Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gaminti alkoholio produktus (išskyrus šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytus
naminius alkoholinius gėrimus, kuriuos pasigamina fiziniai asmenys asmeniniam naudojimui) leidžiama tik įmonėms, turinčioms licenciją gaminti šiuos produktus. Licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Licencijos išduodamos neterminuotam laikui, kasmet jas perregistruojant. Neperregistruota licencija negalioja.“
12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Alkoholio produktų gamybos licencijavimo ir licencijos perregistravimo
taisykles, remdamasi šiuo Įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas) ir Europos Sąjungos teisės reikalavimais, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
pakeitimas
16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Didmenine prekyba alkoholio produktais leidžiama verstis tik įmonėms,
turinčioms licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais. Licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Licencijos išduodamos neterminuotam laikui, kasmet jas perregistruojant. Neperregistruota licencija negalioja. Licencijose verstis didmenine prekyba alkoholio produktais, be kita ko, turi būti įrašyti leidžiami parduoti alkoholio produktai, nurodytos alkoholinių gėrimų grupės, taip pat alkoholinių gėrimų prekybos ir laikymo vieta.“
16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją
verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija.
Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui. Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų, parodose, natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, mugėse ir masiniuose renginiuose, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui. Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams neterminuotam laikui, kasmet jas perregistruojant. Neperregistruota licencija negalioja. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, jų turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteikia teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip
aptarnavimo vietose (zonose). Savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis ar apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis laiką ir trukmę.“
16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo ir licencijos perregistravimo taisykles, remdamasi šiuo Įstatymu, Civiliniu kodeksu ir Europos Sąjungos teisės reikalavimais, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Alkoholio kontrolės priemonių planavimas
Respublikos Vyriausybė, ministerijos, Vyriausybės ir kitos įstaigos, kurioms teisės aktuose pavesta rengti strateginio planavimo dokumentus, siekdamos įgyvendinti šio Įstatymo tikslus, alkoholio kontrolės priemones numato savo strateginio planavimo dokumentuose. Savivaldybių institucijos, siekdamos įgyvendinti šio Įstatymo tikslus, alkoholio kontrolės priemones numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose. 2. Rinkliavos už mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijų išdavimą ir perregistravimą privalo būti naudojamos psichoaktyviųjų medžiagų paklausos mažinimo priemonių įgyvendinimui savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Iki 2022 m. sausio 1 d. išduotos licencijos turi būti perregistruojamos iki 2023 m. kovo 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Aurelijus Veryga Agnė Širinskienė Aušrinė Norkienė Ligita Girskienė Mindaugas Puidokas Gintautas Kindurys Algimantas Dumbrava Rimantė Šalaševičiūtė Algirdas Stončaitis Laima Nagienė Ričardas Juška Sergejus Jovaiša Antanas Matulas Paulius Saudargas Justinas Urbanavičius Jonas Varkalys Domas Griškevičius Ieva Kačinskaitė-Urbonienė Zenonas Streikus Guoda Burokienė Jonas Jarutis Dainius Gaižauskas Asta Kubilienė Juozas Varžgalys Valius Ąžuolas Linas Kukuraitis Saulius Skvernelis Algirdas Sysas Orinta Leiputė Arvydas Nekrošius Robertas Šarknickas Deividas Labanavičius
Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gaminti alkoholio produktus (išskyrus šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytus naminius alkoholinius gėrimus, kuriuos pasigamina fiziniai asmenys asmeniniam naudojimui) leidžiama tik įmonėms, turinčioms licenciją gaminti šiuos produktus. Licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina, perregistruoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Licencijos išduodamos neterminuotam laikui, kasmet jas perregistruojant. Neperregistruota licencija negalioja.“
2Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Alkoholio produktų gamybos licencijavimo ir licencijos perregistravimo taisykles, remdamasi šiuo Įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas) ir Europos Sąjungos teisės reikalavimais, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
1Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Didmenine prekyba alkoholio produktais leidžiama verstis tik įmonėms, turinčioms licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais. Licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina, perregistruoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Licencijos išduodamos neterminuotam laikui, kasmet jas perregistruojant. Neperregistruota licencija negalioja. Licencijose verstis didmenine prekyba alkoholio produktais, be kita ko, turi būti įrašyti leidžiami parduoti alkoholio produktai, nurodytos alkoholinių gėrimų grupės, taip pat alkoholinių gėrimų prekybos ir laikymo vieta.“
2Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
Licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina, perregistruoja atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui. Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų, parodose, natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, mugėse ir masiniuose renginiuose, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui. Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams neterminuotam laikui, kasmet jas perregistruojant. Neperregistruota licencija negalioja. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, jų turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteikia teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose).
Savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis ar apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis laiką ir trukmę.“
3Pakeisti 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo ir licencijos perregistravimo taisykles, remdamasi šiuo Įstatymu, Civiliniu kodeksu ir Europos Sąjungos teisės reikalavimais, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
Papildyti 24 straipsnį 2 dalimi:
2Rinkliavos už mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijų išdavimą ir perregistravimą gali būti naudojamos psichoaktyviųjų medžiagų paklausos mažinimo priemonių įgyvendinimui savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 34 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19.
Licencijos gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine prekyba jais ar verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas panaikinamas ir šiais atvejais:
1) paaiškėja, kad licencijai gauti įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas pateikė neteisingus duomenis;
2) įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas, kuriems buvo sustabdytas licencijos verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas, per nustatytą terminą nepašalina nurodytų pažeidimų;
3) įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas nesilaiko šio Įstatymo 17 straipsnio 5–11 ir 15 dalyse nustatytų reikalavimų;
4) pasikeitus įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo vadovui paaiškėja, kad naujam vadovui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bausmės skyrimo, įsiteisėjęs teismo nutarimas, nutartis, įsiteisėjęs atitinkamas muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimas dėl nuobaudos skyrimo už alkoholio produktų kontrabandą, alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą, taip pat falsifikuotų alkoholio produktų pardavimą, laikymą ar gabenimą ir per licenciją išdavusios institucijos nustatytą terminą įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas šio vadovo nepakeičia;
5) įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas verčiasi licencijoje nurodyta veikla arba laiko licencijoje nurodytus alkoholio produktus ne toje vietoje, kuri nurodyta licencijoje;
6) yra gautas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos departamento pranešimas apie įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo kaip maisto tvarkymo subjekto registravimo panaikinimą už nustatytus pažeidimus (panaikinamas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas toje prekybos vietoje, kurioje nustatyti maisto tvarkymo subjekto padaryti maisto tvarkymo reikalavimų pažeidimai, o licencijose verstis alkoholio produktų gamyba ir didmenine alkoholio produktų prekyba išbraukiami tie padaliniai, kuriems panaikintas maisto tvarkymo subjekto registravimas);
7) įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas pateikia paraišką panaikinti licencijos galiojimą;
8) įmonė, Europos juridinis asmuo yra likviduojami ar išregistruoti iš Juridinių asmenų registro arba Europos juridinio asmens filialas baigia veiklą;
9) įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas, kurie buvo įspėti apie galimą licencijos galiojimo panaikinimą, per nustatytą terminą nepašalina nurodytų pažeidimų.
Licencijos gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine prekyba jais ar verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas panaikinamas ir šiais atvejais:
1) paaiškėja, kad licencijai gauti įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas pateikė neteisingus duomenis;
2) įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas, kuriems buvo sustabdytas licencijos verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas, per nustatytą terminą nepašalina nurodytų pažeidimų;
3) įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas nesilaiko šio Įstatymo 17 straipsnio 5–11 ir 15 dalyse nustatytų reikalavimų;
4) pasikeitus įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo vadovui paaiškėja, kad naujam vadovui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bausmės skyrimo, įsiteisėjęs teismo nutarimas, nutartis, įsiteisėjęs atitinkamas muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimas dėl nuobaudos skyrimo už alkoholio produktų kontrabandą, alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą, taip pat falsifikuotų alkoholio produktų pardavimą, laikymą ar gabenimą ir per licenciją išdavusios institucijos nustatytą terminą įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas šio vadovo nepakeičia;
5) įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas verčiasi licencijoje nurodyta veikla arba laiko licencijoje nurodytus alkoholio produktus ne toje vietoje, kuri nurodyta licencijoje;
6) yra gautas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos departamento pranešimas apie įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo kaip maisto tvarkymo subjekto registravimo panaikinimą už nustatytus pažeidimus (panaikinamas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas toje prekybos vietoje, kurioje nustatyti maisto tvarkymo subjekto padaryti maisto tvarkymo reikalavimų pažeidimai, o licencijose verstis alkoholio produktų gamyba ir didmenine alkoholio produktų prekyba išbraukiami tie padaliniai, kuriems panaikintas maisto tvarkymo subjekto registravimas);
7) įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas pateikia paraišką panaikinti licencijos galiojimą;
8) įmonė, Europos juridinis asmuo yra likviduojami ar išregistruoti iš Juridinių asmenų registro arba Europos juridinio asmens filialas baigia veiklą;
9) įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas, kurie buvo įspėti apie galimą licencijos galiojimo panaikinimą, per nustatytą terminą nepašalina nurodytų pažeidimų. 10) įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas neperregistruoja turimos neterminuotos licencijos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Iki 2025 m. sausio 1 d. išduotos licencijos turi būti perregistruotos iki 2025 m. balandžio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai
2021-11-03 Nr. XIVP-997 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 24 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Rinkliavos už mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijų išdavimą ir perregistravimą privalo būti naudojamos psichoaktyviųjų medžiagų paklausos mažinimo priemonių įgyvendinimui savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“ Ši nuostata galėtų reikšti, kad visas savivaldybių pajamas (100 procentų), gautas už išduotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijas ir įskaitytas į atitinkamos savivaldybių biudžetą, savivaldybės turės perskirstyti ne įgyvendindamos savarankiškąją savivaldybių funkciją – sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą (Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalis), o keičiamo įstatymo pagrindu. Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, jog pagal keičiamo įstatymo nuostatas, t. y., 18⁴ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 18⁵ straipsnio 3 punktą, už visas su alkoholiu susijusias veiklas mokama valstybės rinkliava. Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad „Valstybės rinkliava įskaitoma į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma paslaugą suteikianti institucija“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija, valstybės rinkliava už šių licencijų išdavimą ir „perregistravimą“ (jeigu šis reikalavimas būtų įtvirtintas) turi būti įskaitoma į atitinkamos savivaldybės biudžetą.
Taigi, pajamos iš aptariamų rinkliavų yra savivaldybių pajamos (Biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnis), o ne savivaldybėms skiriamos valstybės biudžeto dotacijos konkrečioms funkcijoms vykdyti. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, jog pagal Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Garantinį fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo doktrinoje ne kartą konstatuota, kad „Pagal Konstituciją savivaldybių biudžetai yra savarankiški. Savivaldybių biudžetų savarankiškumas – svarbus savivaldybių veiklos savarankiškumo pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją konstitucinio principo aspektas.” (2002 m. sausio 14 d., 2015 m. birželio 11 d. nutarimai), “Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalies nuostata, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą, reiškia, jog savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą pačios. Savivaldybės biudžete turi būti numatomos pajamos, taip pat išlaidos, reikalingos jos funkcijoms finansuoti.” (2002 m. sausio 14 d. nutarimas).
Taigi, keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatytas reguliavimas, ta apimtimi, kuria įstatymu siūloma perskirstyti savivaldybių biudžeto pajamas nustatant, kad visos pajamos (100 procentų), gautos už mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijų išdavimą ir perregistravimą privalo būti naudojamos psichoaktyviųjų medžiagų paklausos mažinimo priemonių įgyvendinimui, prieštarauja Konstitucijos 121 straipsnio 1 daliai, kurioje garantuojama savivaldybės teisė savarankiškai rengti ir tvirtinti savo biudžetą. 2. Projekto
didmenine prekyba alkoholio produktais bei vertimosi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais licencijų galiojimo tvarką, nustatant kasmetinį šių licencijų perregistravimą ir kartu nustatant, kad neperregistruotos licencijos negalioja. Pasiūlymų turinys diskutuotinas šiais aspektais. 2.1. Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta: „Licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos.“ Tokia Civilinio kodekso norma Civilinio kodekso komentare aiškinama taip: „Licencijos išdavimas neterminuotam laikui reiškia, kad įstatymas ar licencijavimo taisyklės negali nustatyti jokio licencijos galiojimo termino, taip pat jo perregistravimo ar reikalauti atlikti panašių veiksmų, sukeliančių tokius pačius padarinius kaip ir licencijos laikinumas.[1]“ Taigi, vertinant Civilinio kodekso nuostatas ir jų turinio esmę, pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas neatitinka Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jai prieštarauja.
Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta: „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.“ Atsižvelgiant į tai, kad Civilinis kodeksas nesuteikia jokios pirmenybės teisinius santykius, susijusius su licencijų neterminuotu galiojimu, kituose įstatymuose reguliuoti kitaip, nei tai reguliuojama Civiliniame kodekse, teigtina, kad siūlomas įstatymo pakeitimas būtų niekinis, neturintis jokio teisinio krūvio ir negalėtų būti taikomas. Atsižvelgiant į tai siūlytina atsisakyti teikiamo įstatymo pakeitimo. 2.2. Keičiamo įstatymo III skyriaus trečiasis skirsnis reguliuoja tik licencijos išdavimo procesą, tačiau šiame skirsnyje nenustatomas joks reguliavimas, susijęs su licencijų „perregistravimo“ procesu. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, jog pagal Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Be to, atkreipiame dėmesį, kad licencijos neperregistravimas laikytinas esmine ūkinės veiklos sąlyga, kadangi licencijos neperregistravimas, naikintų licencijos galiojimą.
Šiame kontekste pažymime, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 15 d. nutarime nurodė: „<...> nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tik įstatymu <...>“. Todėl teigtina, kad įstatyme neįtvirtinus visų licencijos „perregistravimo sąlygų“ ir kriterijų, turėtų būti svarstoma šio pasiūlymo atitiktis Konstitucinio Teismo oficialiajai doktrinai. 3. Projekto
prekybos alkoholio produktais licencijų“ derintina su keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“. Be to, šioje dalyje brauktini pertekliniai žodžiai
„privalo būti“, o sąvoka „psichoaktyviųjų medžiagų“ turi būti apibrėžta, nes ji
nėra vartojama keičiamame įstatyme. 4. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnyje yra nustatyta, kad valstybės alkoholio kontrolės politiką pagal kompetenciją formuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nacionalinė sveikatos taryba, savivaldybių tarybos, kitos įstatymų nustatytos institucijos, manytina, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. 5. Įvertinus projekte siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo visumą, projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatoje „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus” suformuluotas pavedimas, pagal kurį Vyriausybės “įgaliota institucija” turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, stokoja teisinio pagrįstumo.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį tik Vyriausybė, remdamasi šiuo Įstatymu, Civiliniu kodeksu ir Europos Sąjungos teisės reikalavimais, turi įgaliojimus nustatyti didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykles. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] Žr. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius. Justitia. 2002, psl.176.
2023-03-30 Nr. XIVP-997(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamo projekto 1 ir 2 straipsniais siūloma keičiamame Alkoholio kontrolės įstatyme (toliau
perregistravimą ir kartu nustatant, kad neperregistruotos licencijos negalioja. Pasiūlymų turinys diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta: „Licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos.“ Tokia Civilinio kodekso norma Civilinio kodekso komentare aiškinama taip: „Licencijos išdavimas neterminuotam laikui reiškia, kad įstatymas ar licencijavimo taisyklės negali nustatyti jokio licencijos galiojimo termino, taip pat jo perregistravimo ar reikalauti atlikti panašių veiksmų, sukeliančių tokius pačius padarinius kaip ir licencijos laikinumas.[1]“ Taigi, vertinant Civilinio kodekso nuostatų turinį ir esmę, pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas prieštarauja imperatyviai Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 1 dalies nuostatai.
Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta: „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.“ Atsižvelgiant į tai, kad Civilinis kodeksas nesuteikia pirmenybės teisinius santykius, susijusius su licencijų neterminuotu galiojimu, kituose įstatymuose reguliuoti kitaip, nei tai reguliuojama Civiliniame kodekse, teigtina, kad siūlomas įstatymo pakeitimas, kaip prieštaraujantis Civiliniam kodeksui, negalėtų būti taikomas. Antra, keičiamo įstatymo III skyriaus trečiasis skirsnis reguliuoja tik licencijos išdavimo procesą, tačiau šiame skirsnyje nenustatomas joks reguliavimas, susijęs su licencijų „perregistravimo“ procesu. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, jog pagal Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Be to, atkreipiame dėmesį, kad licencijos neperregistravimas laikytinas esmine ūkinės veiklos sąlyga, kadangi licencijos neperregistravimas, naikintų licencijos galiojimą.
Šiame kontekste pažymime, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 15 d. nutarime nurodė: „<...> nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tik įstatymu <...>“. Todėl manome, kad įstatyme neįtvirtinus visų licencijos „perregistravimo sąlygų“ ir kriterijų, turėtų būti svarstoma tokio reguliavimo atitiktis Konstitucinio Teismo oficialiajai doktrinai. 2. Projekto
žodžiai „ir licencijos perregistravimo“, nes licencijavimo taisyklės savo turiniu turėtų apimti visus su ūkio subjektų licencijavimu susijusius teisinius santykius. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 daliai. 3. Projekto
prekybos alkoholio produktais licencija“ derintina su keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“. Be to, šioje dalyje vartojama sąvoka „psichoaktyviųjų medžiagų“ turi būti arba apibrėžta keičiamame įstatyme, arba pateikta nuoroda į kitą įstatymą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta. 4. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad rinkliavos už mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijų išdavimą ir perregistravimą gali būti naudojamos psichoaktyviųjų medžiagų paklausos mažinimo priemonių įgyvendinimui savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, yra deklaratyvi, jokio reguliacinio turinio neturinti norma, nesukurianti jokių konkrečių pareigų ją taikančiam subjektui.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokio turinio nuostatos (ne įpareigojančios ar draudžiančios, o numatančios ir išskiriančios tik vieną iš daugelio viešojo administravimo subjekto veikos galimybių) nebūdingos viešojoje teisėje. Be to, pažymėtina, kad formuluotė
„rinkliavos gali būti naudojamos“ nėra tiksli, nes naudojamos ne pačios
rinkliavos, o lėšos už rinkliavas. 5. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektu siūlomą reguliavimą, licencijas gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine prekyba jais ar verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais perregistruotų ne pačios jas turinčios įmonės, o atitinkami viešojo administravimo subjektai, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio
ar jo filialo turima neterminuota licencija neperregistruojama“. 6. Projekto
nauja redakcija visa 34 straipsnio 19 dalis, o ši dalis pildoma tik vienu punktu. Atsižvelgiant į tai, šio projekto straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Papildyti 34 straipsnio 19 dalį 10 punktu:“. Atitinkamai dėstomoje dalyje turėtų būti dėstomas tik 10 punktas. 7. Projekto
ankstesnio įsigaliojimo, t.y. įstatymo taikymo nuostata turėtų įsigalioti kartu su įstatymu. 8.
projekte siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo visumą, projekto 5 straipsnio
institucija 2024 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus” suformuluotas pavedimas, pagal kurį ir Vyriausybės „įgaliota institucija” galėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, stokoja teisinio pagrįstumo. Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir 16 straipsnio 7 dalį būtent Vyriausybė, remdamasi šiuo Įstatymu, Civiliniu kodeksu ir Europos Sąjungos teisės reikalavimais, turi įgaliojimus nustatyti alkoholio produktų gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykles. 9. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnyje yra nustatyta, kad valstybės alkoholio kontrolės politiką pagal kompetenciją formuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nacionalinė sveikatos taryba, savivaldybių tarybos, kitos įstatymų nustatytos institucijos, manytina, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] [1] Žr. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius. Justitia. 2002, psl.176.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2021-11-10 Nr. 102-P-31 Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojas Andrius Navickas, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Ona Buišienė, patarėja Jelena Jarmakovič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-11-033 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
įstatymas) 24 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Rinkliavos už mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijų išdavimą ir perregistravimą privalo būti naudojamos psichoaktyviųjų medžiagų paklausos mažinimo priemonių įgyvendinimui savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“ Ši nuostata galėtų reikšti, kad visas savivaldybių pajamas (100 procentų), gautas už išduotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijas ir įskaitytas į atitinkamos savivaldybių biudžetą, savivaldybės turės perskirstyti ne įgyvendindamos savarankiškąją savivaldybių funkciją – sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą (Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalis), o keičiamo įstatymo pagrindu. Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, jog pagal keičiamo įstatymo nuostatas, t. y., 18⁴ straipsnio
alkoholiu susijusias veiklas mokama valstybės rinkliava. Rinkliavų įstatymo
įskaitoma į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma paslaugą suteikianti institucija“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija, valstybės rinkliava už šių licencijų išdavimą ir „perregistravimą“ (jeigu šis reikalavimas būtų įtvirtintas) turi būti įskaitoma į atitinkamos savivaldybės biudžetą. Taigi, pajamos iš aptariamų rinkliavų yra savivaldybių pajamos (Biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnis), o ne savivaldybėms skiriamos valstybės biudžeto dotacijos konkrečioms funkcijoms vykdyti.
Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, jog pagal Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Garantinį fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo doktrinoje ne kartą konstatuota, kad „Pagal Konstituciją savivaldybių biudžetai yra savarankiški. Savivaldybių biudžetų savarankiškumas – svarbus savivaldybių veiklos savarankiškumo pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją konstitucinio principo aspektas.” (2002 m. sausio 14 d., 2015 m. birželio 11 d. nutarimai), “Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalies nuostata, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą, reiškia, jog savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą pačios. Savivaldybės biudžete turi būti numatomos pajamos, taip pat išlaidos, reikalingos jos funkcijoms finansuoti.” (2002 m. sausio 14 d. nutarimas). Taigi, keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatytas reguliavimas, ta apimtimi, kuria įstatymu siūloma perskirstyti savivaldybių biudžeto pajamas nustatant, kad visos pajamos (100 procentų), gautos už mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijų išdavimą ir perregistravimą privalo būti naudojamos psichoaktyviųjų medžiagų paklausos mažinimo priemonių įgyvendinimui, prieštarauja
teisė savarankiškai rengti ir tvirtinti savo biudžetą. Pritarti
2021-11-03 2.2.
Keičiamo įstatymo III skyriaus trečiasis skirsnis reguliuoja tik licencijos išdavimo procesą, tačiau šiame skirsnyje nenustatomas joks reguliavimas, susijęs su licencijų „perregistravimo“ procesu. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, jog pagal Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Be to, atkreipiame dėmesį, kad licencijos neperregistravimas laikytinas esmine ūkinės veiklos sąlyga, kadangi licencijos neperregistravimas, naikintų licencijos galiojimą. Šiame kontekste pažymime, kad Konstitucinis Teismas
ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tik įstatymu <...>“. Todėl teigtina, kad įstatyme neįtvirtinus visų licencijos „perregistravimo sąlygų“ ir kriterijų, turėtų būti svarstoma šio pasiūlymo atitiktis Konstitucinio Teismo oficialiajai doktrinai. Pritarti 3.
sprendimas: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-11-03 išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad:
reguliavimas, ta apimtimi, kuria įstatymu siūloma perskirstyti savivaldybių biudžeto pajamas nustatant, kad visos pajamos (100 procentų), gautos už mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijų išdavimą ir perregistravimą privalo būti naudojamos psichoaktyviųjų medžiagų paklausos mažinimo priemonių įgyvendinimui, prieštarauja Konstitucijos 121 straipsnio 1 daliai, kurioje garantuojama savivaldybės teisė savarankiškai rengti ir tvirtinti savo biudžetą;
nuostatos ta apimtimi, kuria įstatymu siūloma nustatyti tik tai, kad licencijos kasmet perregistruojamos, o neperregistruotos negalioja neįtvirtinant visų licencijos perregistravimo sąlygų ir kriterijų, projektas prieštarauja Konstitucinio Teismo oficialiajai doktrinai, apibrėžiančiai, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. 4. Balsavimo rezultatai: už –4, prieš – nėra , susilaikė –2. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė Komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė