2149 Įstatymo projektas Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė XIVP-2717 2023-05-11 Registruotas

Lietuva · XIVP-2717 · 2023-05-11 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2023-05-11
  2. Aiškinamasis raštas · 2023-05-11
  3. Teisės departamento išvada · 2023-05-11
  4. Komiteto išvada · 2023-05-11

Lyginamasis variantas

2023-05-11 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO

ĮSTATYMO NR. XIV-1311 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

„14. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio redakcija:
„7 straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise

1.

Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:

1) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Vyriausybės įgaliota institucija – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;

2) savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;

3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, arba kai valstybinė žemė reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;

4) valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (toliau – Žemės ūkio duomenų centras) – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų, reikalingų Žemės ūkio duomenų centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;

5) kiti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti subjektai;

6) kiti įstatymų nustatyti subjektai.

Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:

1) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Vyriausybės įgaliota institucija – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;

2) savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;

3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, arba kai valstybinė žemė reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;

4) valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (toliau – Žemės ūkio duomenų centras) – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų, reikalingų Žemės ūkio duomenų centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;

5) kiti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti subjektai;

6) kiti įstatymų nustatyti subjektai. 2.

a) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;

b) viešojo naudojimo poilsio objektams;

c) gatvėms ir vietiniams keliams;

d) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;

e) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;

f) ūkinei komercinei veiklai;

g) kapinių priežiūrai;

h) piliakalnių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir apsaugai. 3. Valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalyje ir įtvirtintoms įstatymuose. 4. Valstybinę žemę miestų ir miestelių administracinėse teritorijų ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose, kartu su Vyriausybės nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotai,, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose., kurie pateikiami Žemės informacinėje sistemoje. Valstybės poreikiams reikalinga valstybinė žemė, kuri neperduodama patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, identifikuojama ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomas Vyriausybės tvirtinamose taisyklėse.

Vyriausybės nutarimą ir priėmimo–perdavimo aktus rengia Aplinkos ministerija, juos suderindama su Nacionaline žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija ir savivaldybėmis. 5. Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. 6. Valstybinės žemės sklypai, reikalingi viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija, jeigu tai nustatyta viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. 7. Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi.

Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojantys įstatymai nenumato galimybės tokį valstybinės žemės sklypą išnuomoti ar perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją.

Aplinkos ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija. 8. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, išskyrus sandorius dėl žemės servitutų nustatymo. Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško žemės ar kitus žemės sklypus. Šioje straipsnio dalyje numatyti apribojimai neriboja valstybinės žemės, valdomos patikėjimo teise, valdytojų teisės sudaryti Saugomų teritorijų įstatyme numatytas apsaugos sutartis. 9. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojas negali jam perduotų patikėjimo teise valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo.

Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyta, kad viešosios transporto infrastruktūros valdytojas turi teisę jam perduotus patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus išnuomoti ar perduoti laikinai neatlygintinai naudotis. 10. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Kai valstybinės žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas, suderinęs su Aplinkos ministerija, priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo dėl konkretaus žemės sklypo ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija. 11.

Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija ir valstybinės žemės sklypai perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 17. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. 18. Valstybinės žemės patikėtiniai žemės valdymo, administravimo ir naudojimo funkcijas atlieka naudodamiesi šio įstatymo 34 straipsnyje nurodyta Žemės informacine sistema. 19.

1) suteikta kitiems patikėtiniams;

2) šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms;

3) valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams;

4) regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinti;

5) Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;

6) valstybės funkcijoms vykdyti ir kitais atvejais, kai to reikia valstybinės žemės valdymui ir naudojimui įgyvendinti.“

„15. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 8 straipsnio redakcija:
„8 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)

Kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatytiems objektams eksploatuoti tvarką nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. 3. Valstybinės žemės sklypus neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoda:

1) savivaldybė savivaldybių tarybos – kai valstybinės žemės sklypai perduoti patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės meras (toliau – meras) arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas savivaldybės administracijos direktorius;

2) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;

3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui.

Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;

4) Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija – visais kitais atvejais. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. 4. Valstybinės žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. 5. Valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti.

Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. 6. Asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims. 7. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinės žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, panaudai, nustato Vyriausybė valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisyklėse. 87. Jeigu perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju. 98.

„16. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 9 straipsnio redakcija:
„9 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas

1) savivaldybė savivaldybių tarybos – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;

2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;

3) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;

4) Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas šios institucijos administracijos padalinio vadovas valstybės tarnautojas. 2.

1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus šio straipsnio 23 ir 24 dalyse nurodytus atvejus. Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.

Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

2) Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes;

3) jos reikia įgyvendinti Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Regioninės plėtros įstatymu, taip pat Investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;

4) šio straipsnio 7 dalyje nustatyto dydžio neviršijantys žemės plotai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;

5) ji reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti – Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatytais atvejais;

6) ji reikalinga valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Investicijų įstatymo nustatytais atvejais;

7) ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) – šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams;. 8) ji yra reikalinga Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, kai jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams. 7.

Laikoma, kad įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, jeigu šio žemės ploto plotis bet kuriame taške neviršija 10 metrų. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro griovys. Įsiterpusiame žemės plote suformuojamas žemės sklypas (žemės sklypai), kuris išnuomojamas besiribojančio žemės sklypo nuomininkui ir privalomai sujungiamas su pagrindiniu besiribojančiu žemės sklypu. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir išnuomojimo tvarką nustato Vyriausybė. 8.

1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti;

2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų. 9. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukciono būdu. 10. Su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti, tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka. 11. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą.

Kriterijus, taikomus valstybinės žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai, nustato Vyriausybė valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisyklėse. 12. Savivaldybėms išnuomojus joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad valstybinės žemės nuomininkas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja nuomos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus. 13. Valstybinė miško žemė išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai vykdyti. 14. Be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. 15. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. 16.

1) žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje ir Nekilnojamojo turto kadastre numatytą įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos. arba yra

2) žemės nuomininko iniciatyva keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio straipsnio 26 dalyje ir šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį nurodytus atvejus ir nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, Vyriausybės nustatyta tvarka šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime.

3) žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre kadastre įrašytą įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metų arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų ir nepateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė.

Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę. 4) valstybinės žemės nuomotojui, nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ir nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jei joje nebuvo numatyta galimybė statyti, nuomotojas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Šiuo atveju nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jei per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo. 19.

1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus turto vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;

2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti;

3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki bus pateiktas šis dokumentas arba pateikia prašymą nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. 24. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, jei statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės).

Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant masinį turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka;

2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti;

3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki bus pateiktas šis dokumentas arba pateikia prašymą nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. 25. Žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos:

1) prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami;

2) prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą) statinių ir (ar) įrenginių. Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atlyginat jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę. 26. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo.

Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus turto vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;

2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį;

3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos pateikti dokumentą apie statinio paskirties atitiktį žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai ir (ar) naudojimo būdui. Nepateikus šio dokumento, nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki šio dokumento arba prašymo nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pateikimo dienos.“

„19. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio redakcija:
„32 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija reguliuojant žemės santykius

1) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės, žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo klausimais;

2) nustato kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo taisykles, tokių kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo atvejus ir taisykles, galiojimo sustabdymo panaikinimo taisykles bei galiojimo panaikinimo atvejus ir taisykles;

3) nustato žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų valstybinės priežiūros tvarką;

4) tvirtina karinės infrastruktūros projektus; 4¹) nustato žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką;

5) nustato valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisykles, tvirtina pavyzdines sutarčių formas. 2.

1) rengia ir tvirtina žemės tvarkymo, administravimo apskaitos taisykles, metodikas ir instrukcijas;

2) rengia ir įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją kitas valstybines programas;

3) planuoja valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės valstybinės apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės biudžeto ir specialiųjų programų lėšas, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, skiriamas nurodytiems darbams, ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos;

4) koordinuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja, koordinuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą;

5) atstovauja valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą;

6) kaupia informaciją apie žemės tvarkymą, administravimą ir žemės reformą.;

7) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje;

8) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti;

9) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;

10) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustat

ytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;

11) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;

12) organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;

13) tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ir karinės infrastruktūros projektus;

14) organizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;

15) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą;

16) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;

17) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;

18) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;

19) organizuoja ir atlieka žemės išteklių naudojimo stebėseną;

20) kai yr

a pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo.

Vyriausybės įgaliotos institucijos ar kiti juridiniai asmenys:

1) rengia ir tvirtina žemės tvarkymo, administravimo apskaitos taisykles, metodikas ir instrukcijas;

2) rengia ir įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją kitas valstybines programas;

3) planuoja valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės valstybinės apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės biudžeto ir specialiųjų programų lėšas, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, skiriamas nurodytiems darbams, ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos;

4) koordinuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja, koordinuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą;

5) atstovauja valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą;

6) kaupia informaciją apie žemės tvarkymą, administravimą ir žemės reformą.;

7) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje;

8) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti;

9) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;

10) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatyta

is atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;

11) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;

12) organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;

13) tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ir karinės infrastruktūros projektus;

14) organizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;

15) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą;

16) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;

17) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;

18) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;

19) organizuoja ir atlieka žemės išteklių naudojimo stebėseną;

20) kai yra p

agrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Vyriausybės įgaliota institucija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;

21) prižiūri, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

22) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus;

23) rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę;

24) atlieka žemės išteklių naudojimo stebėseną;

25) įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemones;

26) organizuoja žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;

27) veikia valstybės vardu joms paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus sklypus miestų ir miestelių teritorijų ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, vykdo žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonių įgyvendinimą žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;

28) atliekant valstybinės žemės patikėtinių kontrolę, kai yra pagrindas manyti, kad valdant ir naudojant valstybinę žemę patikėjimo teise pažeistas viešasis interesas, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgalioto

s institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo.

Kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Vyriausybės įgaliota institucija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;

21) prižiūri, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

22) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus;

23) rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę;

24) atlieka žemės išteklių naudojimo stebėseną;

25) įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemones;

26) organizuoja žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;

27) veikia valstybės vardu joms paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus sklypus miestų ir miestelių teritorijų ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, vykdo žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonių įgyvendinimą žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;

28) atliekant valstybinės žemės patikėtinių kontrolę, kai yra pagrindas manyti, kad valdant ir naudojant valstybinę žemę patikėjimo teise pažeistas viešasis interesas, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Vyriausybės įgaliota institucija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą

29) koordinuoja žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių, nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atliekančių, geodezijos ir kartografijos darbus atliekančių specialistų mokymą;

30) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas.

3.

1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje;

2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti;

3) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;

4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;

5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti, ir šio įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Žemės ūkio duomenų centras;

6) organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;

7) tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemės konsolidacijos projektus, vietovės lygmens žemėtvarkos schemas, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus;

8) organizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;

9) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą;

10) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;

11) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;

12) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;

13) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną;

14) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo.

Nacionalinė žemės tarnyba:

1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje;

2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti;

3) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;

4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;

5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti, ir šio įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Žemės ūkio duomenų centras;

6) organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;

7) tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemės konsolidacijos projektus, vietovės lygmens žemėtvarkos schemas, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus;

8) organizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;

9) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą;

10) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;

11) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;

12) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;

13) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną;

14) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;

15) prižiūri ir kontroliuoja, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

16) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus;

17) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas.

1) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei;

2) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;

3) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas. 4. Savivaldybės meras savivaldybės teritorijoje:

1) tvirtina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

2) organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;

3) šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka išduoda sutikimus dėl valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose naudojimo klausimų;

4) sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;

5) apskaičiuoja atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju;

6) atlieka kitų įstatymų jam nustatytas funkcijas. 3) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei; 5.

Savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje: 4)1) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

2) organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;

3) teikia institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, pasiūlymus dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;

4) atlieka kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas. 5) sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;

6) teikia institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, pasiūlymus dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;

7) organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;

8) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas. 6.

1) rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, atlieka žemės išteklių naudojimo stebėseną;

2) įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemones;

3) organizuoja žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;

4) veikia valstybės vardu jai paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus sklypus miestų administracinėse ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;

5) atlieka kitų įstatymų jam nustatytas funkcijas, susijusias su žemės ūkio veikla.““

„20. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja toks šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo papildymas VI¹ skyriumi:

„VI¹ SKYRIUS

SAVIVALDYBIŲ, KAIP VALSTYBINĖS ŽEMĖS PATIKĖTINIŲ, PRIEŽIŪRA IR VEIKLOS KONTROLĖ

36¹ straipsnis. Savivaldybių, kaip valstybinės Valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir jų kompetencija

1) nustato savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių veiklos, išorinio vertinimo taisykles;

2) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas pagal kompetenciją. 3.

1) tikrina, ar savivaldybių administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;

2) derina arba atsisako derinti savivaldybių administravimo subjektų sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytuosius;

32) šio įstatymo 36² straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;

43) kreipiasi į teismą, kai savivaldybių administravimo subjektai valstybinės žemės patikėtiniai nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo;

54) ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti. 4.

1) susipažinti su savivaldybės administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;

2) privalomuoju nurodymu pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių priimtų administracinių sprendimų ar sandorių bei visos su jų sudarymu susijusios informacijos ir medžiagos, kurie susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu ir kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės valstybinės žemės patikėtinių kolegialių valdymo organų administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;

3) kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus valstybinės žemės patikėtinius dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;

4) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jie dar neįvykdyti;

5) kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės priežiūros patikrinimų atlikimo ir (ar) rezultatų apie atliktus patikrinimus pateikimo. 5. Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 362 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą. 65.

1) teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu.

Nacionalinės žemės tarnybos Valstybinės žemės patikėtinis pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet Vyriausybės įgaliotos institucijos pasiūlymą ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą ją per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2.

1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui valstybinės žemės patikėtiniui privalomąjį nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos privalomąjį nurodymą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per 5 darbo dienas nuo privalomojo nurodymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės įgaliotai institucijai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos privalomąjį nurodymą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti privalomąjį nurodymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto valstybinės žemės patikėtinio neveikimo. 3. Atlikdama išankstinę savivaldybės administravimo subjektų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:

1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus.

Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;

2) dalyvauti savivaldybės kolegialių administravimo subjektų valdymo organų posėdžiuose, kai svarstomi teikiami priimti projektai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, ir kai yra pagrindas pranešti savivaldybės tarybos nariams, kad svarstomi projektai neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų. 43.

1) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po neteisėto administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo nurodymu stabdo jo vykdymą;

2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodymo priėmimo dienos atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;

3) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydama teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių. 54.

„21. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 36 straipsnio redakcija:
„36 straipsnis. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė priežiūra

1) žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą;

2) žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad žemės ūkio naudmenos neapaugtų medžių, krūmų savaiminukų želdiniais ar kitais daugiamečiais sumedėjusiais augalais ir šie žemės sklypai būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį;

3) laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų;

4) eksploatuojant naudingąsias iškasenas, laikomasi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, žemės darbų vykdymo aprašų ir schemų, žemės gelmių naudojimo planų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė;

5) įgyvendinamos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytos dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo priemonės;

6) žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai;

7) nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai;

8) žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, po to, kai jie raštu buvo įspėti tai padaryti;

9) pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą įsigijus žemės ūkio paskirties žemės, užtikrinamas jos naudojimas žemės ūkio veiklai;

10) valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė valstybine žeme naudotis, nustatytų sąlygų. 4.

„22. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 64 straipsnio redakcija:
„64 straipsnis. Atsakomybės už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62 ir 63 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikymas, šių pažeidimų nagrinėjimo tvarka

Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės tarnautojai pradeda nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

part_4df8a1ad12c644caa95168fe82e751b5_end

Aiškinamasis raštas

2023-05-11 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR VI SKYRIAUS PAPILDYMO 35¹ IR 35² STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1311 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. XII-459 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 9, 20, 23, 25, 26, 30, 34, 37, 45 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS ĮGYVENDINANT YPATINGOS VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTUS ĮSTATYMO NR. XI-1307 2, 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 4, 17 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GEODEZIJOS IR KARTOGRAFIJOS ĮSTATYMO NR. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 24, 27 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO ĮSTATYMO NR. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 15, 15¹ IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 2 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR.

I-301 , 14 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMPENSACIJŲ UŽ VALSTYBĖS IŠPERKAMĄ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ DYDŽIO, ŠALTINIŲ, MOKĖJIMO TERMINŲ BEI TVARKOS, TAIP PAT VALSTYBĖS GARANTIJŲ IR LENGVATŲ, NUMATYTŲ PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYME, ĮSTATYMO NR. VIII-792 8, 9 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO NR. I-891 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 9, 23¹ IR 30² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.

XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“:

  • 14 punkto nuostatas, numatančias savivaldai suteikti daugiau galių, perleisti daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų, skirti daugiau dėmesio papildomų investicijų pritraukimui į regionus;
  • 133.1 papunkčio nuostatas, numatančias iš naujo nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, toliau – NŽT) tikslus, kad ji užtikrintų visuomeninę naudą, nestabdydama visuomenei reikalingų iniciatyvų;
  • 157.4 papunkčio nuostatas, numatančias, žemės naudojimo politikos formavimą perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – AM), o NŽT funkcijas – savivaldai;
  • 178 punkto nuostatas, numatančias savivaldybėms suteikti daugiau galių veikti savarankiškai, priimti sprendimus dėl investicijų plėtros, plėsti ir tobulinti viešąsias paslaugas, kelti gyvenimo kokybę ir vietovės patrauklumą;
  • 191.4 papunkčio nuostatas, numatančias aiškiai atskirti institucijų funkcijas, kad nebūtų dubliuojamas jų darbas ir būtų užtikrintas jo našumas, taip pat aiškiai apibrėžti institucijų atsakomybes, sukurti ir optimizuoti procesus, sudarančius sąlygas darniam šalies regionų vystymuisi, racionaliam inžinerinės, socialinės infrastruktūros planavimui, viešųjų erdvių tvarkymui, teritorijų pritaikymui visiems visuomenės nariams ir kitų Vyriausybės programoje bei galiojančiuose įstatymuose įtvirtintų siekių įgyvendinimui. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad žemė – ypatingas nuosavybės teisės objektas (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai).

Žemės sklypų turėjimas nuosavybės teise gali būti viena iš esminių sąlygų verslui pradėti ir jam plėtoti, viena iš būtinų ūkinės veiklos vykdymo prielaidų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas). Žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai). Valstybės pareiga užtikrinti, kad žemė būtų naudojama racionaliai, kad ji būtų saugoma, kyla inter alia iš Konstitucijos 54 straipsnio nuostatų, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 dalis), kad įstatymu draudžiama inter alia niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis, skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 dalis), iš konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, kitų Konstitucijos nuostatų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisiškai reguliuojant santykius, susijusius su žemės naudojimu verslui, ūkinei veiklai, būtina paisyti žemės, kaip gamtos ištekliaus, prigimties ir jos, kaip nekilnojamojo turto, specifikos; iš Konstitucijos kyla galimybė ir būtinybė su žemės, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto (ir vienos iš verslo sąlygų – ūkinės veiklos vykdymo prielaidų), įsigijimu bei valdymu, taip pat su perleidimu susijusius santykius teisiškai reguliuoti taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų pakenkti žemei kaip ypatingai Konstitucijos ginamai ir saugomai vertybei, pažeisti kitų konstitucinių vertybių; minėta iš Konstitucijos kylanti galimybė ir būtinybė suponuoja inter alia tai, kad šių santykių teisinis reguliavimas negali neturėti tam tikrų ypatumų, palyginti su kitų nuosavybės santykių teisiniu reguliavimu; su žemės (kaip ir kitų gamtinės aplinkos objektų) nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo pagrindai kyla iš pačios Konstitucijos; žemės (inter alia žemės nuosavybės, naudojimo) santykių teisinis reguliavimas gali būti diferencijuojamas pagal tai, ar atitinkami žemės sklypai priskirtini žemės ūkio paskirties, ar kitokios paskirties žemei; diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą,inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus; minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti (2006 m. kovo 30 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisiškai reguliuojant santykius, susijusius su žemės naudojimu verslui, ūkinei veiklai, būtina paisyti žemės, kaip gamtos ištekliaus, prigimties ir jos, kaip nekilnojamojo turto, specifikos; iš Konstitucijos kyla galimybė ir būtinybė su žemės, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto (ir vienos iš verslo sąlygų – ūkinės veiklos vykdymo prielaidų), įsigijimu bei valdymu, taip pat su perleidimu susijusius santykius teisiškai reguliuoti taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų pakenkti žemei kaip ypatingai Konstitucijos ginamai ir saugomai vertybei, pažeisti kitų konstitucinių vertybių; minėta iš Konstitucijos kylanti galimybė ir būtinybė suponuoja inter alia tai, kad šių santykių teisinis reguliavimas negali neturėti tam tikrų ypatumų, palyginti su kitų nuosavybės santykių teisiniu reguliavimu; su žemės (kaip ir kitų gamtinės aplinkos objektų) nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo pagrindai kyla iš pačios Konstitucijos; žemės (inter alia žemės nuosavybės, naudojimo) santykių teisinis reguliavimas gali būti diferencijuojamas pagal tai, ar atitinkami žemės sklypai priskirtini žemės ūkio paskirties, ar kitokios paskirties žemei; diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą,inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus; minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti (2006 m. kovo 30 d. nutarimas). Žemės valdymo ir naudojimo pertvarka suplanuota dviem etapais:

I etapas.

Pirmajame etape įstatymai buvo priimti siekiant užtikrinti, kad Aplinkos ministerija nuo 2023 m. sausio 4 d. formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos būtų tiesiogiai pavaldi Aplinkos ministerijai. Pirmojo etapo įstatymuose įtvirtinta, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės – valstybinės žemės valdytojos (patikėtiniai) miestų ir miestelių administracinėse ribose. Žemės ūkio ministerija formuos žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo plėtros politiką. 2022 m. birželio 30 d. Seime buvo priimti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimai, kuriais pritarta valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformai. Aplinkos ministerijai nuo 2023 m. sausio 4 d. priskirta formuoti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo politiką, pasikeitė NŽT pavaldumas – šią įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perėmė Aplinkos ministerija. II etapas. 2022 m. birželio 30 d. priėmus Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus, prasidėjo antrasis pertvarkos etapas – suplanuota ir vykdoma sisteminė valstybinės žemės priežiūros, NŽT funkcijų ir vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu įvertinamos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, vykdomų funkcijų pasiskirstymu, vykdymu ir procesų optimizavimu, kitais minėtos valdymo srities teisinio reguliavimo klausimais.

Teikiamais įstatymų pakeitimų sprendimais siekiama Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei. Šių tikslų siekiama sudarant sąlygas priimti integruotus, tarpusavyje suderintus, savalaikius žemės valdymo, teritorijų planavimo, statybos, nekilnojamojo turto kadastro ir kitus sprendimus, formuoti vieningą šių sričių politiką, vykdyti efektyvesnę valstybinės žemės valdymo ir naudojimo priežiūrą, mažinti administracinę naštą, užtikrinant sklandų visuomenei svarbių projektų įgyvendinimą ir kitų sprendimų priėmimą (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Siūlomais įstatymų pakeitimo projektais tikslinamos, papildomos, panaikinamos nuostatos, siekiant išspręsti esamo teisinio reguliavimo trūkumų, ribojančių tęstinės žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos įgyvendinimą, problemą. Pagrindinis siūlomų įstatymų pakeitimų projektų tikslas - pašalinti esamo teisinio reguliavimo trūkumus, kurie riboja tęstinį ir nuoseklų žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos įgyvendinimą. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Atsižvelgiant į žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir priežiūros pertvarkos mastą, antrajame pertvarkos etape buvo numatyta įtraukti suinteresuotąsias valstybės ir savivaldybių institucijas, nevyriausybines organizacijas, peržiūrėti Žemės įstatymo ir susijusių įstatymų nustatyto teisinio reguliavimo turinį. 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr.

V-151 „Dėl darbo grupės žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos antrojo etapo klausimams spręsti sudarymo“ aplinkos ministras sudarė darbo grupę, kuriai pavesta teikti Aplinkos ministerijai konkrečius pasiūlymus dėl 2022 m. birželio 30 d. Seime priimto Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir jo lydimųjų įstatymų tobulinimo ir kitus pasiūlymus, susijusius su žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir priežiūros teisinio reguliavimo tobulinimu, pasitelkiant specialistus, ekspertus, kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovus. 1 pav. Aplinkos ministro įsakymu sudarytos darbo grupės sudėtis Darbo grupės veiklos laikotarpis: 2022 m. rugsėjis – 2023 m. sausis.

Darbo grupės veikla:

  • Darbo grupės susirinkimuose diskutuota šiomis temomis: o Žemės ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams; o Servitutų nustatymo (sandoriu ir (ar) administraciniu aktu); o Valstybinės žemės nuomos (sutarčių nutraukimo ir kt. klausimų); o Atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje; o Žemės naudojimo valstybinės kontrolės; o Savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūros ir kontrolės; o Geodezijos ir kartografijos klausimų; o Sutikimų, įvairių derinimo procesų perdavimas patikėtiniams, tikslinant patikėjimo teisės turinį; o Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo problematikos; o Žemės konsolidacijos; o Sąvokų nustatymo ir (ar) tikslinimo; o Įstatymų nuostatų suvienodinimo; o Ir kt.
  • Visiems Darbo grupės nariams sudarytos galimybės teikti pasiūlymus;
  • Surengta 12 Darbo grupės susitikimų;
  • Surengti 29 papildomi susitikimai su atskirais Darbo grupės nariais ir (ar) kitomis suinteresuotomis institucijomis teisinio reguliavimo nuostatoms aptarti, detalizuoti;
  • Parengtas ir suderintas Darbo grupės siūlymų apibendrinimas, kurio pagrindu parengtas šis įstatymų pakeitimų paketas;

Aplinkos ministerija pasiliko galimybę kreiptis į Darbo grupę ir teikti papildomam aptarimui pertvarkos metu kylančius klausimus. Parengtų įstatymų pakeitimų projektų tikslai ir uždaviniai:

Praktikoje būna atvejų, kai VTPSI ir NŽT bendradarbiaujant vykdomi planiniai ar neplaniniai statybos patikrinimai ar žemės naudojimo valstybinė kontrolė, siekiant kuo efektyviau bei greičiau išaiškinti valstybinės žemės užėmimo savavališkai pastatytais statiniais atvejus, šių statinių šalinimo klausimus, organizuojami bendri patikrinimai, dalijamasi informacija apie nustatytus pažeidimus ar jų pašalinimą bei suteikiama kita reikiama tarnybinė pagalba, taip pat abi institucijos dalyvauja teismuose, jei ginčas, pavyzdžiui, vyksta dėl neteisėtos statybos valstybinėje žemėje. Įvertinus šių abiejų institucijų vykdomas veiklas ir siekiant optimizuoti dviejų institucijų vykdomas funkcijas, nuspręsta, kad NŽT vykdomos priežiūros funkcijos turi būti patikėtos specializuotai institucijai, todėl parengti teisės aktų pakeitimai, nustato, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos procesų priežiūros funkcijos perduodamos VTPSI. Dėl žemės naudojimo valstybinės priežiūros Vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę per 2022 metus NŽT pagal sudarytą 2022 metų žemės tvarkymo darbų planą[¹] suplanavo atlikti virš 8000 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų. 2022 metais visuomenė buvo aktyvi NŽT teikdama informaciją apie galimus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus. Pagal gautus asmenų pranešimus ar skundus atlikti 2989 neplaniniai patikrinimai. 2022 metais NŽT iš viso atliko 9818 planinių ir neplaninių žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų. Tikrinant, ar anksčiau nustatyti pažeidimai yra pašalinti, atlikti 1469 patikrinimai. 2 pav.

2 pav. NŽT atlikti planiniai ir neplaniniai patikrinimai per 2022 metus pagal Lietuvos rajonus[²] Vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, vienoje iš prioritetinių sričių – kitos paskirties žemės sklypų patikrinimai: atlikti 2664 planiniai ir 1343 neplaniniai kitos paskirties žemės sklypų naudojimo patikrinimai, tai sudaro beveik 41 proc. nuo bendro visų atliktų patikrinimų skaičiaus. Taip pat atlikti kiti patikrinimai pagal nustatytas planinių patikrinimų prioritetines sritis: 885 dėl apleistų privačių ir valstybinės žemės sklypų, taip pat valstybinės žemės plotų, nesuformuotų atskirais žemės sklypais; 611 – dėl valstybinės žemės plotų, nesuformuotų atskirais žemės sklypais; 395 – dėl žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais; 806 kiti žemės naudojimo patikrinimai[³]. 2022 metais žemės naudojimo valstybinė kontrolė sustiprinta kitos paskirties žemės sklypų (namų valdų) patikrinimams dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo (naudojimo) atlikti. Orientuotasi ir į žemės sklypų, greta kurių valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose yra įrengtų laikinųjų nesudėtingųjų statinių, patikrinimus. Tai iš esmės ir lėmė žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kai savavališkai užimta (naudojama) valstybinė žemė, skaičiaus padidėjimą. 3 pav. 2022 m. NŽT nustatytų ir atliktų planinių patikrinimų skaičius pagal prioritetines sritis[⁴] Pažeidėjams administraciniais nurodymais nustatyta sumokėti iš viso 23 072 eurus baudų. Vykdydami administracinius nurodymus, pažeidėjai sumokėjo iš viso 17 762 eurus baudų. Taip pat, 2022 metais priimti 1695 nutarimai paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje ir ANK 333 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pažeidimų. Administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys pareigūnai 2022 metais išnagrinėjo 2705 administracinių nusižengimų bylas ir pažeidėjams surašė nutarimus, kuriais paskyrė iš viso 21 295 eurų baudų. Per 2022 m.

Per 2022 m. VTPSI buvo atlikti 1153 ūkio subjektų ir statybos objektų patikrinimai (iš jų - 773 planiniai, 380 – neplaniniai patikrinimai)[⁵]. Planiniams patikrinimams rizikingiausi objektai (subjektai) atrenkami pagal VTPSI Rizikos valdymo informacinės sistemos (toliau – RVIS) rezultatus, t. y. automatiniu būdu RVIS įdiegtų modelių pagalba. RVIS kasmet yra atnaujinamos statybos rūšių ir paskirčių rizikingumo klasifikatorių (ypatingiems ir neypatingiems statiniams) reikšmės ir kriterijų, kurie įtraukiami į atrankos modelius, reikšmingumai. Didžiausias dėmesys 2022 metais buvo skiriamas naujų (dviejų ir daugiau butų) statinių statybai, taip pat statinių modernizavimui, rekonstrukcijai. Svarbu paminėti, kad atliekant kitos paskirties žemės naudojimo patikrinimus, kviečiami VTPSI atstovai, kurie vertina kitos paskirties žemėje esančių statinių teisėtumą. Įvertinus, kad kitos paskirties žemės sklypai daugumoje yra užstatytos statiniais teritorijose ir šių žemės sklypų naudojimo patikrai per 2022 metus suteiktas aukštas prioritetas, darytina prielaida, kad bent 80 proc. nuo visų patikrinimų, patikrose VTPSI dalyvavimas buvo reikalingas. 4 pav. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir statinių statybos valstybinės priežiūros procesas Dėl žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros NŽT atlieka teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, kai rengiamos žemėtvarkos schemos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, visais kitais atvejais, kai rengiami teritorijų planavimo dokumentai -teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI. Vadovaujantis Žemės įstatymo 37 straipsnio nuostatomis, specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami žemėtvarkos schemos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai.

2022 metais per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS) užsakytos 10 737 paslaugos, iš jų:

  • 9 527 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo paslaugos (virš 88 proc.);
  • 1 205 kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo paslaugų (11 proc.);
  • 5 žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo paslaugos (iki 1 proc.). 2022 metais patikrinti 8 206 žemėtvarkos planavimo dokumentai (iš jų: 7097 – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai; 907 – kaimo plėtros žemėtvarkos projektai; 3 – žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai; 199 – žemės reformos žemėtvarkos projektai) ir surašyti žemėtvarkos planavimo dokumentų patikrinimo aktai su išvada dėl tikslingumo tvirtinti /netvirtinti[⁶]. VTPSI atlikdama teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, per 2022 metus pateikė teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktų su teigiama išvada 553 vnt., 4 vnt. – su neigiama išvada, 257 vnt. - dėl nustatytų pažeidimų sustabdė /nutraukė teritorijų planavimo dokumentų tikrinimą. part_fc88684f3cf34c81855cf88512a6f19c_end

Išduoti teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktai su išvada, vnt. Sustabdyti tikrinti teritorijų planavimo dokumentai**, vnt. Nutraukti tikrinti teritorijų planavimo dokumentai***, vnt. teigiama (pritariama teikimui tvirtinti) neigiama (nepritariama teikimui tvirtinti)

BP
SP
DP
BP
SP
DP
BP
SP
DP
BP
SP
DP
16
96
441
1
3
1
28
228

BP – bendrojo planavimo dokumentai; SP – specialiojo planavimo dokumentai; DP – detaliojo planavimo dokumentai. Lentelė 1. VTPSI atlikta per 2022 m. teritorijų planavimo valstybinė priežiūra Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nuostatas teritorijų planavimo dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR).

Per 2022 metus TPDR registruota virš 600 specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir žemėtvarkos schemų). 3 pav. pavaizduotas teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir žemėtvarkos schemų) žemėlapio fragmentas parodo išduodamų dokumentų intensyvumą geografiniu aspektu. 5 pav. Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir žemėtvarkos schemų) žemėlapio fragmentas[⁷]

Siekiama skaidrinti ir optimizuoti valstybinės žemės valdymą ir naudojimą, suteikiant vietos savivaldai galimybę efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją užtikrinant, kad savivaldybės visoje šalies teritorijoje veiktų vieningai (netaikytų skirtingų tvarkų ir standartų žemėtvarkos srityje, sprendimus priimtų vadovaudamosi kompleksiniu požiūriu į įstatymų keliamus uždavinius). Siūlomais įstatymų pakeitimais vietos savivaldai miestuose ir miesteliuose suteikiama galimybė efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją, vykdyti įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams, kartu įgyvendinant efektyvaus ir racionalaus valstybės turto valdymo tikslus.

Suteikiant (išplečiant) savivaldybėms patikėjimo teisę miestuose ir miesteliuose, kartu įtvirtinamos valstybės interesus apsaugančios ir atitiktį Konstitucijai užtikrinančios nuostatos:

  • Savivaldybėms suteikiama patikėjimo teisė neapima teisės disponuoti valstybine žeme;
  • Savivaldybėms patikėjimo teise perduodama valstybinė žemė Vyriausybės nutarimu ir numatoma galimybė Vyriausybei priimti sprendimus dėl savivaldybių patikėjimo teisės pasibaigimo valstybei svarbiais atvejais;
  • Savivaldybėms kaip patikėtiniams neperduodama valstybei svarbiems projektams reikalinga valstybinė žemė;
  • Sustiprinta savivaldybių kaip patikėtinių veiklos kontrolė. 3. Atsisakyti perteklinių NŽT procedūrų – valstybinės žemės naudojimo ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos projektų valstybinės priežiūros funkcijas perskirstant taip, kad būtų geriausiai įgyvendinami subsidiarumo, vieno langelio, efektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kiti viešojo administravimo principai. NŽT centriniame padalinyje esantis skyrius atlieka žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, taip pat žemės valdų (žemės konsolidacijos projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų bei žemės reformos žemėtvarkos projektų) valstybinę priežiūrą. Visais kitais atvejais teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI, kurioje šią veiklą vykdo ne teritoriniu principu veikiantis Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamentas. VTPSI taip pat vykdo statybos valstybinę priežiūrą, atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus.

Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, NŽT teritorinis padalinys, rengdamas minėtus projektus, dalyvauja išduodant planavimo sąlygas, juos derinant. Taigi, NŽT centrinis padalinys ir NŽT teritorinis padalinys, būdami kaip viena institucija, projektų rengime dalyvauja ir kaip sprendimus priimantis, ir kaip kontroliuojantis subjektas. Savivaldybės kaip valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose patikėtinės (valdytojos), išdavinės visų rūšių sutikimus, vykdys įvairius derinimo procesus, nedubliuojant funkcijų su NŽT. 4. Įstatymų pakeitimų nuostatose aiškiai atskirti dviejų institucijų – ŽŪM ir AM funkcijas. Siekiant efektyvesnio valstybinės žemės valdymo ir naudojimo, kad šios žemės naudojimas duotų didesnę tiesioginę naudą valstybei, numatoma perskirstyti institucijų funkcijas aiškiai atskiriant žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros sritis nuo žemės naudojimo politikos formavimo srities. AM nuo 2023-01-04 formuoja valstybės politiką žemės tvarkymo: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą (toliau – žemės valdymo ir naudojimo politika). Atitinkamai pakeistas NŽT pavaldumas iš ŽŪM į AM. Nuo 2023-01-04 ŽŪM formuoja valstybės politiką žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Erika Giedraitienė tel. 8 696 75 865, el. p. [email protected], patarėja Rūta Brazdžiūnienė tel. 8 616 55061, el. p. [email protected], patarėja Aistė Vidžienė tel. Tel.

Tel. 8 695 71392, el. p. [email protected], patarėja Jurgita Augutienė, tel. Nr. 8695 50 265, el. p. [email protected], analitikė Gintarė Tamašauskaitė-Janickė, tel. Nr. 8 669 59056, el. p. [email protected], patarėja Jurgita Gricė, tel 8 686 07538, el.p. [email protected], patarėjas Jaroslav Žibort, tel. 8 695 54781, el. p. [email protected], Erdvinių duomenų politikos grupės vadovė - Aušra Kalantaitė, tel. Nr. 8 669 52682, el. p. [email protected], patarėja Jurgita Milieškaitė tel. Nr. 8 620 53766, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:

Žemės įstatymas

1) Šiuo metu Žemės įstatyme nėra sąvokos „įrenginiai”. 2) Šiuo metu Žemės įstatyme nėra sąvokos „įsiterpęs žemės plotas”. Įstatymo nuostatomis neatskleidžiami „įsiterpusių“ valstybinės žemės sklypų kriterijai (arba papildomos sąlygos), o pati formuluotė „įsiterpę sklypai“ gali būti interpretuojama itin plačiai, pavyzdžiui: „įsiterpusiu“ sklypu gali būti laikomas nors ir įsiterpęs tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų, tačiau nuo jų nutolęs ir su išnuomotais valstybinės žemės sklypais nesiribojantis žemės sklypas (ir pan.). Teisiniu požiūriu toks sklypas gali būti išnuomotas nuo jo nutolusio valstybinio žemės sklypo nuomininkui. Dėl šios priežasties minėtų Žemės įstatymo nuostatų praktinis įgyvendinimas gali „užprogramuoti“ šio įstatymo tikslų neužtikrinančią valstybinės žemės sklypų išnuomojimo išskirtinėmis lengvatinėmis sąlygomis (mažesne kaina) praktiką, kuomet atskiroms asmenų kategorijoms (t. y. esamiems valstybinės žemės nuomotojams) bus sudaroma išimtinė galimybė išsinuomoti valstybinės žemės sklypus neužtikrinant vėlesnio tikslinio jų naudojimo. 3) Šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme apibrėžtos sąvokos „Žemės tvarkymas“, „Žemės valdos projektas“. Nors Žemės įstatyme yra vartojami terminai „žemėtvarka“ (Žemės įstatymo VII skyriuje) bei „žemėtvarkos dokumentai“, tačiau tokios sąvokos įstatyme nėra pateiktos.

Atsižvelgiant į minėtus trūkumus bei siekiant teisinio aiškumo, apibrėžiant sąvoką „žemės konsolidacija“ bei kitus vartojamus terminus ir formuluotes, reikalinga Žemės įstatymo projektą papildyti sąvoka „žemėtvarka“. 4) Šiuo metu Žemės įstatyme nurodomi konkretūs institucijų pavadinimai. 5) Valstybinė žemė pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą išnuomojama be aukciono statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. NŽT specialistai, atlikę patikrinimą naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), 35.4 papunktyje nustatyta tvarka ir nustatę, kad žemės sklype esantis statinys yra sunykęs, kreipiasi į savivaldybę, kad ši pateiktų išvadą, ar statinys tinkamas naudoti pagal paskirtį. Valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaroma, jeigu statinio naudojimo priežiūrą atliekanti institucija, t. y. savivaldybė, nustato, kad statinys netinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Tačiau statinio savininkas negali jo sutvarkyti, kadangi neturi teisės į žemės naudojimą (LAT 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, LAT 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2022).

6) Pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra leidžiama pakeisti statiniams eksploatuoti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą (Žemės įstatymo 24 straipsnis), tačiau, kai statinio paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, valstybinės žemės nuomos sutartis statiniams eksploatuoti nesudaroma, nes, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, statinio paskirtis turi atitikti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (LAT 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, taip pat LAT 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). 7) Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad statiniams eksploatuoti valstybinės žemės sklypai išnuomojami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. NŽT teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“, reglamentuotu žemės sklypų, reikalingų statiniams eksploatuoti ploto apskaičiavimu, nustatę, kad statiniams eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas yra per didelis (dalis žemės sklype buvusių statinių nugriaunama arba sunyksta), valstybinės žemės nuomininkui siūlo pakeisti nuomos sutartį.

Pastarajam nesutikus, kreipiamasi į teismą ir pradedamas ilgas bylinėjimosi procesas (LAT 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019 ir LAT 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2020). 8) Įstatymo 9 straipsnio 17 dalis nustato, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Esama formuluotė nepagrįstai referuoja į nuomos sutartyje numatytą paskirtį, o ne į žemės paskirtį ir naudojimo būdą, nurodytus Nekilnojamojo turto registre. Taip pat aptariama Įstatymo nuostata nenumato nuomininko įspėjimo ir termino pašalinti pažeidimą nustatymo, nors aptariami pažeidimai – sklypo naudojimas ne pagal paskirtį ar naudojimo būdą ar jo paskirties ar naudojimo būdo keitimo veiksmai – yra ištaisomo pobūdžio ir pažeidimų pašalinimas leistų tęsti sutartinius santykius, įgyvendinti sutartinių santykių išsaugojimo (lot. favor contractus) principą ir išvengti didelių išlaidų privataus turto valstybiniame žemės sklype išpirkimui.

9) Įstatymo 9 straipsnio 18 dalis nustato, kad sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Šis 2 metų laikotarpis atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos sutarčių keitimo procedūrų, detaliojo planavimo procedūrų, architektūrinių ir urbanistinių konkursų, projektinių pasiūlymų derinimo ir statybą leidžiančių dokumentų gavimo faktinę trukmę yra per trumpas ir turėtų sudaryti 4-5 metus. Taip pat Įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje trūksta nuostatos, kad šis terminas valstybinės žemės patikėtinio sprendimu gali būti pratęstas, jei nuomos sutarties pažeidimas nepašalinamas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuomininko valios (pvz. dėl nepagrįstų sklypo bendraturčių ar kaimynų prieštaravimų, valstybės ar savivaldos institucijų biurokratizmo, procedūrų vilkinimo ir pan.) arba jeigu termino pažeidimui pašalini pratęsimas labiau atitiktų valstybės interesus negu statinių ir įrenginių išpirkimas nutraukus sutartį.

10) Įstatymo 9 straipsnio 20 dalis nustato, kad jeigu per 2 metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo dienos valstybinės žemės sklypo nuomininkas nepradeda naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo ir valstybinės žemės sklypo nuomotojas nustato, kad valstybinės žemės sklype eksploatuojami esami statiniai ar įrenginiai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės sklypo nuomininkas privalo sumokėti žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 5 procentams valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra pakeisti, vidutinės rinkos vertės. 11) Žemės įstatymo 10 straipsnyje (buvęs 9¹ straipsnis) reglamentuojamas atlyginimo apskaičiavimas už teisę statyti statinius ir (ar) juos rekonstruoti, tačiau neaptarti atvejai, kai žemės sklype yra keli tam pačiam savininkui priklausantys statiniai, atlyginimo dydis turi būti apskaičiuojamas, atsižvelgiant į kiekvienam statiniui reikalingą eksploatuoti žemės sklypo dalį, ar atlyginimas turi būti apskaičiuojamas pagal visą tam asmeniui išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotą.

12) Žemės įstatymo 10 straipsnyje (buvęs 9¹ straipsnis) nėra numatyta atlyginimo už teisę statyti išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose apskaičiavimo tvarka, kai statomi statiniai, kurių elementai priskiriami kilnojamiems daiktams, tačiau jiems įrengti panaudojamas visas žemės sklypas. 13) Žemės įstatymo 9¹ straipsnyje nurodomos mokesčio mokėjimo taikymo išimtys turi būti papildytos, nes šiuo metu išimtis taikoma tik pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą. 14) Susitarti dėl servituto patikėtiniams yra draudžiama ir praktikoje susiduriama su problema, kai valstybinės žemės patikėtiniai atsisako sudaryti sandorius dėl servituto nustatymo, o tokie servitutai administraciniais aktais negali būti nustatyti;

15) Žemės įstatymo (įsigaliojusio nuo 2023-01-04) 22 str.

9 dalis nustato, kad „Kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu ir (ar) kai valstybinės žemės patikėtiniui nesuteikta kompetencija nustatyti servitutą, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo visais atvejais turi Nacionalinė žemės tarnyba.“

16) VĮ Valstybinių miškų urėdija (patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą) neturi teisės sudaryti sandorius dėl žemės servitutų, kai jų negalima nustatyti administraciniu aktu, pagal iki 2022 m. birželio 30 d. galiojusią Žemės įstatymo redakciją jų patikėjimo teise valdomuose sklypuose servitutus reikia nustatinėti teisminiu būdu;

17) Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos.“, tačiau nenumatyta išimtis apsaugos sutartims, Valstybinės miškų urėdijos sudaromoms pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas.

18) Per žemės reformos eigą, rengiant privatizuojamų ar kitų valstybinės žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentus bei žemės sklypų planus, formuojant šiuos sklypus administraciniu aktu, nebuvo užtikrintas tinkamas nekilnojamojo daikto naudojimas pagal paskirtį (pvz., sprendiniai dėl patekimo į žemės sklypą ar kitą objektą nebuvo suprojektuoti patvirtintame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, arba buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti), nors pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą tai turėjo būti padaryta. Viena iš galimybių sprendžiant nekilnojamojo daikto naudojimo pagal paskirtį klausimą gali būti kelio, statinio ar kt. servituto nustatymas. Remiantis preliminariais skaičiavimais, šiuo metu yra žinoma apie maždaug 4 800 atvejų, kai žemės sklypams nėra suprojektuoto privažiavimo į šiuos žemės sklypus ir nenustatyti servitutai. Galimybė nustatyti servitutus tokiems žemės sklypams yra tik kreipiantis į teismą. 19) Kadastrinių matavimų metu negali būti keičiamos servituto galiojimo apimtys, nustatomas servitutas turi tenkinti tam tikras sąlygas. 20) Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.

Ši norma neatspindi praktikoje dažno atvejo, kai teritorijų planavimo dokumentas yra patvirtintas seniau ir sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) jau nebegali būti priimtas kartu su šio dokumento tvirtinimu. 21) Įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nustato, kad galimybė keisti nuomojamo valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, arba jos pakeitime gali būti nurodoma, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatyta galimybė išnuomotame valstybinės žemės sklype pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą kita paskirtimi ir (ar) būdu. Ši nuostata gali būti suprantama dviprasmiškai tais atvejais, kai tai pačiai teritorijai taikomi vieno lygmens teritorijų planavimo dokumentai tokią galimybę numato, o kito lygmens – ne. Pavyzdžiui, detalusis planas privatizuotam pastatui, esančiam neprivatizuojamoje žemėje, suformuotame sklype numato visuomeninių teritorijų naudojimo būdą, o bendrasis planas jame leidžia ir komercinės paskirties teritorijų naudojimo būdą. Jei vadovautumės Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, pagal kurį yra taikytini žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, išeitų, kad galimybės keisti žemės naudojimo būdą į komercinį tokiame sklype nėra, nors bendruoju planu tokia galimybė numatyta ir draudimas keisti naudojimo būdą jokio viešo intereso neapsaugotų. Tai yra įstatymų kolizija, kuri turėtų būti pašalinta.

22) Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje pateikta tokia Žemės informacinės sistemos paskirtis - naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį žemės kiekybines ir kokybines savybes. Žemės informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba. 23) Žemės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Žemės išteklių naudojimo stebėseną sudaro: 1) natūralių ir antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsena; 2) žemės ūkio naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsena; 3) žemės naudmenų melioracinės būklės stebėsena. 24) Žemės įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Žemės išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, atlieka - Žemės ūkio duomenų centras. 25) Žemės įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Žemės naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama panaudojant naujausią kartografinę medžiagą ir erdvinius duomenis, žemės informacinės sistemos, kitų valstybės informacinių sistemų ir (ar) valstybės registrų duomenis apie gamtos išteklius, kompleksinės aplinkos stebėsenos ir kitų stebėsenų medžiagą. 26) Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nenustatyta skundų /prašymų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarka;

27) Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žemės paėmimo projektas rengiamas siekiant suprojektuoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir (ar) po žemės sklypo padalijimo likusį visuomenės poreikiams neimamą (-us) žemės sklypą (-us).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte detalizuojami specialiajame plane, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo reikalavimai, nustatomi planuojamos naudoti ir užstatyti teritorijos kokybiniai ir kiekybiniai parametrai. Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad jeigu po žemės sklypo padalijimo liekantis visuomenės poreikiams neimamas kitos paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,04 ha, žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha, o miškų ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha arba likusio visuomenės poreikiams neimamo žemės sklypo dėl jam nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nebus galima naudoti pagal to žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, toks žemės sklypas žemės savininko prašymu, pateiktu projektą įgyvendinančiai institucijai iki šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyto pasiūlymų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto pateikimo termino pabaigos, projektuojamas kartu su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu kaip vientisas žemės sklypas. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai po žemės sklypo padalijimo liksiantis visuomenės poreikiams neimamas žemės sklypas ribojasi su kitu tam pačiam žemės savininkui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Žemės įstatyme tokios nuostatos nėra įtvirtintos, todėl paimant žemės visuomenės poreikiams taikant Žemės įstatyme numatytas procedūras, po žemės sklypo padalijimo liekantis žemės sklypas, neatsižvelgiant į jo dydį ir galimybę naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą, tenka žemės savininkui. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo paskirtis yra užtikrinti greitesnį žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, tačiau savininko teisių turinys (kuris nėra susijęs su paėmimo visuomenės poreikiams proceso skuba) ir galimybės įgyvendinti savo, kaip žemės savininko, iš kurio žemė paimama, teises neturėtų skirtis nuo Žemės įstatyme įtvirtintų procedūrų. 28) Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančios Žemės įstatymo redakcijos 2 straipsnio 10 dalis - Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas. Nėra atskyrimo tarp privačios žemės savininkų kontrolės ir valstybinės žemės patikėtinių vykdomos kontrolės. Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančiame VI¹ skyriuje taip pat naudojama kontrolės sąvoka.

29) Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančios redakcijos 36¹ straipsnio 5 dalies nuostata numato, kad „Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 362 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą.“ Manytina, kad ši nuostata yra perteklinė ir ne padėtų vykdyti kontrolę, o kliudytų sklandžiai vykdyti reikiamas funkcijas. 30) Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte (nuo 2024-01-01) numatyta, kad „valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytuosius;“;

31) Žemės įstatymo VI¹ skyrius ( nuo 2024-01-01) numato savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę priežiūrą ir kontrolę;

32) Žemės įstatyme nenumatyta galimybė pranešimus ir informaciją žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, susijusią su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siųsti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. 33) Žemės įstatymo 47 straipsnyje neaptarti atvejai, kuomet žemės sklype, paimame visuomenės poreikiams, yra statinių ir (ar) įrenginių bei nenumatyta galimybės sudaryti sąlygas fiziniams asmenims naudotis visuomenės poreikiams paimtais statiniais ir (ar) įrenginiais iki statybos leidžiančio dokumento išdavimo.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo, reglamentuojančio ŽPVP procedūras įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, 3 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuojama, kad ŽPVP projektą įgyvendinanti institucija gali įgalioti savo reguliavimo srities įmones, įstaigas, akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, nurodytas šios dalies 1 ir 2 punktuose atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su ŽPVP. Tačiau tokios nuostatos nėra reglamentuotos Žemės įstatymo VIII skyriuje. 34) Perduodant savivaldybėms valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose valdyti patikėjimo teise aktualu numatyti nuostatas dėl nebaigtų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas

1) Šiuo metu pagal Žemės įstatymo 36 straipsnį, žemės naudojimo valstybinę kontrolę atlieka NŽT, o teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą atlieka VTPSI. 2022 m. birželio 30 d. priėmus žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311, nuo 2024-01-01 žemės naudojimo valstybinės priežiūros (buvo kontrolė) ir žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros funkcijas numatyta perkelti iš NŽT į VTPSI.

2) Šiuo metu nei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra reglamentuota ir suteikta teisė pareigūnams, vykdantiems žemės naudojimo valstybinę priežiūrą:

  • teikti privalomuosius nurodymus dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo (šiuo metu pareigūnai turi teisę tik raštu prašyti geranoriškai pašalinti nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, o to nepadarius, inicijuoti dažnai ilgai trunkančius teisminius procesus, kad asmenys teismo sprendimu būtų įpareigoti pašalinti pažeidimą);
  • vykdyti reidus – be išankstinio įspėjimo, nuotoliniu būdu arba atvykus į konkrečią teritoriją, joje užfiksuoti galimus žemės naudojimo pažeidimus (patikrinimai šiuo metu atliekami iš anksto raštu įspėjus tikrinamo objekto savininkus /naudotojus apie planuojamą patikrinimą, dėl ko, kai kurie asmenys, žinodami apie planuojamą patikrinimo laiką bei siekdami išvengti atsakomybės, neteisėtą veiką laikinai nutraukia, o NŽT darbuotojai tokiu atveju neturi galimybės užfiksuoti daromų pažeidimų).
  • netrukdomai patekti į tikrinamas teritorijas. 3) Žemės įstatyme nustatyta per plati valstybinės žemės naudojimo patikrinimo apimtis, t. y. nenustatyti atvejai, kada patikrinimas neatliekamas (pvz., dėl mažareikšmių pažeidimų). Teritorijų planavimo įstatymas

Galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 20 straipsnyje nustatyta, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Šios nuostatos kartoja Žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgus į minėtą dubliavimą ir į tai, kad TPĮ reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentų (ne žemės valdos projektų) rengimo procesą, TPĮ pakeitimo projekte siūloma atsisakyti su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais susijusių nuostatų, TPĮ nustatytą teisinį reguliavimą, kurio nėra Žemės įstatyme (TPĮ įtvirtintus atvejus, kai šie projektai nerengiami) perkeliant į Žemės įstatymo 40 straipsnį. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir administracinės naštos mažinimo, TPĮ pakeitimo projektu siūloma papildyti TPĮ įtvirtintą teritorijų planavimo proceso reglamentavimą ir nustatyti, kad, kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje (kai teritorijų planavimo dokumentas pateikiamas tvirtinti), šių sąlygų pratęsti ar išduoti naujų nereikia, o tvirtinanti institucija turi teisę patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, nes šiuo metu TPĮ tai nenumatyta.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo

1) Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: <...> 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;

4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 ir 9 dalys numato procedūras dėl žemės ūkio paskirties žemės perleidimo pasinaudojant pirmenybės teise. 5.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas

1) Įstatyme nėra numatyta statinių, esančių visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype, valdymo, atitinkamo subjekto patikėjimo teisės statinius ir (ar) įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tvarka. 2) Įstatyme nėra nustatyta galimybės visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo suteikti laikinai naudotis fiziniam asmeniui (-ms), iš kurių šie statiniai ir (ar) įrenginiai buvo paimti visuomenės poreikiams. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas

1) Įstatyme nėra numatyta galimybės savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, suteikti galimybę nuosavybės teisėms atkurti skirti ne tik sklypus individualiai statybai, bet ir kitai ūkinei-komercinei veiklai. 2) Įstatyme numatyta, kad mieste naujų žemės sklypų turi būti tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę šiame mieste atkurti nuosavybės teises, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą.

  • 3) Geodezijos ir kartografijos įstatymas

1) Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme nėra aiškiai reglamentuojamas matininkų /geodezininkų, atliekant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, geodezijos ir kartografijos darbus, padarytų pažeidimų priskyrimas mažareikšmiams, nešiurkštiems ar šiurkštiems. Šiuo metu yra įtvirtintos tik dvi pažeidimų rūšys, t. y. šiurkštus ir nešiurkštus, tačiau Viešojo administravimo įstatyme yra įtvirtinta ir mažareikšmio pažeidimo rūšis. GKĮ įtvirtintas nešiurkštus pažeidimas pagal turinį atitiktų mažareikšmio pažeidimo sąvoką;

2) Geodezijos ir kartografijos įstatyme nėra nuostatos dėl Nekilnojamo turto kadastro įstatyme nustatyto 5 metų senaties termino. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas

1) Pagal NTK įstatymo 13 straipsnio 2 dalį prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus NTK įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus;

2) Nėra aiškiai reglamentuotos matininkų pažeidimų rūšys bei konkrečių poveikio priemonių taikymo atvejai. Geležinkelių transporto kodeksas Geležinkelių transporto kodekso 23¹ straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai vykdyti valstybinės žemės sklypus. Želdynų įstatymas Želdynų įstatymo 2 str. 18 d. nustatyta, kad žaliąsias jungtis sudaro želdynai, pavieniai želdiniai ir vertikaliųjų ir (ar) stogo želdinių visuma. Želdynų įstatymo 8 str.

Želdynų įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta, kad priklausomųjų želdynų plotų norma gali būti kompensuojama tik vertikaliuoju pastatų apželdinimu, Dabar galiojanti nuostata dėl priklausomųjų želdynų normos kompensavimo tik vertikaliaisiais sienų želdynais nesukuria paskatos didinti želdinių kiekio apželdinant pastatų stogus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Žemės įstatymas Atsižvelgiant į Darbo grupės pateiktus pasiūlymus ir į derinimo metu gautas institucijų pastabas ir/ar pasiūlymus, įstatymo pakeitimo projekte, numatyti šie pagrindiniai pakeitimai:

1) Specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą[⁸] yra pateikusi nuomonę, kad Žemės įstatyme, ir jį įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra atskleista „įrenginio“ sąvoka, nepakankamai detalizuojami su valstybinės žemės nuomos įrenginiams eksploatuoti susiję klausimai: antikorupcinio vertinimo išvadose atkreiptas dėmesys, kad „įrenginiai“ nėra registruojami Nekilnojamojo turto registre, taip pat neregistruojama jų paskirtis. Dėl minėtų aplinkybių, pavyzdžiui, Žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatų taikymas praktikoje gali kelti abejonių dėl priimamų sprendimų pagrįstumo ir skaidrumo (pavyzdžiui, kad vienais atvejais iš esmės toks pats objektas traktuojamas kaip savarankiškas įrenginys, kurio rekonstrukcija ar statyba valstybinėje žemėje turėtų būti papildomai apmokestinama, o kitais analogiškais atvejais – ne). Atsižvelgus į tai, siūloma Žemės įstatyme apibrėžti „įrenginių“ sąvoką (ar požymius). „Įrenginių“ apibrėžties įstatyminiu lygmeniu įtvirtinimu siekiama aiškiai nustatyti, kad, pirma, Žemės įstatymo reguliavimo srityje įrenginiai yra prilyginami nekilnojamiesiems daiktams, ir, antra, tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotas įrenginys gali sukelti lūkestį į valstybinės žemės naudojimo galimybes.

LR CK 4.2 straipsnyje nurodoma, kad „Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai“, taip pat „Nekilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams nustatytos taisyklės gali būti taikomos kilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams ir atvirkščiai, jeigu tai nustatyta įstatymo arba šalių susitarimu, kai susitarimas neprieštarauja įstatymams“. Statybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje yra apibrėžta sąvoka: „įrenginiai – tai mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti“. Naujos sąvokos nustatymas Žemės įstatyme padėtų spręsti išimtinai Žemės įstatymo reguliavimo srities teisinio aiškumo problematiką.

2) Siekiant teisinio aiškumo, kuomet įstatyminiam lygmenyje nėra nustatyta įsiterpusiam žemės plotui keliami bendrieji kriterijai, Žemės įstatyme nustatoma sąvoka “Įsiterpęs žemės plotas – Žemės ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, ar Miškų įstatymų nustatytus dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), miškų plotų, vandens telkinių), kuriame pagal sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo, taip pat įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kurį sudaro įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys, ir kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Įsiterpusiu žemės plotu taip pat laikomas žemės plotas, kurį sudaro įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo.”

3) Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.

Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija. Teisėkūros ekonomiškumo principas nėra expresis verbis minimas Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, tačiau jis tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo efektyvumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte, įgyvendinimu ir Vyriausybės ne kartą deklaruotu siekiu mažinti priimamų teisės aktų skaičių. 4) Žemės įstatymo pakeitimo Nr.

XIV-1311 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje), nustatoma, kad „Valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijų ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose, kartu su Vyriausybės nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotai, kurie pateikiami Žemės informacinėje sistemoje.“ Perduodamų valstybinės žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktuose numatoma pateikti šią informaciją: Nekilnojamojo turto registre įregistruotų perduodamų valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis nuo 2024-01-01 savivaldybės, sąrašas (nurodant šių žemės sklypų unikalius numerius ir jų plotus) bei nesuformuotų žemės sklypų teritorijos bendras plotas patenkantis į konkrečios savivaldybės teritoriją. Konkrečios savivaldybės teritorija bus identifikuojama (atvaizduojama) Žemės informacinėje sistemoje. 5) Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo 9 straipsnio 17 dalyje numatomi atvejai kada Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu.

6) Įstatymo 9 straipsnio 18 dalis patikslinta nurodant, „Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų arba 5 metų, kai reikalingas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų ir nepateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai savivaldybės išduoto dokumento, patvirtinančio, kad statiniai atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų statybos srities teisės aktų reikalavimus. 7) Žemės įstatymo 9 straipsnio 20 dalyje nurodytas terminas patikslintas, nes 2 metų laikotarpis atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos sutarčių keitimo procedūrų, detaliojo planavimo procedūrų, architektūrinių ir urbanistinių konkursų, projektinių pasiūlymų derinimo ir statybą leidžiančių dokumentų gavimo faktinę trukmę yra per trumpas.

8) Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnis papildytas dalimi numatant galimybę išnuomoti valstybinės žemės sklypus apleistų statinių, nustatant terminą statiniams sutvarkyti, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį;

9) Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnis papildytas dalimi, nustatant, kad gali būti išnuomojami valstybinės žemės sklypai statiniams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo ir nustatytas terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį;

10) Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnis papildytas, nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ir nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jei joje nebuvo numatyta galimybė statyti, nuomotojas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Šiuo atveju nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jei per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo.

11) Siekiant patikėtinių kontrolės efektyvumo ir, kad atlikus galimai teisės aktams prieštaraujantį veiksmą, kuris pavyzdžiui buvo atliktas suderinus su Vyriausybės įgaliota institucija iš anksto, bet vėliau pakeistas ar papildytas, Vyriausybės įgaliota institucija išsaugotų galimybę ginant viešąjį interesą teisę kreiptis dėl sudaryto sandorio ar atlikto veiksmo pasekmių pašalinimo į teismą, nes jei būtų ex ante suderinusi, tokia galimybė būtų eliminuota, todėl atsisakyta Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatos dėl ex ante kontrolės. 12) Žemės įstatymo 10 straipsnis papildytas 7 dalimi, kad tais atvejais, kai išnuomotame valstybinės žemės sklype yra keli statiniai, kiekvienam statiniui eksploatuoti, įskaitant ir naują statinį, kuriam statyti išduodamas sutikimas, nustatomos dalys reikalingos šiems statiniams eksploatuoti ir atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal nauju ar rekonstruojamu statiniu užstatomo žemės ploto ir statinio naujai sukuriamo ploto ir šiam statiniui eksploatuoti išskirtos žemės sklypo dalį. Žemės sklypo dalis, nustatoma vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumente, statinio projekte arba valstybinės žemės patikėtinio sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka, kai šiuose dokumentuose ji nebuvo nustatyta, jeigu buvo nustatyta, vadovaujamasi jais ir atskiro patikėtinio sprendimo dėl dalies nustatymo nereikia.

13) Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis papildyta išimtimis: Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: · pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą; · siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus; · atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams; · statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).

13) Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis papildyta išimtimis: Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: · pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą; · siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus; · atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams; · statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). 14) Žemės įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą.

Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“ Nuostata pasirinkta pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo ir Žemės mokesčio įstatymo analogiją. 15) Taip pat Žemės įstatymo 10 straipsnyje atsisakoma skaičiuoti atlyginimą už įrenginių statybą ir (ar) rekonstrukciją, kaip perteklinę. 16) Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatoma galimybė be aukciono parduoti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią bendrojoje dalinėje nuosavybėje kitiems esamiems žemės sklypo bendraturčiams, bet kai nėra galimybės atidalinti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo ir išskyrus atvejus, kuomet sklypas užstatytas statiniais ir (ar) įrenginiais, nes tokiais atvejais, jei statinio bendrasavininkai įsigytų visą sklypą, o liktų statinio savininkų, kurie jokios dalies žemės sklypo nevaldo, tokiu atveju būtų neužtikrinama jų galimybė statinio dalimi tinkamai naudotis ar netgi patekti iki statinio. 17) Patikslinta Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus, kad NŽT administraciniu aktu servitutus nustato ir kitų subjektų patikėjimo teise valdomiems žemės sklypams (toks pasiūlymas jau buvo registruotas Žemės įstatymo pakeitimo projektas (TAR reg. Nr. 21-22237(3)). 18) Siekiant savivaldai suteikti daugiau galių, perleisti daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų, pakeista Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalis, nurodant, kad savivaldybėms, kaip valstybinės žemės patikėtinėms miestuose ir miesteliuose, suteikiama teisė servitutus nustatyti sandoriais.

19) VĮ Valstybinių miškų urėdija (patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą) turės teisę sudaryti sandorius dėl žemės servitutų, kai jų negalima nustatyti administraciniu aktu. Toks pakeitimas buvo parengtas ŽŪM Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-632 ir 2021-06-10 Vyriausybė pateikė Seimui, tačiau projektas nebuvo priimtas Seime, nes nuostatos dėl jaunųjų ūkininkų galimai prieštaravo Konstitucijai, bet nebuvo toliau svarstomi atskirai ir siūlymai dėl servitutų. 20) Siekiant užtikrinti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių ir jų buveinių apsaugą Saugomų teritorijų įstatyme yra numatyta galimybė sudaryti apsaugos sutartis, kuriose Vyriausybės įgaliotos institucijos su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitaria dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje. Tokiu būdu yra išsaugomos europinės svarbos gamtinės vertybės, atkuriama ir palaikoma gera jų būklė, taip pat tai padeda užtikrinti Buveinių ir Paukščių Direktyvose numatytų įsipareigojimų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje numatyti apribojimai dažnai traktuojami kaip kliūtis valstybinės žemės patikėtiniams (pvz., Valstybinei miškų urėdijai) sudaryti anksčiau minėtas sutartis, 7 straipsnio 8 dalis papildyta numatant, kad patikėjimo teise perduotiems valdyti miško žemės sklypams netaikomi apribojimai apsaugos sutartims, sudaromoms pagal Saugomų teritorijų įstatymą.

21) Žemės įstatymo pakeitimo 22 straipsnio 2 dalis papildyta numatant, kokias papildomai atvejais servitutai gali būti nustatyti administraciniu aktu. 22) Žemės įstatymo pakeitimo 22 straipsnyje numatyta, kad jei atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus servituto riba pasikeičia, žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys privalo informuoti viešpataujančio daikto savininką ir su pasikeitusia servituto riba susijusių žemės sklypų savininkus ar naudotojus. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Ši norma neatspindi praktikoje dažno atvejo, kai teritorijų planavimo dokumentas yra patvirtintas seniau ir sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) jau nebegali būti priimtas kartu su šio dokumento tvirtinimu. 23) Siekiant suderinti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio nuostatas su Žemės įstatymo nuostatomis, patikslinta Žemės įstatymo 27 straipsnis, priskiriant neveikiančias (senąsias) kapines konservacinės paskirties žemei;

24) Įstatymo projektu (Žemės įstatymo 34 ir 35 straipsniai) reglamentuojamos dvi informacinės sistemos: 1.

Žemės informacinė sistema bus skirta efektyviai planuoti, valdyti ir administruoti valstybinę žemę, elektroninėmis priemonėmis užtikrinti vieningą valstybinės žemės administravimo ir tvarkymo procesą ir valstybinės žemės patikėtinių įgyvendinimo funkcijas bei jų kontrolę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį. Žemės informacinę sistemą valdys Aplinkos ministerija,

Remiantis pirmiau minėta Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostata, Žemės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje ir 35 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Žemės informacinės sistemos ar Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojai būtų paskiriami šių valstybės informacinių sistemų nuostatuose. Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad biudžeto asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose. Vadovaujantis šia nuostata, Žemės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje ir 35 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad Žemės informacinės sistemos ir Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojų funkcijos finansuojamos iš Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Ši nuostata užtikrintų galimybę minėtų informacinių sistemų tvarkytojams jų funkcijoms vykdyti reikalingas lėšas paskirti tiesiogiai. 25) Žemės įstatymo pakeitimo VI skyrius papildytas 35¹ ir 35² straipsniais, nustatančiais prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarką, jų nenagrinėjimo ar nagrinėjimo nutraukimo atvejus.

26) Branduolinės energetikos objektams statyti (įrengti), eksploatuoti, eksploatavimui nutraukti ir radioaktyviųjų atliekų atliekynams prižiūrėti po uždarymo reikalingos teritorijos planuojamos ir šiose teritorijose esantys žemės sklypai turi būti paimami visuomenės poreikiams, vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatomis, o ne Žemės įstatymo nuostatomis, atitinkamai patikslinta Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalis atsisakant atvejo;

27) Paimant žemę visuomenės poreikiams neatsižvelgiant į tai, pagal kokį įstatymą vykdomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, žemės savininkas neturėtų atsidurti skirtingoje (blogesnėje) padėtyje.

Žemės įstatymo pakeitimo 46 straipsnis papildytas 10 dalimi, nustatant, kad po žemės padalijimo liekantiems, visuomenės poreikiams nepaimamiems žemės sklypams taikomos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos;

28) Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje atskirtos žemės naudojimo valstybinės priežiūros sąvoka nuo valstybinės žemės patikėtinių kontrolės sąvokos 2 straipsnyje įvedant naują sąvoką: Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė – Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė - įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuota valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuojant teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės pateiktiniams sudarant sandorius ar priimant administracinius sprendimus, susijusius su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu;

29) Atsisakyta nuo 2024-01-01 įsigaliosiančios redakcijos 36¹ straipsnio 5 dalies nuostatų, numatančių NŽT išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą.

Žemės įstatymo pakeitimo 46 straipsnis papildytas 10 dalimi, nustatant, kad po žemės padalijimo liekantiems, visuomenės poreikiams nepaimamiems žemės sklypams taikomos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos;

28) Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje atskirtos žemės naudojimo valstybinės priežiūros sąvoka nuo valstybinės žemės patikėtinių kontrolės sąvokos 2 straipsnyje įvedant naują sąvoką: Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė – Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė - įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuota valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuojant teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės pateiktiniams sudarant sandorius ar priimant administracinius sprendimus, susijusius su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu;

29) Atsisakyta nuo 2024-01-01 įsigaliosiančios redakcijos 36¹ straipsnio 5 dalies nuostatų, numatančių NŽT išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą. 30) Atsisakyta papildomos patikėtinių kontrolės dėl valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytuosius derinimo;

31) Patikslinta Žemės įstatymo VI¹ skyriaus (įsigaliosiančio nuo 2024-01-01) taikymo sritis, numatant visų valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę kontrolę, kurią pavesta vykdyti NŽT;

32) Žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatos, numatančios galimybę pranešimus ir informaciją žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, susijusią su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siųsti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, integruotos į Žemės įstatymo pakeitimo 46 straipsnį.

33) Žemės įstatymo pakeitimo 47 straipsnyje detalizuoti atvejai, kuomet žemės sklype, paimame visuomenės poreikiams, yra statinių ir (ar) įrenginių bei numatyta galimybė sudaryti sąlygas fiziniams asmenims naudotis visuomenės poreikiams paimtais statiniais ir (ar) įrenginiais iki statybos leidžiančio dokumento išdavimo. 34) Suvienodintos įstatymų nuostatos ir papildytas Žemės įstatymo VIII skyrius, reglamentuojant, kad valstybės institucija, suinteresuota žemės paėmimu visuomenės poreikiams, galėtų įgalioti savo reguliavimo srities įmones, įstaigas, akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, atlikti tam tikras procedūras. Taip pat nuostatos dėl procedūros dėl statinių esančių visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype valdymo, atitinkamo subjekto patikėjimo teisės statinius ir (ar) įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nes praktikoje susiduriama su atvejais, kai nėra aiškiai reglamentuoti atvejai, kai visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas su jame esančiais statiniais (statinio dalimi). 35) Žemės įstatymas papildytas 66 straipsniu dėl Žemės įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo atlikimo.

36) Žemės įstatymo pakeitimo įgyvendinamosiose nuostatose numatoma, kad savivaldybės, kuriose nebus baigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, nuo 2024-01-01 tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės perduoti valstybinės žemės tretiesiems asmenims, kol nebaigs nuosavybės teisių grąžinimo procedūrų. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas

1) Nuo 2024-01-01 žemės naudojimo valstybinės priežiūros (buvo kontrolė) ir žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros funkcijas perdavus iš NŽT į VTPSI, keičiamas įstatymo pavadinimas iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo į Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymą (toliau – Priežiūros įstatymas). Šis įstatymas dėstomas nauja redakcija. 2) Priežiūros įstatyme reglamentuota ir suteikta teisė pareigūnams, vykdantiems žemės naudojimo valstybinę priežiūrą:

  • teikti privalomuosius nurodymus dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo (šiuo metu pareigūnai turi teisę tik raštu prašyti geranoriškai pašalinti nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, o to nepadarius, inicijuoti dažnai ilgai trunkančius teisminius procesus, kad asmenys teismo sprendimu būtų įpareigoti pašalinti pažeidimą);
  • netrukdomai patekti į tikrinamas teritorijas.

Taikant analogiją su galiojančiomis kitų įstatymų nuostatomis, pavyzdžiui, Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 8 dalimi, 42¹ straipsnio 8 dalimi, Elektroninių ryšių įstatymo 84 straipsnio 6 dalimi, kuriose numatyta Lietuvos banko, Ryšių reguliavimo tarnybos teisė per 72 val. gauti teismo leidimą atlikti tam tikrus veiksmus, įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios teismo leidimų pateikti į tikrinamas teritorijas išdavimo procesą;

  • vykdyti reidus – be išankstinio įspėjimo, nuotoliniu būdu arba atvykus į konkrečią teritoriją, joje užfiksuoti galimus žemės naudojimo pažeidimus (patikrinimai šiai dienai atliekami iš anksto raštu įspėjus tikrinamo objekto savininkus/naudotojus apie planuojamą patikrinimą, dėl ko, kai kurie asmenys, žinodami apie planuojamą patikrinimo laiką bei siekdami išvengti atsakomybės, neteisėtą veiką laikinai nutraukia, o NŽT darbuotojai tokiu atveju neturi galimybės užfiksuoti daromų pažeidimų). 3) Priežiūros įstatyme patikslinta valstybinės žemės naudojimo patikrinimo apimtis, t. y. nustatyti atvejai, kada patikrinimas neatliekamas. 4) Kadangi Priežiūros įstatyme numatyta pakankamai detali valstybinės priežiūros tvarka, nustatyti procedūrines (technines) jos įgyvendinimo taisykles pavedama Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Teritorijų planavimo įstatymas Siekiant įstatymų suderinamumo, parengtas su keičiamų įstatymų (Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo) nuostatomis susijęs Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) pakeitimo projektas. Atsižvelgus į tai, ir į tai, kad TPĮ reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentų (ne žemės valdos projektų) rengimo procesą, TPĮ pakeitimo projekte siūloma atsisakyti su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais susijusių nuostatų, TPĮ nustatytą teisinį reguliavimą, kurio nėra Žemės įstatyme (TPĮ įtvirtintus atvejus, kai šie projektai nerengiami) perkeliant į Žemės įstatymo 40 straipsnį. TPĮ pakeitimo projektu siūloma suderinti TPĮ ir kartu teikiamo Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas dėl VTPSI funkcijų, visų teritorijų planavimo dokumentų rengimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. TPĮ pakeitimo projekte papildytas TPĮ įtvirtintas teritorijų planavimo proceso reglamentavimas ir nustatyta, kad, kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje (kai teritorijų planavimo dokumentas pateikiamas tvirtinti), šių sąlygų pratęsti ar išduoti naujų nereikia, o tvirtinanti institucija turi teisę patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo

1) Vadovaujantis Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.

1R-298 „Dėl teisės aktų rengimo rekomendacijų“, 141 dalimi, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas dėstomas nauja redakcija. 2) Praktikoje susiduriama su atvejais, kai dėl žemės sklypus pageidaujančių pirkti asmenų piktnaudžiavimo, kai išreiškę valią įsigyti parduodamą žemės sklypą asmenys neatvyksta pas notarą sudaryti sandorio, tokiu būdu kai asmuo, ketinantis perleisti žemės sklypą ne pats jį parduoda pasirinktam pirkėjui, o pirkėjas jam yra „parenkamas“ ar „paskiriamas“, susitarti dėl sandorio sąlygų taip pat yra sudėtinga (pvz. kas mokės notaro išlaidas). Taip sukuriamas perteklinis biurokratinis procesas, kai NŽT siunčia pranešimus, renka informaciją, išdavinėja pažymas, asmuo laukia (bendrai vos ne pora mėnesių), rezervuojasi preliminarų laiką vizitui pas notarą, o sandoris dažnu atveju taip ir neįvyksta. NŽT atlieka „paštininko“ funkciją už kurią nėra tinkamai atlyginama, nes sumokama suma yra simbolinė ir nekompensuoja valstybės tarnautojų laiko padedant asmenims parašyti prašymus (pranešimus), pranešimų siuntimo, bendravimo telefonu, nes dažnu atveju asmenys ne po vieną kartą domisi, ar atsirado „pirkėjas“, kai tuo tarpu gal netgi turi potencialų pirkėją, bet dėl nustatyto teisinio reguliavimo negali parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo net ir tolimam giminaičiui, jei jis nepatenka į asmenų turinčių pirmenybės teisę eilę. Akivaizdu, kad galiojantis teisinis reguliavimas tik didina biurokratinę naštą piliečiams, institucijoms, bet nesukuria tokios naudos, kurios buvo siekiama tokį reguliavimą nustatant. Per 2022 metus išduotos 27 558 pažymos dėl asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemę.

Atsižvelgiant į tai patikslinta pirmenybės teisės suteikimo atvejai, atsisakant pirmenybės teisės deklaravusiems gyvenamą vietą parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo savivaldybės teritorijoje asmenims ir numatant, pirmenybę asmenims nuosavybės teise turintiems žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu ir atitinka įsiterpusiam valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotui nustatytus kriterijus. 3) Siekiant užtikrinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatytų tikslų, įstatymo 3 straipsnis patikslintas detalizuojant susijusių asmenų nustatymą juridinių asmenų susietumo nustatymo atvejams. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas

1) Siekiant operatyvesnio ir efektyvesnio žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus proceso, įstatymo 3 straipsnio 3 dalis papildyta 3 punktu dėl papildomų subjektų įtraukimo įgyvendinant projektus galimybės.“

2) Įstatymo pakeitimo projekte 7 straipsnis papildytas 5, 6, 7, 8, 9 dalimis, kuriose numatomos procedūros dėl statinių esančių visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype valdymo, atitinkamo subjekto patikėjimo teisės statinius ir (ar) įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nes praktikoje susiduriama su atvejais, kai nėra aiškiai reglamentuoti atvejai, kai visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas su jame esančiais statiniais (statinio dalimi).

3) Įstatymo pakeitimo projekte 7 straipsnis papildytas 10 dalimi, numatant, kad visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai jų patikėtinio sprendimu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo projektą įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka gali būti suteikti laikinai naudotis fiziniam asmeniui (-ms), iš kurių šie statiniai ir (ar) įrenginiai buvo paimti visuomenės poreikiams.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas

1) Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis keičiamas numatant galimybę atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties lygiaverčiu žemės plotu ne terminuotai, o iki reformos pabaigos,;

2) Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis keičiamas, numatant, kad savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir nėra galimybės atkurti nuosavybę kitais būdais, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas, galimas atlyginimas lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypu (plotu);

3) savivaldybių administracijos savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros iki 2023 m. gruodžio 31 d., turi baigti žymėjimą kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintiną žemę ir, atlikus šį žymėjimą, savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad žymėjimas kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintintą žemę baigtas, nurodydamas, kad nebėra natūra grąžintinos laisvos žemės.

Siekiant efektyviai užbaigti reformą Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis tikslinama „Jeigu mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendras plotas yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn, piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais.

Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“ Nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo procesas kaimuose ir miestuose, išskyrus Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybes, yra užbaigtas. 2023 m. gegužės 1 d. NŽT duomenimis, Vilniaus mieste piliečių nuosavybės teisės į turėtą žemę atkurtos 71,73 proc. piliečių (skaičiuojant pagal prašymuose nurodytą plotą). Nuosavybės teisės į turėtą žemę turi būti atkurtos iš viso 2637 piliečiams į 1499 ha plotą. Vilniaus mieste gauti naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai pageidauja 1 223 piliečiai (845 piliečiai pageidauja gauti naują žemės sklypą, 378 piliečiai – naują lygiavertį žemės sklypą (valstybė atlygina piliečiams už negrąžinamą natūra, valstybės išperkamą žemę).

2023 m. NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, po iki 2023-05-03 įvykusio Perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai bei kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžio, liko neišdalinti 378 žemės sklypai, kurių bendras plotas – 162,3059 ha (šis žemės sklypų skaičius gali kisti, kadangi piliečiai atsisako pasirinktų žemės sklypų). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2023 m. perdavė NŽT 99 naujus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, tačiau jie neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šie sklypai galėtų būti siūlomi piliečiams rinktis nuosavybės teisėms atkurti tik pabaigus teisės aktuose įtvirtintas procedūras. Dėl šių priežasčių daroma prielaida, kad Vilniaus mieste nuosavybės teisių atkūrimui galimi paskirstyti 477 nauji žemės sklypai. Skaičiuojama, kad šiuo metu Vilniaus mieste dar trūksta 432-jų naujų žemės sklypų. Per 2023 m. Vilniaus miesto savivaldybė suprojektavo 19 natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų 5,4787 ha plote (iš jų – 13 (4,6496 ha bendro ploto) rėžiniuose kaimuose). Be to, praktikoje yra atvejų, kai prašoma atkurti nuosavybės teises į itin mažo dydžio žemės plotą, tačiau racionalaus žemės naudojimo prasme apskritai nebūtų galimybių suformuoti tokio dydžio atskirų žemės sklypų. Minėtos objektyvios priežastys daro neigiamą įtaką bendrai nuosavybės teisių atkūrimo procesų baigčiai. Siūlomais Įstatymų pakeitimais siekiama esamoje situacijoje piliečiams, kuriems nuosavybės teisės turi būti atkurtos, užtikrinti realią pasirinkimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo galimybę bei kuo greičiau užbaigti visos valstybės mastu nuosavybės teisių atkūrimo procesus.

Geodezijos ir kartografijos įstatymas

1) Geodezijos ir kartografijos įstatymo 14 straipsnis papildytas geodezininko veiklos pažeidimus kvalifikuojant suteikti galimybę nustatyti mažareikšmius pažeidimus, juos diferencijuojant pagal padarytą žalą ir jos dydį. 2) Suvienodinta Nekilnojamojo turto kadastro ir Geodezijos ir kartografijos įstatymų nuostatos dėl Nekilnojamo turto kadastro įstatyme nustatyto 5 metų senaties termino ir atitinkamai papildytas Geodezijos ir kartografijos įstatymo 14 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas

1) Seimo kontrolierės 2022-04-19 pažymoje Nr. 4D-2022/1-423 „Dėl poreikio tobulinti teisinį reglamentavimą siekiant, kad nebūtų pažeidžiamos asmenų teisės žemės sklypų kadastrinių matavimų tikslinimo proceso metu“ pateikta rekomendacija patobulinti teisinį reglamentavimą nustatant aiškų su Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žymimais žemės sklypais besiribojančių žemės sklypų planų tikslinimo procesą, garantuojantį asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų planai turi būti tikslinami dėl atsakingų institucijų tarnautojų arba kadastrinius matavimus atlikusių matininkų netinkamų veiksmų (neveikimo), teisių užtikrinimą. NTKĮ 9 straipsnio 4 dalies 4 punktą papildytas atveju, kad dėl atsakingų valstybės tarnautojų ir /ar matininko netinkamo veikimo Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti neteisingi žemės sklypo kadastro duomenys pakeičiami (ištaisomi) be žemės sklypo savininko prašymo NT kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

2) Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama jai Lietuvos Respublikos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu[⁹] pavestus uždavinius, susiduria su situacijomis, kada sprendžiami klausimai, susiję su nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatančių asmenų (matininkų) veiklos vertinimu, ir turi būti priimami sprendimai dėl matininko ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų veiklos pažeidimo sudėtingumo ir taikytinos poveikio priemonės skyrimo, o šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuotos matininkų pažeidimų rūšys bei konkrečių poveikio priemonių taikymo atvejai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme detalizuota kadastro duomenis nustatančių asmenų (matininkų) ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų veiklos pažeidimų rūšys ir poveikio priemonių taikymo atvejai:

3) Kadangi Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nenustatyta skundų /prašymų nagrinėjimo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo srityje tvarka, siūlome papildyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnį nuostatomis, nustatančiomis tokių prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką. Minėti prašymai ir skundai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo srityje išnagrinėti bus pateikiami Vyriausybės įgaliotai institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai. Statybos įstatymas Patikslintos Statybos įstatymo nuostatos, dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimų ir reikiamų suderinimų teikimo Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Geležinkelių transporto kodeksas.

Pakeisti 23¹ straipsnį atsisakant galimybės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui išnuomoti nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai vykdyti valstybinės žemės sklypus, pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, valstybės biudžetas negauna pajamų iš valstybės turto valdymo. Valstybinė žemė turi būti naudojama ir ja turi būti disponuojama atsižvelgiant į visuomenės interesą racionaliai naudoti žemę: „Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai“ (Žemės įstatymo 7 straipsnio 17 dalis). Žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai). Valstybės pareiga užtikrinti, kad žemė būtų naudojama racionaliai, kad ji būtų saugoma, kyla inter alia iš Konstitucijos 54 straipsnio nuostatų <...> (2006 m. kovo 30 d. Konstitucinio teismo nutarimas). Nuo to momento, kai priimamas sprendimas viešosios infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdytą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti aukcione ir šis turtas perduodamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, tokiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas, nenaudojamas viešosios infrastruktūros valdytojo veikloje, turi būti perduotas įstatymų nustatytam patikėtiniui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai:

1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą;

2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;

3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas;

4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais”. Sutinkamai su to paties Įstatymo 2 str. 1 d., disponavimas turtu apibrėžiamas, kaip „teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę”. Siūlomi įstatymų pakeitimo projektai nukreipti ne į restrospektyvų istoriškai susiklosčiusių individualizuotų ar pavienių atvejų (pavyzdžiui, kaip Susisiekimo ministerijos 2022-03-22 rašte Nr.

2-1085 nurodytų: „Valdytojas šiuo metu yra išnuomojęs 81 valstybinės žemės sklypo dalį asmenims, kurie yra įgiję atitinkamus nekilnojamojo turto objektus šiuose valstybinės žemės sklypuose, panaikinus Valdytojui teisę išnuomoti šiems asmenims valstybinės žemės sklypus, reikalingus jų turimiems nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti, Valdytojas turės suformuoti 81 naują valstybinės žemės sklypą“) reguliavimą, bet į perspektyvų bendrą nacionalinį skaidresnį valstybinės žemės valdymą ir naudojimą ateityje. Klausimai dėl pavienių sutarčių, jų tęstinumo spręstini pačių jų šalių sutarčių ir galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekse įtvirtintą daiktinių teisių institutą, su daiktu susietus įsipareigojimus t. y. daiktinių teisių suvaržymus bei jų perleidimo taisykles. Siūlomais teisinio reguliavimo pakeitimais siekiama didinti valstybinės žemės teisinių santykių apibrėžtumą, numatyti aiškesnį teisinį reglamentavimą, atsižvelgti į su sėkmingu žemės administravimu susijusius požymius, pavyzdžiui, saugumą dėl žemės valdymo ir naudojimo teisių, apribojimų nustatymo; aiškumo, paprastumo dėl žemės kaip sandorio objekto charakteristikos ir dokumentacijos, aiškių susijusių veiksmų ir procedūrų; efektyvumo atliekant procedūras, atsakomybės; skaidrumo numatant sąžiningus įkainius, mokesčius ar susijusias prievoles; viešumo, užtikrinančio vienodą prieigą prie informacijos suinteresuotiesiems, ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad dar Valstybės kontrolės audito 2016 m. spalio 10 d. ataskaitoje Nr. VA-P-10-6-18 „Valstybinės žemės valdymas įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo programą“ buvo nurodyta, kad apskritai „valstybinės žemės naudojimas lengvatinėmis sąlygomis neužtikrina maksimalios naudos visuomenei”.

Atlikto audito rezultatai parodė, kad praktikoje yra atvejų, kai valstybinė žemė nuomojama nevykdomiems valstybei svarbiems ekonominiams projektams, privatūs asmenys pelnosi iš lengvatinėmis sąlygomis jiems išnuomotos valstybinės žemės, valstybei atlyginama ne už visą parduotą žemę ir pan. Atsižvelgus į tai, daroma prielaida, kad siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai tiesiogiai ir netiesiogiai prisidės prie nuoseklesnio valstybinės žemės naudojimo ir valdymo, skaidresnės apskaitos, nes sprendimus dėl valstybinės žemės teisinio statuso priimtų šioje srityje nuoseklią ir vieningą praktiką vystyti įgaliota institucija, o ne ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – akcinė bendrovė „LTG Infra“, kurios įstatuose[¹⁰] įtvirtinta, kad „bendrovės veiklos objektas – viešosios geležinkelių infrastrukūros techninė priežiūra, atnaujinimas ir plėtra, geležinkelių transporto eismo reguliavimas ir minimaliojo prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketo ir susijusių paslaugų teikimas“, Bendrovės veiklos tikslai atskirai nesiejami su veiklai nereikalingos ar nenaudojamos valstybinės žemės valdymu, naudojimu, papildomomis funkcijomis. Taigi sprendimus dėl Valdytojo veiklai nenaudojamos valstybinės žemės ar jos dalies statuso, ekonomiškai efektyvesnio valstybinės žemės (valstybės turto) valdymo ir naudojimo turėtų priimti įgaliota institucija pagal kompetenciją, o ne vienašališkai Valdytojas, kuris pirmiausia turi siekti tikslų, įstatuose numatytų tiesiogiai (verslo augimo, naudos akcininkui ir pan.).

Žemės reformos įstatymas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Želdynų įstatymas, Vandens įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas, Administracinių nusižengimų kodeksas patikslinti teisinio aiškumo, teisinės technikos, teisės aktų nuostatų suderinimo prasme. Visi įstatymų pakeitimų projektai suderinti pagal 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymą, numatantį esminius vietos savivaldos modelio pokyčius. Apibendrinant, įstatymų pakeitimų projektais sprendžiamos problemos ir priėmus siūlomus pakeitimus laukiami teigiami rezultatai:

o savivaldybės, kaip valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose patikėtinės (valdytojos); o VĮ Valstybinių miškų urėdija (patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka). 2. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose patikėtinės (valdytojos), išduos visų rūšių sutikimus, vykdys įvairius derinimo procesus, suteikiama galimybė pritarti projekto sprendiniams vienu pritarimu. 3.

o žemės naudojimo valstybinę priežiūrą teisiškai reglamentuoti numatoma Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, kurio pavadinimas atitinkamai tikslinamas ir keičiamas į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas; o Žemės įstatyme vartojama nauja valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolės sąvoka; o vietoje žemės naudojimo valstybinės kontrolės sąvokos vartojama žemės naudojimo valstybinės priežiūros sąvoka. 5. Sprendžiant žemės sklypų „be privažiavimo“ problemą, numatoma, kokiais atvejais žemės sklypams, į kuriuos nėra suprojektuoto privažiavimo ir kuriems nenustatyti servitutai, servitutai gali būti nustatomi supaprastinta tvarka. 6. NŽT suteikiama teisė nustatyti servitutus (kelio servitutą, servitutą – teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas)) administraciniu aktu ir kitų subjektų patikėjimo teise valdomiems žemės sklypams. 7.

o suteikiama teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypus statiniams, kurių paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, eksploatuoti ir nustatomas terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį; o Žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos:

1) prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami;

2) prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių, išskyrus atvejus, kai pateikiamas statybą leidžiantis dokumentas. 8. Siekiant sumažinti apleistų statinių skaičių, suteikiama teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypus prie apleistų statinių, nustatant terminą, per kurį statiniai turi būti sutvarkyti, kad juos būtų galima naudoti pagal paskirtį. 9.

1) pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;

2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;

3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;

4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).

Siekiant atleisti nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje mokėjimo, nustatomos šios išimtys:

1) pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;

2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;

3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;

4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). 10.

o sudaromos sąlygos fiziniams asmenims naudotis visuomenės poreikiams paimtais statiniais ir (ar) įrenginiais iki bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas; o žemės savininkas turės teisę pasirinkti, kad žemės sklypas, kurio negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą, po padalijimo liktų jo nuosavybėje arba būtų perduodamas visuomenės poreikiams; o valstybės institucija turės teisę įgalioti savo reguliavimo srities subjektą atlikti dalį žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų; o žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms atlikti numatomi papildomi finansavimo šaltiniai, suteikiama teisė procedūras finansuoti iš projekto lėšų (ne tik iš valstybės lėšų). 14.

o savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, numatoma suteikti galimybę nuosavybės teisėms atkurti skirti ne tik sklypus individualiai statybai, bet ir kitai ūkinei-komercinei veiklai; o savivaldybės, kuriose nebus baigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki baigs nuosavybės teisių grąžinimą; o savivaldybių administracijos savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros iki 2023 m. gruodžio 31 d., turi baigti žymėjimą kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintiną žemę ir, atlikus šį žymėjimą, savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad žymėjimas kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintintą žemę baigiamas, nurodydamas, kad nebėra natūra grąžintinos laisvos žemės. 15. Numatoma, kad įstatymų pakeitimais taip pat bus sprendžiami šie klausimai: o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimo; o prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarkos nustatymo; o specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų valstybinės priežiūros (patikrinimo) funkcijų perdavimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai; o galimybės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui išnuomoti patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus panaikinimo; o galimybės pirmumo teise įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių (asmenims, deklaravusiems gyvenamą vietą parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo savivaldybės teritorijoje); o priemonių nustatymo, taikant atsakomybę matininkams; o sąvokų nustatymo ir tikslinimo, įstatymų nuostatų suvienodinimo; o kiti. Želdynų įstatymas. Želdynų įstatymo 2 str.

Želdynų įstatymo 2 str. 18 d. nustatyta, kad žaliąsias jungtis sudaro želdynai, pavieniai želdiniai ir vertikaliųjų ir (ar) stogo želdinių visuma. Želdynų įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta, kad priklausomųjų želdynų plotų norma gali būti kompensuojama tik vertikaliuoju pastatų apželdinimu, t.y. priimant Želdynų įstatymo naują redakciją, į šią įstatymo dalį buvo neįtraukta svarbi želdinių sistemos dalis, reikalinga pilnavertiškam miestų žaliosios infrastruktūros sukūrimui (pastatų ir aplinkos oro temperatūros mažinimui, kritulių nuotėkio kontroliavimui, žmonių gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimui). Dabar galiojanti nuostata dėl priklausomųjų želdynų normos kompensavimo tik vertikaliaisiais sienų želdynais nesukuria paskatos didinti želdinių kiekio apželdinant pastatų stogus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Želdynų įstatymo 8 straipsnio nuostata patikslinta. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus siūlomų įstatymų pakeitimus, neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektais keičiamų funkcijų ir atsakomybių perskirstymas, užtikrinant sprendimų priėmimo ir kontrolės funkcijų atskyrimą, sprendimus priimančių institucijų kompetenciją bei atsakomybę, taip pat kitas projektuose numatytas priemones, sumažins ar iš esmės eliminuos galimybes pasireikšti korupcijai žemės valdymo ir naudojimo srityje. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Pagal Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodiką buvo vertintas Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr.

I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektų sukeliamas ūkio subjektams administracinės naštos pokytis. Įvertinus prognozuojama, kad administracinė našta padidėtų matininkams /geodezininkams, kuriems nustatomas įpareigojimas informuoti viešpataujančiojo daikto savininką ir su pasikeitusia servituto riba susijusių žemės sklypų savininkus ar naudotojus dėl poreikio tikslinti šių žemės sklypų matavimus reikalavimas, jei atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus servituto riba pasikeičia (apie 23 163 eur.). Taip pat apskaičiuota, kad administracinė našta sumažės įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams (apie 886 eur.), inžinerijos specialistams (apie 22338 eur. ir apie 2182 eur.). Pagal Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodiką buvo vertintas Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektų sukeliamas ūkio subjektams administracinės naštos pokytis. Pasitelkus ekspertinį vertinimą prognozuojama, kad administracinė našta padidėtų matininkams /geodezininkams, kuriems nustatomas įpareigojimas informuoti viešpataujančiojo daikto savininką ir su pasikeitusia servituto riba susijusių žemės sklypų savininkus ar naudotojus dėl poreikio tikslinti šių žemės sklypų matavimus reikalavimas, jei atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus servituto riba pasikeičia (preliminariai skaičiuojama apie 23 163 eur. padidėjimą).

Taip pat apskaičiuota sumažinama administracinė našta, kad teikiamomis Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektų nuostatomis, kuriomis siūloma: -tikslinti neteisingus žemės sklypo duomenis dėl atsakingų valstybės tarnautojų ir /ar matininko netinkamo veikimo bus galima be žemės sklypo savininko prašymo (administracinė našta įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams sumažinama apie 885 eur.),

  • atsisakyti reikalavimo žemės sklypą valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais įstatymų nustatytais pagrindais atliekant statinio, esančio valstybinės žemės sklype (teritorijoje), paprastąjį ar kapitalinį remontą, kai nekeičiami statinio išorės parametrai (našta inžinerijos specialistams sumažinama apie 22338 eur.),
  • atsisakyti reikalavimo teritorijos planavimo sąlygas pratęsti ar išduoti naujas, kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje (našta inžinerijos specialistams sumažinama apie 2182 eur.)

Prognozuojama, kad administracinė našta kiekvienais metais bus sumažinta apie 25405 eur.

Įgyvendinus šių įstatymų pakeitimų projektų nuostatas, bus sudaromos palankesnės sąlygos ilgalaikei ir darniai ekonomikos plėtrai, skatinama naujų investicijų pritraukimas, užtikrinama sklandesnis projektų įgyvendinimas, sudaromos stabilios ir patikimos sąlygos vystyti perspektyvius, ilgalaikius, ekonomiškai ir kitais požiūriais vertingus projektus, aiškesnis teisinis reguliavimas, sąlygojantis nuoseklios, tęstinės žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo galimybes, prisidės prie teisinio tikrumo ir apibrėžtumo didinimo. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.

Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai derinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė turės pakeisti ir (ar) priimti jų kompetencijai priskirtus įgyvendinamuosius teisės aktus:

81 „Dėl Nacionalinės žemės konsolidacijos strategijos patvirtinimo“;

730 „Dėl Piliečių, kuriems atlyginama pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašų sudarymo ir atlyginimo tvarkos aprašo“;

1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“;

1170 „Dėl valstybės sienos tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos demarkavimo geodezijos ir kartografijos darbų vykdymo 2010 metų programos patvirtinimo“;

1748 „Dėl Urbanizuotų teritorijų stambaus mastelio kartografavimo 2003-2007 metų programos patvirtinimo“;

680 „Dėl Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo įgyvendinimo“;

260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“; Atitinkamai bus keičiami aplinkos ministro, žemės ūkio ministro įsakymai, priimti vadovaujantis aukščiau nurodytais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais:

3D-1018 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos atnaujintų žemės našumo vertinimo duomenų skelbimo ir naudojimo“;

Siūlomo teisinio reguliavimo pokyčiai iš dalies susiję su valstybės biudžeto lėšų panaudojimu. Planuojama, kad numatytų lėšų, skirtų NŽT valdomomis ir (ar) tvarkomomis informacinių sistemomis sistemoms administruoti ir palaikyti, pakaks. Vykdant žemės naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarką, numatoma specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus: žemėtvarkos schemas ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektus rengti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Šiuo metu jie rengiami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje - ŽPDRIS. Žemėtvarkos schemos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami pagal Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikaciją, o ne pagal Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikaciją. Dėl šios priežasties į Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikaciją būtų reikalinga įtraukti tam tikrų kaimo plėtros žemėtvarkos projektų erdvinių duomenų sluoksnių, kurie yra Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje. Remiantis preliminariais 2023 m. kovo mėn. VTPSI duomenimis, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir žemėtvarkos schemų sluoksnių pagal Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikaciją sukūrimo TPDR ir TPDRIS darbai kainuotų 35 396, 00 Eur be PVM.

Šia apimtimi būtų reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos. Įgyvendinant 2022 m. birželio 30 d. priimtą Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1311, kuris įtvirtino įpareigojimą dėl valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise nuo 2024 m. sausio 1 d., planuojamas centralizuotas įrašų Nekilnojamojo turto registre dėl patikėtinių pakeitimas bei susijusių duomenų bazių pertvarkymo darbai. Darant prielaidą, kad šie reikalingi pakeitimai bus atlikti pagal analogiją taikant 2020 m. Žemės ūkio ministerijos taikytą praktiką dėl „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įrašų keitimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre“, prognozuojama, kad techniniams sprendiniams atlikti užteks jau numatytų lėšų. NŽT darbuotojų pareigybių skaičius yra 957 pareigybės. NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, skirta 13,1 etato. NŽT atliekant valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą 2022 metais patikrinti 8 206 žemėtvarkos planavimo dokumentai, iš jų specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskirti 907 kaimo plėtros žemėtvarkos projektai (žemėtvarkos schemų tikrinta nebuvo)[¹¹]. Tai sudaro daugiau kaip 11 proc. nuo visų patikrintų žemėtvarkos planavimo dokumentų. Didžiausia dalis kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengiama su tikslu ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti (99 proc. nuo visų patvirtintų projektų) bei miškui įveisti ne miško žemėje (1 proc. nuo visų patvirtintų projektų)[¹²] .

Svarbu paminėti, kad Seime priėmus Ūkininko ūkio įstatymo pataisas, kuriomis padidinti reikalavimai siekiantiems statyti ūkininko ūkio sodybą, todėl tikėtina, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektų siekiant tikslo parinkti ūkininko sodybos vietą mažės. Atsižvelgiant į tai, preliminariai skaičiuojama, kad iš NŽT į VTPSI perkeliamoms funkcijoms - specialiojo teritorijų planavimo dokumentų priežiūrai atlikti, būtų reikalinga 1-2 etatai. Tačiau išsamūs skaičiavimai dėl etatų perskirstymo iš NŽT į VTPSI žemės naudojimo valstybinei priežiūrai ir teritorijų planavimo dokumentų valstybinei priežiūrai atlikti bus gauti įvykdžius NŽT strategijos parengimo, struktūrinės pertvarkos ir NŽT atliekamų procesų tobulinimo paslaugą. Skiriamų valstybės biudžeto asignavimų apimties numatoma nemažinti ir planuojama, kad jų pakaks. NŽT, vykdydama valstybinės žemės patikėtinio funkcijas ir sudarydama palankias sąlygas racionaliam žemės naudojimui, geodezijos, kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro veiklai kaip valstybinės žemės patikėtinis:

  • per 2022 metus sudarė 27 658 sutarčių numatant parduoti, kitaip perleisti privačion nuosavybėn bei išnuomoti valstybinę žemę. Sudarytų valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių vertė siekia 71,2 mln. Eur. Sudaryti valstybinės žemės perleidimo sandoriai 2021 m. 2022 m. Pokytis per metus Pardavimo sutartys 7 303 8 504 16,4% Panaudos sutartys 1 767 1 828 3,5% Nuomos sutartys 12 587 17 326 37,6% Iš viso: 21 657 27 658 27,7% Lentelė 2.

Valstybinės žemės sandorių pokyčiai

  • 2022 metais išdavė 21 236 sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius, laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu ir statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
  • 2022 metais elektroniniu būdu, t. y. naudojantis Portale esančia elektronine sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo paslauga, išduoti 19 442 sutikimai.
  • Per 2022 metus išduota 36 342 sutikimai įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ir sutikimų įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės ir (ar) sutikimų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir sutikimų įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar daugiau negu 20 procentų juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 400 ha miškų ūkio paskirties žemės.
  • taip pat išduotos 27 558 pažymos dėl asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemę. Per 2022 metus teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir priimti 25 NŽT direktoriaus įsakymai dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise 18-ai savivaldybių.

Šių įsakymų pagrindu savivaldybės įgijo teisę valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise 119 valstybinių žemės sklypų, kurių bendras plotas yra apie 101,52 ha. Tai pat buvo parengtas ir priimtas 1 Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymas dėl 1 savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo į valstybinės žemės sklypą, kurio plotas yra 8,00 ha. Įvertinus, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. perdavus valstybinės žemės patikėjimą savivaldybėms miestų ir miestelių administracinėse ribose, numatoma, kad dalis kompetentingų ir didelę patirtį turinčių NŽT darbuotojų bus perkeliami į savivaldybių administracijas deleguotoms funkcijoms vykdyti. Preliminariai skaičiuojama, kad valstybinės žemės sklypų perdavimui neatlygintinai naudoti (panaudai), nuomai, sprendimams dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, nuosavybės teisių atkūrimo, sutikimų, derinimų ir kt. funkcijų vykdymui gali būti perkeliama nuo 206 iki 298 darbuotojų (preliminariai skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekvienoje savivaldybėje bus reikalingi 2-4 darbuotojai, didmiesčiuose – 5-6 darbuotojai). Išsamūs skaičiavimai dėl etatų perskirstymo iš NŽT į kitas institucijas bus gauti įvykdžius NŽT strategijos parengimo, struktūrinės pertvarkos ir NŽT atliekamų procesų tobulinimo paslaugą. Skiriamų valstybės biudžeto asignavimų apimties nenumatoma mažinti, planuojama, kad jų pakaks. Pridurtina, kad siekiant užtikrinti sklandų 2022 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimų įgyvendinimą, žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos projekto valdymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr.

V-37 „Dėl žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos projekto valdymo komandos sudarymo“, buvo sudaryta žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos projekto valdymo komanda, į kurios sudėtį tikslingai įtraukti Aplinkos ministerijos, NŽT, VTPSI atstovai ir darbuotojai, taip pat pagal poreikį gali būti pasitelkiami kitų subjektų atstovai ir ekspertai. Projektinis valdymas ir darbas komandoje prioritetiškai prisidės prie tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimo, glaudesnės tarpusavio komunikacijos palaikymo, analizuojant, vertinant alternatyvas ir priimant geriausius sprendimus dėl įgyvendinimo ryšium su institucinių procesų optimizavimu, paslaugų teikimo gerinimu, skaitmenizavimu ir pan. Taip pat pasitelkus išorės konsultantus vykdomi NŽT strategijos parengimo, struktūrinės pertvarkos ir NŽT atliekamų procesų tobulinimo darbai. Atsižvelgiant į žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos paskirtį, daroma prielaida, kad funkcijų perskirstymo procesuose pasirinktas projektinis valdymas padės pasiekti uždavinius, orientuotus į efektyvesnio žemės naudojimo ir valdymo kūrimą, kad keičiamų įstatymų projektų kontekste esančios funkcijos būtų atliekamos efektyviau, koordinuočiau, subalansuojant naudą ir sąnaudas ir kuo mažiau trikdant susijusių ar prižiūrimų subjektų veiklą tiek trumpuoju, tiek ir ilguoju laikotarpiais. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiami įstatymų pakeitimų projektai yra tęstinė žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos dalis (antrasis etapas), todėl juos rengiant buvo iš dalies atsižvelgta į esminius teisinio poveikio vertinimui svarbius elementus, kurie buvo analizuoti, diskutuoti iki pirmajame reformos etape priimtų įstatymų (įskaitant Žemės įstatymą ir kt.) ir sprendžiant dėl siūlomo teisinio reguliavimo pokyčių tikslingumo. Pavyzdžiui, dar 2019 m. lapkričio 15 d.

Vyriausybės kanclerio pavedimu Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analizėje „Dėl tikslingumo perduoti atitinkamas nacionalinės žemės tarnybos funkcijas savivaldybėms“ vienas iš STRATA teiktų siūlymų buvo „pabaigti laisvos valstybinės žemės sklypų suformavimą ir registravimą sklypais, suformuojant tikslą šią problemą išspręsti per apibrėžtą laikotarpį (siūlomas laikotarpis penkeri metai, kainuotų maždaug po 30 milijonų eurų kasmet). Tam prireiks reikšmingo papildomo biudžeto finansavimo, todėl rekomenduojame Vyriausybės lygiu priimti sprendimus dėl lėšų, reikalingų šiems darbams atlikti, skyrimo, tolimesnius darbus siejant su kasmetiniais biudžeto svarstymais“. Minėtas siūlymas buvo parengtas, be kita ko, atsižvelgus į 2018 m. Žemės ūkio ministerijos užsakymu Aleksandro Stulginskio Universiteto (ASU) mokslininkų atlikto tyrimo: „Efektyvaus ir racionalaus žemės valdymo ir administravimo mokslinė studija“ rezultatus, gautus apžvelgus valstybinės žemės valdymo Lietuvoje tuometinę situaciją, atlikus institucijų, disponuojančių valstybine žeme, atliekamų funkcijų analizę, gerosios užsienio praktikos apžvalgą bei apklausą, skirtą įvertinti valstybinės žemės administravimo problemas ir suinteresuotų pusių lūkesčius. STRATA analizėje nurodoma, kad ASU studijos autoriai preliminariai skaičiavo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiai laisvai žemei (tuometiniais duomenimis, apie 800 tūkst. ha) suformuoti sklypais (apie 415 tūkst. sklypų) ir juos teisiškai įregistruoti prireiktų apie 120 – 160 mln. eurų lėšų.

Autoriai darė prielaidą, kad jeigu visa ši žemė būtų naudojama, mokant bent 1 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio (arba privatizuotos žemės mokesčio), žemės reformos baigiamiesiems darbams išleistos valstybės lėšos atsipirktų per 3 – 4 metus, nes suformuoti valstybinės žemės sklypai turėtų būti nuomojami ar parduodami atsižvelgiant į efektyviausio jų panaudojimo galimybę bei teisės aktų nuostatas, įvertinant galimas gauti pajamas iš žemės nuomos ar pardavimo. Remiantis NŽT 2022 metų veiklos ataskaitos duomenimis[¹³], 2022 m. net 30 proc. visos esamos valstybinės žemės nebuvo įregistruota. Taigi minėta apimtimi NŽT reikalinga atlikti veiksmus, suformuoti žemės sklypus, kad atsirastų, visų pirma, pagrindas ir galimybė šią valstybinės žemės dalį įveiklinti per sandorius ateityje.6 pav. parodo, kad esamas kasmetinis procentinis neįregistruotos valstybinės žemės dalies pokytis nėra ženklus. 6 pav. Neįregistruotos valstybinės žemės dalis, skaičiuojant nuo visos valstybinės žemės, 2019 – 2022 m. (proc.)[¹⁴] Pagal NŽT 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinio duomenis , 2022 m. gruodžio 31 d. NŽT balanse užregistruotas laisvos valstybinės žemės plotas buvo 625 077,7845 ha ir jos tikroji vertė nurodoma 17 577 867 485,49 Eur. Iš principo, net jeigu pagal analogiją pritaikant ASU studijoje taikytus skaičiavimus (neatsižvelgiant į galimai šiuo metu pakitusias kainas), esamos laisvos valstybinės žemės ploto registravimui užbaigti būtų reikalinga ne mažiau kaip 125 mln. Eur lėšų nepriklausomai nuo teikiamų įstatymų pakeitimų. Palyginimui, tokia suma būtų 140,63 karto mažesnė negu NŽT finansinėje apskaitoje nurodyta bendra tikroji laisvos žemės vertė.

Siūlomi įstatymų pakeitimai darys teigiamą įtaką institucinių procesų ir darbo optimizavimui, atitinkamai siūlomas teisinis reguliavimas teigiamai prisidės prie žemės valdymo ir naudojimo efektyvumo didinimo, nes padidins institucinius pajėgumus ir paspartins procesus, be kita ko, ir dėl laisvos valstybinės žemės įregistravimo apimčių. Tai leis sudaryti daugiau sandorių dėl valstybinės žemės, t. y. efektyviai ir racionaliai įveiklinti valstybinę žemę, kad iš jos, kaip valstybės turto, būtų sukurta didesnė visuomeninė nauda, papildoma ekonominė vertė, finansinė grąža, padidintas valstybės biudžetas. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „valstybinė žemė“ „patikėtinis“, „Savivaldybė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Darbo grupės pateikti pasiūlymai dėl 2022 m. birželio 30 d. Seime priimto Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir jo lydimųjų įstatymų tobulinimo 2023 m. vasario 17 d. buvo pristatyti socialiniams partneriams, kur nuotoliniame susitikime dalyvavo virš 200 įvairių institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovų. [¹] NŽT 2022 m. veiklos planas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2022 m. kovo 8 d. įsakymu Nr.

1P- 70 -(1.3 E). [²] NŽT žemės naudojimo valstybinės kontrolės ataskaita, 2022, prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/lit/Zemes-naudojimo-valstybines-kontroles-ataskaitos >. [³] NŽT veiklos ataskaita, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >. [⁴] NŽT žemės naudojimo valstybinės kontrolės ataskaita, 2022, prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/lit/Zemes-naudojimo-valstybines-kontroles-ataskaitos >. [⁵] NŽT žemės naudojimo valstybinės kontrolės ataskaita, 2022, prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/lit/Zemes-naudojimo-valstybines-kontroles-ataskaitos >. [⁶] NŽT veiklos ataskaita, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >. [⁷] Informacija parengta remiantis paieškos sistemoje rezultatais, prieiga: < www.tpdr.lt >. [⁸] Antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo projekto (Nr. 22-5818)“. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/6df96a00e32511ecb35fcfa9fca18926?jfwid=6i50l2d4i. Antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Žemės įstatymo 91 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020“. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/7291bdb15c0111edba0ded10be2fa21c?jfwid=6i50l2cal. [⁹] Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1, 4, 15 dalys; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr.

1805 „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punktas. [¹⁰] 2023 m. sausio 23 d. AB „LTG Infra“ įstatai, prieiga: < https://ltginfra.lt/documents/12778/10314970/AB+LTG+Infra+%C4%AFstatai+20230117.pdf/e8fffa66-cbc5-42ca-8827-09e6dcafdd7a)>. [¹¹] NŽT veiklos ataskaita, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >. [¹²] Informacija parengta remiantis paieškos sistemoje rezultatais, prieiga: < www.zpdris.lt >. [¹³] NŽT veiklos ataskaita, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >. [¹⁴] NŽT veiklos ataskaitos duomenys, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >.

Teisės departamento išvada

2023-05-11 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS

ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1311 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-05-17 Nr. XIVP-2717 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Dėl projekto nuostatos prieštaravimo Konstitucijai. Projekto 1 straipsnio 5 dalimi Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos ir (ar) įstaigos parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. spalio 1 d. priima nutarimą, suteikiantį reikiamus įgaliojimus įstaigoms ir (ar) institucijoms, ir (ar) kitiems juridiniams asmenims pagal kompetenciją atlikti atitinkamus šiame įstatyme Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtus veiksmus. Taigi, pagal projektu keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Vyriausybė turėtų teisę įgalioti viešąją ar kitą įstaigą priimti sprendimus dėl projekte nurodytos valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės (valstybės turto) pardavimo.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo

2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio

turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Taigi keičiamame įstatyme turėtų būti nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus parduoti valstybinės žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, manome, kad projekto 1 straipsnio

1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32

straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa ir šios dalies 8 punktas, taip pat projekto 2 straipsnio 2 dalis tiek, kiek juose nustatoma, kad ne valstybės institucija galėtų disponuoti valstybės turtu – priimti sprendimus parduoti atitinkamus valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tiek, kiek juose nenurodoma konkreti valstybės institucija, turinti teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, prieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai. 2.

2. Dėl

projekto nuostatos prieštaravimo Konstitucijai. Pagal projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo

2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 punkte siūlomą

nustatyti teisinį reguliavimą, kuris yra įtvirtintas ir keičiamame įstatyme, nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės bus savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių ribose esančios valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, patikėtinės. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises; neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2020 m. liepos 15 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAE-6 ,,Valstybės nekilnojamojo turto, perduoto savivaldybėms patikėjimo teise, valdymas“ pažymėjo, kad audito metu nustatyta, kad 39 (iš 49) savivaldybės neužtikrino, kad 53 proc. savivaldybėms patikėto valstybės nekilnojamojo turto būtų, racionaliai valdoma ir naudojama, o priimami sprendimai dėl šio turto naudojimo ir valdymo užtikrintų maksimalią naudą visuomenei ir jos interesų tenkinimą[¹]. Atlikto audito tikslas – įvertinti, ar savivaldybėms patikėjimo teise perduotas valstybės nekilnojamasis turtas valdomas efektyviai.

Pažymėtina, kad teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomų Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatų, pagal kurias savivaldybės joms perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą, taip pat projekto

1 straipsnio 3 dalimi atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje

dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalies nuostatų, pagal kurias savivaldybės joms perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Be to, projekto 1 straipsnio 6 dalimi siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomų Žemės įstatymo VI¹ skyriaus 36¹ straipsnio 5 dalies nuostatų, pagal kurias Nacionalinė žemės tarnyba atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą. Taigi, nors valstybinio audito metu buvo nustatyta, kad nemaža dalis savivaldybių neužtikrina joms jau perduoto valstybės nekilnojamojo turto racionalaus valdymo ir naudojimo, teikiamu įstatymo projektu siūloma dar labiau išplėsti savivaldybių teises disponuojant valstybės turtu (valstybei nuosavybės teise priklausančia žeme), atsisakant atitinkamų savivaldybių priežiūros institutų, kurie turėtų užtikrinti, kad valstybės turtas būtų tausojamas, racionaliai tvarkomas, nešvaistomas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, manome, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 8 straipsnis, projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 9 straipsnis bei projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomas Žemės įstatymo VI¹ skyriaus 36¹ straipsnis, kiek juose nėra nustatyta reikiamų priemonių savivaldybėms perduoto valstybės turto disponavimo kontrolei, prieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai. 3.

3. Atkreiptinas

dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnyje, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnyje, projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnyje, projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo

2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnyje, projekto 1

straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo VI¹ skyriaus 36¹ ir 36² straipsniuose, projekto 1 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36 straipsnyje bei projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 63 straipsnyje vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir

(ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.

Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos,

1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali

būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai.

Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manytina, kad projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnyje, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio

15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnyje, projekto 1 straipsnio 3 dalimi

keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnyje, projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnyje, projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo

2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo VI¹ skyriaus 36¹

36² straipsniuose, projekto 1 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo

2 straipsnio 21 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36 straipsnyje bei projekto 1

straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 63 straipsnyje reikėtų nurodyti konkrečią valstybės instituciją, kuri būtų įgaliota atlikti įstatymo projekte nurodytas funkcijas valdant, naudojant ir disponuojant valstybine žeme. 4. Nėra aišku, kodėl teikiamu projektu nėra keičiamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatos, kuriose nustatytas Žemės įstatymo 2 dalies 10 dalies naujos redakcijos įsigaliojimas 2024 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35¹ ir 35² straipsniais įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2716 (toliau – projektas Nr. XIVP-2716) 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 2 straipsnyje nustatytos sąvokos yra pernumeruojamos, todėl pagal keičiamo įstatymo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2716 siūlomą teisinį reguliavimą 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 2 straipsnio 10 dalies redakcijos. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto ir projekto Nr.

XIVP-2716 nuostatos derintinos tarpusavyje. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1538 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1538), kurio 9 straipsniu keičiamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13, 16, 18 ir 19 dalių nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu nėra teikiamas Įstatymo Nr. XIV-1538 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, todėl 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalies, 9 straipsnio, 23 straipsnio

7 ir 8 dalių, 32 straipsnio redakcijos. Atsižvelgiant į tai, kartu su teikiamu

projektu reikėtų teikti ir Įstatymo Nr. XIV-1538 projektą

6. Numeruotina

projekto 1 straipsnio 1 dalis bei tikslintina kitų projekto 1 straipsnio dalių numeracija, sunumeruojant jas iš eilės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto lyginamojo varianto ir jame dėstomo Žemės įstatymo straipsnių numeracija taip pat neatitinka projekto ir jame dėstomo Žemės įstatymo straipsnių numeracijos. Atsižvelgiant į tai, projekto ir projekto lyginamojo varianto nuostatos taisytinos vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298

„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio

18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 7. Projekto

1 straipsniu keičiamo įstatymo 2

straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims.

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme nustatyti, kad centralizuotas turto valdytojas yra valstybinės žemės, priskirtos valstybės valdomų viešųjų įstaigų statiniams, patalpoms ar jų dalims, tai atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės valdoma bendrovė yra bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Manytina, kad analogiška taisyklė turėtų būti taikoma ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatą

„turinti pusę ar daugiau balsų“ nereikėtų pakeisti nuostata „turinti daugiau

kaip pusę balsų“. 8. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje po žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodį „vadovas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatomis, kuriose vartojama formuluotė „Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas“. 9.

9. Projekto

1 straipsniu keičiamo įstatymo 2

straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad priėmimo – perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotai, kurie pateikiami Žemės informacinėje sistemoje. Siūlytina redakciniu aspektu tikslinti projekto nuostatas, nes tikėtina informacinėje sistemoje yra pateikiami duomenys ar dokumentai detalizuojantys nesuformuotų sklypais teritorijų plotus, bet ne patys plotai. 10. Projekto

1 straipsniu keičiamo įstatymo 2

straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti išimtį iš galiojančio teisinio reguliavimo, suteikiant valstybinės žemės patikėtiniams teisę sudaryti sandorius dėl žemės servitutų nustatymo. Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto nuostatos nereikėtų papildyti, nustatant, kad sandoriai dėl servitutų nustatymo gali būti sudaromi įstatymų nustatytais atvejais. 11. Redakciniu aspektu tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalies pirmo sakinio formuluotė, žodžius „ir Žemės informacinėje sistemoje“ perkeliant po žodžių „nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse“.

Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotai nurodomi priėmimo - perdavimo aktuose, o ne jų prieduose, todėl atitinkamai tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalis. Be to, siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „miestuose ir miesteliuose“ reikėtų įrašyti žodžius „miestų ir miestelių teritorijų ribose“, analogiškai tikslinant ir paskutinį šių nuostatų sakinį. 12. Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnyje atsisakoma šio straipsnio

12 dalies nuostatų, nes pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2

straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą būtina suderinti su Aplinkos ministerija, todėl, manytina, kad Aplinkos ministerija gali ir atsisakyti derinti minėtą sprendimą. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsniu atsisakomų šio straipsnio 15 dalies nuostatų, kurios susijusios su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Svarstytinas šių nuostatų atsisakymo tikslingumas. 13.

13. Redakciniu aspektu tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo

įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalies formuluotė, nuostatą iki dvitaškio „valstybinė žemė neperduodama“ loginiu ir kalbiniu aspektais susiejant su šios dalies punktuose nurodomais atvejais, nes tokios formuluotės kaip „patikėjimo teise valdyti valstybinė žemė neperduodama suteikta kitiems patikėtiniams“ arba „patikėjimo teise valdyti valstybinė žemė neperduodama valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams“ stokoja teisinio aiškumo. 14. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje, po žodžių „Išnuomojamas be aukciono įsiterpęs žemės plotas“ žodis „esantis“ brauktinas kaip perteklinis. 15. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje, 16 dalies 1, 2, 4 punktuose prieš žodį „nuomininkas“ įrašytinas žodis „žemės“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 3 punktui. 16. Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalies 1 punkto formuluotė „šio pažeidimo nepašalina per 2 arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas“, aiškiai nurodant, kad 5 metų terminas galimas tik tuo atveju, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, kaip tai yra nurodyta tos pačios dalies 2 punkte (šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas).

Ta pati pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalies 3 punktui, 18 daliai, 19 daliai, 24 dalies 2 punktui. 17. Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalies 2 punkte pateikiama nuoroda į Žemės įstatymo 9 straipsnio 26 dalį, nes minėtas straipsnis turi tik 24 dalis. 18. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalies 4 punkte nurodoma, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu „<...> nuomotojas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę“. Taigi projektu siūloma nustatyti, kad nuomotojas privalėtų nutraukti sutartį dėl savo paties įsipareigojimų nevykdymo. Siūlytina projekto nuostatą tikslinti, nes atlyginimo už statinių statybos galimybę sumokėjimo pareiga priklauso valstybinės žemės nuomininkui, o ne nuomotojui (Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalis). 19.

19. Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2

straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 19 dalyje pateikiama nuoroda į Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalį, nes sutarties nutraukimas reglamentuojamas minėto straipsnio 16 dalyje. 20. Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 21 dalyje pateikiama nuoroda į Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalį, nes minėtas straipsnis turi tik

24 dalis. 21. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje

dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 21 dalyje iki dvitaškio nurodoma, kad Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie apleistų statinių, išskyrus šio straipsnio 25 dalyje nustatytą atvejį (turėtų būti 23 dalyje nustatytą atvejį). Siūloma nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje yra nustatyti ne vienas, o du atvejai, kada žemės sklypai neformuojami ir nuomos sutartys nėra sudaromos, todėl projekto nuostata turėtų būti atitinkamai tikslinama nurodant konkretų 9 straipsnio

23 dalies punktą. Antra, projekto 1

straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 21 dalyje yra nustatoma bendro pobūdžio taisyklė - valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie apleistų statinių, išskyrus šio straipsnio 25 dalyje nustatytą atvejį, t. y. išskyrus kai prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos (Žemės įstatymo 9 straipsnio 21 dalies 2 punktas). Taigi, valstybinės žemės sklypai prie apleistų statinių yra nuomojami, išskyrus atvejus, kai jie nenuomojami. Manytina, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas stokoja logikos ir turėtų būti sistemiškai tikslinamas, aiškiai nurodant, kuriais atvejais valstybinės žemės sklypai prie apleistų statinių yra nuomojami, o kokiais – ne.

Trečia, šiose nuostatose nėra aiškus formuluotės „išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie apleistų statinių“ turinys, nes iš jų neaišku, ar būtų išnuomojami valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra apleisti statiniai, ar būtų išnuomojami tik prie tokių statinių esantys valstybinės žemės sklypai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pastaroji pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies nuostatoms iki dvitaškio bei projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies nuostatoms dėl žemės sklypų neformavimo prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių. 22. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 21 dalies 1 punkto nuostatos, nustatančios, kad „Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus turto vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis“ nėra suprantamos. Be to iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar tokia valstybinė žemės būtų išnuomojama aukciono būdu, ar be aukciono. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto

1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9

straipsnio 14 dalį Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką.

Pažymėtina ir tai, kad paprastai ne mokestis, o nekilnojamojo turto (žemės ar statinių) vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus turto vertinimo metodus, o mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę. Atitinkamai iš projekto nuostatų neaišku, ir kokio turto (žemės ir (ar) statinių) individualų vertinimą turi atlikti suinteresuotas asmuo savo lėšomis. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „Valstybinėje žemės nuomos sutartyje“ įrašytini žodžiai „Valstybinės žemės nuomos sutartyje“. Analogiško turinio pastabos taikytinos ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies nuostatoms iki dvitaškio ir 1 punktui bei 24 dalies nuostatoms iki dvitaškio ir 1 punktui. 23. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies 2 punkte nurodoma, kad žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra vartojama „apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto“ sąvoka, o pats turtas turi būti įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, kurį kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti tikslinamos projekto nuostatos, nurodant, kad žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos ir tais atvejais, kai statinys ar įrenginys yra ne tik apleistas, bet ir neprižiūrimas. 24.

24. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje

dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 21 dalyje ir 23 dalies 2 punkte vartojamos dvi sąvokos „sunykęs statinys“ ir „apleistas statinys“, kurių turinys nei keičiamo įstatymo, nei galiojančio Žemės įstatymo, nei projekto nuostatose nėra atskleistas, todėl nėra aišku, kuo šios sąvokos skiriasi projekto siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo kontekste, nes pagal 21 dalies nuostatas valstybinės žemės sklypai prie sunykusių statinių galės būti išnuomojami, o pagal 23 straipsnio 2 punktą žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie apleistų statinių. Siekiant pašalinti šį neaiškumą projekto nuostatos tikslintinos. 25. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies nuostatose iki dvitaškio po žodžio „pagrindinės“ įrašytinas žodis „žemės“, o 3 punkte po žodžio „atitiktį“ įrašytinas žodis

„valstybinės“. 26. Redakciniu ir loginiu aspektais tikslintinos projekto 1 straipsniu

keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punkto nuostatos, skaičius 2 ir 5 susiejant su kažkokio veiksmo terminu. 27. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio pavadinimas „Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija reguliuojant žemės santykius“ neatitinka jo turinio, nes šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti ir „įstaigų“ kompetenciją minėtoje srityje. Reikėtų suderinti straipsnio pavadinimą su jo turinio nuostatomis. 28. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Vyriausybės įgaliotų institucijų ir (ar) įstaigų kompetenciją reguliuojant žemės santykius.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokias funkcijas pagal kompetenciją turėtų vykdyti Vyriausybės įgaliotos institucijos, o kokias

  • „įstaiga“. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos, aiškiai atskiriant Vyriausybės įgaliotų institucijų funkcijas nuo funkcijų, kurias pagal kompetenciją turėtų vykdyti „įstaigos“. 29. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 18 ir 23 punktų nuostatos iš

esmės yra identiškos, siūlytina vienų iš jų atsisakyti kaip perteklinių. 30. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 25 punkte brauktini žodžiai „ūkio paskirties“ kaip pertekliniai. 31. Tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 26 punktas, atskleidžiant žodžio „joms“ turinį. 32. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 19 ir 27 punktų nuostatos iš esmės yra identiškos, siūlytina jas apjungti ir dėstyti viename šios dalies punkte. 33. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 5 punktas tikslintinas, nes pagal projekto Nr. XIVP-2716 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 10 straipsnyje atlyginimas už galimybė statyti ir (ar) rekonstruoti įrenginius valstybinėje žemėje nėra numatytas. 34.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2

straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta konkreti valstybės institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, tuo tarpu kitose projekto bei projekto Nr. XIVP-2716 nuostatose atsisakoma konkrečių valstybės institucijų įvardijimo. Svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų suderinti su kitomis projekto ir projekto Nr. XIVP-2716 nuostatomis. 35. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36² straipsnio struktūrinės dalys yra pernumeruotos, siūlytina atitinkamai tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 4 dalyje nustatytą nuorodą „šio įstatymo 36² straipsnio 4 dalyje“. 36. Projekto 2 straipsnio nuostatos dėl įsigaliojimo tikslintinos, projekto 2 straipsnio 1 dalį papildant išlyga dėl projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalių įsigaliojimo, nes nuostatos dėl įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Be to, projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nurodyta išimtis ne dėl „šio straipsnio 2 dalies“ įsigaliojimo, bet dėl projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalies įsigaliojimo. Kartu, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalių nereikėtų apjungti į vieną dalį, nes abejose nuostatose siūloma nustatyti įstatymą įgyvendinančias nuostatas. 37. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio pakeitimai išdėstyti projekto 1 straipsnio 1 dalyje, o ne 2 dalyje, siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, Be to, šiose projekto nuostatose po žodžio „išdėstyto“ įrašytini žodžiai „Žemės įstatymo“, o vietoj žodžių „dalies nuostata“ įrašytinas žodis „dalis“. 38.

38. Atsižvelgiant

į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reguliuoti disponavimą valstybės turtu (valstybine žeme) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. 39. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298

„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m.

lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 39.1. Projekto

1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7

straipsnio 2 dalies punktai turėtų būti numeruojami ne raidėmis, o skaičiais su skliaustais. 39.2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje antra pastraipa turėtų būti sunumeruota arba dėstoma kaip atskira šio straipsnio struktūrinė dalis. 39.3. Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies punktų numeracija, nes naujų punktų su novela naujoje straipsnio redakcijoje neturėtų būti. 40. Teisės departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. gegužės 11 d. įregistruotas projektas įrašytas į 2023 m. gegužės 18 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, pasilieka sau teisę patikslinti ar (ir) papildyti šią išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] [1] https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23925/valstybes-nekilnojamojo-turto-perduoto-savivaldybems-patikejimo-teise-valdymas

Komiteto išvada

2023-05-11 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

K O M I T E T O I Š V A D O S

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1311 2

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIVP-2717 NEPRIEŠTARAUJA

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2023-05-17 Nr. 102-P-23

Vilnius

komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydas Anušauskas pavaduojanti Jurgita Sėjonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegarienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas, Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė, Aplinkos ministerijos atstovai: aplinkos ministras Simonas Gentvilas, aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėjai: Erika Giedraitienė, Rūta Brazdžiūnienė, Aistė Vidžienė, Jurgita Augutienė, Jurgita Gricė, Jurgita Gricė, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės analitikė Gintarė Tamašauskaitė-Janickė, Erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė, Vyriausybės kanceliarijos teisininkas Deividas Kriaučiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-17 1 (2),2 5(19),2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.

1. Dėl projekto

nuostatos prieštaravimo Konstitucijai. Projekto 1 straipsnio 5 dalimi Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos ir

(ar) įstaigos parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. spalio 1 d. priima nutarimą, suteikiantį reikiamus įgaliojimus įstaigoms ir (ar) institucijoms, ir (ar) kitiems juridiniams asmenims pagal kompetenciją atlikti atitinkamus šiame įstatyme Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtus veiksmus. Taigi, pagal projektu keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Vyriausybė turėtų teisę įgalioti viešąją ar kitą įstaigą priimti sprendimus dėl projekte nurodytos valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės (valstybės turto) pardavimo.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Taigi keičiamame įstatyme turėtų būti nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus parduoti valstybinės žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, manome, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio

2 dalies pirmoji pastraipa ir šios dalies 8 punktas, taip pat projekto 2

straipsnio 2 dalis tiek, kiek juose nustatoma, kad ne valstybės institucija galėtų disponuoti valstybės turtu – priimti sprendimus parduoti atitinkamus valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tiek, kiek juose nenurodoma konkreti valstybės institucija, turinti teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, prieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai.

Pritarti Pritartina Teisės departamento argumentams, kurie yra visiškai pagrįsti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis ir Konstitucinio Teismo doktrina dėl valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos, kuri turi būti nustatyta įstatyme, ir ši nuostata yra įtvirtinta Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje, todėl konstatuotina, kad siūlomas reglamentavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai.

Konstitucinis Teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutarime konstatavo: „Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama taip, esą visi valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykiai turi būti reguliuojami tik įstatymu – Vyriausybė, kiti teisėkūros subjektai pagal savo kompetenciją šiuos santykius gali reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais, kurie grindžiami įstatymu ir nekonkuruoja su juo; tačiau pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (2015 m. vasario 24 d. nutarimas); įstatymuose turi būti inter alia nustatyta valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d. nutarimai)“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-05-17
11(2),
11(2),
1
2(15),
3(16),
6
1. Dėl

projekto nuostatos prieštaravimo Konstitucijai.

Pagal projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio

14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 punkte siūlomą nustatyti

teisinį reguliavimą, kuris yra įtvirtintas ir keičiamame įstatyme, nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės bus savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių ribose esančios valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, patikėtinės. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises; neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d.,

2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos

valstybės kontrolė 2020 m. liepos 15 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAE-6 ,,Valstybės nekilnojamojo turto, perduoto savivaldybėms patikėjimo teise, valdymas“ pažymėjo, kad audito metu nustatyta, kad 39 (iš 49) savivaldybės neužtikrino, kad 53 proc. savivaldybėms patikėto valstybės nekilnojamojo turto būtų, racionaliai valdoma ir naudojama, o priimami sprendimai dėl šio turto naudojimo ir valdymo užtikrintų maksimalią naudą visuomenei ir jos interesų tenkinimą[¹]. Atlikto audito tikslas – įvertinti, ar savivaldybėms patikėjimo teise perduotas valstybės nekilnojamasis turtas valdomas efektyviai.

Pažymėtina, kad teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomų Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatų, pagal kurias savivaldybės joms perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą, taip pat projekto 1 straipsnio 3 dalimi atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio

11 dalies nuostatų, pagal kurias savivaldybės joms perduotus valstybinės

žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir

(ar) vertės kriterijus, gali išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Be to, projekto 1 straipsnio 6 dalimi siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomų Žemės įstatymo VI¹ skyriaus 36¹ straipsnio 5 dalies nuostatų, pagal kurias Nacionalinė žemės tarnyba atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą. Taigi, nors valstybinio audito metu buvo nustatyta, kad nemaža dalis savivaldybių neužtikrina joms jau perduoto valstybės nekilnojamojo turto racionalaus valdymo ir naudojimo, teikiamu įstatymo projektu siūloma dar labiau išplėsti savivaldybių teises disponuojant valstybės turtu (valstybei nuosavybės teise priklausančia žeme), atsisakant atitinkamų savivaldybių priežiūros institutų, kurie turėtų užtikrinti, kad valstybės turtas būtų tausojamas, racionaliai tvarkomas, nešvaistomas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, manome, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 8 straipsnis, projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 9 straipsnis bei projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomas Žemės įstatymo VI¹ skyriaus 36¹ straipsnis, kiek juose nėra nustatyta reikiamų priemonių savivaldybėms perduoto valstybės turto disponavimo kontrolei, prieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai. Pritarti Žr. argumentus aukščiau, 1 p. 3. Komiteto sprendimas:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad:

1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo NR. I-446 pakeitimo įstatymo NR. XIV-1311

2 straipsnio pakeitimo įstatymo

projekto Nr.

XIVP-2717 projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa ir šios dalies 8 punktas, taip pat projekto 2 straipsnio 2 dalis tiek, kiek juose nustatoma, kad ne valstybės institucija galėtų disponuoti valstybės turtu – priimti sprendimus parduoti atitinkamus valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tiek, kiek juose nenurodoma konkreti valstybės institucija, turinti teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, prieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai. 2. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo NR. I-446 pakeitimo įstatymo NR. XIV-1311

2 straipsnio pakeitimo įstatymo

projekto Nr. XIVP-2717 projekto

1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15

dalyje dėstomas Žemės įstatymo 8 straipsnis, projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 9 straipsnis bei projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomas Žemės įstatymo VI¹ skyriaus 36¹ straipsnis, kiek juose nėra nustatyta reikiamų priemonių savivaldybėms perduoto valstybės turto disponavimo kontrolei, prieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai. 4. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 2. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23925/valstybes-nekilnojamojo-turto-perduoto-savivaldybems-patikejimo-teise-valdymas