Svarstytos dvi Teisės departamento pastabos dėl Statybos įstatymo pakeitimo projekto Nr. XVP-1411(2). Abiem pastaboms pritarta bendru sutarimu.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Pritarta abiem pastaboms bendru sutarimu.
Nuotaika: formalus — Ar galim bendro sutarimu pritarti abiem pastabom Teisės departamento? Ačiū. Pritarta.
#statybos įstatymas #teisės departamento pastabos
Automatinis įrašo transkriptas, apdorotas DI — ne oficialus protokolas. Citatos veda į tikslią įrašo vietą.
Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 2, 111 , 112 , 27, 51, 53 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO 2 PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 511
Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 38 dalį ir ją išdėstyti taip:
„38
. Pastato atnaujinimas (modernizavimas)
2. Papildyti 2 straipsnį 1111 dalimi: „1111
. Visai netaršus pastatas
3. Pakeisti 2 straipsnio 113 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 113 .
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Architektūros įstatyme, Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.“
111 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti111 straipsnio 2 dalį nauju 12 punktu : „12 ) organizuoja su pastatų energiniu naudingumu susijusių duomenų tvarkymą, jų analizę ir viešą prieinamumą; “.
2. Buvusį111 straipsnio 2 dalies 12 punktą laikyti 13 punktu.
112 straipsnio pakeitimas Pakeisti 112 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka statinio gyvavimo ciklą apibūdinantys duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami skaitmenine forma.“
1. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
) leidimas atnaujinti (modernizuoti) ypatingąjį ar neypatingąjį statinį, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas, išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus;“.
1 1 dalį 9 punktu : „ 9 ) atnaujinant (modernizuojant) ypatingąjį ar neypatingąjį statinį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus atvejus (kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas). “
1 . Papildyti 51 straipsnio 2 dalį 9 punktu : „ 9 ) krašto apsaugos tikslams skirtiems pastatams, išskyrus pastatus, kuriuose įrengtos gyvenamosios ir administracinės paskirties patalpos. “ 2 . Pakeisti 51 straipsnio 3 dalies 3 punkt ą ir jį išdėstyti taip : „3
) parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis. Pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu,
daugiabučių ir įvairių socialinių grupių paskirties pastatų gyvenamųjų patalpų energinio naudingumo sertifikatas – tokios pačios gyvenamosios patalpos tame pačiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu ; “.
3. Pakeisti 51 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4
) didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija. Šio punkto nuostatos taikomos ir pastatams, kurių didesnę kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesnę kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo patalpų ploto dalį sudaro viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties patalpos;“.
4. Papildyti
3 dalį
u: „5 ) didesniems kaip 3000 kvadratinių metrų naudingojo patalpų ploto gyvenamosios paskirties pastatams, nuo 2030 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 1500 kvadratinių metrų, nuo 2035 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo patalpų ploto gyvenamosios paskirties pastatams.
. Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji pastatai nuo 2028 m. sausio 1 d. turi būti visai netaršūs pastatai, o nuo 2030 m. sausio 1 d.
šis reikalavimas taikomas visiems statomiems naujiems pastatams. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems ir visai netaršiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Pastatų energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis Pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų informacine sistema.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas turi sumokėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčiai institucijai jos nustatytą įmoką, suderintą su Aplinkos ministerija, už pastato energinio naudingumo sertifikato patikrinimo procedūras kiekvieną kartą, kai šis sertifikatas teikiamas registruoti, taip pat įmoką už Pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų informacinės sistemos tvarkymą kiekvieną kartą, kai registruojamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Nustatytas įmokos dydis turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato aplinkos ministras.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. “
Įstatymo papildymas 511 straipsniu Papildyti Įstatymo dvyliktąjį skirsnį 511 straipsniu: „51
1Aplinkos ministro įgaliota institucija ar įstaiga steigia vieno langelio principu veikiančius centrus, kurie konsultuoja, teikia metodinę pagalbą visiems pastatų atnaujinimo (modernizavimo) procese dalyvaujantiems subjektams pastatų energinio naudingumo gerinimo klausimais, taip pat vykdo kitas aplinkos ministro nustatytas ir Direktyvos (ES) 2024/1275 18 straipsnyje nurodytas funkcijas.
2
. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų centrų teikiamų paslaugų sąrašą, veiklos organizavimo tvarką ir veiklos teritoriją nustato aplinkos ministras.“
Pakeisti 53 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip: „21
. Duomenis apie pastatus, jų naudojimą, techninę priežiūrą, naudojimo priežiūrą, pastatų bendrojo naudojimo objektus, šių objektų valdymą ir valdymo priežiūrą į Pastatų duomenų banko informacinę sistemą teikia pastatų techninę ir naudojimo priežiūrą atliekantys asmenys (Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigtų bendrijų pirmininkai ar daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys, savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų priežiūrą pagal statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus atliekantys ir šių pastatų naudotojų priimtų sprendimų ir pavedimų vykdymą užtikrinantys savivaldybių vykdomųjų institucijų ar jų teisės aktų nustatyta tvarka įgalioti asmenys, statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai, pastatų techniniai prižiūrėtojai, pastatų inžinerinių sistemų techninės priežiūros ir tikrinimo paslaugas teikiantys subjektai)
aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka. Pastatų duomenų banko informacinė sistema pasiekiama ir paslaugos teikiamos tik per TPS „Vartai“. Per TPS „Vartai“ Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje skelbiami bendrojo naudojimo objektų valdytojų duomenys: juridinio asmens pavadinimas, kodas, atstovo vardas, pavardė, telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas arba fizinio asmens vardas, pavardė, telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas.“
Pakeisti 53 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip: „21
. Duomenis apie pastatus, jų naudojimą, techninę priežiūrą, naudojimo priežiūrą, pastatų bendrojo naudojimo objektus, šių objektų valdymą ir valdymo priežiūrą į Pastatų duomenų banko informacinę sistemą teikia pastatų techninę ir naudojimo priežiūrą atliekantys asmenys (Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigtų bendrijų pirmininkai ar daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys, savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų priežiūrą pagal statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus atliekantys ir šių pastatų naudotojų priimtų sprendimų ir pavedimų vykdymą užtikrinantys savivaldybių vykdomųjų institucijų ar jų teisės aktų nustatyta tvarka įgalioti asmenys, statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai, kitų pastatų naudotojai, pastatų techniniai prižiūrėtojai, pastatų inžinerinių sistemų techninės priežiūros ir tikrinimo paslaugas teikiantys subjektai)
aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka. Pastatų duomenų banko informacinė sistema pasiekiama ir paslaugos teikiamos tik per TPS „Vartai“. Per TPS „Vartai“ Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje skelbiami bendrojo naudojimo objektų valdytojų duomenys: juridinio asmens pavadinimas, kodas, atstovo vardas, pavardė, telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas arba fizinio asmens vardas, pavardė, telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas.“
Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos statybos įstatymo2 priedas
1. 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB
dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo (aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje).
2. 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008 , nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 .
3. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES .
4. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61/ES
dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti.
5. 2024 m. sausio 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2024/370 , kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 papildoma nustatant gaminių, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, atitikties vertinimo procedūras ir tas procedūras atliekančių atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisykles.
6. 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1275 dėl pastatų energinio naudingumo.
7. 2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/3110 , kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (ES) 305/2011 . “.
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį ir 8 straipsnį, įsigalioja 2026 m. gegužės 29 d.
2. Šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.
3. Šio įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2028 m. lapkričio 1 d.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos ir aplinkos ministras iki 2026 m. gegužės 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
, 112
1 . Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys
, 112 , 27, 51, 53 straipsnių ir Įstatymo 2 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 511 straipsniu projektas (toliau – Įstatymo projektas), parengtas:
(ES) 2024/1275 dėl pastatų energinio naudingumo (toliau – Direktyva) nuostatas, kurios turi būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2026 m. gegužės 29 d.; -
siekiant sudaryti teisinį pagrindą Direktyvos reikalavimams įgyvendinti ir patikslinti pastatų energinio naudingumo bei pastatų atnaujinimo (modernizavimo) teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į tai, kad galiojančios SĮ nuostatos neužtikrina visų Direktyvoje nustatytų reikalavimų įgyvendinimo;
Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslas – pakeisti ir papildyti SĮ nuostatas, siekiant užtikrinti Direktyvos reikalavimų perkėlimą ir įgyvendinimą nacionalinėje teisėje.
Įstatymo projekto uždaviniai:
-
patikslinti atvejus, kai parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis privalomas pastato energinio naudingumo sertifikatas, nustatant, kad energinio naudingumo sertifikatas privalomas ir įvairių socialinių grupių paskirties pastatų gyvenamosioms patalpoms;
-
patikslinti Pastatų duomenų banko informacinės sistemos duomenų teikimo ir prieinamumo nuostatas;
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Aplinkos ministerija. Įstatymo p rojektą parengė Statybos politikos grupės (vadovė – Asta Rokickienė, tel. +370 695 67967, el. p. [email protected] ) patarėja – Vaidota Ludavičienė, tel. +370 695 10091, el. p. [email protected] .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu SĮ:
SĮ 2 straipsnyje įtvirtintos šiame įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžtys. Šio straipsnio 38 dalyje apibrėžtas pastato atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. Siekiant suderinti sąvokos apibrėžtį su Direktyvoje nustatytais reikalavimais ir užtikrinti aiškesnį jos taikymą, ji tikslinama detalizuojant pastato atnaujinimo (modernizavimo) apimtį, nurodant galimus finansavimo šaltinius ir nustatant, kad pastato atnaujinimas (modernizavimas) gali būti atliekamas vienu ar daugiau etapų, nekeičiant pačios sąvokos turinio.
SĮ 111 straipsnyje nustatyta, kad statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas Vyriausybės įgaliotos institucijos ar įstaigos funkcijų sąrašas, tačiau galiojančiame teisiniame reguliavime nėra atskirai nustatyta funkcija, susijusi su pastatų energinio naudingumo duomenų rinkimu, tvarkymu, analize, viešu prieinamumu.
SĮ 27 straipsnyje reglamentuojami statybą leidžiančio dokumento išdavimo atvejai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą statybą leidžiantis dokumentas privalomas ir atnaujinant (modernizuojant) statinius. Įstatymo projektu ši nuostata patikslinama.
SĮ 27 straipsnio 11 dalyje nustatyti atvejai, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau privaloma pranešti apie statybos pradžią, pateikiant šiame įstatyme nurodytus dokumentus. Šioje dalyje pateiktas tokių atvejų sąrašas. Įstatymo projekte jis papildomas nauju 9 punktu, nustatant, kad statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas ir tais atvejais, kai atnaujinamas (modernizuojamas) ypatingasis ar neypatingasis statinys, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus atvejus, kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas.
SĮ 51 straipsnyje nustatyti minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pastatų, kuriems minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai netaikomi, sąrašas. Įstatymo projekte siūloma šią dalį papildyti nauju 9 punktu, nustatant, kad minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai netaikomi krašto apsaugos tikslams skirtiems pastatams, išskyrus pastatus, kuriuose įrengtos gyvenamosios ir administracinės paskirties patalpos.
SĮ 51 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis statytojas (užsakovas) ar savininkas privalo pateikti galiojantį energinio naudingumo sertifikatą. Įstatymo projektu ši nuostata patikslinama, nustatant, kad daugiabučių ir įvairių socialinių grupių paskirties pastatų gyvenamųjų patalpų energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis kitos tokios pačios gyvenamosios patalpos tame pačiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu energinio naudingumo sertifikatu.
SĮ 51 straipsnio 3 dalies 4 punktas tikslinamas atsisakant perteklinio žodžio „vidaus“ sąvokoje „naudingojo patalpų ploto“, siekiant suderinti vartojamą terminiją su Statybos įstatyme vartojamomis sąvokomis.
SĮ 51 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai pastatams taikomas energinio naudingumo sertifikavimas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ši pareiga taikoma tam tikriems negyvenamosios paskirties pastatams. Įstatymo projektu ši dalis papildoma nauju 5 punktu, nustatant, kad energinio naudingumo sertifikavimas taikomas ir didesnio naudingojo patalpų ploto gyvenamosios paskirties pastatams, nustatant laipsniškai mažėjančius naudingojo patalpų ploto slenksčius nuo 2030 m. ir 2035 m.
SĮ 51 straipsnio 5 dalyje nustatomas pastatų energinio naudingumo sertifikatų galiojimas, minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ir jo priežiūros tvarka bei institucijų funkcijos. Šioje nuostatoje taip pat nustatyta, kad visi naujai statomi pastatai turi atitikti energijos beveik nevartojančių pastatų reikalavimus. Atsižvelgiant į Direktyvoje nustatytus energijos beveik nevartojantiems ir visai netaršiems pastatams taikomus reikalavimus, Įstatymo projektu ši nuostata patikslinama ir papildoma.
SĮ 53 straipsnio 21 dalyje
nustatyta, kad duomenys apie pastatus, jų naudojimą, techninę priežiūrą, naudojimo priežiūrą, pastatų bendrojo naudojimo objektus, šių objektų valdymą ir valdymo priežiūrą teikiami į Pastatų duomenų banko informacinę sistemą aplinkos ministro nustatyta tvarka. SĮ 2 priede nurodytas Europos Sąjungos teisės aktų, įgyvendinamų Statybos įstatymu, sąrašas. Šiuo metu jame nurodyta 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo. Kadangi ši direktyva pakeista 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1275 dėl pastatų energinio naudingumo, SĮ 2 priedas neatitinka aktualaus Europos Sąjungos teisės reguliavimo.4
. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma atnaujinti ir papildyti SĮ nuostatas, siekiant perkelti Direktyvos reikalavimus ir patikslinti pastatų energinio naudingumo bei pastatų atnaujinimo (modernizavimo) teisinį reguliavimą.
1. Įstatymo projektu patikslinamos SĮ 2 straipsnio nuostatos, susijusios su pastato atnaujinimo (modernizavimo) sąvoka. Patikslinama pastato atnaujinimo (modernizavimo) sąvoka, siejant ją su finansavimo šaltiniais, siekiant aiškiau atskirti pastato atnaujinimą (modernizavimą) nuo Statybos įstatyme nustatytų statybos rūšių ir nustatant, kad pastato atnaujinimas (modernizavimas) gali būti atliekamas vienu ar daugiau etapų.
Taip pat įtvirtinama visai netaršaus pastato sąvoka, nustatant naujiems pastatams taikomą energinio naudingumo standartą. Visai netaršaus pastato rodikliai ir jų apskaičiavimo metodika bus nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.
2. Įstatymo projektu papildomos SĮ 11¹ straipsnio nuostatos, nustatant, kad statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką įgyvendinanti Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga organizuoja su pastatų energiniu naudingumu susijusių duomenų tvarkymą, jų analizę ir viešą prieinamumą. Taip sudaromos prielaidos nuosekliam su pastatų energiniu naudingumu susijusių duomenų valdymui.3
. Įstatymo projektu patikslinama SĮ 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, nustatant, kad statybą leidžiantis dokumentas privalomas atnaujinant (modernizuojant) ypatingąjį ar neypatingąjį statinį, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas, išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus.
4. Įstatymo projektu papildoma SĮ 27 straipsnio 11 dalis nauju 9 punktu, nustatant, kad atnaujinant (modernizuojant) ypatingąjį ar neypatingąjį statinį, kai pagal SĮ 27 straipsnio 1 dalį statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, prieš pradedant statybos darbus privaloma pateikti pranešimą apie statybos pradžią.5
. Įstatymo projektu siūloma papildyti SĮ 51 straipsnio 2 dalį nauju 9 punktu, nustatant, kad minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi krašto apsaugos tikslams skirtiems pastatams, išskyrus pastatus, kuriuose įrengtos gyvenamosios ir administracinės paskirties patalpos.
6. Įstatymo projekte patikslinama SĮ 51 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, nustatant, kad daugiabučių ir įvairių socialinių grupių paskirties pastatų gyvenamųjų patalpų energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis kitos tokios pačios gyvenamosios patalpos tame pačiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu energinio naudingumo sertifikatu.7
. Įstatymo projekte SĮ 51 straipsnio 3 dalis papildoma nauju 5 punktu, nustatant, kad pastato energinio naudingumo sertifikavimas taikomas ir didesniems gyvenamosios paskirties pastatams, palaipsniui mažinant taikymo ribas nuo 2030 m. ir 2035 m. Šiuo pakeitimu nuosekliai plečiama pastatų, kuriems taikomas energinio naudingumo sertifikavimas, apimtis, atsižvelgiant į Direktyvoje nustatytą kryptį ir sudaromos prielaidos turėti tikslius duomenis apie gyvenamosios paskirties pastatų energinį naudingumą.8
. Įstatymo projekte patikslinama ir papildoma SĮ 51 straipsnio 5 dalis, nustatant statomiems naujiems pastatams taikomus energinio naudingumo reikalavimus. Nustatoma, kad valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji pastatai nuo 2028 m. sausio 1 d. turi būti visai netaršūs pastatai, o nuo 2030 m. sausio 1 d. šis reikalavimas taikomas visiems statomiems naujiems pastatams. Taip pat nustatoma, kad energijos beveik nevartojantiems ir visai netaršiems pastatams taikomus reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.9
. Įstatymo projektu SĮ papildomas nauju 511 straipsniu, kuriuo įtvirtinami pastatų energinio naudingumo gerinimo vieno langelio principu veikiančių centrų pagrindai. Nustatoma, kad vieno langelio principu veikiantys centrai teikia konsultacinę ir metodinę pagalbą pastatų atnaujinimo (modernizavimo) procese dalyvaujantiems subjektams. Taip pat nustatoma, kad šių centrų teikiamų paslaugų sąrašą, veiklos organizavimo tvarką ir veiklos teritoriją nustato aplinkos ministras.
Planuojama, kad vieno langelio principu veikiantys centrai bus organizuojami per Aplinkos projektų valdymo agentūrą, kuri jau šiuo metu administruoja daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir teikia konsultacinę pagalbą šioje srityje.10
. Įstatymo projektu patikslinama SĮ 53 straipsnio 21 dalis, siekiant įstatymo lygmeniu aiškiau nustatyti duomenų teikimo į Pastatų duomenų banko informacinę sistemą pareigos subjektus ir užtikrinti tinkamą bei nuolatinį duomenų teikimą į šią sistemą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 12, 24, 27, 28, 47, 53 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2994 9 straipsnio 6 dalį, pagal kurią nuo 2028 m. lapkričio 1 d. į Pastatų duomenų banko informacinę sistemą turi būti teikiami visų pastatų duomenys, siūloma papildyti SĮ 53 straipsnio 21 dalį, nustatant, kad reikalingus duomenis privalo teikti ir kiti pastatų naudotojai.11
. Įstatymo projekte taip pat patikslinamas SĮ 2 priedas, atnaujinant jame nurodomą Europos Sąjungos teisės aktą, įgyvendinamą Statybos įstatymu.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Dėl poveikio atitinkamai sričiai.
Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai patikslina ir papildo pastatų energinio naudingumo, atnaujinimo (modernizavimo) ir su tuo susijusių procedūrų teisinį reguliavimą, jį suderinant su Direktyvos reikalavimais. Siūlomos nuostatos sudaro aiškesnes sąlygas pastatų atnaujinimo procesų planavimui ir įgyvendinimui, nekeičiant galiojančios statybos veiklos tvarkos.
Dėl poveikio valstybės finansams . Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Vieno langelio principu veikiančių centrų veikla finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis. Bendra finansavimo suma 2026–2032 m. laikotarpiu – 14 991 459 Eur. Dėl poveikio viešojo valdymo sistemai .
Įstatymo projektu nustatoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga užtikrina su pastatų energiniu naudingumu susijusių duomenų tvarkymą, analizę ir viešą prieinamumą. Taip pat įtvirtinami vieno langelio principu veikiantys centrai, teikiantys konsultacinę ir metodinę pagalbą pastatų atnaujinimo (modernizavimo) procese dalyvaujantiems subjektams. Šios funkcijos jau vykdomos pagal galiojančius teisės aktus, todėl siūlomas teisinis reguliavimas nesukuria naujų institucijų, nedidina institucijų skaičiaus ir nekeičia viešojo valdymo sistemos struktūros.
Dėl poveikio ekonomikai.
Įstatymo projektas tiesioginio neigiamo poveikio ekonomikai neturės. Ilgalaikėje perspektyvoje sudaromos aiškesnės sąlygos pastatų atnaujinimo planavimui ir įgyvendinimui gali prisidėti prie efektyvesnių investicijų pastatų energinio naudingumo srityje. Dėl poveikio teisinei sistemai. Įstatymo projektu užtikrinamas nacionalinio teisinio reguliavimo suderinamumas su Europos Sąjungos teisės aktais, atnaujinant ir patikslinant galiojančias SĮ nuostatas.
Dėl poveikio socialinei aplinkai. Vieno langelio principu veikiančių centrų įtvirtinimas užtikrina geresnį informuotumą ir didesnį konsultacinės pagalbos prieinamumą pastatų atnaujinimo (modernizavimo) procesuose dalyvaujantiems subjektams, įskaitant gyventojus ir viešuosius subjektus. Dėl poveikio administracinei naštai.
Siūlomi pakeitimai ūkio subjektams nesukels papildomos administracinės naštos.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai iš esmės nekeičia verslo veiklos sąlygų. Jie tik patikslina galiojantį teisinį reguliavimą ir aiškiau apibrėžia pastatų atnaujinimo bei su tuo susijusias procedūras, todėl verslui sudaromos aiškesnės ir labiau nuspėjamos veiklos sąlygos.
8. Ar Įstatymų projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.9
. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymo projekto siūlomas nuostatas inkorporuoti į teisinę sistemą, kitų įstatymų keisti nereikia.
10. Ar Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.11 .
Ar Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti iki 2026 m. gegužės 28 d. reikės priimti ar pakeisti:1 ) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. D1-754 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“;2
) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą, kuriuo būtų nustatyta vieno langelio principu veikiančių centrų steigimo ir veiklos tvarka;.3 ) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakym ą Nr. D1-476 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatų patvirtinimo“.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis nenumatomas.
14. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
15
. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Pastatų energinis naudingumas, pastatų atnaujinimas (modernizavimas), visai netaršūs pastatai, energinio naudingumo sertifikavimas.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra .