Civilinio kodekso 3.216 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XVP-1152 · 2026-01-08 · projektas

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Projekto tekstas · 2026-01-08
  2. Aiškinamasis raštas · 2026-01-08

Projekto tekstas

2026-01-08 · oficialus registras ↗

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.216 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

202 6 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. — 3.216 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.216 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 3.216 straipsnis.

Įvaikintojo sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų sutikimas įvaikinti

2

. Kito sutuoktinio sutikimo įvaikinti nereikalaujama, jeigu teismas yra priėmęs sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium arba jeigu sutuoktinis yra paskelbtas nežinia kur esančiu ar pripažintas neveiksniu šioje srityje.3 . Įvaikinant vaiką būtinas asmenų, norinčių įvaikinti, nepilnamečių vaikų, vyresnių nei šešiolikos metų ir gyvenančių kartu, rašytinis sutikimas įvaikinti.

4. Asmenų, norinčių įvaikinti vaiką, kartu gyvenančių jaunesnių kaip šešiolikos metų vaikų nuomonė dėl įvaikinimo išklausoma poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, vertinant pasirengimą įvaikinti vaiką.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Vitalijus Gailius

Aiškinamasis raštas

2026-01-08 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS

CIVILINIO

KODEKSO 3.216 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą

paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau

  • Civilinio kodekso) 3.216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti. Jeigu kitas sutuoktinis ribotai veiksnus šioje srityje, būtinas šio ribotai veiksnaus sutuoktinio ir jo rūpintojo rašytinis sutikimas įvaikinti.

Jeigu rūpintojas sutikimo įvaikinti neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje sutuoktinio prašymu jo rašytinį sutikimą įvaikinti gali patvirtinti teismas.

Tuo tarpu Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios vaiko globos teisinius santykius, įtvirtina imperatyvą, kad asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai turi pateikti kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 3.268 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Įvertinant tai, kad įvaikinimo procesas turi būti nukreiptas į be tėvų globos likusio vaiko teisių ir interesų užtikrinimą (Civilinio kodekso

3.209 straipsnio 1 dalis, Jungtinių Tautų

vaiko teisių konvencijos 21 straipsnis), tai, kad

įvaikinimo atveju yra labai svarbu, kad kartu gyvenantys asmenys, įskaitant nepilnamečius vaikus, būtų pasirengę priimti vaiką į šeimą ir tam neprieštarautų, taip pat įvaikinimo sukeliamas teisines pasekmes (įvaikinimas negali būti atšaukiamas, įtėviais, skirtingai, nei globos santykiuose, negali būti pakeičiami ir kt.), siūloma, taikant analogiją su vaiko globos organizavimo santykių reguliavimu (Civilinio kodekso 3.268 str. 2 d. 3 p.), papildyti Civilinio kodekso 3.216 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad įvaikinimo atveju taip pat turėtų būti išklausyta asmenų, norinčių įvaikinti vaiką, nepilnamečių vaikų nuomonė dėl įvaikinimo ir turėtų būti gautas vyresnių nei 16 metų nepilnamečių vaikų, gyvenančių katu, sutikimai, kad tėvai (vienas iš tėvų) taptų įtėviais.

2. Įstatymo projekto

iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Lietuvos Respublikos Seimo narys

Vitalijus Gailius

3. Kaip šiuo metu yra

reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančioje Civilinio kodekso 3.216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti. Jeigu kitas sutuoktinis ribotai veiksnus šioje srityje, būtinas šio ribotai veiksnaus sutuoktinio ir jo rūpintojo rašytinis sutikimas įvaikinti. Jeigu rūpintojas sutikimo įvaikinti neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje sutuoktinio prašymu jo rašytinį sutikimą įvaikinti gali patvirtinti teismas.

Poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įvaikinimo procesą, teisinis reguliavimas nėra nuoseklus ir kai kuriais atvejais išplečia Civilinio kodekso

3.216 straipsnio 1 dalies normą, nes, priešingai nei

nustatyta Civilinio kodekso 3.216 straipsnyje, yra renkami duomenys apie asmens, norinčio įvaikinti vaiką, nepilnamečius vaikus ir faktiškai kartu gyvenančius suaugusius asmenis, išklausoma jų nuomonė dėl įvaikinimo ir vertinamas jų pasirengimas priimti į šeimą įvaikinamą vaiką.

Įvaikinimo organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-10 nutarimu Nr. 1422 „Dėl Įvaikinimo organizavimo nuostatų ir Asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir galimų įvaikinti vaikų apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20.3 papunktyje nustatyta, kad išvadoje dėl pasirengimo įvaikinti vaiką n urodomi duomenys ir informacija (kurie gaunami individualių susitikimų su asmeniu, norinčiu įvaikinti vaiką, metu) apie asmens, norinčio įvaikinti vaiką, nepilnamečius vaikus ir faktiškai kartu gyvenančius suaugusius asmenis (vardai, pavardės, gimimo datos), jų ryšiai su asmeniu.

Mokymo vykdymo, vertinimo ir išvados rengimo dėl asmens pasirengimo globoti, įvaikinti ar prižiūrėti vaiką tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus 2025-03-13 įsakymu Nr. BV-66 „Dėl Mokymų vykdymo, vertinimo ir išvados rengimo dėl asmens pasirengimo globoti (rūpinti), įvaikinti ar prižiūrėti vaiką tvarkos aprašo patvirtinimo“ 29.1 papunktyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atestuoti asmenys, atlikdami pasirengimo globoti (rūpinti), įvaikinti ar prižiūrėti vaiką, vertinimą, vykdo ne mažiau kaip 2 individualius susitikimus su asmeniu, norinčiu tapti vaiko globėju (rūpintoju), įtėviu ir jo sutuoktiniu ar kitu santuokos neįregistravusiu asmeniu. To paties Aprašo 35 punkte nustatyta, kad atestuoti asmenys, atlikdami pasirengimo globoti (rūpinti), įvaikinti ar prižiūrėti vaiką, vertinimą, kartu vertina ir atsižvelgia į pareiškėjo (asmens, norinčio įvaikinti) šeimos narių požiūrį ir nuostatas vaiko globos (rūpybos), įvaikinimo ar vaiko priežiūros atžvilgiu, lūkesčius ir nuomonę apie naują šeimos narį, jo priėmimą į šeimą [...].

Mokymo vykdymo, vertinimo ir išvados rengimo dėl asmens pasirengimo globoti, įvaikinti ar prižiūrėti vaiką tvarkos aprašo 40.2 papunktyje nustatyta, kad Tarnybos atestuoti asmenys parengia neigiamą išvadą, kai individualių susitikimų metu paaiškėja, kad Pareiškėjo sutuoktinis ar kartu gyvenantis santuokos neįregistravęs asmuo ar kiti faktiškai kartu su Pareiškėju gyvenantys suaugę asmenys ar nepilnamečiai vaikai nėra pasirengę į šeimą priimti tėvų globos netekusį vaiką dėl neišgyventos netekties, trauminės patirties, neigiamų nuostatų apie vaiko globą (rūpybą), įvaikinimą ar kitos svarbios informacijos.

  • 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos

ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siekiant užtikrinti, kad įvaikinimas atitiktų įvaikinamo vaiko interesus, taip pat teisinio aiškumo ir sistemiškai bei logiškai suderinti įvaikinimą ir vaiko globą reguliuojančias Civilinio kodekso nuostatas, siūloma Civilinio kodekso

3.216 straipsnio

pakeitimo įstatymo projektu p akeisti Civilinio Kodekso

3.216 straipsnio 1

dalį , nustatant, kad įvaikinimo, kaip ir vaiko globos (rūpybos) atveju, turėtų būti išklausyta asmenų, norinčių įvaikinti vaiką, nepilnamečių vaikų nuomonė dėl įvaikinimo ir gautas vyresnių nei 16 metų nepilnamečių vaikų, gyvenančių katu, sutikimai, kad tėvai (vienas iš tėvų) taptų įtėviais. 5.

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma.

  • 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei

situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

  • 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms

ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

8. Ar įstatymo projektas

neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams

Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymo inkorporavimas į

teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

  • 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

Įstatymų projektais nekeičiamos galiojančios sąvokos ir (ar) jų apibrėžtys ir nesiūloma apibrėžti naujų.

  • 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių

ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. Įstatymo p rojektu neperkeliami ir neįgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai.

Įstatymo projektas nenotifikuotinas Europos Komisijai.

  • 12. J

eigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Pritarus įstatymo projektu teikiamam siūlymui, reikės parengti šiuos priimto įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus:

12.1. Įvaikinimo

organizavimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-10 nutarimu Nr. 1422 „ Dėl Įvaikinimo organizavimo nuostatų ir Asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir galimų įvaikinti vaikų apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“; 12.2. Asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir galimų įvaikinti vaikų apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-10 nutarimu Nr.

1422 „

Dėl Įvaikinimo organizavimo nuostatų ir Asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir galimų įvaikinti vaikų apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;

12.3. Mokymo vykdymo, vertinimo ir išvados rengimo dėl asmens pasirengimo globoti, įvaikinti ar prižiūrėti vaiką tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus 2025-03-13 įsakymu Nr. BV-66 „Dėl Mokymų vykdymo, vertinimo ir išvados rengimo dėl asmens pasirengimo globoti (rūpinti), įvaikinti ar prižiūrėti vaiką tvarkos aprašo patvirtinimo“.

savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymo projektu teikiamiems pasiūlymams įgyvendinti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Sutaupyti lėšų neplanuojama.