Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 154 straipsnio pakeitimas Pakeisti 154 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „154 straipsnis. Šmeižimas
apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 21. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, per visuomenės informavimo priemonę arba šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų vienerių metų. 32. Už šiame straipsnyje numatytas numatytą veikas veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Vytautas Kernagis Laurynas Kasčiūnas Tomas Vytautas Raskevičius Romualdas Vaitkus Andrius Mazuronis
Projekto XIVP-886(2) lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
pavadinimo pakeitimas Pakeisti Kodekso XXII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
IR ORUMUI“. 2 1 straipsnis. 154 straipsnio pakeitimas Pakeisti 154 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „154 straipsnis. Šmeižimas 1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 21. Tas, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų tyčinį nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų vienerių metų. 32. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-10-05 Nr. XIVP-886 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
esmės pritartina siūlymui švelninti bausmes už šiuo metu galiojančios redakcijos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje numatytą kvalifikuotą šmeižimą, tačiau kyla abejonių, ar projekte numatomas bausmių švelninimas yra pakankamas. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmių rūšis ir jų dydžius, visų pirma, turi lemti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis. Į veikos pavojingumą kaip į vieną iš esminių kriterijų nustatant bausmes dėmesį atkreipia ir Konstitucinis Teismas[1]. Išanalizavus projekto
sudėties (kuri iš esmės atitinka galiojančios redakcijos BK 154 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį) objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą bei atsižvelgiant į tai, jog šmeižimo sudėtį galima inkriminuoti net ir nenustačius jokių pavojingų padarinių kilimo fakto[2], darytina išvada, jog šmeižimo – tiek tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimo per visuomenės informavimo priemonę, tiek asmens šmeižimo, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą – pavojingumas iš esmės nėra toks didelis, kad už šios veikos padarymą būtų pagrįsta kaip vieną iš alternatyvių bausmių nustatyti terminuotą laisvės atėmimą iki vienerių metų. 2. Šmeižimo per visuomenės informavimo priemonę didesnis pavojingumas lyginant su
„įprastiniu“ šmeižimu pasireiškia tuo, kad šmeižimas per visuomenės informavimo
priemonę sudaro galimybę su tikrovės neatitinkančia informacija susipažinti itin plačiam asmenų ratui.
Teigtina, jog projekto 1 straipsniu keičiamo BK 154 straipsnio 1 dalis šiuo atžvilgiu suformuluota ydingai, nes ji neapima situacijų, kuomet nukentėjęs asmuo yra šmeižiamas ne per visuomenės informavimo priemonę, o kitokiais būdais, kurie irgi sudaro prielaidas daugeliui žmonių susipažinti su atitinkama informacija. Dėl to svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicijos nevertėtų koreguoti, kad ji apimtų ir tokius atvejus. Žvelgiant į kitų Europos Sąjungos valstybių narių baudžiamuosius įstatymus galima pastebėti, jog yra pavyzdžių, kai aprašant šmeižimo sudėtį labiau orientuojamasi būtent į paskleistos informacijos plataus prieinamumo faktą, o ne į baigtinį sąrašą būdų, kuriais ta informacija buvo paskleista[3]. 3. BK
t. y. jeigu būtų nuspręsta šmeižimą ir toliau traktuoti tik kaip nusikaltimą, tuomet iš BK XXII skyriaus pavadinimo brauktini žodžiai „IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI“, o jeigu būtų atsižvelgta į šios išvados 1 pastabą bei nuspręsta šmeižimą traktuoti tik kaip baudžiamąjį nusižengimą, tuomet iš BK XXII skyriaus pavadinimo brauktini žodžiai „NUSIKALTIMAI IR“[4]. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891; el. p. simonas.mikš[email protected] S.
Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] [1] Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime konstatuota, jog „Įstatymų leidėjas gali, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, įtvirtinti diferencijuotą teisinį reguliavimą ir nustatyti skirtingą baudžiamąją atsakomybę už atitinkamas nusikalstamas veikas“. [2] Šmeižimas BK yra aprašytas formaliąja sudėtimi. Tai reiškia, kad kaltininkui baudžiamoji atsakomybė kyla už teisės normoje nurodytų veiksmų atlikimą nepriklausomai nuo to, ar dėl nusikalstamos veikos padarymo atsirado kokie nors pavojingi padariniai – pvz., nepriklausomai nuo to, ar buvo pakirstas pasitikėjimas nukentėjusiu asmeniu, padaryta žala jo reputacijai ir pan. [3] Pvz., Austrijos baudžiamajame įstatyme įtvirtinta kvalifikuota šmeižimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę asmenims, veiką padariusiems „spaudoje, radijuje ar kitu būdu, kai šmeižtas tampa prieinamas plačiajai visuomenei“. Plačiau žr.: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinė apžvalga „Atsakomybės už šmeižimą reglamentavimas Europos Sąjungos ir kitose šalyse“. [4] BK XXII skyriaus pavadinimas turėjo būti keičiamas dar priimant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą (reg. Nr. XII-1888), kai buvo dekriminalizuotas vienintelis BK XXII skyriuje įtvirtintas baudžiamasis nusižengimas – įžeidimas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO
2022-12-12 Nr. XIVP-886(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja
Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vadovė Jolita Šlikienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Greckaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-052 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
esmės pritartina siūlymui švelninti bausmes už šiuo metu galiojančios redakcijos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje numatytą kvalifikuotą šmeižimą, tačiau kyla abejonių, ar projekte numatomas bausmių švelninimas yra pakankamas. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmių rūšis ir jų dydžius, visų pirma, turi lemti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis. Į veikos pavojingumą kaip į vieną iš esminių kriterijų nustatant bausmes dėmesį atkreipia ir Konstitucinis Teismas[¹].
Išanalizavus projekto 1 straipsniu keičiamo BK 154 straipsnio 1 dalyje numatomos nusikalstamos veikos sudėties (kuri iš esmės atitinka galiojančios redakcijos BK 154 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį) objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą bei atsižvelgiant į tai, jog šmeižimo sudėtį galima inkriminuoti net ir nenustačius jokių pavojingų padarinių kilimo fakto[²], darytina išvada, jog šmeižimo – tiek tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimo per visuomenės informavimo priemonę, tiek asmens šmeižimo, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą – pavojingumas iš esmės nėra toks didelis, kad už šios veikos padarymą būtų pagrįsta kaip vieną iš alternatyvių bausmių nustatyti terminuotą laisvės atėmimą iki vienerių metų. Pritarti iš dalies Pernumeravus - 2 straipsnis. Pritartina, kad patobulintame projekte sušvelninta bausmė už šmeižimą. Iš dalies pritarus VU siūlymui, paliekami ne visi nusikaltimai, tačiau tik tyčiniai nusikaltimai, išbraukiami žodžiai
„sunkius“ ir “labai sunkius“. Paliekamas nusikaltimas ir laisvės atėmimo
bausmė iki vienerių metų, kaip buvo siūlyta darbo grupėje, esant sunkesniems ar ypatingiems šmeižimo atvejams ir dėl atsakomybės pagal BK 8 str., – baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus (jeigu veika pripažįstama nusikaltimu) taikymo. Teikiama BK 154 straipsnio patobulinta redakcija:
Pakeisti 154 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „154 straipsnis. Šmeižimas
informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 21.
visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų tyčinį nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų vienerių metų. 32. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.“
visuomenės informavimo priemonę didesnis pavojingumas lyginant su
„įprastiniu“ šmeižimu pasireiškia tuo, kad šmeižimas per visuomenės
informavimo priemonę sudaro galimybę su tikrovės neatitinkančia informacija susipažinti itin plačiam asmenų ratui. Teigtina, jog projekto 1 straipsniu keičiamo BK 154 straipsnio 1 dalis šiuo atžvilgiu suformuluota ydingai, nes ji neapima situacijų, kuomet nukentėjęs asmuo yra šmeižiamas ne per visuomenės informavimo priemonę, o kitokiais būdais, kurie irgi sudaro prielaidas daugeliui žmonių susipažinti su atitinkama informacija. Dėl to svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicijos nevertėtų koreguoti, kad ji apimtų ir tokius atvejus. Žvelgiant į kitų Europos Sąjungos valstybių narių baudžiamuosius įstatymus galima pastebėti, jog yra pavyzdžių, kai aprašant šmeižimo sudėtį labiau orientuojamasi būtent į paskleistos informacijos plataus prieinamumo faktą, o ne į baigtinį sąrašą būdų, kuriais ta informacija buvo paskleista[³]. Nepritarti Pernumeravus - 2 straipsnis. Nepritartina dėl BK 154 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių išplėtimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK
dalies dekriminalizuoti šmeižimo nusikaltimą bei sušvelninti baudžiamąją atsakomybę už pačius pavojingiausius šmeižimo atvejus. Dėl šios priežasties, manytina, kad pasiūlymas išplėsti BK 154 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį iš esmės nėra suderinamas su BK projekto tikslais. Kartu, pažymėtina, kad siūloma įtvirtinti formuluotė „arba kitokiu būdu, kuriuo ši tikrovės neatitinkanti informacija tapo prieinama daugeliui žmonių“ neproporcingai išplėstų baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas, kartu įtvirtinant į šią nusikalstamos veikos sudėtį papildomus vertinamuosius požymius, kurių turinys nėra visapusiškai aiškus (pavyzdžiui, kiek yra daugelis asmenų?). Taip pat, tokio pobūdžio teisinio reglamentavimo pakeitimai, kiek jie susiję su keičiamu BK 154 straipsniu, iš esmės sukurtų prielaidas išlaikyti galiojantį teisinį reglamentavimą, kadangi aptariamas požymis visuomet galėtų būti inkriminuojamas per pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką institutą. Šiame kontekste pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu aptariama tikrovės neatitinkanti informacija paskleidžiama, kad ir keliems asmenims įprastiniu žodiniu būdu, baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme šią situaciją visuomet galima traktuoti kaip hipotetinę galimybę, jog tą tikrovės neatitinkančią informaciją galėjo sužinoti daugelis asmenų, t. y. pasikėsinimas paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, kurią galėjo sužinoti daugelis žmonių. Taigi, tokiu būdu išplėtus siūlomą pakeisti BK 154 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį, iš esmės sukurtume prielaidas ją taikyti taip pat plačiai, kaip ir galiojančio BK 154 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį, kas visapusiškai paneigia aptariamo įstatymo projekto tikslus, kelią klausimų dėl tokio teisinio reglamentavimo proporcingumo.
Pritartina pateiktiems argumentams ir siūlymui į straipsnio dispoziciją neįrašyti kvalifikuojančio požymio „arba kitokiu būdu, kuriuo ši tikrovės neatitinkanti informacija tapo prieinama daugeliui žmonių“. Palikti dispozicijoje kvalifikuojančiu požymiu tik „tyčinį nusikaltimą“, kaip pasiūlė VU, o ne visas nusikalstamas veikas. Motyvai: išplėtus visų nusikaltimų kvalifikuojančiu požymiu, būtų sudarytos dar geresnės sąlygos persekioti už bet ką, atsirastų piktnaudžiavimo galimybė. Šiai nuomonei pritarė visi klausymų dalyviai. Atsižvelgiant į siekiamus tikslus, taip pat atsisakyta kvalifikuojančio požymio „spaudinyje“. 3. Seimo kanceliarijos
pavadinimu, t. y. jeigu būtų nuspręsta šmeižimą ir toliau traktuoti tik kaip nusikaltimą, tuomet iš BK XXII skyriaus pavadinimo brauktini žodžiai „IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI“, o jeigu būtų atsižvelgta į šios išvados 1 pastabą bei nuspręsta šmeižimą traktuoti tik kaip baudžiamąjį nusižengimą, tuomet iš BK XXII skyriaus pavadinimo brauktini žodžiai „NUSIKALTIMAI IR“[⁴]. Pritarti Patobulintame projekte teikiamas naujas 1 straipsnis, atitinkamai pernumeruojami kiti projekto straipsniai.
VU TF 2022 m. mokslininkų monografijoje mokslininkai atkreipė dėmesį, kad BK XXII Skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir orumui“ likus vienam 154 straipsniui, XXII skyrius prarado savo sistemiškumą (vientisumą), todėl šį vienintelį straipsnį siūlo perkelti į BK XXIV ar XXV skyrių, o XXII skyrių pripažinti netekusį galios. Klausymų metu apsispręsta neperkelti šmeižimo į kitą BK skyrių ir neatsisakyti XXII skyriaus, tačiau jį patobulinti. Nutarta veikos nekelti į kitus VU TF nurodytus BK skyrius, nes galbūt ateityje dar kils poreikis kriminalizuoti veikas, susijusias su garbe ir orumu, tuomet vėl reikėtų įvesti BK naują skyrių, numeruojant jį su novelomis ir pan. Kiti BK skyriai gina kitus gėrius, todėl nebūtų įvesta didesnė kodekso darna, perkėlus šį nusikaltimą į VU TF nurodytus XXIV ar XXV BK skyrius. Tačiau pritartina TD, kad paties BK XXII skyriaus pavadinimą reikia tikslinti, nes nelieka šiame skyriuje baudžiamojo nusižengimo. Atsižvelgiant į klausymų metu suformuluotą šmeižimo sudėtį, taip pat į pateiktą TD pasiūlymą, projekto 1 straipsniu patikslinamas BK XXII skyriaus pavadinimas, atitinkamai pernumeruojami projekto straipsniai. Teikiama patobulinta XXII skyriaus pavadinimo redakcija: „1 straipsnis. Kodekso XXII skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti Kodekso XXII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
ASMENS GARBEI IR ORUMUI“. 4. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2022-07-012 Vilniaus universiteto Teisės fakultetas parengė Baudžiamojo kodekso (BK) Specialiosios dalies straipsnių pakeitimų ir papildymų, kai kurių straipsnių ar jų dalių pripažinimo netekusiais galios ir kodekso papildymo naujais straipsniais ar jų dalimis įstatymo projektą (pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą.
Išleista 2022 m. monografija Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies sistemiškumo iššūkiai, autoriai dr. Gintaras Švedas, Jonas Prapiestis, Darius Prapiestis, Andželika Vosyliūtė). Mokslininkų pateikta BK 154 straipsnio redakcija: „20 straipsnis. 154 straipsnio pakeitimas
neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. 1. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė nusikaltimą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.“ Pritarti iš dalies Pernumeravus - 2 straipsnis. VU TF, kaip ir projekto autoriai, siūlo, kad šmeižimas būtų padarytas per visuomenės informavimo priemones, kad liktų tik pagrindinė kvalifikuota šmeižimo nusikaltimo sudėtis, panaikinant BK 154 str. 1 dalį, ir šios nuostatos sutampa su autorių pateiktomis.
Pažymėtina ir tai, kad siūlymas numatyti, kad asmuo atsakytų pagal BK 154 straipsnį ir tuo atveju, kai yra paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie padarytą bet kokį nusikaltimą, taip pat neproporcingai išplečia baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas, nėra suderinama su šio projekto tikslais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad šmeižimo tikslas yra kriminalizuoti tik pačius pavojingiausius tikrovės neatitinkančius informacijos paskleidimo atvejus, kada 1) skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie sunkiausių nusikaltimų arba; 2) tai daroma per viešojo informavimo priemones, kas savaime reiškia, jog ši informacija bus paskleista itin dideliam skaičiui asmenų. Tuo atveju, jeigu mes išplėstume BK 154 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį, taip, kaip siūlo VU TF ar Seimo TD, baudžiamosios atsakomybės ribos taptų dar platesnės, negu net šiuo metu įtvirtinto BK 154 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, klausymų dalyviai pasiūlė kvalifikuojančiu požymiu palikti „padarė tyčinį nusikaltimą“,, taip pat atsisakyti kvalifikuojančio požymio „spaudinyje“. Neabejotina, kad šmeižimas dėl bet kokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo gali būti vertinamas, kaip pažeidžiantis asmens garbę ar orumą, tačiau tuo atveju, kai šmeižiama apie neva padarytus neatsargius nusikaltimus, nėra tikslinga asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę ir tokio pobūdžio pažeidimai turėtų būti vertinami išimtinai civilinės teisės gynybos priemonių kontekste. Teikiama BK 154 straipsnio patobulinta redakcija:
Pakeisti 154 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „154 straipsnis. Šmeižimas
paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 21.
visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų tyčinį nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų vienerių metų. 32. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.“
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-10-13 Įvertinę Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-886 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-01-02 *
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 11 ir 12 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-886.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-886(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIVP-886(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė