Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 31-1 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 31-2 straipsniu įstatymo projektas

Lietuva · XVP-1701 · 2026-06-26 · projektas

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Projekto tekstas · 2026-06-26
  2. Aiškinamasis raštas · 2026-06-26

Projekto tekstas

2026-06-26 · oficialus registras ↗

Projektas lietuvos respublikos sveikatos draudimo įstatymo nr. I-1343 311 straipsnio PAKEITIMO, įstatymo papildymo 312 straipsniu įstatymas 2026 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis.

31 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 311 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31

1 straipsnis.

Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą

1

) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);2 ) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui pašalinti įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimus;3

) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;4 ) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones;5

) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos – nutraukti sutartį arba jos dalį;6 ) šio Įstatymo 312 straipsnyje nustatyta tvarka skirti asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui piniginę baudą. 2 .

Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas sprendimas nutraukti sutartį arba jos dalį, jei neįvykdomas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, ir šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas sprendimas paskirti piniginę baudą negali būti priimami.

Jei mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą galima pašalinti nedelsiant, dalyvaujant asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos kitos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo pašalinti, dalyvaujant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, negalima nedelsiant, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas jo pašalinimo terminas – jis gali būti pratęstas vieną kartą.

Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija.3

. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 261 ir 262 straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos patikrinimo dienos. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą gavimo dienos.4

. Valstybinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytus sprendimus, nustato tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui 14 dienų terminą paaiškinimams pateikti.

5. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į patikrinimo rezultatų svarstymą, apie kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas buvo tinkamai informuoti, netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų.6

. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos pateikiami asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui.

7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo šių sprendimų, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą sprendimą skirti piniginę baudą, vykdymo.8

. Valstybinės ligonių kasos direktoriui priėmus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą sprendimą nutraukti sutartį ar jos dalį, nauja sutartis su ta pačia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistine ar kitu ūkio subjektu dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas sprendimas nutraukti sutartį ar jos dalį, gali būti sudaroma ne anksčiau kaip praėjus 2 metams nuo sprendimo nutraukti sutartį ar jos dalį priėmimo dienos.“

2 straipsnis. Įstatymo papildymas 312

straipsniu Papildyti Įstatymą 312 straipsniu: „31

2 straipsnis.

Piniginių baudų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir kitiems ūkio subjektams, sudariusiems sutartis su Valstybine ligonių kasa, skyrimas, jų sumokėjimas ir išieškojimas

1. Už teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, teikimą ir apmokėjimą, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymą, išdavimą ir apmokėjimą, pažeidimą:1

) dėl kurio buvo padaryta žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui skiriama nuo 20 iki 100 procentų padarytos žalos dydžio piniginė bauda;2 ) dėl kurio buvo pažeista paciento teisė gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą, asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui skiriama nuo 5 iki 15 kartų didesnio dydžio, nei neteisėtai iš paciento paimtas mokestis, piniginė bauda;3

) dėl kurio nebuvo padaryta žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ir nebuvo pažeista paciento teisė gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą, asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui skiriama nuo 2 iki 10 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė bauda.

2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui skiriamos piniginės baudos dydis apskaičiuojamas pagal šias taisykles:1 ) skiriamas už atitinkamo pažeidimo padarymą šio straipsnio 1 dalyje nustatytos piniginės baudos vidurkis, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus atvejus. Piniginės baudos vidurkis apskaičiuojamas sudedant baudos minimalų ir maksimalų dydžius ir gautą rezultatą padalijant pusiau;2

) nustačius, kad yra kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, skiriama už atitinkamo pažeidimo padarymą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta minimali piniginė bauda;3 ) nustačius, kad yra kelios atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra lengvinančių aplinkybių, skiriama už atitinkamo pažeidimo padarymą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali piniginė bauda;4 ) jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas padarė skirtinguose šio straipsnio 1 dalies punktuose nurodytus pažeidimus, skiriama bauda už tą pažeidimą, už kurį pagal šioje dalyje nustatytas taisykles apskaičiuota bauda yra didžiausia;5

) skiriama piniginė bauda negali viršyti 1/12 Valstybinės ligonių kasos atitinkamai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui praėjusiais kalendoriniais metais šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka sumokėtos sumos.

3. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:1 ) asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas pripažino teisės aktų pažeidimą;2 ) asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas bendradarbiavo su Valstybine ligonių kasa tiriant šį pažeidimą (sudarė sąlygas tinkamai Valstybinės ligonių kasos veiklai tiriant pažeidimą, pateikė jai prašomą informaciją, padėjo išaiškinti šį pažeidimą, jame dalyvavusius asmenis);3

) asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas savo noru pašalino įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimus ir (arba) atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, ir (arba) grąžino pacientui neteisėtai iš jo paimtą mokestį ir dėl to nebuvo priimti šio Įstatymo 311 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodyti sprendimai dėl poveikio priemonių, įpareigojančių asmens sveikatos priežiūros įstaigą, vaistinę ar kitą ūkio subjektą atlikti šiame punkte nurodytus veiksmus, taikymo;4 ) pažeidimas padarytas kitomis svarbiomis aplinkybėmis, kurias Valstybinė ligonių kasa pripažįsta lengvinančiomis aplinkybėmis.

4. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:1

) asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas nebendradarbiavo su Valstybine ligonių kasa tiriant pažeidimą ir neteikė jai prašomos informacijos;2 ) asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas nepašalino pažeidimo ir (arba) neatlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos, ir (arba) negrąžino pacientui neteisėtai iš jo paimto mokesčio ir dėl to buvo priimtas šio Įstatymo 311 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas sprendimas sustabdyti sutarties ar jos dalies vykdymą;3 ) asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas padarė skirtinguose šio straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodytus pažeidimus.5

. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas paskirtą piniginę baudą privalo sumokėti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimo skirti baudą priėmimo dienos, o apskundus sprendimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo atmesti skundą įsiteisėjimo dienos.6

. Gavus motyvuotą asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto prašymą, Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimu piniginės baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidėtas iki 6 mėnesių, jeigu nustatoma, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių.7

. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto nesumokėta piniginė bauda išieškoma į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimas dėl priverstinio baudos išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 1 metus nuo Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimo skirti baudą priėmimo dienos, o apskundus sprendimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jeigu baudos mokėjimas buvo atidėtas, šioje dalyje nustatytas terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas.“

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1

. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.

2. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius iki 2026 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.3 . Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto pažeidimai, padaryti iki 2026 m. spalio 31 d., nagrinėjami ir poveikio priemonės už juos taikomos pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2026 m. spalio 31 d.4

. Nustačius, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodyti pažeidimai yra tęstiniai ir jie toliau daromi po 2026 m. spalio 31 d., šio įstatymo 1 straipsniu išdėstytos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 311 straipsnio ir šio įstatymo 2 straipsniu papildyto Sveikatos draudimo įstatymo 312 straipsnio nuostatos taikomos skiriant poveikio priemones už tuos tęstinius pažeidimus, kuriuos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ir kiti ūkio subjektai padarė po 2026 m. spalio 31 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2026-06-26 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

sveikatos draudimo įstatymo nr. I-1343 311 straipsnio PAKEITIMO, įstatymo papildymo 312 straipsniu įstatymO

PROJEKTo

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo

projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 311 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 312 straipsniu įstatymo projekto (toliau – SDĮ projektas) rengimą paskatino nepakankamas ir neefektyvus dabartinis teisinis reglamentavimas, nustatantis poveikio priemones, kurias Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) gali taikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir kitiems ūkio subjektams, su kuriais VLK yra sudariusi sutartis dėl išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, už jų veikloje konstatuotus teisės aktų pažeidimus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 311 straipsnio 1 dalies 2

  • 4

punktais, VLK direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių Sveikatos draudimo įstatymo26 ,261 ir262 straipsniuose nurodytas sutartis su VLK, veiklos priežiūrą, turi teisę priimti šiuos sprendimus:

1) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui pašalinti įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimus;

2) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas PSDF biudžeto lėšas;

3) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – apdraustasis) neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus, ir (ar) medicinos pagalbos priemones, ir (ar) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai.

Pagal savo pobūdį nurodytos poveikio priemonės tik apsiriboja neteisėtų veiksmų padarinių pašalinimu (pažeidimo pašalinimu, žalos PSDF biudžetui atlyginimu ar neteisėtai iš apdraustojo paimto mokesčio grąžinimu apdraustajam), tačiau neatlieka nei baudinės, nei prevencinės funkcijų, t. y. nesukelia asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui jokių realių neigiamų padarinių ir neskatina šių įstaigų vengti pažeidimų darymo ateityje. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad jokia reali atsakomybė už teisės aktų pažeidimus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir kitiems ūkio subjektams, sudariusiems sutartis su VLK, nėra taikoma. Net ir tais atvejais, kai, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 311 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priimamas sprendimas nutraukti su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistine ar kitu ūkio subjektu sudarytą sutartį ar jos dalį dėl to, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas nepašalino nustatytų pažeidimų ir (ar) neatlygino PSDF biudžetui padarytos žalos, ir (ar) negrąžino apdraustajam neteisėtai iš jo paimto mokesčio, tokia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas iš karto gali kreiptis į VLK dėl naujos sutarties sudarymo.

Esamo teisinio reguliavimo ydingumą patvirtina aplinkybė, kad, atliekant kontrolės procedūras, kasmet nustatoma vis didesnė žala PSDF biudžetui – ši žala nustatoma atliekant didžiąją dalį kontrolės procedūrų :

1) 2024 metais kontrolės procedūrų ir supaprastinto neatitikčių vertinimo metu VLK nustatė 3,5 karto didesnę žalą PSDF biudžetui, nei buvo nustatyta 2023 metais – jei 2023 metais buvo nustatyta 635,6 tūkst. Eur žala, tai 2024 metais nustatyta žala jau siekė 2,25 mln. Eur. 2025 metais buvo nustatyta 1,5 mln. Eur žala;

2) VLK vykdomos stebėsenos metu 2024 metais išvengtos žalos PSDF biudžetui (realios žalos išvengta tik dėl to, kad VLK, vykdomos stebėsenos metu nustačiusi neatitiktis, pareikalavo, jog asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ir kiti ūkio subjektai patikslintų statistines korteles ar kitus duomenis privalomojo sveikatos draudimo informacinėje sistemoje SVEIDRA, ir su tuo susiję mokėjimai iš PSDF biudžeto nebuvo atlikti) dydis taip pat padidėjo daugiau kaip 2 kartus – 2023 metais buvo išvengta 3,07 mln. Eur žalos, o 2024 metais – 6,36 mln. Eur žalos. 2025 metais buvo išvengta 3,2 mln. Eur žalos;

3) 2024 metais VLK atliko 437 kontrolės procedūras (patikrinimus) ir net 327 atvejais (74,8 procento visų patikrinimų) buvo nustatyta žala PSDF biudžetui. 2025 metais VLK atliko 213 kontrolės procedūrų – 163 atvejais (76,5 procento visų patikrinimų) buvo nustatyta žala. Pažymėtina, kad 2025 metais sumažėjusį atliktų kontrolės procedūrų skaičių ir nustatytą mažesnę žalą PSDF biudžetui lėmė objektyvios aplinkybės – 2025 metais didesnis dėmesys buvo skirtas pacientų neteisėtų mokėjimų (priemokų) kontrolei (atitinkamai mažiau dėmesio buvo skirta kontroliuojant galimos žalos PSDF biudžetui padarymą): 2024 metais neteisėtų priemokų sumą sudarė 2,4 tūkst. Eur, o 2025 metais, šiai sričiai skyrus daugiau dėmesio, neteisėtų priemokų sumą sudarė 400 tūkst. Eur.

Taip pat pažymėtina, kad nuo 2025 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Sveikatos draudimo įstatymo 311

straipsnis, suteikiantis VLK direktoriui teisę taikyti pažeidimus padariusioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir kitiems ūkio subjektams šio straipsnio 1 dalyje nurodytas poveikio priemones, buvo atliktos 77 kontrolės procedūros (patikrinimai) – 55 atvejais (71,4 procento visų patikrinimų) buvo nustatyta žala PSDF biudžetui. Šios aplinkybės patvirtina, kad poveikio priemonės, kuriomis asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ir kiti ūkio subjektai tik įpareigojami grąžinti neteisėtai gautas lėšas, bet jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų nepatiria, neatgraso jų nuo pažeidimų darymo (įsigaliojus minėtiems Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimams nustatoma iš esmės tiek pat pažeidimų ir panašaus dydžio žala PSDF biudžetui, kokia buvo nustatoma ir galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui).

Realios asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atsakomybės nebuvimą akcentavo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba :

1) 2024 m. gegužės 6 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-4600 „Dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose ir kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo priežiūros teisinio reglamentavimo“ [1] ji pateikė kritines antikorupcines pastabas, kad: „dalis poveikio priemonių yra ne baudžiamojo pobūdžio, o skirtos atkurti iki pažeidimo buvusią situaciją“, „teisės aktai nenustato termino, po kiek laiko asmens sveikatos priežiūros įstaiga vėl galėtų kreiptis dėl naujos asmens sveikatos priežiūros teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis sutarties sudarymo“;

2) 2024 m. gruodžio 30 d. korupcijos rizikos analizės išvadoje „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorinių ligonių kasų vykdomos ūkio subjektų kontrolės procesų“ ji pateikė kritinę antikorupcinę pastabą, kad: „ Teisiniame reglamentavime įtvirtintos nepakankamai griežtos poveikio priemonės ir antikorupciniu požiūriu ydingas jų taikymas praktikoje sukelia korupcijos rizikas“ ;

„Situacija, kai ūkio subjektai nesulaukia jokių realių neigiamų

pasekmių yra itin žalinga antikorupciniu požiūriu, kadangi kaip minėta sukuria ūkio subjektams „nebaudžiamumo“ jausmą, egzistuoja tik pavieniai atvejai, kuomet ūkio subjektai sulaukia realių finansinių pasekmių, o esant pažeidimų pakartotinumui ir kitoms sunkinančioms aplinkybėms, sutarties su VLK nutraukimas, kaip poveikio priemonė, praktiškai neįmanomas.“ Atsižvelgiant į tai, „Siūloma keisti praktiką ūkio subjektų veiklos priežiūros ir kontrolės procese, ir ūkio subjektams skirti realias finansines sankcijas;

3) 2025 m. rugpjūčio 11 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-7275 „Dėl Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-518 ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-519“ [2]

pažymėta, kad projektais siūlomas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, nes „Projektais siūlomas teisinis reglamentavimas gali neatliepti Projektais siekiamų tikslų, kadangi pagal Projektus atsisakius kai kurių įstatymuose nustatytų nuostatų, tai nereikš draudimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms teikiant valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti papildomas paslaugas. Siekiant spręsti Projektų rengėjų nurodomą neteisėtų priemokų iš pacientų ėmimo klausimą, svarstytina, ar už įstatyme nustatyto reikalavimo (kad už valstybės laiduojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio) nesilaikymą šiuo metu teisės aktuose nustatytos poveikio priemonės yra pakankamai atgrasančios, taip pat svarstytina dėl kitų tikslinių priemonių numatymo galimybės.“

SDĮ projekto tikslas – griežtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atsakomybę ir įteisinti naujas poveikio priemones, kurios turėtų realų, juntamą ir atgrasantį poveikį (ekonomines sankcijas – pinigines baudas, draudimą tam tikrą laiką sudaryti naują sutartį, jeigu ankstesnė sutartis buvo nutraukta dėl teisės aktų pažeidimų), bei atsakomybės neišvengiamumą. Tikimasi, kad SDĮ projektu siūlomų priemonių visuma paskatins asmens sveikatos priežiūros įstaigas, vaistines ir kitus ūkio subjektus dėti maksimalias pastangas, kad jų vykdoma veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus, nebūtų daroma finansinė žala PSDF biudžetui ar pacientams,

kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų kokybiškos, būtų užtikrinta pacientų sauga ir teisėti interesai .

2. Įstatymo

projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo narė Orinta Leiputė.

3. Kaip šiuo metu

yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Sveikatos draudimo įstatymo 311 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VLK direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:

1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);

2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui pašalinti įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimus;

3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas PSDF biudžeto lėšas;

4) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus, ir (ar) medicinos pagalbos priemones, ir (ar) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;

5) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o, neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį.

Sveikatos draudimo įstatymas nenumato atgrasančių poveikio priemonių, kurios teisės aktų reikalavimų nesilaikančiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui sukeltų realias neigiamas pasekmes ir skatintų laikytis atitinkamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. įstatymas nenumato galimybės už padarytus pažeidimus paskirti ekonominę sankciją – piniginę baudą, taip pat nenumato draudimo sudaryti naują sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistine ar kitu ūkio subjektu, jeigu ankstesnė sutartis buvo nutraukta dėl padarytų teisės aktų pažeidimų.

4. Kokios siūlomos

naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

SDĮ projektu siūloma Sveikatos draudimo įstatymo 311 straipsnyje įtvirtinti naują poveikio priemonę

  • piniginę baudą, kuri VLK direktoriaus sprendimu būtų taikoma asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui už teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, teikimą, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymą ir išdavimą, pažeidimus. Piniginių baudų dydžiai, baudų skyrimo ir sumokėjimo tvarka detalizuojami Sveikatos draudimo įstatymo 312 straipsnyje:

1) už pažeidimą, dėl kurio buvo padaryta žala PSDF biudžetui, skiriama nuo 20 iki 100 procentų padarytos žalos dydžio piniginė bauda (vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, analogiško dydžio baudos skiriamos už žalos padarymą valstybės biudžetui ar socialinio draudimo biudžetui);

2) už pažeidimą, dėl kurio buvo pažeista paciento teisė gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą, skiriama nuo 5 iki 15 kartų didesnio dydžio, nei neteisėtai iš paciento paimtas mokestis, piniginė bauda;

3) už pažeidimą, dėl kurio nebuvo nepadaryta žala PSDF biudžetui ir nebuvo pažeista paciento teisė gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą, skiriama nuo 2 iki 10 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė bauda. Pažymėtina, kad SDĮ projektu už pažeidimą, kai pažeidžiama paciento teisė į valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą – neteisėtai iš paciento paimtas priemokas – nustatoma daug didesnio dydžio piniginė bauda, palyginti su padarytos žalos dydžiu, nei ta, kuri bus skiriama už žalos PSDF biudžetui padarymą. Didesnius baudų dydžius lemia šių pažeidimų specifika:

1) žala daroma socialiai ir finansiškai pažeidžiamam asmeniui – sergančiajam, t. y. naudojamasi tuo, kad sunkioje padėtyje esantis asmuo iš esmės neturi kito pasirinkimo, kaip kad sumokėti neteisėtai iš jo reikalaujamą mokestį (priemoką), nes priešingu atveju jis gali tiesiog negauti paslaugos;

2) itin griežtas reguliavimas, susijęs su papildomo mokesčio (priemokų) ėmimu iš pacientų – 2026 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies pakeitimai, nustatantys, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra visuose Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomuosiuose subjektuose turi būti teikiama nemokamai ir už šios priežiūros paslaugas negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio. Vienintelis atvejis, kai teikiant valstybės laiduojamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą iš paciento galės būti imamas mokestis – paciento rašytinis patvirtinimas, kad jis atsisako PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos priemonės, naudojamos teikiant paslaugą, ir pageidauja brangesnės priemonės. Šiuo atveju reguliavimas yra imperatyvus ir labai aiškus – gali būti pasirinktos ne bet kokios brangiau kainuojančios priemonės, bet tik tos, kurios įtrauktos į Vyriausybės patvirtintą priemonių, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami paciento lėšomis, tipų sąrašą. Kainų skirtumas turės būti sumokamas Vyriausybės nustatyta tvarka

[3] . Taigi, įsigaliojus minėtiems Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimams ir juos įgyvendinantiems poįstatyminiams teisės aktams, neteisėtai iš paciento paimtas mokestis (priemoka) visais atvejais reikš tyčinį pažeidimą, daromą naudojantis sergančiojo pažeidžiamumu – pažeidimą daranti asmens sveikatos priežiūros įstaiga žinos, kad daro neteisėtą veiksmą ir, siekdama ekonominės naudos sau, sąmoningai jį darys. Už šiuos pažeidimus turėtų būti taikoma itin griežta atsakomybė.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau minėtais teisės aktų pakeitimais buvo įteisintos pacientų priemokos už pacientų pasirinktas brangesnes priemones ir nustatyta kainų skirtumų sumokėjimo tvarka, SDĮ projektu tikslinamos Sveikatos draudimo įstatymo 311 straipsnio

1 dalies 4 punkto nuostatos išbraukiant dalį, kad VLK direktorius gali

įpareigoti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, vaistinę kitą ūkio subjektą grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones tik tais atvejais, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir

(arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai. Šie pakeitimai suteiks galimybę VLK direktoriui įpareigoti asmens sveikatos priežiūros įstaigą grąžinti apdraustajam dalį jo sumokėtos priemokos už jo pasirinktą brangesnę priemonę, jeigu įstaiga iš apdraustojo paėmė didesnę priemoką, nei numatyta Vyriausybės patvirtintame Priemonių, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami paciento lėšomis, kainų skirtumų apmokėjimo tvarkos apraše.

SDĮ projektu taip pat nustatomos piniginių baudų skyrimo taisyklės, atitinkančios esmines Mokesčių administravimo įstatymo 140 straipsnio nuostatas, kuriomis vadovaujantis skiriamos baudos už žalos valstybės biudžetui ir socialinio draudimo biudžetui padarymą:

  • 1) skiriamas už

atitinkamo pažeidimo padarymą nustatytos piniginės baudos vidurkis;

2) esant kelioms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir nesant sunkinančių aplinkybių, skiriama minimali už atitinkamą pažeidimą numatyta bauda (lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma: asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas pripažino teisės aktų pažeidimą; bendradarbiavo su VLK šio pažeidimo tyrimo metu (sudarė sąlygas tinkamai VLK veiklai tiriant pažeidimą, pateikė jai prašomą informaciją, padėjo išaiškinti šį pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis); savo noru pašalino įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų pažeidimus, ir (ar) atlygino PSDF biudžetui padarytą žalą, ir (ar) grąžino pacientui neteisėtai iš jo paimtą mokestį ir dėl to nebuvo priimti VLK direktoriaus sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo; pažeidimas padarytas kitomis svarbiomis aplinkybėmis, kurias VLK pripažįsta lengvinančiomis aplinkybėmis);

  • 3) esant

kelioms atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms ir nesant lengvinančių aplinkybių, skiriama maksimali už atitinkamą pažeidimą numatyta bauda (sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma: asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas nebendradarbiavo su VLK šio pažeidimo tyrimo metu ir neteikė jai prašomos informacijos; nepašalino pažeidimo ir (ar) neatlygino PSDF biudžetui padarytos žalos, ir (ar) negrąžino pacientui neteisėtai iš jo paimto mokesčio ir dėl to buvo priimtas VLK direktoriaus sprendimas sustabdyti sutarties ar jos dalies vykdymą; asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas padarė skirtinguose Sveikatos draudimo įstatymo 312

straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus pažeidimus (kontrolės procedūros metu nustatyti pažeidimai, kuriais padaryta finansinė žala tiek PSDF biudžetui, tiek pacientui);

4) jeigu nustatomi skirtingi

Sveikatos

draudimo įstatymo312 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai, skiriama piniginė bauda už tą pažeidimą, už kurį nustatyta tvarka apskaičiuota bauda yra didžiausia;

5) skiriama bauda negali viršyti 1/12 VLK atitinkamai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui praėjusiais kalendoriniais metais sumokėtos sumos, t. y. jeigu pagal Sveikatos draudimo įstatymo 312 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas apskaičiuota bauda bus didesnė nei 1/12 atitinkamai įstaigai praėjusiais metais sumokėtos sumos, įstaigai skiriama bauda atitiks 1/12 praėjusiais metais jai sumokėtos sumos (maksimali galimos skirti baudos viršutinė riba (baudos „lubos“) turėtų užtikrinti, kad paskirta bauda atliktų tiek baudinę, tiek prevencinę funkcijas, tačiau neturėtų lemiamos įtakos pažeidimą padariusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos stabilumui).

Vertinant, kokį realų finansinį poveikį SDĮ projektu siūlomos baudos turėtų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir kitiems ūkio subjektams, pažymėtina, kad nuo 2025 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Sveikatos draudimo įstatymo 311 straipsnis, suteikiantis VLK direktoriui teisę taikyti pažeidimus padariusioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir kitiems ūkio subjektams šio straipsnio 1 dalyje nurodytas poveikio priemones, 55 kontrolės procedūrų (patikrinimų) metu buvo nustatyta žala PSDF biudžetui.

Iš nurodyto skaičiaus 50 atvejų (90,9 procento visų patikrinimų, kurių metu buvo nustatyta žala PSDF biudžetui) asmens sveikatos priežiūros įstaigos PSDF biudžetui padarytą žalą atlygino savo noru greičiau nei per 30 kalendorinių dienų, tad VLK direktoriui nereikėjo taikyti Sveikatos draudimo įstatymo 311 straipsnio 1 dalyje nurodytų poveikio priemonių. Atsižvelgiant į šią nustatytų pažeidimų ir žalos atlyginimo statistiką, galima daryti prielaidą, kad absoliučioje daugumoje atvejų žalą PSDF biudžetui padariusioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ar kitiems ūkio subjektams būtų skiriama minimali piniginė bauda, atitinkanti 20 procentų PSDF biudžetui padarytos žalos dydį. Minėtų kontrolės procedūrų metu buvo nustatyta 938 tūkst.

Eur žala PSDF biudžetui, už šios žalos padarymą būtų paskirtos minimalios 20 procentų PSDF biudžetui padarytos žalos dydžio piniginės baudos – bendra jų suma būtų sudariusi maždaug 188 tūkst. Eur. Tikėtina, kad, priėmus SDĮ projektą, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ir kiti ūkio subjektai, žinodami, kad už teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir padarytą žalą jiems gali būti skiriama bauda, veiklą vykdys atsakingiau ir vengs daryti pažeidimus – tai turėtų lemti mažesnę, nei nurodyta, skiriamų baudų sumą.

VLK direktoriaus sprendimas paskirti piniginę baudą, kaip ir kiti Sveikatos draudimo įstatymo 311

straipsnio 1 dalyje nurodyti VLK direktoriaus sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo, turės būti įvykdytas (bauda sumokėta) per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Siekiant Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų, susijusių su piniginių baudų skyrimu, sisteminio suderinamumo su kitais teisės aktais, reguliuojančiais panašius teisinius santykius (baudų už mokesčių įstatymų ar vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus skyrimą, baudų sumokėjimą ir priverstinį išieškojimą), SDĮ projektu taip pat siūloma nustatyti, kad:

1) gavus asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto motyvuotą prašymą, VLK direktoriaus sprendimu piniginės baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidėtas iki 6 mėnesių, jeigu nustatoma, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių [4] ;

2) asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui apskundus VLK direktoriaus sprendimą skirti piniginę baudą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos [5] ;

3) asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui nesumokėjus piniginės baudos, ji būtų išieškoma priverstinai. Šiuo atveju VLK direktoriaus sprendimas dėl priverstinio baudos išieškojimo būtų laikomas vykdomuoju dokumentu, kuris būtų pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka [6] .

SDĮ projektu taip pat siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas neįvykdo Sveikatos draudimo įstatymo 311

straipsnio 1 dalyje nurodyto VLK direktoriaus sprendimo, įpareigojančio pašalinti nustatytą teisės aktų pažeidimą, atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą ar grąžinti pacientui neteisėtai iš jo paimtą mokestį, ir dėl to priimamas minėto straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas sprendimas nutraukti sutartį ar jos dalį, nauja sutartis su ta pačia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistine ar kitu ūkio subjektu dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas sprendimas nutraukti sutartį ar jos dalį, galėtų būti sudaroma ne anksčiau kaip praėjus 2 metams nuo sprendimo nutraukti sutartį ar jos dalį priėmimo dienos .

Pažymėtina, kad 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Sveikatos draudimo įstatymo 311 straipsnio nuostatos, suteikiančios teisę nutraukti sudarytą su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistine ar kitu ūkio subjektu sutartį, gali būti taikomos ne už jų veikloje nustatytus pažeidimus, bet už nustatytų pažeidimų nepašalinimą, žalos PSDF biudžetui neatlyginimą ar neteisėtai paimto mokesčio negrąžinimą pacientui (jei įstaiga padaryto pažeidimo nepašalina ar padarytos žalos neatlygina ne tik per VLK direktoriaus sprendime nustatytą 30 dienų terminą, bet ir per papildomą 30 dienų terminą, kuriam buvo sustabdytas sutarties ar jos dalies galiojimas, ir dėl to turi būti nutrauktas sutarties ar jos dalies galiojimas).

Taip pat pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos pagal savo pobūdį yra viešosios paslaugos, teikiamos visuomenės poreikiams patenkinti ir valstybei vykdant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje nustatytą pareigą laiduoti medicinos pagalbą ir paslaugą žmogui susirgus. Nuo laiku teikiamų tinkamų paslaugų tiesiogiai priklauso asmens sveikata ar net gyvybė, todėl viešasis interesas reikalauja, kad tokias paslaugas teiktų tik patikimi paslaugų teikėjai, griežtai besilaikantys teisės aktuose nustatytų atitinkamų paslaugų teikimo reikalavimų ir nedelsiant pašalinantys jų veikloje nustatytus pažeidimus (jei jie nustatomi).

Ši asmens sveikatos priežiūros paslaugų specifika lemia poreikį tam tikrą laiką riboti nepatikimų įstaigų, kurios ne tik nesilaiko teisės aktų, reguliuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, bet ir ilgą laiką (arba niekada) nepašalina nustatytų pažeidimų ir neatlygina padarytos žalos, galimybę sudaryti naujas sutartis dėl tokių paslaugų teikimo.

Paminėtina, kad teisinio reguliavimo turinio prasme panašūs, bet dar griežtesni ribojimai nustatyti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte – pagal šį įstatymą iš pirkimo pašalinamas tiekėjas, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija.

Taigi, SDĮ projektu siūlomas draudimas įstatyme nustatytą laiką sudaryti naują sutartį Lietuvos teisinėje sistemoje nebūtų naujovė. Siekiant, kad SDĮ nuostatos, griežtinančios asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atsakomybę už jų veikloje nustatytus pažeidimus, atitiktų teisinio reguliavimo srityje galiojančią taisyklę lex retro non agit (kad teisės aktas nebūtų taikomas teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo), SDĮ projekte numatyta, kad

asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto pažeidimai, padaryti iki

2026 m. spalio 31 d. (naujų Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų

įsigaliojimo), nagrinėjami ir poveikio priemonės už juos taikomos pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2026 m. spalio 31 d.

5. Numatomo

teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Galima priimto

įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Galima priimto

įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės, nes juo reguliuojamos ne asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiklos sąlygos, bet nustatomos poveikio priemonės, kuriomis būtų siekiama skatinti minėtas įstaigas ir įmones laikytis atitinkamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir atgrasyti jas nuo pažeidimų darymo. Akcentuotina, kad didesnė pažeidimų prevencija ir galimybė taikyti poveikio priemones, kurios būtų ne tik griežtesnės, nei yra šiuo metu, bet ir proporcingos padarytam pažeidimui, labiau atgrasys asmens sveikatos priežiūros įstaigas, vaistines ir kitus ūkio subjektus nuo pažeidimų darymo, o tai sudarys geresnes sąlygas sąžiningai konkurencijai ir sąžiningo verslo plėtrai.

8. Ar įstatymo

projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Kitų įstatymų priimti ar keisti nereikės.

10. Įstatymo

projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų. Įstatymo projektu naujos sąvokos neapibrėžiamos ir esamų sąvokų apibrėžtys nekeičiamos.11

. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

12. Įstatymui

įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.

Priėmus įstatymą reikės pakeisti Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, veiklos priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“.

13. Kiek

valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.

Tikėtina, kad dėl įstatymu nustatomų griežtesnių poveikio priemonių sumažės asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų daromų pažeidimų skaičius – tai atitinkamai lems mažėjantį PSDF biudžetui padaromos žalos dydį.

14. Įstatymo

projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų įstatymo projekto rengimo metu negauta.

15. Reikšminiai

žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai: sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių priežiūra, piniginė bauda. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra. [1] Prieiga internete

4-01-4600 Antikorupcinio vertinimo išvada dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose ir kitų asmens sveikat... [2] Prieiga internete 4-01-7275 Antikorupcinio vertinimo išvada dėl Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. X... [3] Priemonių tipų sąrašas ir kainų skirtumo apmokėjimo tvarka patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2026 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 177 „Dėl Priemonių, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami paciento lėšomis, tipų sąrašo ir Kainų skirtumų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [4] Galimybė atidėti baudos sumokėjimo terminą taip pat numatyta Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje. [5]

Analogiškos nuostatos įtvirtintos Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 dalyje, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje. [6] Tokia pati baudų išieškojimo tvarka nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 5 punkte, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje.