Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt Lyginamasis variantas
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2026 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Papildyti 14 straipsnį 1¹ dalimi:
“1¹. Lietuvos šaulių sąjungai panaudos pagrindais gali būti perduodamas ir
centralizuotai valdyti perduotas valstybės nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatytomis sąlygomis.” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektų rengimą paskatino iš esmės pasikeitusi regiono saugumo aplinka, Rusijos Federacijos tęsiama karinė agresija prieš Ukrainą ir Lietuvos pasirinktas visuotinės gynybos modelis, dėl kurių būtina nuosekliai stiprinti visuomenės pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Lietuvos šaulių sąjunga įstatyme apibrėžiama kaip valstybės remiama nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą padedanti užtikrinti savanoriška sukarinta organizacija. Jai pavesta rengti šaulius ginkluotai valstybės gynybai ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, o karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos metu – dalyvauti valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime. Nacionalinė darbotvarkė „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ ir jos 2026–2030 metų įgyvendinimo planas numato toliau plėtoti piliečių pasirengimą, o Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad praktinio piliečių įsitraukimo į pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui sąlygos dar nėra pakankamos. Šiems uždaviniams vykdyti reikalinga teritoriniu principu prieinama infrastruktūra – patalpos mokymui, susirinkimams, veiklos planavimui, inventoriui saugoti ir kitoms įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti. Galimybė terminuotai panaudos pagrindais perduoti Lietuvos šaulių sąjungai valstybės funkcijoms nereikalingą centralizuotai valdomą nekilnojamąjį turtą leistų racionaliau naudoti jau turimą valstybės turtą ir mažintų papildomų biudžeto asignavimų patalpų nuomai ar įsigijimui poreikį.
Projektų tikslas – sudaryti aiškų teisinį pagrindą tokiam turtui perduoti, kartu užtikrinant, kad nebūtų perduodamas valstybės funkcijoms reikalingas, parduoti numatytas ar patvirtintame atnaujinimo projekte naudojamas turtas, o perduotos patalpos būtų naudojamos tik įstatyme nustatytiems Lietuvos šaulių sąjungos uždaviniams. 2. Projektų iniciatoriai ir rengėjai Projektų iniciatoriai ir teikėjai - Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Jurgis Razma. Projektų rengėjas advokatas Dainius Urbonas. 3. Dabartinis teisinis reguliavimas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punktas leidžia perduoti turtą panaudos pagrindais kitiems subjektams, kai tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos specialiuose įstatymuose, tarp jų Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme. Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 58 straipsnio 3 dalis numato valstybės turto perdavimą Lietuvos šaulių sąjungai panaudos pagrindais jos 8 straipsnyje nustatytiems uždaviniams. Tačiau bendrojo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies įžanginė nuostata iš panaudos pašalina centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą. Ši normų sąveika nėra vienareikšmė ir sudaro prielaidas atsisakyti perduoti Turto banko valdomas patalpas vien dėl jų centralizuoto valdymo statuso. Pažymėtina, kad iki 2019 m. spalio 1 d. Turto banko, kaip centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas Lietuvos šaulių sąjungai buvo perduodamas panaudos pagrindais. Antai Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr.
sąjungai pagal panaudos sutartį 10 metų buvo perduotas Turto banko patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas Šiauliuose, J. Basanavičiaus g. 106. Išimtis dėl centralizuotai valdyti perduoto1 valstybės nekilnojamojo turto į 14 straipsnio 1 dalį įrašyta 2019 m. liepos 25 d. įstatymu Nr. XIII-2398, įsigaliojusiu 2019 m. spalio 1 d. Tuo pačiu įstatymu Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas įrašytas į specialiųjų įstatymų, pagal kuriuos turtas perduodamas panaudos pagrindais, sąrašą. Taigi įstatymų leidėjas Lietuvos šaulių sąjungos galimybę gauti valstybės turtą panaudos pagrindais išsaugojo, tačiau centralizuotai valdomo turto išimtis ją faktiškai susiaurino. Kitų turto valdytojų valdomas valstybės turtas Lietuvos šaulių sąjungai panaudos pagrindais perduodamas be kliūčių (pvz., Vyriausybės 2019 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 297 perduotos Lietuvos kariuomenės patikėjimo teise valdomos patalpos Šilalėje, o 2024 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 869 – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas). Todėl projektais siekiama ne sukurti naują privilegiją, o atkurti iki 2019 m. veikusią galimybę, papildomai nustatant jos taikymo saugiklius. 4. Siūlomas teisinis reguliavimas ir laukiami rezultatai Pirmuoju projektu siūloma bendrojo įstatymo 14 straipsnį papildyti nauja 1¹ dalimi, nustatančia siaurą išimtį: centralizuotai valdyti perduotas valstybės nekilnojamasis turtas galėtų būti perduodamas Lietuvos šaulių sąjungai Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatytomis sąlygomis. Antruoju projektu siūloma nustatyti materialias apsaugas: turtas turi būti nereikalingas valstybės funkcijoms, neįtrauktas į parduodamo turto sąrašą ir nenumatytas patvirtintame atnaujinimo projekte, Lietuvos šaulių sąjunga turi pagrįsti konkretų poreikį, plotą ir terminą, o perdavimas – atitikti konkurencijos ir valstybės pagalbos reikalavimus.
Sprendimas turėtų būti motyvuotas ir viešas. Laukiamas rezultatas – Turto bankas turėtų aiškų įgaliojimą svarstyti prašymus, tačiau išsaugotų teisę jų netenkinti dėl objektyvių turto valdymo priežasčių. Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 58 straipsnio 3¹ dalies 1–3 punktuose nustatytos sąlygos įgyvendina Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principus: turtas perduodamas tik tada, kai jis nereikalingas valstybės funkcijoms, nenumatytas parduoti ar naudoti atnaujinimo projekte, o Lietuvos šaulių sąjunga pagrindžia konkretų poreikį, plotą ir terminą. Todėl atskira sąlyga dėl šių principų laikymosi įstatyme nenustatoma. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai ir galimos neigiamos pasekmės Teigiamas poveikis – geresnės sąlygos Lietuvos šaulių sąjungai vykdyti pilietinio pasipriešinimo, visuomenės rengimo valstybės gynybai ir kitus įstatyme nustatytus uždavinius, taip pat aiškesnis ir skaidresnis sprendimų priėmimas. Galima neigiama pasekmė – sumažėjusios potencialios valstybės pajamos iš konkretaus objekto nuomos ar pardavimo ir turto rezervavimas ilgesniam laikui. Ši rizika ribojama tuo, kad neatsiranda pareiga perduoti turtą, neperduodamas valstybės funkcijoms, pardavimui ar atnaujinimui reikalingas turtas, o panaudos gavėjas apmoka išlaikymą ir remontą pagal bendrąsias taisykles. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai Projektai tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Diskrecinis neatlygintino valstybės turto perdavimas gali kelti neskaidraus pasirinkimo riziką.
Ji mažinama nustatant baigtinius vertinimo kriterijus, pareigą motyvuoti sprendimą ir jį paskelbti. Antikorupcinio vertinimo poreikis turi būti patikrintas pagal Korupcijos prevencijos įstatyme nustatytus kriterijus prieš teikiant projektus. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai2 Tiesioginio neigiamo poveikio verslo sąlygoms ir plėtrai nenumatoma. Prieš kiekvieną perdavimą Vyriausybės nustatyta tvarka turės būti įvertintas poveikis konkurencijai ir atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams. LŠS negalės perduoto turto išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. 8. Atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektai atitinka Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ tikslą stiprinti piliečių atsparumą, pilietinę valią ir pasirengimą ginkluotam bei neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, taip pat prisideda prie šios darbotvarkės 2026–2030 metų įgyvendinimo plano vykdymo. Siūlomas reguliavimas sudaro teisines prielaidas stiprinti visuomenės pasirengimui reikalingą infrastruktūrą, tačiau nesukuria pareigos perduoti konkretų valstybės turto objektą. Prieš registruojant projektus atitiktis turi būti baigiamai sutikrinta su tuo metu galiojančiais nacionalinio saugumo ir strateginio valdymo dokumentais. 9. Inkorporavimas į teisinę sistemą ir kitų teisės aktų pakeitimai Kartu teikiami du suderinti įstatymų projektai. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo keisti nereikia, nes jo 4 straipsnis apima centralizuotai perduoto turto valdymą, naudojimą ir disponavimą bei kitų įstatymuose nustatytų funkcijų vykdymą. Reikės pakeisti Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 patvirtintą valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais tvarką ir prireikus finansų ministro teisės aktus, reglamentuojančius centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą. 10.
Projektai parengti laikantis bendrinės lietuvių kalbos ir teisės technikos reikalavimų. Vartojamos galiojančiuose įstatymuose apibrėžtos sąvokos. Naujų sąvokų nenustatoma. 11. Atitiktis Europos žmogaus teisių konvencijai ir Europos Sąjungos teisei Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymas priklauso nuo konkrečios veiklos ekonominio pobūdžio, todėl projekte nustatoma privaloma individuali atitikties valstybės pagalbos reikalavimams ir poveikio konkurencijai patikra. 12. Įgyvendinamieji teisės aktai Iki įstatymų įsigaliojimo Vyriausybė turės pakeisti valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais tvarką, nustatydama Lietuvos šaulių sąjungos prašymo dokumentus, centralizuotai valdomo turto vertinimo procedūrą, sprendimo turinį, viešinimą ir kontrolę. Finansų ministras turės įvertinti, ar keistini centralizuoto turto valdymą reglamentuojantys teisės aktai. Įgyvendinamojo reguliavimo gairės pateiktos šio paketo 8 dalyje. 13. Valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės fondų lėšos Projektai savaime nesukuria privalomų biudžeto išlaidų, nes neįpareigoja perduoti konkretaus turto ir nenustato kompensavimo Lietuvos šaulių sąjungai. Galimas netiesioginis poveikis – negautos konkretaus objekto nuomos ar pardavimo pajamos. Jo iš anksto apskaičiuoti negalima, kol nenurodyti objektai, jų rinkos vertė, alternatyvus panaudojimas ir panaudos terminas. Šis poveikis turės būti įvertintas kiekviename individualiame sprendime. 3
Rengiant projektą nepriklausomų specialistų vertinimų negauta. Derinimo metu tikslinga gauti Finansų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Turto banko, Konkurencijos tarybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. 15.
Lietuvos šaulių sąjunga; Turto bankas; valstybės nekilnojamasis turtas; centralizuotas valdymas; panauda; neatlygintinis naudojimas; patalpos; pilietinis pasipriešinimas. 16. Kiti reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Pakeitimai neturi būti aiškinami kaip suteikiantys individualią teisę pavieniams šauliams ar automatinę teisę į konkretų valstybės turto objektą. Prašymą galėtų pateikti tik Lietuvos šaulių sąjunga arba jos vardu teisėtai įgaliotas asmuo, o kiekvienas prašymas būtų vertinamas individualiai pagal įstatyme nustatytas sąlygas. 4
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2026-10-02 Nr. XVP-1899 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Vertinant projekto 1 straipsniu pildomą keičiamo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 1¹ dalį, pažymėtina, kad keičiamas įstatymas yra bendrasis sisteminis valstybės ir savivaldybių turto valdymo pagrindus ir sąlygas reglamentuojantis įstatymas, jame nustatomos bendro pobūdžio taisyklės ir neapibrėžtoms subjektų grupėms taikomos normos. Konkrečių juridinių asmenų ar jų veiklą reglamentuojančių įstatymų detalizavimas keičiamame įstatyme neatitiktų jo kaip sisteminio teisės akto esmės ir mažintų paties įstatymo stabilumą bei universalumą (pavyzdžiui, atsiradus poreikiui analogišką teisę dėl centralizuotai valdomo valstybės turto panaudos suteikti kitiems nacionalinį saugumą ir gynybą užtikrinantiems subjektams, vėl reikėtų keisti įstatymą). Manytina, kad labiau pagrįstas ir tikslingas būtų toks reguliavimas, jeigu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1¹ dalyje būtų nustatyta bendro pobūdžio išimtis, kad centralizuotai valdyti perduotas valstybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais gali būti perduodamas tik išskirtiniais - nacionalinio saugumo ir gynybos - tikslais kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Tokiu būdu būtų išlaikytas tinkamas bendrojo ir specialiojo teisinio reglamentavimo santykis: keičiamas įstatymas įtvirtintų pačią teisinę galimybę (neribojant šios teisės taikymo tik Lietuvos šaulių sąjungai), o konkrečios centralizuotai valdyti perduoto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais sąlygos, subjektai ir tvarka būtų detalizuojami atitinkamuose specialiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme). 2. Atsižvelgiant į Teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:
straipsnio 2 dalyje finansų ministro pareigybės pavadinimas rašytinas iš mažosios raidės. 2.2. Žodžiai „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ dėstytini pasvirusiomis raidėmis. 3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0
5) 239 6356, el. p. [email protected]