Projekto lyginamasis variantas
Pripažinti netekusia galios 23 straipsnio 2 dalį. 2. Mažos alų gaminančios įmonės (toliau – mažosios alaus daryklos) 10 tūkst. hektolitrų per metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis akcizo tarifas, negu nustatytas šio straipsnio 1 dalyje. Šiame įstatyme mažąja alaus darykla, kuriai taikoma šioje dalyje nurodyta akcizų lengvata, laikoma per kalendorinius metus ne daugiau kaip 80 tūkst. hektolitrų alaus pagaminanti įmonė, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus pripažįstama teisiškai ir ekonomiškai nepriklausančia nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės (išskyrus atvejus, kai šių alų gaminančių įmonių kartu per kalendorinius metus pagaminto alaus kiekis neviršija 80 tūkst. hektolitrų), o įmonės gamybinės patalpos yra fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės. Šioje dalyje nurodyta akcizų lengvata netaikoma pagal licencines sutartis pagamintam alui. Šioje dalyje alaus gamyba nelaikomas kitoje alų gaminančioje įmonėje pagaminto alaus maišymas ir (arba) pilstymas. Šios lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 3, 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIVP-446, kuriuo, be kita ko, papildė galiojančio įstatymo 23 straipsnį nauja 2 dalimi, kuria nuo 2022 m. sausio 1 d. mažos alų gaminančios įmonės (toliau – mažoji alaus darykla) 10 tūkst. hektolitrų per metus realizuoto alaus įtvirtino 50 procentų mažesnį už nustatytąjį šio straipsnio 1 dalyje (standartinį alui taikomą akcizų tarifą). Šia akcizų lengvata, nustatyta Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymu, buvo siekiama paskatinti kraftinio alaus gamintojus ir tuo pačiu alaus vartotojus rinktis mažųjų alaus daryklų produkciją. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. pripažinti netekusia galios įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, t.y. panaikinti mažosioms alaus darykloms taikomą 50 procentų mažesnį akcizo tarifą 10 tūkst. hektolitrų per metus realizuoto alaus, taigi jam taikyti standartinį alui taikomą akcizų tarifą. Įstatymo projektu siekiama atsisakyti mažosioms alaus darykloms sudarytų palankesnių sąlygų veikti lyginant su kitais alaus gamintojais, nesudaryti galimybės prašyti akcizų lengvatų kitiems alaus gamintojams ar kitiems alkoholiniams gėrimams, iš viso netaikyti akcizų lengvatų alkoholiniams gėrimams, sumažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir vartojimą.
Rengiant Įstatymo projektą atsižvelgta į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vertinimą dėl akcizų lengvatos kraftiniam alui tikslingumo ir poveikio bei pateiktus atsakymus į klausimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo ir jį parengė Seimo narys Justas Džiugelis ir kiti Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad mažosios alaus daryklos 10 tūkst. hektolitrų per metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis akcizo tarifas, negu nustatytas šio straipsnio 1 dalyje. Mažąja alaus darykla, kuriai taikoma ši akcizų lengvata, laikoma per kalendorinius metus ne daugiau kaip 80 tūkst. hektolitrų alaus pagaminanti įmonė, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus pripažįstama teisiškai ir ekonomiškai nepriklausančia nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės (išskyrus atvejus, kai šių alų gaminančių įmonių kartu per kalendorinius metus pagaminto alaus kiekis neviršija 80 tūkst. hektolitrų), o įmonės gamybinės patalpos yra fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės. Ši lengvata netaikoma pagal licencines sutartis pagamintam alui. Šioje dalyje alaus gamyba nelaikomas kitoje alų gaminančioje įmonėje pagaminto alaus maišymas ir (arba) pilstymas.
Šios lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šios lengvatos taikymo tvarka nustatyta Akcizų lengvatos taikymo mažųjų alaus daryklų alui tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 821 „Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo įgyvendinimo“, Akcizų lengvatos taikymo nepriklausomiems smulkiesiems alkoholinių gėrimų ir etilo alkoholio gamintojams taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2022 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. VA-17 ir Mokesčių ir su mokesčiais susijusių sumų permokų bei per klaidą sumokėtų sumų grąžinimo taisyklėse, patvirtintose Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1B-741. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. pripažinti netekusia galios įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, t.y. panaikinti mažosioms alaus darykloms taikomą akcizų lengvatą. Priėmus Įstatymo projektu siūlomą pakeitimą, būtų atsisakyta mažosioms alaus darykloms sudarytų palankesnių sąlygų veikti lyginant su kitais alaus gamintojais, būtų atsisakyta galimybės prašyti akcizų lengvatų kitiems alaus gamintojams ar kitiems alkoholiniams gėrimams, nebūtų taikomos jokios akcizų lengvatos alkoholiniams gėrimams, būtų sumažintas alkoholinių gėrimų prieinamumas ir vartojimas. Be to, valstybės biudžetas per metus papildomai gautų apie 3 mln. eurų pajamų iš akcizo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Dėl Įstatymo projekto poveikio mažosioms alaus darykloms tikėtinas jų nepasitenkinimas. 6.
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nereikėtų priimti naujų teisės aktų ar galiojančių teisės aktų pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymą, reikėtų pakeisti šiuos galiojančius įgyvendinamuosius teisės aktus: Akcizų lengvatos taikymo mažųjų alaus daryklų alui tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 821 „Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo įgyvendinimo“, Akcizų lengvatos taikymo nepriklausomiems smulkiesiems alkoholinių gėrimų ir etilo alkoholio gamintojams taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) viršininko 2022 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. VA-17 ir Mokesčių ir su mokesčiais susijusių sumų permokų bei per klaidą sumokėtų sumų grąžinimo taisykles, patvirtintas Muitinės departamento (toliau – MD) generalinio direktoriaus 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1B-741 „Dėl Mokesčių ir su mokesčiais susijusių sumų permokų bei per klaidą sumokėtų sumų grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. 10.
10Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų, jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios sąvokos nekeičiamos. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Įstatymą, iki 2023 m. gruodžio 31 d. reikėtų pakeisti aiškinamojo rašto 9 punkte nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų nereikėtų. Įstatymas per metus leistų papildomai gauti apie 3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų iš akcizo. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Finansų ministerija, kartu su VMI ir MD, informavo, kad šia akcizų lengvata, nustatyta Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymu, buvo siekiama paskatinti kraftinio alaus gamintojus ir tuo pačiu alaus vartotojus rinktis mažųjų alaus daryklų produkciją. VMI duomenimis, Lietuvoje įregistruoti 52 alaus gamintojai.
Iš jų 48 - mažosios alaus daryklos (pagal jų teisinę formą lengvata daugiausiai naudojasi uždarosios akcinės bendrovės), 4 - didieji alaus gamintojai, kurie pagamina daugiau nei 80 tūkst. hektolitrų per metus. Visos 48 mažosios alaus daryklos naudojasi akcizų lengvata ir per 2022 m. deklaravo 268 tūkst. hektolitrų pagaminto alaus, kuris sudaro 8,8% viso (3069 tūkst. hektolitrų) pagaminto alaus kiekio Lietuvoje. Į Lietuvos rinką 2022 m. ir 2023 m. sausio-gegužės mėnesiais taikant akcizų lengvatą buvo išleista vartojimui 167 tūkst. hektolitrų alaus: 2022 m. 103 tūkst. hektolitrų alaus (tai sudaro 4,28% viso į rinką išleisto vartojimui alaus kiekio); 2023 m. sausio-gegužės mėn. 64 tūkst. hektolitrai alaus (tai sudaro 7,03% viso į rinką išleisto vartojimui alaus kiekio). VMI skaičiavimais, dėl šios nustatytos akcizų lengvatos valstybės biudžeto netekimai 2022 m. buvo apie 2,1 mln. eurų, o 2023 m. sausio-gegužės mėn. - apie 1,4 mln. eurų. 2022 m. iš Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių atgabento alaus, kuriam taikoma akcizų lengvata, kiekis, VMI duomenimis, yra 919 tūkst. litrų ir tai sudaro 10 proc. nuo Lietuvoje pagaminto alaus, kuriam taikoma akcizų lengvata, kiekio. 2022 m. prašymų dėl akcizų lengvatos taikymo iš trečiųjų šalių importuotam alui, MD duomenimis, nebuvo gauta. Pažymėtina, kad vadovaujantis Tarybos direktyvos 92/83/EEB 1992 m. spalio 19 d. dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų suderinimo (toliau – Direktyva) nuostatomis, ES valstybėms narėms leidžiama taikyti sumažintą akcizų tarifą mažosioms nepriklausomoms alų gaminančios įmonėms, kai laikomasi šių sąlygų: mažąja alaus darykla gali būti laikoma alaus darykla, pagaminanti ne daugiau kaip 200 tūkst. hektolitrų alaus; mažoji alaus darykla turi būti nepriklausoma; sumažintas tarifas negali būti mažesnis kaip 50 procentų standartinio tarifo.
Sveikatos apsaugos ministerija neturi duomenų apie konkrečiai šios lengvatos poveikį visuomenės sveikatai, tačiau ministerijos nuomone, lengvatinis tarifas bet kokiems alkoholiniams gėrimams, mažindamas jų kainą vartotojui, gali didinti šių gėrimų ekonominį prieinamumą, taip pat akcizų lengvatų atskiriems alkoholiniams gėrimams buvimas gali turėti įtakos konkurencijai bei tapti pagrindu kitas alkoholinių gėrimų kategorijas atstovaujančiam verslui reikalauti akcizų lengvatų ir jų gaminamiems alkoholiniams gėrimams. Konkurencijos tarybos ekspertų vertinimu, galiojantis reglamentavimas (toliau – reglamentavimas) gali daryti įtaką alaus gamintojų konkurencijai. Vis dėlto, skirtingo dydžio akcizo mokesčio nustatymo galimybė yra numatyta ES teisės aktuose ir ES šalyse yra taikomas skirtingas mokestis. Tokio pobūdžio priemonės kaip galiojantis reglamentavimas galėtų būti laikomas valstybės pagalba. Konkurencijos tarybos žiniomis, daug ES valstybių narių taiko analogiškas akcizų lengvatas, kokios įtvirtintos reglamentavimu, ir Europos Komisija (toliau – EK) nėra pradėjusi tyrimo ar pateikusi išvadų, kad tokio pobūdžio priemonės yra nesuderinamos su ES vidaus rinka. EK atliekamo valstybės pagalbos priemonių vertinimo kontekste, be kita ko, yra įvertinamas tokių priemonių galimas poveikis konkurencijai ir prekybai tarp ES valstybių narių.
Papildomai akcentuotina, kad EK yra pažymėjusi, kad Direktyvoje numatyta galimybė taikyti sumažintus akcizų tarifus leidžia valstybėms narėms paremti nepriklausomų mažųjų gamintojų konkurencingumą neiškreipiant konkurencijos vidaus rinkoje. Taigi, nors reglamentavimas sudaro palankesnes sąlygas veikti mažosioms alaus darykloms, EK tokio pobūdžio priemonių kaip reglamentavimas paprastai nelaiko žalingomis konkurencijai. Neatmestina galimybė, kad panaikinus akcizo lengvatą mažųjų daryklų produktams, vartotojai galėtų juos pakeisti didesnių gamintojų siūloma produkcija, kuri dėl masto ekonomijos gali būti siūloma mažesnėmis kainomis, ar kitais alkoholiniais gėrimais. Apibendrinant pateiktą informaciją, nors tokios priemonės kaip reglamentavimas gali paveikti ūkio subjektų konkurenciją, jos yra taikomos ES, siekiant paremti mažus gamintojus. ES teisės aktai valstybėms narėms numato teisę, o ne pareigą taikyti mažiesiems gamintojams mažesnį akcizo mokesčio dydį. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) pažymėjo, kad vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos ir mokslinių tyrimų duomenimis, alkoholinių gėrimų kaina yra vienas iš esminių kriterijų, darančių įtaką alkoholio prieinamumui. Atitinkamai, alkoholinių gėrimų akcizų mažinimas didina alkoholio prieinamumą, todėl Departamentas nepritaria akcizų lengvatų alkoholiniams gėrimams taikymui. Departamentas taip pat pažymėjo, kad bet kokios akcizo lengvatos alkoholiniams gėrimams didina alkoholio prieinamumą.
Taigi Departamentas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą valstybės alkoholio kontrolės principą – mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, laikosi nuomonės, kad akcizų lengvatos alkoholiniams gėrimams neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto alkoholio kontrolės politikos principo. Departamento nuomone, nėra jokio visuomenės sveikatos interesu pagrįsto pagrindo taikyti akcizų lengvatas tam tikriems alkoholiniams gėrimams. Apibendrinant paminėtina, kad Nacionalinėje darbotvarkėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų, patvirtintoje Seimo 2023 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. XIV-1982 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė darbotvarkė), viena iš krypčių, siekiant sumažinti alkoholio pasiūlą, taip pat yra akcizų politikos tobulinimas, susiejant ją su infliacija ir užkertant kelią atskirų alkoholinių gėrimų grupių apmokestinimo išlygoms. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta aukščiau, Departamentas nemato pagrindo taikyti akcizų lengvatas alkoholiniams gėrimams. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „alus“, „akcizo tarifas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2023-09-25 Nr. XIVP-3081 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Akcizų įstatymo
lengvatą mažoms alų gaminančios įmonėms. Pagal projekto 2 straipsnį įstatymas įsigaliotų
įsigaliojimo neišlaikant 6 mėnesių termino. Pažymėtina, jog toks siūlymas prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Atsižvelgus į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 2. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]