projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. rugsėjo 16 d. priėmė Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimus, ir nuo 2023 01 02 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pertvarkyta į akcinę bendrovę, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei. Siekiant efektyvios Uosto direkcijos veiklos priežiūros ir valdymo, įstatyme numatyta, kad Uosto direkcijoje turi būti sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba, kurios pirmininkas skiriamas ir Uosto direkcijos vadovu. Klaipėdos miesto ir uosto neatsiejamas geografinis artumas įtakoja milžinišką abipusę priklausomybę. Dažnai ji perauga į abipusį nepatogumą, nes didžiausias šalies logistinis mazgas yra greta istorinio miesto centro ir gyvenamųjų teritorijų. Tuo tarpu bendravaldysenos sąsajų ir tiesioginio mokestinio suinteresuotumo tarp uosto ir miesto vis dar trūksta. Dėl atskiru Uosto įstatymu atskirtos mokestinės aplinkos uosto turtiniai mokesčiai nepatenka į vietos savivaldybės biudžetą, planavimo procesas yra pripažintas valstybinės svarbos projektu ir savivaldybės pastabos yra tik rekomendacinio o ne derinančio pobūdžio. Siekiant uosto ir miesto bendradarbiavimą padaryti vieningesnį, reikia stiprinti formalius įmonės ir savivaldybės santykius. 2022 lapkričio 25 dieną Klaipėdos miesto taryba vienbalsiai kreipėsi į Vyriausybę su tarybos sprendimu T2-246, kuriuo prašoma Vyriausybės, Klaipėdos miesto savivaldybei perleisti 30 proc. Uosto direkcijos akcijų. Baltijos jūros regione išskiriami keletas jūrų uostų valdymo modelių, pirmiausia Hansos miestų tradicijų pagrindu susiformavę valdymo modeliai Vokietijoje ir Danijoje.
Kitas tai Skandinaviškas valdysenos modelis, dar vienas valdymo modelių tipas - tai posovietinės ekonomikos rinkose taikomi dideliu nacionalizavimo lygiu pasižymintys valdymo modeliai. Skandinavijos šalių jūrų uostų valdymo modeliai pasižymi tuo, kad veikia viešo kapitalo akcinių bendrovių pagrindu, o akcinių bendrovių akcininkais yra savivaldybė ir/ar savivaldybės valdoma akcinė bendrovė. Švedijos jūrų uostų valdymo modeliuose dominuoja municipalinių uostų tipai, kur valdybą sudaro vyriausybės ir savivaldybės skiriami akcininkai. Suomijos jūrų uostai yra taip pat municipaliniai, kur strateginiame valdymo lygmenyje ypač akcentuojami darnios plėtros ir saugios aplinkos principai, suformuluoti jūrų uosto direkcijos vizijoje ir misijoje. Danijos jūrų uostų valymo modeliai taip pat pasižymi išskirtinumu. Kopenhagos - Malmės jūrų uostą valdo skandinavų kapitalo įmonė, kurio 50 % priklauso Kopenhagos savivaldybei, 23 % Malmės savivaldybei , o 23 % privataus kapitalo bendrovei. Kitas reikšmingas Danijai Aarhus jūrų uostas priklauso miesto savivaldybei. Vokietijoje dominuoja municipaliniai – federaliniai jūrų uostų valdymo modeliai. Kylio jūrų uostas 100 % priklauso Kylio miesto savivaldybei. Liubeko jūrų uostą lygiomis dalimis valdo miesto savivaldybė ir federalinė valdžia. Rostoko jūrų uostą valdančios akcinės bendrovės 74,9 % akcijų priklauso miesto savivaldybei ir 23,1 % regiono federaliniai valdžiai. Lenkijos jūrų uostai (Gdansko, Gdynios Svinoušje, Ščecino) yra viešo kapitalo akcinės bendrovės, kurių savininkai lygiomis dalimis yra vyriausybė ir savivaldybė bei privataus verslo kompanijos. Apibendrinant galima teigti, kad Baltijos regione veikiančių jūrų uostai veikia viešo (valstybė ir savivaldybė) arba mišraus kapitalo akcinių bendrovių pagrindu.
2023-ieji, minint prisijungimo prie Lietuvos 100-metį, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu - paskelbti Klaipėdos krašto metais. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta šiuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektu (toliau – Projektas) siūlome 30 % esamos akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos akcijų skirti Klaipėdos miesto savivaldybei. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Simonas Gentvilas, Klaipėdos miesto savivaldybė taryba. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos Valstybinių jūrų uosto įstatymo redakcijoje reglamentuojama, kad 100 % Uosto direkcijos akcijų priklauso valstybei. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma nustatyti, 30 % esamos akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos akcijų priklausytų Klaipėdos miesto savivaldybei, o 70 procentų valstybei. Klaipėdos miesto savivaldybei tapus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos akcininke, būtų užtikrintas tiesioginis dalyvavimas uosto valdyme per stebėtojų tarybą ir valdybą. Tai leistų įtakoti taršos, triukšmo, uoste veikiančių įmonių kontrolę. Būtų užtikrinta darni uosto ir miesto plėtra, komplesiškai sprendžiami miesto ir uosto teritorijų vystymo klausimai, subalansuojant uosto ir miesto interesus. Klaipėdos miesto savivaldybė gautu dividendus, kuriuos galėtų panaudoti ne tik privažiuojamiesiems keliams į uostą, bet ir aplinkosauginiams bei kitiems projektams. 5.
rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus teikiamą įstatymo projektą, nereikės keisti galiojančių teisės aktų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus teikiamą projektą, Vyriausybė turės priimti įgyvendinamuosius aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo įgyvendinimas lėšų nepareikalaus.
išvados Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „uosto direkcija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO NR. I-1340 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2023-01-18 Nr. XIVP-2381 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Uosto direkcija – akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kurios 70 procentų akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei, o 30 procentų nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei“. Galiojančio keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad visos akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei. Taigi, teikiamu įstatymo projektu siūloma 30 procentų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija akcijų perduoti nuosavybės teise Klaipėdos miesto savivaldybei. Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Klaipėdos miesto savivaldybei tapus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos akcininke, būtų užtikrintas tiesioginis dalyvavimas uosto valdyme per stebėtojų tarybą ir valdybą. Tai leistų įtakoti taršos, triukšmo, uoste veikiančių įmonių kontrolę. Būtų užtikrinta darni uosto ir miesto plėtra, kompleksiškai sprendžiami miesto ir uosto teritorijų vystymo klausimai, subalansuojant uosto ir miesto interesus. Klaipėdos miesto savivaldybė gautų dividendus, kuriuos galėtų panaudoti ne tik privažiuojamiesiems keliams į uostą, bet ir aplinkosauginiams bei kitiems projektams“.
Atkreipiame dėmesį, kad nors pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio
direkcijoje turi būti sudaryti tiek stebėtojų taryba, tiek valdyba, tačiau pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 31 straipsnių nuostatas bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23¹ straipsnio nuostatas akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos stebėtojų tarybos narius rinktų visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas iš atranką inicijuojančio subjekto pasirinktų asmenų. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23¹ straipsnio nuostatas, valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe turi būti bent vienas įstatymo reikalavimus atitinkantis valstybės tarnautojas. Taigi, teisės aktuose nėra nustatyta, kad stebėtojų tarybos nariu privaloma rinkti kiekvieno iš akcininkų (šiuo atveju - ir valstybės, ir savivaldybės) pasirinktus asmenis. Todėl pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Klaipėdos savivaldybės atstovai galėtų būti ir neišrinkti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos stebėtojų tarybos ar valdybos narius. Kartu atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto strategijai formuoti, santykiams tarp uosto, Klaipėdos miesto savivaldybės bei valstybės įstaigų koordinuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu sudaroma Uosto plėtojimo taryba iš Susisiekimo, Finansų ir kitų suinteresuotų ministerijų, Klaipėdos miesto savivaldybės, mokslo įstaigų, Uosto direkcijos bei uosto naudotojų ir jų asociacijų atstovų.
Taigi, keičiamame įstatyme jau yra nustatyta viena institucija, kuri skirta koordinuoti Klaipėdos miesto savivaldybės santykius su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto tikslai, o esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas, siekiant spręsti projekto aiškinamajame rašte nurodytus klausimus. Antra, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis Klaipėdos miesto savivaldybei siūloma perduoti santykinai didelį valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija akcijų skaičių. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma perduoti būtent 30 procentų, o ne kitą akcijų skaičių. Be to, pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte yra pateikiami Europos Sąjungos valstybių jūrų uostų valdymo modeliai, tačiau atkreipiame dėmesį, kad aiškinamajame rašte nurodytos valstybės, priešingai nei Lietuvos Respublika, turi ne vieną jūrų uostą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 1 punkte, 1 Priedo 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą įmonė, valdanti Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, yra priskirta pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių grupei. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus aspektus, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros proporcingumo ir tikslingumo principus.
Trečia, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės yra šio įstatymo 1 priede nurodytos pagal savo paskirtį ar veiklos pobūdį turinčios strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės, kurių visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei. Taigi, pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatas pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms yra priskiriamos įmonės, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei. Įstatyme nėra numatyta, kad tokių įmonių akcijos galėtų priklausyti kartu ir valstybei, ir savivaldybei, ar valstybei, savivaldybei bei valstybės valdomai įmonei kartu. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata derintina su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis. Ketvirta, vadovaujantis Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, jūrų uostų infrastruktūra yra priskiriama viešajai transporto infrastruktūrai.
Vadovaujantis minėto įstatymo
Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius objektus, nurodytus Transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (toliau – valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė), ir uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei. Kai viešosios transporto infrastruktūros objektai nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, šių bendrovių visos akcijos gali nuosavybės teise priklausyti tik valstybei, savivaldybei ar valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei. Pastebėtina, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad uosto infrastruktūra ir privažiuojamieji geležinkelio keliai, esantys uosto teritorijoje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai arba Uosto direkcijai, kurios teisinė forma yra akcinė bendrovė. Taigi, sistemiškai vertinant galiojantį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad įstatymai nenumato galimybės viešosios infrastruktūros objektus priskirti įmonėms, kurių akcijos galėtų priklausyti kartu ir valstybei, ir savivaldybei, ar valstybei, savivaldybei bei valstybės valdomai įmonei kartu.
Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata derintina su Transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Penkta, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tuo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius/interesus. Toks perdavimas – ir atlygintinis, ir neatlygintinis – konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomą valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų perdavimą Klaipėdos miesto savivaldybei reikėtų įvertinti naudos visuomenei aspektu bei kokius svarbius konstituciškai pagrįstus visuomenės interesus/poreikius juo siekiama patenkinti. 2. Projekto 2 straipsnio pavadinimą reikėtų išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytini žodžiai ir skaičius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį”. 4. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 1 ir
įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo, projekto 2 straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti ankstesnę įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą. 5. Teikiamu įstatymo projektu siūloma valstybės turtą
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija akcijų nuosavybės teise perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei. Pažymėtina, kad, perdavus akcijas, atitinkamai sumažėtų minėtos akcinės bendrovės valstybei išmokamų dividendų, kurie įskaitomi į valstybės biudžetą, dydis. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 6. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reguliuoti disponavimą valstybės turtu bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]