Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„52 straipsnis Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo negalios pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Jau beveik 20 metų, nuo 2005 m. liepos 1 dienos įsigaliojus atnaujintam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, sąvokos „invalidas“, „invalidumas“ nebevartojamos Todėl šio įstatymo projekto uždavinys yra pakeisti invalidumo terminą, negalios terminu. Konstitucija — tai aukščiausioji teisė, nubrėžianti gaires visai teisės sistemai, visa teises sistema kuriama Konstitucijos pagrindu (KT 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas pažymėjo 2006 m. kovo 14 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimuose, kad Konstitucija turi būti stabilus teisės aktas. Tačiau Konstitucija turi būti ne tik valstybės ir visuomenės stabilumo, bet ir jų pažangos garantija. Konstitucijos pataisa iš esmės yra grindžiama konstitucinėmis vertybėmis, atviros, teisingos, darnios visuomenės ir teisinės valstybes siekiu, teisingumo principu, pagarba žmogaus orumui, asmenų lygybe, pažeidžiamų visuomenės grupių apsauga. Šia Konstitucijos pataisa siekiama stiprinti žmogaus teisių apsaugą, labiau apginti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Žmogaus teisių ir laisvių apsauga, jos stiprinimas ir plėtojimas yra visuotinis tikslas, vienijantis demokratines valstybes. Konstitucinis Teismas, yra pažymėjęs, kad žmogaus teisių ir laisvių apsauga yra vienas esminių demokratinės teisinės valstybės bruožų (2002 rugsėjo 19 d., 2016 m. balandžio 27 d. nutarimai). Demokratinės teisinės valstybės progresas yra neatsiejamas nuo žmogaus teisių apsaugos stiprinimo. Valstybei tenka didžiausia atsakomybė už žmogaus teisių apsaugą bei reikiamų sąlygų joms įgyvendinti Atsižvelgiant į tai, šiuo projektu siūloma Konstitucijos pataisos tikslas yra stiprinti žmogaus teisių apsaugą. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Julius Sabatauskas. 3.Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Šiuo metu Konstitucijos 52 straipsnyje apibrėžiant valstybės socialines garantijas yra vartojamas invalidumo terminas: „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“ Tačiau jau beveik 20 metų -nuo 2005 m. liepos 1 dienos įsigaliojus atnaujintam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, sąvokos „invalidas“, „invalidumas“ nebevartojamos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu keičiamo Konstitucijos 52 straipsnyje siūloma pakeisti invalidumo terminą - negalios terminu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimto įstatymo įgyvendinimas su verslo sąlygomis ir jo plėtra tiesiogiai nesusijęs. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymą priimti naujų ar keisti galiojančius teisės aktus nereikės. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojama naujai apibrėžtų sąvokų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams ir prisideda prie jų įgyvendinimo. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priėmus įstatymą jo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Išvadų ir vertinimų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Negalia. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo nariai Julius Sabatauskas
2023-10-13 Nr. XIVP-3141 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projektu siūloma pakeisti Konstitucijos 52 straipsnio nuostatą, kuria užtikrinama piliečių teisė gauti invalidumo pensiją, vietoj žodžio „invalidumo“ įrašant žodį „negalios“. Projekto aiškinamajame rašte šio Konstitucijos pakeitimo poreikis argumentuojamas tuo, kad terminas
„invalidumas“ nebevartojamas įstatymuose, ir tuo, kad šiuo pakeitimu siekiama stiprinti žmogaus teisių apsaugą. Svarstant projektą reikėtų įvertinti teikiamo
Konstitucijos pakeitimo teisinį būtinumą, atsižvelgiant į tai, kad siūloma pakeisti tik patį Konstitucijoje pavartotą terminą, bet ne jo suponuojamą konstitucinės garantijos (konstituciškai užtikrintos teisės į tam tikrą pensiją) turinį, ir į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną terminijos pasikeitimas nėra pagrindas keisti Konstituciją.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs:
Konstitucijos, kaip visuomenės ir valstybės gyvenimo teisinio pagrindo, gyvybingumą leidžia oficialiosios konstitucinės doktrinos formavimas ir plėtojimas; Konstitucinio Teismo aktuose toliau aiškinant ir plėtojant oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas yra skatinama nedaryti intervencijos į Konstitucijos tekstą tada, kai tokia intervencija nėra teisiškai būtina; šitaip yra prisidedama prie Konstitucijos teksto, kartu ir konstitucinės santvarkos stabilumo užtikrinimo (2006 m. kovo 28 d., 2014 m. sausio 24 d. nutarimai);
Konstitucijos tekste žodžius ar formuluotes; reikalavimo įstatymuose, kituose teisės aktuose tuos pačius reiškinius visada apibūdinti tik tais pačiais žodžiais ir formuluotėmis kaip Konstitucijoje suabsoliutinimas ne tik reikštų siekį dirbtinai varžyti, stabdyti tokį kalbos, inter alia teisinės terminijos, vystymąsi, kai įstatymuose, kituose teisės aktuose yra vartojami ne tik kitokie nei Konstitucijos tekste žodžiai (formuluotės), apibūdinantys tuos pačius reiškinius, bet ir apskritai nauji terminai (formuluotės), kurių Konstitucijos teksto kūrimo metu nebuvo, bet ir galėtų provokuoti koreguoti Konstitucijos tekstą pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose įtvirtintą terminiją (žodžius, formuluotes) net ir tokiais atvejais, kai intervencija į Konstitucijos, kuri, kaip aukščiausioji teisė, turi būti pastovus aktas, tekstą teisiškai nėra būtina (2006 m. sausio 16 d., 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs:
Konstitucijos, kaip visuomenės ir valstybės gyvenimo teisinio pagrindo, gyvybingumą leidžia oficialiosios konstitucinės doktrinos formavimas ir plėtojimas; Konstitucinio Teismo aktuose toliau aiškinant ir plėtojant oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas yra skatinama nedaryti intervencijos į Konstitucijos tekstą tada, kai tokia intervencija nėra teisiškai būtina; šitaip yra prisidedama prie Konstitucijos teksto, kartu ir konstitucinės santvarkos stabilumo užtikrinimo (2006 m. kovo 28 d., 2014 m. sausio 24 d. nutarimai);
Konstitucijos tekste žodžius ar formuluotes; reikalavimo įstatymuose, kituose teisės aktuose tuos pačius reiškinius visada apibūdinti tik tais pačiais žodžiais ir formuluotėmis kaip Konstitucijoje suabsoliutinimas ne tik reikštų siekį dirbtinai varžyti, stabdyti tokį kalbos, inter alia teisinės terminijos, vystymąsi, kai įstatymuose, kituose teisės aktuose yra vartojami ne tik kitokie nei Konstitucijos tekste žodžiai (formuluotės), apibūdinantys tuos pačius reiškinius, bet ir apskritai nauji terminai (formuluotės), kurių Konstitucijos teksto kūrimo metu nebuvo, bet ir galėtų provokuoti koreguoti Konstitucijos tekstą pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose įtvirtintą terminiją (žodžius, formuluotes) net ir tokiais atvejais, kai intervencija į Konstitucijos, kuri, kaip aukščiausioji teisė, turi būti pastovus aktas, tekstą teisiškai nėra būtina (2006 m. sausio 16 d., 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Atsižvelgdami į tai, kad projektu siūlomas Konstitucijos
šios konstitucinės garantijos teisinio turinio ir nėra būtina sąlyga nei teisės į šią pensiją įgyvendinimui įstatymais gerinti, nei apskritai žmonių, turinčių negalią, teisių apsaugai stiprinti, pažymime, kad juo būtų sukurtas ne teisinio būtinumo nulemto, o vien kalbos (terminijos vartosenos) pokyčio inspiruoto Konstitucijos keitimo precedentas, galintis tapti pagrindu ateityje rastis su Konstitucijos stabilumo principu nederančiai Konstitucijos keitimo praktikai, kurią nuolat inspiruotų nenutrūkstama kalbos raida.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Žana Jerochovienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narė Monika Ošmianskienė, MRU Teisės mokyklos profesorė Toma Birmontienė, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Pranas Žukauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė, pilietis Teodoras Medaiskis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Pensijų grupės patarėja Inga Barauskaitė ir Tikslinės pagalbos grupės vyresnioji patarėja Irma Mituzienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projektu siūloma pakeisti Konstitucijos 52 straipsnio nuostatą, kuria užtikrinama piliečių teisė gauti invalidumo pensiją, vietoj žodžio „invalidumo“ įrašant žodį „negalios“.
Projekto aiškinamajame rašte šio Konstitucijos pakeitimo poreikis argumentuojamas tuo, kad terminas
„invalidumas“ yra menkinantis negalią turinčius žmones, taip pat tuo, kad šis
terminas nebevartojamas įstatymuose. Svarstant projektą reikėtų įvertinti teikiamo Konstitucijos pakeitimo teisinį būtinumą, atsižvelgiant į tai, kad siūloma pakeisti tik patį Konstitucijoje pavartotą terminą, bet ne jo suponuojamą konstitucinės garantijos (konstituciškai užtikrintos teisės į tam tikrą pensiją) turinį, ir į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną terminijos pasikeitimas nėra pagrindas keisti Konstituciją.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs:
Konstitucijos, kaip teisinės realybės, stabilumą, yra jos teksto stabilumas; Konstitucijos tekstas neturi būti koreguojamas, pavyzdžiui, vien pasikeitus terminijai, inter alia teisinei; Konstitucijos, kaip itin stabilaus teisės akto, prasmė taip pat būtų ignoruojama, jeigu intervencija į jos tekstą būtų daroma kiekvienąkart, kai pasikeičia kurie nors teisiškai reguliuotini visuomeniniai santykiai (2006 m. kovo 28 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai);
Konstitucijos, kaip visuomenės ir valstybės gyvenimo teisinio pagrindo, gyvybingumą leidžia oficialiosios konstitucinės doktrinos formavimas ir plėtojimas; Konstitucinio Teismo aktuose toliau aiškinant ir plėtojant oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas yra skatinama nedaryti intervencijos į Konstitucijos tekstą tada, kai tokia intervencija nėra teisiškai būtina; šitaip yra prisidedama prie Konstitucijos teksto, kartu ir konstitucinės santvarkos stabilumo užtikrinimo (2006 m. kovo 28 d., 2014 m. sausio 24 d. nutarimai);
Konstitucijos tekste žodžius ar formuluotes; reikalavimo įstatymuose, kituose teisės aktuose tuos pačius reiškinius visada apibūdinti tik tais pačiais žodžiais ir formuluotėmis kaip Konstitucijoje suabsoliutinimas ne tik reikštų siekį dirbtinai varžyti, stabdyti tokį kalbos, inter alia teisinės terminijos, vystymąsi, kai įstatymuose, kituose teisės aktuose yra vartojami ne tik kitokie nei Konstitucijos tekste žodžiai (formuluotės), apibūdinantys tuos pačius reiškinius, bet ir apskritai nauji terminai (formuluotės), kurių Konstitucijos teksto kūrimo metu nebuvo, bet ir galėtų provokuoti koreguoti Konstitucijos tekstą pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose įtvirtintą terminiją (žodžius, formuluotes) net ir tokiais atvejais, kai intervencija į Konstitucijos, kuri, kaip aukščiausioji teisė, turi būti pastovus aktas, tekstą teisiškai nėra būtina (2006 m. sausio 16 d., 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs:
Konstitucijos, kaip teisinės realybės, stabilumą, yra jos teksto stabilumas; Konstitucijos tekstas neturi būti koreguojamas, pavyzdžiui, vien pasikeitus terminijai, inter alia teisinei; Konstitucijos, kaip itin stabilaus teisės akto, prasmė taip pat būtų ignoruojama, jeigu intervencija į jos tekstą būtų daroma kiekvienąkart, kai pasikeičia kurie nors teisiškai reguliuotini visuomeniniai santykiai (2006 m. kovo 28 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai);
Konstitucijos, kaip visuomenės ir valstybės gyvenimo teisinio pagrindo, gyvybingumą leidžia oficialiosios konstitucinės doktrinos formavimas ir plėtojimas; Konstitucinio Teismo aktuose toliau aiškinant ir plėtojant oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas yra skatinama nedaryti intervencijos į Konstitucijos tekstą tada, kai tokia intervencija nėra teisiškai būtina; šitaip yra prisidedama prie Konstitucijos teksto, kartu ir konstitucinės santvarkos stabilumo užtikrinimo (2006 m. kovo 28 d., 2014 m. sausio 24 d. nutarimai);
Konstitucijos tekste žodžius ar formuluotes; reikalavimo įstatymuose, kituose teisės aktuose tuos pačius reiškinius visada apibūdinti tik tais pačiais žodžiais ir formuluotėmis kaip Konstitucijoje suabsoliutinimas ne tik reikštų siekį dirbtinai varžyti, stabdyti tokį kalbos, inter alia teisinės terminijos, vystymąsi, kai įstatymuose, kituose teisės aktuose yra vartojami ne tik kitokie nei Konstitucijos tekste žodžiai (formuluotės), apibūdinantys tuos pačius reiškinius, bet ir apskritai nauji terminai (formuluotės), kurių Konstitucijos teksto kūrimo metu nebuvo, bet ir galėtų provokuoti koreguoti Konstitucijos tekstą pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose įtvirtintą terminiją (žodžius, formuluotes) net ir tokiais atvejais, kai intervencija į Konstitucijos, kuri, kaip aukščiausioji teisė, turi būti pastovus aktas, tekstą teisiškai nėra būtina (2006 m. sausio 16 d., 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Atsižvelgdami į tai, kad projektu siūlomas Konstitucijos
nepaveiktų šios konstitucinės garantijos teisinio turinio ir nėra būtina sąlyga nei teisės į šią pensiją įgyvendinimui įstatymais gerinti, nei apskritai žmonių, turinčių negalią, teisių apsaugai stiprinti, pažymime, kad juo būtų sukurtas ne teisinio būtinumo nulemto, o vien kalbos (terminijos vartosenos) pokyčio inspiruoto Konstitucijos keitimo precedentas, galintis tapti pagrindu ateityje rastis su Konstitucijos stabilumo principu nederančiai Konstitucijos keitimo praktikai, kurią nuolat inspiruotų nenutrūkstama kalbos raida.
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-10-13 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teodoras Medaiskis Vilniaus Universiteto afilijuotas profesorius Socialinės apsaugos ir socialinio draudimo įstatymus 1990-1994 metais rengusių darbo grupių vadovas. 2024-01-24 Galima būtų sutikti su Teisės departamento nuomone, kad svarstomas Konstitucijos keitimas tėra vien „ kalbos (terminijos vartosenos) pokyčio inspiruotas“, ir dėl to Konstitucijos keisti nereikia. Jei šiam argumentui vis dėlto būtų nepritarta, tada keičiant Konstitucijos 52 straipsnį reikėtų atsižvelgti ir į kitus įvykusius terminijos pakitimus. Priimant Konstituciją, Lietuvoje dar nebuvo aiškiai nusistovėjusios „socialinės apsaugos“, „socialinio draudimo“, „socialinės paramos“ sąvokos.
Šiuo metu Lietuvos socialinėje teisėje „socialinė apsauga“ suprantama kaip plačiausia sąvoka, aprėpianti tokias sudėtines dalis kaip socialinis draudimas ir socialinė parama. Abi šios socialinės apsaugos dalys skiriasi savo paskirtimi, išmokų pobūdžiu, finansavimu ir t.t. Todėl dabartinėje Konstitucijos redakcijoje įrašyta piliečių teisė gauti ‚,socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo“ atvejais neatitinka galiojančių įstatymų, kuriuose apsaugą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo atvejais teikia pirmiausia socialinis draudimas , o socialinė parama tėra papildoma mažesnioji savo reikšme priemonė. Taigi dabartinis Konstitucijos įrašas pagal šiuo metu galiojantį terminijos supratimą iš tikrųjų siaurina jau daugiau kaip 30 metų galiojančias piliečių teises. Straipsnyje minima „teisė gauti senatvės ir invalidumo pensijas“ taip pat siaurina apsaugą senatvės ir negalios atveju vien iki pensijų gavimo, nors ir čia apsauga teikiama kur kas platesnė, negu vien pensijų mokėjimas. Be to, nors 39 Konstitucijos straipsnyje paminėtos šeimos ir nurodyta, kad valstybė „teikia joms paramą“, socialinė apsauga motinystės ir tėvystės atveju taip pat yra sudėtinė tiek socialinio draudimo, tiek ir socialinės paramos dalis. Todėl turėtų būti paminėta ir 52 straipsnyje. Todėl, jei jau 52 straipsnis bus derinamas su dabartine terminijos vartosena, siūlyčiau formuluoti:
Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti socialinę apsaugą senatvės, negalios, našlystės, maitintojo netekimo, ligos, motinystės, tėvystės, nedarbo, ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Čia išvardintas vadinamųjų socialinių rizikų sąrašas iš esmės atitinka TDO 102 Konvencijos bei ES Reglamento 883/2004 atitinkamus sąrašus, nustatančius socialinės apsaugos kompetenciją.
Atsižvelgiant į dabartinę praktiką, socialinė apsauga teikiama ir nepasiturintiems. Galima būtų svarstyti ir „nepakankamų pajamų“ rizikos įtraukimą į straipsnio formuluotę, bet tai galėtų sukelti ir bereikalingų ginčų, kas tos „nepakankamos pajamos“ ar tiesiog skurdas. Tada skambėtų taip Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti socialinę apsaugą senatvės, negalios, našlystės, maitintojo netekimo, ligos, motinystės, tėvystės, nedarbo, nepakankamų pajamų (skurdo) ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Tikiuosi, šios pastabos bus naudingos svarstant nagrinėjamą projektą. Pritarti Pastaboje yra pažymima, kad „galima sutikti su Teisės departamento nuomone, kad svarstomas Konstitucijos keitimas tėra vien „kalbos (terminijos vartosenos) pokyčio inspiruotas“, ir dėl to Konstitucijos keisti nereikia“. Tuo pačiu yra nurodoma, kad „jei šiam argumentui vis dėlto būtų nepritarta, tada keičiant Konstitucijos 52 straipsnį reikėtų atsižvelgti ir į kitus įvykusius terminijos pakitimus“. 2. Žilvinas Mišeikis Asociacija Savarankiškas gyvenimas;
Asmeninių asistentų asociacija 2024-02-20 Šiuo pasiūlymu reiškiame savo poziciją dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3141 (analogiškai Nr. XIVP-3141). Šiam projektui pritariame visiškai.
Kartu nesutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastaba, nustatančia, kad Konstitucija neužkerta kelio įstatymuose, kituose teisės aktuose tiems patiems reiškiniams apibūdinti vartoti kitokius nei Konstitucijos tekste žodžius ar formuluotes; reikalavimo įstatymuose, kituose teisės aktuose tuos pačius reiškinius visada apibūdinti tik tais pačiais žodžiais ir formuluotėmis kaip Konstitucijoje suabsoliutinimas ne tik reikštų siekį dirbtinai varžyti, stabdyti tokį kalbos, inter alia teisinės terminijos, vystymąsi, kai įstatymuose, kituose teisės aktuose yra vartojami ne tik kitokie nei Konstitucijos tekste žodžiai (formuluotės), apibūdinantys tuos pačius reiškinius, bet ir apskritai nauji terminai (formuluotės), kurių Konstitucijos teksto kūrimo metu nebuvo, bet ir galėtų provokuoti koreguoti Konstitucijos tekstą pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose įtvirtintą terminiją (žodžius, formuluotes) net ir tokiais atvejais, kai intervencija į Konstitucijos, kuri, kaip aukščiausioji teisė, turi būti pastovus aktas, tekstą teisiškai nėra būtina (2006 m. sausio 16 d., 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Toks Konstitucijos ir jos doktrinos aiškinimas būtų pateisinamas, jeigu Konstitucijos nuostata būtų ori, nežeminanti asmenų su negalia orumo. Tuo tarpu “invalido“ sąvoka yra neori ir žeminanti asmenų su negalia orumą. Tokių sąvokų naudojimą draudžia Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija nuo 2010 metų esanti Lietuvos teisinės sistemos dalis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnyje naudojama “invalido” sąvoka neatitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, ratifikuoto Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo“ (toliau – Konvencija), nuostatas ir neužtikrina asmenų su negalia lygių galimybių ir nediskriminavimo visose gyvenimo srityse kompleksiškumo principų laikymąsi. Kartu su Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimu siūlome inicijuoti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos
teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“. (Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume). Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos Fakultatyvus protokolas priimtas 2006 metais, o Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2010-09-17. Mūsų kreipimosi pateikimo priežastys ir tikslai: 2023-09-30 datai Lietuvos Respublikoje gyveno net 222
negalia ir jų artimiesiems aktualu, kad juos gintų ne tik Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 d., kuri nustato, kad „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu Siūlome Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 d., išdėstyti sekančiai: „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, negalios, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Nepritarti Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarime suformuluotą oficialiąją konstitucinę doktriną, siūlomų Konstitucijos straipsnių pataisų tobulinimas Komitete yra negalimas. Atitinkamos Konstitucijos pataisos galėtų būti svarstomos tik tuomet, jei Seime būtų įregistruota nauja Konstitucijos keitimo iniciatyva. Konstitucinis Teismas 2014 m. sausio 24 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos keitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją, kurį pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį gali pateikti tik ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų:
„Pagal Konstituciją svarstant Seime Konstitucijos 147 straipsnio 1
dalyje numatytų subjektų pateiktus Konstitucijos keitimo įstatymų projektus gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes“. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Mykolo Romerio Universiteto Teisės mokykla Prof. Dr. T.
T. Birmontienė 2024-05-15 Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla (toliau – Teisės mokykla), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2024 m. balandžio 10 d. raštą Nr. S2024-156013645 ,,Dėl Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1479(2)“ (toliau – Raštas), teikia Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto prof. dr. Tomos Birmontienės pastebėjimus dėl įstatymo projekto. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP1479(2) siūloma koreguoti Konstitucijos 52 straipsnio tekstą, pakeičiant šiuo metu Konstitucijos straipsnyje įtvirtintą terminą
„invalidumas“ terminu „neįgalumas“. Pakeitimo projektu nesiūloma keisti šiame
straipsnyje įtvirtintos invalidumo pensijos, kaip vienos svarbiausių konstitucinės teisės garantijų esmės, turinio, socialinės paramos santykių reguliavimo principų. Vienas esminių argumentų, pateikiamų Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą lydinčiame aiškinamajame rašte, yra siejamas su jau daugelį metų teisės aktuose inter alia Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nevartojamu invalidumo terminu, jį pakeitė neįgalumo terminas. Pažymėtina, kad ordinarinės teisės aktuose vartojamas terminas - neįgalumas žymi pakitusią teisinę sąvoką, naują verbalinę formą, bet ne naują jos teisinę reikšmę. Konstitucinis Teismas ne kartą, inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarime, pažymi, kad „Konstitucija neužkerta kelio įstatymuose, kituose teisės aktuose tiems patiems reiškiniams apibūdinti vartoti kitus žodžius ar formuluotes negu vartojami Konstitucijos tekste“. Taigi ir šiuo atveju Konstitucijos 52 straipsnyje vartojamas žodis invalidumas ordinarinėje teisėje gali būti apibūdinamas ir kitu teisiniu terminu, atitinkančiu jo prasmę ir vien tik skirtingų terminų vartojimas nesudaro prielaidų abejoti ordinarinės teisės nuostatų konstitucingumu.
Konstitucinis Teismas savo aktuose yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę socialinės apsaugos, inter alia socialinės paramos, doktriną, atskleidęs konstitucinius imperatyvus, kurių privalu paisyti teisės aktais reguliuojant atitinkamus santykius ir pabrėžė, kad Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintos valstybės pareigos teikti socialinę paramą įstatymų nustatytais atvejais negalima aiškinti atsietai inter alia nuo Konstitucijos
orumą (inter alia Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimas); Konstitucinis Teismas ne kartą analizavo Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas, taip pat ir ordinarinės teisės aktų atitiktį Konstitucijoje minimos socialinės garantijos – invalidumo pensijos (inter alia Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas) aspektu. Pažymėtina ir tai, kad vien tik Konstitucijos 52 straipsnyje vartojamo termino pakeitimas kitu nesąlygotų naujos konstitucinės doktrinos formulavimo poreikio, nesudarytų prielaidų, galbūt, platesnėms konstitucinėms socialinės paramos garantijoms įgyvendinti, ką galima būtų numatyti ir ordinarinės teisės aktuose, atitinkančiuose konstitucinę doktriną. Konstitucijos taip vadinamas verbalinis modernizavimas, nekeičiant konstitucinio turinio esmės, keltų daug problemų, nes teisinių terminų raida vyksta nuolat. Tai inter alia sudarytų prielaidas pažeisti Konstitucijos stabilumą.
Kadangi ir kituose Konstitucijos straipsniuose vartojami terminai, atitikę XX amžiaus pabaigos laikotarpį, šiuo metu mokslinėje doktrinoje, ordinarinėje teisėje yra įvardijami kitaip, kaip antai, Konstitucijos 21 straipsnio ketvirtoje dalyje nurodytas terminas „medicinos bandymai“ – paprastai, įvardijamas biomedicinių tyrimų terminu (Lietuvos Respublikos Biomedicinių tyrimų etikos įstatymas (2000), išdėstytas nauja redakcija 2015.09.25). Kai kada ir Konstitucinis Teismas, formuluodamas konstitucinę doktriną, atsižvelgia į įvykusius teisinių terminų pokyčius ir, spręsdamas Konstitucinės justicijos bylą, doktrinoje kartu mini ir jau pakitusi terminą, kaip, kad Konstitucinio Teismo
dalies nuostatose minimą „medicinos pagalba“ - ji įvardijama kaip sveikatos priežiūra (asmens, visuomenės), kitaip įvardijamos ir Konstitucijoje minimos
„valstybinės gydymo įstaigos“. Paminėtina, kad ir Konstitucijos 30 straipsnio
antrojoje dalyje minima „moralinė žala“ teisės aktuose įvardijama kaip neturtinė žala. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, kad „Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje minimos žalos rūšys įstatymuose gali būti įvardijamos ir kitais terminais, jeigu tik šiais terminais nėra paneigiama (iškreipiama) šių žalos rūšių konstitucinė samprata“. Taigi, tikėtina, kad ateityje Konstitucinis Teismas, aiškindamas ir Konstitucijos 52 straipsnyje minimas socialinės paramos formas, jų garantijas, atsižvelgs į pakitusius terminus ir, kartu su originaliu Konstitucijos tekste minimu terminu, interpretuos konstitucinėje doktrinoje, kuri yra oficialus konstitucijos aiškinimo šaltinis.
Vis dėlto, manytina, kad atskirais išimtiniais atvejais, Konstitucijoje vartojamo termino pakeitimas galėtų būti pateisinamas, jeigu dėl iš esmės pakitusių socialinio gyvenimo pokyčių, jis būtų vertinamas kaip įžeidus, žeminantis žmogaus orumą. Konstitucijos stabilumas - konstitucinė vertybė. Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad neturi būti skatinama daryti intervenciją į Konstitucijos tekstą tada, kai tokia intervencija nėra teisiškai būtina; Konstitucijos keitimo konstitucinį teisinį reguliavimą lemia pačios Konstitucijos samprata, jos prigimtis ir paskirtis; viena iš sąlygų, užtikrinančių Konstitucijos, kaip teisinės realybės, stabilumą, yra jos teksto stabilumas; Konstitucijos tekstas neturi būti koreguojamas, pavyzdžiui, vien pasikeitus terminijai, inter alia teisinei; Konstitucijos, kaip itin stabilaus teisės akto, prasmė taip pat būtų ignoruojama, jeigu intervencija į jos tekstą būtų daroma kiekvienąkart, kai pasikeičia kurie nors teisiškai reguliuotini visuomeniniai santykiai; Konstitucinio Teismo formuojama oficiali konstitucinė doktrina leidžia atskleisti giluminį Konstitucijos potencialą nekeičiant jos teksto ir šiuo atžvilgiu pritaikyti Konstituciją prie socialinio gyvenimo pokyčių, nuolat kintančių visuomenės ir valstybės gyvenimo sąlygų, užtikrinti Konstitucijos, kaip visuomenės ir valstybės gyvenimo teisinio pagrindo, gyvybingumą (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimas).
Taigi, vertinant Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatytą konstitucinio termino keitimą Konstitucinio Teismo suformuluotos Konstitucijos stabilumo, jos nuostatų keitimo doktrinos aspektu, manytina, kad Konstitucijos nuostatų keitimas siekiant vien tik naujo teisinio termino įtvirtinimo, neturėtų būti vertinamas kaip pakankamai pagrįstas. Pritarti Atsižvelgiant į TTK ir MRU Teisės mokyklos raštų datas ir abiejų raštų turinį matyti, kad MRU Teisės mokykla teikia nuomonę tiek dėl TTK 2023 05 24 d. svarstyto projekto XIVP-1479(2), tiek dėl alternatyvių projektų XIVP-3141 ir XIVP-3142. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3141. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė