2026 m. d. Nr. Vilnius 1 s traipsnis .
1 . Pripažinti 170 str aipsnio 1 dalį netekusia galios. 2 . Pripažinti 170 str aipsnio 2 dalį netekusia galios.
3Buvusias 170 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 1 ir 2 dalimi.
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str. 1 ir 2 dalys numato baudžiamąją atsakomybę, bendrąja prasme, už tai, kad kažkas tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą, kt., asmenų, kurie priklauso lytinės, seksualinės orientacijos, rasės, kitų mažumų asmenų atžvilgiu.
Įvertinant tiek ikiteisminio tyrimo institucijų, tiek prokuratūros, tiek teismų praktiką taikant BK 170 str. 1 ir 2 dalis, konstatuotina, kad šios Baudžiamojo kodekso nuostatos tapo visiškai ydingomis ir nulemiančios ne BK 170 str. nurodytų mažumų apsaugą, bet, neretai, idėjinių oponentų teisinį persekiojimą, žodžio laisvės suvaržymą ar baudžiamąjį persekiojimą už nuomonę, kuri pagrįstai gali egzistuoti ar būti viešai reiškiama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos istorines realijas ar dabartines geopolitines aplinkybes. Pavyzdžiui, yra daug asmenų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn už teiginius, kuriuos jie išsakė Rusijos ar rusų tautos atžvilgiu dėl Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos, karinės agresijos Ukrainoje, kt.
Visų pirma, pažymėtina, kad BK 170 str. turėtų lygiai ir vienodai saugoti asmenis jų amžiaus, negalios, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų atžvilgiu. Tačiau išanalizavus tiek teismų, tiek ir prokuratūros praktiką matyti, kad absoliučiai niekas BK 170 str. prasme negina asmenų dėl jų amžiaus, negalios, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, nors tokių skundų yra daug.
Tačiau įvertinus prokuratūros ir teismų praktiką matyti, kad BK 170 str. ypač intensyviai ir dėl pačios mažiausios dingsties gina asmenis dėl jų priklausymo tautinėms, religinėms ar seksualinėms mažumoms. Taigi konstatuotina, kad prokuratūros ir teismų praktika esmingai iškreipė ir paneigė Įstatymų leidėjo valią, kuri buvo įtvirtinta BK 170 straipsnyje, ir šią Baudžiamojo įstatymo nuostatą padarė teisinio persekiojimo įrankiu asmenų, kurie išsakė vienokio ar kitokio pobūdžio nuomonę, kad ir kontroversiškai vertinamą, tačiau kurios egzistavimas demokratinėje pliuralistinėje visuomenėje yra galimas.
Kartu ypač pažymėtina, kad BK 170 str. 1 ar 2 dalys neretai būdavo inkriminuojamos ir asmenims, kurie išsakė viešus teiginius aukšto rango politikų atžvilgiu. Vienas pamatinių demokratijos principų yra tas, kad visuomenė turi nebijoti kritikuoti politikų, kas apima ir teisę politikus kritikuoti ir labai aštriai, politikų atžvilgiu išsakant netgi labai griežtus ar net šokiruojančio pobūdžio teiginius. Jei už politikų kritiką asmenims yra taikoma net ne bet kokia, bet pati griežčiausia teisinė atsakomybė, t. y. baudžiamoji atsakomybė, vadinasi, egzistuoja problema dėl pačių pamatinių demokratijos principų įgyvendinimo.
Antroji, ne mažiau svarbi priežastis BK 170 str. 1 ir 2 dalių dekriminalizacijai yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta žmogaus saviraiškos laisvė. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) savo vieningoje ir visiškai suformuotoje jurisprudencijoje, aiškindamas šią Konvencijos nuostatą, yra akcentavęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ir trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida [1]
. Ir galiausiai, trečioji priežastis, dėl kurios turėtų būti dekriminalizuotos BK
baudžiamoji teisė turi būti taikoma tik kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) savo praktikoje yra konstatavęs, kad: „ Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.
[...] [V]ertinant pagrindinių (fundamentalių) žmogaus teisių ribojimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti remiamasi būtent konstituciniu proporcingumo principu, kurį sudaro trys konstitucinėje jurisprudencijoje išskirti elementai – tinkamumo (naudojamos priemonės tikslui pasiekti turi būti tinkamos), būtinumo (naudojamos priemonės turi būti tokios, kurios mažiausiai ribotų asmens teises) ir proporcingumo stricto sensu (asmens teisės ir laisvės gali būti ribojamos ne didesniu mastu, nei būtina) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2010 m. balandžio 20 d. nutarimai).
Apie tai aiškiai pasisakoma ir kasacinės instancijos teismo suformuotoje praktikoje, nurodant, kad konstituciniai proporcingumo ir protingumo principai, taip pat baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės principas įgalina ginti visuomenę tik nuo socialiai pavojingų veikų “ [2] .
Baudžiamojo kodekso pakaitalu šiais klausimais negali būti ir Administracinių nusižengimų kodeksas, nes jį taikant galioja kaltumo prezumpcija – kaltinamasis pats įrodinėja savo nekaltumą, todėl išliktų ne tik perteklinis valstybės kišimasis į žodžio laisvės, kalbos ir jausmų sritį, tačiau jis, labai tikėtina, taptų dar intensyvesnis ir pavojingesnis laisvam piliečių bendravimui ir mąstymui. Todėl vadinamoji neapykantos kalba ir potencialiai daliai piliečių įžeidžiantis bendravimas su kitais piliečiais turi būti ne įstatyminio reglamentavimo, o etikos normų sritis. T. y., išskyrus kraštutinius atvejus, kai yra kurstomas susidorojimas ir kiti smurtiniai veiksmai, adekvati ir pakankama sankcija už įžeidžiančius pasisakymus turi būti visuomenės pasmerkimas, reputacijos nuosmukis ir prarasta pagarba, tačiau ne įstatymo numatytos bausmės.
Apibendrinant, BK 170 str. 1 ir 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas prokuratūros ir teismų praktikoje pasidarė selektyvaus taikymo, tokiu būdu esmingai paminant Įstatymų leidėjo valią, šiomis Baudžiamojo kodekso nuostatomis yra varžomos ir ribojamos esminės bei pamatinės demokratinės visuomenės teisės ir laisvės, t.y. žodžio laisvė bei saviraiškos laisvė, kartu taikant kraštutinę ir pačią griežčiausią teisinę atsakomybę – baudžiamąją atsakomybę, – nors analogiškų pasekmių galima pasiekti ir taikant švelnesnę teisinę atsakomybę (pvz. taikant administracinę ar civilinę atsakomybę).
įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Sinica. 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Baudžiamojo kodekso 170 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino.
Šiuo metu Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų.
teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu yra siekiama sustiprinti pamatines demokratinės visuomenės teises ir laisves, t. y. žodžio laisvę bei saviraiškos laisvę, skatinti Lietuvos gyventojus aktyviau dalyvauti diskusijose visuomenei ar valstybei reikšmingais klausimais. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
korupcijai: Įstatymo projektas turėtų teigiamą įtaką gerinant kriminogeninę situaciją, mažinant korupciją.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įtakos neturės. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja. 9.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kitų teisės aktų pakeitimo nereikės.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Kitų teisės aktų priimti nereikės.
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Įgyvendinant įstatymo nuostatas tikėtinas valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų sutaupymas.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta.
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Vytautas Sinica [1] Žr. pvz. EŽTT 2012-02-21 sprendimas byloje Tusalp prieš Turkiją. [2] Žr. pvz. LAT 2025-03-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-648/2025