Nr. Vilnius 1 straipsnis. 31 str. pakeitimas ir papildymas. 1. Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gyventojams, ūkio subjektams, savivaldybėms ir kitoms įstaigoms, kurie
atliko privalomus darbus, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos išlaidos, susijusios su privalomų darbų atlikimu.“
ir ją išdėstyti taip:
„2. Ūkio subjektams, savivaldybėms ir kitoms įstaigoms, kurie teikė
materialinius išteklius, išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
ir ją išdėstyti taip:
„3. Žala, atsiradusi gyventojams, ūkio subjektams ar kitoms įstaigoms, dėl teisėto
gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo nurodymo ar ekstremalių situacijų komisijos sprendimo įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos metu, atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo prašymo atlyginti žalą dienos. Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę kreiptis į Vyriausybę su rašytiniais prašymais kompensuoti žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos ne vėliau kaip per trejus metus nuo žalos atsiradimo.“
“4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais kompensacija už materialinių išteklių teikimą, privalomų darbų atlikimą
turi būti skiriama ne vėliau, kaip per penkiolika dienų nuo paraiškos kompensuoti tokias išlaidas pateikimo“. 2 straipsnis. 32 str. pakeitimas
1Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės parama gali būti teikiama gyventojams, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą.
Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę kreiptis į Vyriausybę su rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, ne vėliau kaip per trejus metus nuo žalos atsiradimo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Vytautas Bakas Laurynas Kasčiūnas Robertas Šarknickas Julius Sabatauskas Rita Tamašunienė Viktoras Fiodorovas Žygimantas Pavilionis
2021-07-16 Nr. XIVP-724 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Civilinės saugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnyje nustatoma, kad šis įstatymas reglamentuoja civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje (čia ir kitur pabraukta mūsų). Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 3 straipsniu, viena iš civilinės saugos sistemos sudedamųjų dalių (subjektų) yra savivaldybių institucijos ir įstaigos.
Atsižvelgiant į tai, kad visame keičiamame įstatyme yra naudojama „savivaldybių institucijų ir įstaigų“ , o ne „savivaldybės“ sąvoka, bei į tai, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti, siūlytina tikslinti projekto nuostatas, projekto nuostatomis siūlomą teisinį reguliavimą siejant su savivaldybės institucijomis ir įstaigomis, o ne savivaldybe kaip valstybės teritorijos administraciniu vienetu. 2. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnyje yra reglamentuojamas privalomų darbų atlikimas. Šio straipsnio 1 dalyje įvardijami subjektai, turintys pareigą susidarius ekstremaliajai situacijai Vyriausybės nustatyta tvarka atlikti privalomus darbus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti - gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje savivaldybės (ar jų institucijos, įstaigos) nėra nurodomos kaip privalomų darbų atlikimo subjektas, nes jos pačios yra civilinės saugos sistemos sudedamoji dalis, t. y. civilinės saugos sistemos subjektas (keičiamo įstatymo 3 straipsnis), turintis įstatymo nustatytą kompetenciją civilinės saugos organizavimo, vykdymo ir užtikrinimo srityse (keičiamo įstatymo 14 straipsnis).
Vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, inter alia iš savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų gali būti sudaromos ekstremalių situacijų komisijos, operacijų centrai, o ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas keičiamame įstatyme įvardijamas kaip civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Taigi vadovaujantis keičiamo įstatymo nuostatomis, privalomų darbų atlikimas (ir atlyginimas už juos) yra taikomas tik asmenims, neturintiems įstatymo nustatytos pareigos vykdyti valstybės perduotą savivaldybėms civilinės saugos organizavimo funkciją (keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 punktas). Pastebėtina, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 7 dalimi, lėšos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skiriamos iš valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų ir pervedamos savivaldybėms kaip specialioji tikslinė dotacija.
Atsižvelgus į tai manytina, kad projekto 1 ir 2 straipsniais siūlomas teisinis reguliavimas, nustatantis kompensacijos už materialinių išteklių teikimą ir privalomų darbų atlikimą suteikimą savivaldybėms kaip civilinės saugos įgyvendinimo subjektams, juo labiau neatliekantiems keičiamo įstatymo 17 straipsnyje nurodytų privalomų darbų ir neteikiantiems keičiamo įstatymo 18 straipsnyje nurodytų materialinių išteklių, yra sistemiškai nederantis su galiojančiu teisiniu reguliavimu ir yra nelogiškas. Jei projektu siekiama nustatyti efektyvesnį savivaldybių institucijų ir įstaigų išlaidų civilinės saugos srityje kompensavimą, turėtų būti atitinkamai keičiami keičiamo įstatymo straipsniai, reglamentuojantys civilinės saugos sistemos finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, arba tikslinami poįstatyminiai teisės aktai, detalizuojant lėšų skyrimo savivaldybei tvarką, valstybės perduotai civilinės saugos organizavimo funkcijai atlikti. 3. Projekto
„Žala, atsiradusi gyventojams, ūkio subjektams ar kitoms įstaigoms, dėl teisėto
gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo nurodymo ar ekstremalių situacijų komisijos sprendimo įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos metu, atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo prašymo atlyginti žalą dienos. Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę kreiptis į Vyriausybę su rašytiniais prašymais kompensuoti žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos ne vėliau kaip per trejus metus nuo žalos atsiradimo.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė nėra ir neturi būti subjektas, į kurį turėtų ar galėtų būti tiesiogiai kreipiamasi su individualiais prašymais dėl žalos atlyginimo ir sprendimų priėmimo dėl kiekvienos individualios konkrečios žalos atlyginimo, nes tokia situacija ne tik sukurtų Vyriausybei perteklinę administracinę naštą, tačiau ir nederėtų su konstituciniu Vyriausybės teisiniu statusu. Kartu pažymėtina, kad tokio pobūdžio reguliavimas, kai su individualiais prašymais dėl individualių problemų sprendimo būtų galima kreiptis tiesiogiai į Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje šiuo metu neegzistuoja. Be to, siūlymas nustatyti galimybę tiesiogiai kreiptis į Vyriausybę su prašymais atlyginti žalą sistemiškai nedera ir su keičiamos nuostatos turiniu, kurioje nustatoma, kad žala atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka. Būtent šios tvarkos reguliavimo objektas ir yra nustatyti subjektus, į kuriuos kreipiamasi dėl žalos atlyginimo, todėl manytina, kad reguliavimas, kiek jis įtvirtina, kad „gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę kreiptis į Vyriausybę“, yra perteklinis ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos teisės sistemos veikimo principų. Antra, nuostatoje siūloma nustatyti, kad dėl žalos atlyginimo galima kreiptis per trejus metus nuo žalos atsiradimo. Toks kreipimosi dėl žalos atlyginimo terminas projekto aiškinamajame rašte siejamas su Civilinio kodekso nuostatomis reguliuojančiomis senaties terminus ieškiniui dėl žalos atlyginimo pateikti. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Atkreipiame dėmesį, jog įstatymo reguliuojamu atveju, žala asmenims kyla ne civilinių teisinių santykių pagrindu, todėl abejotina, ar tokie terminai galėtų ir turėtų būti sulyginami, nes skiriasi jų teisinis statusas. Be to, pažymėtina, kad analizuojamu atveju žala būtų atlyginama iš Valstybės rezervo lėšų, kuris yra kaupiamas ir naudojamas mobilizaciniams, ūkio, sveikatos, krizės valdymo, susisiekimo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Esant tokiam ilgam prašymų pateikimų terminui, manytina, kad valstybės rezervo dydžio planavimas galimai būtų sutrikdytas, nes iki trejų metų laikotarpiu nebūtų aiškus Valstybės rezervo panaudojimo poreikis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės rezervas didžiąja dalimi finansuojamas valstybės biudžeto asignavimais, manytina, kad per ilgai būtų trikdoma ir asignavimų planavimo veikla. Taip pat pastebėtina, kad atlyginant analizuojamo pobūdžio žalą, yra vertinamas prašymo atlyginti žalą pagrįstumas, kuris vertinančių institucijų gali būti geriau įvertintas per trumpesnį terminą nuo žalos atsiradimo. Be to, teigtina, kad tokia žala lengviau įrodoma praėjus trumpesniam terminui nuo žalos atsiradimo, galimai dar egzistuojant žalos padariniams, kurie po trejų metų termino gali būti visiškai išnykę. Trečia, pažymėtina, jog, nustačius trejų metų terminą, kreiptis dėl žalos atlyginimo į tam tikras institucijas, kuris sutampa su Civilinio kodekso
su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, asmenims, sulaukusiems šio termino pabaigos, bus užkirstas kelias spręsti klausimą teisminiu būdu, nes prašymo pateikimo terminas sutaps su ieškinio senaties terminu.
Todėl ir šiuo aspektu vertintina, kad siūlomas nustatyti trejų metų terminas, prašymams dėl žalos atlyginimo pateikti, yra neproporcingas ir galimai ribojantis asmenų teisę kreiptis į teismą Ketvirta, vertinant nuostatos siūlymą, kad žala turi būti atlyginta per 15 dienų nuo prašymo atlyginti žalą gavimo dienos, pažymėtina, jog vertinant procedūras, kurios turi būti atliktos vertinant prašymo atlyginti žalą pagrįstumą[1], manytina, kad 15 dienų terminas, žalos atlyginimui nuo prašymo gavimo dienos, yra akivaizdžiai per trumpas, kad būtų galima įvertinti visas aplinkybes susijusias su prašymo pagrįstumu ir atlikti visus būtinus procedūrinius, teisės aktų numatytus veiksmus. Todėl keltina abejonė, ar siūlomas terminas - penkiolika dienų nuo prašymo gavimo dienos, atitinka atsakingo viešojo administravimo, valstybės biudžeto lėšų (Valstybės rezervo) atsakingo naudojimo ir proporcingo teisinio reguliavimo principus. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 1 straipsnio 4 dalies turinio nėra aišku, per kokį laikotarpį nuo materialinių išteklių suteikimo ar privalomų darbų atlikimo ūkio subjektai, savivaldybės ir kitos įstaigos galėtų kreiptis dėl turėtų išlaidų kompensavimo. 5.
į teisės technikos reikalavimus, projektas tikslintinas: 5.1. projekto pavadinime esanti santrumpa „Nr.“ rašytina didžiosiomis raidėmis; 5.2. projekto pavadinime brauktina formuluotė „IR PAPILDYMO“; 5.3. projekto 1 straipsniu yra siūloma keisti visas keičiamo įstatymo 31 straipsnio dalis, todėl visas 31 straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija; 5.4. projekto 1 ir 2 straipsnių pavadinime vietoje trumpinio „str.“ rašytinas žodis
„straipsnio“, o projekto 1 straipsnio pavadinime žodžiai „ir papildymas“
brauktini kaip pertekliniai; 5.5. projekto 1 ir 2 straipsnių pakeitimų esmės dėstytinos ne pajuodintu šriftu; 5.6. projekto 2 straipsnis pildytinas, nurodant keičiamo įstatymo straipsnio numerį ir pavadinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos
jų teikimą tvarkos aprašo ir Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nuoroda: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FBC1C9493E54.