Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Konstitucinio Teismo teisėjas nusišalina
ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu:
1) jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis, kai svarstomi paklausimai personaliniais klausimais;
2) jis yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta Teisme nagrinėjama byla;
3) jis yra pats rengęs ir teikęs Seimui svarstyti ir (arba) balsavęs dėl teisės akto, kurio atitikimas Konstitucijai ar įstatymui yra tiriamas byloje, arba pats išleidęs teisės aktą, kurio atitikimas Konstitucijai ar įstatymui yra tiriamas byloje;
4) jis su dalyvaujančiais byloje asmenimis priklausė tai pačiai politinei organizacijai, frakcijai ir (ar) buvo su jais susijęs politinio (asmeninio) pasitikėjimo ryšiais. Šis Konstitucinio Teismo teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindas taikomas vienerius metus po to, kai asmuo nustojo eiti valstybės politiko ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. 3 5) yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
aiškinamasis raštas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Europos Komisija teisės viršenybės principo taikymo ataskaitoje 2023 m. atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, skiriant politikus Konstitucinio Teismo teisėjais nėra taikomas joks atšalimo laikotarpis (https://commission.europa.eu/system/files/2023-07/35_1_52617_coun_chap_lithuania_en.pdf ). Tokiu atveju nėra užtikrinamas efektyvus valdžių, politinės bendruomenės ir teismų, atskyrimo principo veikimas, kas gali sukurti Teismo ir jo priimamų sprendimų priklausomumą nuo politikų. Akivaizdu, kad Lietuvos Konstitucinio Teismo politizavimo grėsmė tapo europiniu klausimu ir gautos Europos Komisijos pastabos dėl teisės viršenybės principo rodo, kad esama situacija Lietuvą diskredituoja tarptautinės bendruomenės akyse. Be to, Lietuvoje jau turėjome precedentą, kai Konstitucinio Teismo teisėjas vertino įstatymą už kurį pats neseniai balsavo Seime ir, šiuo metu nesant imperatyvaus nusišalinimo reikalavimo, visuomenei pagrįstai kyla klausimai, kodėl teisėjas nenusišalino, kaip jis objektyviai ir sąžiningai interpretavo pakankamai abstrakčias nusišalinimą reguliuojančias nuostatas. Tokios
„pilkosios zonos“ situacijos, kuomet neaišku, kokiu etikos ir teisės standartu
vadovaujasi Konstitucinio Teismo teisėjai spręsdami dėl nusišalinimo, mažina pasitikėjimą ir pačiu Konstituciniu Teismu.
Dėl to, siekiant užtikrinti, kad tarptautinėje bendruomenėje nekiltų abejonių dėl to, kaip Lietuva įgyvendina teisės viršenybės principą, ir siekiant, kad visuomenėje būtų išlaikytas aukštas pasitikėjimas Konstituciniu Teismu, yra siūloma Konstitucinio Teismo įstatymą papildyti nuostatomis, kurios sukonkretintų šio Teismo teisėjo pareigą nusišalinti tuomet, kai teisėjas iki jo paskyrimo yra aktyviai dalyvavęs politikoje kaip valstybės politikas arba buvo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo jį pasirašiusių Seimo narių grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu įstatymo tekste expressis verbis nėra įtvirtintos nuostatos, kad valstybės politikas ar politinio pasitikėjimo tarnautojas, tapęs Konstitucinio Teismo teisėju, nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos, kur ginčijamas teisės akto, kurį jis, pavyzdžiui, rengė arba už kurį balsavo, teisėtumas. Taip pat nėra ir atšalimo laikotarpio, kuomet teisėjas negali nagrinėti jo paties buvusių kolegų-politikų kreipimųsi į Konstitucinį Teismą. Įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri įtvirtina nusišalinimą/nušalinimą kai „yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu“ nėra pakankamai aiški, dėl to sąlygoja skirtingą taikymo praktiką ir kelia klausimus dėl Teismo sprendimų politizavimo, kuomet ką tik buvęs valstybės politiku asmuo nenusišalina nuo bylos nagrinėjimo. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Siūloma įtvirtinti du naujus nusišalinimo/teisėjo nušalinimo pagrindus:
1) kai jis yra pats rengęs ir teikęs Seimui svarstyti ir (arba) balsavęs dėl teisės akto, kurio atitikimas Konstitucijai ar įstatymui yra tiriamas byloje, arba išleidęs teisės aktą, kurio atitikimas Konstitucijai ar įstatymui yra tiriamas byloje;
1) kai jis su dalyvaujančiais byloje asmenimis priklausė tai pačiai politinei organizacijai, frakcijai ir (ar) buvo su jais susijęs politinio (asmeninio) pasitikėjimo ryšiais. Šis Konstitucinio Teismo teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindas taikomas vienerius metus po to, kai asmuo nustojo eiti valstybės politiko ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. Projekto priėmimas didins skaidrumą ir pasitikėjimą Konstituciniu Teismu. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus projektą, poveikio korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma, Konstitucinio Teismo teisėjams bus aiškesni nusišalinimo pagrindai, kuomet galimas interesų konfliktas dėl jų iki paskyrimo vykdytos politinės veiklos. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Poveikio verslui ar jo plėtrai nenumatoma. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Papildomų teisės aktų priimti nereikės. 10.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Teikiamas projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų reikalavimus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Konstitucinis Teismas“, „nusišalinimas“, „interesų konfliktas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra Seimo nariai:
2023-09-05 Nr. XIVP-3003 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Konstitucinio Teismo įstatymo 48 straipsnio
nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindais, susijusiais su ankstesniu Konstitucinio Teismo teisėjo dalyvavimu teisėkūros procese ir buvusiais jo ryšiais su dalyvaujančiais byloje asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame šios dalies 3 punkte yra įtvirtintas universalus Konstitucinio Teismo teisėjo nusišalinimo ar nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindas – „yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu“, kuriuo vadovaudamasis Konstitucinis Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, kilus abejonių dėl teisėjo nešališkumo, gali išspręsti to teisėjo nušalinimo klausimą, diskutuotina, ar apskritai reikėtų pildyti Konstitucinio Teismo įstatymą projekte siūlomais detaliais pagrindais, nes įstatyme nustatomas teisinis reguliavimas neturėtų būti kazuistinis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo teisėjai savo įgaliojimus turi vykdyti laikydamiesi duotos priesaikos ir Konstitucinio Teismo veiklos teisėtumo bei nepriklausomumo principų, todėl šio teismo teisėjų nušalinimo teisinis reguliavimas neturėtų būti grindžiamas prielaida, kad, byloje dalyvaujantiems asmenims iškėlus abejones dėl kurio nors teisėjo nešališkumo, Konstitucinis Teismas gali negebėti pats objektyviai jas įvertinti ir išspręsti to teisėjo nušalinimo klausimą. 2.
straipsnio 1 dalies naujame 3 punkte siūlomą nustatyti teisėjo nusišalinimo ar nušalinimo pagrindą – „jis yra pats rengęs ir teikęs Seimui svarstyti ir (arba) balsavęs dėl teisės akto, kurio atitikimas Konstitucijai ar įstatymui yra tiriamas byloje, arba pats išleidęs teisės aktą, kurio atitikimas Konstitucijai ar įstatymui yra tiriamas byloje“, atkreiptinas dėmesys į šiuos probleminius teikiamos nuostatos aspektus. 2.1.
svarstyti ir (arba) balsavęs dėl teisės akto“ yra netiksli ir neaiški tiek kalbos, tiek teisės požiūriu:
Konstitucinio Teismo teisėjas prieš paskiriant jį į šias pareigas būtų ir parengęs, ir pateikęs Seimui svarstyti teisės akto projektą, ar ir tuo atveju, jeigu jis būtų atlikęs tik vieną iš šių veiksmų;
Respublikos Prezidento patarėjus, Vyriausybės narius, viceministrus, kitus valstybės tarnautojus, teisės akto projektą rengusios darbo grupės narius ir pan.; Seimo statuto 141 straipsnio 1 dalis);
2.2. Nustačius šį Konstitucinio Teismo teisėjo nusišalinimo ar nušalinimo pagrindą, Konstitucinio Teismo teisėjas negalėtų vykdyti savo įgaliojimų vien dėl to, kad iki paskyrimo į šiais pareigas jis dalyvavo byloje ginčijamo teisės akto priėmimo procese, įgyvendindamas turėtą konstitucinę įstatymų leidybos iniciatyvos teisę (Konstitucijos
nariu buvo (Seimo, Vyriausybės), darbe ir balsuodamas dėl to teisės akto priėmimo, arba kitu būdu (kaip minėta, siūloma nuostata suformuluota nepakankamai aiškiai). Mūsų nuomone, toks formalus teisėjo nusišalinimo ar nušalinimo pagrindas būtų pernelyg platus ir nepagrįstas, nes jį siūlant neatsižvelgta į tai, kad kolegialių politinių valstybės valdžios institucijų (Seimo, Vyriausybės) teisės aktų priėmimas, ypač įstatymų leidyba, yra sudėtingas kolektyvinis procesas, kuriame nuo teisės akto iniciatyvos pareiškimo iki teisės akto priėmimo teisės akto projektas gali iš esmės pasikeisti, taip pat į tai, kad balsavimas už teisės akto priėmimą rodo balsavusiojo pritarimą šiam teisės aktui kaip visumai, bet gali neatskleisti jo nuomonės dėl tam tikrų atskirų to teisės akto aspektų, dėl kurių vėliau kilo konstitucinis ginčas, juolab jeigu dėl jų teisėkūros procese nuodugniai nediskutuota, jų problemiškumas išryškėjo tik taikant tą teisės aktą praktikoje, ar pan., o balsavimo prieš teisės akto priėmimą motyvai irgi gali neturėti nieko bendra su vėliau Konstituciniam Teismui pateiktais konstitucingumo klausimais.
Manome, jog galiojančio teisinio reguliavimo pakanka, kad Konstitucinis Teismas galėtų kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti teisėjo ankstesnį vaidmenį ginčijamo teisės akto priėmimo procese bei tai, ar šis vaidmuo suponuoja galimą teisėjo šališkumą byloje, ir objektyviai išspręsti teisėjo nušalinimo klausimą, o projektu siūlomu teisiniu reguliavimu galėtų būti pernelyg suvaržytos Konstitucinio Teismo teisėjo, iki paskyrimo į šias pareigas dalyvavusio teisėkūroje, galimybės vykdyti savo įgaliojimus ir dalyvauti Konstitucinio Teismo, kaip kolegialios institucijos, darbe. 2.3.
Teismo teisėjo nusišalinimo ar nušalinimo pagrindas (jo formuluotė) neapimtų kai kurių kitų atvejų, kai dėl Konstitucinio Teismo teisėjo nešališkumo taip pat galėtų kilti abejonių, pavyzdžiui, jeigu iki paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju jis:
Teismą arba suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimus byloje, kurią Konstitucinis Teismas nagrinėtų jau paskyrus jį šio teismo teisėju;
Konstituciniame Teisme jau paskyrus jį šio teismo teisėju būtų nagrinėjama byla pagal atitinkamą Seimo kreipimąsi dėl asmens, kuriam pradėta apkalta, veiksmų atitikties Konstitucijai;
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamas Konstitucinio Teismo teisėjo nusišalinimo ar nušalinimo pagrindas (jo formuluotė) neapimtų kai kurių kitų atvejų, kai dėl Konstitucinio Teismo teisėjo nešališkumo taip pat galėtų kilti abejonių, pavyzdžiui, jeigu iki paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju jis:
Teismą arba suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimus byloje, kurią Konstitucinis Teismas nagrinėtų jau paskyrus jį šio teismo teisėju;
Konstituciniame Teisme jau paskyrus jį šio teismo teisėju būtų nagrinėjama byla pagal atitinkamą Seimo kreipimąsi dėl asmens, kuriam pradėta apkalta, veiksmų atitikties Konstitucijai;
straipsnio 1 dalies 4 punkte siūlomą nustatyti teisėjo nusišalinimo ar nušalinimo pagrindą – „jis su dalyvaujančiais byloje asmenimis priklausė tai pačiai politinei organizacijai, frakcijai ir (ar) buvo su jais susijęs politinio (asmeninio) pasitikėjimo ryšiais“ ir nuostatą, kad šis pagrindas „taikomas vienerius metus po to, kai asmuo nustojo eiti valstybės politiko ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas“, pažymėtini šie aspektai. 3.1. Pagal Konstituciją teisėjams, tarp jų ir Konstitucinio Teismo teisėjams, taikomas politinės veiklos apribojimas – jie negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje (104 straipsnio 3 dalis, 113 straipsnio 2 dalis). Šiuo draudimu konstituciškai užtikrinamas teisėjų politinis neutralumas. Konstitucijoje nėra nustatyta draudimo teisėjais skirti asmenis, iki paskyrimo į šias pareigas buvusius politinių organizacijų nariais, taip pat vykdžiusius aktyvią politinę veiklą. Taigi skiriami į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas buvę valstybės politikai turi nutraukti narystę politinėje organizacijoje, kitą politinę veiklą, o juos paskyrus, kaip minėta, privalo vykdyti savo įgaliojimus laikydamiesi duotos priesaikos ir Konstitucinio Teismo veiklos teisėtumo bei nepriklausomumo principų.
Todėl, mūsų nuomone, buvusi Konstitucinio Teismo teisėjo narystė politinėje organizacijoje ir kita ankstesnė politinė veikla savaime nesuponuoja jo šališkumo bylose, kuriose dalyvauja tai pačiai politinei organizacijai priklausantys asmenys (pavyzdžiui, individualų konstitucinį skundą pateikęs asmuo), ir nėra savaime pakankamas pagrindas varžyti teisėjo galimybes vykdyti savo įgaliojimus ir dalyvauti Konstitucinio Teismo, kaip kolegialios institucijos, darbe. Ankstesnės teisėjo politinės veiklos ir ryšių su dalyvaujančiais byloje asmenimis įtaką jo nešališkumui Konstitucinis Teismas turėtų vertinti kiekvienu konkrečiu atveju, kai dėl to gali kilti abejonių. 3.2. Formuluotė „su dalyvaujančiais byloje asmenimis priklausė tai pačiai politinei organizacijai, frakcijai“ yra teisiškai netiksli, nes pagal Konstitucinio Teismo įstatymą dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi: 1) pareiškėjas – valstybės institucija, Seimo narių grupė, kuriems pagal Konstituciją suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai ar įstatymams arba duoti išvadą, ir jų atstovai, taip pat individualų konstitucinį skundą pateikęs asmuo ir jo atstovas; 2) suinteresuotas asmuo – valstybės institucija, priėmusi teisės aktą, kurio atitiktį Konstitucijai ar įstatymams reikia ištirti, ir jos atstovas; Seimo narys ar kitas valstybės pareigūnas, kurio veiksmų atitiktį Konstitucijai reikia ištirti dėl jam pradėtos Seime apkaltos bylos, ir jo atstovas; Respublikos Prezidentas, kai teikiama išvada dėl jo sveikatos būklės, ir jo atstovas (31 straipsnio 1 dalis). 3.3.
3.3. Frakcijos sudaromos Seime ir savivaldybių tarybose, todėl neaišku, ar turimos omenyje tik Seimo narių, ar ir savivaldybių tarybų narių frakcijos. 3.4. Nuostata, kad šis teisėjo nusišalinimo ar nušalinimo pagrindas „taikomas vienerius metus po to, kai asmuo nustojo eiti valstybės politiko ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas“, yra teisiškai netiksli, nes jeigu nuo tada, kai asmuo nustojo eiti valstybės politiko ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki jo paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju būtų praėję daugiau nei vieni metai, šis teisėjo nusišalinimo ar nušalinimo pagrindas būtų apskritai netaikytinas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]