Projektas
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
) asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmenys, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, (toliau – trečiųjų šalių piliečiai), turintiems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka išduotą dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, trečiųjų šalių piliečiams, kurie turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 221 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju, asmenims, kuriems suteiktas perkeliamojo asmens statusas, ir asmenims, turintiems teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu;“.
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10 ) pasibaigia Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka bedarbiui išduoto dokumento, suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojimas, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 221 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus atvejus, kai bedarbis įgyja teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje;“.
301 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 301 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nustatyti visą darbo laiko normą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai nevertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba darbo patirtis, arba“.
2. Pakeisti 301 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą, kai vertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba darbo patirtis, arba“.
3. Pripažinti netekusiu galios 301 straipsnio 5 dalies 5 punktą.4
. Pakeisti 301 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 ) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal šio įstatymo 481 straipsnio 7 dalį, pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nustatyti visą darbo laiko normą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai yra išnaudota kvota ar kvotos dalis, nustatyta pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 571 straipsnį, arba“.
5. Pakeisti 301 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7
) šios dalies 3 ar 4 punkte nurodytus dokumentus, jeigu buvo nustatyta papildoma kvota ar kvotos dalis pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 571 straipsnio 4 dalį, taikoma siūlymo nustatyti papildomą kvotą ar kvotos dalį teikimo metu kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams.“
6. Pakeisti 301 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį, arba visi trečiosios šalies piliečio darbdaviai tuo atveju, kai su trečiosios šalies piliečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 12
dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus atvejus, kai su darbdaviu sudaryta investicijų sutartis Investicijų įstatymo 131 straipsnyje nustatyta tvarka ar stambaus projekto investicijų sutartis Investicijų įstatymo 157 straipsnyje nustatyta tvarka.“
1. Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį, nors jis nėra įrašytas į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, laikinojo darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nėra nustatyta visa darbo laiko norma, darbo Lietuvos Respublikoje metu mokamas mėnesinis darbo užmokestis, mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų dirbti – mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, trečiosios šalies piliečiui nesuteikia teisės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.“
2. Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) nemoka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 233 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 44 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte, 5 dalyje, 441 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio.“
Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Nuo 2020 m. iki 2024 m. užsieniečių dalis visų Lietuvos gyventojų skaičiuje padaugėjo 2 su puse karto – pasiekė 7,5% nuo visų gyventojų. Tuo tarpu Lietuvos valstybės užsieniečių integracijos pajėgumai išliko nepakitę. Ženkliai daugėjant užsieniečių, didėja įtampa tarp naujai atvykusių imigrantų ir vietos gyventojų, prastėja visuomenės nuomonė imigrantų atžvilgiu, kyla grėsmių nacionaliniam saugumui.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas leidžia leidimus laikinai gyventi pratęsti pakartotinai, nesiejant jų pratęsimo su valstybinės kalbos mokėjimu ar kitomis integracijos priemonėmis. Dėl to susidaro situacija, kai asmenys Lietuvoje gyvena daugelį metų, tačiau neturi teisinės pareigos įgyti net bazinių lietuvių kalbos žinių. Tokia praktika mažina paskatas integruotis į Lietuvos visuomenę ir ilgainiui gali sudaryti prielaidas formuotis uždaroms kalbinėms bei kultūrinėms bendruomenėms.
Vilniaus mieste šios tendencijos jau tampa juntamos kasdieniame gyvenime. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 76 proc. vilniečių mano, jog imigracija keltų mažiau problemų, jei kelerius metus Vilniuje gyvenantys imigrantai kasdienėse situacijose vartotų lietuvių kalbą, o
Lietuvoje ne ES piliečiai, norintys toliau gyventi šalyje, turėtų būti pasiekę bent bazinį lietuvių kalbos mokėjimo lygį.
2026 m. gegužės 1 d. Lietuvoje gyveno 218 tūkst. užsieniečių, iš jų 102 tūkst. – atvykę dirbti vidutinės ar žemesnės kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Didžioji dauguma naujųjų imigrantų (apie 80% naujai išduodamų leidimų laikinai gyventi) atvyksta dirbti tarptautinių krovinių transporto priemonių vairuotojais. Šie užsieniečiai faktiškai negyvena Lietuvoje, o jų atvykimo į Lietuvą tikslas – užsidirbti pinigų ir, sugrįžus į kilmės valstybę, investuoti į nuosavo būsto statybą, verslo pradėjimą ir tęsti orų gyvenimą savo šalyje, su savo šeima.
Įvertinus šias aplinkybes darosi akivaizdu, kad būtina keisti dabartinį darbo migracijos reglamentavimo modelį ir jį išskaidyti į dvi dalis – į darbo migracijos modelį, skirtą užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti, siekdami joje gyventi, dirbti ir integruotis, turint perspektyvą ateityje tapti nuolatiniais gyventojais, ir terminuoto darbo modelį, skirtą užsieniečiams, kurie neturi tikslo tapti nuolatiniais Lietuvos gyventojais, tačiau atvyksta laikinai, siekdami užsidirbti pinigų ir juos investuoti kilmės valstybėse ir grįžti ten kurti savo ateities gerovę.
Dabartinis leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu modelis skirtas užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti, integruotis, galimai ateityje pasikviesti atvykti šeimos narius ir tapti nuolatiniais Lietuvos gyventojais, dalyvauti vietos politikoje. Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis darbo imigrantų nesiekia tapti nuolatiniais Lietuvos gyventojais, Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyva yra parengtas modelis, skirtas darbo migrantams, kurių tikslas – laikinai atvykti užsidirbti į Lietuvos Respubliką, be tikslo tapti nuolatiniais gyventojais. Šis modelis suteikia galimybę užsieniečiams paprasčiau atvykti dirbti į Lietuvą iki 2 metų, o pasibaigus šiam laikotarpiui grįžti į kilmės valstybę. Tokiu būdu sukuriamas apykaitinės migracijos modelis, leidžiantis Lietuvos darbdaviams patenkinti laikiną darbo jėgos poreikį, užsieniečiams darbuotojams suteikiantis galimybę laikinai atvykti į Lietuvą užsidirbti ir pervesti uždarbį į kilmės valstybes, tuo prisidedant prie kilmės valstybės gerovės vystymo.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas, projektas) tikslas – užsieniečių žemesnės kvalifikacijos darbuotojų imigracijos į Lietuvos Respubliką reglamentavime nustatyti dviejų modelių – terminuoto darbo leidimo ir leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu – sistemą, juos atskiriant pagal darbuotojų atvykimo į Lietuvą trukmę ir poreikio integruotis Lietuvoje buvimą ar nebuvimą, taip pat stiprinti ilgesnį laiką Lietuvoje gyvenančių užsieniečių integraciją į Lietuvos visuomenę, juos įpareigojant įgyti bent bazinių lietuvių kalbos žinių.
Siūlomas apykaitinės migracijos (terminuoto darbo leidimų) modelis leis užtikrinti, kad atskiri Lietuvos ekonomikos sektoriai nesusidurs su darbo jėgos trūkumu, o užsieniečių augimo ilgesnėje perspektyvoje skaičius Lietuvos Respublikoje bus suvaldytas, siekiant išlaikyti dabartinę 7,5% visų Lietuvos gyventojų dalį, leidžiančią išvengti įtampų visuomenėje augimo.
Projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas, parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Nacionalinio saugumo grupė.
aptariami teisiniai santykiai
Šiuo metu užsieniečiai, norintys atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką, pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jeigu yra teisėtai Lietuvos Respublikoje – Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), jeigu yra užsienyje – per Išorės paslaugų teikėją Migracijos departamentui. Gavę leidimą laikinai gyventi, jie atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką pas darbdavį, kuris pateikė tarpininkavimo raštą dėl šio konkretaus užsieniečio. Po 2 metų, baigus galioti leidimui laikinai gyventi, užsieniečiai gali pakeisti leidimą laikinai gyventi ir tęsti gyvenimą ir darbą Lietuvoje dar
Lietuvoje, užsieniečiai įgyja teisę pasikviesti atvykti šeimos narius, o po 5 metų, išlaikę lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, užsieniečiai įgyja teisę tapti nuolatiniais Lietuvos gyventojais.
Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienais metais naujai atvykstančių užsieniečių skaičius reguliuojamas metine kvota, kurią nustato socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Visgi turimus leidimus norintys pasikeisti į naujus leidimus po 2 metų, jau nebepatenka į kvotą, ir ilgesniame laikotarpyje tai sąlygos užsieniečių skaičiaus augimą.
Įstatyme leidimo laikinai gyventi pratęsimo ar keitimo sąlygos nėra siejamos su užsieniečio pareiga mokėti lietuvių kalbą. Užsienio pilietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, gali pakartotinai keisti ar pratęsti leidimą laikinai gyventi, jeigu atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, tačiau teisės aktai nenustato bendros pareigos įrodyti bent bazinį valstybinės kalbos mokėjimą, nors užsienietis Lietuvoje gyvena jau ilgesnį laiką.
Nagrinėjant prašymą išduoti leidimą gyventi užsieniečiui, Migracijos departamentas kreipiasi išvadų į kompetentingas institucijas, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje nekeltų grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Valstybės saugumo departamentas, policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba šias išvadas privalo pateikti per 14 kalendorinių dienų nuo Migracijos departamento kreipimosi. Šis terminas gali būti pratęstas iki 28 kalendorinių dienų, bet tik dėl svarbių priežasčių. Tarnybos ne kartą yra atkreipusios dėmesį į tai, kad šie terminai yra per trumpi, kad, ypač išaugus atvykstančių užsieniečių apimtims, kyla rizikų, kad ne visi užsieniečiai bus tinkamai patikrinti, o tai gali sukelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.
laukiami teigiami rezultatai Siūloma nustatyti naują terminuoto darbo leidimų modelį, kuris veiks paraleliai su leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu modeliu. Naujasis modelis skirtas užsieniečiams, atvykstantiems užsidirbti į Lietuvą, bet neturintiems ketinimo integruotis Lietuvos Respublikoje ir tapti nuolatiniais gyventojais.
Terminuoto darbo leidimai būtų išduodami 2 metams. Dėl terminuoto darbo leidimo užsienietis turėtų kreiptis per Išorės paslaugų teikėją, į Migracijos departamentą. Būtų garantuojama, kad nuo prašymo užpildymo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) momento užsienietis vizitą į Išorės paslaugų teikėją gautų per 10 darbo dienų. Darbdavys, tarpininkaudamas dėl užsieniečio, atvykstančio dirbti pagal terminuoto darbo leidimą, neturėtų įrodyti, kad užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją ar darbo patirtį – būtų pasitikima darbdavio įvertinimu, kad konkretus užsienietis atitinka darbdavio keliamus reikalavimus.
Prašymas išduoti terminuoto darbo leidimą turėtų būti išnagrinėtas per 45 dienas (tuo tarpu prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu – per 90 dienų, jeigu kreipiamasi bendra tvarka, arba per 45 dienas, jeigu kreipiamasi skubos tvarka).
Bendrieji reikalavimai, taikomi užsieniečiui, norinčiam gauti terminuoto darbo leidimą, ir jį kviečiančiam darbdaviui, būtų tokie patys kaip užsieniečiui, norinčiam gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, ir jį kviečiančiam darbdaviui. Atitinkamai, leidimo panaikinimo pagrindai taip pat būtų analogiški, išskyrus 2 atvejus, kuriems esant būtų netikslinga naikinti terminuotus darbo leidimus dėl trumpos jų galiojimo trukmės (kitaip tariant, terminuoto darbo leidimai nustotų galioti savaime, be sudėtingų leidimų naikinimo procedūrų). Tie atvejai – tai kai nustatoma, jog darbdavys turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką arba yra nesumokėjęs baudų muitinei.
Galiojančiame įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) visiems leidimams laikinai gyventi, išduodamiems darbo pagrindu, nustatyta kvota – ne daugiau nei 1,4% nuo visų Lietuvos gyventojų, o konkretų kvotos dydį kasmet nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Kvota taikoma tik išduodamiems leidimams gyventi, o jau išduoti leidimai gyventi keičiami be jokių apribojimų.
Siūloma nustatyti, kad ši Įstatymo kvota būtų taikoma tiek išduodamiems leidimams laikinai gyventi darbo pagrindu, tiek naujiesiems terminuoto darbo leidimams. Kvotos paskirstymą dalimis šių dviejų rūšių leidimams ir metinį kvotos dydį siūloma pavesti nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Be to, siūloma grąžinti anksčiau Įstatyme buvusią nuostatą, leidžiančią kartą metuose pakoreguoti kvotos dydį.
Šiuo metu kvotos dydį metams nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, remdamasis Užimtumo tarnybos vertinimu. Užimtumo tarnyba remiasi jai prieinamais duomenimis, iš esmės – Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių ir registruotų laisvų darbo vietų skaičiumi. Vis dėlto visuotinai žinoma, kad dažnai darbdaviai neregistruoja darbo vietų Užimtumo tarnyboje, nes naudojasi privačių įdarbinimo tarnybų ir tarpininkų paslaugomis. Dalis gyventojų (darbo jėgos pasiūlos) neatsispindi Užimtumo tarnybos statistikoje ir todėl, kad teikia paslaugas pagal individualios veiklos pažymas ar kitokiomis formomis, nesudarydami darbo sutarčių.
Siekiant tiksliau įvertinti užsienio darbo jėgos poreikį, būtina analizuoti ir kitų ministerijų – visų pirma, Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo, sporto ir mokslo – duomenis. Be to, naudingų įžvalgų apie darbo jėgos poreikį sveikatos apsaugos, žemės ūkio sektoriuose galėtų turėti Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos, o Užsienio reikalų ministerija galėtų padėti įvertinti grįžtančių gyventi į Lietuvą Lietuvos Respublikos piliečių apimtis. Kad kvotos nustatyme galėtų dalyvauti didesnis ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų ratas, taip pat įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo 2026 m. balandžio 16 d.
rezoliucijoje „Dėl Lietuvos demografinės padėties ir žmogiškojo kapitalo plėtros“ išsakytas nuostatas, kad į migracijos (kaip sudėtinės demografijos politikos dalies) reguliavimą turėtų labiau įsitraukti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siūloma nustatyti, kad kvotą tvirtintų būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Tvirtindama kvotos dydį, Vyriausybė turėtų kartu nustatyti jos paskirstymą dalimis terminuoto darbo leidimams ir leidimams laikinai gyventi darbo pagrindu, įvertinusi prognozuojamos trūkstamos darbo jėgos pobūdį (ar ateinančiais metais labiau trūks žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, atvykstančių trumpam laikotarpiui (tokiu atveju jiems taikytinas terminuoto darbo leidimų modelis), ar labiau trūks vidutinės kvalifikacijos specialistų, kuriuos bus siekiama išlaikyti Lietuvoje ilgesnį laiką (tokiu atveju jiems taikytinas leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu modelis).
Įvertinus dabartinę užsieniečių darbuotojų struktūrą (didžioji atvykstančiųjų dalis – tolimųjų reisų vairuotojai), akivaizdu, kad didžioji kvotos dalis (apie 4/5 visos kvotos) turėtų būti skirta terminuoto darbo leidimams. Pasiūlyme siūloma nustatyti, kad Vyriausybė, tvirtindama kvotos dydį ateinantiems metams, ne mažiau nei 50% kvotos turėtų skirti terminuoto darbo leidimams.
Pasiūlymu nustatoma nauja kvotos tvirtinimo tvarka, todėl ypač pirmaisiais metais gali būti sunku rasti teisingą kompromisą tarp atskirų ministerijų pasiūlymų dėl kvotos dydžių ir nustatyti tokią kvotą, kuri atspindės realų visuomenės poreikį darbuotojams iš užsienio. Be to, dėl įvairių geopolitinių, nuo Lietuvos nepriklausančių pokyčių gali iš esmės pasikeisti ekonomikos situacija – gali ištikti neprognozuotai didesnė ekonomikos krizė (kai sumažėja poreikis kurti naujų darbo vietų) arba priešingai – ekonomika gali pradėti augti greičiau nei planuota. Kad Vyriausybė turėtų galimybę lanksčiai sureaguoti į kintančius darbo jėgos poreikį lemiančius veiksnius, siūloma nustatyti galimybę Vyriausybei, socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu, kartą metuose patikslinti nustatytos kvotos dydį.
Kvotos paskirtis – užtikrinti, kad į Lietuvą neatvyktų daugiau užsieniečių darbuotojų negu nustatytas jų poreikis. Kitaip tariant, siekiama valstybės lygiu reguliuoti atvykstančių užsieniečių darbuotojų apimtis. Vis dėlto Įstatyme nustatytos išimtys, leidžiančios nepaisyti nustatytų apimčių ir leisti atvykti didesniam užsieniečių darbuotojų skaičiui, viršijant metinę kvotą. Viena išimtis leidžia ypač lengvai apeiti kvotos ribojimą – tai darbdavio įsipareigojimas užsieniečiui mokėti 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio atlyginimą. Atėjus naujiems metams, darbdaviai gali vėl sumažinti darbuotojo atlyginimą, todėl tokia nuostata nei pasiekiama tikslo kelti darbuotojų atlyginimus, nei leidžiama griežčiau kontroliuoti atvykstančių užsienio darbuotojų apimtis.
Įvertinus tai, projekte siūloma šios nuostatos atsisakyti.
Pasibaigus apykaitinės migracijos leidimo galiojimui arba nutraukus darbo sutartį anksčiau laiko, užsienietis turėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos bent 6 mėnesiams. Kad užsienietis galėtų pakartotinai atvykti į Lietuvą iškart po 6 mėnesių, jam leidžiama prašymą išduoti naują terminuoto darbo leidimą pateikti anksčiau – praėjus 3 mėnesiams nuo išvykimo iš Lietuvos. Tokiu būdu, suėjus 6 mėnesių laikotarpiui, užsienietis jau gali iškart gauti terminuoto darbo leidimą ir atvykti į Lietuvą.
Projektu nedraudžiama užsieniečiui vėl atvykti į Lietuvą kitu pagrindu (pvz., gavus leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu), nelaukiant 6 mėnesių, tik nustatoma pareiga prašymą dėl naujo dokumento pateikti būnant užsienyje, per išorės paslaugų teikėją.
Pasibaigus terminuoto darbo leidimo galiojimui, išvykęs iš Lietuvos, po 6 mėnesių užsienietis gali vėl kreiptis dėl naujo terminuoto darbo leidimo išdavimo. Jeigu užsienietis pakartotinai siekia atvykti pas tą patį darbdavį, pas kurį jis dirbo turėdamas ankstesnį terminuoto darbo leidimą, prašymą išduoti terminuoto darbo leidimą jis gali pateikti ir būdamas teisėtai Lietuvos Respublikoje (Migracijos departamentui), o jo prašymas turėtų būti išnagrinėtas greičiau – per 30 kalendorinių dienų. Greitesnis prašymo nagrinėjimas įmanomas todėl, kad valstybės įstaigos apie pakartotinai atvykstantį užsienietį turės daugiau informacijos, tad jo ir to paties darbdavio patikrinimas iš valstybės įstaigų pareikalaus daug mažiau darbo nei tikrinant naujai atvykstantį užsienietį, apie kurį valstybės įstaigos neturi jokios informacijos.
Nors terminuoto darbo leidimai skirti laikinam atvykimui į Lietuvą, o leidimai laikinai gyventi – laikinam gyvenimui Lietuvoje, užsieniečiai, ne pirmą kartą gaunantys šiuos leidimus, iš pagarbos juos priimančiai šaliai, turėtų demonstruoti bent bazines lietuvių kalbos žinias. Todėl įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad užsieniečiai, kurie prašo terminuoto darbo leidimo, ir tai jiems būtų trečias dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje, išduotas per pastarųjų 10 metų laikotarpį, turėtų įrodyti, kad jie moka lietuvių kalbą bent A2 lygiu. Atitinkamai, užsieniečiai, kurie prašytų leidimo laikinai gyventi darbo, studijų ar ilgalaikio gyvenimo ES pagrindu, ir tai jiems būtų trečias dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje, išduotas per pastarųjų 10 metų laikotarpį, turėtų įrodyti lietuvių kalbos mokėjimą bent B1 lygiu.
Kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija ir Valstybės saugumo departamentas turėtų pakankamai laiko įvertinti, ar atvykstančių užsieniečių, kurie prašo leidimo gyventi ar terminuoto darbo leidimo, gyvenimas Lietuvoje nekels grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, ilginami šių institucijų išvadoms pateikti nustatyti terminai: bendrasis terminas ilginamas nuo 14 dienų iki 28 dienų, o, jeigu yra svarbių priežasčių pratęsti išvadų pateikimo terminą, šis terminas ilginamas nuo 28 dienų iki 56 dienų (tokiu atveju prašymo išduoti terminuotą darbo leidimą ar leidimą gyventi nagrinėjimą Migracijos departamentas gali sustabdyti mėnesiui, todėl prašymo nagrinėjimo terminas nepažeidžiamas).
Pailginus išvadų pateikimo terminą iki 28 kalendorinių dienų, minimalus techniškai įmanomas bendras prašymo išduoti leidimą terminas negali būti trumpesnis nei 1 mėnuo. Dėl šios priežasties įstatyme panaikinama galimybė taikyti skubos tvarką (kai prašymų nagrinėjimo terminai trumpinami per pusę) tiems leidimams gyventi, kurių prašymo nagrinėjimo terminas, prašymus nagrinėjant bendra tvarka, yra 1 mėnuo (nes skubos tvarka reikštų, kad prašymas turi būti išnagrinėtas per 15 kalendorinių dienų – o tai yra neįmanoma, nes išvadų pateikimo terminas nustatomas ilgesnis – 28 kalendorinės dienos).
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą, pirmaisiais mėnesiais Migracijos departamentas ir kitos terminuoto darbo leidimų išdavimo procese dalyvaujančios valstybės įstaigos gali patirti didesnį darbo krūvį, nes reikės baigti nagrinėti iki Įstatymo įsigaliojimo sena tvarka pateiktus užsieniečių prašymus ir naujai išnagrinėti, per trumpesnius terminus, prašymus dėl naujųjų terminuoto darbo leidimų. Tačiau šis neigiamas poveikis bus tik trumpalaikis, nes ilgainiui valstybės įstaigų darbo apimtys sumažės – joms teks nagrinėti daug mažiau prašymų leisti pakeisti darbdavį, mažiau prašymų pakeisti leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu. Tikėtina, kad dėl apribotos galimybės keisti darbdavius, tarp užsieniečių ir juos kviečiančių darbdavių užsimegs glaudesnis ryšys, atsiras daugiau abipusio lojalumo ir pasitikėjimo, todėl padaugės atvejų, kai užsieniečiai atvyks pakartotinai dirbti pas tuos pačius darbdavius
situacijai, korupcijai Numatoma, kad priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir turės teigiamos įtakos korupcijos apraiškų mažinimui. Įstatymo projektu nustatomas aiškus terminas – 10 darbo dienų – per kurį Migracijos departamentas privalės sudaryti galimybę užsieniečiui, užpildžiusiam MIGRIS prašymą išduoti terminuoto darbo leidimą, gauti vizitą į išorės paslaugų teikėją. Aiški, skaidri ir visiems vienoda procedūra padidins pasitikėjimą imigracijos į Lietuvos Respubliką procedūromis.
sąlygoms ir jo plėtrai
Priėmus įstatymo projektą, bus sudarytos galimybės trūkstamų darbuotojų iš užsienio atsikviesti į Lietuvą per trumpą ir prognozuojamą laikotarpį (apie 3 mėnesius). Tai padės Lietuvos darbdaviams geriau planuoti verslo plėtrą.
lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti dalį Įstatymą įgyvendinančių teisės aktų: leidimų laikinai gyventi išdavimo taisykles, neteisėtai esančių užsieniečių grąžinimo taisykles (vidaus reikalų ministro įsakymai), atitinkamus Migracijos departamento prie VRM direktoriaus įsakymus, taip pat patvirtinti terminuoto darbo leidimų taisykles. Reikės sukurti naują prašymo formą ir nagrinėjimo procedūrą Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), patvirtinti terminuoto darbo leidimo formą ir apie šį dokumentą notifikuoti Europos Komisijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti užsieniečių darbuotojų kvotą 2027 metams.
Kartu su įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 24, 301 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo ,
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo , Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kuriuose atnaujinamos ir patikslinamos susijusios nuorodos į įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir naujuosius terminuoto darbo leidimus.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. ES teisė nereglamentuoja užsieniečių darbuotojų (išskyrus sezoninius) atvykimo sąlygų, kai jų atvykimo tikslas - darbas pagal terminuoto darbo sutartis, siekiant įgyvendinti apykaitinės migracijos tikslus.
teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai
Įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus turės, iki įstatymo įsigaliojimo, priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras, Migracijos departamento prie VRM direktorius, socialinės apsaugos ir darbo ministras, Užimtumo tarnybos prie SADM direktorius (žr. šio Aiškinamojo rašto 9 p.). Šie teisės aktai turės būti priimti ne vėliau nei iki 2026 m. gruodžio 31 d.
valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) MIGRIS pakeitimai turės būti atlikti iš sistemos palaikymui skirtų lėšų.
vertinimai ir išvados
Rengiant įstatymo projektą, projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje. Įvertintos pastabos, gautos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Vilniaus miesto savivaldybės mero, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Valstybės saugumo departamento.
Projektas pristatytas ir aptartas Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje.
projektams įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis
„Terminuoto darbo leidimas“, „kvota“, „valstybinė
kalba“, „leidimas gyventi“.
pagrindiniai paaiškinimai Nėra.