Projekto lyginamasis variantas
2024
straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis
negu trys vienas mėnesisai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama. Jei terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai).“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Linas Jonauskas
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalies pakeitimo inicijavimą paskatino vis dar pasitaikantys darbdavių piktnaudžiavimo atvejai, kai darbuotojas yra atleidžiamas besibaigiant bandomajam laikotarpiui ne dėl darbuotojo netinkamumo, o norint išvengti mokėti po bandomojo laikotarpio sutartą didesnį darbo užmokestį, taip pat – siekis naujiems darbuotojams užtikrinti galimybes naudotis kitiems darbuotojams įprastomis socialinėmis ir finansinėmis garantijomis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalies pakeitimo projekto tikslas – įteisinti nuostatą, kad išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu vienas mėnesis, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Šiuo metu pagal galiojantį Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalį išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš 3 darbo dienas ir nemokėti išeitinės išmokos. Atleidimo iš darbo tokiu atveju sąlyga – nepatenkinami darbuotojo išbandymo rezultatai. Praktika rodo, kad įprastai darbdavys, nepatenkintas darbuotojo darbu, nelaukia trijų mėnesių bandomojo laikotarpio pabaigos ir jį atleidžia daug greičiau. Iš kitos pusės – darbuotojui taikant trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį darbdavys, kuris yra patenkintas darbuotojo darbu, užsitikrina galimybę maksimalų bandomojo laikotarpio laiką (tris mėnesius) mokėti mažesnį, nei įprastai numatyta, darbo užmokestį.
Tuo metu darbuotojas yra priverstas laukti, kol po trijų mėnesių pasibaigus jo bandomajam laikotarpiui, jis taps tikruoju darbuotoju su visomis garantijomis ir galimybėmis. Iki to laiko darbuotojas priverstas tris mėnesius būti neapibrėžtumo padėtyje, kurioje jis neturi daugelio įprastų darbuotojų turimų garantijų (gali būti atleistas įspėjus prieš
darbuotojams), praranda finansines galimybes bandomuoju laikotarpiu imti būsto paskolą, o taip pat yra priverstas tenkintis mažesniu atlyginimu. Dažniausiai piktnaudžiavimą trijų mėnesių išbandymo laikotarpiu patiria jauni, dar darbo patirties neturintys ar mažai jos turintys asmenys. Šie asmenys dažnai samdomi aptarnavimo sektoriuje. Vasaros metu iki trijų mėnesių bandomasis laikotarpis dažnai taikomas samdant sezoninius darbuotojus, darbdaviui siekiant mokėti mažesnį, nei įprastai darbo užmokestį. Tai ypač yra aktualu aptarnavimo sektoriuje, į kurį priimami jauni asmenys, o besibaigiant bandomajam laikotarpiui jie tiesiog atleidžiami. Tuo tarpu sąžiningiems darbdaviams išbandyti darbuotoją ilgiau nei mėnesį laiko dažnai nėra poreikio. Darbdavys yra suinteresuotas, kad išbandomasis darbuotojas kuo greičiau įsilietų į esamą darbo kolektyvą. Daugelis į svarbias pareigas priimamų darbuotojų turi praeiti įvairias atrankas, testus ir patikrinimus, skirtus užtikrinti tinkamas asmenines savybes dar prieš bandomojo laikotarpio pradžią. Pasaulinės tendencijos rodo, kad laikas, kurį darbuotojas dirba vienoje įmonėje, trumpėja, todėl labai svarbu, kad tas bandomasis laikotarpis neužsitęstų ir, jeigu įmanoma, būtų kuo trumpesnis. Tuo yra suinteresuotos abi pusės.
Darbuotojas – gauna galimybę kaip galima greičiau įsibėgėti naujose pareigose ir tapti pilnateisiu darbuotoju bei pradėti realizuoti save, o darbdavys – turėti dar vieną sėkmingą komandos narį ir kartu gali įgyvendinti tikslus. Siekiant užtikrinti darbuotojų teises į socialinę ir finansinę apsaugą, norint išvengti darbuotojų (ypač jaunų asmenų) išnaudojimo darbo rinkoje, siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalį numatant, kad išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu vienas mėnesis, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Linas Jonauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu pagal galiojantį Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalį išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš 3 darbo dienas ir nemokėti išeitinės išmokos. Atleidimo iš darbo tokiu atveju sąlyga – nepatenkinami darbuotojo išbandymo rezultatai. Ilgesnis išbandymo terminas sukuria prielaidas darbdaviui ilgesnį laikotarpį darbuotojui nesuteikti įprastų socialinių ir finansinių garantijų, o taip pat sąlygoja darbuotojų išnaudojimo atvejus, kai sezoniniam darbui priimtas darbuotojas prieš besibaigiant išbandymo laikotarpiui yra atleidžiamas ar jam specialiai mokamas mažesnis darbo užmokestis. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalies pakeitimo projektu siūloma įteisinti nuostatą, kad išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu vienas mėnesis, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Tikimasi, kad trumpesnis išbandymo laikas padės užtikrinti darbuotojų teises į socialinę ir finansinę apsaugą bei leis išvengti darbuotojų išnaudojimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Išbandymo terminas“, „bandomasis laikotarpis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
2024-01-16 Nr. XIVP-3443 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso
ilgesnis negu vienas mėnuo (vietoj šiuo metu nustatytų trijų mėnesių). Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalį, pagrindinis darbo sutarties sąlygos dėl išbandymo nustatymo tikslas – sudaryti galimybę darbdaviui patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, ir pačiam darbuotojui pasitikrinti, ar sulygtas darbas jam tinka. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas maksimalaus vieno mėnesio išbandymo terminas leis tiek darbdaviui, tiek pačiam darbuotojui realiai įvertinti (įsivertinti) atitiktį darbui keliamiems reikalavimams. Be to, pažymėtina, kad darbo sutarties sąlyga dėl išbandymo termino yra sutartinė, t.y. šalis, nesutinkanti su tokios sąlygos įtraukimu į darbo sutartį, turi teisę atsisakyti sudaryti darbo sutartį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalyje nustatytas maksimalus trijų mėnesių išbandymo terminas yra daug mažesnis nei numatyta 2019 m. birželio 20 d. buvo priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje. Šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai darbo santykiams taikomas bandomasis laikotarpis, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje arba praktikoje, tas laikotarpis neviršytų šešių mėnesių. 2.
nustatyti trumpesnį išbandymo terminą (vietoj trijų mėnesių – vieną mėnesį), atitinkamai turėtų būti tikslintinas keičiamos Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalies paskutinis sakinys. 3. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume papildyti projekto 2 straipsnį įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nustatančiomis, kad trumpesnis vieno mėnesio išbandymo terminas būtų taikomas darbo sutartims, sudarytoms po įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2024 m. liepos 1 d. 4. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas gali turėti įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms, įstatymo projektą reikėtų suderinti su Trišale taryba. 5. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) – projekto pavadinime reikia išbraukti numerį „NR. XII-2603“, nes keičiant kodeksus įstatymų numeriai nenurodomi. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. +370
I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]