalendoriniai metai, jeigu:
1) asmuo yra įgijęs sveikatos priežiūros specialisto, teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka turinčio teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas GMP brigadoje statusą, ir turėdamas šį statusą, kalendoriniais metais dirbo ne mažiau nei nustatyta darbo laiko norma per mėnesį; arba
2) asmuo teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas GMP brigadoje ir dirbo vienodomis sąlygomis su sveikatos priežiūros specialisto statusą turinčiais asmenimis ir kalendoriniais metais dirbo ne mažiau nei nustatyta darbo laiko norma per mėnesį; Į darbo stažą GMP personalo valstybinei pensijai gauti taip pat įskaitomas laikas, per kurį asmenys gavo:
1) ligos (įskaitant mokamas darbdavio) ar profesinės reabilitacijos socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;
2) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išmokų gavimo laikas įskaitomas tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai draustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu (iki 2005 m. sausio 1 d. – socialiniu draudimu nuo nedarbo) asmenims. Per kalendorinius metus negali būti įskaityti daugiau kaip vieni darbo stažo metai GMP personalo valstybinei pensijai gauti. Darbo stažas išreiškiamas metais ir skaičiuojamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu. 20 straipsnis.
personalo valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis GMP personalo valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. 21 straipsnis. GMP personalo valstybinės ištarnauto laiko pensijos dydis Asmenims, turintiems teisę gauti GMP personalo ištarnauto laiko valstybinę pensiją, ši valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant dirbti GMP brigadoje, metų gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 40 procentų šio dydžio. Jeigu į laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka ir laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d., šio laikotarpio darbo užmokestis mažinamas dalijant jį iš 1,289.Už kiekvienus papildomus darbo greitosios medicinos pagalbos brigadoje metus viršijančius 20 metų darbo stažo GMP personalo valstybinės ištarnauto laiko pensijos dydis didinamas dviem procentais nuo gauto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apskaičiuoto pagal šį straipsnį. 22 straipsnis. GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama asmenims, dirbusiems greitosios medicinos pagalbos brigados sudėtyje ir teikusiems pradinio gyvybės palaikymo, pažangiojo gyvybės palaikymo ar operatyviosios GMP įvykio vietoje paslaugas, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais. Jei darbingumo netekta dėl priežasčių, susijusių su darbu greitosios medicinos pagalbos brigadoje, pensija skiriama nepaisant netekto darbingumo pripažinimo laiko. Jei darbingumo netekta dėl kitų priežasčių, GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama tik tuo atveju, jei darbingumo netekta darbo greitosios medicinos pagalbos brigadoje metu (vykdant darbo funkcijas). Darbingumo netekimas pripažįstamas atsiradusiu dėl priežasčių, susijusių su darbu greitosios medicinos pagalbos brigadoje, jei susirgimas, sužeidimas ar trauma, sukėlę darbingumo netekimą, įvyko darbo greitosios medicinos pagalbos brigadoje metu. 23 straipsnis.
dydis GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama GMP personalo darbuotojams už kiekvienus darbo metus, įskaitytus į darbo stažą GMP personalo valstybinei pensijai skirti, po 1,2 procento – netekusiems 75–100 procentų darbingumo, 1 procentą – netekusiems 60–70 procentų darbingumo ir 0,5 procento – netekusiems 45–55 procentų darbingumo vidutinio darbo užmokesčio paskutiniais jų darbo greitosios medicinos brigadoje metais. Jeigu asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl priežasčių, susijusių su darbu greitosios medicinos pagalbos brigadoje, ir faktinis GMP personalo darbuotojo stažas mažesnis kaip 20 metų, darbo metų skaičius netekto darbingumo pensijai skirti prilyginamas 20 metams. Jeigu asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl kitų priežasčių, pensija apskaičiuojama pagal faktinį GMP personalo darbuotojo stažą pensijai skirti. 24 straipsnis. GMP personalo valstybinė našlių ir našlaičių pensija Teisę gauti GMP personalo valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) GMP personalo darbuotojo sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai), atitinkantys šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytas sąlygas. Ši pensija skiriama, jei miręs asmuo buvo įgijęs teisę gauti GMP personalo valstybinę ištarnauto laiko pensiją arba dėl netekto darbingumo buvo įgijęs teisę gauti GMP personalo valstybinę netekto darbingumo pensiją arba vieną iš šių pensijų gavo. Mirus GMP personalo darbuotojui, gavusiam ištarnauto laiko valstybinę pensiją arba netekto darbingumo pensiją, GMP personalo valstybinė našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama taip pat kaip GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo. Taip apskaičiuota pensija skiriama turintiems teisę gauti GMP personalo valstybinę našlių ir našlaičių pensiją asmenims šio įstatymo 9 straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatytomis dalimis.
Vaikams, netekusiems abiejų tėvų, GMP personalo darbuotojų valstybinės našlaičių pensijos dydį sudaro suma, gauta apskaičiavus našlaičių pensiją už kiekvieną iš mirusių tėvų atskirai, jei abu tėvai buvo įgiję teisę gauti GMP personalo ištarnauto laiko valstybinę pensiją arba netekto darbingumo pensiją. 25 straipsnis. Pensijos skyrimo terminai Kreiptis dėl GMP personalo valstybinės pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pensiją atsiradimo. Pagal šį įstatymą GMP personalo valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti šią pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl šios pensijos paskyrimo dienos. GMP personalo valstybinės pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. 26 straipsnis. GMP personalo valstybinės pensijos mokėjimo sustabdymas ir mokėjimo atnaujinimas. Paskirtosios GMP personalo valstybinės pensijos mokėjimas sustabdomas ir ji nemokama jeigu šios pensijos gavėjas neatitinka šio įstatymo 18 straipsnio nustatytų sąlygų arba asmuo pateikia prašymą sustabdyti GMP personalo valstybinės pensijos mokėjimą, arba asmuo pradeda eiti pareigas greitosios medicinos pagalbos įstaigoje ir dirbti greitosios medicinos pagalbos brigadoje. Jeigu GMP personalo valstybinės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 1 dalį, asmens prašymu anksčiau paskirtosios pensijos mokėjimas gali būti atnaujintas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo kreipėsi dėl šios pensijos mokėjimo atnaujinimo, pirmos dienos, jei asmuo atitinka sąlygas GMP personalo valstybinei pensijai gauti.
GMP personalo valstybinės pensijos gavėjas per 10 dienų įstaigai mokančiai ištarnauto laiko pensiją praneša apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimą. 27 straipsnis. GMP personalo valstybinės pensijos dydis ir mokėjimas jos gavėjams mirus GMP personalo valstybinė pensija neišmokėta iki jos gavėjo mirties, yra išmokama šį asmenį palaidojusiems asmenims už GMP personalo valstybinės pensijos gavėjo mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta gavėjui, ir dar papildomai GMP personalo valstybinės pensijos gavėją palaidojusiems asmenims išmokama paskirtos GMP personalo valstybinės pensijos vieno mėnesio dydžio suma. Asmenys turintys teisę gauti neišmokėtą GMP personalo valstybinę pensiją pateikia rašytinį prašymą ir dokumentus patvirtinančius teisę į išmokos skyrimą, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo GMP personalo valstybinės pensijos gavėjo mirties dienos, įstaigai mokančiai GMP personalo valstybinę pensiją.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė, ministerijos pagal kompetenciją, savivaldybės iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, greitosios medicinos paslaugų personalo darbuotojams (toliau – GMP darbuotojai) valstybinė pensija nėra skiriama. Svarbu pažymėti, kad greitosios medicinos paslaugas teikiantys darbuotojai, gavę iškvietimą, skubiai vyksta į įvykio vietas, naudojasi specialiosioms tarnyboms numatytomis išlygomis eismo taisyklėse ir pan. Paminėtina ir tai, kad GMP darbuotojai dažniausiai pirmieji atsiduria dėl nelaimingo įvykio ar socialinių problemų kilusiose situacijose, todėl GMP darbuotojai ypatingai dažnai bendrauja su agresyviais ir savo emocijų nevaldančiais pacientais. GMP darbuotojų atliekamas darbas dažniausiai vyksta ekstremaliomis sąlygomis, kurios reikalauja ypač didelio tikslumo, operatyvumo bei keleto veiksmų atlikimo vienu metu, todėl būtinas susikaupimas ir gebėjimas reaguoti ypatingose situacijose. Pažymėtina, jog įvairūs tyrimai parodė, kad GMP darbuotojai dažnai patiria agresiją ir smurtą darbo metu, o darbo aplinka kelia stresą bei įtampą. Amerikoje atlikto tyrimo metu buvo pastebėta, kad GMP specialistai po patirto smurto ar agresijos darbo vietoje jautėsi pikti (58,4%), jautė nerimą (39,2%) ar išsigando (19,2%) bei patyrė depresiją (6,4%). Daugiau nei pusė specialistų (57,7%) nesijautė apsaugot nuo smurto darbo vietoje, o 27,2% – svarstė galimybę išeiti iš darbo. Todėl GMP darbuotojų veikla pagrįstai yra vertinama kaip ypač rizikinga ir reikšminga visuomenėje.
Remiantis Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, policininkai su kritiniais įvykiais susiduria vidutiniškai 3,15 karto per mėnesį, ugniagesių darbe kritiniai įvykiai yra itin dažni, kadangi darbas apima nukentėjusių žmonių gelbėjimą iš automobilių, patekusių į eismo įvykius, ir degančių pastatų, tenka susidurti su sunkiai sužalotomis aukomis, jų artimaisiais ir kt. GPM personalo darbuotojams dar dažniau nei policijos pareigūnams ir ugniagesiams tenka dirbti minėtomis kritinėmis sąlygomis bei papildomai tenka dirbti su smurto ar savižudybių aukomis, informuoti artimuosius apie staigią asmens mirtį ir t. t. Ypač sudėtingos situacijos apima dirbant su apsvaigusiais nuo psichotropinių medžiagų žmonėmis dėl smurto panaudojimo ir susižeidimo rizikos. Todėl GMP personalo darbuotojų veikla gali būti prilygintina specialiąsias paslaugas teikiantiems pareigūnams, kaip pavyzdžiui, policijos pareigūnai. Paminėtina ir tai, jog didžiausias sveikatos paslaugas teikiančių specialistų trūkumas yra regionuose, o GMP veiklos užtikrinimas yra būtinas. Todėl, kaip atskleidė 2021 m. spalio mėnesį Greitosios medicinos pagalbos tarnybos paskelbta apklausa, GMP darbuotojų pensinio amžiaus trumpinimas būtų puiki motyvacinė priemonė dirbti šioje tarnyboje, o ankstyvesnis pensinis amžius būtų puiki priemonė jauniems specialistams pritraukti į regionus. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas IV skirsniu (toliau – įstatymo projektas) parengtas, siekiant suvienodinti greitosios medicinos paslaugas teikiančių darbuotojų teisę gauti valstybinę pensiją su kitais pareigūnais ir padidinti darbo vietų patrauklumą jauniems specialistams bei užtikrinti galimybę pacientams gauti savalaikes ir profesionales paslaugas.
Įstatymo projektu numatoma, kad greitosios medicinos personalo darbuotojai įgis teisę gauti valstybinę ištarnauto laiko pensiją, valstybinę nedarbingumo pensiją ir našlių bei našlaičių valstybinę pensiją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu yra reguliuojamos Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, mokslininkų valstybinės pensijos, teisėjų valstybinės pensijos ir Lietuvos Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija, tačiau greitosios medicinos paslaugų personalo darbuotojams galimybė gauti valstybinę pensiją nėra numatyta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnį papildyti 7 punktu, jame nurodant, naują valstybinių pensijų rūšį – Greitosios medicinos paslaugų personalo valstybinė pensija. Šio įstatymo 1 straipsnis taip pat papildomas nuostata, kad Greitosios medicinos paslaugų personalo valstybinės pensijos yra skiriamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą.
Be to, siūloma įstatymą papildyti nauju IV skirsniu, nustatant GMP personalo valstybinių pensijų mokėjimo tvarką: · skirti ištarnauto laiko, netekto darbingumo bei našlių ir našlaičių GMP personalo valstybines pensijas; · GMP personalo darbuotojų teisė į GMP personalo valstybinę pensiją, neprarandant teisės į kitas valstybines pensijas. GMP personalo darbuotojai, tuo pat metu įgiję teisę į GMP personalo ištarnauto laiko valstybinę pensiją ir GMP personalo valstybinę netekto darbingumo pensiją, gauna didesnę arba pasirinktą vieną iš šių pensijų. GMP personalo valstybinė našlių ar našlaičių pensija mokama kartu su ištarnauto laiko ar netekto darbingumo pensija; · teisė gauti GMP personalo valstybinę pensiją GMP personalo darbuotojams, esantiems ne jaunesniems kaip 55 metų amžiaus ir turintiems ne mažesnį kaip 20 metų darbo stažą, greitosios medicinos pagalbos įstaigoje ir teikiantiems greitosios medicinos pagalbos paslaugas. Asmenims gaunantiems pensiją valstybėse, kuriose negalioja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo, GMP personalo pensija neskiriama. GMP personalo darbuotojai, atleisti iš darbo greitosios medicinos pagalbos įstaigoje, turi teisę gauti GMP personalo valstybinę pensiją po šio įstatymo įsigaliojimo ir, nepasiekus šiame įstatyme nustatyto amžiaus, gauti senatvės pensiją; · laikotarpių įskaitymo į stažą tvarka; · darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojama GPM personalo darbuotojo valstybinės pensijos apskaičiavimo tvarka bei ištarnauto laiko pensijos dydis ir mokėjimo būdai; · GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama įstatymo 18 straipsnyje nurodytiems GMP personalo darbuotojams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais.
Jei darbingumo netekta dėl priežasčių, susijusių su darbu greitosios medicinos pagalbos įstaigoje, pensija skiriama nepaisant netekto darbingumo pripažinimo laiko. Jei darbingumo netekta dėl kitų priežasčių, GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama tik tuo atveju, jei darbingumo netekta darbo metu. Darbingumo netekimas pripažįstamas atsiradusiu dėl priežasčių, susijusių su darbu greitosios medicinos pagalbos įstaigoje, jei susirgimas, sužeidimas ar trauma, sukėlę darbingumo netekimą, įvyko darbo metu; · GMP personalo valstybinės netekto darbingumo pensijos dydis paskaičiuojamas GMP personalo darbuotojams už kiekvienus darbo metus, įskaitytus į darbo laiką pensijai skirti, po 1,2 procento – netekusiems 75–100 procentų darbingumo, 1 procentą – netekusiems 60–70 procentų darbingumo ir 0,5 procento – netekusiems 45–55 procentų darbingumo darbo užmokesčio, nurodyto šio įstatymo 20 straipsnyje. Jeigu asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl priežasčių, susijusių su darbu greitosios medicinos pagalbos įstaigoje, ir faktinis GMP personalo darbuotojo stažas mažesnis kaip 20 metų, tarnybos laikas pensijai skirti prilyginamas 20 metams.
Jeigu asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl kitų priežasčių, pensija apskaičiuojama pagal faktinį GMP personalo darbuotojo stažą pensijai skirti; · teisė gauti GMP personalo valstybinę našlių ir našlaičių pensiją; · kreipimosi dėl GMP personalo valstybinės pensijos paskyrimo tvarka bei šios pensijos skyrimas ir mokėjimas. GMP personalo valstybinės pensijos mokėjimo sustabdymo ir mokėjimo atnaujinimo tvarka; · GMP personalo valstybinės pensijos mokėjimas už praėjusį laikotarpį nurodant, kad apskaičiuotos GMP personalo valstybinės pensijos sumos, neišmokėtos laiku, mokamos už praleistą laikotarpį, bet ne ilgiau kaip už trejus metus. Jeigu apskaičiuotos GMP personalo valstybinės pensijos suma nėra laiku mokama dėl institucijos, kuri ją skiria ar išmoka kaltės, GMP personalo valstybinės pensijos suma mokamos už visą praleistą laikotarpį; · skirtos GMP personalo valstybinės pensijos panaikinimo tvarka: teismo sprendimu; įstaigos mokančios GMP personalo valstybinę pensiją pareigūno sprendimu, kai yra išieškoma permokėta pensijos suma, mokama GMP personalo valstybinės pensijos gavėjui dėl jo kaltės. Permokėta GMP personalo valstybinės pensijos suma išieškoma Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka; · GMP personalo valstybinės pensijos dydis ir mokėjimas jos gavėjams mirus ir GMP personalo valstybinės pensijos mokėjimas asmenims, vykstantiems gyventi į užsienį bei GMP personalo valstybinės pensijos atidėjimas ir mokėjimas. Jei asmuo įgyja teisę gauti GMP personalo valstybinę pensiją pagal šį įstatymą, bet kreipiasi su prašymu atidėti GMP personalo valstybinės pensijos skyrimą ar mokėjimą, GMP personalo valstybinė pensija jam skiriama arba pradedama mokėti pasibaigus atidėjimo laikotarpiui.
Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, GMP personalo valstybinė pensija padidinama 8 procentais už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Atidėti GMP personalo valstybinės pensijos skyrimą galima tik pilniems metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams. Tikimasi, kad nustačius tokį teisinį reguliavimą, bus suvienodintos GMP teikiančių darbuotojų teisės gauti valstybinę pensiją su kitais valstybines pensijas gaunančiais pareigūnais ir padidintas darbo vietų patrauklumas jauniems specialistams bei užtikrinta galimybė pacientams gauti savalaikes ir profesionales paslaugas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priimtam įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą priimti naujų, pakeisti galiojančių ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikės. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos nėra teikiamos, taip pat nekeičiamos galiojančios sąvokos. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Priimtam įstatymui įgyvendinti reikės keisti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus:
draudimo įstatymą;
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;
teisės aktus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Numatoma, kad Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų reikės. Tikslius skaičiavimus pateiks Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 15.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc" terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „greitosios medicinos paslaugų personalo valstybinė pensija“, „ištarnauto laiko pensija“, „netekto darbingumo valstybinė pensija“ ir „našlių ir našlaičių valstybinė pensija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Tomas Tomilinas Jurgita Sejonienė Rimantė Šalaševičiūtė
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, greitosios medicinos paslaugų personalo darbuotojams, ilgai išdirbusiems greitosios medicinos pagalbos brigados sudėtyje (toliau – GMP darbuotojai), valstybinė pensija nėra skiriama, nors tokias valstybines pensijas gali gauti valstybės pareigūnai, kariai, mokslininkai, teisėjai ir kiti valstybinių pensijų įstatyme nurodyti asmenys. Pažymėtina, kad greitosios medicinos pagalbos brigadų darbuotojai betarpiškai atlieka itin svarbias funkcijas ir nuo jų patirties ir įgūdžių dažnai priklauso gelbėjamų žmonių gyvybės. GMP darbuotojai, gavę iškvietimą, skubiai vyksta į įvykio vietas, naudojasi specialiosioms tarnyboms numatytomis išlygomis eismo taisyklėse, faktiškai pastoviai susiduria su stresinėmis ir rizikingomis situacijomis. Būtent GMP darbuotojai dažniausiai pirmieji atsiduria dėl nelaimingo įvykio ar socialinių problemų kilusiose situacijose, todėl jiems ypatingai dažnai tenka bendrauti su agresyviais ir savo emocijų nevaldančiais pacientais ar kitais įvykio vietoje esančiais asmenimis. GMP darbuotojų atliekamas darbas dažniausiai vyksta ekstremaliomis sąlygomis, kurios reikalauja ypač didelio tikslumo, operatyvumo bei keleto veiksmų atlikimo vienu metu, todėl būtinas susikaupimas ir gebėjimas reaguoti ypatingose situacijose. Pažymėtina, jog įvairūs tyrimai parodė, kad GMP darbuotojai dažnai patiria agresiją ir smurtą darbo metu, o darbo aplinka kelia stresą bei įtampą. Amerikoje atlikto tyrimo metu buvo pastebėta, kad GMP specialistai po patirto smurto ar agresijos darbo vietoje jautėsi pikti (58,4%), jautė nerimą (39,2%) ar išsigando (19,2%) bei patyrė depresiją (6,4%).
Daugiau nei pusė specialistų (57,7%) nesijautė apsaugot nuo smurto darbo vietoje, o 27,2% – svarstė galimybę išeiti iš darbo. Todėl GMP darbuotojų veikla yra pagrįstai vertinama kaip ypač rizikinga ir reikšminga visuomenėje. Remiantis Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, policininkai su kritiniais įvykiais susiduria vidutiniškai 3,15 karto per mėnesį, ugniagesių darbe kritiniai įvykiai yra itin dažni, kadangi darbas apima nukentėjusių žmonių gelbėjimą iš automobilių, patekusių į eismo įvykius, ir degančių pastatų, tenka susidurti su sunkiai sužalotomis aukomis, jų artimaisiais ir kt. GMP personalo darbuotojams dar dažniau nei policijos pareigūnams ir ugniagesiams tenka dirbti minėtomis kritinėmis sąlygomis bei papildomai tenka dirbti su smurto ar savižudybių aukomis, informuoti artimuosius apie staigią asmens mirtį ir t. t. Ypač sudėtingos situacijos apima dirbant su apsvaigusiais nuo psichotropinių medžiagų žmonėmis dėl smurto panaudojimo ir su(si)žeidimo rizikos. Todėl GMP darbuotojų veikla gali būti prilygintina specialiąsias paslaugas teikiantiems pareigūnams, kaip, pavyzdžiui, policijos pareigūnai. Svarbu ir tai, jog didžiausias sveikatos paslaugas teikiančių specialistų trūkumas yra regionuose, o pakankamos apimties GMP veiklos užtikrinimas yra būtinas visoje šalyje. Todėl svarbu didinti šio nelengvo ir itin atsakingo darbo patrauklumą, užtikrinti pakankamą reikalingų GMP darbuotojų skaičių ir jų tinkamą motyvaciją darbui visos šalies mastu. Galimybė gauti valstybinę pensiją po 20 metų darbo greitosios medicinos pagalbos brigados sudėtyje būtų viena iš patrauklių motyvacinių priemonių dirbti GMP tarnyboje bei nepalikti šio nelengvo darbo.
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 1, 2 straipsnių pakeitimas ir papildymas IV skirsniu (toliau – įstatymo projektas) parengtas, siekiant didinti darbo GMP brigadose patrauklumą bei užtikrinti itin aukštos kvalifikacijos specialistų, turinčių didelės patirties, stipresnę motyvaciją tęsti darbą GMP brigadose. Siūlomi pakeitimai priartintų GMP darbuotojų socialines garantijas prie jau galiojančių ir taikomų pareigūnų garantijų bei padidintų darbo GMP brigadose patrauklumą jauniems specialistams, o pacientams užtikrintų galimybes gauti savalaikes ir profesionales gyvybės gelbėjimo paslaugas. Įstatymo projektu numatoma, kad GMP darbuotojai, atitinkantys projekte nustatytas sąlygas, įgis teisę gauti valstybinę ištarnauto laiko pensiją, valstybinę nedarbingumo pensiją ir našlių bei našlaičių valstybinę pensiją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę gauti pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, pareigūnų ir karių valstybines pensijas, mokslininkų valstybines pensijas, teisėjų valstybines pensijas ir Lietuvos Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją, tačiau GMP darbuotojams, kurių atliekamas darbas yra itin atsakingas ir įprastai vyksta didelio streso sąlygomis, galimybė gauti valstybinę pensiją nėra numatyta. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnį papildyti 7 punktu, jame nurodant, naują valstybinių pensijų rūšį – Greitosios medicinos paslaugų personalo valstybinę pensiją. Šio įstatymo 1 straipsnis taip pat papildomas nuostata, kad Greitosios medicinos paslaugų personalo valstybinės pensijos yra skiriamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą. Valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnyje siūloma numatyti Greitosios medicinos paslaugų personalo valstybinių pensijų indeksavimą. Pažymėtina, kad siūlomu įstatymo projektu GMP darbuotojams, atitinkantiems įstatyme nurodytas sąlygas, būtų sutekta teisė gauti valstybinę pensiją. Šios valstybinės pensijos skyrimo taisyklės ir apskaičiavimo tvarka iš esmės atitinka šiuo metu nustatytų valstybinių pensijų skyrimo ir apskaičiavimo pareigūnams bei teisėjams taisykles, todėl siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos atitinka Konstitucijoje įtvirtintus principus. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti tokią valstybinių pensijų skyrimo GMP darbuotojams tvarką: · skirti ištarnauto laiko, netekto darbingumo bei našlių ir našlaičių GMP personalo valstybines pensijas; · GMP personalo darbuotojų teisę į GMP personalo valstybinę pensiją, neprarandant teisės į kitas valstybines pensijas. GMP personalo darbuotojai, tuo pat metu įgiję teisę į GMP personalo ištarnauto laiko valstybinę pensiją ir GMP personalo valstybinę netekto darbingumo pensiją, gauna didesnę arba pasirinktą vieną iš šių pensijų.
GMP personalo valstybinė našlių ar našlaičių pensija mokama kartu su ištarnauto laiko ar netekto darbingumo pensija; · teisę gauti GMP personalo valstybinę pensiją GMP personalo darbuotojams, esantiems ne jaunesniems kaip 55 metų amžiaus ir turintiems ne mažesnį kaip 20 metų darbo stažą greitosios medicinos pagalbos įstaigoje GMP brigados sudėtyje ir teikiantiems pradinio gyvybės palaikymo, pažangiojo gyvybės palaikymo ar operatyviosios greitosios medicinos pagalbos įvykio vietoje greitosios medicinos pagalbos paslaugas; · darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojama GPM personalo darbuotojų valstybinės pensijos, apskaičiavimo tvarką bei ištarnauto laiko pensijos dydį ir mokėjimo būdus; · GMP personalo valstybinės netekto darbingumo pensijos skyrimo tvarką ir dydį; · nustatyti teisę gauti GMP personalo valstybinę našlių ir našlaičių pensiją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priimtam įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą priimti naujų, pakeisti galiojančių ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos nėra teikiamos, taip pat nekeičiamos galiojančios sąvokos. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo taikymui reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Numatoma, kad Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų lėšų. Tikslius papildomo finansavimo poreikio skaičiavimus pateiks Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas dėl ankstesnio projekto varianto.
GMP paslaugų personalo valstybinės pensijos sąlygos suformuluotos taip, kad savo prigimtimi nebūtų socialinio draudimo pensija. Siūloma GMP personalo pensija artima pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos modeliui, kuris neprieštarauja Konstitucijai. Susiaurintas galimų valstybinės pensijos gavėjų ratas – pensiją galės gauti tik GMP brigadose dirbę asmenys (turintys 20 metų stažą būtent brigadoje, kaip ši sąvoka apibrėžta Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo organizavimo tvarkos apraše). Sumažintas GMP personalo valstybinės pensijos dydis. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc" terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „greitosios medicinos paslaugų personalo valstybinė pensija“, „ištarnauto laiko pensija“, „netekto darbingumo valstybinė pensija“ ir „našlių ir našlaičių valstybinė pensija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai
IR
2022-12-19 Nr. XIVP-2335 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnyje siūloma nustatyti naują valstybinių pensijų rūšį – „Greitosios medicinos paslaugų personalo (toliau – GMP personalo) valstybinę pensiją“. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, ši pensija būtų skiriama ir mokama GMP personalo darbuotojams, sukakusiems 55 metų amžių ir turintiems ne mažesnį kaip
greitosios medicinos pagalbos paslaugas. Įstatymo projekte taip pat nustatyta teisė į GMP personalo valstybinę netekto darbingumo pensiją GMP personalo darbuotojams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais bei našlių ir našlaičių pensijos. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad GMP personalo darbuotojas, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, gali pasirinkti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją arba ištarnauto laiko pensiją, jei ji didesnė, todėl galima preziumuoti, kad GMP personalo valstybinė pensija savo esme ir paskirtimi yra analogiška socialinio draudimo pensijai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 straipsnį, asmuo įgyja teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:
1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;
2) turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai.
Pagal šio įstatymo 15 ir 16 straipsnius, senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatytas 65 metai, minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų, būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „GMP darbuotojų veikla pagrįstai yra vertinama kaip ypač rizikinga ir reikšminga visuomenėje. Remiantis Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, policininkai su kritiniais įvykiais susiduria vidutiniškai 3,15 karto per mėnesį, ugniagesių darbe kritiniai įvykiai yra itin dažni, kadangi darbas apima nukentėjusių žmonių gelbėjimą iš automobilių, patekusių į eismo įvykius, ir degančių pastatų, tenka susidurti su sunkiai sužalotomis aukomis, jų artimaisiais ir kt. GMP personalo darbuotojams dar dažniau nei policijos pareigūnams ir ugniagesiams tenka dirbti minėtomis kritinėmis sąlygomis bei papildomai tenka dirbti su smurto ar savižudybių aukomis, informuoti artimuosius apie staigią asmens mirtį ir t. t. Ypač sudėtingos situacijos apima dirbant su apsvaigusiais nuo psichotropinių medžiagų žmonėmis dėl smurto panaudojimo ir susižeidimo rizikos. Todėl GMP personalo darbuotojų veikla gali būti prilygintina specialiąsias paslaugas teikiantiems pareigūnams, kaip pavyzdžiui, policijos pareigūnai.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad GMP personalo darbuotojai dirba sudarę darbo sutartis, jie nėra pareigūnai.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnį, teisę tirti nusižengimus ir taikyti administracinio poveikio priemones turi šiame straipsnyje nurodyti pareigūnai ir valstybės tarnautojai, tačiau šioms valstybės tarnautojų grupėms nustatyti valstybinių pensijų nesiūloma, nors jų vykdomos pareigos taip pat gali būti prilygintina specialiąsias paslaugas teikiantiems pareigūnams. Įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu vienintelei darbuotojų grupei – GMP personalo darbuotojams, būtų nustatyta teisė į savo esme ir paskirtimi analogišką socialinio draudimo pensijai išmoką dešimčia metų anksčiau nei visiems kitiems socialiniu draudimu draudžiamiems asmenims ir taikant trumpesnius socialinio draudimo (darbo) stažo reikalavimus palyginus su kitais darbuotojais, todėl darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmens lygiateisiškumo principui ir draudimui jį diskriminuoti dėl socialinės padėties. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad GMP personalo darbuotojui ištarnauto laiko pensija skiriama pagal darbo užmokesčio vidurkį per paskutiniuosius penkerius metus iki išėjimo iš darbo. Už kiekvienus papildomus darbo greitosios medicinos pagalbos įstaigoje metus viršijančius 25 metų darbo laiką pensijos dydis padidinamas dviem procentais nuo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto pagal šio įstatymo 20 straipsnį.
Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad maksimali ištarnauto laiko pensija negali viršyti 100 procentų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, nustatyto pagal šio įstatymo 20 straipsnį. Pažymėtina, kad ši GMP personalo darbuotojui nustatyta ištarnauto laiko pensija savo dydžiu būtų neproporcingai, kelis kartus didesnė už socialinio draudimo senatvės pensiją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybinės pensijos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, nuo jų nėra skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, todėl pensijos dydis būtų nustatytas ne neto, o bruto vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, keičiamo įstatymo 21 straipsnyje nustatyta GMP personalo ištarnauto laiko pensijos dydžio apskaičiavimo tvarka ir šios pensijos mokėtinas maksimalus 100 procentų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis vertintini kaip pažeidžiantys Konstitucijos preambulėje įtvirtintus darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principus, Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytą draudimą varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminacijos bei privilegijų draudimą (2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2017 m. sausio 25 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai).
Konstitucijos
įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas). Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų.
Jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad asmens teisė į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. 2. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad GMP personalo darbuotojas, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, gali pasirinkti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją arba ištarnauto laiko pensiją, jei ji didesnė. Ši nuostata suponuoja išvadą, kad asmuo, įgijęs teisę į socialinio draudimo senatvės pensiją, privalėtų šios teisės atsisakyti, jeigu norėtų gauti GMP personalo ištarnauto laiko pensiją. Pažymėtina, kad teisė į socialinio draudimo pensiją kylą iš draudimo teisinių santykių, ji siejama su socialinio draudimo įmokų mokėjimu nustatytą laikotarpį, teisę į socialinio draudimo pensiją laiduoja Konstitucija. Tuo tarpu valstybinės pensijos yra skiriamos ir mokamos išimtinais atvejais, jų mokėjimo Konstitucija nelaiduoja. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiga atsisakyti socialinio draudimo pensijos nedera su Konstitucijos laiduojama teise į aprūpinimą senatvėje. 3.
Respublikos teisės aktuose įtvirtintos „Greitosios medicinos pagalbos“,
„Greitosios medicinos pagalbos įstaigos“, „Greitosios medicinos pagalbos
paslaugų“ sampratos, o santrumpa „GMP“ nurodo „Greitosios medicinos pagalbos“ trumpinį, todėl įstatymo projekto 1 ir kituose straipsniuose vartojamą terminiją reikėtų tikslinti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnyje taip pat kalbama apie greitąją medicinos pagalbą. 4. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Įstatymą IV skirsniu: „IV. GPM PERSONALO PENSIJŲ MOKĖJIMO TVARKA“. Šio skirsnio pavadinimą reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad skirsnyje reguliuojama ne tik pensijų mokėjimo tvarka, bet ir teisę į šią pensiją turintys asmenys, sąlygos, kurioms esant pensija skiriama, jos dydžio nustatymo ir mokėjimo taisyklės bei kitos nuostatos. 5. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikėtų atsisakyti arba jos nuostatas tarpusavyje derinti su keičiamo įstatymo 3 straipsnio nuostatomis. Šiame kontekste pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas sistemiškai nedera su likusiu įstatymu, nes neaišku, kokios keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos naujai subjektų grupei. Pvz., nuostatos dėl valstybinių pensijų minimalaus dydžio, nuostatos dėl valstybinių pensijų indeksavimo. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas apskritai turėtų būti šio įstatymo reguliavimo dalykas ir ar nereikėtų jo nustatyti specialiame įstatyme. 6. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „GMP personalo valstybinė našlių ar našlaičių pensija mokama kartu su ištarnauto laiko ar netekto darbingumo pensija.“ Ši nuostata nevisiškai suprantama. Pažymėtina, kad teisę į GMP personalo valstybinę našlių, našlaičių, ištarnauto laiko ar netekto darbingumo pensiją turėtų skirtingi asmenys (pats GMP darbuotojas, jo sutuoktinis ir vaikai (įvaikiai), todėl neaišku apie kokių pensijų mokėjimą kartu čia kalbama. 7.
7Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad „Teisę gauti GMP personalo valstybinę pensiją turi šie GMP personalo darbuotojai: 1) asmenys esantys ne jaunesni kaip 55 metų amžiaus ir turintys ne mažesnį kaip 25 metų darbo stažą greitosios medicinos pagalbos įstaigoje ir teikę greitosios medicinos pagalbos paslaugas.“ Šią nuostatą reikėtų tikslinti, nes iš aptariamos formuluotės neaišku, ar asmuo ne tik turi būti dirbęs ne mažiau kaip 25 metus greitosios medicinos pagalbos įstaigoje (turėti 25 metų darbo stažą), bet ar visus tuos metus turi būti teikęs greitosios medicinos pagalbos paslaugas. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 19 straipsnio nuostatas, įstatymo projekte reikėtų atsisakyti darbo stažo reikalavimo ir aiškiai apibrėžti, apie kokį stažą čia kalbama bei kaip jis apskaičiuojamas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant aiškumo ir nuoseklumo, stažo sąvokos turėtų būti aiškios ir vienodos visame įstatymo tekste, nes šiuo metu vartojamos skirtingos sąvokos, kaip antai, „darbo laikas“, „faktinis darbo stažas“, „stažas“. 8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo
straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, tačiau 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas tik vienas punktas, todėl nuostatos tikslintinos ir derintinos tarpusavyje. 9. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, gaunantiems pensiją valstybėse, kuriose negalioja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo, GMP personalo pensija neskiriama. Ši norma nesuprantama, ją reikėtų tikslinti. Pažymėtina, kad paprastai tarptautinių sutarčių nuostatos apibrėžia tam tikrus asmenis, jų grupes ir jiems taikomas specialias pensijų ar kitų išmokų mokėjimo taisykles, todėl neaišku, kaip reikėtų identifikuoti valstybes, kuriose negalioja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo.
Aptariamoje dalyje kalbama apie asmenis „gaunančius pensiją“ tokiose valstybėse, tačiau neaišku, kodėl jiems neturėtų būti skiriama GMP personalo pensija, jeigu jie atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat gyvena Lietuvoje. 10. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „GMP personalo darbuotojai, atleisti iš darbo greitosios medicinos pagalbos įstaigoje, turi teisę gauti GMP personalo valstybinę pensiją po šio įstatymo įsigaliojimo ir nepasiekus šiame įstatyme nustatyto amžiaus gauti senatvės pensiją. Ši norma nevisiškai suprantama ir teisės požiūriu ydinga. Pagal siūlomą formuluotę, GMP personalo darbuotojas įgytų teisę į valstybinę pensiją vien dėl fakto, kad jis buvo atleistas iš darbo (net ir tuo atveju, jeigu darbo santykiai nutrūko darbuotojo iniciatyva ar jis buvo atleistas dėl jo kaltės). Priėmus siūlomą nuostatą per laikotarpį nuo įstatymo priėmimo iki įsigaliojimo visi GMP personalo darbuotojai galėtų nutraukti darbo santykius ir tokiu būdu įgyti teisę į valstybinę pensiją, todėl nuostata sudarytų akivaizdžias galimybes piktnaudžiauti teise. Šioje dalyje formuluotė „nepasiekus šiame įstatyme nustatyto amžiaus gauti senatvės pensiją“ tikslintina, nes įstatymo projekte senatvės pensija ir amžius jai skirti nereguliuojamas. 11. Keičiamo įstatymo 20 straipsnyje numatyta, kad „GMP personalo valstybinė pensija apskaičiuojama pagal darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio vidurkį per paskutiniuosius penkerius metus iki išėjimo iš darbo“. Iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, koks būtų šios pensijos dydis.
Galima tik numanyti, kad jis būtų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio per paskutiniuosius penkerius metus vidurkio dydžio, tačiau pasigendama aiškumo ir tikslių dydžio nustatymo taisyklių. Siūloma nuostata turėtų būti tikslinama nurodytu aspektu. Be to, šią nuostatą siūloma tikslinti ir tuo aspektu, kad neaišku, apie kokį darbą čia kalbama – GMP personalo darbuotojo ar bet kokį kitą darbą. Be to, vietoj formuluotės „išėjimo iš darbo“ siūlytina vartoti formuluotę „darbo santykių pasibaigimo“. Taip pat reikėtų aiškiai nurodyti, kokiais pagrindais šie darbo santykiai turėtų būti pasibaigę, nes, kaip minėta, pagal siūlomą teisinį reguliavimą teisę į siūlomą nustatyti pensiją įgytų ir asmenys, atleisti iš užimamos pareigybės dėl jų kaltės. 12. Keičiamo įstatymo
greitosios medicinos pagalbos įstaigoje metus viršijančius 25 metų darbo laiko pensijos dydis padidinamas dviem procentais nuo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apskaičiuoto pagal šio įstatymo 20 straipsnį“. Reikėtų tikslinti, apie kokį darbą greitosios medicinos pagalbos įstaigoje kalbama, nes pagal siūlomą formuluotę tai galėtų būti bet kokio pobūdžio darbas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal šio straipsnio 3 dalį, maksimali ištarnauto laiko pensija negali viršyti 100 procentų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, nustatyto pagal šio įstatymo 20 straipsnį, todėl pensijos didinimas neturėtų reikšmės. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „dviem“ reikėtų įrašyti skaičių 2. 13. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad GMP personalo darbuotojas, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, gali pasirinkti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją arba ištarnauto laiko pensiją, jei ji didesnė.
Iš įstatymo projekte teikiamo teisinio reguliavimo neaišku, ar asmuo, kuriam paskirta išankstinė socialinio draudimo ar netekto darbingumo pensija, išsaugotų teisę į GMP personalo ištarnauto laiko ar netekto darbingumo pensiją. 14. Keičiamo įstatymo 22 straipsnyje reguliuojama GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytiems GMP personalo darbuotojams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais. Jei darbingumo netekta dėl priežasčių, susijusių su darbu greitosios medicinos pagalbos įstaigoje, pensija skiriama nepaisant netekto darbingumo pripažinimo laiko. Jei darbingumo netekta dėl kitų priežasčių, GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama tik tuo atveju, jei darbingumo netekta darbo metu.“ Iš aptariamų nuostatų neaišku, ar GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija būtų skiriama dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos, ar dėl bet kurios priežasties pripažinus asmenį nedarbingu ar iš dalies darbingu. Aptariamoje dalyje sąlyga „jei darbingumo netekta darbo metu“ bei šio straipsnio 2 dalies nuostata „susirgimas, sužeidimas ar trauma, sukėlę darbingumo netekimą, įvyko darbo metu“, teisės požiūriu tikslintinos, nes asmuo darbo metu gali netekti darbingumo dėl ligos, nesusijusios su darbu (pavyzdžiui, jį gali ištikti miokardo infarktas).
Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, socialiniu draudimu apdraustas asmuo turi teisę į socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją bei netekto darbingumo vienkartinę ar periodinę kompensaciją, kurios skiriamos ir mokamos dėl nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), todėl įstatymo projekte siūloma GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija savo esme būtų dar viena išmoka dėl to paties įvykio. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip pažeidžiantis dvigubo išmokų mokėjimo dėl to paties įvykio vengimo principą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnį, esant tam tikroms aplinkybėms, nelaimingi atsitikimai darbe nėra pripažįstami draudiminiais, tačiau, pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, net ir įvykus nelaimingam atsitikimui darbe dėl GMP personalo kaltės, teisė į GMP personalo valstybinę netekto darbingumo pensiją išliktų. Iš įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, ar ši pensija būtų mokama kartu su socialinio draudimo netekto darbingumo pensija bei jau minėtomis netekto darbingumo vienkartine ar periodine kompensacijomis, skiriamomis ir mokamomis dėl nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje). Atsižvelgiant į išsakytas pastabas, nuostatos turėtų būti tikslinamos ir tarpusavyje derinamos su galiojančiu teisiniu reguliavimu. 15. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies dėstymas turėtų būti aiškesnis, kad būtų suprantama, nuo ko skaičiuojami šioje dalyje nurodyti procentai.
Taip pat šioje dalyje turėtų būti tikslinama, kas yra darbo laikas – galbūt čia turimas omeny stažas, nurodytas keičiamo įstatymo 19 straipsnyje. Kaip minėta, siūloma sąvokas vienodinti ir aiškiai apibrėžti, kad jos būtų vienodai suprantamos visame įstatymo tekste. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 daliai, kad būtų aišku, kas yra „faktinis GMP personalo darbuotojo stažas pensijai skirti“. 16. Neaišku, kodėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje yra numatytas 20 metų stažas ir kaip tai dera su keičiamo įstatymo 18 straipsniu, kuriame numatytas 25 metų stažas. Siūlytina nuostatas derinti tarpusavyje. 17. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje yra minima „įstaiga mokanti GMP personalo pensiją“. Siekiant aiškumo, reikėtų nurodyti, kokia įstaiga skirtų ir mokėtų šią pensiją. Be to, pastebėtina, kad keičiamame įstatyme vartojama sąvoka „valstybinę pensiją mokanti institucija“, todėl siūlytina vartojamą terminiją tikslinti. 18. Keičiamo įstatymo 26 straipsnyje ir kitur įstatymo tekste vartojamos sąvokos „pareigūnas“, „skyriaus pareigūnas“, „vyriausiasis pareigūnas“ nevisiškai suprantamos. Neaišku, kokie subjektai ar kokios konkrečios pareigybės čia turimos omeny. Įstatymo nuostatas siūlytina tikslinti šiuo aspektu. 19. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalis, nustatanti, kad „asmuo, turintis teisę gauti GMP personalo valstybinę pensiją gali perleisti teisę gauti jo GMP personalo valstybinę pensiją savo įgaliotam asmeniui“, yra nesuprantama ir teisiškai ydinga. Pastebėtina, kad asmeninio pobūdžio teisė į pensiją negali būti perleidžiama. Jeigu čia turima omeny, kad pensija gali būti išmokama šios pensijos gavėjo įgaliotam asmeniui, nuostatos turėtų būti atsisakyta kaip perteklinės, nes atstovavimo santykius ir įgaliojimo suteikimą reguliuoja Civilinis kodeksas. 20.
įstatymo 27 straipsnyje reguliuojamas GMP personalo valstybinės pensijos mokėjimo sustabdymas ir mokėjimo atnaujinimas. Šio straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų tikslinti. Pirma, šioje dalyje teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, tačiau keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis turi tik vieną punktą. Šiame punkte nustatyta, kad „Teisę gauti GMP personalo valstybinę pensiją turi šie GMP personalo darbuotojai: 1) asmenys esantys ne jaunesni kaip
medicinos pagalbos įstaigoje ir teikę greitosios medicinos pagalbos paslaugas“, todėl darytina išvada, kad asmuo, neatitinkantis keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, neturi teisės į GMP personalo pensiją, taigi, šios teisės neturinčiam asmeniui pensijos mokėjimas turėtų būti ne stabdomas, o naikinamas. 21. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalį, GMP personalo valstybinės pensijos gavėjas per 10 dienų įstaigai mokančiai ištarnauto laiko pensiją turės pranešti apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimą, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes siūlytina dėstyti atskiruose punktuose ir nurodyti tik tas, apie kurias jis turi pranešti (pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnio nuostatas, asmuo turėtų pranešti apie tai, kad jis neatitinka šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose nustatytų sąlygų). Teisės požiūriu nesuprantamas ir reikalavimas, pagal kurį pensijos gavėjas turėtų pranešti apie tai, kad jis pateikė prašymą sustabdyti GMP personalo valstybinės pensijos mokėjimą, nes jau pats prašymas yra pranešimas. 22.
„asmuo pradeda eiti pareigas greitosios medicinos pagalbos
įstaigoje“ tikslintina, nes čia, matyt, norėta nustatyti tam tikrus reikalavimus (sąlygas) asmeniui, kuris pradėjo dirbti ne bet kurį darbą (eiti pareigas), bet GMP personalo darbuotojo darbą (pareigas), už kurį skiriama GMP personalo valstybinė pensija. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymo projekte nėra aiškiai nustatyta, jog GMP personalo valstybinė ištarnauto laiko ar netekto darbingumo pensija mokama tik tuo atveju, jei pensijos gavėjas nedirba darbo, kuris įskaitomas į keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą stažą. Atsižvelgiant į tai, kad toks reikalavimas tik numanomas įvertinus keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies formuluotę, aptariamą sąlygą reikėtų suformuluoti aiškiai. 23. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostata tikslintina, nes neaišku, kokie neišmokėjimo laiku atvejai turimi minty, dėl kieno kaltės ši pensija būtų neišmokama laiku. Be to, neaišku, kaip ši nuostata dera su keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad „pagal šį įstatymą pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už
nuostatas derinti tarpusavyje. 24. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 punkto nuostata, nustatanti, kad sprendimas skirti valstybinę pensiją gali būti panaikintas teismo sprendimu nevisiškai suprantama, nes neaišku, kokie atvejai čia turimi omeny. Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas sprendimą panaikinti paskirtą pensiją priima sprendimą ją skirti priėmusi institucija, kai, pvz., asmuo yra teismo nuosprendžiu pripažintas kaltas už tyčinio nusikaltimo padarymą. Vertinamą nuostatą reikėtų tikslinti siekiant aiškumo. Be to, šios dalie 2 punkte reikėtų tikslinti, kurio pareigūno (kokio subjekto) sprendimas turimas omeny. 25.
vartojama formuluotė „jei ji dar nebuvo išmokėta“ turėtų būti tikslinama, nurodant, kam pensija nebuvo išmokėta, priešingu atveju būtų neaiškus šių nuostatų tarpusavio santykis ir asmenų, nurodytų šiuose punktuose, teisės gauti neišmokėtą pensiją eiliškumas. Be to, 1 dalies 2 punkte reikėtų atsisakyti perteklinės formuluotės „jo prašymu“, nes ji dubliuojasi su šio straipsnio 2 dalimi. Kartu diskutuotinos ir skirtingos išmokėjimo taisyklės, nustatytos 1 dalyje. Manytina, kad šios taisyklės turėtų būti vienodos visiems besikreipiantiems asmenims. 26. Keičiamo įstatymo 31 straipsnyje reguliuojamas GMP personalo valstybinės pensijos mokėjimas asmenims, vykstantiems gyventi į užsienį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje reguliuojamas ne GMP personalo valstybinės pensijos mokėjimas, o skyrimas išvykusiems gyventi į užsienį. Pagal šio straipsnio 1 dalį, GMP personalo valstybinė pensija būtų skiriama ir išvykusiems gyventi į užsienį GMP personalo darbuotojams. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes įprastai valstybines pensijas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto nuostatos sukonstruotos taip, jog lieka neaišku, kokie bendrieji reikalavimai (pilietybės, nuolatinio gyvenimo ar kiti) taikytini GMP personalo darbuotojams, norintiems įgyti teisę į aptariamą pensiją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad valstybinės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl asmenims, išvykusiems gyventi į užsienį, jos paprastai neskiriamos ir nemokamos (pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnį, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši pensija nemokama).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įstatymo projekte reikėtų reguliuoti GMP personalo valstybinės pensijos mokėjimo (nemokėjimo) taisykles šios pensijos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į užsienį. 27. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguotas, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. sausio 1 d. yra reali. 28. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė, ministerijos pagal kompetenciją, savivaldybės iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Šioje dalyje vietoj formuluotės „parengia“ reikėtų įrašyti „priima“. 29. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės pensijos yra socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo sritis, bei atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija, ir į tai, kad 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 30.
priimtam įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą priimti naujų, pakeisti galiojančių ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikės, tačiau taip pat nurodyta, kad priimtam įstatymui įgyvendinti reikės keisti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus: Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą; Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Atsižvelgiant į nurodytus prieštaravimus, įstatymo projekto aiškinamasis raštas turėtų būti patikslintas. 31. Projektas taisytinas atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus. 31.1. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas turi 16 straipsnių, papildant jį nauju skyriumi, reikėtų tikslinti naujo skyriaus straipsnių numeraciją, kad įstatyme nebūtų dviejų straipsnių tuo pačiu numeriu. 31.2. Keičiamo įstatymo straipsnių dalys nesunumeruotos, todėl pildomų naujų straipsnių dalių taip pat nereikia numeruoti. Numeruojami tik dalių punktai, numeruojant juos iš eilės, skaičiumi su skliausteliu. 32. Projektas turėtų būti pataisytas kalbos požiūriu. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2023-10-27 Nr. XIVP-2335(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnyje siūloma nustatyti naują valstybinių pensijų rūšį –
„Greitosios medicinos paslaugų personalo (toliau – GMP personalo) valstybinę
pensiją“ (čia ir toliau – išskirta mūsų). Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą, kitus asmens sveikatos priežiūrą reguliuojančius teisės norminius aktus, Lietuvoje veikia greitosios medicinos pagalbos tarnybos (asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurių organizacinis vienetas – greitosios medicinos pagalbos brigada), kurios teikia greitosios medicinos pagalbos paslaugas. Būtent santrumpa „GMP“ apibrėžta greitoji medicinos pagalba (o ne „greitosios medicinos paslaugos“). Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta Greitosios medicinos pagalbos personalo valstybinė pensija, todėl įstatymo projekte reikėtų tikslinti vartojamą terminiją ir ją tarpusavyje derinti su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Taip pat keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 7 punkte teikiamą santrumpą „(toliau - GPM personalo)“ (turėtų būti (toliau – GPM personalas)) siūlytina teikti šio straipsnio 3 dalyje arba 3 dalyje vartoti santrumpą. 2.
teisinį reguliavimą, siūloma nauja valstybinė pensija - GMP personalo (ištarnauto laiko) valstybinė pensija būtų skiriama ir mokama GMP personalo darbuotojams, kurie yra ne jaunesni kaip 55 metų amžiaus ir turi ne mažesnį kaip 20 metų darbo stažą greitosios medicinos pagalbos brigados sudėtyje ir teikė pradinio gyvybės palaikymo, pažangiojo gyvybės palaikymo ar operatyviosios greitosios medicinos pagalbą įvykio vietoje. Įstatymo projekte taip pat nustatyta teisė į GMP personalo valstybinę netekto darbingumo pensiją bei našlių ir našlaičių pensijas. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą ištarnauto laiko pensija būtų skiriama ne už tarnybą, bet už darbą, taigi, GMP personalo valstybinė pensija savo esme ir paskirtimi yra analogiška socialinio draudimo pensijai. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 straipsnį, asmuo įgyja teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:
1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;
2) turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai. Pagal šio įstatymo 15 ir 16 straipsnius, senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatytas 65 metai, minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų, būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „GMP darbuotojų veikla pagrįstai yra vertinama kaip ypač rizikinga ir reikšminga visuomenėje. Remiantis Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, policininkai su kritiniais įvykiais susiduria vidutiniškai 3,15 karto per mėnesį, ugniagesių darbe kritiniai įvykiai yra itin dažni, kadangi darbas apima nukentėjusių žmonių gelbėjimą iš automobilių, patekusių į eismo įvykius, ir degančių pastatų, tenka susidurti su sunkiai sužalotomis aukomis, jų artimaisiais ir kt.
GMP personalo darbuotojams dar dažniau nei policijos pareigūnams ir ugniagesiams tenka dirbti minėtomis kritinėmis sąlygomis bei papildomai tenka dirbti su smurto ar savižudybių aukomis, informuoti artimuosius apie staigią asmens mirtį ir t. t. Ypač sudėtingos situacijos apima dirbant su apsvaigusiais nuo psichotropinių medžiagų žmonėmis dėl smurto panaudojimo ir su(si)žeidimo rizikos. Todėl GMP personalo darbuotojų veikla gali būti prilygintina specialiąsias paslaugas teikiantiems pareigūnams, kaip, pavyzdžiui, policijos pareigūnai.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad GMP personalo darbuotojai dirba sudarę darbo sutartis, jie nėra pareigūnai. Pagal keičiamo įstatymo naują 16 straipsnį, viena iš šios pensijos rūšių nustatyta „ištarnauto laiko“ pensija. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnį ir kitas nuostatas, vertinamas darbo, o ne tarnybos stažas, GPM personalas nėra tarnautojai ar pareigūnai, todėl tiek jos įtvirtinimas, tiek teisinis reguliavimas negali būti tapatinamas su pareigūnų ar kitų asmenų tarnyba. Pažymėtina ir tai, kad privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos taip pat turi teisę teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas, todėl šių įstaigų darbuotojai taip pat turėtų teisę į valstybinę pensiją.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnį, teisę tirti nusižengimus ir taikyti administracinio poveikio priemones turi šiame straipsnyje nurodyti pareigūnai ir valstybės tarnautojai, tačiau šioms valstybės tarnautojų grupėms nustatyti valstybinių pensijų nesiūloma, nors jų vykdomos pareigos taip pat gali būti prilygintinos specialiąsias paslaugas teikiantiems pareigūnams. Įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu vienintelei darbuotojų grupei – GMP personalo darbuotojams, jų našliams sutuoktiniams ir našlaičiams vaikams būtų nustatyta teisė į savo esme ir paskirtimi analogišką socialinio draudimo pensijai išmoką. Teisė į ištarnauto laiko pensiją nustatyta dešimčia metų anksčiau nei visiems kitiems socialiniu draudimu draudžiamiems asmenims ir taikant trumpesnius socialinio draudimo (darbo) stažo reikalavimus palyginus su kitais darbuotojais, todėl darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmens lygiateisiškumo principui ir draudimui jį diskriminuoti dėl socialinės padėties. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminacijos bei privilegijų draudimą (2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2017 m. sausio 25 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai). Konstitucijos
įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas).
Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad asmens teisė į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. 3.
preziumuoti, kad GMP personalo valstybinės pensijos būtų mokamos kartu su valstybinio socialinio draudimo pensijomis, skiriamomis pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, bei išmokomis, skiriamomis pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga socialinio draudimo įstatymą, taigi, dėl to paties draudiminio įvykio asmuo įgytų teisę į dvigubas ar trigubas išmokas. Toks teisinis reguliavimas pažeidžia dvigubo išmokų mokėjimo draudimo principą ir prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmens lygiateisiškumo principui ir draudimui jį diskriminuoti dėl socialinės padėties. Šiame kontekste pažymėtina, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023 m. kovo 8 d. posėdyje priėmė sprendimą, kad savo esme analogiško turinio projektas (reg. Nr. XIVP-2335) prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams ir Konstitucijos
privilegijų dėl jo socialinės padėties. 4. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio, kuriame numatyta „netekto darbingumo“ pensija, kitų įstatymo projekto straipsnių nuostatos, reguliuojančios šios pensijos skyrimo bei mokėjimo teisinius santykius, įstatymo projekte vartojamos sąvokos turėtų būti tikslinamos atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos asmenų su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas bei su šiuo įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu susiję kitų įstatymų pakeitimai. 5.
18, 19 straipsnių turinį, darytina išvada, kad juose siekiama sureguliuoti teisės gauti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą GMP personalo valstybinę ištarnauto laiko pensiją sąlygas, todėl atitinkamų straipsnių pavadinimai ir jų normos turėtų būti tikslinamos. Normas, kurios nustato visoms GMP personalo valstybinių pensijų rūšims taikytinas taisykles, siūlytina dėstyti atskiruose straipsniuose ir aiškiai apibrėžti jų adresatus. 6. Pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnį, teisę į GPM personalo valstybinę pensiją turėtų asmenys, turintys ne mažesnį kaip 20 metų darbo stažą greitosios medicinos pagalbos brigados sudėtyje ir teikę pradinio gyvybės palaikymo, pažangiojo gyvybės palaikymo ar operatyvią greitosios medicinos pagalbą įvykio vietoje. Šis darbo stažas būtų apskaičiuojamas pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnyje nustatytas taisykles. Šiame straipsnyje nevisiškai suprantama nuostata, pagal kurią į darbo stažą už kurį skiriama GMP personalo valstybinė pensija, įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu atitinkamą statusą turintis asmuo kalendoriniais metais dirbo ne mažiau nei nustatyta darbo laiko norma per mėnesį. Neaišku, ar pagal šias taisykles įskaityti visus kalendorinius metus į darbo stažą reikėtų 12 mėnesių dirbti ne mažiau nei nustatyta darbo laiko norma per mėnesį, ar pakaktų per kalendorinius metus dirbti ne mažiau nei nustatyta darbo laiko norma tik vieną mėnesį. Šios normos tikslintinos. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyti laikotarpiai turėtų būti dėstomi šio straipsnio 1 dalyje, antraip gali kili neaiškumų dėl darbo stažo apskaičiavimo, jeigu reikėtų įskaityti pagal abiejų dalių nuostatas įgytą darbo stažą. 7. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į darbo stažą, už kurį skiriama GMP personalo valstybinė pensija, įskaitomas nuo šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas.
Keičiamo įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad „Jeigu į laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka ir laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d., šio laikotarpio darbo užmokestis mažinamas dalijant jį iš 1,289“, kas leidžia teigti, kad pensijos turėtų būti skiriamo įsigaliojus įstatymui ir vertinamas visas iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas darbo stažas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 4 straipsnyje ar kitur reikėtų aiškiai apibrėžti GMP personalo valstybinių pensijų skyrimo tvarką įsigaliojus šiam įstatymui. 8. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio reikėtų atsisakyti kaip perteklinio, nes keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje jau nustatyta, kad visos valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto. 9. Keičiamo įstatymo 22 straipsnyje reguliuojama GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Jei darbingumo netekta dėl priežasčių, susijusių su darbu greitosios medicinos pagalbos brigadoje, pensija skiriama nepaisant netekto darbingumo pripažinimo laiko. Jei darbingumo netekta dėl kitų priežasčių, GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama tik tuo atveju, jei darbingumo netekta darbo greitosios medicinos pagalbos brigadoje metu (vykdant darbo funkcijas).“ Iš aptariamų nuostatų neaišku, ar GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija būtų skiriama dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos, ar dėl bet kurios priežasties pripažinus asmenį nedarbingu ar iš dalies darbingu. Aptariamoje dalyje sąlyga „jei darbingumo netekta darbo greitosios medicinos pagalbos brigadoje metu (vykdant darbo funkcijas)“ teisės požiūriu tikslintinos, nes asmuo darbo metu gali netekti darbingumo dėl ligos, nesusijusios su darbu.
Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, socialiniu draudimu apdraustas asmuo turi teisę į socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją bei netekto darbingumo vienkartinę ar periodinę kompensaciją, kurios skiriamos ir mokamos dėl nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), todėl įstatymo projekte siūloma GMP personalo valstybinė netekto darbingumo pensija savo esme būtų dar viena išmoka dėl to paties įvykio. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip pažeidžiantis dvigubo išmokų mokėjimo dėl to paties įvykio vengimo principą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnį, esant tam tikroms aplinkybėms, nelaimingi atsitikimai darbe nėra pripažįstami draudiminiais, tačiau, pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, net ir įvykus nelaimingam atsitikimui darbe dėl GMP personalo kaltės, teisė į GMP personalo valstybinę netekto darbingumo pensiją išliktų. Iš įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, ar ši pensija būtų mokama kartu su socialinio draudimo netekto darbingumo pensija bei jau minėtomis netekto darbingumo vienkartine ar periodine kompensacijomis, skiriamomis ir mokamomis dėl nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje). Atsižvelgiant į išsakytas pastabas, nuostatos turėtų būti tikslinamos ir tarpusavyje derinamos su galiojančiu teisiniu reguliavimu. 10. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje yra minima „įstaiga mokanti GMP personalo pensiją“. Siekiant aiškumo, reikėtų nurodyti, kokia įstaiga skirtų ir mokėtų šią pensiją. 11.
straipsnio 3 dalį, GMP personalo valstybinės pensijos gavėjas per 10 dienų įstaigai mokančiai ištarnauto laiko pensiją turės pranešti apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimą, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes siūlytina dėstyti atskiruose punktuose ir nurodyti tik tas, apie kurias jis turi pranešti. 12. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės pensijos yra socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo sritis, bei atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 13. Projektas taisytinas atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus. 13.1. Prieš projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą reikia įrašyti ir straipsnio numerį. 13.2. Projekto lyginamajame variante turėtų būti atspindėti visi daromi pakeitimai (naujos nuostatos turėtų būti paryškintos). 13.3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas turi 16 straipsnių, papildant jį nauju skyriumi, reikėtų tikslinti naujo skyriaus straipsnių numeraciją, kad įstatyme nebūtų dviejų straipsnių tuo pačiu numeriu. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
Nr. XIVP-2335
2023-03-08
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnyje siūloma nustatyti naują valstybinių pensijų rūšį – „Greitosios medicinos paslaugų personalo (toliau – GMP personalo) valstybinę pensiją“.
Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, ši pensija būtų skiriama ir mokama GMP personalo darbuotojams, sukakusiems 55 metų amžių ir turintiems ne mažesnį kaip 25 metų darbo stažą greitosios medicinos pagalbos įstaigoje ir teikusiems greitosios medicinos pagalbos paslaugas. Įstatymo projekte taip pat nustatyta teisė į GMP personalo valstybinę netekto darbingumo pensiją GMP personalo darbuotojams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais bei našlių ir našlaičių pensijos. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad GMP personalo darbuotojas, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, gali pasirinkti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją arba ištarnauto laiko pensiją, jei ji didesnė, todėl galima preziumuoti, kad GMP personalo valstybinė pensija savo esme ir paskirtimi yra analogiška socialinio draudimo pensijai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 straipsnį, asmuo įgyja teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:
1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;
2) turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai. Pagal šio įstatymo 15 ir 16 straipsnius, senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatytas 65 metai, minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų, būtinasis stažas senatvės pensijai yra
rašte nurodyta, kad „GMP darbuotojų veikla pagrįstai yra vertinama kaip ypač rizikinga ir reikšminga visuomenėje.
Remiantis Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, policininkai su kritiniais įvykiais susiduria vidutiniškai 3,15 karto per mėnesį, ugniagesių darbe kritiniai įvykiai yra itin dažni, kadangi darbas apima nukentėjusių žmonių gelbėjimą iš automobilių, patekusių į eismo įvykius, ir degančių pastatų, tenka susidurti su sunkiai sužalotomis aukomis, jų artimaisiais ir kt. GMP personalo darbuotojams dar dažniau nei policijos pareigūnams ir ugniagesiams tenka dirbti minėtomis kritinėmis sąlygomis bei papildomai tenka dirbti su smurto ar savižudybių aukomis, informuoti artimuosius apie staigią asmens mirtį ir t. t. Ypač sudėtingos situacijos apima dirbant su apsvaigusiais nuo psichotropinių medžiagų žmonėmis dėl smurto panaudojimo ir susižeidimo rizikos. Todėl GMP personalo darbuotojų veikla gali būti prilygintina specialiąsias paslaugas teikiantiems pareigūnams, kaip pavyzdžiui, policijos pareigūnai.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad GMP personalo darbuotojai dirba sudarę darbo sutartis, jie nėra pareigūnai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnį, teisę tirti nusižengimus ir taikyti administracinio poveikio priemones turi šiame straipsnyje nurodyti pareigūnai ir valstybės tarnautojai, tačiau šioms valstybės tarnautojų grupėms nustatyti valstybinių pensijų nesiūloma, nors jų vykdomos pareigos taip pat gali būti prilygintina specialiąsias paslaugas teikiantiems pareigūnams.
Įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu vienintelei darbuotojų grupei – GMP personalo darbuotojams, būtų nustatyta teisė į savo esme ir paskirtimi analogišką socialinio draudimo pensijai išmoką dešimčia metų anksčiau nei visiems kitiems socialiniu draudimu draudžiamiems asmenims ir taikant trumpesnius socialinio draudimo (darbo) stažo reikalavimus palyginus su kitais darbuotojais, todėl darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmens lygiateisiškumo principui ir draudimui jį diskriminuoti dėl socialinės padėties. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad GMP personalo darbuotojui ištarnauto laiko pensija skiriama pagal darbo užmokesčio vidurkį per paskutiniuosius penkerius metus iki išėjimo iš darbo. Už kiekvienus papildomus darbo greitosios medicinos pagalbos įstaigoje metus viršijančius 25 metų darbo laiką pensijos dydis padidinamas dviem procentais nuo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto pagal šio įstatymo 20 straipsnį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad maksimali ištarnauto laiko pensija negali viršyti 100 procentų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, nustatyto pagal šio įstatymo 20 straipsnį. Pažymėtina, kad ši GMP personalo darbuotojui nustatyta ištarnauto laiko pensija savo dydžiu būtų neproporcingai, kelis kartus didesnė už socialinio draudimo senatvės pensiją.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybinės pensijos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, nuo jų nėra skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, todėl pensijos dydis būtų nustatytas ne neto, o bruto vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, keičiamo įstatymo 21 straipsnyje nustatyta GMP personalo ištarnauto laiko pensijos dydžio apskaičiavimo tvarka ir šios pensijos mokėtinas maksimalus 100 procentų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis vertintini kaip pažeidžiantys Konstitucijos preambulėje įtvirtintus darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principus, Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytą draudimą varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminacijos bei privilegijų draudimą (2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2017 m. sausio 25 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai). Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai,
principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad asmens teisė į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Pritarti 3.
Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad siūlymas Įstatymo projekto nuostatose vienintelei darbuotojų grupei
diskriminuoti dėl socialinės padėties, o keičiamo įstatymo 21 straipsnyje nustatyti GMP personalo darbuotojui ištarnauto laiko pensijos dydžio apskaičiavimo tvarką ir šios pensijos mokėtiną maksimalų 100 procentų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams ir Konstitucijos
privilegijų dėl jo socialinės padėties. 4. Balsavimo rezultatai: Balsavimui teikta formuluotė, ar įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 4 (lėmė pirmininko balsas). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė