Projektas
administracinių nusižengimų kodekso PAPILDYMO 112, 113, 1131
2026 m. d. Nr.
Papildyti Kodeksą 112 straipsniu: „112 straipsnis. Nesiėmimas priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems miškų ūkio paskirties žemės sklypų riboženkliams atkurti
1. Nesiėmimas priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems miškų ūkio paskirties žemės sklypų riboženkliams atkurti, užtraukia įspėjimą arba baudą miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkams nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų.“.
Papildyti Kodeksą 112 straipsniu: „ 113 straipsnis. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo valstybinio geodezinio punkto sunaikinimas arba sugadinimas 1 . Miškų ūkio paskirties žemės sklypo valstybinio geodezinio punkto sunaikinimas arba sugadinimas užtraukia įspėjimą arba baudą miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkams nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų. 2 .
Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų.“.
113 1 straipsniu Papildyti Kodeksą 1131 straipsniu: „113 1 straipsnis. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo r iboženklio pakeitimas Neteisėtas miškų ūkio paskirties žemės sklypo
riboženklio pastatymas, perdarymas, pašalinimas ar nukėlimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų.“.
Pakeisti 283 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „283 straipsnis. Miškų riboženklių, miškų ir žemės bei saugomų teritorijų kvartalinių stulpų ir ženklų, informacinių stendų, priešgaisrinių ir rekreacinių įrenginių gadinimas, naikinimas ar savavališkas perkėlimas Miškų riboženklių, miškų ir žemės bei saugomų teritorijų kvartalinių stulpų ir ženklų, informacinių stendų, priešgaisrinių ir rekreacinių įrenginių gadinimas, naikinimas ar savavališkas perkėlimas
užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.“
1. Pakeisti 589 straipsnio 43 punktą ir jį išdėstyti taip: „43 ) valstybinių miškų apsaugos pareigūnai – dėl šio kodekso 110, 112 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6,61 , 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 256 straipsnio 1 dalyje, 261, 270, 272, 274, 275, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, kai pažeidimai padaryti miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose valstybiniuose miškuose, 290 straipsnyje, 426 straipsnio 4 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“.2
. Pakeisti 589 straipsnio 67 punktą ir jį išdėstyti taip: „67 ) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – dėl šio kodekso 110, 113,1131 , 261straipsniuose, 333 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 350, 351, 352, 353, 354, 355, 356, 3561 , 3562 , 357, 3571 , 358, 361, 362, 363, 364, 3641 , 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“.
Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Angelė Jakavonytė
AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO ĮSTATYMO NR. VIII-1764 2 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XV-781 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR
1131
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Žemės sklypai projektuojami teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės valdos projektuose, ir šių sklypų ribos, atlikus jų kadastrinius matavimus, turi atitikti nurodytuose dokumentuose suprojektuotas žemės sklypų ribas. Tai privalo užtikrinti matininkai, kurie, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 11 straipsnio 7 dalyje, parengę nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje komplektuojamus dokumentus, pasirašydami juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus.
Pažymėtina, kad nėra tikslinga ir reikalinga visais atvejais ženklinti žemės sklypo ribas riboženkliais, nes jie dažnu atveju sunaikinami ar sugadinami dirbant su žemės ūkio technika (ypač plačiabare) žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, nes tokiuose sklypuose riboženkliai trukdo atlikti būtinus žemės ūkio darbus (pvz., dirvos įdirbimo, sėjos, sodinimo, pasėlių priežiūros ar derliaus nuėmimo darbus). Be to, didelių plotų žemės sklypų (pvz., kelio juostų, vandens telkinių ir kitais objektais užimtų žemės sklypų) ribų ženklinimas vietovėje yra sunkiai įgyvendinamas dėl didelio įtvirtinamų riboženklių kiekio, jų didelių kaštų ir laiko sąnaudų.
Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų ribos jau būna suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte, kuriais remiantis ir atliekami kadastriniai matavimai, taip pat į tai, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kurios yra stabilios ir nekintančios, 2026 m. kovo 26 d. Seime ir buvo priimtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2 ir
Nr. XV-781 (toliau
Tačiau 2026 m. gegužės 9 d. Europos geodezijos specialistai, susirinkę Europos geodezijos specialistų tarybos (CLGE) generalinėje asamblėjoje Tartu m. (Estijoje), priėmė Tartu deklaraciją pavadinimu „Riboženklių ateitis yra svarbi“. CLGE rekomenduoja išsaugoti fizinių riboženklių naudojimą kaip esminį nuosavybės apsaugos ir teisinio tikrumo atributą Europoje. Šioje deklaracijoje konstatuojama, kad nuosavybės ribos nėra abstrakčios skaitmeninės linijos, bet konkretūs susitarimai tarp žemės sklypų savininkų (kaimynų), kurie turi būti aiškiai ir patvariai pažymėti vietovėje. Fiziniai standartizuoti ženklai padaro šiuos susitarimus matomus ir suprantamus žemės sklypų savininkams, suinteresuotoms institucijoms bei trečiosioms šalims. Matomi riboženkliai padeda išvengti galimų ginčų, nes leidžia visoms suinteresuotoms šalims iš karto nustatyti savo teises be būtinybės kreiptis į šios srities specialistus, teismus ar naudotis, ypač vyresnio amžiaus asmenims, sudėtingomis skaitmeninėmis priemonėmis. Patirtis rodo, kad nesant riboženklių, neapibrėžtumas didėja, o ginčai tampa dažnesni ir brangesni. Todėl riboženklių reikšmės sumenkinimas (jų atsisakymas) kelia pavojų nuosavybės teisių sistemai, o ne ją gerina. Skaitmeninės priemonės ir geodeziniams matavimams atlikti naudojama
globalinės padėties nustatymo sistema (GPNS), deja, negali maksimaliai tiksliai ir patikimai pakeisti fizinių ženklų (standartizuotų riboženklių), nes padėties nustatymui įtakos turi techniniai apribojimai, atsitiktiniai ar galimi tyčiniai trukdžiai (ypač iš priešiškų Lietuvai šalių), besikeičiančios koordinačių sistemos ir aplinkos veiksniai. Be nuolatinių atskaitos taškų ant žemės neįmanoma patikrinti, ar skaitmeniniai duomenys vis dar tiksliai atspindi nustatytas žemės sklypų ribas. Todėl ši Europos geodezijos specialistų tarybos (CLGE) generalinė asamblėja pažymėjo, kad riboženkliai nėra netekę savo svarbos. Jie atlieka ilgalaikę teisinę ir techninę funkciją, užtikrinančią stabilumą ir pasitikėjimą tarp žemės sklypų savininkų (kaimynų). Todėl CLGE laiko žemės sklypų ribų žymėjimą standartizuotais riboženkliais patikrinta ir proporcinga nuosavybės teisių bei teisinio tikrumo garantija ir ragina Europos valstybes priimti teisės aktus, kurie gerintų jų kokybę, o ne atsisakyti jų.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus ir aplinkybes bei į tai, kad GPNS negali maksimaliai tiksliai ir patikimai pakeisti fizinių ženklų (standartizuotų riboženklių) miško žemės sklypų ribų nustatymuose (beje tam trukdo ir patys medžiai, ypač jų lajos), tikslinga būtų ir toliau naudoti standartizuotus riboženklius miškų paskirties žemės sklypų ribų nustatymui .
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Lietuvos Respublikos Seimo narė Angelė Jakavonytė.
teisiniai santykiai: Seime priimto Įstatymo Nr. XV-781 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto (įsigalioja
savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui nustatyti ir aplinkos ministro nustatyta tvarka parodyti ir (ar) riboženkliais paženklinti (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribas arba atstatyti anksčiau sunaikintus žemės sklypo riboženklius. Taip pat bus leidžiama atsisakyti žemės sklypo ribų ženklinimo riboženkliais , tačiau apie tai bus privaloma nurodyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, kuris yra neatsiejama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. bus panaikinta anksčiau galiojusi administracinė atsakomybė (baudos) už riboženklių nukėlimą ar sugadinimą.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XV-781 8 straipsnio 3 dalies
„1) <...Žemės sklypo savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinis gali atsisakyti žemės sklypo ribų ženklinimo riboženkliais , išskyrus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, nurodydamas tai žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte. >.“ .
Atsižvelgiant į siūlymą taikyti šią išimtį dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų ribų nustatymo naudojant standartizuotus riboženklius, taip pat siūloma grąžinti ir administracinės atsakomybės, galiojusios iki 2026 m. liepos 1 d., taikymą už pažeidimus.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai neturės įtakos korupcijai ar kriminogeninei situacijai.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai neturės.
dokumentams: Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamus Įstatymo projektus, reikės pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodeksą. 10.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymų įgyvendinimas papildomų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų nepareikalaus.
Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų negauta. 15.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „miškų ūkio paskirties žemės sklypas“, „riboženklis“.
Nėra