papildymas 118¹ straipsniu Papildyti kodekso XVI skyrių 118¹ straipsniu: „118¹ straipsnis. Neteisėtas turinio sklaidos didinimas manipuliuojant interneto platformomis
turinio, nukreipto veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, sklaidą baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1 straipsnis. Kodekso papildymas 118¹straipsniu Papildyti Kodeksą 118¹ straipsniu: „118¹ straipsnis. Informacijos sklaidos didinimas manipuliuojant internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis
tinklų paslaugų platformos paskyromis reikšmingai didino informacijos, nukreiptos veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, sklaidą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418
papildymo 52¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 118¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau
tinkluose Lietuvai priešiškų valstybių subjektai aktyviai naudoja dirbtines turinio matomumo ir pasiekiamumo didinimo priemones, siekdami, kad jiems naudingas, dažniausiai antivalstybinio ar dezinformacinio pobūdžio turinys įgautų populiaraus /patikimo turinio statusą ir taip pasiektų kuo daugiau socialinių tinklų vartotojų. Efektyviausiai toks dirbtinis turinio matomumo ir pasiekiamumo didinimas vykdomas pasinaudojant specialiai tam tikslui sukurtais automatizuotų profilių tinklais (angl. bot farms), kurie pagal nustatytus parametrus automatiškai generuoja turinio peržiūras, komentarus, dalinasi įrašais ir panašiai. Nors interneto platformų taisyklės draudžia automatizuotas paskyras, tačiau jų identifikavimui ir blokavimui neskiriamas reikiamas dėmesys. Be to, svarbu ir tai, kad interneto platformos iš bet kokio turinio peržiūrų (kad ir per dirbtines paskyras) generuoja pajamas. Lietuvos valstybės institucijų veiklos patirtis taip pat rodo, kad efektyvumas šalinant dezinformacinį turinį iš Facebook platformos yra labai menkas.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokio turinio kaip pornografija, vaikų seksualinė prievarta, neapykantos kalba ir panašiai didžiuosiuose socialiniuose tinkluose beveik nematome, nes toks turinys internete yra ne tik draudžiamas, bet už jo platinimą numatyta atsakomybė, o kovoti su tokiu nelegaliu turiniu yra skiriami dideli resursai. Svarbu paminėti ir tai, kad vykstančio karo Ukrainoje kontekste automatizuotos paskyros aktyviai naudojamos dalijantis priešiška informacija, komentarais ir straipsniais, kuriais siekiama skleisti dezinformaciją, sustiprinti protesto nuotaikas, formuoti priešiškus naratyvus, kelti nesantaiką, manipuliuoti nuomone ir panašiai. Vien 2022 m. Ukrainos saugumo tarnybos susekė ir uždarė kelias dešimtis tokių botų fermų, vieną jų sudarė net 1,5 mln. netikrų paskyrų. 1.2. Automatizuotos paskyros ir jų tinklai yra grėsmė tiek demokratijai, tiek nacionaliniam saugumui ir yra reikšminga problema. Deja, ši problema ES mastu nėra sistemiškai sprendžiama, nors, pasak ekspertų, techninės priemonės tam yra. Vis tik daugeliui veiklų vis intensyviau persikeliant į skaitmeninę erdvę, būtina nacionalinį teisinį reguliavimą pritaikyti prie šios realybės. Būtina aiški žinutė interneto platformoms, kad neefektyvi ar nepakankama kova su šia problema yra nepriimtina ir kelianti teisines pasekmes, o efektyviau veikti prieš automatizuotas paskyras ir jų tinklus turi būti pozicionuotos ir pačios interneto platformos. 1.3.
Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – VIĮ) draudžia skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą (VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau draudžiamos informacijos paskelbimas socialiniuose tinkluose panaudojus dirbtines matomumo didinimo priemones dėl savo masto gali sukelti rimtą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir padaryti didelę žalą visuomenei, o manipuliavimas interneto platformų algoritmais skelbiant tokią informaciją Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) nėra kriminalizuotas. Svarbu pažymėti, kad dezinformacija, karo propaganda ar karo kurstymas yra itin pavojinga informacija, todėl saviraiškos laisvė gali būti apribota įstatymu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje teigiama, kad „laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.“
Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, suformuluotas siekis ugdyti informacinėms grėsmėms atsparią, raštingumo gebėjimus ugdančią visuomenę.
Pažymima, kad apsisaugoti nuo informacinių grėsmių gali tik išprususi visuomenė, todėl programoje numatytas siekis stiprinti visuomenės ir įvairių sričių kultūros darbuotojų medijų ir informacinio raštingumo, kritinio mąstymo ugdymo gebėjimus, kurie skatintų visuomenės kūrybingumą, viešojoje erdvėje padėtų atpažinti netikrus ar nepatikimus pranešimus ir jų šaltinius, ugdytų gebėjimą kritiškai juos įvertinti ir neutralizuoti žalingos informacijos įtaką. 1.5. Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), informacinio saugumo ir atsparumo didinimo uždaviniais įvardinti siekis plėtoti valstybės institucijų ir įstaigų gebėjimus vykdyti kryptingą kovą su dezinformacija, siekiant užtikrinti koordinuotą informacinės aplinkos stebėjimą, analizę, vertinimą ir operatyvų perspėjimą bei savalaikį reagavimą į informacinius incidentus, taip pat siekis stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai ir kitoms informacinėms grėsmėms, ugdant kritinį mąstymą ir vykdant koordinuotas žiniasklaidos, medijų ir informacinio raštingumo programas bei strateginės komunikacijos kampanijas, stiprinti viešojo, privataus, mokslo ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų parengimą inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Konkrečius Įstatymų projektus parengė Seimo nario iniciatyva suburta ekspertų darbo grupė, kurioje dalyvavo Vyriausybės kanceliarijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, VšĮ DebunkEU atstovai ir teisininkai, turintys patirties technologijų ir medijų teisės srityje (koordinatorė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Greckaitė, tel. 8 5 236 6797, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
metu galiojantis VIĮ numato, kad „Asmuo, manydamas, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas paskelbė ir (ar) paskleidė galimai neskelbtiną informaciją, turi teisę kreiptis į už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingą instituciją su motyvuotu prašymu atlikti tyrimą, priimti sprendimą ir taikyti objektyviai būtinas poveikio priemones neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) skleidimo atveju. Už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija išnagrinėja prašyme nurodytas aplinkybes ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos informuoja prašymą pateikusį asmenį apie nagrinėjimo rezultatus. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės pasitvirtina, apie tai informuojamas prašymą pateikęs asmuo, o už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo prašymą pateikusio asmens informavimo dienos priima sprendimą, kuriuo patvirtinamas neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) paskleidimo faktas ir kuriame nurodomos objektyviai būtinos poveikio priemonės, taikytinos viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui <...>“ (VIĮ 19 straipsnio 5 dalis).
Vis tik VIĮ nereglamentuoja tvarkos, kaip operatyviai šalinti socialiniuose tinkluose skleidžiamą draudžiamą informaciją siekiant, kad toks turinys interneto platformos algoritmų pagalba netaptų pasiekiamas dideliam interneto platformos vartotojų ratui. Pažymėtina, kad šiuo atveju kalbama ne apie pavienius dezinformacijos ar propagandos platinimo atvejus, o apie masinį tokio turinio platinimą panaudojant automatizuotas paskyras. 3.2. VIĮ reglamentuoja už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingų institucijų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų tarpusavio santykius ir atsakomybę, tačiau bendradarbiavimas su socialiniais tinklais nėra reglamentuotas. Tokia Visuomenės informavimo įstatymo kuriama praktika nesukuria veiksmingų prielaidų kovai su dezinformacija, karo propaganda, karo kurstymu, raginimu prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, nors interneto platformų įtaka ir galimybės (dez)informuoti visuomenę yra itin didelės. 3.3. VIĮ nustato, kad žurnalistų etikos inspektorius, „sužinojęs apie internete skleidžiamą <...> informaciją ir atsižvelgęs į informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes, praneša apie tokią informaciją viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, reikalaudamas šią informaciją nedelsiant pašalinti arba panaikinti galimybę ją pasiekti.
Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per 8 valandas nuo inspektoriaus pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos ar nepanaikina galimybės ją pasiekti arba jeigu per 8 valandas nuo inspektoriaus pastebėto pažeidimo momento nėra galimybės nustatyti viešosios informacijos rengėją ir (ar) skleidėją, inspektorius duoda privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu“ (VIĮ 52 straipsnio 6 dalis). Vis tik šios tvarkos visa apimtimi nėra galimybės taikyti tokią neskelbtiną informaciją skleidžiant socialiniuose tinkluose, nes interneto platformų paskyrų blokavimas ir turinio šalinimas yra sudėtingas tiek dėl jurisdikcijos klausimo, tiek dėl aiškaus reglamentavimo, susijusio būtent su interneto platformomis, nebuvimo. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad kalbama apie itin žalingo pobūdžio draudžiamos informacijos, nesuderinamos su demokratinėmis vertybėmis, skelbimą. Dezinformacinės žinutės yra kuriamos naudojant skirtingas metodikas ir technikas bei konstruojamos taip, kad būtų paveikios, įtaigios ir keltų abejones faktais pagrįstos informacijos tikrumo, be to, dažnai tokia informacija yra transliuojamos išgalvotos tikrovės (angl. fake news) žinios.
Todėl aiškių procedūrų ir taisyklių nustatymas prisidėtų prie efektyvaus ir operatyvaus piktavalių skleidžiamo turinio šalinimo arba atitinkamų paskyrų blokavimo. Toks reglamentavimas ne tik prisidėtų prie interneto higienos užtikrinimo, bet ir, sudarydamas sąlygas bendradarbiavimui su interneto platformomis, sumažintų galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. 3.4. Galiojantis BK 198² straipsnis numato atsakomybę už neteisėtą disponavimą įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis: „tas, kas nusikalstamais tikslais ar kitaip neteisėtai gamino, gabeno, importavo, pardavė, suteikė prieigą ar kitaip platino, įgijo ar laikė įrenginius ar programinę įrangą, tiesiogiai skirtus ar pritaikytus daryti nusikalstamas veikas, taip pat slaptažodžius, kodus ar kitokius panašius duomenis, skirtus prisijungti prie informacinės sistemos ar jos dalies <...>“. Vis tik disponavimas tokiomis priemonėmis gali būti teisėtas (pavyzdžiui, komercinės veiklos, dirbtinio intelekto mokymo tikslais ar pan.), todėl sprendžiant aptariamą problemą kalbėti vien apie techninį jos sprendimo būdą yra nepakankama. 3.5. Baudžiamoji atsakomybė už dezinformaciją ar karo propagandą Lietuvos teisinėje sistemoje nėra nustatyta, tačiau VIĮ 19 straipsnio 1 dalies
pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą yra draudžiami, o už žurnalistų etikos inspektoriaus ar Lietuvos radijo ir televizijos komisijos privalomų nurodymų nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė. 3.6.
padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką (BK 118 straipsnis) ir įtvirtina veikimo prieš Lietuvos Respubliką turinį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
bus nustatytas atskiras teisinis režimas draudžiamos informacijos matomumo ir prieinamumo didinimui manipuliuojant interneto platforma (žr. Projekto Nr. 1
kova su dezinformacija, karo propaganda, karo kurstymu ir panašiai taptų dar kryptingesnė, būtų sudarytos teisinės galimybės labiau apsaugoti informacinę erdvę, taip pat visuomenės ir atskirų fizinių asmenų interesus. Pažymėtina, kad dirbtinis turinio matomumo ir prieinamumo didinimas per se nėra nelegalus. Tokios priemones naudoja reklamos įmonės, nuomonės formuotojai, dirbtinio intelekto tyrėjai ir panašiai, todėl Projekto Nr. 1 2 straipsniu yra nustatyta sąsaja tik su draudžiama skelbti informacija, kuri nacionalinio saugumo požiūriu gali būti ypač jautri. 4.2. Projektu Nr. 1 nekeičiamas kertinis principas
Nr. 1 1 straipsnį) „manipuliavimas interneto platforma“. 4.4. Projekto Nr. 1 2 straipsniu manipuliavimo interneto platforma veikla draudžiama skelbiant VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą informaciją. Manome, kad dirbtinėmis priemonėmis didinant būtent šios informacijos sklaidą gali kilti grėsmė nacionaliniam saugumui, todėl kraštutiniu atveju tikslinga tokią veiklą ir kriminalizuoti (žr. Projekto Nr. 2 1 straipsnį). 4.5.
interneto platforma veiklą, tikslinga komunikavimo su interneto platformomis užduotis įstatymu priskirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Pažymėtina, kad tiek Žurnalistų etikos inspektorius, tiek Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi kompetenciją spręsti dėl paskleistos VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos neskelbtinos informacijos ir priimti dėl to privalomus sprendimus (žr. Projekto Nr. 1 2 straipsnį). 4.6. Kompetenciją pateikti įrodymus dėl dirbtinai didinamos draudžiamos informacijos matomumo ir prieinamumo turi nacionalinio saugumo srityje veikiančios valstybės institucijos, taip pat nevyriausybinės organizacijos ar pilietiški asmenys. Pavyzdžiui, VšĮ „Debunk EU“ kasmet atlieka svarbių tyrimų kovos su dezinformacija srityje ir turi pajėgumų pateikti reikiamų įrodymų apie dirbtiniu būdu didinamą turinio sklaidą (žr. Projekto Nr. 1 2 straipsnį). 4.7. Laikantis teisinės analogijos, įtvirtintos VIĮ 52 straipsnio 6 dalyje, manome, kad reikalavimas per 8 valandas pašalinti dirbtinai padidintas draudžiamo turinio peržiūras ar komentarus ar panaikinti galimybę šį turinį pasiekti yra pagrįstas. Svarbu pažymėti, kad šios nuostatos taikymas turi užtikrinti, kad galimos intervencijos nekeltų grėsmės asmens konstitucinėms laisvėms ir visais atvejais turi būti atsižvelgiama į skelbiamo turinio pavojingumą ar kitas reikšmingas aplinkybes (žr. Projekto Nr. 1 2 straipsnį). 4.8. Svarbu pažymėti, kad 2022 m. lapkričio 16 d. įsigaliojus Reglamentui (ES) 2022/2065, kuriuo siekiama sukurti saugesnę ir atskaitingesnę interneto aplinką, komunikavimas su interneto platformomis bus priskirtas Vyriausybės įgaliotai kompetentingai institucijai.
Vis tik šis ES reglamentas turinio sklaidos didinimo veiklos plačiau nereglamentuoja, todėl, ekspertų nuomone, tikslinga įtvirtinti papildomą nacionalinį teisinį reguliavimą atliepiant svarbias informacinio saugumo rizikas (žr. Projekto Nr. 1 2 straipsnį). 4.9. Socialiniuose tinkluose manipuliavimo interneto platforma būdu skelbiant dezinformaciją, karo propagandą, kurstant karą ar raginant prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, laikomasi nuomonės, kad būtų veikiama prieš Lietuvos Respubliką per se, todėl BK tikslinga papildyti nauju 118¹ straipsniu (veikimas prieš valstybę). Tuo atveju, jeigu manipuliuojant interneto platforma būtų padedama kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, atsakomybė kiltų pagal BK 118 straipsnį. Kriminalizavus manipuliavimą interneto platformomis, bus sudarytos sąlygos interneto platformoms efektyviau šalinti prieš Lietuvos valstybę nukreiptą veikimą ir kurti efektyvesnius įrankius kovojant su nelegaliu turiniu internete (žr. Projekto Nr. 2 1 straipsnį). 4.10. Manipuliuoti interneto platforma gali tiek privatus fizinis asmuo, tiek juridinio asmens darbuotojas, todėl laikantis teisinio reguliavimo nuoseklumo tikslinga atsakomybę numatyti visiems asmenims (žr. Projekto Nr. 2 1 straipsnį). 4.11. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis įvardija dezinformaciją kaip nusikalstamą veiksmą, Projekto Nr. 2 tikslas nėra nustatyti baudžiamąją atsakomybę už dezinformaciją ar jos sklaidą per se. Projektu Nr. 2 siekiama kriminalizuoti turinio matomumo didinimą, kai tai daroma manipuliuojant interneto platforma, ir tik tada, kai tai nukreipta prieš Lietuvos valstybę. 4.12. Projektu Nr.
Projektu Nr. 2 nėra siekiama kriminalizuoti turinio matomumo didinimo veiksmų, kai tai daroma reklamos, verslo ar dirbtinio intelekto mokymo tikslais. 4.13. Projektu Nr. 2 baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą veikimą gali būti pritaikyta ir juridiniam asmeniui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos 36 punktu, poveikio vertinimo rezultatai atskira Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma neįforminami. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai įtakos neturės. Antikorupciniu požiūriu priimti įstatymai pasekmių neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Dirbtinio turinio matomumo ir prieinamumo didinimo draudimas nėra taikomas verslui, todėl Įstatymų projektai verslo plėtrai ir (ar) konkurencinėms sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą Nr. 1 turės būti paskirta kompetentinga institucija veikti pagal 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL, 2022, L277/1). 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Sąvoka ir ją apibrėžiantis terminas derinami Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektais įtvirtinamos nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti, pakeisti ar papildyti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektui Nr. 1 įgyvendinti reikės papildomų biudžeto lėšų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) veiklai finansuoti, kiek tai susiję su naujų subjektų – interneto platformų – veiklos priežiūra. Siekiant užtikrinti informacinį saugumą ir atsparumą dezinformacinio ir propagandinio turinio sklaidai šalies viešojoje erdvėje, svarbu sukurti savalaikio reagavimo ir draudžiamo turinio iš socialinių tinklų platformų šalinimo mechanizmą ir užtikrinti jo veiksmingumą.
Toks mechanizmas yra sukuriamas Visuomenės informavimo įstatymo 52¹ straipsnyje, nustatant aiškias veikimo procedūras ir taisykles atitinkamoms valstybės institucijoms, kurių funkcijos yra praplečiamos, veikti, kuomet nustatomas dirbtinis draudžiamos informacijos matomumo ir prieinamumo didinimas. Siekiant tinkamai įgyvendinti naujas funkcijas Tarnyba turės papildomai įsteigti 4 pareigybes, finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, tačiau dabartinis maksimalus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje nustatytas etatų skaičius – 23,5 – nėra pakankamas. Tarnybai papildomai yra reikalingi bent 3 vyriausiųjų specialistų etatai. Atsižvelgiant į tai, naujoms funkcijoms vykdyti kasmet Tarnybai atitinkamai reikalingas papildomas 145 972,8 eurų finansavimas – į šią sumą įskaičiuotas darbo užmokestis kartu su socialinio draudimo įmokomis. Preliminariais Komisijos skaičiavimais Projektui Nr. 1 įgyvendinti Komisijai reikalingas 1 papildomas etatas. Lėšų poreikis vieneriems metams 1 Komisijos administracijos darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, – 31909 eurų darbo užmokesčiui. Be to, papildomai kasmet reikalingas 50 000 eurų finansavimas technologinių įrankių, skirtų manipuliavimo interneto platforma veiklos monitoringui ir išaiškinimui. Priėmus Projektą Nr. 1, jo įgyvendinimui 2023 metais reikės 122 000 eurų (darbo užmokesčiui ir infrastruktūrai). 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „interneto platforma“, „dezinformacija“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2023-03-08 Nr. XIVP-2469 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžio
„Įstatymo“ įrašytinas žodis „Kodekso“, o šio straipsnio pakeitimų esmėje vietoj
žodžių ir skaičiaus „kodekso XVI skyrių“ – žodis „Kodeksą“. 2. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į kartu su projektu teikiamo Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52(1) straipsniu įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-2468) projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies turinį, nebūtų tiksliau ir tikslingiau vartoti „manipuliavimo interneto platformos paskyromis“ formuluotę, nes jos apibrėžime, vis dėlto, nustatoma, kad siekiama manipuliuoti bei manipuliuojama ne visa interneto platforma (ne visu jos turiniu), o tik tam tikrais jos elementais, prie kurių vartotojas turi besąlygišką prieigą, t.y. interneto platformos paskyromis. Taip pat pabrėžtina, kad šia veika siekiama didinti ne pačios interneto platformos populiarumą, o būtent interneto platformos paskyrų turinio sklaidą ir prieinamumą. Jei būtų atsižvelgta į šią pastabą, pildomo Kodekso 118¹ straipsnio pavadinimas turėtų būti dėstomas taip: „Neteisėtas turinio sklaidos didinimas manipuliuojant interneto platformos paskyra (paskyromis)“. Analogiškai turėtų būti tikslinamas ir šio straipsnio dispozicijos formulavimas. 3. Taip pat svarstytina, ar, derinant projekto nuostatas su Visuomenės informavimo įstatyme vartojama terminija, nebūtų teisingiau ir tiksliau vietoj termino „turinys“ vartoti žodį „informacija“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E.
Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2023-12-13
Laurynas Kasčiūnas, komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimondas Lopata, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Gediminas Kazėnas, Vilma Kaminskienė, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Vilma Pesliakienė.
Kviestieji asmenys: Kultūros ministrerijos atstovai: viceministras Vygintas Gasparavičius ir Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai: viceministras Karolis Žemaitis, ES ir tarptautinių reikalų grupės vadovė Aurelija Janušauskė ir patarėjas Rokas Navickas, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Martynas Dobrovolskis, Nacionalinio krizių valdymo ventro vadovas Vilmantas Vitkauskas ir vyriausiasis patarėjas Darius Buta, Prezidento vyr. patarėjas Kęstutis Budrys ir patarėjas Tomas Godliauskas, Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Lietuvos kriminalinės policijos biuro SO5 viršininko pavaduotojas Vitalijus Zenkovičius ir SO5 3-iojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Šarūnas Okulevičius, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė ir Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vedėja Aliona Gaidarovič, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Rimantas Bagdzevičius ir Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij, Lietuvos standartizacijos departamento patarėja Jurgita Danieliūtė, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė ir teisininkas Andžėj Čaikovski, Interneto žiniasklaidos asociacijos narys – naujienų portalo www.kaunas.kasvyksta.lt vadovas Vaidas Pilkauskas, Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai: Tarybos narys Vygantas Vaitkus, Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vyresnysis patarėjas Vilius Nakutis, Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vyriausioji specialistė Laura Vareikienė, VšĮ Debunk EU atstovas Viktoras Daukšas, Meta advisory Lithuania atstovas Laurynas Gečas, Google viešosios politikos patarėja Lietuvoje Rūta Bulboviene, Google viešosios politikos vadovas Vidurio ir Rytų Europos regione Levente Juhász, Lobistų kontoros „Vento Nuovo“ atstovė Gabrielė Andrašiūnienė.
Kviestieji asmenys: Kultūros ministrerijos atstovai: viceministras Vygintas Gasparavičius ir Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai: viceministras Karolis Žemaitis, ES ir tarptautinių reikalų grupės vadovė Aurelija Janušauskė ir patarėjas Rokas Navickas, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Martynas Dobrovolskis, Nacionalinio krizių valdymo ventro vadovas Vilmantas Vitkauskas ir vyriausiasis patarėjas Darius Buta, Prezidento vyr. patarėjas Kęstutis Budrys ir patarėjas Tomas Godliauskas, Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Lietuvos kriminalinės policijos biuro SO5 viršininko pavaduotojas Vitalijus Zenkovičius ir SO5 3-iojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Šarūnas Okulevičius, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė ir Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vedėja Aliona Gaidarovič, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Rimantas Bagdzevičius ir Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij, Lietuvos standartizacijos departamento patarėja Jurgita Danieliūtė, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė ir teisininkas Andžėj Čaikovski, Interneto žiniasklaidos asociacijos narys – naujienų portalo www.kaunas.kasvyksta.lt vadovas Vaidas Pilkauskas, Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai: Tarybos narys Vygantas Vaitkus, Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vyresnysis patarėjas Vilius Nakutis, Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vyriausioji specialistė Laura Vareikienė, VšĮ Debunk EU atstovas Viktoras Daukšas, Meta advisory Lithuania atstovas Laurynas Gečas, Google viešosios politikos patarėja Lietuvoje Rūta Bulboviene, Google viešosios politikos vadovas Vidurio ir Rytų Europos regione Levente Juhász, Lobistų kontoros „Vento Nuovo“ atstovė Gabrielė Andrašiūnienė. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas, 2023-03-08, Nr. XIVP-24691 (118¹) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „Įstatymo“ įrašytinas žodis „Kodekso“, o šio straipsnio pakeitimų esmėje vietoj žodžių ir skaičiaus „kodekso XVI skyrių“ – žodis „Kodeksą“. Pritarti Žr. Komiteto 1 pasiūlymą, kuriame redakciniu aspektu tikslinamas Projekto 1 straipsnio pavadinimas ir pakeitimų esmė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-08, Nr. XIVP-24691 (118¹)
ar, atsižvelgiant į kartu su projektu teikiamo Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52¹ straipsniu įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-2468) projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies turinį, nebūtų tiksliau ir tikslingiau vartoti „manipuliavimo interneto platformos paskyromis“ formuluotę, nes jos apibrėžime, vis dėlto, nustatoma, kad siekiama manipuliuoti bei manipuliuojama ne visa interneto platforma (ne visu jos turiniu), o tik tam tikrais jos elementais, prie kurių vartotojas turi besąlygišką prieigą, t. y. interneto platformos paskyromis. Taip pat pabrėžtina, kad šia veika siekiama didinti ne pačios interneto platformos populiarumą, o būtent interneto platformos paskyrų turinio sklaidą ir prieinamumą. Jei būtų atsižvelgta į šią pastabą, pildomo Kodekso 118¹straipsnio pavadinimas turėtų būti dėstomas taip: „Neteisėtas turinio sklaidos didinimas manipuliuojant interneto platformos paskyra (paskyromis)“. Analogiškai turėtų būti tikslinamas ir šio straipsnio dispozicijos formulavimas. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Komiteto 1 pasiūlymą, kuriame, atsižvelgus į Vyriausybės išvadoje Nr. 715 pateiktą siūlymą, sąvoka „manipuliavimas interneto platforma“ patikslinta į „manipuliavimas internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis“, kaip ji jau yra vartojama 2023-10-10 priimtame Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 32, 64, 69, 76, 78, 79, 80, 81, 85, 87, 88, 89, 93, 97, 100, 110, 114, 125, 138, 163, 181, 185 ir 193 straipsnių pakeitimo konstituciniame įstatyme Nr. XIV-2185. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-08, Nr. XIVP-24691 (118¹)
pat svarstytina, ar, derinant projekto nuostatas su Visuomenės informavimo įstatyme vartojama terminija, nebūtų teisingiau ir tiksliau vietoj termino
„turinys“ vartoti žodį „informacija“. Pritarti
Žr. Komiteto 1 pasiūlymą, kuriame terminas „turinys“ keičiamas terminu „informacija“. 4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2023-06-06 Nr. S-2023-26401 (118¹)
2023 m. birželio 6 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautą raštą dėl pastabų ir pasiūlymų, susijusių su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) papildymo 118¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2469, pateikimo, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1Pažymėtina,
kad įstatymo projektu siūlomo BK 118¹ straipsnio pavadinimas – Neteisėtas turinio sklaidos didinimas manipuliuojant interneto platformomis, tačiau pavadinime minimas neteisėtumo požymis nėra įtvirtintas šio BK straipsnio dispozicijoje. Sistemiškai ir logiškai vertinant BK įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių (pavyzdžiui, BK 109, 124, 146, 167 straipsnių) nuostatas, svarstytina dėl šio požymio įtvirtinimo ir BK 118¹ straipsnio dispozicijoje. Pritarti iš dalies Žr.
Pritarti iš dalies Žr. Komiteto 1 pasiūlymą, kuriame, pritariant Kriminalinės policijos biuro siūlymui, šio požymio atsisakyta tiek pavadinime, tiek dispozicijoje, atsižvelgiant į tai, kad veiksmas, kai manipuliuojant socialinių tinklų paskyromis didinama prieš Lietuvos valstybę nukreiptos informacijos sklaida, savo esme yra neteisėtas. 5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2023-06-06 Nr. S-2023-26401 (118¹)
teisėkūros principų yra aiškumo principas, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šiuo atveju kyla abejonių dėl BK 118¹ straipsnio dispozicijoje siūlomo įtvirtinti objektyviojo – veikos – požymio didino apibrėžtumo, o kartu ir dėl pačios veikos kaip užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę pavojingumo ribų, t. y. neaišku, kiek kartų ar pan. turinio sklaida turi būti (pa)didinta, kad asmens veiksmai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Toks teisinis neapibrėžtumas, be kita ko, gali sukelti siūlomo BK straipsnio efektyvaus taikymo ir įgyvendinimo problemų tiek teisėsaugos institucijų veikloje, tiek teismų praktikoje. Pritarti Žr. Komiteto 1 pasiūlymą, kuriame BK 118¹ straipsnio dispozicijoje įrašomas požymis „reikšmingai“. Toks terminas yra vartojamas Baudžiamąjame kodekse, todėl yra susiformavusi teismų praktika sprendžiant dėl kitų nusikalstamų veikų pavojingumo ribų. 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2023-06-06 Nr. S-2023-26401 (118¹)
aiškinant BK nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme vartojamas sąvokas, įvertinus siūlomu papildyti BK straipsniu siekiamus tikslus, susijusius su antivalstybinės ar netikros informacijos sklaidos uždraudimu, laikantis nuoseklumo, teisinio aiškumo principų, svarstytina, ar sąvoka turinys neturėtų būti pakeista sąvoka informacija. Pritarti Žr. Komiteto 1 pasiūlymą, kuriame vietoj termino „turinys“ įrašomas terminas „informacija“, 7.
Generalinė prokuratūra, 2023-06-13, Nr. 17.2.-18501 (118¹)
derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 118¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2469 (toliau – Projektas). Informuojame, kad iš esmės Projektui pritariame, tik atkreipiame dėmesį tai, kad Generalinės prokuratūros nuomone, siūlomas Projekto 118¹ straipsnis turėtų būti vertinamas sistemiškai su galiojančiu Baudžiamojo kodekso 118 straipsniu, pagal kurį padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų, t. y. sunkus nusikaltimas. Projekto 118¹ straipsnyje taip pat iš esmės numatytas padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką šiuolaikiniu būdu – internetu, kurio sklaida yra didžiausia, todėl ir pavojingiausia. Taigi, Projekto 118¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika nėra mažiau pavojinga nei Baudžiamojo kodekso 118 straipsnyje numatytoji. Nepaisant to, pagal Projekto 118¹ straipsnio sankciją nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina svarstyti Projekto 118¹straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos priskyrimą prie sunkių nusikaltimų, numatant atitinkamą sankciją ar sankcijas, galimai diferencijuotas priklausomai nuo sklaidos didinimo apimčių. Spręsti pagrindiniame komitete Įvertinus BK sistemiškumą ir sankcijų už tam tikrus rūšies nusikaltimus suderinamumą, pritariame, kad sankcijų sąrašas ir jų ribos už šį nusikaltimą Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai turėtų būti peržiūrėtos. Žr.
Žr. Komiteto 1 pasiūlymą, kuriame sankcijų ribos už šį nusikaltimą yra tikslinamos pagal 2023-11-30 Teisės ir teisėtvarkos komiteto organizuotų klausymų metu pasiektą sutarimą padidinti sankcijos viršutinę ribą iki penkerių metų (iš nesunkaus į apysunkį nusikaltimą), tačiau jos nesuvienodinti su BK 118 straipsnio sankcija, nes naujajame BK 118(1) straipsnyje nusikalstama veika manytina mažiau pavojinga, negu kad BK 118 str. numatyta nusikalstama veika (padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką). 8. Valstybės saugumo departamentas, 2023-06-14, Nr. 18-65081 (118¹)
Respublikos valstybės saugumo departamentas, įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 118¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIV-2469 (toliau – Projektas), informuoja, kad iš esmės pritaria šiai teisėkūros iniciatyvai ir siūlymui kriminalizuoti neteisėto turinio sklaidos didinimą, kai tai atliekama manipuliuojant interneto platformų paskyromis. Vis tik manytume, kad siūlomą kriminalizuoti veiką apibūdinantis požymis – informacijos, nukreiptos prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, teritorinį vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, sklaida – galimai sudarytų ribotas prielaidas šį straipsnį inkriminuoti tuomet, kai informacijos sklaida būtų nukreipta prieš Lietuvos Respubliką, siekiant trikdyti valstybės institucijų veiklą, destabilizuoti padėtį Lietuvos Respublikoje ar kitaip pakenkti Lietuvos Respublikos interesams.
Manytina, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos draudžiamos skelbti informacijos sklaida (pažymėtina, kad draudžiama skelbti informacija nėra apibūdinta tik kaip nukreipta prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, teritorinį vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią) gali padaryti didelę žalą Lietuvos Respublikos interesams, pavyzdžiui, pakenkti valstybės stabilumui, tarptautiniams santykiams ir (ar) Lietuvos tarptautinei reputacijai, nors ir nebus nukreipta prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, teritorinį vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apsvarstyti galimybę Projektu siūlomo 118¹ straipsnio dispozicijoje po žodžio „sklaidą“ įrašyti žodžius „arba didino turinio, nukreipto prieš Lietuvos Respubliką, sklaidą, siekdamas trikdyti valstybės institucijų veiklą, destabilizuoti padėtį Lietuvos Respublikoje ar kitaip pakenkti Lietuvos Respublikos interesams, jei dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams“. Atkreipiame dėmesį, kad „didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams“ požymis vartojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 123 ir 123¹ straipniuose.
Spręsti pagrindiniame komitete Pritardami, kad svarstomu Projektu siūloma objektyvių ir subjektyvių požymių visuma galimai sudarytų ribotas prielaidas inkriminuoti šį straipsnį, kai informacijos sklaida būtų nukreipta prieš Lietuvos Respubliką, siekiant trikdyti valstybės institucijų veiklą, destabilizuoti padėtį Lietuvos Respublikoje ar kitaip pakenkti Lietuvos Respublikos interesams, tačiau abejojame, kad tokia nusikalstamos veikos sudėtis būtų lengvai įrodoma praktikoje. Vienas iš teisėkūros principų yra aiškumo principas, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, tačiau termino „Lietuvos interesai“ samprata yra itin plati. 9. Lietuvos kriminalinės policijos biuras, 2023-06-23, Nr. 38-S-72901 (118¹)
biure pagal kompetenciją išnagrinėjome pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 118¹straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2469 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikiame pastabas bei pasiūlymus. Apibendrintai pažymime, kad palaikome siekį užkirsti kelią Lietuvai priešiškų valstybių subjektų vykdomai neteisėtai veiklai socialiniuose tinkluose, tačiau, vertinant Įstatymo projektu teikiamame straipsnyje aprašytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, įžvelgtinos sudėtingos tokios nusikalstamos veikos įrodinėjimo galimybės. Kartu su Įstatymo projektu registruotas ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2468 (toliau – VIĮ pakeitimo projektas), kuriame apibrėžta manipuliavimo interneto platforma sąvoka, tačiau ji nėra pakankamai aiški.
VIĮ pakeitimo projekte, skirtingai negu siūlomoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118¹ straipsnio dispozicijoje, manipuliavimas interneto platformomis siejamas ne su visa interneto platforma, tačiau tik su tam tikrais jos elementais – interneto platformos paskyromis. Be to, vertinant VIĮ pakeitimo projekte nurodytą manipuliavimo interneto platforma apibrėžtį, nėra aišku, kokios apimties turinio sklaidos padidinimas būtų laikytinas užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę. Sistemiškai vertinant pateiktą Įstatymo projektą ir VIĮ pakeitimo projektą, matoma, kad siūloma kriminalizuoti tokius atvejus, kai dėl neteisėtų veiksmų turiniui, nukreiptam veikti prieš Lietuvos Respubliką, interneto platformos algoritmai suteiktų pirmenybę ir jis taptų pasiekiamas didelei interneto platformos vartotojų grupei, kas suponuotų sudėtingą tokių veiksmų kvalifikavimą ir atribojimą, vertinant, ar padaryta veika yra tokia pavojinga, kad asmenį būtų tikslinga traukti baudžiamojon atsakomybėn. Paminėtinas ir siūlomo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118¹ straipsnio pavadinime nurodytos neteisėtumo sąlygos abejotinas poreikis. Vertinant straipsnyje aprašomų nusikalstamų veiksmų pobūdį, kyla klausimas, ar turinio, nukreipto veikti prieš Lietuvos Respubliką, sklaida gali būti teisėta. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti žodžio „neteisėtas“ straipsnio pavadinime. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto 1 pasiūlymą, kuriame sąvoka „manipuliavimas interneto platforma“ patikslinta į
„manipuliavimas internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos
paskyromis“, siūlomo BK 118¹ straipsnio pavadinime termino
„neteisėtas“ atsisakyta, o BK 118¹ straipsnio dispozicijoje
įrašomas požymis „reikšmingai“. Pažymime, kad Projektas Nr. XIVP-2469 teikiamas kartu su Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektu Nr.
XIVP-2468, siekiant, kad kriminalizavus manipuliavimą socialinių tinklų paskyromis, būtų sudarytos sąlygos interneto platformoms efektyviau šalinti prieš Lietuvos valstybę nukreiptą veikimą ir kurti efektyvesnius įrankius kovojant su nelegaliu turiniu internete. Dėl konkrečių šią nusikaltamą veiką tikslinančių formuluočių siūlytina apsispręsti pagrindiniame komitete. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-10-23
Šiuo raštu pristatome „Google“ poziciją dėl LR Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2468 (toliau – VIĮ projektas) ir susijusio Baudžiamojo kodekso papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2469 (BK projektas) bei teikiame pastabas, kurios gali būti aktualios toliau svarstant šias įstatymų pakeitimo iniciatyvas. Esame dėkingi už suteiktą galimybę asmeniškai aptarti VIĮ projektą su Jumis š. m. rugsėjo 26 d. ir, atliepiant Jūsų prašymą, raštu teikiame savo pastabas dėl kai kurių VIĮ projekto nuostatų. Pirmiausia, norėtume pažymėti, kad palaikome šių įstatymų projektų iniciatorių poziciją, jog kova su koordinuotomis dezinformacijos kampanijomis ir piktnaudžiavimu platformų paskyromis, dirbtinai ir apgaulingais būdais didinant jų aktyvumą, yra itin svarbi. Palaikome siekį apriboti galimybes piktnaudžiauti interneto platformų paskyromis, įskaitant naudojimąsi „botų fermomis“, ypač tais atvejais, kai tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Norėtume pabrėžti, kad mūsų pozicija šiuo klausimu yra nuosekli.
Remiantis „Google“ paslaugų politika yra draudžiamas fiktyvus aktyvumas ir kitos piktnaudžiavimo priemonės, pavyzdžiui, manipuliavimas medijomis ar apsimetinėjimas kitu asmeniu.[i] Minėtą “google” politiką pažeidžiančio turinio bei jo sklaidos kanalų aptikimui ir šalinimui mes naudojame automatizuotas sistemas bei taip pat remiamės naudotojų pranešimais. „Google“ paslaugos, įskaitant „YouTube“, laikosi valstybių narių, kuriose jos veikia, ES teisės aktus atitinkančių įstatymų. Atsižvelgiant į tai, esame įdiegę patikimas ir veiksmingas procedūras tam, kad valstybės ir teisėsaugos institucijos minėtų įstatymų pagrindu galėtų kreiptis dėl neteisėto turinio pašalinimo. Su šiomis procedūromis, gautų prašymų statistika ir veiksmais, kurių buvo imtasi, galima susipažinti „Google“ skaidrumo ataskaitoje.[ii] Mūsų komandos, įskaitant Grėsmių analizės grupę (angl. Threat Analysis Group), stebi mūsų teikiamas paslaugas ir blokuoja identifikuotus koordinuotus piktavalių veiksmus (tai neretai nustatoma bendradarbiaujant su kitomis suinteresuotosiomis šalimis). Tokia veikla, visų pirma, apima koordinuotas užsienio subjektų vykdomas įtakos svetur didinimo operacijas, kurių metu neretai apgaulės būdu didinamas naudotojų aktyvumas ir pasitelkiamos kitos praktikos, skirtos dezinformacijos turinio sklaidai didinti. Išsamią informaciją apie Grėsmių analizės grupės veiklą galite rasti kas ketvirtį leidžiamuose informaciniuose pranešimuose. Aktualu paminėti, kad neseniai paskelbėme ir specialią ataskaitą apie Rusijos veiksmus šioje srityje karo Ukrainoje kontekste.[iii] Taip pat „Google“[iv] ir „Youtube“[v] taikome specialias turinio pašalinimo užklausų procedūras ir turime specialius komunikacijos kanalus skirtus valstybės institucijoms, per kuriuos jos gali pranešti apie kenksmingą ar neteisėtą turinį tam, kad šis būtų patikrintas ir pašalintas.
Vėliau atskiru laišku su Jumis pasidalinsime kvietimu į nuotolinį seminarą apie mūsų turinio moderavimo politiką, kurio metu pristatysime ir konkrečius atvejus apie bendradarbiavimą su Lietuvos institucijomis. MŪSŲ POZICIJA DĖL SIŪLOMŲ PATAISŲ Persidengimas su Skaitmeninių paslaugų aktu (SPA). Manytina, kad įstatymų pakeitimo projektais siekiama reglamentuoti sritis, kurių vieningą reguliavimą nustato neseniai priimtas ES Skaitmeninių paslaugų aktas. SPA yra visapusiškai apibrėžtos taisyklės dėl veiksmingų procedūrų šioje srityje ir vieningos turinio moderavimo tvarkos visoje ES. Konkrečiau, SPA preambulės 9 punkte yra aiškiai nurodyta, kad „valstybės narės neturėtų priimti ar toliau taikyti papildomų nacionalinių reikalavimų, susijusių su į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais [...], nes tai paveiktų tiesioginį ir vienodą visiškai suderintų taisyklių, taikytinų tarpininkavimo paslaugų teikėjams, taikymą atsižvelgiant į šio reglamento tikslus“. Taip pat, mūsų nuomone, svarbu atkreipti dėmesį į neseniai už vidaus rinką atsakingo Europos Komisijos nario Thierry Bretono laiške, adresuotame Prancūzijos užsienio reikalų ministrei Catherine Colonna, išsakytą poziciją. Laiške Prancūzijos vyriausybė kritikuojama dėl jos nustatyto nacionalinio lygmens reguliavimo, kuris potencialiai galėtų pažeisti tiesioginį SPA taikymą, suskaidyti Europos bendrąją rinką ir nepagrįstai apriboti paslaugų teikimo laisvę, kuri yra vienas iš pagrindinių ES principų.[vi] Minėtame laiške Komisijos narys T.
Bretonas nurodė, kad „SPA nei reikalauja, nei leidžia valstybėms narėms priimti nacionalines įgyvendinimo priemones, susijusias su šia sritimi“. Atsižvelgiant į tai, prašome Lietuvos sprendimų priėmėjus įvertinti šį kontekstą. Susitelkimas į savalaikį ir tinkamą SPA nuostatų įgyvendinimą, t.y., nacionalinio skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus paskyrimą, bendradarbiavimo su Europos Komisija ir kitais nacionaliniais skaitmeninių paslaugų koordinatoriais taisyklių nustatymą ir SPA 9 ir 10 straipsnių, pagal kuriuos Lietuvos valdžios institucijos galėtų teikti paslaugų teikėjams nurodymus pašalinti neteisėtą turinį, bei tam tikromis aplinkybėmis prašyti informacijos apie vartotojus, įgyvendinimą, galėtų padėti išspręsti daugelį įstatymų projektais siektinų spręsti problemų. Taip pat norėtume pažymėti, kad pagal SPA labai didelės interneto platformos (angl. very large online platforms (trump. VLOP), tokios kaip „YouTube“, privalo atlikti rizikos vertinimus identifikavimui galimų sisteminių rizikų, kurios gali kilti įvairiais klausimais (pvz., faktinį ar numatomą neigiamą poveikį pilietiniam diskursui, rinkimų procesams ir pan.). Todėl VLOP turi įvertinti, ar/kaip algoritmai ir rekomendavimo sistemos, taip pat turinio moderavimo praktika, nuostatos ir sąlygos bei jų įgyvendinimas gali didinti minėtas rizikas. Taip pat SPA yra aiškiai įtvirtinta, jog šiuose vertinimuose turi būti „analizuojama, ar ir kaip tyčinis manipuliavimas jų paslauga, be kita ko, išnaudojant paslaugą neautentiškai ar automatiškai [ ... ] daro įtaką rizikai“ ir kad „atliekant vertinimą atsižvelgiama į konkrečius regioninius ar kalbinius aspektus“.
Tuo atveju, jei vertinimo metu nustatomos sisteminės rizikos, VLOP privalo įdiegti pagrįstas, proporcingas ir veiksmingas jų mažinimo priemones. Pabrėžtina, kad bet kokio SPA sisteminės rizikos vertinimo ir mažinimo veiksmų rezultatai nelieka neįvertinti – juos visada privalo audituoti nepriklausomi auditoriai. Auditoriui identifikavus trūkumus ar tobulintinas sritis, VLOP privalo juos pašalinti. ES Komisija turi galimybę susipažinti su visais šių veiklų rezultatais ir gali skirti dideles baudas (įskaitant baudas iki 6% VLOP metinės pasaulinės apyvartos), jei minėtų reikalavimų nesilaikoma. Paminėtina, kad VLOP pirmuosius rizikos vertinimus Europos Komisijai turėjo pateikti jau š. m. rugpjūčio 28 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, SPA jau reglamentuoja „botų fermų“ ir manipuliavimo platformų paskyromis problemas. SPA taip pat numato vieningą ir operatyvią sistemą, skirtą spręsti visoje ES tokias problemas kaip priešiškų valstybių dezinformacija ir karo propaganda, atliekant būtinus veiksmus tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu. Taip pat tikėtina, kad įstatymo projektai gali, visgi, prieštarauti ne tik SPA, bet ir kitiems ES teisės aktams, pavyzdžiui, Elektroninės komercijos direktyvai ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvai, visų pirma dėl abiejose direktyvose įtvirtinto kilmės šalies principo, pagal kurį ES valstybėms narėms apskritai draudžiama nustatyti teisines kliūtis laisvam tarpininkavimo paslaugų, teikiamų iš ES valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, teikimui. Neaktuali Ši pastaba nėra susijusi su svarstomu Projektu.
Komiteto nuomonė dėl jos bus pateikta NSGK išvadoje dėl svarstomo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 52(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2468. 2. Google LLC 2023-10-231 Pasiūlymas tikslinti sąvokas. Mes palaikome Seimo kanceliarijos teisės departamento teiktą poziciją šiuo klausimu – sutikame, jog sąvokos „interneto platforma“ ir „interneto platformos paslaugų tiekėjas“ turi būti apibrėžtos įstatyme, arba jame turi būti referuojama į sąvokas, esančias kituose teisės aktuose, kadangi tam tikrų subjektų teisių ir pareigų apimtis gali priklausyti nuo šių sąvokų taikymo apimties. Nesant aiškių apibrėžimų, paslaugų teikėjai nebus tikri, ar reikalavimai jiems taikomi. Vis dėlto, mes nepritariame Vyriausybės pasiūlymui į siūlomo reguliavimo taikymo aprėptį įtraukti sąvoką „interneto paieškos sistemos“, nes tai, mūsų vertinimu, nepadės pasiekti šio įstatymo tikslo, t.y., pažaboti neautentišką elgseną, susijusią su naudotojų turiniu. Norėtume akcentuoti, kad „paieškos sistemos“ tik indeksuoja svetaines ir suteikia prieigą prie informacijos iš trečiųjų šalių šaltinių internete, bet pačios nėra pagrįstos „paskyrų“, kurios būtų susijusios su paieškos sistemomis, naudojimu, t.y., jos nėra susijusios su vartotojų paskyromis, kurios būtų naudojamos turiniui skelbti. Indeksuojamos svetainės yra nepriklausomos nuo paieškos sistemų operatorių, nes pastarieji neturi informacijos apie jų paskyras ir tiesiogiai nekontroliuoja jų galimybių viešai skelbti informaciją internete. Atsižvelgiant į tai, nurodymai pašalinti svetaines iš paieškos sistemų neišspręs galimai manipuliuojamų paskyrų ir jų naudojimo problemų bei neturės jokio poveikio kovojant su piktavaliais, kurie naudoja paskyras manipuliavimo tikslais.
Svarbu pabrėžti, jog Lietuvos institucijos negalės paieškos sistemos paslaugų teikėjui pateikti pakankamai konkrečios informacijos, kad būtų galima užkirsti kelią botų fermoms, naudojamoms turiniui skelbti per kitų platformų paskyras. Be to, paieškos sistemų įtraukimas į įstatymo reguliavimo aprėptį sukurtų papildomą administracinę naštą ir procedūrinius sunkumus įgyvendinimo užtikrinimo procese dalyvaujančioms institucijoms ir, tikėtina, sudarytų palankesnes sąlygas piktavaliams nesilaikyti įstatyme įtvirtinto reguliavimo. Taip pat siūlome nevartoti SPA įtvirtinto termino
„interneto platforma“, nes tai gali būti nesuderinama su šio įstatymo
projekto tikslu reguliuoti platformas, kurių socialinio turinio sklaidos funkcijomis potencialiai gali piktnaudžiauti piktavaliai. „Interneto platformos“ sąvoka pagal SPA apima bet kokią paslaugą, kurioje „paslaugos gavėjo prašymu informacija saugoma ir skleidžiama visuomenei“ – ši sąvoka apima daugybę platformų, kurios neturi socialinio turinio sklaidos funkcijų, į kurias numanoma, nukreiptas įstatymo projektas (pvz., prekybos internetu platformos). Tam, kad būtų tiksliau atspindėti iniciatorių ir Vyriausybės deklaruojamus tikslus ir tam, kad nebūtų nepagrįstai ribojamos dalis platformų, siūlytume vietoje minėtos, mūsų vertinimu, netikslios sąvokos įstatyme įtvirtinti alternatyvią sąvoką: „manipuliavimas internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis“, kuri neseniai buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse, priėmus Rinkimų kodekso pakeitimo konstitucinį įstatymą Nr. XIVP-2709(3)[vii].
XIVP-2709(3)[vii]. Be to, sąvoka
„internetinė socialinio tinklo paslauga“ taip pat yra apibrėžta ES
Skaitmeninių rinkų akte kaip „platforma, kuri suteikia galimybę galutiniams naudotojams naudojantis įvairiais įrenginiais užmegzti ryšį ir bendrauti tarpusavyje, dalytis turiniu ir rasti kitus naudotojus bei turinį, visų pirma naudojantis pokalbiais, įrašais, vaizdo medžiaga ir rekomendacijomis“. Pritarti Žr. Komiteto 1 pasiūlymą, kuriame sąvoka „manipuliavimas interneto platforma“ patikslinta į „manipuliavimas internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis“, kaip ji jau yra vartojama 2023-10-10 priimtame Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 32, 64, 69, 76, 78, 79, 80, 81, 85, 87, 88, 89, 93, 97, 100, 110, 114, 125, 138, 163, 181, 185 ir
2023-10-23 Pasiūlymas panaikinti konkretų terminą atsakymams, kuriuos privalu pateikti, gavus turinio šalinimo nurodymus. Mums taip pat kelia susirūpinimą įstatymo projekte siūlomas neproporcingas 8 valandų reagavimo į gautus nurodymus terminas ir kiti įsipareigojimai, kuriuos siūloma nustatyti „interneto platformos paslaugos tiekėjams“. Šio termino laikymasis pareikalautų iš paslaugų teikėjų itin reikšmingų pastangų, o kai kuriais atvejais vargu ar būtų įmanoma įgyvendinti šias nuostatas, kadangi įstatymo projekte taip pat yra reikalaujama per identišką terminą pateikti motyvuotą atsakymą. Platformoms turi būti suteiktas tinkamas terminas, per kurį jos galėtų įvertinti prašymą dėl pašalinimo, gavus visą reikiamą informaciją iš prašančiosios reguliavimo institucijos. Mūsų nuomone, tikslus terminas neturėtų būti nustatytas teisės aktuose, nes kiekvienu atveju jis skirsis priklausomai nuo nagrinėjamo atvejo sudėtingumo ir apimties.
Siūlome, kad, laikantis SPA nuostatų, įstatyme būtų įtvirtinta tokia tvarka, kuria remiantis interneto platformos privalėtų pašalinti turinį „be nepagrįsto delsimo“, nenustatant fiksuoto termino, kas leistų taikyti individualią prieigą kiekvienu konkrečiu atveju. Analogiškai siūlytina atsisakyti ir privalomo turinio pašalinimo termino nustatymo, kadangi nepašalinus šios nuostatos, galėtų kilti rizika, kad bus pašalinta daug teisėto turinio ir pakenkta saviraiškos laisvei internete, aukojant analizės kokybę dėl spartaus rezultato pasiekimo. Be to, tokio pobūdžio situacijose turinio moderavimo sprendimai galėtų būti panaikinti vartotojui apeliavus sprendimą ir atitinkamas turinys tuomet privalėtų būti atkurtas. Šiais ydingais rezultatais galėtų bandyti pasinaudoti piktavaliai, kurių veiklą siekiama pažaboti įstatymo projektu. Atskirai norėtume akcentuoti, kad tokio griežto su terminais susijusio reikalavimo šiuo metu nėra nė viename kitame LR įstatyme. Pasitelkiant analogiją, pavyzdžiui, LR Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą, – juo informacinės visuomenės paslaugų teikėjams nustatyta pareiga panaikinti galimybę gauti neteisėtai paslaugos gavėjo prašymu saugomą informaciją, apie kurią paslaugos teikėjas žino (žr. Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 str. 3 d.). Mūsų nuomone, šis pavyzdys puikiai parodo, kad siūlomas 8 valandų terminas taptų nepagrįsta ir neproporcinga našta interneto platformų paslaugų teikėjams, kadangi net lyginant šį terminą su pirminio atsakymo (reakcijos) laiku, pastarajam būtų suteikiamos 3 darbo dienos, nors akivaizdu, kad visapusiško klausimo tyrimo laikas būtų dar ilgesnis. Neaktuali Pateikti siūlymai nėra susiję su svarstomu Projektu. Komiteto nuomonė dėl jų bus pateikta NSGK išvadoje dėl svarstomo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr.
I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 52(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2468. 4. Google LLC 2023-10-23 Dėl Skaitmeninių paslaugų akte nustatytų elementų taikomų turinio šalinimo nurodymams: Manome, kad svarbu ne tik suderinti įstatymo projekto formuluotę dėl termino su SPA nuostatomis, bet taip pat patikslinti įstatymo projekto nuostatas dėl nurodymų pašalinti turinį pagal SPA 9(2) str. nustatytus elementus[viii]. Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad platformos turėtų reikiamą informaciją nurodymams įvertinti ir atitinkamai veikti. Tai taip pat padėtų apsisaugoti nuo neaiškių ar platesnio pobūdžio nurodymų, nei leidžiama teisės aktai. Be to, tai padėtų išvengti atvejų, kai prašymai rengiami nekokybiškai, o nurodymai nėra vykdomi, t.y., situacijų, kurios galėtų būti naudingos įstatymo pažeidėjams. Galiausiai, norėtume dar kartą patvirtinti, jog esame pasiruošę bendradarbiauti su Jumis siekiant geriausiai atliepti bei pasiekti aptariamų įstatymų projektų tikslus, kartu nepakenkiant neseniai priimtų SPA nuostatų įgyvendinimui ir nekeliant grėsmės žodžio laisvės principams. Esant poreikiui, esame pasiruošę suteikti papildomus paaiškinimus ar konsultacijas dėl minėtų įstatymų projektų problematiškų aspektų. Neaktuali Pateikti siūlymai nėra susiję su svarstomu Projektu. Komiteto nuomonė dėl jų bus pateikta NSGK išvadoje dėl svarstomo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 52(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2468. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ministerija, 2023-03-211 (118¹) Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 118¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2469 projekto atitiktį
krizių valdymo centras, 2023-06-08, Nr. G-2023-52531 (118¹) Atsakydami į Jūsų
dėl pastabų ir pasiūlymų pateikimo dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 118¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2469, maloniai informuojame, kad
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitas pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui papildomai apsvarstyti automatizuotų paskyrų ir jų grupių keliamų grėsmių demokratiniams rinkimų procesams kriminalizavimą ir įvertinti poreikį atitinkamai papildyti svarstomą projektą Nr. XIVP-2469. 6.2.2. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
saugumo ir gynybos komitetas, 2023-12-131 (118¹) Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1, 2 ir 3 punktuose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus pasiūlymus, taip pat Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktus pasiūlymus, siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas:
Patikslinti Projekto 1 straipsnio pavadinimą, šiuo straipsniu įtvirtinamo 118¹ straipsnio pavadinimą bei 1 dalį ir Projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
Įstatymo Kodekso papildymas 118¹straipsniu Papildyti kodekso XVI skyrių Kodeksą 118¹ straipsniu: „118¹ straipsnis. Neteisėtas turinio Informacijos sklaidos didinimas manipuliuojant interneto platformomis internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis
internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis reikšmingai didino turinio informacijos, nukreiptos veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, sklaidą baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.““
saugumo ir gynybos komitetas, 2023-12-13
Argumentai: Atsižvelgdami į tai, kad Reglamentą (ES) 2022/2065 įgyvendinanti institucija bus paskirta nuo
įsigaliojimo data yra nukeliama iki 2024-02-17, tikslinga įtvirtinti naują straipsnį ir nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Papildyti Projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas „Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. vasario 17 d.“
7Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0,
susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Dovilė Šakalienė.
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja (ES) Vilma Greckaitė [i] ● Google Maps naudotojų pateikto turinio politikos žinynas: https://support.google.com/contributionpolicy/answer/7400114?#zippy=%2Cfake-engagement ● YouTube žinynas (Fake engagement policy): https://support.google.com/youtube/answer/3399767 ● YouTube žinynas (Spam, deceptive practices, & scams policies): https://support.google.com/youtube/answer/2801973 ● Policies for Content Posted by Users on Google Search (incl. fake engagement, misinformation, misrepresentation): https://www.google.com/search/policies/usercontent/ [ii] Google“ skaidrumo ataskaita: https://transparencyreport.google.com/government-removals/government-requests/LT?lu=country_item_amount&country_request_amount=group_by:reasons&country_item_amount=group_by:products [iii] „Fog of war“: https://blog.google/threat-analysis-group/fog-of-war-how-the-ukraine-conflict-transformed-the-cyber-threat-landscape/ [iv] Google teisinės informacijos žinynas: https://support.google.com/legal/contact/lr_govt [v]YouTube teisinės informacijos žinynas: https://support.google.com/youtube/contact/yt_gov [vi] https://linforme.files.sirius.press/files/1696663577344-Lettre%20Thierry%20Breton.pdf (prancūzų k. Žiūrėta 2023 m. spalio 9 d.) [vii] ● Įstatymo Nr. XIVP-2709(3) 1 str. 2 dalis: „pagal kompetenciją priima sprendimus dėl manipuliavimo internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis priemonių naudojimo vykdant rinkimų politinę kampaniją – remdamasi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ar (ir) žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimais ar vertinimais dėl šių priemonių naudojimo“; ● Įstatymo Nr. XIVP-2709(3) 13 str. 3 dalis: „Rinkimų agitacija vykdoma laikantis Konstitucijos, šio kodekso ir kitų įstatymų, moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principų.
Draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją, neatitinkančią šioje dalyje nurodytų reikalavimų, naudoti manipuliavimo internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis priemones“; ● Įstatymo Nr. XIVP-2709(3) 20 str.:
„Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir
televizijos komisiją, Visuomenės informavimo etikos komisiją, žurnalistų etikos inspektorių dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo politinės reklamos aspektu. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir žurnalistų etikos inspektorių dėl vertinimo, ar vykdant rinkimų politinę kampaniją buvo panaudotos manipuliavimo internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis priemonės.“ [viii] SPA 9(2) str.: Valstybės narės užtikrina, kad, kai 1 dalyje nurodytas nurodymas perduodamas paslaugų teikėjui, nurodymas tenkina bent šias sąlygas:
(a) tame nurodyme yra šie elementai: (i) nuoroda į nurodymo teisinį pagrindą pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę; (ii) motyvų paaiškinimas, kodėl informacija yra neteisėtas turinys, darant nuorodą į vieną ar daugiau konkrečių pažeistų Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų, vadovaujantis Sąjungos teise; (iii) informacija, pagal kurią identifikuojama nurodymą davusi institucija; (iv) aiški informacija, tarpininkavimo paslaugų teikėjui leidžianti nustatyti atitinkamą neteisėtą turinį ir jo buvimo vietą, pavyzdžiui, vienas ar daugiau tikslių URL, ir, kai būtina, papildoma informacija;
(v) informacija apie teisių gynimo mechanizmus, kuriais gali pasinaudoti tarpininkavimo paslaugų teikėjas ir paslaugos gavėjas, kuris pateikė turinį;
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2023-12-20 Nr. 102-P-67 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojantis Bronislovas Matelis, Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Greckaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-081 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „Įstatymo“ įrašytinas žodis „Kodekso“, o šio straipsnio pakeitimų esmėje vietoj žodžių ir skaičiaus „kodekso XVI skyrių“ – žodis „Kodeksą“. Pritarti Patikslinta redakcija pagal pastabą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kartu su projektu teikiamo Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52(1) straipsniu įstatymo projektas (Reg. Nr.
Nr. XIVP-2468) projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies turinį, nebūtų tiksliau ir tikslingiau vartoti „manipuliavimo interneto platformos paskyromis“ formuluotę, nes jos apibrėžime, vis dėlto, nustatoma, kad siekiama manipuliuoti bei manipuliuojama ne visa interneto platforma (ne visu jos turiniu), o tik tam tikrais jos elementais, prie kurių vartotojas turi besąlygišką prieigą, t. y. interneto platformos paskyromis. Taip pat pabrėžtina, kad šia veika siekiama didinti ne pačios interneto platformos populiarumą, o būtent interneto platformos paskyrų turinio sklaidą ir prieinamumą. Jei būtų atsižvelgta į šią pastabą, pildomo Kodekso 118¹ straipsnio pavadinimas turėtų būti dėstomas taip: „Neteisėtas turinio sklaidos didinimas manipuliuojant interneto platformos paskyra (paskyromis)“. Analogiškai turėtų būti tikslinamas ir šio straipsnio dispozicijos formulavimas. Pritarti Pritarta pastabai, sąvoka patobulinta: sąvoka „manipuliavimas interneto platforma“ patikslinta į „manipuliavimas internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis“,, atsižvelgiant į Google atstovų pasiūlymą – Visuomenės informavimo įstatyme ir Baudžiamajame kodekse apibrėžti sąvoką arba dalyką kaip jau yra apibrėžta 2023-10-10 priimtame Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 32, 64, 69, 76, 78, 79, 80, 81, 85, 87, 88, 89, 93, 97, 100, 110, 114, 125, 138, 163, 181, 185 ir 193 straipsnių pakeitimo konstituciniame įstatyme Nr. XIV-2185. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto nuostatas su Visuomenės informavimo įstatyme vartojama terminija, nebūtų teisingiau ir tiksliau vietoj termino „turinys“ vartoti žodį „informacija“.
Pritari Visuomenės informavimo įstatyme vartojamas terminas „informacija“, o ne „turinys“, taip pat šio įstatymo 18, 19 straipsniuose nustatyta, kokia yra neteikiama informacija, kas yra neskelbtina informacija, todėl tiek Visuomenės informavimo įstatyme, tiek Baudžiamojo kodekso naujajame straipsnyje suvienodinamas ir vartojamas terminas „informacija“. 4. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-03-21 * Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Baudžiamojo kodekso papildymo 118(1) straipsniu įstatymo projekto nr. XIVP-2469 atitikties Europos Sąjungos teisei Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 118(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2469 projekto atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Google LLC 2023-10-231 Šiuo raštu pristatome
„Google“ poziciją dėl LR Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2
straipsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2468 (toliau – VIĮ projektas) ir susijusio Baudžiamojo kodekso papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2469 (BK projektas) bei teikiame pastabas, kurios gali būti aktualios toliau svarstant šias įstatymų pakeitimo iniciatyvas. Esame dėkingi už suteiktą galimybę asmeniškai aptarti VIĮ projektą su Jumis š. m. rugsėjo 26 d. ir, atliepiant Jūsų prašymą, raštu teikiame savo pastabas dėl kai kurių VIĮ projekto nuostatų.
Pirmiausia, norėtume pažymėti, kad palaikome šių įstatymų projektų iniciatorių poziciją, jog kova su koordinuotomis dezinformacijos kampanijomis ir piktnaudžiavimu platformų paskyromis, dirbtinai ir apgaulingais būdais didinant jų aktyvumą, yra itin svarbi. Palaikome siekį apriboti galimybes piktnaudžiauti interneto platformų paskyromis, įskaitant naudojimąsi „botų fermomis“, ypač tais atvejais, kai tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Norėtume pabrėžti, kad mūsų pozicija šiuo klausimu yra nuosekli. Remiantis „Google“ paslaugų politika yra draudžiamas fiktyvus aktyvumas ir kitos piktnaudžiavimo priemonės, pavyzdžiui, manipuliavimas medijomis ar apsimetinėjimas kitu asmeniu.1 Minėtą “google” politiką pažeidžiančio turinio bei jo sklaidos kanalų aptikimui ir šalinimui mes naudojame automatizuotas sistemas bei taip pat remiamės naudotojų pranešimais. „Google“ paslaugos, įskaitant „YouTube“, laikosi valstybių narių, kuriose jos veikia, ES teisės aktus atitinkančių įstatymų. Atsižvelgiant į tai, esame įdiegę patikimas ir veiksmingas procedūras tam, kad valstybės ir teisėsaugos institucijos minėtų įstatymų pagrindu galėtų kreiptis dėl neteisėto turinio pašalinimo. Su šiomis procedūromis, gautų prašymų statistika ir veiksmais, kurių buvo imtasi, galima susipažinti „Google“ skaidrumo ataskaitoje.2 Mūsų komandos, įskaitant Grėsmių analizės grupę (angl. Threat Analysis Group), stebi mūsų teikiamas paslaugas ir blokuoja identifikuotus koordinuotus piktavalių veiksmus (tai neretai nustatoma bendradarbiaujant su kitomis suinteresuotosiomis šalimis).
Tokia veikla, visų pirma, apima koordinuotas užsienio subjektų vykdomas įtakos svetur didinimo operacijas, kurių metu neretai apgaulės būdu didinamas naudotojų aktyvumas ir pasitelkiamos kitos praktikos, skirtos dezinformacijos turinio sklaidai didinti. Išsamią informaciją apie Grėsmių analizės grupės veiklą galite rasti kas ketvirtį leidžiamuose informaciniuose pranešimuose. Aktualu paminėti, kad neseniai paskelbėme ir specialią ataskaitą apie Rusijos veiksmus šioje srityje karo Ukrainoje kontekste.3 Taip pat „Google“4 ir
„Youtube“5 taikome specialias turinio pašalinimo užklausų procedūras ir
turime specialius komunikacijos kanalus skirtus valstybės institucijoms, per kuriuos jos gali pranešti apie kenksmingą ar neteisėtą turinį tam, kad šis būtų patikrintas ir pašalintas. Vėliau atskiru laišku su Jumis pasidalinsime kvietimu į nuotolinį seminarą apie mūsų turinio moderavimo politiką, kurio metu pristatysime ir konkrečius atvejus apie bendradarbiavimą su Lietuvos institucijomis. MŪSŲ POZICIJA DĖL SIŪLOMŲ PATAISŲ Persidengimas su Skaitmeninių paslaugų aktu (SPA). Manytina, kad įstatymų pakeitimo projektais siekiama reglamentuoti sritis, kurių vieningą reguliavimą nustato neseniai priimtas ES Skaitmeninių paslaugų aktas. SPA yra visapusiškai apibrėžtos taisyklės dėl veiksmingų procedūrų šioje srityje ir vieningos turinio moderavimo tvarkos visoje ES. Konkrečiau, SPA preambulės 9 punkte yra aiškiai nurodyta, kad „valstybės narės neturėtų priimti ar toliau taikyti papildomų nacionalinių reikalavimų, susijusių su į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais [...], nes tai paveiktų tiesioginį ir vienodą visiškai suderintų taisyklių, taikytinų tarpininkavimo paslaugų teikėjams, taikymą atsižvelgiant į šio reglamento tikslus“.
Taip pat, mūsų nuomone, svarbu atkreipti dėmesį į neseniai už vidaus rinką atsakingo Europos Komisijos nario Thierry Bretono laiške, adresuotame Prancūzijos užsienio reikalų ministrei Catherine Colonna, išsakytą poziciją. Laiške Prancūzijos vyriausybė kritikuojama dėl jos nustatyto nacionalinio lygmens reguliavimo, kuris potencialiai galėtų pažeisti tiesioginį SPA taikymą, suskaidyti Europos bendrąją rinką ir nepagrįstai apriboti paslaugų teikimo laisvę, kuri yra vienas iš pagrindinių ES principų.6 Minėtame laiške Komisijos narys T. Bretonas nurodė, kad „SPA nei reikalauja, nei leidžia valstybėms narėms priimti nacionalines įgyvendinimo priemones, susijusias su šia sritimi“. Atsižvelgiant į tai, prašome Lietuvos sprendimų priėmėjus įvertinti šį kontekstą. Susitelkimas į savalaikį ir tinkamą SPA nuostatų įgyvendinimą, t. y., nacionalinio skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus paskyrimą, bendradarbiavimo su Europos Komisija ir kitais nacionaliniais skaitmeninių paslaugų koordinatoriais taisyklių nustatymą ir SPA 9 ir
paslaugų teikėjams nurodymus pašalinti neteisėtą turinį, bei tam tikromis aplinkybėmis prašyti informacijos apie vartotojus, įgyvendinimą, galėtų padėti išspręsti daugelį įstatymų projektais siektinų spręsti problemų. Taip pat norėtume pažymėti, kad pagal SPA labai didelės interneto platformos (angl. very large online platforms (trump.
VLOP), tokios kaip „YouTube“, privalo atlikti rizikos vertinimus identifikavimui galimų sisteminių rizikų, kurios gali kilti įvairiais klausimais (pvz., faktinį ar numatomą neigiamą poveikį pilietiniam diskursui, rinkimų procesams ir pan.). Todėl VLOP turi įvertinti, ar/kaip algoritmai ir rekomendavimo sistemos, taip pat turinio moderavimo praktika, nuostatos ir sąlygos bei jų įgyvendinimas gali didinti minėtas rizikas. Taip pat SPA yra aiškiai įtvirtinta, jog šiuose vertinimuose turi būti „analizuojama, ar ir kaip tyčinis manipuliavimas jų paslauga, be kita ko, išnaudojant paslaugą neautentiškai ar automatiškai [ ... ] daro įtaką rizikai“ ir kad „atliekant vertinimą atsižvelgiama į konkrečius regioninius ar kalbinius aspektus“. Tuo atveju, jei vertinimo metu nustatomos sisteminės rizikos, VLOP privalo įdiegti pagrįstas, proporcingas ir veiksmingas jų mažinimo priemones. Pabrėžtina, kad bet kokio SPA sisteminės rizikos vertinimo ir mažinimo veiksmų rezultatai nelieka neįvertinti – juos visada privalo audituoti nepriklausomi auditoriai. Auditoriui identifikavus trūkumus ar tobulintinas sritis, VLOP privalo juos pašalinti. ES Komisija turi galimybę susipažinti su visais šių veiklų rezultatais ir gali skirti dideles baudas (įskaitant baudas iki 6% VLOP metinės pasaulinės apyvartos), jei minėtų reikalavimų nesilaikoma. Paminėtina, kad VLOP pirmuosius rizikos vertinimus Europos Komisijai turėjo pateikti jau š. m. rugpjūčio 28 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, SPA jau reglamentuoja „botų fermų“ ir manipuliavimo platformų paskyromis problemas. SPA taip pat numato vieningą ir operatyvią sistemą, skirtą spręsti visoje ES tokias problemas kaip priešiškų valstybių dezinformacija ir karo propaganda, atliekant būtinus veiksmus tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu.
Taip pat tikėtina, kad įstatymo projektai gali, visgi, prieštarauti ne tik SPA, bet ir kitiems ES teisės aktams, pavyzdžiui, Elektroninės komercijos direktyvai ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvai, visų pirma dėl abiejose direktyvose įtvirtinto kilmės šalies principo, pagal kurį ES valstybėms narėms apskritai draudžiama nustatyti teisines kliūtis laisvam tarpininkavimo paslaugų, teikiamų iš ES valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, teikimui. Pasiūlymas tikslinti sąvokas. Mes palaikome Seimo kanceliarijos teisės departamento teiktą poziciją šiuo klausimu – sutinkame, jog sąvokos „interneto platforma“ ir „interneto platformos paslaugų tiekėjas“ turi būti apibrėžtos įstatyme, arba jame turi būti referuojama į sąvokas, esančias kituose teisės aktuose, kadangi tam tikrų subjektų teisių ir pareigų apimtis gali priklausyti nuo šių sąvokų taikymo apimties. Nesant aiškių apibrėžimų, paslaugų teikėjai nebus tikri, ar reikalavimai jiems taikomi. 3 Vis dėlto, mes nepritariame Vyriausybės pasiūlymui į siūlomo reguliavimo taikymo aprėptį įtraukti sąvoką
„interneto paieškos sistemos“, nes tai, mūsų vertinimu, nepadės pasiekti šio
įstatymo tikslo, t. y., pažaboti neautentišką elgseną, susijusią su naudotojų turiniu. Norėtume akcentuoti, kad „paieškos sistemos“ tik indeksuoja svetaines ir suteikia prieigą prie informacijos iš trečiųjų šalių šaltinių internete, bet pačios nėra pagrįstos „paskyrų“, kurios būtų susijusios su paieškos sistemomis, naudojimu, t. y., jos nėra susijusios su vartotojų paskyromis, kurios būtų naudojamos turiniui skelbti.
Indeksuojamos svetainės yra nepriklausomos nuo paieškos sistemų operatorių, nes pastarieji neturi informacijos apie jų paskyras ir tiesiogiai nekontroliuoja jų galimybių viešai skelbti informaciją internete. Atsižvelgiant į tai, nurodymai pašalinti svetaines iš paieškos sistemų neišspręs galimai manipuliuojamų paskyrų ir jų naudojimo problemų bei neturės jokio poveikio kovojant su piktavaliais, kurie naudoja paskyras manipuliavimo tikslais. Svarbu pabrėžti, jog Lietuvos institucijos negalės paieškos sistemos paslaugų teikėjui pateikti pakankamai konkrečios informacijos, kad būtų galima užkirsti kelią botų fermoms, naudojamoms turiniui skelbti per kitų platformų paskyras. Be to, paieškos sistemų įtraukimas į įstatymo reguliavimo aprėptį sukurtų papildomą administracinę naštą ir procedūrinius sunkumus įgyvendinimo užtikrinimo procese dalyvaujančioms institucijoms ir, tikėtina, sudarytų palankesnes sąlygas piktavaliams nesilaikyti įstatyme įtvirtinto reguliavimo. Taip pat siūlome nevartoti SPA įtvirtinto termino
„interneto platforma“, nes tai gali būti nesuderinama su šio įstatymo
projekto tikslu reguliuoti platformas, kurių socialinio turinio sklaidos funkcijomis potencialiai gali piktnaudžiauti piktavaliai. „Interneto platformos“ sąvoka pagal SPA apima bet kokią paslaugą, kurioje „paslaugos gavėjo prašymu informacija saugoma ir skleidžiama visuomenei“ – ši sąvoka apima daugybę platformų, kurios neturi socialinio turinio sklaidos funkcijų, į kurias numanoma, nukreiptas įstatymo projektas (pvz., prekybos internetu platformos).
Tam, kad būtų tiksliau atspindėti iniciatorių ir Vyriausybės deklaruojamus tikslus ir tam, kad nebūtų nepagrįstai ribojamos dalis platformų, siūlytume vietoje minėtos, mūsų vertinimu, netikslios sąvokos įstatyme įtvirtinti alternatyvią sąvoką: „manipuliavimas internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis“, kuri neseniai buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse, priėmus Rinkimų kodekso pakeitimo konstitucinį įstatymą Nr. XIVP-2709(3)7 . Be to, sąvoka
„internetinė socialinio tinklo paslauga“ taip pat yra apibrėžta ES
Skaitmeninių rinkų akte kaip „platforma, kuri suteikia galimybę galutiniams naudotojams naudojantis įvairiais įrenginiais užmegzti ryšį ir bendrauti tarpusavyje, dalytis turiniu ir rasti kitus naudotojus bei turinį, visų pirma naudojantis pokalbiais, įrašais, vaizdo medžiaga ir rekomendacijomis“. 7● Įstatymo Nr. XIVP-2709(3) 1 str. 2 dalis: „pagal kompetenciją priima sprendimus dėl manipuliavimo internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis priemonių naudojimo vykdant rinkimų politinę kampaniją – remdamasi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ar
(ir) žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimais ar vertinimais dėl šių priemonių naudojimo“; ● Įstatymo Nr. XIVP-2709(3) 13 str. 3 dalis: „Rinkimų agitacija vykdoma laikantis Konstitucijos, šio kodekso ir kitų įstatymų, moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principų. Draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją, neatitinkančią šioje dalyje nurodytų reikalavimų, naudoti manipuliavimo internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis priemones“; ● Įstatymo Nr.
XIVP-2709(3) 20 str.: „Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, Visuomenės informavimo etikos komisiją, žurnalistų etikos inspektorių dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo politinės reklamos aspektu. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir žurnalistų etikos inspektorių dėl vertinimo, ar vykdant rinkimų politinę kampaniją buvo panaudotos manipuliavimo internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis priemonės.“ 4 Pasiūlymas panaikinti konkretų terminą atsakymams, kuriuos privalu pateikti, gavus turinio šalinimo nurodymus. Mums taip pat kelia susirūpinimą įstatymo projekte siūlomas neproporcingas 8 valandų reagavimo į gautus nurodymus terminas ir kiti įsipareigojimai, kuriuos siūloma nustatyti „interneto platformos paslaugos tiekėjams“. Šio termino laikymasis pareikalautų iš paslaugų teikėjų itin reikšmingų pastangų, o kai kuriais atvejais vargu ar būtų įmanoma įgyvendinti šias nuostatas, kadangi įstatymo projekte taip pat yra reikalaujama per identišką terminą pateikti motyvuotą atsakymą. Platformoms turi būti suteiktas tinkamas terminas, per kurį jos galėtų įvertinti prašymą dėl pašalinimo, gavus visą reikiamą informaciją iš prašančiosios reguliavimo institucijos. Mūsų nuomone, tikslus terminas neturėtų būti nustatytas teisės aktuose, nes kiekvienu atveju jis skirsis priklausomai nuo nagrinėjamo atvejo sudėtingumo ir apimties. Siūlome, kad, laikantis SPA nuostatų, įstatyme būtų įtvirtinta tokia tvarka, kuria remiantis interneto platformos privalėtų pašalinti turinį „be nepagrįsto delsimo“, nenustatant fiksuoto termino, kas leistų taikyti individualią prieigą kiekvienu konkrečiu atveju.
Analogiškai siūlytina atsisakyti ir privalomo turinio pašalinimo termino nustatymo, kadangi nepašalinus šios nuostatos, galėtų kilti rizika, kad bus pašalinta daug teisėto turinio ir pakenkta saviraiškos laisvei internete, aukojant analizės kokybę dėl spartaus rezultato pasiekimo. Be to, tokio pobūdžio situacijose turinio moderavimo sprendimai galėtų būti panaikinti vartotojui apeliavus sprendimą ir atitinkamas turinys tuomet privalėtų būti atkurtas. Šiais ydingais rezultatais galėtų bandyti pasinaudoti piktavaliai, kurių veiklą siekiama pažaboti įstatymo projektu. Atskirai norėtume akcentuoti, kad tokio griežto su terminais susijusio reikalavimo šiuo metu nėra nė viename kitame LR įstatyme. Pasitelkiant analogiją, pavyzdžiui, LR Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą, – juo informacinės visuomenės paslaugų teikėjams nustatyta pareiga panaikinti galimybę gauti neteisėtai paslaugos gavėjo prašymu saugomą informaciją, apie kurią paslaugos teikėjas žino (žr. Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 str. 3 d.). Mūsų nuomone, šis pavyzdys puikiai parodo, kad siūlomas 8 valandų terminas taptų nepagrįsta ir neproporcinga našta interneto platformų paslaugų teikėjams, kadangi net lyginant šį terminą su pirminio atsakymo (reakcijos) laiku, pastarajam būtų suteikiamos 3 darbo dienos, nors akivaizdu, kad visapusiško klausimo tyrimo laikas būtų dar ilgesnis. Dėl Skaitmeninių paslaugų akte nustatytų elementų taikomų turinio šalinimo nurodymams: Manome, kad svarbu ne tik suderinti įstatymo projekto formuluotę dėl termino su SPA nuostatomis, bet taip pat patikslinti įstatymo projekto nuostatas dėl nurodymų pašalinti turinį pagal SPA 9(2) str. nustatytus elementus8 .
9(2) str.: Valstybės narės užtikrina, kad, kai 1 dalyje nurodytas nurodymas perduodamas paslaugų teikėjui, nurodymas tenkina bent šias sąlygas: (a) tame nurodyme yra šie elementai: (i) nuoroda į nurodymo teisinį pagrindą pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę; (ii) motyvų paaiškinimas, kodėl informacija yra neteisėtas turinys, darant nuorodą į vieną ar daugiau konkrečių pažeistų Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų, vadovaujantis Sąjungos teise; (iii) informacija, pagal kurią identifikuojama nurodymą davusi institucija; (iv) aiški informacija, tarpininkavimo paslaugų teikėjui leidžianti nustatyti atitinkamą neteisėtą turinį ir jo buvimo vietą, pavyzdžiui, vienas ar daugiau tikslių URL, ir, kai būtina, papildoma informacija;
(v) informacija apie teisių gynimo mechanizmus, kuriais gali pasinaudoti tarpininkavimo paslaugų teikėjas ir paslaugos gavėjas, kuris pateikė turinį;
nurodymams įvertinti ir atitinkamai veikti. Tai taip pat padėtų apsisaugoti nuo neaiškių ar platesnio pobūdžio nurodymų, nei leidžiama teisės aktai. Be to, tai padėtų išvengti atvejų, kai prašymai rengiami nekokybiškai, o nurodymai nėra vykdomi, t. y., situacijų, kurios galėtų būti naudingos įstatymo pažeidėjams. Galiausiai, norėtume dar kartą patvirtinti, jog esame pasiruošę bendradarbiauti su Jumis siekiant geriausiai atliepti bei pasiekti aptariamų įstatymų projektų tikslus, kartu nepakenkiant neseniai priimtų SPA nuostatų įgyvendinimui ir nekeliant grėsmės žodžio laisvės principams.
Esant poreikiui, esame pasiruošę suteikti papildomus paaiškinimus ar konsultacijas dėl minėtų įstatymų projektų problematiškų aspektų. -------------------------------------------- [1] ● Google Maps naudotojų pateikto turinio politikos žinynas: https://support.google.com/contributionpolicy/answer/7400114?#zippy=%2Cfake-engagement ● YouTube žinynas (Fake engagement policy): https://support.google.com/youtube/answer/3399767 ● YouTube žinynas (Spam, deceptive practices, & scams policies): https://support.google.com/youtube/answer/2801973 ● Policies for Content Posted by Users on Google Search (incl. fake engagement, misinformation, misrepresentation): https://www.google.com/search/policies/usercontent/ [1] Google“ skaidrumo ataskaita: https://transparencyreport.google.com/government-removals/government-requests/LT?lu=country_item_amount&country_request_amount=group_by:reasons&country_item_amount=group_by:products [1] „Fog of war“: https://blog.google/threat-analysis-group/fog-of-war-how-the-ukraine-conflict-transformed-the-cyber-threat-landscape/ [1] Google teisinės informacijos žinynas: https://support.google.com/legal/contact/lr_govt [1]YouTube teisinės informacijos žinynas: https://support.google.com/youtube/contact/yt_gov [1] https://linforme.files.sirius.press/files/1696663577344-Lettre%20Thierry%20Breton.pdf (prancūzų k. Žiūrėta 2023 m. spalio 9 d.) [1] ● Įstatymo Nr. XIVP-2709(3) 1 str.
internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis priemonių naudojimo vykdant rinkimų politinę kampaniją – remdamasi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ar (ir) žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimais ar vertinimais dėl šių priemonių naudojimo“; ● Įstatymo Nr. XIVP-2709(3)
kodekso ir kitų įstatymų, moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principų. Draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją, neatitinkančią šioje dalyje nurodytų reikalavimų, naudoti manipuliavimo internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis priemones“; ● Įstatymo Nr. XIVP-2709(3)
ir televizijos komisiją, Visuomenės informavimo etikos komisiją, žurnalistų etikos inspektorių dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo politinės reklamos aspektu.
Vyriausioji rinkimų komisija taip pat turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir žurnalistų etikos inspektorių dėl vertinimo, ar vykdant rinkimų politinę kampaniją buvo panaudotos manipuliavimo internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis priemonės.“ [1] SPA 9(2) str.: Valstybės narės užtikrina, kad, kai 1 dalyje nurodytas nurodymas perduodamas paslaugų teikėjui, nurodymas tenkina bent šias sąlygas: (a) tame nurodyme yra šie elementai: (i) nuoroda į nurodymo teisinį pagrindą pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę; (ii) motyvų paaiškinimas, kodėl informacija yra neteisėtas turinys, darant nuorodą į vieną ar daugiau konkrečių pažeistų Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų, vadovaujantis Sąjungos teise; (iii) informacija, pagal kurią identifikuojama nurodymą davusi institucija; (iv) aiški informacija, tarpininkavimo paslaugų teikėjui leidžianti nustatyti atitinkamą neteisėtą turinį ir jo buvimo vietą, pavyzdžiui, vienas ar daugiau tikslių URL, ir, kai būtina, papildoma informacija; (v) informacija apie teisių gynimo mechanizmus, kuriais gali pasinaudoti tarpininkavimo paslaugų teikėjas ir paslaugos gavėjas, kuris pateikė turinį;
Pritarti Pritarta Visuomenės informavimo įstatyme ir Baudžiamojo kodekso 118(1) straipsnyje nustatyti vienodos sąvokos apibrėžimą, kuris jau nustatytas 2023-10-10 Rinkimų kodekse: „manipuliuoti internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis“, kad ši sąvoka būtų aiški ir suprantama praktiniame jos taikyme ir nubrėžiant atsakomybės apimtis/ribas Baudžiamajame kodekse, t. y. aiškiai nurodyta, už ką taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Vyriausioji rinkimų komisija taip pat turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir žurnalistų etikos inspektorių dėl vertinimo, ar vykdant rinkimų politinę kampaniją buvo panaudotos manipuliavimo internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis priemonės.“ [1] SPA 9(2) str.: Valstybės narės užtikrina, kad, kai 1 dalyje nurodytas nurodymas perduodamas paslaugų teikėjui, nurodymas tenkina bent šias sąlygas: (a) tame nurodyme yra šie elementai: (i) nuoroda į nurodymo teisinį pagrindą pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę; (ii) motyvų paaiškinimas, kodėl informacija yra neteisėtas turinys, darant nuorodą į vieną ar daugiau konkrečių pažeistų Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų, vadovaujantis Sąjungos teise; (iii) informacija, pagal kurią identifikuojama nurodymą davusi institucija; (iv) aiški informacija, tarpininkavimo paslaugų teikėjui leidžianti nustatyti atitinkamą neteisėtą turinį ir jo buvimo vietą, pavyzdžiui, vienas ar daugiau tikslių URL, ir, kai būtina, papildoma informacija; (v) informacija apie teisių gynimo mechanizmus, kuriais gali pasinaudoti tarpininkavimo paslaugų teikėjas ir paslaugos gavėjas, kuris pateikė turinį;
Pritarti Pritarta Visuomenės informavimo įstatyme ir Baudžiamojo kodekso 118(1) straipsnyje nustatyti vienodos sąvokos apibrėžimą, kuris jau nustatytas 2023-10-10 Rinkimų kodekse: „manipuliuoti internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis“, kad ši sąvoka būtų aiški ir suprantama praktiniame jos taikyme ir nubrėžiant atsakomybės apimtis/ribas Baudžiamajame kodekse, t. y. aiškiai nurodyta, už ką taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kitų sąvokų Kodekso 118(1) straipsnyje neapibrėžiama, todėl nekils prieštaravimo nei pastaboje minėtam Reglamentui (ES) 2022/2065, nei Skaitmeninių paslaugų aktui (SPA). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinis krizių valdymo centras 2023-06-08 * Atsakydami į Jūsų 2023 06
pasiūlymų pateikimo dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 118(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2469, maloniai informuojame, kad LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti
2023-06-091
Atsakydami į Jūsų 2023 m. birželio 6 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautą raštą dėl pastabų ir pasiūlymų, susijusių su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) papildymo 118¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2469, pateikimo, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsnio pavadinimas – Neteisėtas turinio sklaidos didinimas manipuliuojant interneto platformomis, tačiau pavadinime minimas neteisėtumo požymis nėra įtvirtintas šio BK straipsnio dispozicijoje. Sistemiškai ir logiškai vertinant BK įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių (pavyzdžiui, BK 109, 124, 146, 167 straipsnių) nuostatas, svarstytina dėl šio požymio įtvirtinimo ir BK 118¹ straipsnio dispozicijoje. Nepritarti TTK 2023-11-30 klausymų metu atsisakyta požymio „neteisėtas“ straipsnio pavadinime kaip perteklinio, pritariant Lietuvos kriminalinės policijos biuro siūlymui šio požymio atsisakyti tiek pavadinime, tiek dispozicijoje, kadangi informacija (turinys) negali būti teisėta, jeigu ji nukreipta veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią. Taigi veiksmas, kai manipuliuojant socialinių tinklų paskyromis didinama prieš Lietuvos valstybę nukreiptos informacijos sklaida, savo esme yra neteisėtas. 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-06-091 2.
Vienas iš teisėkūros principų yra aiškumo principas, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šiuo atveju kyla abejonių dėl BK 118¹ straipsnio dispozicijoje siūlomo įtvirtinti objektyviojo – veikos – požymio didino apibrėžtumo, o kartu ir dėl pačios veikos kaip užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę pavojingumo ribų, t. y. neaišku, kiek kartų ar pan. turinio sklaida turi būti (pa)didinta, kad asmens veiksmai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Toks teisinis neapibrėžtumas, be kita ko, gali sukelti siūlomo BK straipsnio efektyvaus taikymo ir įgyvendinimo problemų tiek teisėsaugos institucijų veikloje, tiek teismų praktikoje. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, taip pat BK 175 str. jau vartojamą požymį „reikšminga“, dispozicijoje nustatomas požymis: „manipuliuodamas internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis reikšmingai didino informacijos, nukreiptos veikti prieš Lietuvos Respubliką <...> sklaidą“. Kaip minėta, toks terminas „reikšmingai didino“ yra vartojamas BK, todėl yra susiformavusi teismų praktika sprendžiant dėl kitų nusikalstamų veikų pavojingumo ribų. 4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Respublikos visuomenės informavimo įstatyme vartojamas sąvokas, įvertinus siūlomu papildyti BK straipsniu siekiamus tikslus, susijusius su antivalstybinės ar netikros informacijos sklaidos uždraudimu, laikantis nuoseklumo, teisinio aiškumo principų, svarstytina, ar sąvoka turinys neturėtų būti pakeista sąvoka informacija. Pažymėtina, kad šios pastabos ir pasiūlymai 2023 m. birželio 8 d. buvo apsvarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų. Pritarti Pritariant LAT ir TD analogiškai pastabai – vietoj sąvokos „turinys“ įrašoma sąvoka „informacija“.
Atkreiptinas dėmesys, kad Visuomenės informavimo įstatyme vartojamas, terminas
„informacija“, o ne „turinys“, taip pat šio įstatymo 18, 19 straipsniuose
nustatyta, kokia yra neteikiama informacija, kas yra neskelbtina informacija, todėl tiek Visuomenės informavimo įstatyme, tiek Baudžiamojo kodekso naujajame straipsnyje suvienodinamas terminas „informacija“. 5. Generalinė prokuratūra 2023-06-131 DĖL Įstatymo Projekto NR. XIVP-2469 Generalinė prokuratūra išnagrinėjo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 118¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2469 (toliau – Projektas). Informuojame, kad iš esmės Projektui pritariame, tik atkreipiame dėmesį tai, kad Generalinės prokuratūros nuomone, siūlomas Projekto 118¹ straipsnis turėtų būti vertinamas sistemiškai su galiojančiu Baudžiamojo kodekso 118 straipsniu, pagal kurį padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų, t. y. sunkus nusikaltimas. Projekto 118¹ straipsnyje taip pat iš esmės numatytas padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką šiuolaikiniu būdu – internetu, kurio sklaida yra didžiausia, todėl ir pavojingiausia. Taigi, Projekto 118¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika nėra mažiau pavojinga nei Baudžiamojo kodekso 118 straipsnyje numatytoji. Nepaisant to, pagal Projekto 118¹ straipsnio sankciją nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina svarstyti Projekto 118¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos priskyrimą prie sunkių nusikaltimų, numatant atitinkamą sankciją ar sankcijas, galimai diferencijuotas priklausomai nuo sklaidos didinimo apimčių.
Pritarti iš dalies TTK 2023-11-30 klausymų metu visų subjektų (ir GP) sutarta padidinti sankcijos viršutinę ribą iki penkerių metų (iš nesunkaus į apysunkį nusikaltimą), tačiau jos nesuvienodinti su BK 118 straipsnio sankcija, nes naujajame BK 118(1) straipsnyje nusikalstama veika manytina mažiau pavojinga, negu kad BK 118 str. numatyta nusikalstama veika (padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką). 6. Valstybės saugumo departamentas 2023-06-141
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 118lstraipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2469 (toliau – Projektas), informuoja, kad iš esmės pritaria šiai teisėkūros iniciatyvai ir siūlymui kriminalizuoti neteisėto turinio sklaidos didinimą, kai tai atliekama manipuliuojant interneto platformų paskyromis. Vis tik manytume, kad siūlomą kriminalizuoti veiką apibūdinantis požymis – informacijos, nukreiptos prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, teritorinį vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, sklaida – galimai sudarytų ribotas prielaidas šį straipsnį inkriminuoti tuomet, kai informacijos sklaida būtų nukreipta prieš Lietuvos Respubliką, siekiant trikdyti valstybės institucijų veiklą, destabilizuoti padėtį Lietuvos Respublikoje ar kitaip pakenkti Lietuvos Respublikos interesams.
Manytina, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos draudžiamos skelbti informacijos sklaida (pažymėtina, kad draudžiama skelbti informacija nėra apibūdinta tik kaip nukreipta prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, teritorinį vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią) gali padaryti didelę žalą Lietuvos Respublikos interesams, pavyzdžiui, pakenkti valstybės stabilumui, tarptautiniams santykiams ir (ar) Lietuvos tarptautinei reputacijai, nors ir nebus nukreipta prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, teritorinį vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apsvarstyti galimybę Projektu siūlomo 118¹ straipsnio dispozicijoje po žodžio „sklaidą“ įrašyti žodžius „arba didino turinio, nukreipto prieš Lietuvos Respubliką, sklaidą, siekdamas trikdyti valstybės institucijų veiklą, destabilizuoti padėtį Lietuvos Respublikoje ar kitaip pakenkti Lietuvos Respublikos interesams, jei dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams“. Atkreipiame dėmesį, kad „didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams“ požymis vartojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 123 ir 123¹ straipsniuose.
Nepritarti Pasiūlymas apsvarstytas TTK 2023-11-30 klausymų metu, tačiau atsisakyta „didelės žalos Lietuvos interesams“ požymio, kadangi tokį požymį praktikoje sunku įrodyti ir tokios normos tampa „mirusiomis“,
„įžvelgtinos sudėtingos tokios nusikalstamos veikos įrodinėjimo galimybės.“
Komitetas pritardamas, kad svarstomu Projektu siūloma objektyvių ir subjektyvių požymių visuma galimai sudarytų ribotas prielaidas inkriminuoti šį straipsnį, kai informacijos sklaida būtų nukreipta prieš Lietuvos Respubliką, siekiant trikdyti valstybės institucijų veiklą, destabilizuoti padėtį Lietuvos Respublikoje ar kitaip pakenkti Lietuvos Respublikos interesams, tačiau abejoja, kad tokia nusikalstamos veikos sudėtis būtų lengvai įrodoma praktikoje, todėl reglamentavimas turi būti aiškus, kuriuo ir būtų įgyvendinti siekiami tikslai. Vienas iš teisėkūros principų yra aiškumo principas, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, tačiau termino „Lietuvos interesai“ samprata yra itin plati. 7. Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2023-06-231
Lietuvos kriminalinės policijos biure pagal kompetenciją išnagrinėjome pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 118¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2469 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikiame pastabas bei pasiūlymus. Apibendrintai pažymime, kad palaikome siekį užkirsti kelią Lietuvai priešiškų valstybių subjektų vykdomai neteisėtai veiklai socialiniuose tinkluose, tačiau, vertinant Įstatymo projektu teikiamame straipsnyje aprašytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, įžvelgtinos sudėtingos tokios nusikalstamos veikos įrodinėjimo galimybės.
Kartu su Įstatymo projektu registruotas ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2468 (toliau – VIĮ pakeitimo projektas), kuriame apibrėžta manipuliavimo interneto platforma sąvoka, tačiau ji nėra pakankamai aiški. VIĮ pakeitimo projekte, skirtingai negu siūlomoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118¹ straipsnio dispozicijoje, manipuliavimas interneto platformomis siejamas ne su visa interneto platforma, tačiau tik su tam tikrais jos elementais – interneto platformos paskyromis. Be to, vertinant VIĮ pakeitimo projekte nurodytą manipuliavimo interneto platforma apibrėžtį, nėra aišku, kokios apimties turinio sklaidos padidinimas būtų laikytinas užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę. Sistemiškai vertinant pateiktą Įstatymo projektą ir VIĮ pakeitimo projektą, matoma, kad siūloma kriminalizuoti tokius atvejus, kai dėl neteisėtų veiksmų turiniui, nukreiptam veikti prieš Lietuvos Respubliką, interneto platformos algoritmai suteiktų pirmenybę ir jis taptų pasiekiamas didelei interneto platformos vartotojų grupei, kas suponuotų sudėtingą tokių veiksmų kvalifikavimą ir atribojimą, vertinant, ar padaryta veika yra tokia pavojinga, kad asmenį būtų tikslinga traukti baudžiamojon atsakomybėn. Paminėtinas ir siūlomo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118¹ straipsnio pavadinime nurodytos neteisėtumo sąlygos abejotinas poreikis. Vertinant straipsnyje aprašomų nusikalstamų veiksmų pobūdį, kyla klausimas, ar turinio, nukreipto veikti prieš Lietuvos Respubliką, sklaida gali būti teisėta.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti žodžio „neteisėtas“ straipsnio pavadinime. Pritarti Atsižvelgiant į pastabas ir TTK 2023-11-30 klausymų metu išsakytus argumentus, teikiama Komiteto patobulinto įstatymo projekto XIVP-2469(2) 1 straipsnio redakcija: „1 straipsnis. Kodekso papildymas 118¹straipsniu Papildyti Kodeksą 118¹ straipsniu: „118¹ straipsnis. Informacijos sklaidos didinimas manipuliuojant internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis 1. Tas, kas manipuliuodamas internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis reikšmingai didino informacijos, nukreiptos veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, sklaidą baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-09-061 Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-979 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2468 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsnis tikslintinas siekiant tinkamai atskleisti ir apibrėžti kitose Įstatymo projekte nuostatose vartojamas sąvokas ir užtikrinti sistemišką reglamentavimą:
„interneto platforma“, tačiau galiojančiame Lietuvos Respublikos visuomenės
informavimo įstatyme sąvokos „interneto platforma“ turinys nėra apibrėžtas. Sąvoka „interneto platforma“ yra vartojama 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas), 3 straipsnio i punkte, todėl siūlome papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 87 dalį, teikiant nuorodą į Reglamentą (ES) 2022/2065. 1.2. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies turinį, turėtų būti tiksliau apibrėžta sąvoka „manipuliavimas interneto platforma“. Siūloma pakoreguoti ir vartoti sąvoką
„manipuliavimas interneto platformos paskyromis“, nes jos apibrėžtyje
nustatyta, kad siekiama manipuliuoti bei manipuliuojama ne visa interneto platforma (ne visu jos turiniu), o tik tam tikrais jos elementais, prie kurių vartotojas turi besąlygišką prieigą, t. y. interneto platformos paskyromis. Taip pat pabrėžtina, kad šia veika siekiama didinti ne pačios interneto platformos populiarumą, o būtent interneto platformos paskyrų turinio sklaidą ir prieinamumą. 1.3. Pagal Įstatymo projekto nuostatas nėra aišku, ar vartojamas terminas „interneto platforma“ taip pat apima ir interneto paieškos sistemas, todėl siūlytina Įstatymo projekte įtraukti sąvoką „manipuliavimas turinio sklaida interneto paieškos sistemoje per paskyras“, papildant Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnį nauja 26 dalimi.
Atitinkamai turėtų būti tikslinama Įstatymo projekto 1 straipsnio
atitinkamai 27–89 dalimis“. Terminas „interneto paieškos sistema“ apibrėžtas Reglamento (ES) 2022/2065 3 straipsnio j punkte. 1.4. Papildomos sąvokos „manipuliavimas turinio sklaida interneto paieškos sistemoje per paskyras“ įvedimas reikalingas, siekiant atskirti skirtingus interneto platformų ir interneto paieškos sistemų veikimo modelius ir turinio sklaidos didinimo būdus. Šios sąvokos įtraukimas į Įstatymo projektą užtikrintų teisinį aiškumą, kai į taikymo sritį patektų interneto platformos ir interneto paieškos sistemos. Turinio sklaidos didinimas manipuliavimo tikslais gali būti vykdomas ir interneto paieškos sistemose, todėl būtų nenuoseklu Įstatymo projektu siūlomas nuostatas taikyti tik interneto platformoms.
<...>
notifikavimo Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybėms narėms pagal Direktyvą (ES) 2015/1535 procedūros terminus, taip pat atsižvelgdami į tai, kad, vadovaujantis Reglamento (ES) 2022/2065 bei Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimo projekto nuostatomis, Reglamentą (ES) 2022/2065 įgyvendinanti institucija bus paskirta nuo 2024 m. vasario 17 d., siūlome tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatytą įsigaliojimo datą.
<...>
Pritarti Vyriausybės nutarimas dėl BK projekto XIVP-2469 vertinamas tiek, kiek yra derinamos Visuomenės informavimo įstatymo sąvokos su BK ir įstatymų įsigaliojimo data, siejant ją su Reglamentu (ES) 2022/2065.
Pritarti dėl sąvokų suvienodinimo: Visuomenės informavimo įstatyme ir Baudžiamojo kodekso 118(1) straipsnyje nustatyti vienodos sąvokos apibrėžimą (kuris jau nustatytas Rinkimų kodekse): „manipuliuoti internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis“, kad ši sąvoka būtų aiški ir suprantama praktiniame jos taikyme ir nubrėžiant atsakomybės apimtis/ribas Baudžiamajame kodekse, t. y. aiškiai nurodant, už ką taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kitų sąvokų Kodekso 118(1)straipsnyje neapibrėžiama, todėl nekils prieštaravimo nei pastaboje minėtam Reglamentui (ES) 2022/2065, nei Skaitmeninių paslaugų aktui (SPA). Kadangi Visuomenės informavimo įstatymo projekto XIVP-2468 4 straipsnyje nustatoma įsigaliojimo data, kuri turėtų būti siejama su Reglamentu (ES) 2022/2065, BK įstatymo projekte taip pat įrašomas 2 straipsnis „2. Įstatymo įsigaliojimas“ ir įsigaliojimo data suderinama su pagrindiniu Visuomenės informavimo įstatymu: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2024 m. vasario 17 d.“ Teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-2469(2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2023-12-13
Nr. XIVP-2469 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitas pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Komiteto pasiūlymus. Pritarti Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikia komiteto patobulintą projektą XIVP-2469(2)
2023-12-13 6.2. Pasiūlymai: 6.2.1. siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui papildomai apsvarstyti automatizuotų paskyrų ir jų grupių keliamų grėsmių demokratiniams rinkimų procesams kriminalizavimą ir įvertinti poreikį atitinkamai papildyti svarstomą projektą Nr. XIVP-2469. Nepritarti Manytina, kad naujas straipsnis apima ir manipuliavimą rinkimų atvejais, nes veika nukreipta prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą <...>. Be to, pasiūlymas nekonkretus, tik idėja, todėl reikalaujantis gilesnių diskusijų. 3, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2023-12-131 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1, 2 ir 3 punktuose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus pasiūlymus, taip pat Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktus pasiūlymus, siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 1 straipsnio pavadinimą, šiuo straipsniu įtvirtinamo 118¹ straipsnio pavadinimą bei 1 dalį ir Projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo Kodekso papildymas 118¹straipsniu Papildyti kodekso XVI skyrių Kodeksą 118¹ straipsniu: „118¹ straipsnis. Neteisėtas turinio Informacijos sklaidos didinimas manipuliuojant interneto platformomis internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis 1.
Tas, kas manipuliuodamas interneto platforma internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis reikšmingai didino turinio informacijos, nukreiptos veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, sklaidą baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ Pritarti Dėl tokios naujo BK 118(1) straipsnio redakcijos sutarė TTK 2023-11-30 klausymų dalyviai, pasiūlymui pritarta, Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikia komiteto patobulintą įstatymo projektą XIVP-2469(2) 4, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2023-12-13
Argumentai: Atsižvelgdami į tai, kad Reglamentą (ES) 2022/2065 įgyvendinanti institucija bus paskirta nuo
įsigaliojimo data yra nukeliama iki 2024-02-17, tikslinga įtvirtinti naują straipsnį ir nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Papildyti Projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas „Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. vasario 17 d. Pritarti Atsižvelgiant į Vyriausybės ir NSGK pasiūlymą, projektas papildytas nauju 2 straipsniu, kuriame ir nustatyta įstatymo įsigaliojimo data, suderinta ir su pagrindiniu Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu XIVP-2468. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-2469(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė