Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS įstatymo
IX-2206
m. d. Nr.
1. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 22 punktu ir jį išdėstyti taip: Buvo nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką.
2. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 23 punktu ir jį išdėstyti taip: Per paskutinius dvejus metus du ir daugiau kartų padarė administracinius nusižengimus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimu, smurtu, neapykantos kurstymu, narkotinėmis medžiagomis ar neteisėtu ginklų laikymu.
3. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 24 punktu ir jį išdėstyti taip: Turi įsiteisėjusių ir ilgiau kaip 6 mėnesius nevykdomų administracinių baudų ar kitų valstybės naudai priteistų mokėjimų.
4. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 25 punktu ir jį išdėstyti taip:
Per paskutinius dvejus metus sistemingai nevykdė valstybės institucijų, teismų ar policijos reikalavimų.
5. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 26 punktu ir jį išdėstyti taip: Pakartotinai organizavo ar dalyvavo neteisėtoje migracijoje, nelegaliame darbe, dalyvavo mokslo ir studijų programose, neturėdamas tikslo mokytis, Lietuvos Respublikoje.6 . Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 27 punktu ir jį išdėstyti taip:
Viešai kurstė smurtą, tautinę, rasinę ar religinę neapykantą, organizavo nelegalius mitingus ar dalyvavo nelegalioje veikloje Lietuvos Respublikoje.
7. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 28 punktu ir jį išdėstyti taip: Turi ryšių su nusikalstamomis grupuotėmis, teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis.
Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Karolis Neimantas
RESPUBLIKOS įstatymo
IX-220635
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Teikiame įstatymo projektą, kuriuo siekiame papildyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnį, reglamentuojantį leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir keitimo pagrindus. Rengiamo projekto tikslas
Pastaraisiais metais Lietuvoje išlieka dideli užsieniečių imigracijos mastai. 2023 m. užsieniečiams buvo išduota arba pakeista 152 707 leidimai laikinai gyventi, iš jų daugiau kaip 79 tūkst. – darbo pagrindu. 2024 m. išduotų ir pakeistų leidimų skaičius siekė 146 956. Tuo pačiu metu išlieka didelis Lietuvoje gyvenančių ir darbo pagrindu leidimus turinčių užsieniečių skaičius – 2025 m. lapkričio 1 d. tokių asmenų buvo 98 840, o 2026 m. vasario 1 d. – jau 100 153.
ar pakeisti 8 271 leidimą laikinai gyventi, o 29 673 leidimai buvo panaikinti. Beveik 16 tūkst. panaikintų leidimų atvejų buvo susiję su darbo sutarties su užsieniečiu nutraukimu. Nors didžioji dalis panaikintų leidimų susiję su darbo santykių pabaiga, tačiau pažymima, kad tarp atsisakymo pagrindų yra ir atvejų, kai užsieniečio gyvenimas Lietuvoje galėjo grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Atsižvelgiant į didelį trečiųjų šalių piliečių skaičių, intensyvius darbo migracijos srautus, kintančią geopolitinę ir saugumo aplinką bei būtinybę užtikrinti teisėto užsieniečių buvimo ir jų integracijos kontrolę, tikslinga tobulinti migracijos valdymo ir kontrolės priemones. Projektu siekiama sudaryti prielaidas veiksmingiau valdyti užsieniečių migracijos procesus, užtikrinti valstybės nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos interesų apsaugą, atliepti Lietuvos darbo rinkos poreikius ir kartu sudaryti sąlygas teisėtai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių integracijai.
Trečiųjų šalių piliečių teisė gyventi Lietuvoje nėra absoliuti – leidimas gyventi suteikia teisę būti Lietuvos Respublikoje nustatytomis sąlygomis. Todėl valstybė turi teisę nustatyti tokias leidimų išdavimo ir pratęsimo sąlygas, kurios leistų tinkamai įvertinti galimą grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai. Griežtesnės sąlygos galėtų užtikrinti, kad leidimas gyventi nebūtų naudojamas tik kaip formalus pagrindas įsitvirtinti Lietuvoje, kai faktiškai nebeegzistuoja aplinkybė, dėl kurios leidimas buvo suteiktas. Taip pat tikslinga nustatyti griežtesnį reikalavimą, kad nebūtų toleruojamos tyčinės nusikalstamos veikos, vengiama administracinių nusižengimų, o jiems esant, laiku mokamos baudas, būtų klausoma kompetentingų valdžios institucijų nurodymų ir nedalyvaujama nelegalioje ar pavojingoje veikloje.
Leidimo gyventi suteikimas turėtų būti siejamas su realiu asmens gebėjimu laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų. Todėl reikia svarstyti griežtesnius reikalavimus asmenims, kurie pakartotinai pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus, pateikia melagingą informaciją, sistemingai pažeidinėja darbo ar migracijos teisės reikalavimus.
Lietuva yra ES išorės sienos valstybė ir NATO rytinio flango valstybė. Todėl migracijos kontrolė turi būti vertinama ne tik kaip administracinė procedūra, bet ir kaip nacionalinio saugumo priemonė. Tai patvirtina ir naujausia Lietuvos teismų praktika: 2026 m. LVAT pripažino teisėtu leidimo laikinai gyventi ribojimą asmeniui, turinčiam ir Rusijos Federacijos pilietybę, pabrėždamas objektyvaus pilietybės fakto reikšmę taikant nacionalinio saugumo priemones.
Būtina paminėti ir Švedijos pavyzdį, kuri stipriai sugriežtino leidimo gyventi išdavimo ir pratęsimo taisykles, įtvirtindama „good conduct“ („gero elgesio“) principą. Švedijos migracijos institucijai suteikiamos plačios teisės stebėti ir vertinti piliečių gerą elgesį. Norint integruotis ir gauti leidimą gyventi Švedijoje svarbu ne tik laikytis teisės aktų reikalavimų, bet ir sąžiningai deklaruoti reikiamą informaciją, vykdyti finansines prievoles, paklusti valdžios sprendimams ar reikalavimams, neturėti skolų. Vertinamas elgesys, kuris ne visada yra nusikalstamas, tačiau rodo tendenciją nepaklusti taisyklėms ar vilkinti baudų mokėjimą.
P
astaraisiais metais Lietuvoje reikšmingai išaugo trečiųjų šalių piliečių imigracijos mastai, ypač darbo migracijos srityje. Didėjant Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiui, kyla poreikis užtikrinti, kad migracijos procesai būtų valdomi atsižvelgiant ne tik į trumpalaikius darbo rinkos poreikius, bet ir į ilgalaikius valstybės nacionalinio saugumo, socialinės sanglaudos, viešosios tvarkos, demografinės raidos ir visuomenės integracijos interesus. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme įtvirtinta, kad valstybė saugo lietuvių tautos kultūrinį tapatumą ir kalbą, taip pat siekia užtikrinti tvarią socialinę ir ekonominę raidą, visuomenės saugumą ir mažinti visuomenės poliarizaciją. Kartu nacionalinio saugumo politika grindžiama atviros ir demokratinės pilietinės visuomenės principais. Atsižvelgiant į tai, migracijos politika turi būti formuojama taip, kad imigracijos mastai ir struktūra būtų suderinami su Lietuvos valstybės ir visuomenės ilgalaikiais interesais. Todėl tikslinga tobulinti leidimų gyventi išdavimo sąlygas, užtikrinant, kad sprendimai dėl užsieniečių atvykimo ir gyvenimo Lietuvoje būtų priimami kompleksiškai vertinant valstybės saugumo, darbo rinkos, viešosios tvarkos, socialinės sanglaudos ir integracijos aspektus.
Ir svarbiausia, integracijos procesas turi būti pagrįstas pagarba šaliai, į kurią atvykstama, bei jos teisinei sistemai, todėl siekdami visų šių tikslų, projektu siūlome įtvirtinti papildomas nuostatas, kad leidimai gyventi nebūti išduoti ar pratęsti, jei užsienietis:
veiką.
du ir daugiau kartų padarė administracinius nusižengimus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimu, smurtu, neapykantos kurstymu, narkotinėmis medžiagomis ar neteisėtu ginklų laikymu.
mėnesius nevykdomų administracinių baudų ar kitų valstybės naudai priteistų mokėjimų.
sistemingai nevykdė valstybės institucijų, teismų ar policijos reikalavimų. 5.
Pakartotinai organizavo ar dalyvavo neteisėtoje migracijoje, nelegaliame darbe, dalyvavo mokslo ir studijų programose, neturėdamas tikslo mokytis, Lietuvos Respublikoje.
religinę neapykantą, organizavo nelegalius mitingus ar dalyvavo nelegalioje veikloje Lietuvos Respublikoje.
grupuotėmis, teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis.
Leidimų gyventi išdavimo sąlygų griežtinimas šiuo aspektu neturėtų būti suprantamas kaip siekis riboti asmenų atvykimą dėl jų tautybės ar kilmės. Jo paskirtis – užtikrinti tvarią ir valstybės ilgalaikius interesus atitinkančią migracijos politiką, kurioje imigracijos mastas ir pobūdis būtų suderinami su valstybės gebėjimu užtikrinti atvykstančių asmenų integraciją, teisės aktų laikymąsi, socialinę sanglaudą ir visuomenės darną.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Karolis Neimantas.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio1
dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant leidimas gyventi negali būti išduodamas ar pratęsiamas: grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, suklastoti dokumentai, piktnaudžiavimas migracijos departamento procedūromis, nepakankamos lėšos ir pajamos, sveikatos draudimo nebuvimas, neatitikimas konkretaus leidimo gyventi pagrindui nustatytų sąlygų (darbo, studijų, šeimos sujungimo). Taip pat nustatyti specialūs reikalavimai darbdaviui, priimančiajai įmonei.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Projektu siūlome įtvirtinti papildomas nuostatas, kad leidimai gyventi nebūti išduodami ar pratęsiami jei užsienietis:
nusikalstamą veiką. 2)
Per paskutinius dvejus metus du ir daugiau kartų padarė administracinius nusižengimus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimu, smurtu, neapykantos kurstymu, narkotinėmis medžiagomis ar neteisėtu ginklų laikymu.
mėnesius nevykdomų administracinių baudų ar kitų valstybės naudai priteistų mokėjimų.
sistemingai nevykdė valstybės institucijų, teismų ar policijos reikalavimų.
neteisėtoje migracijoje, nelegaliame darbe, dalyvavo mokslo ir studijų programose, neturėdamas tikslo mokytis, Lietuvos Respublikoje.
religinę neapykantą, organizavo nelegalius mitingus ar dalyvavo nelegalioje veikloje Lietuvos Respublikoje. 7)
Turi ryšių su nusikalstamomis grupuotėmis, teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Verslo sąlygų nepablogins ir jo plėtrai netrukdys, verslai vykdantys teisėtą veiklą ir toliau galės pritraukti trečiųjų šalių piliečius.
įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Siūlomu teisės akto projektu reikėtų papildyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties
į. 10.
Ar įstatymo projektas priimtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų nėra, jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei atitinka Europos Sąjungos dokumentus.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertiniai ir išvados: Nėra.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Imigracija“, „Leidimų išdavimas“.
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: N ėra Teikia Seimo narys Parašas Karolis Neimantas