Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo
fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes, mokymosi įstaigų bendrabučius ir artimuosius giminaičius) priklausantį būstą, jeigu apskaičiuotas metinis nuomojamo būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija 60 procentų faktinių šio straipsnio 1 punkte nustatyta tvarka deklaruotų asmens ar šeimos pajamų.“
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenys ir šeimos, turintys teisę į būsto nuomos mokesčio dalies
kompensaciją ir (ar) į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, pateikdami pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomoja fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes, mokymosi įstaigų bendrabučius ir artimuosius giminaičius) priklausantį būstą, esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, teritorijoje. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos
mokesčio dalies kompensacijos dydis 1.
Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta metodika, ir kuris negali būti mažesnis negu Vyriausybės nustatytas minimalus bazinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas kaip būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio ir asmens ar šeimos pajamų, kurios deklaruojamos šio įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nustatyta tvarka, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos atveju, arba šio įstatymo 8 straipsnio 1 punkte nustatyta tvarka, išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos atveju, 40 procentų dalies, perskaičiuotų į vidutines vieno mėnesio asmens ar šeimos pajamas, skirtumas, tačiau būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis visais atvejais neturi viršyti 1 VRP dydžio. 2. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis perskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientą, nustatomą pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas, šeimos narių skaičių, ir atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes gali būti perskaičiuojamas įvertinus vartotojų kainų indekso, kainų ir gyventojų pajamų pokyčius, kai šie pokyčiai didesni kaip 3 procentai. 3.
koeficientą, turi užtikrinti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų ne mažesnis kaip 50 procentų rinkos vidutinio nuomos mokesčio, apskaičiuoto asmeniui pagal tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvą. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio.“
Papildyti 19 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) paaiškėja, kad būstas nuomojamas iš mokymosi įstaigų bendrabučių
ar artimųjų giminaičių;“. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti prašymai suteikti paramą būstui įsigyti baigiami nagrinėti, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis. 4. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punktas taikomas prašymams suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti (įskaitant atvejus, kai kreipiamasi dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo pratęsimo, nuomojant tą patį būstą), pateiktiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3326(2) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo
fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes, švietimo įstaigas, mokslo ir studijų institucijas, nuomojant nuosavybės, patikėjimo ir (ar) panaudos teise valdomus bendrabučius) priklausantį būstą, jeigu apskaičiuotas metinis nuomojamo būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija 60 procentų faktinių šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka deklaruotų asmens ar šeimos pajamų.“
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenys ir šeimos, turintys teisę į būsto nuomos mokesčio dalies
kompensaciją ir (ar) į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, pateikdami pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomoja fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes, švietimo įstaigas, mokslo ir studijų institucijas, nuomojant nuosavybės, patikėjimo ir (ar) panaudos teise valdomus bendrabučius) priklausantį būstą, esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, teritorijoje.
Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos
mokesčio dalies kompensacijos dydis 1.
Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydį ir vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruotas asmens ar šeimos pajamas, atskaičius šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytus atskaitymus. bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta metodika, ir kuris negali būti mažesnis negu Vyriausybės nustatytas minimalus bazinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis. 2. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis perskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientą, nustatomą pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas, šeimos narių skaičių, ir atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes gali būti perskaičiuojamas įvertinus vartotojų kainų indekso, kainų ir gyventojų pajamų pokyčius, kai šie pokyčiai didesni kaip 3 procentai. apskaičiuojamas, iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio atimant
ar šeimos pajamų, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir negali būti didesnis kaip 1 VRP dydžio.
Jeigu šioje dalyje nurodyta asmens ar šeimos pajamų dalies suma yra didesnė už būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydį arba jam lygi, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nemokama. 3. Vyriausybė, tvirtindama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą koeficientą, turi užtikrinti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų ne mažesnis kaip 50 procentų rinkos vidutinio nuomos mokesčio, apskaičiuoto asmeniui pagal tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvą. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio.“
Papildyti 19 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) paaiškėja, kad būstas nuomojamas iš asmens ar šeimos narių
artimųjų giminaičių, ar paaiškėja, kad gyvenamosios patalpos nuomojamos nuosavybės, patikėjimo ir (ar) panaudos teise valdomame bendrabutyje iš švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų.“
ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 2 d. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos asmenų ir šeimų pateikti prašymai suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, įskaitant atvejus, kai kreiptasi dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo pratęsimo, nuomojant tą patį būstą, baigiami nagrinėti, vadovaujantis sprendimo dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo priėmimo metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis. 4. Asmenims ir šeimoms, dėl kurių savivaldybės administracija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priėmė sprendimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos perskaičiuojamas šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytame Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslas ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 10, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas atsižvelgus į nepakankamą ir neaiškų Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr.
XII-1215 (toliau – Įstatymas) teisinį reguliavimą teikiant parama būstui išsinuomoti, t. y. kompensuojant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalį asmenims ir šeimoms, turinčioms teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, ir nuomojantiems (įskaitant išperkamosios nuomos būdu) fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį būstą:
1) neribojama teisė į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutarties pagrindu nuomojantis būstą iš artimų giminaičių, taip pat mokymosi įstaigų bendrabučių, kurių išlaikymui skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto;
2) nustatant teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nevertinami asmens ar šeimos būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartimi prisiimami įsipareigojimai, jų santykis su pajamų ir turto dydžiais, pagal kuriuos nustatoma teisė į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, neatsižvelgiama į asmens ar šeimos finansines galimybes vykdyti prisiimamus įsipareigojimus bei tų įsipareigojimų santykį su pragyvenimui būtinomis išlaidomis;
3) sudėtinga būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika nesusieta su paramos gavėjų įsipareigojimais, kylančiais iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutarties, ir realiomis teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turinčio asmens ar šeimos pajamomis, neapibrėžta būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio kompensacijos gavėjo mokama nuomos mokesčio dalis.
XII-1215 (toliau – Įstatymas) teisinį reguliavimą teikiant parama būstui išsinuomoti, t. y. kompensuojant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalį asmenims ir šeimoms, turinčioms teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, ir nuomojantiems (įskaitant išperkamosios nuomos būdu) fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį būstą:
1) neribojama teisė į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutarties pagrindu nuomojantis būstą iš artimų giminaičių, taip pat mokymosi įstaigų bendrabučių, kurių išlaikymui skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto;
2) nustatant teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nevertinami asmens ar šeimos būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartimi prisiimami įsipareigojimai, jų santykis su pajamų ir turto dydžiais, pagal kuriuos nustatoma teisė į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, neatsižvelgiama į asmens ar šeimos finansines galimybes vykdyti prisiimamus įsipareigojimus bei tų įsipareigojimų santykį su pragyvenimui būtinomis išlaidomis;
3) sudėtinga būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika nesusieta su paramos gavėjų įsipareigojimais, kylančiais iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutarties, ir realiomis teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turinčio asmens ar šeimos pajamomis, neapibrėžta būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio kompensacijos gavėjo mokama nuomos mokesčio dalis. Remiantis Įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarime Nr.
nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos, minimalaus bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio ir bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo“ pateikta metodika, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybėse, Neringos ir Palangos savivaldybės būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, nepriklausomai nuo nuomojamo būsto ploto ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos kainos, 1 asmeniui siekia
asmenų šeimai – apie 460 eurų, 5 asmenų šeimai – apie 580 eurų, 6 asmenų šeimai
Projekto tikslas – patikslinti Įstatyme reglamentuotas sąlygas teisei į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nustatyti ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo principus, skatinant atsakingą paramos gavėjų elgesį prisiimant iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutarties kylančius įsipareigojimus bei atsakingai naudotis valstybės teikiama parama. Projekto uždaviniai:
1) papildyti Įstatymą nuostatomis teisei į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nustatyti, atsisakant šios kompensacijos mokėjimo, kai būstai nuomojami iš artimųjų giminaičių ar mokymosi įstaigų, taip pat apibrėžiant būsto nuomos sutartimi prisiimamų įsipareigojimų ir gaunamų pajamų santykį, kuomet kompensacija nemokama dėl objektyviai ribotų paramos gavėjų finansinių galimybių šiuos įsipareigojimus vykdyti;
2) pakeisti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo modelį, siejant jį su būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčiu ir asmens ar šeimos, turinčios teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, pajamomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo narė Aistė Gedvilienė. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai. 1) Įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas (Įstatymo 10,
taip pat nuomojantis būstą mokymosi įstaigų bendrabučiuose, siekiant gauti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas nėra teisingas: esant galimybei asmenims (šeimoms) apsigyventi artimiesiems giminaičiams (tėvams, vaikams, broliams, seserims ir kt.) priklausančiame būste, ar nuomojantis būstą mokymosi įstaigų bendrabučiuose, kurių išlaikymui skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų, asmenys (šeimos) neturėtų naudotis valstybės teikiama parama. Įstatymo 10 straipsnis nenustato maksimalaus būsto nuomos sutartimi prisiimamų įsipareigojimų ir gaunamų pajamų santykio teisei į būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijai nustatyti. Taip pat Įstatymas nenustato pareigos savivaldybių administracijoms priimant sprendimus dėl teisės į būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos nustatymo vertinti, ar asmens ir šeimos būsto nuomos sutartimi prisiimami įsipareigojimai neviršija Įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Toks teisinis reguliavimas abejotinas, nes sudaro sąlygas neefektyviai naudoti valstybės paramai teikti skirtas valstybės biudžeto lėšas, teikiant paramą asmenims ir šeimoms, kurie būstu, galimai, galėtų apsirūpinti savarankiškai.
2) Pagal Įstatymo 18 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką, atsižvelgiant į šiuos Įstatyme nustatytus parametrus: bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis perskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientą, nustatomą pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas, šeimos narių skaičių, ir atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes gali būti perskaičiuojamas įvertinus vartotojų kainų indekso, kainų ir gyventojų pajamų pokyčius, kai šie pokyčiai didesni kaip 3 procentai. Vyriausybė, tvirtindama nurodytą koeficientą, turi užtikrinti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų ne mažesnis kaip 50 procentų rinkos vidutinio nuomos mokesčio, apskaičiuoto asmeniui pagal tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvą, kuris, pagal Įstatymo
nedidesnis kaip 14 kvadratinių metrui vienam asmeniui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
pasinaudojant valstybės teikiama parama, Projektu siūloma įtvirtinti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negalėtų būti mokama, jei būstas nuomojamas iš artimųjų giminaičių ar nuomojantis mokymosi įstaigų bendrabučius. Atitinkamai siūloma papildyti Įstatymo nuostatas dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo nutraukimo minėtais atvejais. Taip pat siūloma numatyti papildomus, su asmens ar šeimos pajamomis susijusius kriterijus teisei į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nustatyti, nustatant, kad būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija neteikiama, jeigu iš būsto nuomos sutarties kylantys įsipareigojimai sudaro didesnę nei 60 procentų asmens ar šeimos pajamų dalį. Ši
mokesčio kompensacija neteikiama, siejama su asmens ar šeimos pragyvenimui būtinomis išlaidomis, kuomet prisiėmus per didelius įsipareigojimus asmens ar šeimos būtinosioms mėnesio išlaidoms lėšų nebepakanka. Pažymėtina, kad pajamų ir įsipareigojimų santykio vertinimas taikomas ir kitose socialinės paramos priemonėse, pvz. teikiant paramą būsto šildymo išlaidoms kompensuoti, kai pajamų ir būsto šildymo išlaidų santykis yra 10 procentų. Šiais pakeitimais būtų siekiama užtikrinti paramos teikimą tiems asmenims ir šeimoms, kuriems parama labiausiai reikalinga, skatinti atsakingą asmenų ir šeimų elgseną prisiimant su būsto nuoma susijusius įsipareigojimus, pašalinti veiksnius, galinčius lemti piktnaudžiavimą valstybės teikiama parama.
mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo tvarką siūloma keisti išdėstant Įstatymo 18 straipsnį nauja redakcija ir atsisakant sudėtingos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamos metodikos bei išvestinių bazinių dydžių, kurie su realia būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos kaina neturi nieko bendra. Projektu siūloma nustatyti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų apskaičiuojamas kaip būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio ir asmens ar šeimos 40 procentų pajamų dalies skirtumas, kuris visais atvejais neturėtų viršyti 1 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio (2024 metais
skirtų būsto nuomos mokesčiui apmokėti, o ne didesnis kaip 1 VRP būtų kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Pavyzdys-1: asmuo uždirba vieną minimalų atlyginimą (atskaičius mokesčius apie
procentus asmens pajamų. Pagal Projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiamas Įstatymo
kompensaciją. 40 procentų asmens pajamų sudaro 284 eurai. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų 116 eurų (400 eurų (būsto nuomos mokestis) –
būtinosioms mėnesio išlaidoms lieka – 426 eurai. Pavyzdys-2: du dirbantys asmenys uždirba 2 minimalius atlyginimus – 1420 eurų per mėnesį. Būsto nuomos mokestis – 700 eurų.
Tai sudaro apie 50 procentų šeimos pajamų, toks dydis atitinka Įstatymo 10 straipsnio 3 punkte pateiktą įsipareigojimų ir pajamų santykio ribą. 40 procentų šeimos pajamų dalis lygi –
eurams. Taikant tokį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo modelį valstybės paramos dydis būtų apskaičiuojamas teisingiau visų paramos gavėjų atžvilgiu, individualiai atsižvelgiant į kiekvieno paramos gavėjo finansines galimybes. Toks modelis būtų aiškesnis paramos gavėjams bei leistų objektyviai įsivertinti prisiimamus įsipareigojimus. Tai taip pat leistų lengviau ir objektyviau planuoti valstybės biudžeto lėšas valstybės paramai teikti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtos Projekto nuostatos neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtos Projekto nuostatos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Projekto nuostatas į teisinę sistemą, priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikia. 10.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios sąvokos nekeičiamos. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priimtam Projektui įgyvendinti, iki jo įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 472 „Dėl Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos, minimalaus bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio ir bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Priimtam Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės – pakaks jų įgyvendinimui planuojamų valstybės biudžeto lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „parama būstui išsinuomoti“, „būsto nuomos mokesčio kompensacija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2023-11-30 Nr. XIVP-3326 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisės į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją neturi asmenys ir šeimos, kurie kaip gyvenamąjį būstą išsinuomojo mokymosi įstaigų bendrabučius. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „mokymosi įstaiga“ turinys, t. y. ar ši sąvoka turėtų apimti Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, kaip tai apibrėžta Mokslo ir studijų įstatyme, švietimo įstaigas, kaip tai apibrėžta Švietimo įstatyme ar kitus subjektus. Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti aiškiai nurodant, kurių subjektų valdomų bendrabučių nuomai nebūtų taikomos keičiamo įstatymo nuostatos. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 daliai ir 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punktui. Be to, aptariama nuostata tobulintina ir kalbiniu požiūriu.
Pastebėtina, jog formuluotė „juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes, mokymosi įstaigų bendrabučius)“ tobulintina atsižvelgus į tai, kad šioje išimtyje turi būti nustatomi tik juridiniai asmenys, tuo tarpu juridinio asmens turto rūšiai taikytinos išimtys turėtų būti nustatomos apibrėžiant nuomojamą turtą. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisės į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją neturi asmenys ir šeimos, kurie kaip gyvenamąjį būstą išsinuomojo artimiesiems giminaičiams priklausantį būstą. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog iš teikiamo siūlymo yra neaišku, kaip siūloma nuostata turėtų būti taikoma tokiu atveju, kai gyvenamąjį būstą išsinuomotų šeima ir tik vienas iš šeimos narių būtų artimasis giminaitis fizinio asmens, kuriam priklausantis gyvenamasis būstas buvo išsinuomotas. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> esant galimybei asmenims (šeimoms) apsigyventi artimiesiems giminaičiams (tėvams, vaikams, broliams, seserims ir kt.) priklausančiame būste <...> asmenys (šeimos) neturėtų naudotis valstybės teikiama parama“. Pažymėtina, jog projekto aiškinamajame rašte nepateikiama jokių argumentų, kodėl asmenys negalėtų artimiesiems giminaičiams išnuomoti sau priklausančio būsto, kodėl būtinai turėtų artimiesiems giminaičiams suteikti apsigyventi būstą neatlygintinai. Atkreiptinas dėmesys, jog artimieji giminaičiai galbūt galėtų, pavyzdžiui, išnuomoti gyvenamąjį būstą už mažesnę kainą, tačiau preziumuoti, jog asmenys turi suteikti artimiesiems giminaičiams gyvenamąjį būstą neatlygintinai, yra nepagrįsta. Trečia, išimtis dėl artimųjų giminaičių dėstytina šią išimtį nustatant fiziniams asmenims ir vartojant formuluotę
„fiziniams asmenims, išskyrus artimuosius giminaičius“.
Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 daliai ir 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punktui. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, „jeigu apskaičiuotas metinis nuomojamo būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija 60 procentų faktinių šio straipsnio 1 punkte nustatyta tvarka deklaruotų asmens ar šeimos pajamų“. Teikiamas siūlymas svarstytinas tuo aspektu, kad projektu siekiamas tikslas apsaugoti nuo pernelyg didelių įsipareigojimų prisiėmimo, gali sudaryti dirbtinų ir objektyviai nepagrįstų kliūčių kompensacijai gauti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimos nariai deklaruoja kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais pateikiamas prašymas suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gruodžio 31 dieną turimą turtą (įskaitant gautas pajamas). Tuo atveju, jeigu būtų kreipiamasi, pavyzdžiui, 2024 m. lapkričio mėnesį, būtų vertinamos 2023 metų pajamos. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „ši 60 procentų įsipareigojimų ir pajamų santykio riba, kurią viršijus būsto nuomos mokesčio kompensacija neteikiama, siejama su asmens ar šeimos pragyvenimui būtinomis išlaidomis, kuomet prisiėmus per didelius įsipareigojimus asmens ar šeimos būtinosioms mėnesio išlaidoms lėšų nebepakanka.“ Pastebėtina, jog asmens ar šeimos pajamų dydis per laikotarpį, už kurį teikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, gali iš esmės pasikeisti.
Pažymėtina, jog būsto nuomos kompensacija kaip instrumentas yra skirtas asmenims ar šeimoms, neturintiems turto (arba turtas neatitinka nustatytų reikalavimų) ir gaunantiems ne didesnį negu keičiamame įstatyme nustatytą pajamų dydį, t. y. keičiamo įstatymo tikslas yra kompensuoti dalį būsto nuomos išlaidų asmenims ir šeimoms, kuriems objektyviai trūksta lėšų šioms išlaidoms apmokėti, tačiau tuo pačiu jiems reikalingas gyvenamasis būstas. Taigi į atitinkamą asmenų ratą patektų ir asmenys ar šeimos, kurie deklaruojamuoju laikotarpiu apskritai negavo jokių pajamų, pavyzdžiui, tie, kurie mokėsi ir dar nedirbo. 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų nustatomas pagal bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta metodika, ir kuris negali būti mažesnis negu Vyriausybės nustatytas minimalus bazinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis. Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu pateikiama nauja būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio nustatymo formulė.
Atkreiptinas dėmesys, kad minėta projekto 3 straipsniu siūloma būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio nustatymo formulė stokoja teisinio aiškumo ir turėtų būti tikslinama loginiu ir kalbiniu aspektais. Atsižvelgus į tai, projekto 3 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo įvertinti neturime galimybės. 5. Atsižvelgus į projekto 5 straipsnio turinį jo pavadinimas tikslintinas ir dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. 6. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje – kad socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgus į teisėkūros stadijas ir į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras bei į tai, kad po įstatymo priėmimo dar turės būti parengti ir priimti įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnyje nustatyti terminai yra realiai įgyvendinami. 7. Siekiant teisinio aiškumo projekto 5 straipsnio 3 dalies formuluotė „Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ tikslintina vietoj jos įrašant konkrečią datą („Iki 2023 m. gruodžio 31 d.“). 8. Projekto 5 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl įstatymo taikymo. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiomis nuostatomis vadovaujantis įsigaliojus įstatymui turėtų būti nustatomas būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnį tais atvejais, kai savivaldybės administracija sprendimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo būtų priėmusi iki 2023 m. gruodžio 31 d. – kaip tokiu atveju būtų perskaičiuojamas kompensacijos dydis įvykus keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytiems kainų pokyčiams. 9.
dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punktas taikomas prašymams suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti (įskaitant atvejus, kai kreipiamasi dėl būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo pratęsimo, nuomojant tą patį būstą), pateiktiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Aptariama nuostata tikslintina atsisakant formuluotės „įsigyti ar“, kadangi keičiamo įstatymo 19 straipsnyje reglamentuojami tik būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo nutraukimo ir sustabdymo pagrindai. Taip pat aptariama nuostata iš esmės koreguotina atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatomi pagrindai, kai asmenims ir šeimoms būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimas yra nutraukiamas, t. y. prašymų nagrinėjimas šiame etape jau nevyksta. 10. Pažymėtina, kad pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2885 10 straipsnio 2 dalį 2024 m. sausio 1 d. įsigalios šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis, kuriomis atitinkamai nauja redakcija dėstomi keičiamo įstatymo 10 ir 18 straipsniai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos – nustatant kitą įsigaliojimo datą bei suderinant su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiomis keičiamo įstatymo 10 ir 18 straipsnių nuostatomis. 11. Atsižvelgus į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] M.
Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]
2023-12-18 Nr. XIVP-3326(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte siekiama nustatyti, kad teisės į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją neturėtų asmenys ir šeimos, kurie kaip gyvenamąjį būstą išsinuomojo švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų bendrabučius. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta nuostata turėtų būti tikslinama, nes pagal projektu siūlomą (skliaustuose dėstomą formuluotę) savivaldybei priklausantis būstas taip pat apimtų tik savivaldybės bendrabučius. Pažymėtina ir tai, kad švietimo įstaigos bei mokslo ir studijų institucijos gali būti tiek privatūs, tiek ir viešieji asmenys, todėl jų turimų bendrabučių valdymo formos neturėtų apsiriboti nuosavybės, patikėjimo ir panaudos teise. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą siūlytina dėstyti taip: „3) šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą bei švietimo įstaigų ir mokslo ir studijų institucijų nuomojamus joms nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius), jeigu....“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio nuostatoms. Pastabos dalis dėl bendrabučių valdymo formos taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punktui. 2.
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies formuluotė
„apskaičiuojamas iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje
nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčio dydžio atimant 40 procentų asmens ar šeimos pajamų, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje“ keistina formuluote „apskaičiuojamas iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčio dydžio atimant 40 procentų pagal šio straipsnio 1 dalį apskaičiuotų asmens ar šeimos pajamų“. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies formuluotė „jeigu šioje dalyje nurodyta asmens ar šeimos pajamų dalies suma“ tikslintina, kadangi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta „asmens ar šeimos pajamų dalies suma“. 4. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos asmenų ir šeimų pateikti prašymai suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, įskaitant atvejus, kai kreiptasi dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo pratęsimo, nuomojant tą patį būstą, baigiami nagrinėti, vadovaujantis sprendimo dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo priėmimo metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis. Teikiamas siūlymas svarstytinas ir tobulintinas tuo aspektu, kad iki 2024 m. sausio 1 d. pateikti prašymai suteikti paramą būtų baigiami nagrinėti ne tik pagal tokių prašymų pateikimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, bet ir po prašymų pateikimo įsigaliosiantį teisinį reguliavimą
kartą yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit).
Taigi, įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (inter alia 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas aiškindamas teisėtų lūkesčių apsaugos principą ne kartą pažymėjo, kad darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą. Asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (2013 m. vasario
dalis tikslintina nustatant, kad aptariami prašymai baigiami nagrinėti pagal jų pateikimo metu galiojusį teisinį reguliavimą. 5. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenims ir šeimoms, dėl kurių savivaldybės administracija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priėmė sprendimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos perskaičiuojamas šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytame Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teikiamas siūlymas svarstytinas tuo aspektu, kad jame nenustatomi jokie saugikliai, užtikrinantys, kad perskaičiuojant kompensacijos dydį tais atvejais, kai sprendimas dėl kompensacijos mokėjimo yra priimtas iki įstatymo įsigaliojimo dienos, kompensacijos dydis po perskaičiavimo nebūtų mažesnis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog projekte nustatomos kitos kompensacijos skyrimo ir jos dydžio apskaičiavimo taisyklės, kurios ne visais atvejais gali būti pritaikomos pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nustatytam kompensacijos dydžiui perskaičiuoti. Dėl šios priežasties iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar bus įmanoma pagal projekto nuostatas perskaičiuoti iki įstatymo įsigaliojimo nustatytus kompensacijų dydžius. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 10, 17, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3326 2023-12-13
dalyvavo: : Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Martynas Šiurkus – viceministras, Ramūnas Šveikauskas – Paramos būstui grupės vadovas; Vaida Stoncelienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantė, Rosita Žibelienė – SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio
kompensaciją neturi asmenys ir šeimos, kurie kaip gyvenamąjį būstą išsinuomojo mokymosi įstaigų bendrabučius.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „mokymosi įstaiga“ turinys, t. y. ar ši sąvoka turėtų apimti Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, kaip tai apibrėžta Mokslo ir studijų įstatyme, švietimo įstaigas, kaip tai apibrėžta Švietimo įstatyme ar kitus subjektus. Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad
„<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų
turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti aiškiai nurodant, kurių subjektų valdomų bendrabučių nuomai nebūtų taikomos keičiamo įstatymo nuostatos. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 daliai ir 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies
formuluotė „juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes, mokymosi įstaigų bendrabučius)“ tobulintina atsižvelgus į tai, kad šioje išimtyje turi būti nustatomi tik juridiniai asmenys, tuo tarpu juridinio asmens turto rūšiai taikytinos išimtys turėtų būti nustatomos apibrėžiant nuomojamą turtą. Pritarti.
Pritarti. Projekto 1 straipsniu keičiamo 10 straipsnio 3 punktą siūloma išdėstyti taip: „3) šio įstatymo
(išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes, švietimo įstaigas, mokslo ir studijų institucijas, nuomojant nuosavybės, patikėjimo ir (ar) panaudos teise valdomus bendrabučius) priklausantį būstą, jeigu apskaičiuotas metinis nuomojamo būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija 60 procentų faktinių šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka deklaruotų asmens ar šeimos pajamų.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-30)1
straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisės į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją neturi asmenys ir šeimos, kurie kaip gyvenamąjį būstą išsinuomojo artimiesiems giminaičiams priklausantį būstą. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog iš teikiamo siūlymo yra neaišku, kaip siūloma nuostata turėtų būti taikoma tokiu atveju, kai gyvenamąjį būstą išsinuomotų šeima ir tik vienas iš šeimos narių būtų artimasis giminaitis fizinio asmens, kuriam priklausantis gyvenamasis būstas buvo išsinuomotas. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> esant galimybei asmenims (šeimoms) apsigyventi artimiesiems giminaičiams (tėvams, vaikams, broliams, seserims ir kt.) priklausančiame būste <...> asmenys
(šeimos) neturėtų naudotis valstybės teikiama parama“. Pažymėtina, jog projekto aiškinamajame rašte nepateikiama jokių argumentų, kodėl asmenys negalėtų artimiesiems giminaičiams išnuomoti sau priklausančio būsto, kodėl būtinai turėtų artimiesiems giminaičiams suteikti apsigyventi būstą neatlygintinai.
Atkreiptinas dėmesys, jog artimieji giminaičiai galbūt galėtų, pavyzdžiui, išnuomoti gyvenamąjį būstą už mažesnę kainą, tačiau preziumuoti, jog asmenys turi suteikti artimiesiems giminaičiams gyvenamąjį būstą neatlygintinai, yra nepagrįsta. Trečia, išimtis dėl artimųjų giminaičių dėstytina šią išimtį nustatant fiziniams asmenims ir vartojant formuluotę „fiziniams asmenims, išskyrus artimuosius giminaičius“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 daliai ir 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies
iš dalies. Projektu 1 straipsniu keičiamo 10 straipsnio 3 punktą siūloma išdėstyti taip: „3) šio įstatymo
(išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes, švietimo įstaigas, mokslo ir studijų institucijas, nuomojant nuosavybės, patikėjimo ir (ar) panaudos teise valdomus bendrabučius) priklausantį būstą, jeigu apskaičiuotas metinis nuomojamo būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija 60 procentų faktinių šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka deklaruotų asmens ar šeimos pajamų.“ Atitinkamai patikslinti ir kiti straipsniai. Dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ar šeimoms, besinuomojantiems artimiesiems giminaičiams priklausantį būstą:
1) jeigu asmuo ar šeima geba apsirūpinti būstu, padedant asmens ar šeimos artimiesiems giminaičiams (tėvams, vaikams, broliams, seserims ir kt.), tokiais atvejais, siekiant valstybės finansinių išteklių naudojimo efektyvumo, valstybės parama neturėtų būti skiriama.
Be to, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paramos skyrimo sąlygas įstatyme, turi teisę apsispręsti dėl taikytinų sąlygų ar kitų kriterijų;
2) būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos paskirtis – sumažinti gyventojų finansinę naštą apsirūpinant būstu. Tais atvejais, kai artimieji giminaičiai išnuomotų gyvenamąjį būstą už mažesnę kainą, būtų pasiekiamas tas pats tikslas (ir be valstybės paramos), todėl, manytina, valstybės paramos skyrimas minėtais atvejais nebūtų tikslingas. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-30)1
straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, „jeigu apskaičiuotas metinis nuomojamo būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija 60 procentų faktinių šio straipsnio 1 punkte nustatyta tvarka deklaruotų asmens ar šeimos pajamų“. Teikiamas siūlymas svarstytinas tuo aspektu, kad projektu siekiamas tikslas apsaugoti nuo pernelyg didelių įsipareigojimų prisiėmimo, gali sudaryti dirbtinų ir objektyviai nepagrįstų kliūčių kompensacijai gauti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimos nariai deklaruoja kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais pateikiamas prašymas suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gruodžio 31 dieną turimą turtą (įskaitant gautas pajamas).
Tuo atveju, jeigu būtų kreipiamasi, pavyzdžiui, 2024 m. lapkričio mėnesį, būtų vertinamos 2023 metų pajamos. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „ši
nuomos mokesčio kompensacija neteikiama, siejama su asmens ar šeimos pragyvenimui būtinomis išlaidomis, kuomet prisiėmus per didelius įsipareigojimus asmens ar šeimos būtinosioms mėnesio išlaidoms lėšų nebepakanka.“ Pastebėtina, jog asmens ar šeimos pajamų dydis per laikotarpį, už kurį teikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, gali iš esmės pasikeisti. Pažymėtina, jog būsto nuomos kompensacija kaip instrumentas yra skirtas asmenims ar šeimoms, neturintiems turto (arba turtas neatitinka nustatytų reikalavimų) ir gaunantiems ne didesnį negu keičiamame įstatyme nustatytą pajamų dydį, t. y. keičiamo įstatymo tikslas yra kompensuoti dalį būsto nuomos išlaidų asmenims ir šeimoms, kuriems objektyviai trūksta lėšų šioms išlaidoms apmokėti, tačiau tuo pačiu jiems reikalingas gyvenamasis būstas. Taigi į atitinkamą asmenų ratą patektų ir asmenys ar šeimos, kurie deklaruojamuoju laikotarpiu apskritai negavo jokių pajamų, pavyzdžiui, tie, kurie mokėsi ir dar nedirbo. Nepritarti. Pažymėtina, kad visas paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti modelis, pagal kurį nustatoma asmens ar šeimos teisė į paramą, siejamas su kalendoriniais metais, einančiais prieš metus, kuriais pateikiamas prašymas suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gautomis pajamomis ir turimu turtu, kurias (kurį) privaloma deklaruoti Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatyme nėra reglamentuoti kiti, objektyviai palyginami kriterijai, pagal kuriuos būtų galima vertinti einamaisiais metais, kuriais asmuo ar šeima siekia gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gautas pajamas ir įgytą turtą, bei šių pajamų ir turto poveikį teisei į valstybės paramą nustatyti. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-30)3
straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis būtų nustatomas pagal bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta metodika, ir kuris negali būti mažesnis negu Vyriausybės nustatytas minimalus bazinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis. Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu pateikiama nauja būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio nustatymo formulė. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta projekto 3 straipsniu siūloma būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio nustatymo formulė stokoja teisinio aiškumo ir turėtų būti tikslinama loginiu ir kalbiniu aspektais. Atsižvelgus į tai, projekto 3 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo įvertinti neturime galimybės. Įvertinta. Projekto 3 straipsniu keičiamą 18 straipsnį siūloma išdėstyti taip: „18 straipsnis. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis 1.
Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas kaip būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio ir asmens ar šeimos pajamų, kurios deklaruojamos šio įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nustatyta tvarka, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos atveju, arba šio įstatymo 8 straipsnio 1 punkte nustatyta tvarka, išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos atveju, 40 procentų dalies, perskaičiuotų į vidutines vieno mėnesio asmens ar šeimos pajamas, skirtumas, tačiau būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis visais atvejais neturi viršyti 1 VRP dydžio.“ nustatomas pagal būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydį ir vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruotas asmens ar šeimos pajamas, atskaičius šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytus atskaitymus. 2. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 40 procentų asmens ar šeimos pajamų, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir negali būti didesnis kaip 1 VRP dydžio.
Jeigu šioje dalyje nurodyta asmens ar šeimos pajamų dalies suma yra didesnė už būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydį arba jam lygi, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nemokama.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-30)5
pavadinimas tikslintinas ir dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti. 1.6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-30)5
6Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti,
kad šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje – kad socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgus į teisėkūros stadijas ir į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras bei į tai, kad po įstatymo priėmimo dar turės būti parengti ir priimti įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnyje nustatyti terminai yra realiai įgyvendinami. Įvertinta. 2023-12-05 Projekto pateikimo Seime metu pritarta pasiūlymui taikyti šiam projektui skubos tvarką. Kai įstatymo projektas svarstomas ir priimamas skubos tvarka, trumpinamas laikas tarp svarstymo stadijų (svarstymo pagrindiniame komitete, svarstymo Seimo posėdyje) ir priėmimo; be to, trumpinami ir kiti šiame statute nustatyti įstatymų leidybos terminai. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog terminai yra realūs. 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-30)53 7.
Siekiant teisinio aiškumo projekto 5 straipsnio 3 dalies formuluotė „Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ tikslintina vietoj jos įrašant konkrečią datą („Iki 2023 m. gruodžio 31 d.“). Įvertinta. Siūloma palikti Projekte vartojamą formuluotę. 1.8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-30)5
įstatymo taikymo. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiomis nuostatomis vadovaujantis įsigaliojus įstatymui turėtų būti nustatomas būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnį tais atvejais, kai savivaldybės administracija sprendimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo būtų priėmusi iki 2023 m. gruodžio 31 d. – kaip tokiu atveju būtų perskaičiuojamas kompensacijos dydis įvykus keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytiems kainų pokyčiams. Pritarti. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 5 straipsnį. 1.9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-30)54
9Projekto 5 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti,
kad šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punktas taikomas prašymams suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti (įskaitant atvejus, kai kreipiamasi dėl būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo pratęsimo, nuomojant tą patį būstą), pateiktiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Aptariama nuostata tikslintina atsisakant formuluotės „įsigyti ar“, kadangi keičiamo įstatymo 19 straipsnyje reglamentuojami tik būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo nutraukimo ir sustabdymo pagrindai.
Taip pat aptariama nuostata iš esmės koreguotina atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatomi pagrindai, kai asmenims ir šeimoms būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimas yra nutraukiamas, t. y. prašymų nagrinėjimas šiame etape jau nevyksta. Įvertinta. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 5 straipsnį. 1.10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-30)
Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2885 10 straipsnio 2 dalį 2024 m. sausio 1 d. įsigalios šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis, kuriomis atitinkamai nauja redakcija dėstomi keičiamo įstatymo 10 ir 18 straipsniai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos – nustatant kitą įsigaliojimo datą bei suderinant su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiomis keičiamo įstatymo 10 ir 18 straipsnių nuostatomis. Pritarti. Siūloma įstatymo įsigaliojimo data – 2024 m. sausio 2 d. 1.11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-11-30)
straipsnio 3 dalies 1 punktą socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Įvertinta. 2023-12-05 Projekto pateikimo Seime metu pritarta pasiūlymui taikyti šiam projektui skubos tvarką. Todėl Projektas darbo tvarka suderintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2. Teisingumo ministerija (2023-11-29) Dėl lietuvos respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr.
XII-1215 10, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3326 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 10, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: pasiūlymų negauta. Lietuvos savivaldybių asociacija informavo, kad iš esmės pritaria Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 10, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (gauta 2023-12-12 Nr. G-2023-10789). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 4. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jonas Varkalys (Algirdas Sysas). 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Justas Džiugelis Biuro vedėja E. Bulotaitė