P rojektas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 17¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTAS 2026 m. d. Nr. Vilnius
„17
1Technologinės ar rinkos rizikos, susijusios su inovatyvaus sprendimo kūrimu, išbandymu ar įsigijimu, materializavimasis savaime nelaikomas perkančiosios organizacijos netinkamu pareigų vykdymu, jeigu sprendimo priėmimo metu perkančioji organizacija veikė rūpestingai, atsižvelgdama į jai prieinamą informaciją, tinkamai apibrėžė pirkimo poreikį ir siekiamą rezultatą, įvertino pagrindines su pirkimu susijusias rizikas ir laikėsi šio įstatymo principų.
2
. Vertinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą perkančiosios organizacijos veikimą, atsižvelgiama į informaciją ir aplinkybes, kurios buvo prieinamos sprendimo priėmimo metu. Vien tai, kad inovatyvus sprendimas nepasiekė planuoto rezultato, savaime nėra pagrindas konstatuoti perkančiosios organizacijos netinkamą pareigų vykdymą.
3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kai nustatomas teisės aktų pažeidimas, interesų konfliktas, diskriminacija, konkurencijos iškraipymas, nepagrįstas tiekėjo privilegijavimas, neracionalus viešųjų lėšų naudojimas ar kitas netinkamas perkančiosios organizacijos veikimas, nesusijęs vien su technologinės ar rinkos rizikos materializavimusi.4
. Šis straipsnis neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos tinkamai vykdyti pirkimo sutartį ir kontroliuoti jos vykdymą.“
Papildyti 27 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3 ) kai pirkimu siekiama įsigyti inovatyvų sprendimą ir perkančiajai organizacijai nėra pakankamai žinoma, kokie technologiniai sprendimai galėtų atitikti jos poreikį, atlikti rinkos ir technologinių sprendimų analizę, pasitelkti nepriklausomus ekspertus arba organizuoti galimų sprendimų demonstravimą.“
Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
aiškinamasis raštas Dėl
projekto tikslai ir uždaviniai : Projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas inovatyviems viešiesiems pirkimams, kartu nemažinant viešųjų pirkimų skaidrumo, konkurencijos ir kontrolės reikalavimų – projektu sąmoningai nekuriama nauja inovatyvaus pirkimo procedūra, nenustatomos privalomos rizikos matricos, naujos ataskaitos ar privalomos rinkos konsultacijos. Galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ ) jau suteikia reikšmingas priemones: rinkos dalyvių ir ekspertų konsultacijas, techninių specifikacijų projektų skelbimą, funkcinių reikalavimų ir norimo rezultato naudojimą techninėse specifikacijose bei inovacijų partnerystę.
Problema, kurią siekiama spręsti, yra praktinis neapibrėžtumas dėl technologinės ir rinkos rizikos inovatyviuose pirkimuose. Inovatyvus sprendimas iš esmės skiriasi nuo įprasto pirkimo tuo, kad sprendimo priėmimo metu ne visada galima patikimai žinoti, ar naujas sprendimas realiomis sąlygomis pasieks visus planuotus rezultatus.
Todėl siūloma aiškiai atskirti teisėtą, rūpestingai prisiimtą technologinę riziką nuo netinkamo ar neteisėto perkančiosios organizacijos veikimo. Pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas viešajam sektoriui pagrįstai naudoti inovatyvius sprendimus ir nevertinti vien technologinės nesėkmės kaip savaiminio viešųjų pirkimų pažeidimo.
Uždaviniai:
1) įtvirtinti sprendimo priėmimo metu turėtos informacijos vertinimo principą;
2) nustatyti, kad vien inovatyvaus sprendimo nepasiektas planuotas rezultatas savaime nereiškia netinkamo pareigų vykdymo;
3) aiškiai išlaikyti atsakomybę už teisės aktų pažeidimus, interesų konfliktus, diskriminaciją, konkurencijos iškraipymą ir neracionalų lėšų naudojimą;
4) aiškiau įvardyti galimybę inovatyvaus pirkimo pasirengimo etape analizuoti rinkoje esančius technologinius sprendimus;
5) nedidinti administracinės naštos naujomis privalomomis procedūromis.
įgalioti atstovai) ir rengėjai : Įstatymo projektą parengė Seimo narys Arvydas Anušauskas.
teisiniai santykiai:
Galiojantis VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas leidžia perkančiajai organizacijai gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų ir rinkos dalyvių konsultacijas, o 2 punktas – iš anksto skelbti techninių specifikacijų projektus. VPT komentare nurodoma, kad rinkos konsultacijos ypač tikslingos, kai įsigyjamas sudėtingas objektas, perkančioji organizacija nežino rinkos ir jos galimybių arba nėra įsitikinusi, kas geriausiai patenkintų jos poreikius. Galiojantis VPĮ taip pat leidžia techninę specifikaciją grįsti norimu rezultatu ir funkciniais reikalavimais, o inovacijų partnerystėje yra numatytas etapinis inovacijos kūrimo ir vertinimo modelis.
Teikiamu projektu nesiekiama dubliuoti šių jau egzistuojančių priemonių. Siūlomi tik du koncentruoti pakeitimai. 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Nauju 17¹ straipsniu siūloma nustatyti, kad technologinės ar rinkos rizikos materializavimasis savaime nelaikomas netinkamu pareigų vykdymu, jeigu sprendimo priėmimo metu perkančioji organizacija veikė rūpestingai, atsižvelgė į jai prieinamą informaciją, tinkamai apibrėžė poreikį ir siekiamą rezultatą, įvertino pagrindines rizikas ir laikėsi VPĮ principų. Ši nuostata nėra atsakomybės imunitetas. Ji netaikoma teisės aktų pažeidimo, interesų konflikto, diskriminacijos, konkurencijos iškraipymo, tiekėjo privilegijavimo ar neracionalaus viešųjų lėšų naudojimo atvejais.
Rinkos ir technologinių sprendimų analizė
nėra pakankamai žinoma, kokie technologiniai sprendimai galėtų atitikti jos poreikį, ji gali atlikti rinkos ir technologinių sprendimų analizę, pasitelkti nepriklausomus ekspertus arba organizuoti sprendimų demonstravimą. Ši nuostata yra fakultatyvi. Ji nesukuria privalomos naujos procedūros.
Projektas būtų taikomas tais atvejais, kai institucijai reikia įsigyti inovatyvų sprendimą, tačiau iš anksto nėra aišku, kuri technologija geriausiai atitiks jos poreikius. Institucija galėtų išanalizuoti rinkos sprendimus, pasitelkti ekspertus ir nustatyti siekiamą rezultatą, o ne konkrečią technologiją. Jei vėliau pasirinktas sprendimas dėl anksčiau nenuspėtų aplinkybių nepasiektų visų planuotų rezultatų, vien tai savaime nebūtų laikoma pažeidimu, jeigu institucija sprendimą priėmė rūpestingai ir laikydamasi įstatymo. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Straipsnis netaikomas teisės aktų pažeidimams, interesų konfliktui, diskriminacijai, konkurencijos iškraipymui, tiekėjo privilegijavimui ir neracionaliam viešųjų lėšų naudojimui. Taigi technologinė rizika atskiriama nuo teisės pažeidimo rizikos.
korupcijai:
Projektu nesudaroma nauja galimybė riboti konkurenciją. 27 straipsnio pakeitimas taikomas pasirengimo pirkimui stadijoje ir turi būti vykdomas laikantis galiojančių skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir konkurencijos principų.
plėtrai: Projektu nesudaroma nauja galimybė riboti konkurenciją. 27 straipsnio pakeitimas taikomas pasirengimo pirkimui stadijoje ir turi būti vykdomas laikantis galiojančių skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir konkurencijos principų.
dokumentams: Neprieštarauja. 9.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Atitinka. 12.
Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nebūtina. VPT galėtų metodinėse gairėse paaiškinti 17¹ straipsnio taikymą, tačiau tai būtų metodinė, o ne privaloma procedūra.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Planuojama, kad Įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų.
išvados: Negauta. 15.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „viešieji pirkimai“, „viešasis sektorius“.
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narys Arvydas Anušauskas