Projekto lyginamasis variantas
AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 1, 2, 7³, 10, 10¹, 16, 20, 20³, 21, 22, 23, 26, 28, 29¹, 29² STRAIPSNIŲ IR TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 2¹, 10⁴, 15¹ STRAIPSNIAIS IR 20⁴, 20⁶ STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis tikslas
Šis įstatymas nustato Šio įstatymo tikslas – nustatyti azartinių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje ir mažinti azartinių lošimų prieinamumą, patrauklumą ir jų galimą (daromą) žalą asmens sveikatai.“
1Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 28 dalį. 28. Automatų kontrolės informacinė sistema (toliau – LAKIS) – Priežiūros tarnybos įsteigta ir valdoma valstybės informacinė sistema, skirta tvarkyti elektroninės automatų duomenų valdymo sistemos jai perduodamiems duomenims, kurie reikalingi automatų atitikčiai šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytiems reikalavimams kontroliuoti, taip pat tvarkyti lošimus lošimo namuose (kazino) organizuojančių bendrovių jai perduodamiems prie lošimo stalų įmokėtų sumų ir žetonų inventorizacijos rezultatų duomenims. 2. Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip:
„29. Elektroninė automatų duomenų valdymo sistema – lošimus organizuojančios bendrovės naudojama elektroninė sistema, skirta automatų identifikaciniams (automato serija ir numeris), veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenims tvarkyti ir perduoti LAKIS Automatų kontrolės informacinei sistemai.“
3Papildyti 2 straipsnį 30¹ir 30²dalimis:
„30¹.
Nuotolinio lošimo platforma (toliau – platforma) – visuma programinių priemonių nuotoliniams lošimams organizuoti, kuriomis lošimų organizatorius užtikrina centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių jo vykdomame lošime, tapatybės nustatymą ir registravimą, šio įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje nurodytos informacijos ir lošėjų veiksmų lošiant, taip pat lošimų organizatoriaus veiksmų, įgyvendinant atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos reikalavimus, registravimą. 30². Probleminis lošimas – pasikartojantis elgesys, kai sumažėja arba išnyksta lošėjo galimybė kontroliuoti lošimo pradžią, pabaigą ar intensyvumą, ir lošimas vyksta nepaisant žalingų pasekmių jo fizinei, psichinei, socialinei, finansinei padėčiai ar kitų žmonių interesams.“
Papildyti Įstatymą 2¹straipsniu:
„2¹ straipsnis. Lošimų valstybės kontrolės politikos principai
Lošimų valstybės kontrolės politika grindžiama šiais principais:
1) lošimų prieinamumo mažinimo, reiškiančio, kad, siekiant valdyti neigiamą lošimų poveikį lošėjo sveikatai ir gyvenamajai aplinkai, viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, teisinio reguliavimo priemonėmis reguliuojamas lošimų pasiūlos pasiekiamumas;
2) lošimų patrauklumo mažinimo, reiškiančio, kad, siekiant visuomenę informuoti apie azartinių lošimų poveikį lošėjo sveikatai ir gyvenamajai aplinkai, viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, naudojamos švietimo ir informavimo priemonės, kurias įgyvendinant galėtų dalyvauti visi suinteresuoti asmenys, įskaitant lošimų organizatorius.“
1Pakeisti 7³ straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užtikrinti lošėjus aptarnaujančio personalo kompetenciją, ir profesionalumą ir kvalifikaciją.
Lošimų organizatorius gali priimti asmenį į darbą tik gavęs iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Lošėjus aptarnaujantiems asmenims ne rečiau kaip kartą per metus turi būti organizuojami mokymai atsakingo lošimo organizavimo ir pinigų plovimo prevencijos klausimais;“. 2. Papildyti 7³ straipsnio 2 dalį 5 punktu:
„5) teikdamas lošimų paslaugas taikyti šio įstatymo 10⁴ straipsnyje nustatytas atsakingo lošimo organizavimo priemones.“
1Pripažinti netekusia galios 10 straipsnio 7 dalį. 7. Draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nepaženklintus lošimo įrenginius, kaip tai numatyta šio įstatymo 16 straipsnio 5, 5¹ ir 6 dalyse. 2. Pakeisti 10 straipsnio 9² dalį ir ją išdėstyti taip:
„9². Skelbiant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą reklamą turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie tai, kad dalyvaujant azartiniuose lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo azartinių lošimų ar patologinis potraukis lošti. Įspėjamojo užrašo pateikti šio įstatymo 10⁴ straipsnio 2 punkte nurodyti informaciniai pranešimai. Informacinių pranešimų turinį ir jo jų pateikimo reklamoje taisykles nustato Priežiūros tarnyba.“
Pakeisti 10¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lošimų organizavimo vietose privalo būti iškabinti (nurodyti) įspėjamieji užrašai apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, apie draudimą dalyvauti lošimuose nepilnamečiams ir kitiems asmenims, kuriems draudžiama dalyvauti lošimuose ar būti lošimo patalpose pagal šį įstatymą.
Lošimų organizavimo vietose privalo būti nurodyta informacija apie asmens galimybę gauti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą. Su šia informacija privalo būti supažindinti nuotoliniuose lošimuose dalyvaujantys asmenys.“
Papildyti Įstatymą 10⁴straipsniu:
„10⁴ straipsnis. Atsakingo lošimo organizavimas
Lošimų organizatorius, teikdamas nuotolinio lošimo paslaugas bei lošimo paslaugas lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose, turi taikyti šias atsakingo lošimo organizavimo priemones:
1) atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemą – nuolat šio įstatymo nustatyta tvarka veikiantį lošėjų elgesio stebėsenos, probleminio lošimo nustatymo, vertinimo ir valdymo mechanizmą. Tuo tikslu lošimus organizuojančios bendrovės privalo nusistatyti vidaus procedūras, atitinkančias šiame įstatyme ir Priežiūros tarnybos tvirtinamose atsakingo lošimo organizavimo taisyklėse detalizuotus atsakingo lošimo organizavimo priemonių, probleminio lošimo nustatymo ir valdymo, lošimo sumos ir laiko, nurodytų šio straipsnio 3 punkte, kontrolės, lošėjų elgesio stebėsenos, probleminio lošimo rizikos vertinimo, informacijos lošėjams, nurodytos šio straipsnio 2 punkte, turinio, formos ir pateikimo tvarkos, informacijos apie lošimų galimą (daromą) žalą turinio, formos ir pateikimo lošėjui tvarkos, lošimus organizuojančių bendrovių personalo švietimo ir mokymo reikalavimus;
2) informavimą apie lošimų riziką.
Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose, taip pat lošimų organizatoriaus, teikiančio nuotolinio lošimo paslaugas, interneto svetainėse ir mobiliosiose programėlėse būtų skelbiami informaciniai pranešimai apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, taip pat informaciniai pranešimai apie probleminį lošimą, nurodant būdus ir galimybes gauti pagalbą dėl probleminio lošimo, taip pat galimybę pateikti prašymą Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrui, ir lošimų poveikį lošėjo sveikatai ir gyvenamajai aplinkai, viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai;
3) lošimų sumos ir laiko ribojimą. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime asmeniui suteikiama tik po to, kai:
a) lošėjas, prisijungęs prie savo lošimų sąskaitos, nustato dienos, savaitės ir mėnesio lošimų sąskaitos papildymo pinigų sumos ribas. Lošimų organizatorius privalo kontroliuoti, kad lošėjo sąskaitos vieno mėnesio papildymo pinigų sumos ribos atitiktų lošimų organizatoriaus atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos reikalavimus.
Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad lošėjo prašymas padidinti lošimų sąskaitos papildymo sumas įsigaliotų ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo šio prašymo pateikimo lošimų organizatoriui;
b) lošėjas, prisijungęs prie savo lošimų sąskaitos, nustato didžiausią vieno statymo sumą ir pinigų sumą, kurią jis gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad lošėjo prašymas padidinti statymų sumas įsigaliotų ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo šio prašymo pateikimo lošimų organizatoriui;
c) lošėjas nustato vieno lošimo, kuriame jis nuo lošimo pradžios lošia nepertraukiamai (be pertraukos), laiko limitą, kuriam suėjus lošėjui nutraukiama galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad, suėjus laiko limitui, galimybė keisti nusistatytą laiko limitą ir dalyvauti nuotoliniame lošime lošėjui būtų suteikiama ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo paskutinio lošimo pabaigos;
4) lošimo proceso stebėjimą. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad nuotoliniame lošime dalyvaujančiam lošėjui viso jo lošimo metu nuolat aiškiai būtų rodoma informacija, kiek laiko jis dalyvauja lošime, bendra jo atliktų statymų suma ir jo lošimo aktualus rezultatas (laimėjimas arba pralaimėjimas);
5) stebėseną. Lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose turi būti paskirtas atsakingas už probleminio lošimo nustatymą asmuo. Šiose lošimų organizavimo vietose privalo būti pildomas nustatyto probleminio lošimo elektroninės formos registracijos žurnalas, kurio formą, pildymo ir saugojimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba.
Lošimų organizatorius, teikiantis nuotolinio lošimo paslaugas, privalo paskirti asmenį, atsakingą už probleminio lošimo nustatymą lošėjui lošiant nuotolinius lošimus, kuris platformoje fiksuotų šio įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 8 punkte nurodytus atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos analizės rezultatus;
6) lošimo rizikos vertinimą. Lošimų organizatoriaus paskirtas už probleminio lošimo nustatymą atsakingas asmuo, įvertinęs lošėjo lošimą pagal šio straipsnio 3 ir 5 punktuose numatytas priemones ir, vadovaudamasis probleminio lošimo rizikos vertinimo reikalavimais, nustatęs, kad lošėjo lošimas atitinka aukštą probleminio lošimo rizikos vertinimo laipsnį, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 30 minučių nuo probleminio lošimo fakto įregistravimo probleminio lošimo registracijos žurnale laiko, informuoti lošėją apie jo probleminį lošimą, būdus ir galimybes gauti pagalbą dėl probleminio lošimo, galimybes apriboti savo lošimą šio įstatymo 10 straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka ir privalo stabdyti lošėjo lošimą 48 valandoms ir nuo lošėjo lošimo sustabdymo momento neįleisti lošėjo į lošimų organizatoriui priklausančias lošimų organizavimo vietas ir neleisti prisijungti prie lošėjo lošimų sąskaitos.“
Papildyti Įstatymą nauju 15¹ straipsniu:
„15¹ straipsnis. Automatų kontrolės informacinė sistema
1.
Automatų kontrolės informacinė sistema (toliau – LAKIS) yra valstybės informacinė sistema, kurios paskirtis:
1) tvarkyti elektroninės automatų duomenų valdymo sistemos perduodamus duomenis, kurie reikalingi automatų atitikčiai šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytiems reikalavimams kontroliuoti;
2) tvarkyti lošimus lošimo namuose (kazino) organizuojančių bendrovių perduodamus prie lošimo stalų įmokėtų sumų ir žetonų inventorizacijos rezultatų duomenis;
3) tvarkyti lošimo organizatorių platformų duomenis, susijusius su lošimus organizuojančių bendrovių vykdomo atsakingo lošimo organizavimo stebėsena. 2. LAKIS valdytoja ir LAKIS duomenų valdytoja yra Priežiūros tarnyba. 3. LAKIS sudaro šie saugomi duomenys:
1) automatų identifikaciniai (automato serija ir numeris) duomenys;
2) automatų veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenys;
3) prie lošimo stalų įmokėtų sumų ir žetonų inventorizacijos rezultatų duomenys;
4) platformų duomenys, nurodyti šio įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 1, 4, 7, 8, 9 ir 10 punktuose. 4. LAKIS saugomi lošėjų asmens duomenys laikomi konfidencialiais ir gali būti atskleisti kitiems asmenims, jeigu teisė gauti šią informaciją nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.“
Buvusį 15¹ straipsnį laikyti 15² straipsniu. 10 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Reikalavimai lošimų įrenginiams, nuotolinio lošimo įrenginiams ir platformai
1Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti eksploatuoti tik naujus ir nenaudotus lošimo įrenginius, jeigu jie yra pagaminti atitinkamą licenciją (sertifikatą) turinčio gamintojo ir jeigu jų tipai yra Vyriausybės įgaliotos priežiūrą atliekančios institucijos patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinti Priežiūros tarnybos. 2.
2A kategorijos automatų laimėjimų fondą turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų, o B kategorijos automatų – ne mažiau kaip 80 procentų visos įmokų sumos. 3. Visi lošimų įrenginiai turi būti lošimus organizuojančios bendrovės nuosavybė arba gali būti įsigyjami išperkamosios nuomos (lizingo) būdu. 4. Lošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo savo lėšomis įdiegti platformą. Kiekvienas lošimo įrenginys, nuotolinio lošimo įrenginys ir platforma turi atitikti šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus ir patvirtintus reikalavimus. 5. Kiekvienas lošimo įrenginys, ir nuotolinio lošimo įrenginys ir platforma turi turėti akredituotų įstaigų išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad lošimo įrenginiai atitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus. Lošimo įrenginių, ir nuotolinio lošimo įrenginių ir platformos atitikties šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams įvertinimą atlieka ir atitikties sertifikatus išduoda tik akredituotos įstaigos. Priežiūros tarnybos sprendimu gali būti pripažįstamos ne valstybėje narėje akredituotos įstaigos ir jų išduoti sertifikatai. Ne valstybėje narėje akredituotų įstaigų ir jų išduotų sertifikatų pripažinimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba. Nuotolinio lošimo įrenginiai programinė įranga, kuria apdorojama ryšio priemonėmis pateikta informacija ir platforma turi būti lošimų organizatoriaus nuosavybė arba kitu teisėtu būdu jo valdoma ir įdiegti įdiegta bei saugoma Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje. Atliekant lošimų organizatoriaus veiklos patikrinimą, lošimų organizatorius turi užtikrinti galimybę Priežiūros tarnybai prisijungti prie nuotolinio lošimo įrangos. 5¹. Draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nustatyta tvarka nepaženklintus lošimo įrenginius ir nuotolinio lošimo įrenginius.
Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti šiame įstatyme nenumatytus elektroninius arba mechaninius prietaisus, elektroninių bilietų pardavimo automatus, žaidimų automatus ir kitus įrenginius, forma ar turiniu panašius į lošimo įrenginius, nuotolinio lošimo įrenginius, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. 6. Lošimo įrenginiai, nuotolinio lošimo įrenginiai ir platforma registruojami Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. 67. Kiekvienas lošimo įrenginys, nuotolinio lošimo įrenginys ir platforma, turintis turintys sertifikatą, privalo būti paženklinamas paženklinti specialiu ženklu Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. Draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nustatyta tvarka nepaženklintus lošimo įrenginius, nuotolinio lošimo įrenginius ir platformas. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti šiame įstatyme nenumatytus elektroninius arba mechaninius prietaisus, elektroninių bilietų pardavimo automatus, žaidimų automatus ir kitus įrenginius, forma ar turiniu panašius į lošimo įrenginius, nuotolinio lošimo įrenginius, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. 8. Nuotolinio lošimo įrenginiuose ir platformoje esančią informaciją lošimų organizatorius privalo saugoti 8 metus nuo nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo dienos bei apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo.
Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad platformoje būtų tiesiogiai prieinama ši informacija:
1) lošėjo vardas, pavardė, asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data, jeigu yra, – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti) ir pilietybė;
2) dokumentų, susijusių su lošėjo asmens tapatybės, lėšų ir turto šaltinio nustatymu, kopijos, dokumentų atnaujinimo data;
3) lošėjo IP adresai;
4) istorija apie lošėjo prisijungimus prie lošėjo lošimų sąskaitos ir atsijungimus nuo jos (data ir laikas);
5) lošėjo lošimų sutartis ir jos pakeitimai;
6) lošėjo nurodytos mokėjimo sąskaitos, į jas išmokėtų laimėjimų dydžiai bei sumos, kuriomis buvo pildoma lošėjo lošimų sąskaita;
7) lošėjui taikomi (nusistatyti) apribojimai, limitai, nurodyti šio įstatymo 10⁴ straipsnio 3 punkte;
8) komunikacija su lošėju, atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos analizės rezultatai;
9) jeigu finansinės operacijos atmetamos, – aprašomasis pranešimas, kodėl operacija nebuvo užbaigta taip, kaip buvo inicijuota;
10) lošėjo lošimų balansas (data, laikas, į lošėjo lošimų sąskaitą įmokėtos sumos, lošimo rūšis, lošimo pavadinimas arba lažybų ar totalizatoriaus įvykis, atliktas statymas, išmokėtas laimėjimas, iš lošėjo lošimų sąskaitos išmokėtos sumos, aktualus lošėjo lošimų sąskaitos likutis);
11) finansinė ataskaita iš platformoje esamų duomenų pagal nustatytą laikotarpį, nuotolinio lošimo rūšį, už dalyvavimą lošime įmokėtas sumas, išmokėtus laimėjimus, veiklos rezultatą (iš sumų, įmokėtų už dalyvavimą lošime, išmokėjus laimėjimus, gaunamas veiklos rezultatas). 9. Platforma prie LAKIS turi būti prijungta Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka.
Platforma turi fiksuoti ir ne rečiau kaip kas 30 dienų perduoti į LAKIS duomenis, nurodytus šio straipsnio 8 dalies 1, 4, 7, 8, 9 ir 10 punktuose. 710. Bendrovė gali keisti arba pradėti naudoti naujus lošimų įrenginius, nuotolinio lošimo įrenginius ir platformas tik įvykdžiusi šio straipsnio 5, ir 6, 7 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus ir gavusi Priežiūros tarnybos leidimą šio įstatymo nustatyta tvarka. 811. Lošimus organizuojanti bendrovė privalo automatus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis sujungti į elektroninę automatų duomenų valdymo sistemą. 912. Kiekvienas automatas turi turėti elektroninius skaitiklius, kurie lošimo metu didėjimo tvarka fiksuotų šiuos automato duomenis:
1) už dalyvavimą lošime įmokėtus kredito arba piniginius vienetus;
2) laimėtus kredito arba piniginius vienetus;
3) lošimo namų (kazino) arba automatų salono kasoje apmokėtus kredito arba piniginius vienetus (jeigu tokia funkcija įdiegta automate);
4) A kategorijos automatu laimėto kaupiamojo fondo kredito arba piniginius vienetus (jeigu tokia funkcija įdiegta automate);
5) loštų lošimų skaičių. 1013. Lošimus organizuojanti bendrovė privalo užtikrinti galimybę Priežiūros tarnybai bet kuriuo metu nuotoliniu būdu prisijungti prie elektroninės automatų duomenų valdymo sistemos ir peržiūrėti joje tvarkomus duomenis. 11 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Lošimų organizatorius privalo Vyriausybės nustatyta tvarka pranešti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai apie laimėjimus ir pralaimėjimus, jei laimėjimo ar pralaimėjimo suma viršija Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“ 2 straipsnyje nustatytą ir atsižvelgiant į vartojimo kainų pasikeitimus indeksuotą dydį Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko nustatyta tvarka Valstybinę mokesčių inspekciją informuoti apie įmokėtas sumas ir išmokėtus laimėjimus, jeigu įmokėtos sumos ir išmokėti laimėjimai viršija Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatytą dydį.“
Pakeisti 20³straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) įspėjamuosius užrašus, numatytus šio įstatymo 10¹ straipsnio 1 dalyje , apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, ir pateikti kontaktinę informaciją, kur lošėjas gali kreiptis pagalbos informacinius pranešimus, nurodytus šio įstatymo 10⁴ straipsnio 2 punkte;“. 13 straipsnis. 20⁴straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 20⁴ straipsnį. 20⁴ straipsnis. Nuotolinio lošimo įrenginių ir įrangos, skirtos nuotoliniams lošimams organizuoti, reikalavimai
1Nuotolinio lošimo įrenginiai ir programinė įranga, kuria priimama ir apdorojama ryšio priemonėmis pateikta informacija, turi būti įdiegti ir saugomi Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje. Lošimų organizatorius asmenims, turintiems teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, turi užtikrinti galimybę nekliudomai patikrinti įrangą ir įrangoje saugomą informaciją.
Šią informaciją lošimų organizatorius privalo saugoti 5 metus ir įstatymų nustatyta tvarka pateikti Priežiūros tarnybai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams, teismui, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms lošimų organizatoriaus veiklos patikrinimus. 2. Nuotolinio lošimo įrenginiai, naudojami nuotoliniams lošimams organizuoti, registruojami Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. 3. Lošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo savo lėšomis įdiegti įrangą, kuri užtikrintų centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniame lošime, tapatybės nustatymą ir registravimą, lošėjų veiksmų lošiant, taip pat atliktų statymų ir laimėjimų išmokėjimų apskaitą. Ši įranga turi būti lošimų organizatoriaus nuosavybė arba kitu teisėtu būdu jo valdoma ir įdiegta Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kitoje valstybėje narėje. 4. Lošimų organizatorius asmenims, turintiems teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, turi užtikrinti tiesioginę prieigą nekliudomai nuotoliniu būdu patikrinti nuotolinio lošimo įrenginį ir įrangą, naudojamą nuotoliniams lošimams organizuoti, ir juose saugomą informaciją. 14 straipsnis. 20⁶ straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 20⁶ straipsnį. 20⁶ straipsnis. Nuotoliniuose lošimuose dalyvaujančių lošėjų apsauga
1Lošėjas turi teisę lošimų organizatoriui pateikti rašytinį prašymą, kuriame būtų nurodyti vienas ar keli apribojimai, taikomi prašymą pateikusiam lošėjui dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose.
Lošėjas prašyme gali nurodyti pageidavimą (ar keletą jų):
1) riboti didžiausią pinigų sumą, kurią lošėjas gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu;
2) riboti didžiausią vieno statymo sumą;
3) nustatyti vieno lošimo, kuriame lošėjas lošia nuo lošimo pradžios nenutraukiamai (be pertraukos), laiko limitą, kuriam suėjus lošėjui turi būti nutraukta galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime. 2. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų apribojimų įgyvendinimą. 3. Nuotoliniame lošime dalyvaujančiam lošėjui viso jo lošimo metu nuolat privalo būti aiškiai rodoma informacija, kiek laiko jis dalyvauja lošime, bendra jo atliktų statymų suma ir jo lošimo aktualus rezultatas (laimėjimas arba pralaimėjimas). 15 straipsnis. Trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
LEIDIMŲ ATIDARYTI AUTOMATŲ, BINGO SALONUS, LOŠIMO NAMUS (KAZINO) IR ORGANIZUOTI NUOTOLINIUS LOŠIMUS IŠDAVIMAS, JŲ PAPILDYMAS AR PAKEITIMAS IR GALIOJIMO PANAIKINIMAS“. 16 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendrovė, pageidaujanti gauti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus, pateikia Priežiūros tarnybai prašymą, kuriame nurodoma bendrovės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono ir fakso numeriai, lošimų organizavimo vietos adresas, telefono numeris, numatomų organizuoti lošimų rūšys, licencijos organizuoti lošimus išdavimo data, numeris (jeigu leidimas išduodamas licenciją turinčiai bendrovei), bendrovės vadovo arba jo įgalioto asmens, užpildžiusio ir pasirašiusio prašymą, pareigos, vardas ir pavardė, prašymo padavimo data.
Jeigu organizuojant totalizatorių ar lažybas naudojami lošimo įrenginiai arba nuotolinio lošimo įrenginiai, papildomai pateikiami dokumentai, patvirtinantys šių įrenginių atitiktį Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams.“
2Pakeisti 21 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) jeigu organizuojant totalizatorių ar lažybas naudojami lošimo įrenginiai arba nuotolinio lošimo įrenginiai, papildomai pateikiami dokumentai, patvirtinantys šių įrenginių atitiktį Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams.“
3Pakeisti 21 straipsnio 4¹ dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nuotolinio lošimo įrenginių ir programinės įrangos, naudojamų nuotoliniams lošimams organizuoti, platformos aprašymas ir jų atitiktį šiame įstatyme ir Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams patvirtinantys duomenys.“
4Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojai ir darbuotojai patikrina, ar patalpos, kuriose numatoma atidaryti automatų ar bingo saloną arba lošimo namus (kazino), atitinka joms keliamus reikalavimus. Prašymas išduoti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, arba lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus turi būti išnagrinėtas per 30 kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos.
Jeigu pareikalaujama papildomų dokumentų ir informacijos, 30 dienų laikotarpis skaičiuojamas iš naujo nuo papildomos informacijos arba paaiškinimų bei pataisų pateikimo dienos. Bendras leidimo išdavimo laikotarpis neturi viršyti 60 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kurią buvo pirmą kartą pateikti visi reikiami dokumentai ir duomenys.“
1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) lošimo įrenginiai arba nuotolinio lošimo įrenginiai ar platforma programinė įranga neatitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų;“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) Priežiūros tarnybai pateikta informacija (priemonės) nesuteikia galimybės nuotoliniu būdu prisijungti prie lošimų organizatoriaus turimos įrangos nuotolinio lošimo įrenginių ir platformos.“
Papildyti 23 straipsnio 8 dalį 3 punktu:
„3) lošimų organizatorius nori naudojamą platformą (platformas) pakeisti kita platforma (platformomis) ar pakeisti naudojamų platformų skaičių.“
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priežiūros tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis dalyvaujanti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais veiklos organizavimo ir kontrolės srityje ir vykdanti lošimų ir žaidimų žaidimo automatais priežiūrą, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų ir žaidimų žaidimo automatais veiklos vykdymas, lošėjų ir žaidžiančių žaidimo automatais asmenų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga.“
1.
1Pakeisti 28 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) tvarko asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti, duomenis, taip pat ir ypatingus specialių
kategorijų asmens duomenis (apie asmenų neveiksnumą arba ribotą veiksnumą šioje srityje);“. 2. Papildyti 28 straipsnį 10–13 punktais:
„10) atlieka lošimus organizuojančių bendrovių vykdomo atsakingo lošimo organizavimo stebėseną;
11) rengia probleminio lošimo prevencijos programas, jas koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, įgyvendina prevencijos programoje nurodytas jos kompetencijai priskirtas prevencijos priemones;
12) teikia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl lošimus reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;
13) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“
1Pakeisti 29¹straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad bendrovė pažeidimu nepadarė žalos, savo noru užkerta kelią pažeidimo padariniams, patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiauja su Priežiūros tarnyba, Priežiūros tarnyba, taikydama poveikio priemones, gali ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis apie savo padarytą pažeidimą praneša Priežiūros tarnybai ir jį nutraukia, Priežiūros tarnybai atkreipus bendrovės dėmesį į pažeidimus ar veiklos trūkumus, pripažįsta padariusi pažeidimą ir jį nutraukia, savo iniciatyva imasi priemonių, kad ateityje nebūtų padaromi tokio paties ar panašaus pobūdžio pažeidimai.“
2Pakeisti 29¹straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma pažeidimu padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, tai, kad bendrovė nebendradarbiauja su Priežiūros tarnyba, kliudo atlikti patikrinimą, slepia padarytą šio įstatymo pažeidimą arba tęsia pažeidimą, nepaisydama to, kad Priežiūros tarnyba buvo atkreipusi atkreipė dėmesį į bendrovės pažeidimus ar veiklos trūkumus, pažeidimą padaro tyčia, pažeidimas yra trunkamojo, tęstinio pobūdžio, bendrovė per pastaruosius 5 metus yra padariusi teisės aktų, reglamentuojančių lošimų veiklą, pažeidimą ir jai taikyta nors viena poveikio priemonė.“
3Pakeisti 29¹straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Priežiūros tarnyba, svarstydama, ar taikyti šio įstatymo numatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nėra šio straipsnio 4 dalyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo, ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, ir jeigu turi pagrindo manyti, kad nustatytų reikalavimų nesilaikymas ar netinkamas laikymasis gali būti pašalintas ir kitomis priemonėmis ne tik taikant poveikio priemones.“
Pakeisti 29²straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29² straipsnis. Baudos ir jų skyrimo tvarka
1Bendrovei už šio įstatymo 10 straipsnio 9, 9¹, 9², 10, 19 ir 21 dalių, 10⁴, 13 ir 20⁸ straipsnių pažeidimus Priežiūros tarnyba skiria baudą nuo 0,1 iki 1 procento 3 iki 5 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą) bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 25 000 eurų. 2.
2Bendrovei, per vienus metus nuo sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio priemonę įsiteisėjimo dienos padariusiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą šio įstatymo pažeidimą, Priežiūros tarnyba skiria baudą nuo 0,5 iki 3 procentų 8 iki 10 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą) bet ne mažiau kaip 12 000 eurų ir ne daugiau kaip 50 000 eurų. 3. Už šio įstatymo 10 straipsnio 3, 5, 6, 7, 8, 10¹, 11, 13, 15 ir 17 dalių, 10¹ straipsnio 1 dalies, 10² straipsnio 3 dalies, 10³ straipsnio 1 ir 3 dalių, 11 straipsnio 5 dalies, 12 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių, 15–20 straipsnių, 20¹ straipsnio 1 ir 2 dalių, 20² straipsnio, 20³ straipsnio 3, 4, 5, 8 ir 9 dalių, 20⁴ straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 20⁵ straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 20⁶ straipsnio 2 ir 3 dalių ir 25 straipsnio 1 dalies pažeidimus Priežiūros tarnyba bendrovei skiria baudą, nuo 0,1 iki 0,5 procento 2 iki 4 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą) bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 15 000 eurų. 4. Bendrovei, per vienus metus nuo sprendimo taikyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytą poveikio priemonę įsiteisėjimo dienos padariusiai šio straipsnio 3 dalyje nurodytą šio įstatymo pažeidimą, Priežiūros tarnyba skiria baudą, nuo 0,5 iki 1 procento 6 iki 8 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą) bet ne mažiau kaip 10 000 eurų ir ne daugiau kaip 30 000 eurų. 5.
5Skiriant baudą vertinama:
1) nustatytų šio įstatymo pažeidimų pobūdis ir trukmė;
2) dėl šio įstatymo pažeidimų bendrovės gautos pajamos, kitokia turtinė nauda, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti;
3) bendrovės kaltė;
4) bendrovės padaryti ankstesni šio įstatymo pažeidimai ir jai taikytos poveikio priemonės;
5) šiame įstatyme nustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;
6) kitos svarbios aplinkybės. 65. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal minimalios ir maksimalios baudų vidurkį Pagal šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytus dydžius nustatomas bazinis baudos dydis, kuris apskaičiuojamas pagal šiose dalyse nustatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda už kiekvieną lengvinančią aplinkybę baudos dydis mažinamas suma, kuri lygi 0,15 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda už kiekvieną sunkinančią aplinkybę baudos dydis didinamas suma, kuri lygi 0,15 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama, atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio apskaičiavimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba. 76. Priežiūros tarnybos direktorius, skirdamas baudą, įvertina sudarytos patariamosios komisijos (toliau – komisija) siūlymus. Komisijos sudarymo, klausimo dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo svarstymo komisijos posėdyje ir komisijos sprendimų priėmimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba. 87. Apie komisijos posėdį, iki jo likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, informuojama bendrovė, kuriai ketinama skirti baudą.
Bendrovė, kuriai ketinama skirti baudą, turi teisę pateikti visus įrodymus, patvirtinančius, kad nėra šio įstatymo pažeidimo sudėties, nurodyti lengvinančias aplinkybes ar pateikti kitus baudos skyrimui ir jos dydžio nustatymui reikšmingus įrodymus iki komisijos posėdžio pradžios. 98. Prireikus komisijos posėdyje kviečiami dalyvauti ir savo paaiškinimus pateikti bendrovės, kuriai ketinama skirti baudą, atstovai, kiti suinteresuoti subjektai, taip pat asmenys, kurių dalyvavimas reikalingas klausimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo tinkamai išnagrinėti (liudytojai, ekspertai, specialistai ar kiti asmenys). Bendrovės, kuriai ketinama skirti baudą, atstovų ar kitų suinteresuotų subjektų neatvykimas, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nekliudo surengti komisijos posėdžio ir svarstyti klausimo dėl baudos skyrimo ir paskirtos baudos dydžio nustatymo. 109. Bendrovė, kuriai ketinama skirti ar paskirta bauda, ir kiti suinteresuoti subjektai turi teisę susipažinti su Priežiūros tarnybos surinkta medžiaga, kuria grindžiamas baudos skyrimas ir jos dydžio nustatymas, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. 1110. Pasibaigus posėdžiui komisija per 5 darbo dienas savo siūlymus dėl baudos skyrimo pateikia apsvarstyti Priežiūros tarnybos direktoriui, o šis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po komisijos pasiūlymų gavimo dienos priima galutinį sprendimą dėl baudos skyrimo ir paskirtos baudos dydžio. Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimas dėl baudos skyrimo ir paskirtos baudos dydžio, kuriame nurodomi sprendimo priėmimo motyvai, pagrindai ir sprendimo apskundimo tvarka, per 3 darbo dienas pateikiamas bendrovei, dėl kurios jis priimtas.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4, 5 ir 7 dalis, šio įstatymo 1 ir 3 straipsnius ir šio įstatymo 10 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 9 dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 1 ir 3 straipsniai įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 3. Šio įstatymo 10 straipsniu keičiamo Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d. 4. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) direktorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2025 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Pradėtoms ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos neužbaigtoms už šio įstatymo pažeidimus taikomų poveikio priemonių skyrimo administracinėms procedūroms nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Azartinių lošimų įstatymo normos. 7. Bendrovės, kurioms leidimai organizuoti nuotolinius lošimus išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir kurios siekia tęsti nuotolinių lošimų organizavimo veiklą po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 1 d. pateikia Priežiūros tarnybai prašymą papildyti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, nurodo naudojamą nuotolinių lošimų platformą ir kartu pateikia patikslintus Azartinių lošimų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 4¹ dalies 4 punkte nurodytus dokumentus ir duomenis. 8.
8Pradėtoms ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos neužbaigtoms prašymų išduoti leidimus atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus procedūroms nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos taikomos šio įstatymo nuostatos. 9. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateiktų prašymų išduoti leidimus atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus Azartinių lošimų įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodytas terminas, per kurį Priežiūros tarnyba išduoda leidimą arba priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą, skaičiuojamas iš naujo nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Šis įstatymas nustato azartinių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos
įstatymo tikslas – mažinti azartinių lošimų prieinamumą, patrauklumą ir jų galimą (daromą) žalą asmens sveikatai. 2. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti azartinių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje.“
straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 28 dalį. 28. Automatų kontrolės informacinė sistema (toliau
2728Žaidimo automatas – mechaninis, elektroninis arba elektromechaninis įrenginys, kuriuo
teisė pradėti žaisti įgyjama įmetus žaidimo žetoną ir (ar) pinigus ir kuriuo žaidžiant, priklausomai nuo žaidėjo gebėjimų, galima laimėti galimybę žaisti tam tikrą laiką ir (ar) laimėti daiktinį 30 eurų vertės neviršijantį laimėjimą arba žaidimo žetoną, kuriuo galima papildomą laiką žaisti žaidimo automatu ar kurį galima pakeisti į daiktinį 30 eurų vertės neviršijantį laimėjimą. 2729. Automato veikimo duomenys (toliau – veikimo duomenys) – duomenys apie automato programinės įrangos versiją, automato įjungimo ir išjungimo momento fiksavimą, automato durelių atidarymo ir uždarymo momento fiksavimą lošimų organizavimo vietoje. 2830. Žaidimo automato pasas – dokumentas, kuriame nurodomi žaidimo automato duomenys: žaidimo automato modelis, gamintojas ir gamyklinis numeris, žaidimo (žaidimų) pavadinimas (pavadinimai), elektroninių skaitiklių apsaugos būdai, mechaninių skaitiklių plombavimo vietos ir plombų skaičius, taip pat patvirtinama žaidimo automato atitiktis šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams. 2931. Žaidimų žaidimo automatais organizatorius – Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas užsienio juridinio asmens filialas arba fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla.“
3Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip:
„32. Elektroninė automatų duomenų valdymo sistema – lošimus organizuojančios bendrovės
naudojama elektroninė sistema, skirta automatų identifikaciniams (automato serija ir numeris), veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenims tvarkyti ir perduoti LAKIS Automatų kontrolės informacinei sistemai.“
4Buvusią 2 straipsnio 30 dalį laikyti 33 dalimi. 5. Papildyti 2 straipsnį 34 ir 35 dalimis:
„34. Nuotolinio lošimo platforma (toliau – platforma) – visuma
programinių priemonių nuotoliniams lošimams organizuoti. 35.
lošimas – pasikartojantis elgesys, kai sumažėja arba išnyksta lošėjo galimybė kontroliuoti lošimo pradžią, pabaigą ar intensyvumą, ir lošiama nepaisant žalingų pasekmių savo fizinei ir psichikos sveikatai, socialinei, finansinei padėčiai ar kitų žmonių interesams.“
papildymas 2¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 2¹straipsniu:
„2¹straipsnis. Valstybės politikos lošimų kontrolės srityje principai
Valstybės politika lošimų kontrolės srityje grindžiama šiais principais:
1) lošimų prieinamumo mažinimo, tai yra, siekiant valdyti neigiamą lošimų poveikį lošėjo sveikatai ir gyvenamajai aplinkai, viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, teisinio reguliavimo priemonėmis reguliuojamas lošimų pasiūlos pasiekiamumas;
2) lošimų patrauklumo mažinimo, tai yra,, siekiant visuomenę informuoti apie azartinių lošimų poveikį lošėjo sveikatai ir gyvenamajai aplinkai, viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, naudojamos švietimo ir visuomenės informavimo priemonės, kurias įgyvendinant galėtų dalyvauti visi suinteresuoti asmenys, įskaitant lošimų organizatorius.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „3) užtikrinti lošėjus aptarnaujančio personalo kompetenciją, ir profesionalumą ir kvalifikaciją. Lošimų organizatorius gali priimti asmenį į darbą tik gavęs iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo 11 straipsnio
asmenims ne rečiau kaip kartą per metus turi organizuoti atsakingo lošimo organizavimo ir pinigų plovimo prevencijos mokymus ;“. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
dalį. 7. Draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nepaženklintus lošimo įrenginius, kaip tai numatyta šio įstatymo 16 straipsnio 5, 5¹ ir 6 dalyse. 2.
2Pakeisti 10 straipsnio 9² dalį ir ją išdėstyti taip:
„9². Skelbiant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą reklamą turi būti pateiktas įspėjamasis
užrašas apie tai, kad dalyvaujant azartiniuose lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo azartinių lošimų ar patologinis potraukis lošti. Įspėjamojo užrašo pateikti šio įstatymo 10⁴ straipsnio 2 punkte nurodyti informaciniai pranešimai. Informacinių pranešimų turinį ir jo jų pateikimo reklamoje taisykles nustato Priežiūros tarnyba.“
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti ją taip:
„10. Draudžiama į lošimo namus (kazino), lošimo automatų ir bingo
salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 2118 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ir leisti jaunesniems kaip 2118 metų asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant šiuos lošimus, organizuojamus ir nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Draudžiama jaunesnius kaip 21 metų asmenis įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus
(kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka atliekančius tarnybines funkcijas. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lošimų organizavimo vietose privalo būti iškabinti (nurodyti) įspėjamieji užrašai apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, apie draudimą dalyvauti lošimuose jaunesniems kaip 21 metų amžiaus asmenims nepilnamečiams ir kitiems asmenims, kuriems draudžiama dalyvauti lošimuose ar būti lošimo patalpose pagal šį įstatymą. Lošimų organizavimo vietose privalo būti nurodyta informacija apie asmens galimybę gauti pažymą apie įmokėtas sumas ir (ar) lošimo laimėjimo išmokėjimą.
Su šia informacija privalo būti supažindinti nuotoliniuose lošimuose dalyvaujantys asmenys.“
Papildyti Įstatymą 10⁴straipsniu: „10⁴straipsnis. Atsakingo lošimo organizavimas Lošimų organizatorius, teikdamas nuotolinio lošimo paslaugas ir lošimo paslaugas lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose, turi taikyti šias atsakingo lošimo organizavimo priemones:
1) atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemą – nuolat šio įstatymo nustatyta tvarka veikiantį lošėjų elgesio stebėsenos, probleminio lošimo nustatymo, vertinimo ir valdymo mechanizmą. Tuo tikslu lošimų organizatorius privalo nusistatyti vidaus procedūras, atitinkančias šiame įstatyme ir Priežiūros tarnybos tvirtinamose atsakingo lošimo organizavimo taisyklėse detalizuotus atsakingo lošimo organizavimo priemonių, probleminio lošimo nustatymo ir valdymo, lošimo sumos ir laiko, nurodytų šio straipsnio 3 punkte, kontrolės, lošėjų elgesio stebėsenos, probleminio lošimo rizikos vertinimo, informacijos lošėjams, nurodytos šio straipsnio 2 punkte, turinio, formos ir pateikimo tvarkos, informacijos apie lošimų galimą (daromą) žalą turinio, formos ir pateikimo lošėjui tvarkos ir lošimų organizatoriaus personalo atsakingo lošimo organizavimo ir pinigų plovimo prevencijos mokymų reikalavimus;
2) informavimą apie lošimų riziką.
Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose, taip pat lošimų organizatoriaus, teikiančio nuotolinio lošimo paslaugas, interneto svetainėse ir mobiliosiose programėlėse būtų skelbiami informaciniai pranešimai apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, taip pat informaciniai pranešimai apie probleminį lošimą, nurodant būdus ir galimybes gauti pagalbą dėl probleminio lošimo, taip pat galimybę pateikti prašymą Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrui, ir lošimų poveikį lošėjo sveikatai ir gyvenamajai aplinkai, viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai;
3) lošimų sumos ir laiko ribojimą. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime asmeniui suteikiama tik po to, kai:
a) lošėjas, prisijungęs prie savo lošimų sąskaitos, nustato dienos, savaitės ir mėnesio lošimų sąskaitos papildymo pinigų sumos ribas. Lošimų organizatorius privalo kontroliuoti, kad lošėjo sąskaitos vieno mėnesio papildymo pinigų sumos ribos atitiktų lošimų organizatoriaus atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos reikalavimus.
Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad lošėjui pasiekus lošimų sąskaitos papildymo pinigų sumos ribas, lošėjo prašymas galimybė padidinti lošimų sąskaitos papildymo sumas ir dalyvauti nuotoliniame lošime įsigaliotų lošėjui būtų suteikiama ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo šio prašymo pateikimo lošimų organizatoriui;
b) lošėjas, prisijungęs prie savo lošimų sąskaitos, nustato didžiausią vieno statymo sumą ir pinigų sumą, kurią jis gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad lošėjui pasiekus statomų sumų ribas, lošėjo prašymas galimybė padidinti statymų sumas ir dalyvauti nuotoliniame lošime lošėjui būtų suteikiama įsigaliotų ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo šio prašymo pateikimo lošimų organizatoriui;
c) lošėjas nustato vieno prisijungimo prie savo lošimų sąskaitos laiko limitą, kuriam pasibaigus lošėjui nutraukiama galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad, suėjus laiko limitui, galimybė keisti nusistatytą laiko limitą ir dalyvauti nuotoliniame lošime lošėjui būtų suteikiama ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo paskutinio prisijungimo prie savo lošimų sąskaitos momento;
4) lošimo proceso stebėjimą. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad nuotoliniame lošime dalyvaujančiam lošėjui viso jo lošimo metu nuolat aiškiai būtų rodoma informacija, kiek laiko jis dalyvauja lošime, bendra jo atliktų statymų suma ir jo lošimo aktualus rezultatas (laimėjimas arba pralaimėjimas);
5) probleminio lošimo stebėseną. Visuose lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose turi būti paskirtas atsakingas už probleminio lošimo nustatymą asmuo, fiziškai dirbantis šiose lošimų organizavimo vietose visą jų darbo laiką.
Šiose lošimų organizavimo vietose privalo būti pildomas nustatyto probleminio lošimo elektroninės formos registracijos žurnalas, kurio formą, pildymo ir saugojimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba. Lošimų organizatorius, teikiantis nuotolinio lošimo paslaugas, privalo paskirti, už probleminio lošimo nustatymą lošėjui lošiant nuotolinius lošimus atsakingąasmenį , kuris platformoje fiksuotų šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 8 punkte nurodytus atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos analizės rezultatus;
6) lošimo rizikos vertinimą. Lošimų organizatoriaus paskirtas už probleminio lošimo nustatymą atsakingas asmuo, įvertinęs lošėjo dalyvavimą nuotoliniame lošime pagal šio straipsnio 3 punkte numatytas priemones ir(ar) lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose įvertinęs lošėjo lošimą pagal šio straipsnio 5 punkte numatytas priemones ir, vadovaudamasis probleminio lošimo rizikos vertinimo reikalavimais, nustatęs, kad lošėjo lošimas atitinka aukštą probleminio lošimo rizikos vertinimo laipsnį, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 30 minučių nuo probleminio lošimo fakto įregistravimo probleminio lošimo registracijos žurnale ar platformoje laiko, informuoti lošėją apie jo probleminį lošimą, būdus ir galimybes gauti pagalbą dėl probleminio lošimo, galimybes apriboti savo lošimą šio įstatymo 10 straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka ir privalo stabdyti lošėjo lošimą 48 valandoms ir nuo lošėjo lošimo sustabdymo momento neįleisti lošėjo į lošimų organizatoriui priklausančias lošimų organizavimo vietas ir neleisti prisijungti prie lošėjo lošimų sąskaitos. 7) vieningos lošėjo kortelės, nustatančios didžiausią galimą lošimo sumą, kontrolę.“
Įstatymo papildymas nauju 15¹ straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 15¹ straipsniu: „15¹ straipsnis. Automatų kontrolės informacinė sistema
valstybės informacinė sistema, kurios paskirtis:
1) tvarkyti elektroninės automatų duomenų valdymo sistemos perduodamus duomenis, kurie reikalingi automatų atitikčiai šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytiems reikalavimams kontroliuoti;
2) tvarkyti lošimus lošimo namuose (kazino) organizuojančių bendrovių perduodamus prie lošimo stalų įmokėtų sumų ir žetonų inventorizacijos rezultatų duomenis;
3) tvarkyti lošimo organizatorių platformų duomenis, susijusius su lošimus organizuojančių bendrovių vykdomo atsakingo lošimo organizavimo stebėsena. 2. LAKIS valdytoja ir LAKIS duomenų valdytoja yra Priežiūros tarnyba. 3. LAKIS tvarkomi šie saugomi duomenys:
1) automatų identifikaciniai (automato serija ir numeris) duomenys;
2) automatų veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenys;
3) prie lošimo stalų įmokėtų sumų ir žetonų inventorizacijos rezultatų duomenys;
4) platformų duomenys, nurodyti šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1, 4, 7, 8, 9 ir 10 punktuose. 4. LAKIS saugomi lošėjų asmens duomenys laikomi konfidencialiais ir gali būti atskleisti kitiems asmenims, jeigu teisė gauti šią informaciją nustatyta įstatymuose ar įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.“
Buvusį 15¹ straipsnį laikyti 15² straipsniu. 10 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Reikalavimai lošimų įrenginiams, nuotolinio lošimo įrenginiams ir platformai 1.
Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti eksploatuoti tik naujus ir nenaudotus lošimo įrenginius, jeigu jie yra pagaminti atitinkamą licenciją (sertifikatą) turinčio gamintojo ir jeigu jų tipai yra Vyriausybės įgaliotos priežiūrą atliekančios institucijos patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinti Priežiūros tarnybos. 2. A kategorijos automatų laimėjimų fondą turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų, o B kategorijos automatų – ne mažiau kaip 80 procentų visos įmokų sumos. 3. Visi lošimų įrenginiai turi būti lošimus organizuojančios bendrovės nuosavybė arba gali būti įsigyjami išperkamosios nuomos (lizingo) būdu. 4. Lošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo savo lėšomis įdiegti platformą. Kiekvienas lošimo įrenginys, nuotolinio lošimo įrenginys ir platforma turi atitikti šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus ir patvirtintus reikalavimus. 5. Kiekvienas lošimo įrenginys, ir nuotolinio lošimo įrenginys ir platforma turi turėti akredituotų įstaigų išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad lošimo įrenginiai atitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus. Lošimo įrenginių, ir nuotolinio lošimo įrenginių ir platformos atitikties šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams įvertinimą atlieka ir atitikties sertifikatus išduoda tik akredituotos įstaigos. Priežiūros tarnybos sprendimu gali būti pripažįstamos ne valstybėje narėje akredituotos įstaigos ir jų išduoti sertifikatai. Ne valstybėje narėje akredituotų įstaigų ir jų išduotų sertifikatų pripažinimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba. Nuotolinio lošimo įrenginiai programinė įranga, kuria apdorojama ryšio priemonėmis pateikta informacija ir platforma turi būti lošimų organizatoriaus nuosavybė arba kitu teisėtu būdu jo valdoma ir įdiegti įdiegta bei saugoma Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje.
Atliekant lošimų organizatoriaus veiklos patikrinimą, lošimų organizatorius turi užtikrinti galimybę Priežiūros tarnybai prisijungti prie nuotolinio lošimo įrangos. 5¹. Draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nustatyta tvarka nepaženklintus lošimo įrenginius ir nuotolinio lošimo įrenginius. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti šiame įstatyme nenumatytus elektroninius arba mechaninius prietaisus, elektroninių bilietų pardavimo automatus, žaidimų automatus ir kitus įrenginius, forma ar turiniu panašius į lošimo įrenginius, nuotolinio lošimo įrenginius, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. 6. Lošimo įrenginiai registruojami Lietuvos lošimo įrenginių registre, nuotolinio lošimo įrenginiai ir platformos registruojamos nuotolinio lošimo įrenginių registravimo žurnale Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. 67. Kiekvienas lošimo įrenginys, nuotolinio lošimo įrenginys ir platforma, turintis turintys sertifikatą, privalo būti paženklinamas paženklinti specialiu ženklu Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. Draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nustatyta tvarka nepaženklintus lošimo įrenginius, nuotolinio lošimo įrenginius ir platformas. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti šiame įstatyme nenumatytus elektroninius arba mechaninius prietaisus, elektroninių bilietų pardavimo automatus, žaidimų automatus ir kitus įrenginius, forma ar turiniu panašius į lošimo įrenginius, nuotolinio lošimo įrenginius, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. 8.
lošimų organizatorius privalo saugoti 8 metus nuo nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo dienos ir apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo. 9. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad platformoje būtų centralizuotai tvarkoma ir tiesiogiai prieinama ši informacija:
1) lošėjo vardas, pavardė, asmens kodas (užsieniečio asmens kodas ar kita užsieniečiui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, o jeigu šių duomenų nėra – užsieniečio gimimo data) ir pilietybė;
2) dokumentų, susijusių su lošėjo asmens tapatybės, lėšų ir turto šaltinio nustatymu, kopijos, dokumentų atnaujinimo data;
3) lošėjo IP adresai;
4) istorija apie lošėjo prisijungimus prie lošėjo lošimų sąskaitos ir atsijungimus nuo jos (data ir laikas);
5) lošėjo nuotolinio lošimo sutartis ir jos pakeitimai;
6) lošėjo nurodytos mokėjimo sąskaitos, į jas išmokėtų laimėjimų dydžiai bei sumos, kuriomis buvo pildoma lošėjo lošimų sąskaita;
7) lošėjui taikomi (nusistatyti) apribojimai, limitai, nurodyti šio įstatymo 10⁴ straipsnio 3 punkte;
8) komunikacija su lošėju, atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos analizės rezultatai;
9) jeigu finansinės operacijos atmetamos, – aprašomasis pranešimas, kodėl operacija nebuvo užbaigta taip, kaip buvo inicijuota;
10) lošėjo lošimų balansas (data, laikas, į lošėjo lošimų sąskaitą įmokėtos sumos, lošimo rūšis, lošimo pavadinimas arba lažybų ar totalizatoriaus įvykis, atliktas statymas, išmokėtas laimėjimas, iš lošėjo lošimų sąskaitos išmokėtos sumos, aktualus lošėjo lošimų sąskaitos likutis);
11) finansinė ataskaita iš platformoje esamų duomenų pagal nustatytą laikotarpį, nuotolinio lošimo rūšį, už dalyvavimą lošime įmokėtas sumas, išmokėtus laimėjimus, veiklos rezultatą (iš sumų, įmokėtų už dalyvavimą lošime, išmokėjus laimėjimus, gaunamas veiklos rezultatas). 710.
įrenginius, nuotolinio lošimo įrenginius ir platformas tik įvykdžiusi šio straipsnio 5, ir 6, 7 ir 9 dalyse nustatytus reikalavimus ir gavusi Priežiūros tarnybos leidimą šio įstatymo nustatyta tvarka. 811. Lošimus organizuojanti bendrovė privalo automatus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis sujungti į elektroninę automatų duomenų valdymo sistemą. 912. Kiekvienas automatas turi turėti elektroninius skaitiklius, kurie lošimo metu didėjimo tvarka fiksuotų šiuos automato duomenis:
1) už dalyvavimą lošime įmokėtus kredito arba piniginius vienetus;
2) laimėtus kredito arba piniginius vienetus;
3) lošimo namų (kazino) arba automatų salono kasoje apmokėtus kredito arba piniginius vienetus (jeigu tokia funkcija įdiegta automate);
4) A kategorijos automatu laimėto kaupiamojo fondo kredito arba piniginius vienetus (jeigu tokia funkcija automate įdiegta);
5) loštų lošimų skaičių. 1013. Lošimus organizuojanti bendrovė privalo užtikrinti galimybę Priežiūros tarnybai bet kuriuo metu nuotoliniu būdu prisijungti prie elektroninės automatų duomenų valdymo sistemos ir peržiūrėti joje tvarkomus duomenis.“
papildymas 16¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 16¹ straipsniu: „16¹ straipsnis. Platformos prijungimas prie LAKIS Platforma prie LAKIS turi būti prijungta Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. Platforma turi fiksuoti ir ne rečiau kaip kas 30 dienų perduoti į LAKIS duomenis, nurodytus šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1, 4, 7, 8, 9 ir 10 punktuose.“
straipsnio pernumeravimas Buvusį 16¹ straipsnį laikyti 16² straipsniu. 13 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Lošimų organizatorius privalo Vyriausybės nustatyta tvarka pranešti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai apie laimėjimus ir pralaimėjimus, jei laimėjimo ar pralaimėjimo suma viršija Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“ 2 straipsnyje nustatytą ir atsižvelgiant į vartojimo kainų pasikeitimus indeksuotą dydį Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko nustatyta tvarka Valstybinę mokesčių inspekciją informuoti apie įmokėtas sumas ir išmokėtus laimėjimus, jeigu įmokėtos sumos ir išmokėti laimėjimai viršija Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatytą dydį.“
pakeitimas Pakeisti 20¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nuotoliniuose lošimuose negalėtų dalyvauti nepilnamečiai
jaunesni kaip 21 metų amžiaus asmenys ir asmenys, kuriems dalyvauti lošimuose draudžiama pagal šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalyse dalyje nustatytus reikalavimus;“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20³straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) įspėjamuosius užrašus, numatytus šio įstatymo 10¹ straipsnio 1 dalyje , apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, ir pateikti kontaktinę informaciją, kur lošėjas gali kreiptis pagalbos informacinius pranešimus, nurodytus šio įstatymo 10⁴ straipsnio 2 punkte;“. 16 straipsnis. 20⁴straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 20⁴ straipsnį. 20⁴ straipsnis. Nuotolinio lošimo įrenginių ir įrangos, skirtos nuotoliniams lošimams organizuoti, reikalavimai 1.
Nuotolinio lošimo įrenginiai ir programinė įranga, kuria priimama ir apdorojama ryšio priemonėmis pateikta informacija, turi būti įdiegti ir saugomi Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje. Lošimų organizatorius asmenims, turintiems teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, turi užtikrinti galimybę nekliudomai patikrinti įrangą ir įrangoje saugomą informaciją. Šią informaciją lošimų organizatorius privalo saugoti 5 metus ir įstatymų nustatyta tvarka pateikti Priežiūros tarnybai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams, teismui, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms lošimų organizatoriaus veiklos patikrinimus. 2. Nuotolinio lošimo įrenginiai, naudojami nuotoliniams lošimams organizuoti, registruojami Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. 3. Lošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo savo lėšomis įdiegti įrangą, kuri užtikrintų centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniame lošime, tapatybės nustatymą ir registravimą, lošėjų veiksmų lošiant, taip pat atliktų statymų ir laimėjimų išmokėjimų apskaitą. Ši įranga turi būti lošimų organizatoriaus nuosavybė arba kitu teisėtu būdu jo valdoma ir įdiegta Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kitoje valstybėje narėje. 4. Lošimų organizatorius asmenims, turintiems teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, turi užtikrinti tiesioginę prieigą nekliudomai nuotoliniu būdu patikrinti nuotolinio lošimo įrenginį ir įrangą, naudojamą nuotoliniams lošimams organizuoti, ir juose saugomą informaciją. 17 straipsnis. 20⁶ straipsnio pripažinimas netekusiu galios
dalyvaujančių lošėjų apsauga
pateikti rašytinį prašymą, kuriame būtų nurodyti vienas ar keli apribojimai, taikomi prašymą pateikusiam lošėjui dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose.
Lošėjas prašyme gali nurodyti pageidavimą (ar keletą jų):
1) riboti didžiausią pinigų sumą, kurią lošėjas gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu;
2) riboti didžiausią vieno statymo sumą;
3) nustatyti vieno lošimo, kuriame lošėjas lošia nuo lošimo pradžios nenutraukiamai (be pertraukos), laiko limitą, kuriam suėjus lošėjui turi būti nutraukta galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime. 2. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų apribojimų įgyvendinimą. 3. Nuotoliniame lošime dalyvaujančiam lošėjui viso jo lošimo metu nuolat privalo būti aiškiai rodoma informacija, kiek laiko jis dalyvauja lošime, bendra jo atliktų statymų suma ir jo lošimo aktualus rezultatas (laimėjimas arba pralaimėjimas). 18 straipsnis. Trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
SALONUS, LOŠIMO NAMUS (KAZINO) IR ORGANIZUOTI NUOTOLINIUS LOŠIMUS IŠDAVIMAS, PAPILDYMAS AR PAKEITIMAS IR
pakeitimas
21 straipsnio 4¹ dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nuotolinio lošimo įrenginių ir programinės
įrangos, naudojamų nuotoliniams lošimams organizuoti, platformos aprašymas ir jų atitiktį šiame įstatyme ir Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams patvirtinantys duomenys.“
taip:
„6. Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojai ir
darbuotojai patikrina, ar patalpos, kuriose numatoma atidaryti automatų ar bingo saloną arba lošimo namus (kazino), atitinka joms keliamus reikalavimus.
Prašymas išduoti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, arba lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus turi būti išnagrinėtas per 30 kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu pareikalaujama papildomų dokumentų ir informacijos, 30 dienų laikotarpis skaičiuojamas iš naujo nuo papildomos informacijos arba paaiškinimų bei pataisų pateikimo dienos. Bendras leidimo išdavimo laikotarpis neturi viršyti 60 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kurią buvo pirmą kartą pateikti visi reikiami dokumentai ir duomenys.“
išdėstyti taip:
„4) lošimo įrenginiai arba nuotolinio lošimo įrenginiai ar platforma programinė
įranga neatitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų;“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) Priežiūros tarnybai pateikta informacija (priemonės) nesuteikia
galimybės nuotoliniu būdu prisijungti prie lošimų organizatoriaus turimos įrangos nuotolinio lošimo įrenginių ir platformos.“
Papildyti 23 straipsnio 8 dalį 3 punktu:
„3) lošimų organizatorius nori naudojamą platformą
(platformas) pakeisti kita platforma (platformomis) ar pakeisti naudojamų platformų skaičių.“
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Priežiūros tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis dalyvaujanti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais veiklos organizavimo ir kontrolės srityje ir vykdanti lošimų ir žaidimų žaidimo automatais priežiūrą, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų ir žaidimų žaidimo automatais veiklos vykdymas, lošėjų ir žaidžiančių žaidimo automatais asmenų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga.“
taip: „6) rengia lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimą reglamentuojančių teisės aktų projektus ir teikia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl žaidimų žaidimo automatais ir lošimus reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;“
2Pakeisti 28 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) tvarko asmenų, pateikusių prašymus neleisti
lošti, duomenis, taip pat ir ypatingus specialių kategorijų asmens duomenis (apie asmenų neveiksnumą arba ribotą veiksnumą šioje srityje);“. 3. Papildyti 28 straipsnį 10–12 punktais:
„10) atlieka lošimus organizuojančių bendrovių
vykdomo atsakingo lošimo organizavimo stebėseną;
11) rengia probleminio lošimo prevencijos programas, jas koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, įgyvendina probleminio lošimo prevencijos programoje nurodytas jos kompetencijai priskirtas probleminio lošimo prevencijos priemones;
12) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“
pakeitimas
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad bendrovė: savo noru užkerta kelią pažeidimo padariniams, patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiauja su Priežiūros tarnyba.
Priežiūros tarnyba, taikydama poveikio priemones, gali ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. 1) pažeidimu nepadarė žalos;
2) savo noru užkerta kelią pažeidimo padariniams;
3) patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiauja su Priežiūros tarnyba;
4) apie savo padarytą pažeidimą praneša Priežiūros tarnybai ir jį nutraukia;
dėmesį į pažeidimus ar veiklos trūkumus, pripažįsta padariusi pažeidimą ir jį nutraukia;
ateityje nebūtų padaromi tokio paties ar panašaus pobūdžio pažeidimai.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad bendrovė: nebendradarbiauja
su Priežiūros tarnyba, kliudo atlikti patikrinimą, slepia padarytą šio įstatymo pažeidimą arba tęsia pažeidimą nepaisydama to, kad Priežiūros tarnyba buvo atkreipusi dėmesį į bendrovės pažeidimus ar veiklos trūkumus.“
1) pažeidimu padarė žalą, jeigu ją įmanoma nustatyti, kurios dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų dydį;
2) nebendradarbiauja su Priežiūros tarnyba;
nepaisydama to, kad Priežiūros tarnyba atkreipė dėmesį į bendrovės pažeidimus ar veiklos trūkumus;
4) pažeidimą padarė tyčia;
5) padarė trunkamojo pobūdžio pažeidimą;
6) padarė tęstinio pobūdžio pažeidimą;
yra padariusi teisės aktų, reglamentuojančių lošimų veiklą, pažeidimą ir jai taikyta nors viena poveikio priemonė.“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Priežiūros tarnyba, svarstydama, ar taikyti šio įstatymo numatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nėra šio straipsnio 4 dalyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo, ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, ir jeigu turi pagrindo manyti, kad nustatytų reikalavimų nesilaikymas ar netinkamas laikymasis gali būti pašalintas ir kitomis priemonėmis ne tik taikant poveikio priemones.“
Pakeisti 29²straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29²straipsnis. Baudos ir jų skyrimo tvarka
straipsnio 1 ir 10 dalių, 10 straipsnio 9, 9¹, 9², 10, 19 ir 21 dalių, 10⁴, 11, 13 ir 20⁸ straipsnių pažeidimus Priežiūros tarnyba skiria baudą nuo 0,1 iki 1 procento
(nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą) bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 25
sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio priemonę įsiteisėjimo dienos padariusiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą šio įstatymo pažeidimą, Priežiūros tarnyba skiria baudą nuo 0,5 iki 3 procentų 8 iki 10 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą) bet ne mažiau kaip 12 000 eurų ir ne daugiau kaip 50 000 eurų. 3.
3Už šio įstatymo 10 straipsnio 3,
5, 6, 7, 8, 10¹, 11, 13, 15 ir 17 dalių, 10¹ straipsnio
straipsnio 1 ir 3 dalių, 12 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių, 15–20 straipsnių, 20¹ straipsnio 1 ir 2 dalių, 20² straipsnio, 20³ straipsnio 3, 4, 5, 8 ir 9 dalių, 20⁴ straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 20⁵ straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 20⁶ straipsnio 2 ir 3 dalių ir 25 straipsnio 1 dalies pažeidimus Priežiūros tarnyba bendrovei skiria baudą, nuo 0,1 iki 0,5 procento 2 iki 4 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą) bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 15 000 eurų. 4. Bendrovei, per vienus metus nuo sprendimo taikyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytą poveikio priemonę įsiteisėjimo dienos padariusiai šio straipsnio 3 dalyje nurodytą šio įstatymo pažeidimą, Priežiūros tarnyba skiria baudą, nuo 0,5 iki 1 procento 6 iki 8 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą) bet ne mažiau kaip 10 000 eurų ir ne daugiau kaip 30 000 eurų. 5. Skiriant baudą vertinama:
1) nustatytų šio įstatymo pažeidimų pobūdis ir trukmė;
2) dėl šio įstatymo pažeidimų bendrovės gautos pajamos, kitokia turtinė nauda, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti;
3) bendrovės kaltė;
4) bendrovės padaryti ankstesni šio įstatymo pažeidimai ir jai taikytos poveikio priemonės;
5) šiame įstatyme nustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;
6) kitos svarbios aplinkybės. 65. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal minimalios ir maksimalios baudų vidurkį Pagal šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytus dydžius nustatomas bazinis baudos dydis, kuris apskaičiuojamas pagal šiose dalyse nustatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį.
Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda už kiekvieną lengvinančią aplinkybę baudos dydis mažinamas suma, kuri lygi 0,15 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda už kiekvieną sunkinančią aplinkybę baudos dydis didinamas suma, kuri lygi 0,15 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama, atsižvelgiant į jų skaičių. ir reikšmingumą. Baudos dydžio apskaičiavimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba. 76. Priežiūros tarnybos direktorius, skirdamas baudą, įvertina sudarytos patariamosios komisijos (toliau – komisija) siūlymus. Komisijos sudarymo, klausimo dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo svarstymo komisijos posėdyje ir komisijos sprendimų priėmimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba. 87. Apie komisijos posėdį, iki jo likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, informuojama bendrovė, kuriai ketinama skirti baudą. Bendrovė, kuriai ketinama skirti baudą, turi teisę pateikti visus įrodymus, patvirtinančius, kad nėra šio įstatymo pažeidimo sudėties, nurodyti lengvinančias aplinkybes ar pateikti kitus baudos skyrimui ir jos dydžio nustatymui reikšmingus įrodymus iki komisijos posėdžio pradžios. 98. Prireikus komisijos posėdyje kviečiami dalyvauti ir savo paaiškinimus pateikti bendrovės, kuriai ketinama skirti baudą, atstovai, kiti suinteresuoti subjektai, taip pat asmenys, kurių dalyvavimas reikalingas klausimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo tinkamai išnagrinėti (liudytojai, ekspertai, specialistai ar kiti asmenys).
Bendrovės, kuriai ketinama skirti baudą, atstovų ar kitų suinteresuotų subjektų neatvykimas, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nekliudo surengti komisijos posėdžio ir svarstyti klausimo dėl baudos skyrimo ir paskirtos baudos dydžio nustatymo. 109. Bendrovė, kuriai ketinama skirti bauda ar ji paskirta, ir kiti suinteresuoti subjektai turi teisę susipažinti su Priežiūros tarnybos surinkta medžiaga, kuria grindžiamas baudos skyrimas ir jos dydžio nustatymas, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. 1110. Pasibaigus posėdžiui komisija per 5 darbo dienas savo siūlymus dėl baudos skyrimo pateikia apsvarstyti Priežiūros tarnybos direktoriui, o šis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po komisijos pasiūlymų gavimo dienos priima galutinį sprendimą dėl baudos skyrimo ir paskirtos baudos dydžio. Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimas dėl baudos skyrimo ir paskirtos baudos dydžio, kuriame nurodomi sprendimo priėmimo motyvai, pagrindai ir sprendimo apskundimo tvarka, per 3 darbo dienas pateikiamas bendrovei, dėl kurios jis priimtas.“
įstatymo 1, 3 ir 11 straipsnius, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 1 ir 3 straipsniai įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 3. Šio įstatymo 11 straipsnis įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d. 4.
ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) direktorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2025 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Pradėtoms ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos neužbaigtoms už šio įstatymo pažeidimus taikomų poveikio priemonių skyrimo administracinėms procedūroms nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Azartinių lošimų įstatymo normos. 7. Bendrovės, kurioms leidimai organizuoti nuotolinius lošimus išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir kurios siekia tęsti nuotolinių lošimų organizavimo veiklą po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ne vėliau kaip iki
organizuoti nuotolinius lošimus, nurodo naudojamą nuotolinių lošimų platformą ir kartu pateikia patikslintus šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi keičiamo Azartinių lošimų įstatymo 21 straipsnio 4¹dalies 4 punkte nurodytus dokumentus ir duomenis. 8. Pradėtoms ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos neužbaigtoms prašymų išduoti leidimus atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus procedūroms nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos taikomos šio įstatymo nuostatos. 9. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateiktų prašymų išduoti leidimus atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus Azartinių lošimų įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodytas terminas, per kurį Priežiūros tarnyba išduoda leidimą arba priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą, skaičiuojamas iš naujo nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 10.
iki 2025 m. gegužės 1 d. parengia ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikia Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą dėl bendrosios lošėjo kortelės įvedimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 1, 2, 7³, 10, 10¹, 16, 20, 20³, 21, 22, 23, 26, 28, 29¹, 29² STRAIPSNIŲ IR TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 2¹, 10⁴, 15¹STRAIPSNIAIS IR 20⁴, 20⁶STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 1, 2, 7³, 10, 10¹, 16, 20, 20³, 21, 22, 23, 26, 28, 29¹, 29² straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 2¹, 10⁴, 15¹straipsniais ir 20⁴, 20⁶ straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – stiprinti lošėjų, ypač probleminių lošėjų, apsaugą. Probleminis lošimas – tai priklausomybė, kuri gali kelti dideles finansines ir socialines pasekmes ne tik pačiam priklausomam nuo lošimų asmeniui, bet ir jo artimiesiems, šeimai ar dar platesniam visuomenės ratui. Problemų dėl lošimų turintis ir negebantis kontroliuoti savo veiksmų lošimo metu asmuo gali nesustodamas lošti neribotą laiką, pralošti ypač dideles sumas pinigų, o lošimų organizatorius, turėdamas galimybę įsikišti į neatsakingo lošimo procesą ir užkirsti kelią galimiems neigiamiems tokio lošimo padariniams, ne visada tinkamai laikosi atsakingo lošimo organizavimo rekomendacijų ir savo veikloje taiko prevencines priemones, tačiau už tai jam netaikoma jokia atsakomybė. Įstatymo projektu siekiama:
1) įtvirtinti lošimų valstybės kontrolės politikos principus, pagrįstus lošimų prieinamumo ir patrauklumo mažinimu;
2) įtvirtinti pareigą lošimų organizatoriams savo veikloje taikyti atsakingo lošimo priemones;
3) griežtinti už įstatymo pažeidimus bendrovėms taikomas poveikio priemones, kurios būtų veiksmingos ir lošimų organizatorius atgrasytų nuo pažeidimų darymo. Lošimai nėra įprasta ekonominė veikla.
Tai specifinė pramogos rūšis, kuri tampa populiariu laisvalaikio praleidimo būdu ir neatsakingai į lošimus įsitraukusiems asmenims gali sukelti problemų ar turėti rimtų pasekmių. Atitinkamai valstybė šios veiklos reglamentavimu siekia užkirsti kelią galimų socialinių ir finansinių grėsmių atsiradimui ir šiuo tikslu nustato tokios veiklos vykdymo sąlygas ir veiklos apribojimus. Atsižvelgiant į galimas neigiamas socialines ir finansines pasekmes lošėjui, ši veikla valstybės nėra skatintina, o jos reglamentavimas grindžiamas tokiais bendrojo intereso pagrindais kaip vartotojų interesų apsauga, sukčiavimo, nukreipto prieš vartotojus, ar piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti lošiant prevencija ir pan. Vertinant lošimo bendrovių veiklos rodiklius, stebima bendra rinkos augimo tendencija[¹]. Lietuvoje lošimus organizuoja 12 uždarųjų akcinių bendrovių. Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimo pajamos (iš gautų pajamų atėmus išmokėtus laimėjimus) per 2023 metus siekė 222,2 mln. eurų ir tai yra 13,5 procento (arba 26,4 mln. eurų) daugiau, palyginti su 2022 metais. Nuotolinių lošimų segmento dalis lošimų rinkoje sudarė 67 procentus (arba 148,4 mln. eurų), o nuotolinių lošimų bendrosios pajamos, palyginti su 2022 metais, išaugo 22 procentais (arba 26,7 mln. eurų daugiau). Tuo tarpu antžeminių lošimų bendrosios pajamos per 2023 metus, palyginti su 2022 metais, sumažėjo 0,4 procento (arba 312 tūkst. eurų). Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) skelbiamais duomenimis, vienam statistiniam ne jaunesniam nei 18 metų Lietuvos gyventojui tenkanti 2023 metais praloštų lėšų suma yra 90 eurų, 2022 metais šis rodiklis siekė 85 eurus. Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre nuo jo veiklos pradžios 2017 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. iš viso užregistruoti 50 097 prašymai neleisti lošti, iš kurių 15 316 prašymų yra galiojantys.
2023 metais vidutiniškai per vieną mėnesį pateikti 1 156 prašymai neleisti lošti, o 2022 metais mėnesio vidurkis buvo 949 prašymai, 2021 metais – 624 prašymai per mėnesį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per 2023 metus 178 asmenų diagnozuotas patologinis potraukis lošti pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos (10-asis pataisytas ir papildytas leidimas) F63.0 kodą. 2022 metais tokia diagnozė nustatyta 54 asmenims. Visų vertinamų rodiklių augimas suponuoja didesnį lošėjų įsitraukimą į lošimus, o lošimų rinkos augimas ir lošimų nulemtų pasekmių mastas tarpusavyje koreliuoja. Efektyviai vykdyti probleminių lošimų prevenciją galima tik nustatant aiškius lošimų kontrolės principus, pagrįstus lošimų prieinamumo ir patrauklumo mažinimu ir Priežiūros tarnybai suteikiant pakankamai funkcijų prevencijos srityje. Taip pat viena iš esminių efektyvios prevencijos sąlygų – įpareigoti lošimų organizatorius vykdyti probleminio lošimo prevenciją, nustatant aukštus lošimų organizatorių probleminio lošimo srities suvokimo standartus, įtvirtinant reikalavimus lošimų organizatoriams taikyti atsakingo lošimo priemones, taip pat teikti lošėjams informaciją apie lošimų galimą (daromą) žalą, apie pagalbą lošėjams teikiančius asmenis ir panašiai. Lošimo organizatoriai lošimo vietose ir nuotoliniu būdu (internetu) bendrauja su lošėju, todėl lošimo organizatorių personalo vaidmuo, vykdant probleminių lošimų prevenciją, yra itin reikšmingas.
Pastebėtina, kad Europos Komisija Rekomendacijose dėl internetinių lošimų paslaugų vartotojų bei lošėjų apsaugos ir nepilnamečių dalyvavimo internetiniuose lošimuose prevencijos principų[²] nurodė, kad Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad operatoriai ir lošimų reguliavimo institucijos privalėtų informuoti su lošimais susijusį darbą dirbančius savo darbuotojus apie riziką, susijusią su internetiniais lošimais. Su lošėjais tiesiogiai bendraujantys darbuotojai turėtų būti atitinkamai parengti, kad suprastų su probleminiu lošimu susijusias problemas ir žinotų, kaip į jas reaguoti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. 239 0174, el. p. [email protected]) Draudimo veiklos skyriaus (vedėja Lolita Šumskaitė, tel. 239 0180, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Lina Kliukienė (tel. 219 4480, el. p. [email protected]) ir Priežiūros tarnybos (direktorius Virginijus Daukšys, tel. 233 6246, el. p. [email protected]) Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba (tel. 217 7156, el. p. [email protected]). 3.
Galiojantis teisinis reglamentavimas nustato tam tikras su probleminio lošimo prevencija susijusias prievoles lošimų organizatoriams, t. y. įspėjamųjų užrašų apie tai, kad dalyvaujant azartiniuose lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo azartinių lošimų ar patologinis potraukis lošti, pateikimą skelbiant leidžiamą lošimų reklamą ir lošimų organizavimo vietose (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 10¹ straipsnio 1 dalis), ir nuotoliniame lošime dalyvaujančiam lošėjui viso jo lošimo metu turi būti rodoma informacija, kiek laiko jis dalyvauja lošime, bendra atliktų statymų suma ir aktualus lošimo rezultatas, t. y. laimėjimas arba pralaimėjimas (ALĮ 20⁶ straipsnio 3 dalis). ALĮ 20⁶ straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta galimybė lošėjui lošiant nuotolinius lošimus nusistatyti apribojimus – didžiausią lošimo sumą, didžiausią vienkartinio statymo sumą, lošimo laiko limitus. Taip pat ALĮ 10 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta galimybė lošėjui parašyti prašymą neleisti jam lošti nurodant terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 6 mėnesiai. Tačiau savanoriškas naudojimasis įstatymu suteiktomis lošėjo apsaugos priemonėmis priklauso nuo lošėjo žinių ir gebėjimų pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis ir galimybėmis, rizikos, kurią gali kelti neatsakingas įsitraukimas į lošimus, suvokimo ir, be abejonės, lošėjo valios pasinaudoti šiomis apsaugos priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad Priežiūros tarnybos patvirtintos atsakingo lošimo rekomendacijos ir gairės, nors ir nenustato prievolės lošimų organizatoriams, bet skatina ir rekomenduoja savo veikloje taikyti su probleminio lošimo prevencija susijusias priemones. Tačiau nesant įstatymais nustatytos pareigos, jomis vangiai naudojamasi.
Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, kiekvienas lošimo įrenginys ir nuotolinio lošimo įrenginys turi turėti akredituotų įstaigų išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad lošimo įrenginiai atitinka ALĮ nustatytus ir Priežiūros tarnybos detalizuotus reikalavimus, o atitikties nustatytiems reikalavimams sertifikatus išduoda akredituotos įstaigos. Tačiau ALĮ nenumato šio reikalavimo bendrovių valdomoms nuotolinių lošimų apskaitos sistemoms, kurios sąsajos būdu veikia kartu su nuotolinio lošimo įrenginiais. Tokiu būdu nėra užtikrinamas bendrovių valdomų nuotolinių lošimų apskaitos sistemų duomenų patikimumas, taip pat nėra nustatyti šių sistemų techniniai reikalavimai. Priežiūros tarnyba prisijungti prie nuotolinio lošimo įrangos, siekdama įsitikinti, kad lošimų organizatorių pateikiami duomenys yra teisingi, gali tik atlikdama lošimų organizatoriaus veiklos patikrinimą. Neturint nuolatinės prieigos prie lošimų organizatoriaus nuotolinių lošimų apskaitos sistemos, nėra galimybės užtikrinti efektyvaus duomenų patikrinimo, atlikti duomenų ir lošėjų elgsenos stebėsenos veiksmų bei, esant poreikiui, operatyviai reaguoti į situacijas, kai lošimų organizatorius nesilaiko jam nustatytų prievolių. Todėl Priežiūros tarnybos vykdoma nuotolinių lošimų organizavimo veiklos kontrolė nėra pakankamai efektyvi. ALĮ 29²straipsnio 1 dalyje nustatytas galimas skirti baudos už atitinkamų įstatymo nuostatų pažeidimus dydis yra nuo 0,1 iki 1 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 25 000 eurų už pirmą pažeidimą ir nuo 0,5 iki 3 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažiau kaip 12 000 eurų ir ne daugiau kaip 50 000 eurų už pakartotinį per vienus metus padarytą pažeidimą.
ALĮ 29²straipsnio 3 dalyje nustatytas galimas skirti baudos už atitinkamų įstatymo nuostatų pažeidimus dydis yra nuo 0,1 iki 0,5 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 15 000 eurų už pirmą pažeidimą ir nuo 0,5 iki 1 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažiau kaip 10 000 eurų ir ne daugiau kaip 30 000 eurų už pakartotinį per vienus metus padarytą pažeidimą. Tačiau bendrovėms skiriamos baudos lošimų organizatorių neatgraso nuo pažeidimų darymo dėl nustatytų baudų lubų. Net ir didžiausia galima skirti bauda neatrodo reikšminga lyginant su bendrovių generuojamomis bendrosiomis pajamomis. Didžiausia galima skirti bauda yra lygi bendrovės vienos dienos bendrosioms pajamoms (skaičiuojant nuo visų bendrovių 2023 metų bendrųjų pajamų vidurkio). Atitinkamai, kai kurios bendrovės yra linkusios daryti pasikartojančius pažeidimus. Priežiūros tarnyba, skirdama baudą, ją skaičiuoja atsižvelgdama į ALĮ nustatytą procentinį dydį nuo ūkio subjekto praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų, tačiau privalo apskaičiuotą baudą sumažinti iki ALĮ 29²straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų maksimalių dydžių.
Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės ūkio subjektui skirti didesnės baudos nei ALĮ nustatytas maksimalus jos dydis, ir į tai, kad tie patys ūkio subjektai, kuriems Priežiūros tarnyba jau yra skyrusi baudų, daro kitus ALĮ pažeidimus, darytina išvada, kad ALI tikslai – atgrasyti bendroves nuo pažeidimų darymo ir jų pakartotinumo bei užtikrinti efektyvią šių ūkio subjektų priežiūrą – nebuvo pasiekti. Priežiūros tarnybos skiriamos baudos ūkio subjektų nuo pažeidimų neatgraso – pažeidimai daromi ir dėl to, kad baudos nėra tinkamo dydžio ir, palyginti su bendrovių pajamų augimu, neproporcingos bendrovių daromiems pažeidimams. Daugelis sprendimų dėl baudų skyrimo šiuo metu yra ginčijami teisme, todėl, kol teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo, Priežiūros tarnyba negali taikyti ALĮ nuostatų, kuriose nustatytos didesnės galimos skirti baudos už pakartotinai per vienus metus padarytus ALĮ pažeidimus. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti valstybės formuojamos politikos lošimų sektoriuje kryptį. Siūlomas nustatyti tikslas grindžiamas lošimų prieinamumo ir jų galimos (daromos) žalos asmens sveikatai mažinimu. Siekiant nustatyto tikslo, būtų vadovaujamasi lošimų kontrolės politikos principais, paremtais lošimų patrauklumo ir prieinamumo mažinimu.
Tai yra:
Taisyklėse turi būti numatyta, kokiais būdais ir veiksmais licencijos turėtojas identifikuoja probleminius ir kompulsyvius lošėjus, kokiais metodais ir būdais užtikrina probleminio lošimo prevenciją, kokias prevencines priemones naudoja, kokias lošėjų kategorijas identifikuoja (pramoginis lošimas, lošimas su padidinta rizika, probleminis ir kompulsyvus lošimas) nurodant, kokiais veiksmais ir kokiomis individualiomis priemonėmis priima sprendimus dėl lošėjo priskyrimo konkrečiai grupei ir, kokius veiksmus taiko kiekvienu atveju.[³] Savikontrolės (savęs apsiribojimo) modelis, kai lošėjas prieš pradėdamas lošti nusistato statymo sumų, lošimo laiko limitus, taikomas Švedijoje, Vokietijoje, Graikijoje. Suomijoje ketinama įdiegti bendrą savikontrolės programą. Savikontrolės modelio pasirinkimas grindžiamas pagarba žmogaus teisėms ir žmogaus laisve priimti sprendimus bei nesudaryti paskatų lošėjams ieškoti nelegalių lošimų svetainių, kuriose netaikomos jokios lošėjų apsaugos priemonės, taip pat siekiu užkirsti kelią lošimų organizatorių galimam piktnaudžiavimui, eliminuojant neparankius (dažnai laiminčius) lošėjus. Atsižvelgiant į tai, kad azartiniai lošimai tam tikriems asmenims gali kelti rimtų pasekmių, lošimo organizatoriai, teikdami lošimo paslaugą, privalo stebėti lošėjo elgesį. Jie, turėdami tiesioginį santykį su klientu, taip pat ir pranašumą pirmiems pastebėti probleminio lošimo ženklus, turi galimybę šiuos ženklus atpažinti ir savo įžvalgomis pasidalyti su lošiančiu asmeniu.
Tokiu būdu ugdomas ir lošėjo sąmoningumas, o tai gali turėti įtakos jo apsisprendimui sustabdyti sau žalingą veiklą bei kreiptis tinkamos pagalbos. Tokiais veiksmais tiesiogiai prisidedama prie lošimo priklausomybės vystymosi prevencijos. Dauguma tyrėjų ir lošimo verslo atstovų pritaria, kad lošėjo apsiribojimo galimybės yra esminis atsakingo lošimo dėmuo (Griffiths & Wood, 2008). Egzistuoja įvairūs apsiribojimo būdai, tačiau dažniausiai apsiribojimas sietinas su lošime statomų sumų dydžių, įmokų ar pralošti galimų sumų nusistatymu (Wood & Griffiths, 2010). Vieni pagrindinių savireguliacijos kriterijų, padedančių kontroliuoti įsitraukimą į probleminį lošimą, yra pinigai ir laikas. Galimybė riboti pralošimo sumą leidžia lošėjui neprarasti santykio su realia finansine padėtimi, prognozuoti galimas išlaidas ir jas riboti. Ši priemonė ypač efektyvi probleminiams lošėjams, kurie, net ir esant kompulsyviam poreikiui lošti, negalėtų perkopti nustatytos ribos, kartu užtikrindami savo finansinį ir emocinį saugumą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad lošėjas negalėtų dalyvauti nuotoliniame lošime, jeigu jis nenusistato dienos, savaitės ir mėnesio lošimų sąskaitos papildymo pinigų sumos ribų, taip pat didžiausios vieno statymo sumos ir pinigų sumos, kurią lošėjas gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu. Taip pat Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti pareigą lošimų organizatoriui užtikrinti, kad lošėjo prašymas padidinti lošimų sąskaitos papildymo sumas ar padidinti statymų sumas įsigaliotų ne anksčiau nei po 48 valandų nuo šio prašymo pateikimo lošimų organizatoriui. Tai priverstų lošėją padaryti pertrauką, kuriam laikui atsitraukti nuo lošimo ir iš naujo įvertinti situaciją.
Daugeliu atvejų atvėsimas yra veiksmingas ir padeda suvaldyti situaciją. Kaip ir bet kuri kita pramoga, lošimo pramoga yra riboto laiko, t. y. pramoga negali tęstis nuolat, nes tokiu būdu pamirštami kiti svarbūs gyvenimo poreikiai ar įsipareigojimai. Laikas, praleidžiamas lošimuose, atsižvelgiant į jų poveikį žmogaus emocinei ir fizinei sveikatai, turi būti griežčiau reguliuojamas, nes įsitraukimo į jį laipsnis dėl papildomų stimulų (vaizdo, garso, laimėjimo troškimo) yra gerokai didesnis nei kitų pramogų. Didžioji dalis lošėjų pastebi, kad dėl didelio įsitraukimo į azartinius lošimus laiko suvokimas ima kisti ir dažnai lošiama daugiau, nei planuota. Probleminis lošėjas gali lošti net iki kelių parų be sustojimo. Nusistatęs aiškias pramogos laiko ribas, lošiantis asmuo turi galimybę apsisaugoti nuo per didelio azarto ir įsitraukimo į lošimus bei sumažinti galimą pinigų netektį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad, prieš pradėdamas lošti, lošėjas privalo nusistatyti vieno lošimo, kurį jis nuo lošimo pradžios lošia nepertraukiamai (be pertraukos), laiko limitą, kuriam suėjus, galimybė toliau dalyvauti nuotoliniame lošime lošėjui būtų nutraukiama. Taip pat Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti pareigą lošimų organizatoriui užtikrinti, kad, suėjus lošėjo nusistatytam laiko limitui, galimybė keisti jį ir dalyvauti nuotoliniame lošime lošėjui būtų suteikiama ne anksčiau nei po 48 valandų nuo paskutinio lošimo pabaigos. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma įvesti probleminio lošimo sąvoką, nustatant, kad probleminiu lošimu laikomas pasikartojantis elgesys, kai sumažėja arba išnyksta lošėjo galimybė kontroliuoti lošimo pradžią, pabaigą ar intensyvumą ir lošimas vyksta nepaisant žalingų pasekmių lošėjo fizinei, psichinei, socialinei, finansiniai padėčiai ar kitų žmonių interesams.
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su atsakingo lošimo organizavimu ir prievole lošimų organizatoriams savo veikloje taikyti lošėjų apsaugos priemones, apimančias lošėjų elgesio stebėseną, nesaikingo lošimo atpažinimą, probleminių lošėjų identifikavimą, užtikrinimą, kad lošėjas naudotųsi įstatymu suteikta atsakingo lošimo ar apsiribojimo nuo lošimų galimybe, informacijos apie lošėjams pagalbą teikiančius subjektus suteikimą, informacijos apie lošimų galimą (daromą) žalą viešinimą, personalo švietimo ir mokymo užtikrinimą. Įstatymo projektu taip pat siūloma užtikrinti, kad lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose būtų paskirtas kvalifikuotas darbuotojas, atsakingas už probleminio lošimo atpažinimą, o nustatyti probleminio lošimo atvejai būtų registruojami. Lošimų organizatorius, nustatęs, kad, vadovaujantis probleminio lošimo rizikos vertinimo reikalavimais, lošėjo lošimas atitinka aukščiausią probleminio lošimo rizikos vertinimo laipsnį, privalės nedelsdamas informuoti lošėją apie jo probleminį lošimą, būdus ir galimybes gauti pagalbą dėl probleminio lošimo, apriboti savo lošimą, pateikiant prašymą neleisti lošti, ir stabdyti lošėjo lošimą 48 valandoms, t. y. neįleisti lošėjo į lošimų organizatoriui priklausančias lošimų organizavimo vietas, o kai vykdomas nuotolinis lošimas,– neleisti prisijungti prie lošėjo lošimų sąskaitos. Lošimų organizatorius privalės įsidiegti ir taikyti atsakingo lošimo kontrolės sistemą, parengti ir patvirtinti atsakingo lošimo taisykles ir procedūras.
Lošimų organizatorius privalės identifikuoti lošėjus, kurie atitinka galimai probleminio lošimo požymius. Identifikacijos prievolė suprantama kaip lošėjo nustatymas ir lošimo kontrolės praradimo lygio įvertinimas, leidžiantis manyti, kad lošimas tampa galimai probleminis. Nustačius lošėją, kurio lošimas balansuoja ties probleminio lošimo riba, taikyti intervenciją jo atžvilgiu. Taisyklėse taip pat turi būti aptartos komunikacijos su lošėju priemonės, kurių lošimo organizatorius imsis nustatęs, kad lošėjas atitinka probleminio lošėjo požymius, bei informacijos apie probleminį lošimą ir pagalbos probleminiams lošėjams būdus viešinimas. Didindamos visuomenės supratimą apie neatsakingo ir (arba) probleminio lošimo padarinius ir skleisdamos informaciją apie pagalbos lošėjams būdus, bendrovės prisidės prie suvokimo, kad probleminis lošimas yra išvengiama ir gydoma visuomenės sveikatos problema, skatinimo. Atsakingo lošimo kontrolės sistema taip pat apima tinkamą personalo parengimą, mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. Bendrovės turės parengtas darbuotojų mokymo ir instruktavimo programas, kurių tikslas – probleminio, kompulsyvaus lošimo prevencija. Būtina įsitikinti, kad būtent tie darbuotojai, kurie dirba klientų aptarnavimo srityje arba yra atsakingi už lošėjų elgsenos modelių analizę, turėtų taikyti prevencijos priemones bendrovės viduje. Personalo įsitraukimas į probleminio lošimo prevenciją yra ypač svarbus, nes personalas tiesiogiai bendrauja su klientais ir dažniausiai sukuria neformalų kontaktą. Tinkamai parengtas personalas, remdamasis probleminio lošėjo elgsenos požymiais, gali tinkamai identifikuoti probleminius asmenis ir nukreipti juos prašyti pagalbos.
Įstatymo projektu siūloma nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms numatyti pareigą įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kuri užtikrintų centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniame lošime, tapatybės nustatymą ir registravimą, lošėjų veiksmų lošiant, taip pat atliktų statymų ir laimėjimų išmokėjimų apskaitą. Taip pat siūloma į bendrovių valdomas nuotolinio lošimo platformas integruoti nuotolinio lošimų apskaitos sistemą ir komunikacijos su lošėju, įskaitant komunikaciją atsakingo lošimo užtikrinimo klausimais, veiksmų registravimą. Siekiant užtikrinti bendrovių valdomų nuotolinio lošimo apskaitos sistemų duomenų tikslumą ir patikimumą, užkirsti kelią galimiems tiek lošimų organizatorių, tiek ir lošėjų manipuliavimo ar netinkamo duomenų interpretavimo atvejams nustatomi šių sistemų techniniai bei sertifikavimo reikalavimai. Įstatymo projektu siūloma nustatyti prievolę lošimų organizatoriui nuotolinio lošimo platformą prijungti prie Automatų kontrolės informacinės sistemos (toliau – LAKIS) ir nustatytais laikotarpiais, t. y. ne rečiau kaip kas 30 dienų, perduoti į LAKIS duomenis, reikalingus Priežiūros tarnybai, atliekant jai priskirtas probleminio lošimo prevencijos funkcijas, stebėti, kaip lošimus organizuojančios bendrovės laikosi joms priskirtų atsakingo lošimo užtikrinimo pareigų, taip pat vertinant pinigų plovimo prevencijos reikalavimų laikymąsi.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, apibrėžiama nuotolinio lošimo platforma, t. y. visuma programinių priemonių nuotoliniams lošimams organizuoti, kuriomis lošimų organizatorius užtikrina centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių jo vykdomame lošime, tapatybės nustatymą ir registravimą, lošėjų veiksmų lošiant, taip pat lošimų organizatoriaus veiksmų, įgyvendinant atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos reikalavimus, registravimą. Atsižvelgiant į tai, kad nuotolinio lošimo platformos duomenys bus naudojami ir pinigų plovimo prevencijos tikslais, nustatomas informacijos ir duomenų saugojimo šioje platformoje terminas – 8 metai, kuris atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25¹ straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Saugoma informacija nuotolinio lošimo platformoje yra susijusi ir su lošėjo stebėsenos veiksmais, kuriuos lošimų organizatorius turi atlikti pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 15–17 dalis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuotolinio lošimo platformoje saugomą informaciją gali tikrinti ir kitos valstybės institucijos, atliekančios patikrinimus pagal savo kompetenciją. Įstatymo projektu, siekiant nuostatų nuoseklumo, aiškumo ir nedubliavimo, visus reikalavimus, taikomus lošimų įrenginiams, nuotolinio lošimo įrenginiams ir nuotolinio lošimo platformai, siūloma išdėstyti viename straipsnyje.
Siekiant užtikrinti, kad Įstatymo projektu siūlomi nustatyti lošimų kontrolės politikos principai būtų tinkamai įgyvendinami, siūloma išplėsti Priežiūros tarnybos funkcijas prevencijos srityje, suteikti jai įgaliojimus dalyvauti formuojant valstybės politiką lošimų kontrolės srityje ir organizuoti jos įgyvendinimą rengiant prevencijos programas, koordinuojant ir kontroliuojant jų įgyvendinimą, taip pat įgyvendinant Priežiūros tarnybai priskirtas prevencijos priemones. Atsižvelgiant į siūlymą išplėsti Priežiūros tarnybos funkcijas, atitinkamai bus patikslinti ir Priežiūros tarnybos nuostatai[⁴]. Taip pat Įstatymo projektu siūloma lošimų organizatoriui nustatytų pareigų sąrašą papildyti prievole teikiant lošimų paslaugas taikyti lošėjų apsaugos priemones. Siekiant efektyvios lošimus organizuojančių bendrovių priežiūros, Įstatymo projektu siūloma pakeisti nustatytą lošimų organizavimo tvarką ir reikalavimų nesilaikančioms bendrovėms taikomų baudų dydžius ir nustatyti tinkamas, t. y. nuo pažeidimų atgrasančias ir proporcingas padarytam pažeidimui, poveikio priemones. Už ALĮ 29² straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su lošėjų apsauga, atsakingu lošimu, leidžiamos skelbti reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose pažeidimais, taip pat reikalavimų dėl įstatinio kapitalo ir mažiausios pinigų sumos nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti nesilaikymu, siūloma nustatyti nuo 3 iki 5 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų baudos dydį. Už pakartotinai per vienus metus bendrovės padarytą ALĮ 29² straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą – nuo 8 iki 10 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų baudos dydį.
Atsižvelgiant į 2023 metų lošimo bendrovių veiklos rodiklius, 5 procentų baudos dydžio vidurkis sudarytų 925 848 eurus. Už ALĮ 29² straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą Įstatymo projekte siūloma skirti nuo 2 iki 4 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų baudos dydį, o už pakartotinai padarytą pažeidimą – nuo 6 iki 8 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų baudos dydį. Tikimasi, kad už lošimų organizavimo tvarkos pažeidimus padarytam pažeidimui proporcingų baudų skyrimas juridiniam asmeniui atgrasys bendroves nuo pažeidimų darymo ir jų pakartotinumo bei užtikrins efektyvią šių verslo subjektų priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad azartinius lošimus organizuoja 12 ūkio subjektų, kuriems yra išduotos atitinkamų rūšių licencijos organizuoti lošimus. 2021–2023 metais iš viso ūkio subjektams skirtos 39 baudos. Priežiūros tarnyba šiuo laikotarpiu išnagrinėjo 44 galimus ALĮ pažeidimo atvejus. Iš jų tik 5 atvejais poveikio priemonės nebuvo taikytos, nustačius, kad pažeidimai nebuvo padaryti (2 atvejai) ar pažeidimai buvo pripažinti mažareikšmiais (3 atvejai). Nurodytu laikotarpiu dėl ALĮ pažeidimų skirtų baudų suma sudarė 659 636 eurus. Iš paskirtų 39 baudų nurodytu laikotarpiu ūkio subjektai sumokėjo 8 baudas. 27 Priežiūros tarnybos sprendimai dėl baudų skyrimo šiuo metu yra ginčijami teisme, tik 5 Priežiūros tarnybos sprendimai dėl baudos skyrimo nebuvo skundžiami teismui. Be to, tam pačiam ūkio subjektui Priežiūros tarnyba yra paskyrusi ne po vieną baudą, t. y. 2 ūkio subjektams skirta po 10 baudų, kurių bendra suma yra 190 000 eurų ir 135 000 eurų, dar vienam subjektui skirtos 7 baudos, kurių bendra suma 90 797 eurai.
Net ir tuo atveju, jeigu bendrovei už pažeidimą skiriama 50 000 eurų bauda, t. y. didžiausia galima skirti bauda, darant prielaidą, kad pažeidimas padarytas pakartotinai per vienus metus, tai sudaro tik 3,24 procento vidutinių bendrovės mėnesio bendrųjų pajamų, arba 0,27 procento vidutinių bendrovės metinių bendrųjų pajamų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2020 metų iki 2024 metų lošimus organizuojančių bendrovių bendrosios pajamos augo 115 procentų. Metai 2020 2021 2022 2023 Bendrosios metinės pajamos 103 507 297 136 204 335 195 797 306 222 203 575 Pokytis proc., palyginti su praėjusiais metais3244 13 Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus kitiems (ne finansų sektoriaus) įpareigotiesiems subjektams nustatytas iki 5 procentų metinių pajamų baudos dydis. Finansines paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose už pažeidimus nustatyti baudų dydžiai yra dar ženklesni ir siekia iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. Baudų dydžiai nustatyti siekiant atgrasyti nuo pažeidimų ir užkirsti jiems kelią. Taip pat Įstatymo projektu siūloma tikslinti atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą bei nustatyti finansines reikšmes, kuriomis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių visumą, didinamas arba mažinamas apskaičiuotos baudos dydis. Atsižvelgiant į patikslintą atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą ir į tai, kad šios aplinkybės sutampa su aplinkybėmis, kurios vertinamos skiriant baudą, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti ALĮ 29² straipsnio 5 dalies nuostatų kaip perteklinių.
Vadovaujantis nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, Automatų kontrolės informacinė sistema įtvirtinama ne sąvokose, o atskirame įstatymo straipsnyje. Taip pat nustatoma, kad LAKIS valdytoja ir LAKIS duomenų valdytoja yra Priežiūros tarnyba. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad naujai nustatomi įpareigojimai padidins administracinę naštą lošimų organizatoriams, taip pat bendrovės patirs prisitaikymo prie naujų verslo sąlygų išlaidų. Atlikus administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimą ir skaičiavimus, vadovaujantis Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodika, nustatyta, kad ūkio subjektai, vykdydami Įstatymo projekte siūlomus nustatyti įpareigojimus, patirtų apie 1,5 mln. eurų prisitaikymo išlaidų. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą lošimus organizuojančios bendrovės, teikdamos lošimų paslaugas, privalės taikyti lošėjų apsaugos priemones, apimančias lošėjų elgesio stebėseną, nesaikingo lošimo atpažinimą, patologinių ir probleminių lošėjų identifikavimą.
Prievolėms įgyvendinti lošimų organizatoriai turės sukurti ar įsigyti jau sukurtą atitinkamą programinę įrangą ar integruoti įskiepį į savo jau turimą programinę įrangą, kuri galėtų atlikti šias funkcijas. Dėl to prisitaikymo prie verslo sąlygų kaštai vertintini kaip vienkartinė investicija arba kasmetinis programinės įrangos palaikymo mokestis. Taip pat lošimų organizatorius turės užtikrinti tinkamą lošėjus aptarnaujančio personalo kvalifikaciją atsakingo lošimo užtikrinimo ir probleminio lošimo nustatyto klausimais. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti ar naikinti nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekte keičiamos sąvokos suderintos nustatyta tvarka. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektu iš esmės siekiama nustatyti techninius reikalavimus, taikomus nuotolinių lošimų platformai, todėl tokios nuostatos laikytinos techniniu reglamentu. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. rugsėjo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, taikytina ir techniniams reglamentams, Įstatymo projektas notifikuotinas Europos Komisijai pagal Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, Priežiūros tarnyba turės parengti atsakingo lošimo organizavimo taisykles, kuriose būtų detalizuoti nesaikingo lošimo požymiai, probleminio lošimo rizikos vertinimo reikalavimai, lošėjų stebėsenos, informacijos lošėjams turinio, formos ir jo pateikimo tvarka, informacijos apie lošimų galimą (daromą) žalą turinio, formos ir pateikimo tvarka, lošimus organizuojančių bendrovių personalo švietimo ir mokymo reikalavimai. Taip pat Priežiūros tarnyba turės nustatyti reikalavimus, taikomus nuotolinių lošimų platformai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymu priskiriamoms naujoms funkcijoms atlikti Priežiūros tarnyboje reikia įsteigti 2 etatus. Šiam tikslui reikės 70 000 eurų valstybės biudžeto lėšų per metus. Taip pat įstatymui įgyvendinti 2025 metais reikės apie 200 000 eurų valstybės biudžeto lėšų LAKIS modernizuoti ir papildomoms funkcinėms galimybėms įdiegti. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai „Lošimai“. 16.
Nėra. [¹] https://lpt.lrv.lt/lt/losimu-organizatoriai/veiklos-ataskaitos/losimu-organizatoriu-veiklos-rodikliai/. [²] https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/f84fa393-0f01-11e4-a7d0-01aa75ed71a1. [³] The Danish Gambling Authority‘s guide on responsible gambling https://www.spillemyndigheden.dk/uploads/2021-09/The%20Danish%20Gambling%20Authority%E2%80%99s%20guide%20on%20responsible%20gambling%20version%201.3%20-%20WT.pdf. [⁴] Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1K-062 „Dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“.
įstatymo PROJEKTO 2024-06-05 Nr. XIVP-3843 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo Azartinių lošimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio pavadinimą, jame nurodant, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnis nustato ne įstatymo paskirtį, o tikslą. Vertinant šį siūlymą, pažymime, kad įstatymo tikslu suprantama socialinių teisinių santykių tikrovė, kurią įstatymų leidėjas konkrečiu teisiniu sureguliavimu nori sukurti, įstatymu siekiami padariniai tam tikroje visuomeninių santykių srityje. Tuo tarpu įstatymo paskirtimi teisėkūroje paprastai laikomas įstatymo reguliavimo objektas, dalykas, teisiniai santykiai, kuriuos įstatyme nustatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama sureglamentuoti. Taigi, darytina išvada, kad projekto 1 straipsnyje įvardijamas ir įstatymo tikslas - mažinti azartinių lošimų prieinamumą, patrauklumą ir jų galimą (daromą) žalą asmens sveikatai, ir įstatymo paskirtis - nustatyti azartinių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Įstatymo tikslas ir paskirtis“, o įstatymo tikslą bei paskirtį nustatančias straipsnio nuostatas dėstyti dvejose atskirose dalyse. 2.
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30¹ straipsnio dalyje, kurioje apibrėžiama „nuotolinio lošimo platformos“ sąvoka, reikėtų vengti reguliacinio pobūdžio nuostatų, įtvirtinančių tam tikras pareigas azartinių lošimų teisinių santykių dalyviams. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje siūlome tiesiog nustatyti, kad nuotolinio lošimo platforma yra visuma programinių priemonių nuotoliniams lošimams organizuoti. Tuo tarpu visos lošimų organizatoriaus pareigos, susijusios su šios platformos įdiegimu ir valdymu, turėtų būti aiškiai išdėstytos keičiamo įstatymo 16 straipsnyje. 3. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje yra įtvirtinta po dvi 26, 27, 28 ir
numeraciją. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai ir nuspręsta tikslinti 2 straipsnio dalių numeraciją, reikia atkreipti dėmesį į naujausią Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2544, įsigaliosiantį lapkričio 1 d. 4. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30² dalyje prieš žodį „psichinei“ įrašyti jungtuką „ir“, o po žodžio „psichinei“ – žodį „sveikatai“. 5. Siekiant teisės aktų nuostatų tikslumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2¹ straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Valstybės politikos lošimų kontrolės srityje principai“. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio nuostata iki dvitaškio. 6. Svarstytina, ar siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo „į visuomenės švietimo ir informavimo apie azartinių lošimų poveikį sveikatai bei gyvenamajai aplinkai, viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai priemonių rengimą ir įgyvendinimą įtraukti lošimų organizatorius“ nevertėtų projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2¹ straipsnio 2 punkte vietoj žodžių „galėtų dalyvauti“ įrašyti žodį „dalyvautų“. 7.
keičiamo įstatymo 2¹ straipsnio 2 punkte vartojama sąvoka
„informavimo priemonės“, kurios turinys nėra aiškus. Pastebėtina, kad
Visuomenės informavimo įstatyme yra vartojamos sąvokos „informacinės visuomenės informavimo priemonės“ bei „visuomenės informavimo priemonės“. Jei šių sąvokų turinys yra tapatus, siūlytina projekte naudoti Visuomenės informavimo įstatyme vartojamą terminiją. 8. Nekvestionuojant projekto
galimo lošimų poveikio lošėjo sveikatai bei viešajai tvarkai, nėra aišku, kaip lošimai gali įtakoti gyvenamąją aplinką (neaišku, ar turima omenyje lošėjo gyvenamoji aplinka ar bendruomenės gyvenamoji aplinka apskritai), švietimą ar kultūrą, nes tai su lošimais visiškai nesusijusios ūkinės veiklos sritys. 9. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7³ straipsnio 2 dalies 3 punkte siūlome aiškiai nurodyti, kad šiame punkte minimus mokymus privalo organizuoti būtent pats lošimų organizatorius. 10. Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7³ straipsnio 2 dalį siūloma papildyti nauju 5 punktu ir jame nustatyti, kad lošimų organizatorius privalo „teikdamas lošimų paslaugas taikyti šio įstatymo 10⁴ straipsnyje nustatytas atsakingo lošimo organizavimo priemones“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 7³ straipsnio 2 dalies 1 punkte yra numatyta, kad lošimų organizatorius privalo „vykdydamas licencijoje organizuoti lošimus nurodytą veiklą, laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų“, o projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁴ straipsnyje numatyta, kokias atsakingo lošimo organizavimo priemones turi laikyti lošimų organizatorius. Atsižvelgus į tai, manytina, kad projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7³ straipsnio 2 dalies pildymas nauju 5 punktu yra perteklinis, todėl siūlytina jo atsisakyti.
Nepritarus šiai pastabai, svarstytina, ar vietoj formuluotės „teikdamas lošimų paslaugas“ nereikėtų vartoti formuluotės „vykdydamas licencijoje organizuoti lošimus nurodytą veiklą“. 11. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto
vietoj formuluotės „teikdamas nuotolinio lošimo paslaugas bei lošimo paslaugas lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose“ rašyti formuluotę „vykdydamas licencijoje organizuoti lošimus nurodytą veiklą“. 12. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁴ straipsnio 1 punkte vartojamą sąvoką „lošimus organizuojanti bendrovė“ siūlome suderinti su šiame straipsnyje nuosekliai vartojama „lošimų organizatoriaus“ sąvoka. 13. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁴ straipsnio 1 punkte vartojama formuluotė „švietimo ir mokymo reikalavimus“, o projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7³ straipsnio
ir pinigų plovimo prevencijos klausimais“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti šias formuluotes. 14. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto
„stebėsena“ įrašyti formuluotę „probleminio lošimo“. 15. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹
straipsnio 3 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „LAKIS sudaro“ įrašytini žodžiai „LAKIS tvarkomi“. 16. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje siūlytina nustatyti kokiame registre (ar registro informacinėje sistemoje) registruojami šioje dalyje nurodyti lošimo įrenginiai, nuotolinio lošimo įrenginiai ir platformos. Be to, šioje dalyje vietoj žodžio „platforma“ įrašytinas žodis „platformos“. 17.
nuoseklumo, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies pirmąjį sakinį, įtvirtinantį lošimų organizatoriaus pareigą nuotolinio lošimo įrenginiuose ir platformoje esančią informaciją saugoti 8 metus nuo nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo dienos, siūlome dėstyti atskira dalimi, nes kitas 8 dalies sakinys nustato kitą, visiškai nesusijusią lošimų organizatoriaus pareigą dėl tiesiogiai prieinamos informacijos. 18. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatą skliaustuose siūlome dėstyti taip:
„(užsieniečio asmens kodas ar kita užsieniečiui suteikta unikali simbolių seka,
skirta asmeniui identifikuoti, o jei šių duomenų nėra – užsieniečio gimimo data)“. 19. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 5 punkte prieš žodį „lošimų“ įrašytinas žodis „nuotolinių“. 20. Svarstytina, ar projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytas 1000 eurų dydis (tokia suma nurodyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje, į kurią pateikiama nuoroda) yra pakankamai pagrįstas administracinės naštos ir reguliavimo proporcingumo požiūriu. Pagal siūlomą reguliavimą lošimų organizatorius turėtų pareigą apie kiekvieną tokią laimėtą ar pralaimėtą sumą pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai, nors paties Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad lošimų organizatoriai esant tokiai laimėtai ar pralaimėtai sumai privalo tik patikrinti kliento tapatybę bei jį registruoti. 21. Atsižvelgus į tai, kad projekto 16 straipsnio
atsisakoma žodžio „kalendorinių“, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų pakeisti ir keičiamo įstatymo 161 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 20⁸ straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 3 ir 6 dalių. 22.
„prevencijos“ įrašyti formuluotę „probleminio lošimo“. 23. Svarstytina, ar projekto 20 straipsnio 2
dalimi keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 punkte esanti priežiūros tarnybos funkcija neturėtų būti apjungta ir dėstoma kartu su šio straipsnio 6 punkte nurodyta funkcija. 24. Siūlytina tikslinti projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 29¹ straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma pažeidimu padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, turinį, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad bet koks žalos dydis (pvz., 50 eurų), jeigu tik jį įmanoma nustatyti, būtų laikoma sunkinančia aplinkybe. Manytina, kad reguliavimo proporcingumo požiūriu turėtų būti nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma pažeidimu padarytos būtent didelis žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti. 25. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 29² straipsnio 5 dalį kiekviena konkreti lošimų organizatoriaus atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė turėtų įtakos lošimų organizatoriui skiriamos baudos dydžiui, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 29¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse visas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes siūlytina dėstyti atskiruose punktuose, taip jas aiškiai apibrėžiant ir atskiriant viena nuo kitos. 26. Pažymėtina, kad projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 29² straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimų lyginamasis variantas parengtas ne ant suvestinės Azartinių lošimų įstatymo 29² straipsnio redakcijos (joje neatliepti 2024 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 6, 7¹, 7², 7³, 11, 22, 29² straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7⁴ straipsniu įstatymu Nr. XIV-2544 padaryti 29² straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimai). 27.
rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 53 punktu, projekto 23 straipsnio 1 ir 3 dalyje negali būti nustatyta vėlesnis projekto statymo 10 straipsniu keičiamo (nauja redakcija dėstomo) Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 9 dalies įsigaliojimas. Projekto 10 straipsniu (kuris įsigalios 2025 m. liepos 1 d.) keičiamo įstatymo 16 straipsnis turėtų būti dėstomas be 9 dalies (atitinkamai patikslinant kitų straipsnio dalių numeraciją), o nauju 11 projekto straipsniu (kuris įsigalios 2026 m. gegužės 1 d.) turi būti nustatytas keičiamo įstatymo 16 straipsnio papildymas 9 (ar kitos numeracijos) dalimi. 28. Ginčytinas projekto 23 straipsnio 7 dalies nuostatos, nustatančios lošimų organizatorių pareigą iki 2025 m. balandžio 1 d., t. y, dar iki įsigaliojant įstatymui, Priežiūros tarnybai pateikti pagal tik nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio įstatymo nuostatas ir jį įgyvendinančius teisės aktus parengtus dokumentus, pagrįstumas. Be to, šioje dalyje turėtų būti pateikta nuoroda ne į Azartinių lošimų įstatymo 21 straipsnio 4¹dalies 4 punktą, o nuoroda į šio įstatymo 16 straipsnio
Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
įstatymo PROJEKTO 2024-07-03 Nr. XIVP-3843(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu keičiamo Azartinių lošimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnyje yra įtvirtinta po dvi 26, 27, 28 ir 29 dalis, siekiant teisinio aiškumo, o taip pat tokio aukščiau nurodytų 2 straipsnio dalių pernumeravimo, kuris kuo mažiau įtakotų kitų dalių numeraciją, siūlytina projekto 2 straipsnio 1 dalimi pirmiausiai pernumeruoti 2 straipsnio 26-29 dalys į 26, 26¹, 27, 27¹, 28, 28¹, 29 ir 29¹dalis, tada 2 dalimi – pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 28¹ dalį, 3 dalimi
ir Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 10³, 21 ir 29²straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIVP- 3481(2)), kuriam Seime jau pritarta po svarstymo ir kuriuo keičiamo įstatymo 2 straipsnį siūloma papildyti dar viena 31 dalimi (jo įsigaliojimas numatytas 2025 m. gegužės 1 d.) Kartu pastebėtina, kad minėtu įstatymo projektu yra keičiama ir keičiamo įstatymo 29² straipsnio 1 dalis ir jos įsigaliojimas yra numatytas 2025 m. gegužės 1 d. Atsižvelgus į visa tai, projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. 3.
galimo lošimų poveikio lošėjo sveikatai, viešajai tvarkai, lošėjo gyvenamajai aplinkai, nėra aišku, kaip lošimai gali įtakoti švietimą ar kultūrą, nes tai su lošimais visiškai nesusijusios ūkinės veiklos sritys. 4. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁴ straipsnio 3 punkto a papunktis tikslintinas kalbiniu požiūriu (turbūt šiame papunktyje turėtų būti išbraukti žodžiai
„lošėjo prašymas“ bei „įsigaliotų“). Analogiško turinio pastaba taikytina ir
šio punkto b papunkčiui. 5. Siekiant teisinio aiškumo ir glaustumo, siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁴ straipsnio 5 punkte esančioje formuluotėje „asmuo, fiziškai dirbantis šiose lošimų organizavimo vietose visą jų darbo laiką“ atsisakyti žodžio „fiziškai“ kaip perteklinio. 6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁴ straipsnio 7 punkte turėtų būti numatyti bent esminiai vieningos lošėjo kortelės elementai, nes iš siūlomos nuostatos nėra aiški nei tokios kortelės paskirtis, nei turinys, nei jos įvedimo ar naudojimo sąlygos. 7. Projekto 11 straipsnio pavadinime ir šio straipsnio pakeitimų esmėje atitinkamai po žodžių
„papildymas“ bei „Įstatymą“ įrašytinas žodis „nauju“. 8. Projekto 26 straipsnio 1
dalyje turėtų būti numatytas vėlesnis ir projekto 12 straipsnio, nes jis betarpiškai susijęs su projekto 11 straipsniu, įsigaliojimas. Atitinkamai turėtų būti papildyta ir projekto 26 straipsnio 3 dalis. 9. Projekto 23 straipsnio 7 dalis tikslintina, nes Azartinių lošimų įstatymo 21 straipsnio 4¹dalies
dalimi. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 1, 2, 7³, 10, 10¹, 16, 20, 20³, 21, 22,
Maldeikis, Antanas Čepononis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę), Algirdas Butkevičius, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Juozas Varžgalys, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo Azartinių lošimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio pavadinimą, jame nurodant, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnis nustato ne įstatymo paskirtį, o tikslą. Vertinant šį siūlymą, pažymime, kad įstatymo tikslu suprantama socialinių teisinių santykių tikrovė, kurią įstatymų leidėjas konkrečiu teisiniu sureguliavimu nori sukurti, įstatymu siekiami padariniai tam tikroje visuomeninių santykių srityje. Tuo tarpu įstatymo paskirtimi teisėkūroje paprastai laikomas įstatymo reguliavimo objektas, dalykas, teisiniai santykiai, kuriuos įstatyme nustatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama sureglamentuoti.
Taigi, darytina išvada, kad projekto 1 straipsnyje įvardijamas ir įstatymo tikslas - mažinti azartinių lošimų prieinamumą, patrauklumą ir jų galimą (daromą) žalą asmens sveikatai, ir įstatymo paskirtis - nustatyti azartinių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Įstatymo tikslas ir paskirtis“, o įstatymo tikslą bei paskirtį nustatančias straipsnio nuostatas dėstyti dvejose atskirose dalyse. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio dalyje, kurioje apibrėžiama „nuotolinio lošimo platformos“ sąvoka, reikėtų vengti reguliacinio pobūdžio nuostatų, įtvirtinančių tam tikras pareigas azartinių lošimų teisinių santykių dalyviams. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje siūlome tiesiog nustatyti, kad nuotolinio lošimo platforma yra visuma programinių priemonių nuotoliniams lošimams organizuoti. Tuo tarpu visos lošimų organizatoriaus pareigos, susijusios su šios platformos įdiegimu ir valdymu, turėtų būti aiškiai išdėstytos keičiamo įstatymo 16 straipsnyje. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3.Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje yra įtvirtinta po dvi 26, 27, 28 ir 29 dalis, svarstytina galimybė projektu patikslinti viso 2 straipsnio dalių numeraciją. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai ir nuspręsta tikslinti 2 straipsnio dalių numeraciją, reikia atkreipti dėmesį į naujausią Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2544, įsigaliosiantį lapkričio 1 d. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.
2 4.Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30² dalyje prieš žodį „psichinei“ įrašyti jungtuką „ir“, o po žodžio „psichinei“ – žodį „sveikatai“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatų tikslumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Valstybės politikos lošimų kontrolės srityje principai“. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio nuostata iki dvitaškio. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tikslo „į visuomenės švietimo ir informavimo apie azartinių lošimų poveikį sveikatai bei gyvenamajai aplinkai, viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai priemonių rengimą ir įgyvendinimą įtraukti lošimų organizatorius“ nevertėtų projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2¹ straipsnio 2 punkte vietoj žodžių „galėtų dalyvauti“ įrašyti žodį
„dalyvautų“. Nepritarti. Įstatymo projektu siekiama sudaryti
sąlygas ir skatinti lošimų organizatorius dalyvauti įgyvendinant švietimo ir informavimo priemones, tačiau nekurti prievolės lošimų organizatoriams jose dalyvauti. Priešingu atveju galima situacija, kai lošimų organizatoriams atsisakius dalyvauti įgyvendinant švietimo ir informavimo priemones, nes lošimo organizatorių komerciniai tikslai nesuderinami su principo mažinti lošimų patrauklumą esme, priemonių įgyvendinimas taptų negalimas. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7.Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2¹ straipsnio 2 punkte vartojama sąvoka „informavimo priemonės“, kurios turinys nėra aiškus. Pastebėtina, kad Visuomenės informavimo įstatyme yra vartojamos sąvokos
„informacinės visuomenės informavimo priemonės“ bei „visuomenės informavimo
priemonės“.
Jei šių sąvokų turinys yra tapatus, siūlytina projekte naudoti Visuomenės informavimo įstatyme vartojamą terminiją. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 ir 2 punktuose minimo galimo lošimų poveikio lošėjo sveikatai bei viešajai tvarkai, nėra aišku, kaip lošimai gali įtakoti gyvenamąją aplinką (neaišku, ar turima omenyje lošėjo gyvenamoji aplinka ar bendruomenės gyvenamoji aplinka apskritai), švietimą ar kultūrą, nes tai su lošimais visiškai nesusijusios ūkinės veiklos sritys. Nepritarti. Įstatymo projekte aiškiai įvardijama, jog lošimų valstybės kontrolės politika siekiama valdyti neigiamą lošimų poveikį lošėjo sveikatai ir jo gyvenamajai aplinkai. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9.Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7³ straipsnio 2 dalies 3 punkte siūlome aiškiai nurodyti, kad šiame punkte minimus mokymus privalo organizuoti būtent pats lošimų organizatorius. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalį siūloma papildyti nauju 5 punktu ir jame nustatyti, kad lošimų organizatorius privalo „teikdamas lošimų paslaugas taikyti šio įstatymo 10⁴ straipsnyje nustatytas atsakingo lošimo organizavimo priemones“.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 7³ straipsnio 2 dalies 1 punkte yra numatyta, kad lošimų organizatorius privalo „vykdydamas licencijoje organizuoti lošimus nurodytą veiklą, laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų“, o projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁴ straipsnyje numatyta, kokias atsakingo lošimo organizavimo priemones turi laikyti lošimų organizatorius. Atsižvelgus į tai, manytina, kad projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7³ straipsnio 2 dalies pildymas nauju 5 punktu yra perteklinis, todėl siūlytina jo atsisakyti. Nepritarus šiai pastabai, svarstytina, ar vietoj formuluotės
„teikdamas lošimų paslaugas“ nereikėtų vartoti formuluotės „vykdydamas licencijoje organizuoti lošimus nurodytą
veiklą“. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11.Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁴ straipsnio nuostatoje iki dvitaškio vietoj formuluotės „teikdamas nuotolinio lošimo paslaugas bei lošimo paslaugas lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose“ rašyti formuluotę „vykdydamas licencijoje organizuoti lošimus nurodytą veiklą“. Nepritarti. Dalis ūkio subjektų nuotolinius lošimus organizuoja leidimų organizuoti nuotolinius lošimus pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 5, 8, 8¹, 9, 13, 21 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 24¹ straipsniu įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi „4.
Bendrovės, kurioms leidimas organizuoti nuotolinius lošimus išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurios siekia tęsti nuotolinių lošimų organizavimo veiklą po 2027 m. liepos 1 d., ne vėliau kaip iki 2027 m. balandžio 1 d. pateikia Priežiūros tarnybai prašymą išduoti licenciją organizuoti nuotolinius lošimus ir dokumentus ar duomenis, patvirtinančius, kad bendrovė atitinka Azartinių lošimų įstatymo 13 straipsnio 2¹, 2² ir 2³ dalių nuostatas. Šio įstatymo nustatyta tvarka išdavus licenciją organizuoti nuotolinius lošimus, netenka galios iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotas leidimas organizuoti nuotolinius lošimus. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 10⁴ straipsnio 1 punkte vartojamą sąvoką „lošimus organizuojanti bendrovė“ siūlome suderinti su šiame straipsnyje nuosekliai vartojama „lošimų organizatoriaus“ sąvoka. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 10⁴ straipsnio 1 punkte vartojama formuluotė „švietimo ir mokymo reikalavimus“, o projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7³ straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojama formuluotė „mokymai atsakingo lošimo organizavimo ir pinigų plovimo prevencijos klausimais“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti šias formuluotes. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14Siekiant teisinio aiškumo,
siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁴ straipsnio 5 punkte prieš žodį „stebėsena“ įrašyti formuluotę „probleminio lošimo“. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 3 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „LAKIS sudaro“ įrašytini žodžiai „LAKIS tvarkomi“. Pritarti. 16.
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškumo, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje siūlytina nustatyti kokiame registre (ar registro informacinėje sistemoje) registruojami šioje dalyje nurodyti lošimo įrenginiai, nuotolinio lošimo įrenginiai ir platformos. Be to, šioje dalyje vietoj žodžio „platforma“ įrašytinas žodis „platformos“. Pritarti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškumo bei nuostatų dėstymo nuoseklumo, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies pirmąjį sakinį, įtvirtinantį lošimų organizatoriaus pareigą nuotolinio lošimo įrenginiuose ir platformoje esančią informaciją saugoti 8 metus nuo nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo dienos, siūlome dėstyti atskira dalimi, nes kitas 8 dalies sakinys nustato kitą, visiškai nesusijusią lošimų organizatoriaus pareigą dėl tiesiogiai prieinamos informacijos. Pritarti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatą skliaustuose siūlome dėstyti taip: „(užsieniečio asmens kodas ar kita užsieniečiui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, o jei šių duomenų nėra – užsieniečio gimimo data)“. Pritarti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 5 punkte prieš žodį „lošimų“ įrašytinas žodis „nuotolinių“. Pritarti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytas
teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje, į kurią pateikiama nuoroda) yra pakankamai pagrįstas administracinės naštos ir reguliavimo proporcingumo požiūriu.
Pagal siūlomą reguliavimą lošimų organizatorius turėtų pareigą apie kiekvieną tokią laimėtą ar pralaimėtą sumą pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai, nors paties Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad lošimų organizatoriai esant tokiai laimėtai ar pralaimėtai sumai privalo tik patikrinti kliento tapatybę bei jį registruoti. Nepritarti. Lošimų organizatorius ir dabar turi pareigą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatyta tvarka Valstybinei mokesčių inspekcijai pranešti apie laimėjimus, jeigu laimėjimo suma viršija Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatytą dydį, t. y. 1 000 eurų. Vadovaujantis šia tvarka, lošimų bendrovės gyventojams išmokėtus azartinių lošimų laimėjimus (B klasės pajamos) privalo deklaruoti metinės gyventojams išmokėtų išmokų deklaracijos GPM312 formoje, kuri teikiama iki kitų kalendorinių metų vasario 15 d. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymas nustato, kad lošimų organizatorius, esant didesnei nei 1 000 eurų laimėtai ar pralaimėtai sumai, privalo patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti. Atsižvelgiant į tai, kad lošimų organizatoriai ir dabar turi prievolę registruoti lošėjus, kurių laimėjimai ar pralaimėjimai viršija 1 000 eurų, bei prievolę pranešti apie nustatyto dydžio laimėjimus, papildomai atsiranda tik prievolė pranešti apie nustatyto dydžio pralaimėjimus, kurie būtų įtraukiami į deklaraciją, kuri teikiama kartą metuose. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 5 d.
164
projekto 16 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodant terminus yra atsisakoma žodžio „kalendorinių“, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų pakeisti ir keičiamo įstatymo 161 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 20⁸ straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 3 ir 6 dalių. Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškumo, siūlytina projekto 20 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 punkte prieš žodį „prevencijos“ įrašyti formuluotę „probleminio lošimo“. Pritarti. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 20 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 punkte esanti priežiūros tarnybos funkcija neturėtų būti apjungta ir dėstoma kartu su šio straipsnio 6 punkte nurodyta funkcija. Pritarti. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 29¹ straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma pažeidimu padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, turinį, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad bet koks žalos dydis (pvz., 50 eurų), jeigu tik jį įmanoma nustatyti, būtų laikoma sunkinančia aplinkybe. Manytina, kad reguliavimo proporcingumo požiūriu turėtų būti nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma pažeidimu padarytos būtent didelis žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti. Pritarti. Žr. Komiteto siūlymą Nr. 1. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25.
22
25Atsižvelgiant į tai,
kad pagal projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 29² straipsnio
sunkinanti aplinkybė turėtų įtakos lošimų organizatoriui skiriamos baudos dydžiui, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 29¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse visas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes siūlytina dėstyti atskiruose punktuose, taip jas aiškiai apibrėžiant ir atskiriant viena nuo kitos. Pritarti. Žr. Komiteto siūlymą Nr. 1. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 292 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimų lyginamasis variantas parengtas ne ant suvestinės Azartinių lošimų įstatymo 292 straipsnio redakcijos (joje neatliepti 2024 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 6, 7¹, 7², 7³, 11, 22, 29² straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7⁴ straipsniu įstatymu Nr. XIV-2544 padaryti 29² straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimai). Pritarti. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
negali būti nustatyta vėlesnis projekto statymo 10 straipsniu keičiamo (nauja redakcija dėstomo) Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 9 dalies įsigaliojimas. Projekto 10 straipsniu (kuris įsigalios
nustatytas keičiamo įstatymo 16 straipsnio papildymas 9 (ar kitos numeracijos) dalimi Pritarti. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
28.
23
straipsnio 7 dalies nuostatos, nustatančios lošimų organizatorių pareigą iki
tarnybai pateikti pagal tik nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio įstatymo nuostatas ir jį įgyvendinančius teisės aktus parengtus dokumentus, pagrįstumas. Be to, šioje dalyje turėtų būti pateikta nuoroda ne į Azartinių lošimų įstatymo 21 straipsnio 4¹ dalies 4 punktą, o nuoroda į šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi keičiamo Azartinių lošimų įstatymo 21 straipsnio 4¹ dalies 4 punktą. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-06-07 Nėra teisinga platformą vadinti „visuma programinių priemonių“. Teisinga ją įvardinti būtų kaip „programinę įrangą“, kadangi platforma ir yra programinė įranga (angl. software), o ne programinė priemonė (angl. tool). Programinės priemonės – tai jau į platformą įdiegti įvairūs komponentai, bet tai nėra lygu platformai. Antra, platformos sąvokoje nurodyta, kad ji užtikrina „16 straipsnio 8 dalyje nurodytos informacijos <..> registravimą”. Tačiau realybėje, lošimų organizatorių naudojamos platformos nėra ir negali būti naudojamos tam tikrai informacijai, nurodytai 16 str. 8 dalyje, registruoti. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis lošimų organizatorių jau šiuo metu taiko atsakingo lošimo priemones, tačiau šios priemonės nebūtinai yra platformos dalis, o gali būti atskira (savarankiška) programinė įranga arba bendrovių interneto svetainėse pateiktos nuorodos į informaciją apie probleminį lošimą ir kt. Papildžius ALĮ 2 straipsnį siūloma dalimi, lošimų organizatoriais privalėtų imtis veiksmų, kad savarankiška programinė įranga, kuri užtikrina atsakingo lošimo priemonių taikymą, taptų platformos dalimi.
Tai reiškia papildomas laiko, finansines ir kitas sąnaudas, nors tam, kad būtų užtikrintas atsakingo lošimo priemonių taikymas, nebūtina, kad naudojamos savarankiškos programinės įrangos taptų platformų dalimis. Atkreipiame dėmesį, kad nėra pateikta jokių argumentų, kodėl siūloma absoliučiai visą informaciją kaupti ir saugoti vienoje vietoje – nuotolinio lošimo platformoje. Manome, kad tikslas yra aiški ir kaupiama informacija, o ne konkreti vieta kur ta informacija yra laikoma taip sukuriant papildomus įgyvendinimo kaštus bei technologinius sunkumus bendrovėms toliau vystyti savo veiklą. Tuo labiau kai nėra aiškių ir detalizuotų reikalavimų platformai, tad nėra aišku kaip per itin trumpą laiką tai turėtų būti įgyvendinama. Nepritarti. Nuotolinio lošimo platformos sąvoka suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Projektu siekiama nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms numatyti pareigą įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kuri užtikrintų centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniame lošime, tapatybės nustatymą ir registravimą, lošėjų veiksmų lošiant, taip pat atliktų statymų ir laimėjimų išmokėjimų apskaitą. Taip pat siekiama, kad į bendrovių valdomas nuotolinio lošimo platformas būtų integruota nuotolinio lošimų apskaitos sistema ir komunikacija su lošėju, įskaitant komunikaciją atsakingo lošimo užtikrinimo klausimais, veiksmų registravimas. Siekiant užtikrinti bendrovių valdomų nuotolinio lošimo apskaitos sistemų duomenų tikslumą ir patikimumą, užkirsti kelią galimiems tiek lošimų organizatorių, tiek ir lošėjų manipuliavimo ar netinkamo duomenų interpretavimo atvejams nustatomi šių sistemų techniniai bei sertifikavimo reikalavimai.
Įstatymo projekte numatyta pavesti Priežiūros tarnybai parengti detalizuotus reikalavimus nuotolinio lošimo platformai. Įvertinus lošimų organizatoriams reikalingą laiką pritaikyti naudojamas platformas prie siūlomo teisinio reguliavimo, projekte numatyti skirtingi atskirų įstatymo nuostatų įsigaliojimo terminai. 2. Lietuvos lošimų verslo asociacijos raštas, 2024-06-07
„3) lošimų sumos ir laiko ribojimą. Lošimų organizatorius privalo
užtikrinti, kad galimybė dalyvauti lošime asmeniui suteikiama tik po to, kai:
a) lošėjas, prisijungęs prie savo lošimų sąskaitos, nustato dienos, savaitės ir mėnesio lošimų sąskaitos papildymo pinigų sumos ribas. Lošimų organizatorius privalo kontroliuoti, kad lošėjo sąskaitos vieno mėnesio papildymo pinigų sumos ribos atitiktų lošimų organizatoriaus atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos reikalavimus. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad lošėjo prašymas padidinti lošimų sąskaitos papildymo sumas įsigaliotų ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo šio prašymo pateikimo lošimų organizatoriui;
b) lošėjas, prisijungęs prie savo lošimų sąskaitos, nustato didžiausią vieno statymo sumą ir pinigų sumą, kurią jis gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad lošėjo prašymas padidinti statymų sumas įsigaliotų ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo šio prašymo pateikimo lošimų organizatoriui“ Šios nuostatos formuluotė reiškia, kad lošėjas privalo nusistatyti ir dienos, ir savaitės, ir mėnesio limitą. Tokia nuostata yra nelogiška, nes, nusistačius dienos limitą, automatiškai tampa aiškus savaitės ir mėnesio limitas.
Todėl tampa neaišku, kodėl reikalaujama papildomai nusistatyti ir savaitės bei mėnesio limitus. Neaišku, ką šiuo atveju reiškia nuostata: „Lošimų organizatorius privalo kontroliuoti, kad lošėjo sąskaitos vieno mėnesio papildymo pinigų sumos ribos atitiktų lošimų organizatoriaus atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos reikalavimus.“. Neaiškumas kyla iš esmės todėl, kad nėra nustatyta, kas yra „atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistema“ ir konkretūs jos reikalavimai. Taip pat ar „lošimų organizatoriaus atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos reikalavimai“, tai yra sumos ribos, kurias pats lošimų organizatorius gali nusistatyti savo tvarkose bei procedūrose. Ir jei taip kaip bendrovės turėtų elgtis tais atvejai, kaip tos ribos yra peržengiamos, nes teisės taikyti limitus ar nutraukti nuotolinių lošimų sutartį lošimų organizatoriui šiame Įstatymo projekte nėra nustatyta. Atkreipiame dėmesį, kad nėra visiškai aišku kokių tolesnių veiksmų turėtų imtis lošimų organizatorius pasibaigus 48 val. terminui jeigu situacija iš esmės lieka nepasikeitusi ir stebimi bei fiksuojami tapatūs lošėjo veiksmai. Tokiu atveju įstatymo nuostatos neleidžia lošimų organizatoriui tiesiog nutraukti sutarties ir nebeteikti konkrečiam asmeniui paslaugų. Siūlytume atsižvelgiant į tai tikslinti įstatymo projektą ir numatyti kriterijus, kuriais remiantis lošimų organizatorius pastebėjęs tam tikrus neleistinus (galimai žalingus asmeniui) veiksmus turėtų teisę vienašališkai nutraukti sutartį su lošėju. Nėra aišku kuo reikalavimas nusistatyti vieno statymo sumą ar sumą, kurią galima pastatyti per atitinkamą laikotarpį, iš esmės skiriasi nuo reikalavimo a) punkte? Jei lošėjas nustato lošimų sąskaitos papildymo limitą (pagal a punktą), neaišku, koks tikslas nustatyti vieno statymo sumos limitą, o tuo labiau sumą, kurią galima statyti per tam tikrą laikotarpį.
Pritarti iš dalies. Galimybė nusistatyti dienos, savaitės ir mėnesio lošimų sąskaitos papildymo pinigų sumos ribas, taip pat nusistatyti didžiausią vieno statymo sumą ir pinigų sumą, kurią lošėjas gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu, leidžia lošėjui neprarasti santykio su realia finansine padėtimi, prognozuoti galimas išlaidas ir jas riboti. Ši priemonė ypač efektyvi probleminiams lošėjams, kurie, net ir esant kompulsyviam poreikiui lošti, negalėtų perkopti nustatytos ribos, kartu užtikrindami savo finansinį ir emocinį saugumą. Pažymėtina, kad galimybė nusistatyti didžiausią vieno statymo sumą ir pinigų sumą, kurią lošėjas gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu numatyta galiojančio Azartinių lošimų įstatymo 20⁶straipsnio
organizatoriaus pareiga užtikrinti šio reikalavimo įgyvendinimą. Taigi, priešingai nei rašte teigia Lietuvos lošimų verslo asociacija (toliau – asociacija), aptariama nuostata nėra nauja. Projektu siekiama nustatyti ne galimybę, o pareigą lošėjui nusistatyti lošimams skiriamų pinigų sumų ribas, kartu lošimų organizatoriui nustatoma pareiga užtikrinti, kad galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime asmeniui suteikiama tik po to, kai pinigų sumų ribos yra nustatytos. Atsakingo lošimo užtikrinimo sistema ir ją sudarančios priemonės apibrėžtos projekto 7 straipsniu pildomo Azartinių lošimų įstatymo 10⁴ straipsnio 1 punkte.
Projekte numatyta, kad Priežiūros tarnyba turės parengti atsakingo lošimo organizavimo taisykles, kuriose būtų detalizuoti nesaikingo lošimo požymiai, probleminio lošimo rizikos vertinimo reikalavimai, lošėjų stebėsenos, informacijos lošėjams turinio, formos ir jo pateikimo tvarka, informacijos apie lošimų galimą (daromą) žalą turinio, formos ir pateikimo tvarka, lošimus organizuojančių bendrovių personalo švietimo ir mokymo reikalavimai. Pagal projektu siūlomą teisinį reglamentavimą lošimų organizatorius privalės pasitvirtinti vidaus procedūras, paremtas projekte ir Priežiūros tarnybos parengtose taisyklėse numatytomis atsakingo lošimo organizavimo priemonėmis. Savikontrolės (savęs apsiribojimo) modelis, kai lošėjas prieš pradėdamas lošti nusistato lošimams skiriamų sumų limitus, taikomas Švedijoje, Vokietijoje, Graikijoje. Suomijoje ketinama įdiegti bendrą savikontrolės programą. Savikontrolės modelio pasirinkimas grindžiamas pagarba žmogaus teisėms ir žmogaus laisve priimti sprendimus bei nesudaryti paskatų lošėjams ieškoti nelegalių lošimų svetainių, kuriose netaikomos jokios lošėjų apsaugos priemonės, taip pat siekiu užkirsti kelią lošimų organizatorių galimam piktnaudžiavimui, eliminuojant neparankius (dažnai laiminčius) lošėjus. Atsižvelgiant į asociacijos pastebėjimą, kad iš projekto nuostatų neaišku, kaip bendrovės turėtų elgtis tais atvejai, kai lošimų sąskaitos papildymo pinigų sumos ribos ir statymų sumų ribos yra peržengiamos, projektas tikslinamas aiškiai įvardinant, kad tokiais atvejais lošėjui turi būti nutraukiama galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsniu pildomo Azartinių lošimų įstatymo 10⁴ straipsnio 3 (a) ir 3 (b) punktus ir juos išdėstyti taip:
„a) lošėjas, prisijungęs prie savo lošimų sąskaitos, nustato dienos, savaitės
ir mėnesio lošimų sąskaitos papildymo pinigų sumos ribas. Lošimų organizatorius privalo kontroliuoti, kad lošėjo sąskaitos vieno mėnesio papildymo pinigų sumos ribos atitiktų lošimų organizatoriaus atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos reikalavimus. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad lošėjui pasiekus lošimų sąskaitos papildymo pinigų sumos ribas, lošėjo prašymas galimybė padidinti lošimų sąskaitos papildymo sumas ir dalyvauti nuotoliniame lošime įsigaliotų lošėjui būtų suteikiama ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo šio prašymo pateikimo lošimų organizatoriui;
b) lošėjas, prisijungęs prie savo lošimų sąskaitos, nustato didžiausią vieno statymo sumą ir pinigų sumą, kurią jis gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad lošėjui pasiekus statomų sumų ribas, lošėjo prašymas galimybė padidinti statymų sumas ir dalyvauti nuotoliniame lošime lošėjui būtų suteikiama įsigaliotų ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo šio prašymo pateikimo lošimų organizatoriui;“
3Lietuvos lošimų verslo asociacijos raštas,
2024-06-07
c) lošėjas nustato vieno lošimo, kuriame jis nuo lošimo pradžios lošia nepertraukiamai (be pertraukos), laiko limitą, kuriam suėjus lošėjui nutraukiama galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime.
Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad, suėjus laiko limitui, galimybė keisti nusistatytą laiko limitą ir dalyvauti nuotoliniame lošime lošėjui būtų suteikiama ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo paskutinio lošimo pabaigos;“ Neaišku, kas šiuo atveju laikoma lošimu: ar dalyvavimas konkrečiame lošime ar prisijungimas prie lošimo sąskaitos (paskyros). Lošėjas vieno prisijungimo prie nuotolinio lošimo sąskaitos (paskyros) metu gali sudalyvauti ne viename lošime (pavyzdžiui, 10 minučių lošti vieną konkretų nuotolinį lošimą A kategorijos automatu, vėliau įsijungti kitą A kategorijos automato lošimą, dar vėliau lošti nuotolinį stalo lošimą, o galiausiai atlikti kelis statymus lažindamasis dėl krepšinio rungtynių baigties). Atsižvelgiant į pateiktus klausimus bei argumentus siūlome nustatyti, kad turėtų būti nustatomas vieno prisijungimo prie paskyros laiko limitas. Kitu atveju, mūsų vertinimu, būtų sudėtinga techniškai įgyvendinti tokį reikalavimą. Pritarti. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu pildomo Azartinių lošimų įstatymo 10⁴ straipsnio 3 (c) punktą ir jį išdėstyti taip:
„c) lošėjas nustato lošimo, kuriame jis nuo
lošimo pradžios lošia nepertraukiamai (be pertraukos), vieno prisijungimo prie savo lošimų sąskaitos laiko limitą, kuriam suėjus lošėjui nutraukiama galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad, suėjus laiko limitui, galimybė keisti nusistatytą laiko limitą ir dalyvauti nuotoliniame lošime lošėjui būtų suteikiama ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo paskutinio lošimo pabaigos prisijungimo prie savo lošimų sąskaitos;“
4Lietuvos lošimų verslo asociacijos raštas,
2024-06-07 „4) lošimo proceso stebėjimą.
Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad nuotoliniame lošime dalyvaujančiam lošėjui viso jo lošimo metu nuolat aiškiai būtų rodoma informacija, kiek laiko jis dalyvauja lošime, bendra jo atliktų statymų suma ir jo lošimo aktualus rezultatas (laimėjimas arba pralaimėjimas);“ Nuostatoje pasigendame aiškumo. Siūlytume nuostatą tikslinti, kad būtų aišku kaip ją iš tikrųjų reikėtų įgyvendinti. Lošimų organizatoriams nėra aišku kaip turėtų būti suprantama ir įgyvendinama:
1) bendra atliktų statymų suma - ar turima omenyje suma vieno asmens prisijungimo metu ar bendra suma per visą jo paskyros turėjimo laikotarpį? 2) jo lošimo aktualus rezultatas (laimėjimas arba pralaimėjimas) - nėra aišku, kaip tai turėtų būti įgyvendinama. Ar turimi omenyje absoliučiai visų lošėjo atliktų statymų rezultatai ar vienas konkretus rezultatas dėl konkretaus statymo? Taip pat, kiek laiko statymo informacija turėtų būti atvaizduojama (saugoma) lošėjo paskyroje? Jei, pavyzdžiui, lošėjas nuolat atlieka daug statymų nuotoliniuose lošimų automatuose smulkiomis sumomis, tai statymų (ir jų rezultatų) išklotinės už ilgą laiką bus tiesiog neįmanoma techniškai atvaizduoti interneto puslapyje. Nepritarti. Pažymėtina, kad nuostata nėra nauja – analogiškas reikalavimas įtvirtintas galiojančio Azartinių lošimų įstatymo 20⁶ straipsnio 3 dalyje. Siekiat teisinio aiškumo iš nuoseklumo, Azartinių lošimų įstatymo 20⁶ straipsnio 3 dalies nuostata pasiūlyta perkelti į projekto 7 straipsniu pildomo Azartinių lošimų įstatymo 10⁴ straipsnio 4 punktą. 5. Lietuvos lošimų verslo asociacijos raštas, 2024-06-07
„5) stebėseną. Lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose,
lažybų ir totalizatoriaus punktuose turi būti atsakingas už probleminio lošimo nustatymą asmuo.
Lošimų organizavimo vietose privalo būti pildomas nustatyto probleminio lošimo registracijos žurnalas, kurio formą, pildymo ir saugojimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba;“ Pagal tokią pateiktą formuluotę darome išvadą, kad toks konkretus asmuo turėtų būti kiekvienoje lošimų vietoje ką vertiname kaip perteklinį ir nebūtiną reikalavimą. Taip pat pažymime, kad mūsų darbuotojai neturi ir neprivalo turėti įgūdžių priskirti vienašališkai asmenį prie probleminių ar spręsti apie asmens psichologinę būseną. Taip pat toks registro pildymas negarantuotų lošėjo privatumo ir tokie jautrūs duomenys būtų prieinami visiems darbuotojams, kurie pildo tą registrą. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus siūlome nustatyti, kad tokia nuostata galėtų būti keičiama nuostata, kad darbuotojai apie galimus probleminio lošimo pastebėtus atvejus turėtų informuoti atsakingą asmenį už probleminį lošimą bendrovėje. Taip pat siūlome tikslinti nuostatą patikslinant ir paaiškinant ar ši nuostata taikoma ir nuotoliniams lošimams, kadangi nuotoliniai lošimai taip pat yra lošimų organizavimo vieta. Tokiu atveju neaišku kaip, kur ir kodėl turėtų būti pildomas registracijos žurnalas bei įdarbintas atskiras asmuo (asmenys) nepertraukiamam visų lošiančių asmenų stebėjimui. Nepritarti. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad kiekvienoje antžeminėje lošimų organizavimo vietoje, t. y. visuose lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose, būtų paskirtas kvalifikuotas darbuotojas, atsakingas už probleminio lošimo atpažinimą, o nustatyti probleminio lošimo atvejai būtų registruojami.
Asmuo, atsakingas už probleminio lošimo nustatymą, visuose lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose turėti būti fiziškai (o ne stebėti lošėjus nuotoliu vaizdo kamerų pagalba ar būti vienu metu atsakingas už kelias lošimų organizavimo vietas) visą šių lošimų organizavimo vietų darbo laiką. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu pildomo Azartinių lošimų įstatymo 10⁴ straipsnio 5 punkto nuostata patikslinta, nustatant, kad lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose turi būti paskirtas atsakingas už probleminio lošimo nustatymą asmuo, fiziškai dirbantis šiose lošimų organizavimo vietose visą jų darbo laiką. Projekte numatyta, kad lošimų organizatorius, teikiantis nuotolinio lošimo paslaugas, privalo paskirti asmenį, atsakingą už probleminio lošimo nustatymą lošėjui lošiant nuotolinius lošimus, kuris platformoje fiksuotų atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemos analizės rezultatus. Tokiu būdu siekiama užtikrinti nuolatinį ir betarpišką lošėjo lošimo stebėjimą, kad laiku būtų pastebėti probleminio lošimo požymiai ir imtasi projekte numatytų priemonių. Projekte numatyta pareiga lošimų organizatoriui lošėjus aptarnaujantiems asmenims ne rečiau kaip kartą per metus organizuoti mokymus atsakingo lošimo organizavimo klausimais. Pažymėtina, kad projektu lošimų organizatoriui nenustatoma pareiga kiekvienoje lošimų organizavimo vietoje įdarbinti po naują darbuotoją, atsakingą už probleminio lošimo nustatymą – šias funkcijas galėtų atlikti ir jau esami darbuotojai, praėję mokymus atsakingo lošimo organizavimo klausimais.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos suderintos su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. 6. Lietuvos lošimų verslo asociacijos raštas, 2024-06-07
„6) lošimo rizikos vertinimą. Lošimų organizatoriaus paskirtas už
probleminio lošimo nustatymą atsakingas asmuo, įvertinęs lošėjo lošimą pagal šio straipsnio 3 ir 5 punktuose numatytas priemones ir, vadovaudamasis probleminio lošimo rizikos vertinimo reikalavimais, nustatęs, kad lošėjo lošimas atitinka aukštą probleminio lošimo rizikos vertinimo laipsnį, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 30 minučių nuo probleminio lošimo fakto įregistravimo probleminio lošimo registracijos žurnale laiko, informuoti lošėją apie jo probleminį lošimą, būdus ir galimybes gauti pagalbą dėl probleminio lošimo, galimybes apriboti savo lošimą šio įstatymo 10 straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka ir privalo stabdyti lošėjo lošimą
lošimų organizavimo vietas ir neleisti prisijungti prie lošėjo lošimų sąskaitos;“ Remiantis šia nuostata lošimų organizatorius, organizuojantis lošimus antžeminėse lošimų vietose, turės įvertinti lošėjo lošimą pagal nuotoliniams lošimams taikomas priemones, t. y. tas, kurios nustatytos 3 punkte. Neaišku, kas yra probleminio lošimo vertinimo reikalavimai, kur jie yra nustatyti ar kas turėtų juos nustatyti. Taip pat neaišku, kas yra „aukščiausias probleminio lošimo rizikos vertinimo laipsnis“ ir kaip jis turėtų būti nustatomas. Taip pat neaišku, kokių veiksmų lošimų organizatorius turėtų imtis antžeminėse lošimo vietose, kurie kaip nurodoma turi būti atliekami nedelsiant (per 30 min.).
Tokiu atveju tampa neaišku ar antžeminės lošimų organizavimo vietos darbuotojas pareziumavęs, kad lošėjo lošimas atitinka aukščiausią probleminio lošimo rizikos vertinimo laipsnį, turėtų vienašališkai nutraukti asmens lošimą ir jam nurodyti palikti lošimų organizavimo vietą. Ir kokios tokio darbuotojo lauktų pasekmės jei tokia prezumpcija vėliau prižiūrinčios institucijos sprendimu būtų pripažinta neteisinga. Taip pat kaip antžeminėse lošimų organizavimo vietose turėtų būti įgyvendinama informavimo pareiga. Neaišku, kaip tokį reikalavimą reikės įgyvendinti nuotoliniuose lošimuose. Pritarti iš dalies. Projekto 7 straipsniu pildomo Azartinių lošimų įstatymo 10⁴ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Priežiūros tarnyba turės patvirtinti atsakingo lošimo organizavimo taisykles, kuriose bus detalizuoti atsakingo lošimo organizavimo priemonių, probleminio lošimo nustatymo ir valdymo, lošimo sumos ir laiko, kontrolės, lošėjų elgesio stebėsenos, probleminio lošimo rizikos vertinimo, informacijos lošėjams turinio, formos ir pateikimo tvarkos, informacijos apie lošimų galimą (daromą) žalą turinio, formos ir pateikimo lošėjui tvarkos ir lošimų organizatoriaus personalo mokymų atsakingo lošimo organizavimo klausimais reikalavimai, t. y. reglamentuoti asociacijos keliami klausimai. Atsižvelgiant į asociacijos pastebėjimą, kad „Remiantis šia nuostata lošimų organizatorius, organizuojantis lošimus antžeminėse lošimų vietose, turės įvertinti lošėjo lošimą pagal nuotoliniams lošimams taikomas priemones, t. y. tas, kurios nustatytos 3 punkte“, projekto 7 straipsniu pildomo Azartinių lošimų įstatymo 10⁴ straipsnio 6 punktą siūloma tikslinti. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu pildomo Azartinių lošimų įstatymo 10⁴ straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) lošimo rizikos vertinimą.
Lošimų organizatoriaus paskirtas už probleminio lošimo nustatymą atsakingas asmuo, įvertinęs lošėjo lošimą dalyvavimą nuotoliniame lošime pagal šio straipsnio 3 punkte numatytas priemones ir (ar) lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose įvertinęs lošėjo lošimą pagal šio straipsnio 5 punktuose punkte numatytas priemones ir, vadovaudamasis probleminio lošimo rizikos vertinimo reikalavimais, nustatęs, kad lošėjo lošimas atitinka aukštą probleminio lošimo rizikos vertinimo laipsnį, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 30 minučių nuo probleminio lošimo fakto įregistravimo probleminio lošimo registracijos žurnale ar platformoje laiko, informuoti lošėją apie jo probleminį lošimą, būdus ir galimybes gauti pagalbą dėl probleminio lošimo, galimybes apriboti savo lošimą šio įstatymo 10 straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka ir privalo stabdyti lošėjo lošimą 48 valandoms ir nuo lošėjo lošimo sustabdymo momento neįleisti lošėjo į lošimų organizatoriui priklausančias lošimų organizavimo vietas ir neleisti prisijungti prie lošėjo lošimų sąskaitos.“
7Lietuvos lošimų verslo asociacijos raštas,
2024-06-0716 straipsnio 9 dalyje įvedama nauja nuostata, kad platforma prie LAKIS turi būti prijungta Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. Platforma turi fiksuoti ir ne rečiau kaip kas 30 dienų perduoti į LAKIS duomenis, nurodytus šio straipsnio 8 dalies 1, 4, 7, 8, 9 ir 10 punktuose. Visi šie pakeitimai reiškia, kad iš esmės LPT galės gauti didelę dalį itin jautrių su konkrečiu asmeniu susijusiu asmenų per LAKIS sistemą. Manome, kad tai turi būti įvertinta Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento požiūriu.
Įstatymo projekte nėra pateikiamas pagrindimas kodėl ir kokiu tikslu lošimų organizatorius privalo kaupti visus šiuos itin jautrius duomenis, juos saugoti būtent 8 metus ir perduoti juos į LAKIS sistemą, kurią administruoja LPT. Kartu šiomis nuostatomis sukuriama prievolė lošimų organizatoriams rinkti apie asmenis tokius duomenis, kurių rinkimui niekada nebuvo poreikio (pavyzdžiui, IP adresai, kiekvieno prisijungimo ir atsijungimo nuo lošimų sąskaitos data ir laikas) arba ji dėl saugumo ir kitų priežasčių nėra saugomi nuotolinio lošimo platformoje (pavyzdžiui, asmens lėšų kilmę patvirtinantys dokumentai). Mūsų vertinimu, kur kas saugiau skirtingus duomenis saugoti pasitelkiant trečiųjų šalių paslaugas/skirtingus serverius ir pagal duomenų jautrumą skirtingas jiems apsaugas priemones nebandant visko sudėti į vieną platformą. Dalies reikalaujamos informacijos saugoti platformoje nebūtų net ir techninių galimybių (pavyzdžiui, komunikacijos su lošėju, kuri nėra vykdoma pasitelkiant lošimų platformą), dėl ko siūlomas pakeitimas net nebūtų įmanomas įgyvendinti visa jo apimtimi. 16 str. 8 d. 2 punkte numatyta „dokumentų, susijusių su lošėjo asmens tapatybės, lėšų ir turto šaltinio nustatymu, kopijos, dokumentų atnaujinimo data“. Negalime sutikti su lėšų šaltinio nustatymu susijusių dokumentų kopijų saugojimu platformoje. Informacijai, susijusiai su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimu, lošimų organizatoriai naudoja atskirus įrankius, tiesiogiai nesusietus su platforma. 16 str. 8 d. 8 punkte numatyta „komunikacija su lošėju <..>“. Šiuo atveju norime paminėti, kad komunikacija su lošėju gali vykti tokiomis priemonėmis: el. paštu; telefonu; gyvo pokalbio (angl. Live Chat) žinutėmis. Ar nuostata turėtų būti taikoma visiems komunikacijos kanalams? Norime pabrėžti, kad komunikacija telefonu ir skambučių įrašų saugojimas nevyksta per platformą.
Tai visiškai su platforma nesusiję dalykai ir jie negali būti per ją vykdomi ir būti joje saugomi. Techniškai tai nėra įmanoma. Manome, kad toks reikalavimas absoliučiai visus duomenis saugoti vienoje platformoje ir dar perduoti juos į LAKIS sistemą yra savitikslis, kadangi papildomai jis neužtikrina jokios kontrolės. Ir šiuo metu LPT atliekant planinį ar neplaninį patikrinimą lošimų organizatorius privalo LPT pateikti visus prašomus ir tyrimo apimtyje reikalingus duomenis LPT veiksmams atlikti¸ tad neaišku kam reikalinga įpareigoti lošimų organizatorius nustatyti vieną vienintelę vietą kur visi duomenys bus kaupiami kai kontroliuojančioms institucijoms svarbiausia turi būti duomenys, jų prieinamumas, o ne konkreti saugojimo vieta. Atkreipiame dėmesį ir pažymime, kad LAKIS šiuo metu Azartinių lošimų įstatyme apibrėžiama taip: „Automatų kontrolės informacinė sistema (toliau – LAKIS) – Priežiūros tarnybos įsteigta ir valdoma valstybės informacinė sistema, skirta tvarkyti elektroninės automatų duomenų valdymo sistemos jai perduodamiems duomenims, kurie reikalingi automatų atitikčiai šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytiems reikalavimams kontroliuoti, taip pat tvarkyti lošimus lošimo namuose (kazino) organizuojančių bendrovių jai perduodamiems prie lošimo stalų įmokėtų sumų ir žetonų inventorizacijos rezultatų duomenims“, tačiau šiuo Įstatymo projektu šis apibrėžimas nekeičiamas, tad realiai sistemos apibrėžimas neatitiks jos funkcijų. Nepritarti. Nuostata suderinta su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Įstatymo projektu siekiama nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms numatyti pareigą įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kuri užtikrintų centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniame lošime, tapatybės nustatymą ir registravimą, lošėjų veiksmų lošiant, taip pat atliktų statymų ir laimėjimų išmokėjimų apskaitą.
Taip pat siūloma į bendrovių valdomas nuotolinio lošimo platformas integruoti nuotolinio lošimų apskaitos sistemą ir komunikacijos su lošėju, įskaitant komunikaciją atsakingo lošimo užtikrinimo klausimais, veiksmų registravimą. Siekiant užtikrinti bendrovių valdomų nuotolinio lošimo apskaitos sistemų duomenų tikslumą ir patikimumą, užkirsti kelią galimiems tiek lošimų organizatorių, tiek ir lošėjų manipuliavimo ar netinkamo duomenų interpretavimo atvejams nustatomi šių sistemų techniniai bei sertifikavimo reikalavimai. Įstatymo projektu siūloma nustatyti prievolę lošimų organizatoriui nuotolinio lošimo platformą prijungti prie LAKIS ir nustatytais laikotarpiais, t. y. ne rečiau kaip kas 30 dienų, perduoti į LAKIS tuos duomenis, kurie reikalingi Priežiūros tarnybai, atliekant jai priskirtas probleminio lošimo prevencijos funkcijas, stebėti, kaip lošimus organizuojančios bendrovės laikosi joms priskirtų atsakingo lošimo užtikrinimo pareigų, taip pat vertinant pinigų plovimo prevencijos reikalavimų laikymąsi. Nuolatinė prieiga prie lošimų organizatoriaus nuotolinių lošimų apskaitos sistemos būtina, siekiant užtikrinti efektyvų duomenų patikrinimą, atlikti duomenų ir lošėjų elgsenos stebėsenos veiksmus bei, esant poreikiui, operatyviai reaguoti į situacijas, kai lošimų organizatorius nesilaiko jam nustatytų prievolių.
Informacijos ir duomenų saugojimo platformoje 8 metų terminas nustatomas atsižvelgiant į tai, kad nuotolinio lošimo platformos duomenys bus naudojami ir pinigų plovimo prevencijos tikslais, todėl 8 metų terminas atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25¹ straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Įvertinus lošimų organizatoriams reikalingą laiką pritaikyti naudojamas platformas prie naujo teisinio reguliavimo, taip pat prijungti platformą prie LAKIS, projekte numatyti skirtingi atskirų įstatymo nuostatų įsigaliojimo terminai. Pažymėtina, kad projekto 8 straipsniu Azartinių lošimų įstatymas papildomas 15¹ straipsniu, kuriame reglamentuojama LAKIS paskirtis ir tvarkomi duomenys. 8. Lietuvos lošimų verslo asociacijos raštas, 2024-06-07 Įstatymo projektu „29² straipsnio pakeitimu siūloma nustatyti, kad bendrovei už Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9, 91, 92, 10, 19 ir 21 dalių, 10⁴, 13 ir 20⁸ straipsnių pažeidimus Priežiūros tarnyba skiria baudą nuo 3 iki 5 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą) ir panaikinti šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtintas baudų skyrimo lubas. Mūsų vertinimu atnaujintame įstatymo projekte teikiami siūlymai dėl baudų dydžių nustatymo yra neproporcingi ir neracionalūs. Taip pat manome, kad tai, kad bendrovei buvo taikyta poveikio priemonė, negali būti laikoma sunkinančia aplinkybe. Poveikio priemonės pritaikymas, nereiškia, kad ji buvo pritaikyta teisėtai.
Kitaip tariant, sprendimas pritaikyti poveikio priemonę, gali būti apskųstas teismui ir teismas, atitinkamai gali panaikinti sprendimą pritaikyti poveikio priemonę. Tai reiškia, kad jei per tą laiką, kol teisme nagrinėjamas ginčas, Priežiūros tarnyba nuspręstų pritaikyti poveikio priemonę, už antrąjį galimą pažeidimą Priežiūros tarnyba taikytų griežtesnę sankciją, nes būtų atsižvelgta į tai, jog jau buvo pritaikyta pirmoji poveikio priemonė. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimai gali būti skirtingo pobūdžio, sukeliantys skirtingas, ne vienodo masto pasekmes, todėl vieno konkretaus baudos dydžio įtvirtinimas neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, nesuteikia nei Priežiūros tarnybai, nei teismui teisės parinkti (pritaikyti) baudos dydį, kuris atitiktų padaryto pažeidimo mastą, sukeltas pasekmes – nepaliekama teisės dydį diferencijuoti. Nepritarti. Projektu siekiama nustatyti tokius baudų dydžius, kurie atgrasytų nuo pažeidimų ir būtų proporcingi padarytam pažeidimui. Atkreiptinas dėmesys, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus kitiems (ne finansų sektoriaus) įpareigotiesiems subjektams, kuriais yra ir lošimus organizuojančios bendrovės, nustatytas iki 5 procentų metinių pajamų baudos dydis. Finansines paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose už pažeidimus nustatyti baudų dydžiai yra dar ženklesni ir siekia iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. Baudų dydžiai nustatyti siekiant atgrasyti nuo pažeidimų ir užkirsti jiems kelią.
Pažymėtina, kad tais atvejais Priežiūros tarnybos priimtas sprendimas pritaikyti poveikio priemonę lošimų organizatoriui yra apskųstas teismui ir Priežiūros tarnyba priima sprendimą dėl antros poveikio priemonės pritaikymo lošimų organizatoriui, aplinkybė dėl pirmos poveikio priemonės pritaikymo būtų laikoma sunkinančia tik esant neskundžiam teismo sprendimui dėl pritaikytos pirmos poveikio priemonės, todėl asociacijos rašte aprašytos situacijos yra negalimos. Atkreiptinas dėmesys, projekto 22 straipsniu keičiamo Azartinių lošimų įstatymo 29² straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytus dydžius nustatomas bazinis baudos dydis, kuris apskaičiuojamas pagal šiose dalyse nustatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, už kiekvieną lengvinančią aplinkybę baudos dydis mažinamas suma, kuri lygi 0,15 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už kiekvieną sunkinančią aplinkybę baudos dydis didinamas suma, kuri lygi 0,15 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų. Taigi projekte numatyta, kad siūlomi baudų dydžiai gali kisti (būti didinami arba mažinami), įvertinus atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 9. Lietuvos lošimų verslo asociacijos raštas, 2024-06-07 Asociacijos vertinimu nustatyti įstatymo įsigaliojimo terminai yra skuboti, racionaliai nepamatuoti ir praktikoje neįgyvendinami. Nepritarti. Siūlomi įstatymo įsigaliojimo terminai nustatytas įvertinus įstatymo įgyvendinimui reikalingą laiką. 10. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacijos raštas, 2024-06-11
<...>
Dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3843 („dėl FM gairių“) Pastabos 1 ir 3 straipsniams:
susieti su „valstybės kontrole“.
Taip įstatymo tikslas formuojamas ne per galutinį rezultatą (pavyzdžiui, „lošimo vartojimo mažinimą“, o per tarpinę priemonę, kuri negarantuos teigiamų pasekmių. 2. Valstybės politikos formavimas tik per šią „kontrolės“ prizmę yra klaidingas ir neatitinka modernaus požiūrio į lošimo paslaugas kaip kontroliuojamos rizikos pramonės šaką. Apie tai, jog lošimo paslaugų rinka turi būti suprantama kaip valdomų rizikų, tačiau suminę naudą valstybei kurianti ekonominė veikla, plačiai kalbama įvairiuose užsienio šaltiniuose. Net ir Lietuvoje savo 2022 metais apgintoje daktaro disertacijoje duomenis yra atskleidusi Greta Genelienė, iki tol dirbusi Seimo Biudžeto ir finansų komitete (Genelienė 2022) . 3. SIŪLYMAS: a. šiuos įstatymo straipsnius būtina performuluoti kaip „valstybės politikos principus“; b. kaip pagrindinį ir šiandien svarbiausią valstybės politikos principą būtina išskirti „lošimo paslaugų vartojimo mažinimą“, t.y. kiekybiškai pamatuojamas nuosekliai mažėjančias gyventojų išlaidas lošimo veiklai, o
„prieinamumas“ turėtų likti tik šalutinis faktorius (ypač, žinant nuotolinių
lošimų neribotą pasiekiamumą). Pastabos 7 straipsniui:
4Įstatymu siūloma sukurti naujo lygio atsakingo lošimo sistemą,
kuri būtų taikoma tik azartinių lošimų paslaugoms. Šiandien loterijos (ypač – nuotolinės loterijos) yra tapusios tiesiogine azartinių lošimų alternatyva. Pavyzdžiui, šiuo metu nuotoliniu būdu galima įsigyti „loterijos bilietą“ už 20 eurų (ir gauti atsakymą dėl laimėjimo vos per kelias sekundes), kas iš esmės prilygintina rizikingiausiam kazino lygio lošimui. Todėl šie atsakingo lošimo principai turi būti taikomi ir loterijos paslaugų tiekėjams. 5. Tokia situacija susiklostė dėl to, jog Lietuvoje naudojamos
„azartinių lošimų“ ir „loterijų“ sąvokos nėra suderintos su ES teise.
Projekte tęsiama ydinga ilgametė Lietuvos teisėkūros praktika, kai ignoruojama akivaizdi tikrovė, jog modernioje visuomenėje lošimų paslaugos suprantamos kaip visų rūšių lošimai – įskaitant tiek Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymu, tiek Loterijų įstatymu reguliuojamas lošimo paslaugas. Tokia nuostata įtvirtinta dar 2011 metais Europos Komisijos patvirtintoje Žaliojoje knygoje „Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“ , kurios 15 psl. įtvirtinta, jog „Lošimų paslaugos – tai bet kurios paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą sėkmės žaidimuose, įskaitant loterijas ir lažybų sandorius, ir yra teikiamos fiziniu arba nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis atskiru paslaugų gavėjo prašymu“. Būtent tokia samprata ir apibrėžimu seniai turėjo vadovautis Lietuvos įstatymų leidėjai, tačiau iki šiol nesivadovauja. 6. SIŪLYMAS: a. papildyti šį straipsnį nuostata, kad jame „nurodytos pareigos taikomos ir visiems Lietuvoje veikiantiems loterijų organizatoriams“. Pastabos 7 straipsniui:
privalo nusistatyti procedūras dėl lošimo sumos ir laiko. Nors pati riboto lošimo sumos ir laiko idėja iš esmės sveikintina ir atitinka modernią lošimų rizikos kontrolės idėją (būtent ja remiasi ir Lietuvoje įteisinta B lošimo automatų kategorija, kurioje numatyti riboti statymai ir laimėjimai, ilgesnė vieno lošimo ciklo trukmė), tačiau projekte siūloma šią priemonę naudoti tik tada, kai to pageidauja pats lošėjas. 8. Tuo Finansų ministerija bene pirmą kartą per daugiau nei 20 metų pripažino, ką NLŽVA pagal brandžių Vakarų Europos valstybių patirtį akcentavo dar nuo pat 2001 metų, t.y. lošimų legalizavimo pradžios, kad didžiausi statymo, laimėjimo dydžiai, vieno lošimo ciklo trukmė turi įtakos vartotojo išlaidoms bei azarto pojūčiui. 9.
savo lošimo limitus (dienos, savaitės, ir mėnesio papildymo pinigų sumos ribas, didžiausią vieno statymo sumą, taip pat sumą, kurią gali statyti vieno nenutraukiamo lošimo metu) darytina akivaizdi išvada, jog žemų limitų lošimai esminės žalos lošėjams nedaro. 10. Projekte trūksta esminės informacijos – kurios lošimo paslaugų rūšys laikytinos didžiausio pavojaus šaltiniais, o kurios mažo. Iš to, kad Projekte nenagrinėjama nuotolinių loterijų daroma žala (o jų parametrai – vienkartinis maksimalus statymas iki 20€, o laimėjimai gali būti skaičiuojami dešimtimis milijonų €), galima daryti išvadą, jog ši lošimo paslaugų rūšis laikoma nežalinga lošėjams. Todėl daryti logiška išvada, kad analogiško ir mažesnio pavojingumo lošimo rūšys ir jų organizatoriai taip pat turėtų būti atleisti nuo Projektu nustatomų naujų pareigų, nes jos nėra tikslingos, nes atitinkamos lošimo paslaugų rūšys (pavyzdžiui, bingo, totalizatorius, B kategorijos lošimai ir pan.) nekelia esminės grėsmės lošėjams. Tačiau projekto rengėjai Vakarų valstybių patirtį bei vietos realijas šiuo aspektu ignoruoja. 11. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo 2024-06-05 Nutarimo Nr. 432 1.1 punkte tiesiogiai pripažino, jog „[..] atsižvelgiant į tai, kad lažybų azartiškumas mažesnis, t. y. laiko tarpas tarp atlikto statymo ir rezultato yra ilgesnis nei kitų lošimų metu [..]“. Kitaip tariant, Vyriausybė oficialiai konstatavo, jog atskiros lošimo paslaugos skiriasi savo azartiškumu, o jį lemia konkretūs lošimo paslaugos požymiai (pavyzdžiui, statymo ir laimėjimo dydžiai, lošimo ciklo trukmė, kaupiamasis fondas ir pan.). 12. Vartotojo savarankiškai pasirenkamų statymų ir limitų idėja nėra nauja, nes ir dabar lošėjas pats nusistato, kaip jam lošti. Pavyzdžiui, neribotų statymų lošimuose (A kategorijos, stalo ir kt.) valstybė leidžia lošėjui pačiam pasirinkti statymo dydį.
Net ir ribotų statymų lošimuose yra tam tikra pasirinkimo laisvė (pavyzdžiui, B kategorijos lošimų automatuose statymas gali būti nuo 0,1 iki 0,5 €). 13. Tačiau idėja, jog organizatorius apribojimą turi taikyti tik jau pastebėjęs galimai probleminio lošimo požymius, yra ginčytina. Nes pats pripažinimas, jog lošėjui reikia prašyti organizatoriaus daryti tokius veiksmus, reiškia, jog lošėjas galimai turi problemų dėl savo elgesio arba yra pakeliui į tokią būklę. Tokiu atveju siūlymas tokiam asmeniui toliau leisti tęsti lošimą (ypač – neribotų lošimų aplinkoje) yra neatsakingas. 14. Pažymėtina, jog prevencinis būdas išvengti tokios dviprasmiškos situacijos yra pamatinis lošimo paslaugų rūšių atskyrimas ir jų veiklos sąlygų diferencijavimas, o atskirais atvejais – ir uždraudimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje atskirų nuotolinių lošimų rūšių statymų dydžiai yra didesni (pavyzdžiui, gali būti ir keli šimtai ar net tūkstančiai eurų) už B kategorijos lošimo automatuose teoriškai įmanomą maksimalų laimėjimo dydį (dabar ši maksimali riba yra 100€). Įstatymų leidėjas sąmoningai (siekdamas valdyti riziką) yra leidęs teikti skirtingos socialinės rizikos lošimų paslaugas, numatęs skirtingas jų veiklos sąlygas, prieinamumą ir pan. Todėl ribotų statymų ir laimėjimų lošimai (pavyzdžiui, tiražinės loterijos, bingo, totalizatorius, B kategorijos lošimai ir kt.) ir yra sisteminė priemonė, užtikrinanti galimybę ir tenkinti šios pramogos paklausą, ir kartu apsauganti nuo perteklinių rizikų, galimo probleminio elgesio. 15. SIŪLYMAS: a. Įtvirtinti, jog lošimų organizatorius, nustatęs galimai probleminio lošimo požymius, savo iniciatyva apriboja atitinkamo lošėjo prieigą ir suspenduoja jo galimybę lošti iki kol jo sveikatos būklę patikrins kompetentingi psichologai ir/ar medikai; b.
Pasinaudoti naujausia Vokietijos patirtimi (naujas įstatymas Glücksspielstaatsvertrag 2021 arba GlüStV 2021 įsigaliojo 2021-07-01, o juo siekiama apriboti nuotolinių paslaugų azartiškumą, išsaugoti rinkos struktūrą) ir įstatymu uždrausti nuotoliniu būdu organizuoti didžiausios socialinės rizikos gyvus stalo lošimus, o A kategorijos lošimo automatams įvesti apribojimus, jog nuotoliniu būdu maksimalus statymo dydis gali būti 1 €, vieno lošimo ciklo trukmė ne trumpesnė nei 3 sekundės, o maksimalus mėnesinis lošėjo depozitas, t.y. suma, kurią lošėjas gali įnešti į savo sąskaitą (per visus licencijuotus operatorius) yra 1 000 €. Pastabos 19 ir 20 straipsniams:
teisinio reguliavimo formavimo ir įgyvendinimo kontrolės srityse. Tačiau lieka neaišku, kaip, tokiam siūlymui pritarus, pasiskirstys atsakomybė už šią veiklą tarp Finansų ministerijos ir Lošimų priežiūros tarnybos. Nes iki šiol valstybės politikos formavimas ir buvo išskirtinė Finansų ministerijos prerogatyva (žr. FM Įstatų 8.2.1. ir 8.2.3. punktus). 17. Dar svarbiau, jog nesuprantama, kaip LPT užtikrins, kad jos teisėkūros funkcijos nepateks į interesų konflikto situaciją su įstatymų įgyvendinimo ir priežiūros funkcijomis. 18. SIŪLYMAS: a. Atsisakyti 19-20 straipsnių, palikti dabartinį reguliavimą, pagal kurį valstybės politiką formuoja Finansų ministerija, o ją įgyvendina ir prižiūri Lošimų priežiūros tarnyba. Pastabos 21 ir 22 straipsniams: 19.
Projekte siūlomi baudų dydžiai ir jų skyrimo tvarka neatitinka nusižengimų esmės ir masto, neįvertinta esama finansinė azartinius lošimus organizuojančių bendrovių būklė (veiklos pelningumas ir objektyvios galimybės mokėti tokio dydžio baudas), neatsižvelgta į protingumo bei proporcingumo kriterijus. Tuo pat metu LPT pakanka Azartinių lošimų įstatyme numatytų poveikio priemonių (pavyzdžiui, įspėjimas dėl licencijos stabdymo, licencijos galiojimo sustabdymas, licencijos panaikinimas, leidimo panaikinimas ir kt.).Todėl siūlymas šias priemones ignoruoti, o viską suvesti į itin didelių procentine išraiška skaičiuojamų baudų didinimą atskleidžia Lošimų priežiūros tarnybos negebėjimą efektyviai vykdyti pagrindinę savo funkciją. 20. Šiuo metu Azartinių lošimų įstatyme nustatyti šie baudų dydžiai: a. ALĮ 292 straipsnio 1 dalyje nustatytas galimas skirti baudos už atitinkamų įstatymo nuostatų pažeidimus dydis yra nuo 0,1 iki 1 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 25 000 eurų už pirmą pažeidimą, b. ir nuo 0,5 iki 3 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažiau kaip 12 000 eurų ir ne daugiau kaip 50 000 eurų už pakartotinį per vienus metus padarytą pažeidimą. c. ALĮ 292 straipsnio 3 dalyje nustatytas galimas skirti baudos už atitinkamų įstatymo nuostatų pažeidimus dydis yra nuo 0,1 iki 0,5 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 15 000 eurų už pirmą pažeidimą, d. ir nuo 0,5 iki 1 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažiau kaip 10 000 eurų ir ne daugiau kaip 30 000 eurų už pakartotinį per vienus metus padarytą pažeidimą. 21.
(vienos bendrovės pavyzdžiu), paneigiant nekaltumo prezumpcijos principus (daugeliu atvejų teismai dar nepriėmė sprendimų dėl LPT nustatytų pažeidimų bei skirtų baudų pagrįstumo ir teisėtumo), subjektyviai preziumuojama ir teigiama, jog „bendrovėms skiriamos baudos lošimų organizatorių neatgraso nuo pažeidimų darymo dėl nustatytų baudų lubų. Net ir didžiausia galima skirti bauda neatrodo reikšminga lyginant su bendrovių generuojamomis bendrosiomis pajamomis. Didžiausia galima skirti bauda yra lygi bendrovės vienos dienos bendrosioms pajamoms (skaičiuojant nuo visų bendrovių 2023 m. bendrųjų pajamų vidurkio). Atitinkamai, kai kurios bendrovės yra linkusios daryti pasikartojančius pažeidimus.“
22Projektu siūlomi baudos dydžiai:
a. ALĮ 292 straipsnio 1 dalyje už atitinkamų įstatymo nuostatų pažeidimus nustatomas baudos dydis lygus 5 procentams praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), kas preliminariais skaičiavimais bendrovei vidutiniškai sudarys apie 500 tūkst. eurų už vieną pažeidimą. O už pakartotinį pažeidimą nustatomas baudos dydis lygus 10 procentams praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), kas preliminariais skaičiavimais bendrovei vidutiniškai sudarys apie 1 mln. eurų už vieną pažeidimą. b. Akivaizdu, jog siūlomi baudos dydžiai neatitinka protingumo, proporcingumo bei diferencijuoto požiūrio kriterijų. c. Pažymėtina, jog net Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nenumato tokio dydžio baudų finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiems subjektams, juolab nenustatant baudų už skirtingo sunkumo pažeidimus skyrimo „žirklių“ (t.y nuo-iki). Analogišką situaciją pamatysime apžvelgę Konkurencijos įstatyme nustatytų baudų dydžius bei išnagrinėję jų taikymo mechanizmą. 23.
a. Siūlome nekeisti šiuo metu nustatytų baudų skyrimo dydžių mechanizmo, nes daugumoje padarytų pažeidimų atvejų jie yra susiję su ALĮ esančiais dviprasmiškumais ar atskirų teisinio reguliavimo nuostatų įgyvendinimo neaiškumais (jų taikymo interpretacijomis), kuriuos Priežiūros tarnyba bando išsiaiškinti teismuose. b. Nusprendus baudų didinimo neatsisakyti, baudų dydžiai turi būti susieti su realiais atskirų lošimo paslaugų teikėjų pelningumo rodikliais, nes vienokią baudą, išreikštą procentais nuo bendrųjų veiklos pajamų (GGR), gali sumokėti tik didžiulės pelno maržos paslaugų tiekėjai. Mažos pelno maržos (pavyzdžiui, antžeminių ribotų statymų lošimų organizatoriai) ar nuostolingai dirbančios bendrovės tokių baudų sumokėti neišgalės. Pagal siūlomą Projektą gali susidaryti situacija, kai dėl netyčinio pažeidimo (pavyzdžiui, sugedo vaizdo kamera) būtų skirtas nepamatuotai didelė bauda, kuri galimai sužlugdys bendrovę ir privers nutraukti veiklą. Tuo pat metu išnykus ribotų statymų lošimo paslaugų tiekėjams ar net sektoriams rinkoje liktų dominuoti didžiausios socialinės rizikos (ir kartu – didžiausio pelningumo) neribotų statymų ir laimėjimų lošimo paslaugų organizatoriai. O tai prieštarauja visuomenės interesui ir jau aukščiau minėtam įstatymo tikslui mažinti lošimo paslaugų vartojimą. Pastabos projekto Aiškinamajam raštui:
mokslo duomenimis pagrįstų išvadų apie itin didelį probleminių lošimų paplitimą Lietuvoje. Nepateikiama duomenų, kurie pagrįstų, jog dabartinė probleminio lošimo paplitimo Lietuvoje situacija yra ydinga ir reikalauja esminių teisinio reguliavimo pokyčių, kuriuos siūlo projekto rengėjai. 25.
mokslo prasme validūs probleminio lošimo paplitimo tyrimai (lošimo paslaugų teikėjų finansuoti 2017 ir 2022 metų tęstiniai MRU tyrimai bei SAM finansuotas 2023 metų „Vilnius Tech“ tyrimas ) pateikiamos išvados konstatuoja, kad Lietuvoje probleminio lošimo mastas yra panašus su kitų Europos valstybių ir nėra niekuo išskirtinis. a. 2022 metais MRU vykdytame tęstiniame tyrime konstatuota, kad padėtis šiek tiek keičiasi negatyvia linkme, tačiau kol kas nėra objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, jog situacija yra grėsminga ar iš esmės skiriasi nuo daugelio Europos valstybių rodiklių. b. Pažymėtina, jog nei FM, nei LPT nėra užsakę ir finansavę nei vieno moksliniu požiūriu validaus probleminių lošimų paplitimo tyrimo. Priešingai, buvo apsiribojama mokslo požiūriu nevalidžiais „unikaliais lietuviškais“ klausimynais, jų pagrindu daromos visuomenės nuomonės apklausos, neatitinkančios specifinių reikalavimų, keliamų priklausomybių tyrimams. Būtent todėl tokių duomenų naudojimas negali būti pagrindu inicijuoti esminius teisėkūros pokyčius. c. Aiškinamajame rašte pateikiami duomenys apie savanoriškos atsiribojimo nuo lošimų programos prašymų skaičių yra klaidinantys, nes negali būti naudojami kaip situaciją apibūdinanti objektyvi statistika. Tai ne kartą yra pažymėję žymiausi mokslininkai, nagrinėję savanoriškų savikontrolės sistemų ir probleminio lošimo padėties sąsajas (pavyzdžiui, Mark Griffiths – Nottingham Trent universiteto psichologijos profesorius, kurio darbai yra cituojami ir Aiškinamajame rašte). Moksliniai tyrimai vienareikšmiai neigiamai vertina manipuliacijas, kai savanoriškos prašymų neleisti lošti sistemos pateikiamos kaip probleminio lošimo paplitimo rodiklis (Griffiths 2016) . d.
Dar svarbiau, jog pati LPT pripažįsta, kad Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro prašymai nėra tikrinami ir validuojami medicinos specialistų – t.y. prašymus pateikiančių asmenų informacija nėra objektyviai verifikuojama. LPT savo korespondencijoje su NLŽVA 2023 metais yra pripažinusi, jog dabartinė Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro Nuostatų redakcija (p. 14.17-14.19) neleidžia kaupti pakankamų duomenų apie atskirų lošimo paslaugų rūšių pavojingumo lygį, nes duomenis apie faktiškai vartotas lošimo paslaugas, jų vietas ir prašymų parašymo priežastis duomenų teikėjai teikia arba neteikia savo nuožiūra. e. Tai, jog pavieniai probleminių lošėjų atvejai negali būti pagrindas inicijuoti esminius teisėkūros pokyčius, sujungtose bylose C‑316/07, C‑358/07–C‑360/07, C‑409/07 ir C‑410/07 yra konstatavęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. f. Oficiali Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos statistika (žr. SAM, HI duomenis) rodo, kad patologinio lošimo (svarbu, jog tai nėra probleminio lošimo mastą iliustruojantis duomuo) atvejų skaičius laikytinas kaip itin reta liga. 26. Projekto Aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kodėl ir kaip siūlomos priemonės iš tiesų padės problemų patiriantiems lošėjams. Nėra aišku, kokiu pagrindu autoriai teigia, jog šios priemonės kaip tik ir yra šiuo metu Lietuvoje problemų patiriančių lošėjų problemų priežastis: a. Pažymėtina, kad projektu siūlomos lošimų prieinamumo mažinimo priemonės iš esmės jau yra pilnai realizuotos Lietuvos antžeminių lošimo paslaugų atveju. Galiojantys Azartinių lošimų ir Loterijų įstatymai numato daugybinius ribojimus, kur ir kada gali būti steigiamos lošimo paslaugų vietos, kas į jas gali patekti ir pan.
Todėl siūlomi ribojimai išties tikslingi ir reikalingi nuotolinių lošimo paslaugų atvejais, tačiau yra didele dalimi pertekliniai antžeminių lošimo vietų atvejais ir būtų tik perteklinė administracinė bei finansinė našta šių lošimo vietų valdytojams. b. Tai patvirtina ir Projekto Aiškinamajame rašte cituojamos Europos Komisijos Rekomendacijos. Net dokumento pavadinime aiškiai nurodyta, jog jos taikomos „internetinių lošimų paslaugų“ atveju. Tai racionalu, nes antžeminiams lošimams atsakingai organizuojant veiklą yra taikomos kitokio pobūdžio prevencinės priemonės. 27. Aiškinamojo rašto 5 punkte be jokių argumentų konstatuojama, jog priėmus Projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Akivaizdu, kad naujos pareigos, o ypač – nauji baudų dydžiai iš esmės kelia klausimą dėl atskirų lošimo paslaugų rūšių veiklos tęstinumo. Net atsitiktinės klaidos kaina veiklą vykdantiems lošimų organizatoriams bus per didelė, todėl reikšminga jų dalis gali nuspręsti veiklą nutraukti. Ši perspektyva nėra aptarta, o jos neigiamas poveikis šalies ūkiui neįvertintas, nors tai pagal teisėkūros procesų gerąją praktiką turėjo būti privalomai padaryta. Projekto Aiškinamojo rašto 6 punkte be jokių argumentų konstatuojama, jog Projektas neigiamos įtakos korupcijai neturės. Kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba yra ne kartą konstatavusi, ydingas ir neaiškus atskirų reikalavimų formulavimas (pavyzdžiui, Projekto atveju atskiri straipsniai dėl baudų dydžių ir jų skyrimo tvarkos) automatiškai kelia korupcijos riziką, nes kontroliuojančių institucijų pareigūnai neturės objektyvių pagrindų sprendimams priimti, o turės subjektyviai vertinti atskiras situacijas.
Dar svarbiau, kad tokie neaiškumai susiję su baudų dydžių nustatymais, kur vienų ar kitų aplinkybių pripažinimas lengvinančiomis/sunkinančiomis (nors aiškaus ir objektyvaus sąrašo nėra) lems daugiatūkstantines baudas, skaičiuojamas net milijonais eurų. 28. SIŪLYMAS: a. Grąžinti projektą tobulinti ir pareikalauti, kad Finansų ministerija remtųsi validžiais mokslo tyrimais, o ne manipuliacinėmis visuomenės nuomonės apklausomis. b. Rekomenduoti Finansų ministerijai inicijuoti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro Nuostatų pakeitimą, kuris leistų kaupti išsamius duomenis apie prašymus teikiančius asmenis – jų lošimo įpročius, dažniausias lošimo rūšis ir formas, vietas, intensyvumą ir mastą, kitas aplinkybes. c. Grąžinti projektą tobulinti ir pareikalauti, kad Finansų ministerija pagrįstų, kokie duomenys liudija, jog siūlomos priemonės nėra perteklinės ir pasikartojančios antžeminių lošimo paslaugų atvejais. d. Grąžinti projektą tobulinti ir pareikalauti, kad Finansų ministerija įvertintų ir išnagrinėtų visas galimas neigiamas įstatymo pasekmes, ypač atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas. Įvertinta. Atsižvelgiant į galimas neigiamas sveikatos, socialines ir finansines pasekmes žaidėjui ir (ar) lošėjui, lošimo organizavimo veikla valstybės nėra skatintina, o jos reglamentavimas grindžiamas prieinamumo ir patrauklumo mažinimu bei tokiais bendrojo intereso pagrindais kaip vartotojų interesų apsauga, pinigų plovimo, sukčiavimo, nukreipto prieš vartotojus, ir piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti lošiant prevencija ir pan.
Atitinkamai valstybė šios veiklos reglamentavimu siekia užkirsti kelią galimų socialinių ir finansinių grėsmių atsiradimui ir šiuo tikslu nustato tokios veiklos vykdymo sąlygas ir veiklos apribojimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų pakeitimo projektų tikslai ir siekiai neatitinka lošimo bendrovių komercinių tikslų ir iš esmės deklaratyvaus požiūrio į atsakingo verslo organizavimo principus, todėl šiems projektams asociacija nepritaria. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Nėra. 7. Komiteto sprendimas:
pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3843(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
finansų komitetas, 2024 m. birželio 12 d. 21 1,2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 24 ir 25 pastabas, taip pat siekiant aiškiai atskirti atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, siūlytina tikslinti įstatymo projektą. Pasiūlymas: Tikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 bei 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Pakeisti 29¹straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad bendrovė:
1) pažeidimu nepadarė žalos;
2) savo noru užkerta kelią pažeidimo padariniams;
3) patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiauja su Priežiūros tarnyba;
4) apie savo padarytą pažeidimą praneša Priežiūros tarnybai ir jį nutraukia;
5) Priežiūros tarnybai atkreipus bendrovės dėmesį į pažeidimus ar veiklos trūkumus, pripažįsta padariusi pažeidimą ir jį nutraukia;
6) savo iniciatyva imasi priemonių, kad ateityje nebūtų padaromi tokio paties ar panašaus pobūdžio pažeidimai. 2. Pakeisti 29¹straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis
yra laikoma tai, kad bendrovė:
1) pažeidimu padarė žalą, jeigu ją įmanoma nustatyti, kurios dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų dydį;, tai, kad
2) bendrovė nebendradarbiauja su Priežiūros tarnyba; kliudo atlikti patikrinimą, slepia padarytą šio įstatymo pažeidimą arba
3) tęsia pažeidimą, nepaisydama to, kad Priežiūros tarnyba buvo atkreipusi atkreipė dėmesį į bendrovės pažeidimus ar veiklos trūkumus;
4) pažeidimą padarė tyčia;
5) padarė trunkamojo pobūdžio pažeidimą;
6) padarė tęstinio pobūdžio pažeidimą;
7) per pastaruosius 5 metus yra padariusi teisės aktų, reglamentuojančių lošimų veiklą, pažeidimą ir jai taikyta nors viena poveikio priemonė.“ Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2024 m. birželio 12 d. 2310 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad tik maža dalis asmenų, turinčių priklausomybę nuo lošimo, pasinaudoja galimybe savanoriškai apriboti savo teisę lošti, bei siekiant apsaugoti priklausomus asmenis, jų šeimos narius ir visuomenę nuo pražūtingų neatsakingo lošimo pasekmių, siūloma LR Vyriausybei parengti ir Seimui pateikti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų apribota asmens, per kalendorinius metus maksimali galima pralošti suma įvertinus jo pajamas. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
Įstatymo 10⁴straipsnį 7 punktu ir jį išdėstyti taip:
„7) vieningos lošėjo kortelės, nustatančios
didžiausią galimą lošimo sumą, kontrolę.“
dalimi ir ją išdėstyti taip:
„10. Vyriausybė iki 2025 m. gegužės 1 d. parengia ir
Lietuvos Respublikos Seimui pateikia Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą dėl bendrosios lošėjo kortelės įvedimo.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai:
9Komiteto paskirti pranešėjai: M. Lingė, V. Ąžuolas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3843(2), jo
lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjas Mindaugas Pečiulis