Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis, dydžio matas ir indeksavimas Visos valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir
bazė. Valstybinių pensijų bazės dydis negali būti mažesnis negu 58 eurai. Kiekvienais metais valstybinių pensijų bazės dydis ir valstybinių pensijų, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose, dydis indeksuojami nuo sausio 1 dienos pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą (toliau – IK), atitinkamai valstybinių pensijų bazę arba mokamos valstybinės pensijos dydį dauginant iš IK. IK apskaičiuojamas pagal šią formulę:
IK= 1 + 2*SVKI / 100, kurioje: SVKI – IK apskaičiavimo metais paskutiniame Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskelbtame ekonominės raidos scenarijuje (toliau – Ekonominės raidos scenarijus) paskelbto praėjusių metų suderinto vartotojų kainų indekso vidurkis, išskyrus atvejį, numatytą šio straipsnio 6 dalyje IK apskaičiavimo metais Valstybės duomenų agentūros paskelbto paskutinio einamųjų metų suderinto vartotojų kainų indekso vidurkis. IK išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu.
Jeigu IK apskaičiavimo metais paskutiniame paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje paskelbtas praėjusių metų SVKI yra didesnis negu apskaičiavimo metų ir prognozuojamų metų SVKI vidurkis, tai IK apskaičiuojamas pagal IK apskaičiavimo metų ir prognozuojamų metų SVKI vidurkį Priėmus šį įstatymo pakeitimą, pirmaisiais SVKI apskaičiavimo metais apskaičiuojamas einamųjų metų suderinto vartotojų kainų indekso vidurkis lyginamas su apskaičiavimo metais paskutiniame Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskelbtame ekonominės raidos scenarijuje paskelbto praėjusių metų suderinto vartotojų kainų indekso vidurkiu ir IK apskaičiavimo formulėje taikomas didesnis. Jeigu apskaičiuotasis IK yra lygus vienetui arba yra neigiamas, valstybinės pensijos neindeksuojamos. Tokiu atveju valstybinės pensijos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, mokamos praėjusių metų gruodžio mėnesį galiojusių dydžių. 2021 metais ir vėlesniais metais skiriamos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3 ir
paskirtosios pensijos dydį dauginant iš tais metais, kuriais ši pensija paskirta pirmą kartą ar iš naujo, galiojančio IK. IK ir pagal jį indeksuotas valstybinių pensijų bazės dydis tvirtinami Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu.“
įsigaliojimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau
Įstatymo projektas) parengtas, atsižvelgiant į tai, kad nors 2021 metų sausio
palaikymo mechanizmo, tačiau keičiantis ekonominėms sąlygoms, nuolat augant maisto produktų, elektros, šildymo, vandens ir kitų būtiniausių prekių ir paslaugų kainoms, perkamoji šių pensijų galia išlieka labai menka. Pvz., 2021 m. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis Lietuvoje pradėjus jas indeksuoti pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą yra tik apie 322 EUR. Prieš indeksavimą buvo apie 318 EUR. Indeksavimu buvo siekiama sukurti valstybinių pensijų vertės palaikymo mechanizmą, jog keičiantis ekonominėms sąlygoms išliktų perkamoji valstybinių pensijų galia. Paminėtina, kad 2021 m. metinė infliacija Lietuvoje rugsėjo mėn. sudarė 6,4 proc., 2022 m. metinė infliacija Lietuvoje rugsėjo mėn. sudarė 24,1 proc., gruodžio mėnesį 21,7 proc., todėl esamas teisinis reguliavimas neužtikrina tinkamo valstybinių pensijų augimo. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinių pensijų, kurių dydžiai priklauso nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamo valstybinių pensijų bazės dydžio (nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos), vertės palaikymas tiesiogiai priklauso tik nuo politinės valios.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ir teisėjų valstybinių pensijų dydis priklauso nuo darbo užmokesčio, kurį asmuo gavo eidamas pareigas, kas nulemia skirtingą asmenų padėtį, kai asmenys ėję tokias pačias pareigas toje pačioje institucijoje, t. y. lygiai taip pat atlikę pareigą Lietuvos valstybei, tik išėję į pensiją skirtingu laiku gauna skirtingo dydžio valstybines pensijas (dėl atlyginimo augimo). Pavyzdžiui, Lietuvoje vidutinės pareigūnų ir karių valstybinės pensijos yra ženkliai mažesnės nei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse: vidutinė pareigūnų pensija Lenkijoje 2017 m. siekė 3600 zlotų (~784 EUR) (Vidaus reikalų ir valdymo ministerijos 2017 m. informacija; 2021-07-28 Lietuvos banko valiutų santykis)[¹]. Estijoje 2017 metų pabaigoje vidutinė policijos pareigūno pensija buvo 753 EUR, gynybos pajėgų pareigūno –
m. informacija). Lietuvoje net pradėjus indeksuoti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis yra ir išlieka mažiausias visoje Europos Sąjungoje. Paminėtina, kad vertinant infliacijos duomenis valstybinių pensijų indeksavimas, pagal šiuo metu galiojanti teisinį reguliavimą, pensijų perkamajai galiai nėra jaučiamas visose valstybinių pensijų gavėjų grupėse. Ir tai vyksta dėl to, kad kiekvienais metais valstybinių pensijų bazės dydis ir valstybinių pensijų dydis indeksuojami nuo sausio 1 dienos pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą (toliau – IK), atitinkamai valstybinių pensijų bazę arba mokamos valstybinės pensijos dydį dauginant iš IK.
IK yra apskaičiavimo metais paskutiniame Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskelbtame ekonominės raidos scenarijuje paskelbto praėjusių metų suderinto vartotojų kainų indekso vidurkis. Toks IK skaičiavimas užprogramuoja, kad valstybinių pensijų indeksavimas vyksta su vienerių metų atsilikimu nuo šalies ekonominių sąlygų ir neleidžia tinkamai užtikrinti valstybinių pensijų perkamosios galios. Tai lėmė, kad 2023 metų valstybinės pensijos skaičiuojamos pagal 2021 metus ir taikomas 4,6% indeksavimo koeficientas, nors realiai turėtų būti skaičiuojamos pagal 2022 metus ir taikomas 18,9% indeksavimo koeficientas. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti patikslintą pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų spartesnį, ekonomines sąlygas ir perkamąją galią užtikrinantį, valstybinių pensijų indeksavimo mechanizmą. Manome, kad pasirinktas spartesnis indeksavimas leistų valstybinėms pensijoms augti sparčiau, labiau užtikrintų jų perkamąją galią esamomis ekonominėmis šalies sąlygomis ir nebūtų našta valstybės biudžetui. Įstatymo projektu siūloma, kad pakeistas valstybinių pensijų skaičiavimo mechanizmas įsigaliotų nuo 2023 m. liepos 1 d. Įgyvendinus Įstatymo projektu teikiamą siūlymą, bus sukurtas vienodas pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijų vertės palaikymo mechanizmas, kuris bus objektyvesnis esamam, nes valstybinių pensijų indeksavimas nebus skaičiuojamas su vienerių metų atsilikimu nuo šalies ekonominių sąlygų, o tai leis valstybinėms pensijoms augti sparčiau ir ženkliai stiprins valstybinių pensijų perkamąją galią. 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnio nuostatoje nustatytas Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų valstybinių pensijų bendras indeksavimo mechanizmas, pagal kurį kiekvienais metais visų valstybinių pensijų gavėjų valstybinės pensijos indeksuojamos nuo sausio 1 d. pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą, atitinkamai valstybinių pensijų bazę arba mokamos valstybinės pensijos dydį dauginant iš IK. IK apskaičiuojamas pagal šią formulę:
IK= 1 + SVKI / 100, kurioje: SVKI – IK apskaičiavimo metais paskutiniame - Ekonominės raidos scenarijuje paskelbto praėjusių metų suderinto vartotojų kainų indekso vidurkis, išskyrus atvejį, numatytą Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, t. y. jeigu IK apskaičiavimo metais paskutiniame paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje paskelbtas praėjusių metų SVKI yra didesnis negu apskaičiavimo metų ir prognozuojamų metų SVKI vidurkis, tai IK apskaičiuojamas pagal IK apskaičiavimo metų ir prognozuojamų metų SVKI vidurkį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad indeksuojant Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų valstybines pensijas IK būtų apskaičiuojamas pagal formulę: IK= 1 + 2*SVKI / 100, kurioje SVKI – IK Valstybės duomenų agentūros apskaičiavimo metais paskelbto paskutinio einamųjų metų suderinto vartotojų kainų indekso vidurkis dauginamas du kartus.
Tikimasi, kad nustačius siūlomą valstybinių pensijų indeksavimo apskaičiavimą, bus sukurtas spartesnis ir ekonomines šalies gyvenimo sąlygas labiau atitinkantis pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijų vertės palaikymo mechanizmas, kuris bus objektyvesnis esamam. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymui įgyvendinti iki 2023 m. birželio 30 d. turės būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai. 10.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymams įgyvendinti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymų įsigaliojimo. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priimto Įstatymo projekto įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Preliminariai valstybinių pensijų indeksavimo mechanizmui 2023 m. gali prireikti apie 20 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų, nes skaičiuojama remiantis dideliu SVKI augimu 2022 m. 2024 m. ir tolesniais metais valstybės biudžeto lėšų poreikis santykinai turėtų mažėti, nes tikėtinas SVKI kritimas. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „valstybinės pensijos“, „indeksavimo koeficientas“ . 16.
ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai [1] Bankier.pl. MSWiA: średnia emerytura funkcjonariusza to 3,6 tys. Zł: https://www.bankier.pl/wiadomosc/MSWiA-srednia-emerytura-funkcjonariusza-to-3-6-tys-zl-3703484.html [2] Pensionid Eestis: 190 eurost kuni 4200 euroni kuus: https://60pluss.postimees.ee/4648097/pensionid-eestis-190-eurost-kuni-4200-euroni-kuus
2023-03-03 Nr. XIVP-2450 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Kiekvienais metais valstybinių pensijų bazės dydis ir valstybinių pensijų, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose, dydis indeksuojami nuo sausio 1 dienos pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą (toliau – IK), atitinkamai valstybinių pensijų bazę arba mokamos valstybinės pensijos dydį dauginant iš IK. IK apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kurioje: SVKI – IK apskaičiavimo metais Valstybės duomenų agentūros paskelbto paskutinio einamųjų metų suderinto vartotojų kainų indekso vidurkis.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnį, IK ir pagal jį indeksuotas valstybinių pensijų bazės dydis tvirtinami Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Pažymėtina, kad atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Pagal šių Taisyklių 3 ir 4 punktus, kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo planą.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektus rengia Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Asignavimų valdytojai ir
(arba) kitos įstaigos, laikydamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plane nustatytų terminų, teikia Finansų ministerijai informaciją, kurios reikia ekonominės raidos scenarijui parengti; asignavimų poreikį valstybės biudžeto specialioms tikslinėms dotacijoms, skiriamoms savivaldybių biudžetams. Asignavimų poreikis valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms, kurias valstybė pagal įstatymus perduoda savivaldybėms, atlikti apskaičiuojamas pagal valstybės institucijų ir įstaigų patvirtintas lėšų apskaičiavimo metodikas, asignavimų poreikis ugdymo reikmėms finansuoti – pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarką. Taigi atsižvelgiant į Taisyklių reikalavimus, pagal siūlomą teisinį reguliavimą galėtų susidaryti tokia situacija, kuomet iki Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto, kuriame turėtų būti nustatytas IK ir pagal jį indeksuotos valstybinių pensijų bazės dydis, pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui bei jo priėmimo apskaičiavimo metais Valstybės duomenų agentūros paskelbtas paskutinis einamųjų metų suderinto vartotojų kainų indekso vidurkis gali nebūti žinomas, todėl IK ir pagal jį indeksuotas valstybinių pensijų bazės dydis negalėtų būti patvirtinti arba jų dydis nebūtų nustatytas tinkamai. Taip pat negalėtų būti tinkamai paskaičiuotas ir valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybinių pensijų mokėjimui. 2.
2Keičiamo įstatymo 2 straipsnio nuostatą „Priėmus šį įstatymo pakeitimą, pirmaisiais SVKI apskaičiavimo
metais apskaičiuojamas einamųjų metų suderinto vartotojų kainų indekso vidurkis lyginamas su apskaičiavimo metais paskutiniame Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskelbtame ekonominės raidos scenarijuje paskelbto praėjusių metų suderinto vartotojų kainų indekso vidurkiu ir IK apskaičiavimo formulėje taikomas didesnis“ reikėtų dėstyti įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą reguliuojančiame straipsnyje. Šioje dalyje formuluotės „Priėmus šį įstatymo pakeitimą“ reikėtų atsisakyti arba ją tikslinti, nes teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas siejami ne su jo priėmimu, o su įsigaliojimu. 3. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, keičiama ne tik IK nustatymo metodika, bet ir jo dydis (IK= 1 + 2*SVKI / 100). Atsižvelgiant į tai, kad projektu teikiamoms nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų bei vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, jog turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]