Projekto lyginamasis variantas
2026 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, bendradarbiaudami su kompetentingomis
valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, užtikrina, kad skleidžiama viešoji informacija nuosekliai taptų prieinama neįgaliesiems. LRT televizijos programas klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaiko Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kiti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai televizijos programas klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaiko taip, kad per mėnesį pritaikytų programų transliavimo trukmė sudarytų:
1) programų su lietuviškais subtitrais, – ne mažiau kaip 50 procentų viso mėnesio transliavimo laiko;
2) programų, verčiamų į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko;
3) programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimo tvarką, įskaitant pritaikytų programų apskaitą, ataskaitų teikimą ir šių reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Kaip įgyvendinami šie reikalavimai, skleidžiamą viešąją informaciją neįgaliesiems pritaiko vadovaudamiesi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu informacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų planu. Kaip įgyvendinamas šis planas, savo nustatyta ir prieš tai su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka prižiūri Komisija, kuriai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai reguliariai teikia informacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendinimo ataskaitas. Apibendrintą šių priemonių įgyvendinimo ataskaitą Komisija teikia Europos Komisijai kas 3 metus.
Komisijos interneto svetainėje viešai nurodoma informacija, leidžianti pateikti skundą dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų skleidžiamos viešosios informacijos pritaikymo neįgaliesiems. Ši informacija turi būti lengvai prieinama neįgaliesiems.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia LR Seimo narė Jūratė Zailskienė
uždaviniai Įstatymo projektu siekiama didinti televizijos programų ir kitos audiovizualinės informacijos prieinamumą asmenims, turintiems klausos ir regos negalią, taip užtikrinant jų lygias galimybes gauti visuomeninę ir visuomenei aktualią informaciją. Šiuo metu Lietuvos nacionaliniam transliuotojui yra nustatyti televizijos programų prieinamumo žmonėms su negalia reikalavimai, tačiau panašūs reikalavimai kitų televizijos transliuotojų programoms nėra proporcingai užtikrinami. Todėl asmenys, turintys klausos ar regos sutrikimų, priklausomai nuo pasirinkto televizijos kanalo, gali turėti nevienodas galimybes gauti informaciją. Siūlomu pakeitimu siekiama nustatyti, kad ir kiti televizijos transliuotojai savo programas žmonėms su negalia pritaikytų proporcingai, atsižvelgiant į nacionaliniam transliuotojui taikomus prieinamumo reikalavimus. Pagrindinis įstatymo projekto tikslas – užtikrinti didesnį audiovizualinės informacijos prieinamumą žmonėms su klausos ir regos negalia. Įgyvendinant šį tikslą siekiama:
informavimo priemonėse skelbiamą informaciją;
televizijos programomis;
3skatinti televizijos transliuotojus sistemingai didinti programų pritaikymą subtitrais,
gestų kalba, garsiniu vaizdavimu ir kitomis prieinamumo priemonėmis;
4formuoti visuomenės požiūrį į žmones su negalia kaip lygiaverčius visuomenės narius;
gyvenime.
Televizija yra viena svarbiausių visuomenės informavimo ir švietimo priemonių, todėl jos turinio prieinamumas žmonėms su negalia yra reikšmingas ne tik individualių asmenų informavimo, bet ir visuomenės nuostatų bei požiūrio į žmogų su negalia formavimosi veiksnys. Platesnis prieinamo turinio kiekis sudarytų sąlygas žmonėms su negalia būti labiau matomiems visuomenėje, savarankiškai gauti aktualią informaciją, dalyvauti kultūriniame, socialiniame ir visuomeniniame gyvenime bei mažintų socialinę atskirtį. Ypač svarbus yra informacijos prieinamumas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems. Lietuviški subtitrai ne tik sudaro galimybę suprasti televizijos programų turinį, bet ir gali prisidėti prie lietuvių kalbos žinių tobulinimo bei kalbinio raštingumo stiprinimo, ypač tais atvejais, kai žmogui lietuvių kalbos mokymasis ir vartojimas yra papildomas iššūkis. Didėjantis visuomenės amžius ir su juo susijęs regos bei klausos funkcijų silpnėjimas taip pat lemia didesnį prieinamos informacijos poreikį. Todėl programų pritaikymas žmonėms, turintiems regos ar klausos sutrikimų, yra aktualus ne tik asmenims, kuriems nustatyta negalia, bet ir platesnei visuomenės daliai.
Subtitrai taip pat yra naudingi visiems televizijos žiūrovams įvairiose kasdienėse situacijose, kai nėra galimybės klausytis garso, pavyzdžiui, triukšmingoje aplinkoje, viešose vietose, keliaujant, auginant mažamečius vaikus, darbo metu ar kitomis aplinkybėmis. Todėl didesnis subtitruoto turinio kiekis prisideda prie bendro televizijos turinio prieinamumo ir patogesnio jo vartojimo. Atsižvelgiant į tai, projektu siekiama didinti visų televizijos programų prieinamumą, nustatant didesnius minimalius programų, pritaikytų klausos ir regos negalią turintiems asmenims, transliavimo rodiklius. Taip siekiama užtikrinti lygias galimybes gauti informaciją, mažinti informacinę ir socialinę atskirtį bei formuoti įtraukesnę visuomenę. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto pagrindinė iniciatorė Seimo narė Jūratė Zailskienė. Projektas parengtas atsižvelgiant į asmenų su negalia bendruomenės išsakytas pastabas, pastebėjimus ir pasiūlymus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „kiti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai skleidžiamą viešąją informaciją neįgaliesiems pritaiko vadovaudamiesi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu informacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų planu“. Tačiau konkretūs reikalavimai nėra įstatymu numatomi. 4.
laukiama Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyti visų televizijos programų pritaikymo rodiklius: programų su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 procentų viso mėnesio transliavimo laiko; programų, verčiamų į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko; programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko. Siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų prielaidas didesnei daliai klausos ir regos negalią turinčių asmenų savarankiškai naudotis teikiamu televizijų turiniu. Tikimasi, kad priėmus projektą: padidės televizijos programų prieinamumas asmenims su klausos ir regos negalia; daugiau asmenų galės savarankiškai gauti visuomeninę, kultūrinę, šviečiamąją ir kitą aktualią informaciją; bus sudarytos geresnės sąlygos asmenų su negalia dalyvavimui visuomenės gyvenime; bus stiprinamas lygiateisiškumo ir informacijos prieinamumo principų įgyvendinimas; bus skatinamas universalesnis visuomeninio transliuotojo turinio prieinamumas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamos priimto įstatymo pasekmės nenumatomos. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8.
Įstatymo projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nereikės koreguoti jokių kitų teisės aktų. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu naujos sąvokos nepateikiamos. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra. 16.
Nėra.
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34 straipsnio pakeitimo
2026-10-13 Nr. XVP-1910 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Dėl projekto nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. Projektu keičiama Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 34 straipsnio 2 dalis, kurioje siūloma, įtvirtinti reikalavimus, kad privatūs audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai televizijos programas reikšmingai pritaikytų klausos ir regos negalią turintiems asmenims (programų su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 procentų viso mėnesio transliavimo laiko; programų, verčiamų į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip
turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko). Konstitucijos
privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną: ,,<...> valstybinis privačių radijo ir televizijos transliuotojų veiklos reguliavimas negali peržengti tam tikrų Konstitucijos nustatytų ribų, inter alia juo negalima pažeisti privačios nuosavybės apsaugos, konstituciškai nepagrįstai suvaržyti asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos, įvesti cenzūros.
Todėl pažymėtina, kad valstybės galimybės privatiems transliuotojams patikėti skleisti su įvairių Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių puoselėjimu, įvairių Konstitucijos principų įgyvendinimu susijusią informaciją, atitinkamas viešąsias paslaugas teikti visuomenei, yra ribotos, nes privatūs (komerciniai) transliuotojai atsiranda ne dėl to, kad savo iniciatyva prisidėtų prie atitinkamų valstybės funkcijų vykdymo (viešųjų transliavimo paslaugų teikimo), bet dėl to, kad radijo ir televizijos transliavimas, kai tai daro privatūs (komerciniai) transliuotojai, yra ūkinė veikla, kuria siekiama pelno, tuo tarpu ta viešoji informacija, kurią valstybė yra konstituciškai įpareigota skleisti (nors ir susijusi su įvairių Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių puoselėjimu, įvairių Konstitucijos principų įgyvendinimu), dažnai nėra tokia, kurios skleidimas duotų pelno transliuotojui – ji skleidžiama ne siekiant gauti pelno, bet tenkinant viešąjį interesą. Valstybės galimybės su įvairių Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių puoselėjimu, įvairių Konstitucijos principų įgyvendinimu susijusios informacijos skleidimą, atitinkamų viešųjų paslaugų teikimą patikėti privatiems transliuotojams yra ribotos dar ir dėl to, kad labai ribotos yra galimybės kontroliuoti jų programų struktūrą, juo labiau kreipti turinį, nepažeidžiant privačių transliuotojų nepriklausomumo“ (2006 m. gruodžio 21 d. Konstitucinio teismo nutarimas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teikiamu projektu privatiems transliuotojams siūlomos nustatyti neadekvačios programų pritaikymo kvotos, reikalaujančios didelių finansinių bei organizacinių išteklių be jokio valstybės kompensavimo mechanizmo, neproporcingai apsunkina komercinių ūkio subjektų veiklą. Toks valstybės kišimasis į televizijos rinkos dalyvių veiklą, perkeliant jiems pareigą teikti viešąsias paslaugas, kurias vykdyti yra valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo nacionalinio visuomeninio transliuotojo funkcija, yra neproporcingas ir nepagrįstai riboja jų verslo sąlygas. Remdamiesi išdėstytais argumentais, manome, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, pagal kurį reikalaujama, kad privačių transliuotojų programos su subtitrais sudarytų ne mažiau kaip 50 proc., verčiamos į gestų kalbą – 20 proc., o pritaikytos regos negalią turintiems asmenims (garsinis vaizdavimas) – 20 proc., viso mėnesio transliavimo laiko, yra neproporcingas ir riboja privačių transliuotojų ūkinę veiklos laisvę ir iniciatyvą, todėl, mūsų vertinimu, šis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. 2. Vertinant projektu siūlomą reikšmingą reikalavimų, keliamų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytoms televizijos programoms, didinimą, pažymėtina, kad toks reguliavimas negali įsigalioti iš karto po įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre, nes ūkio subjektai neturės objektyvios galimybės nedelsiant užtikrinti šių nuostatų vykdymo. Manytina, kad siūlomos apimties pokyčiams įgyvendinti būtinas pereinamasis laikotarpis, per kurį privatūs audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai galėtų pasiruošti organizaciškai ir techniškai: atlikti pirkimų procedūras bei pritraukti ar apmokyti reikalingus žmogiškuosius išteklius.
Programų pritaikymas regos ir klausos negalią turintiems asmenims reikalauja turinio apdorojimo ir techninio pasiruošimo, kuris, manytina, negali būti atliktas atgaline data jau transliavimui parengtų programų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti papildytas 2 straipsniu, nustatančiu tokią įstatymo įsigaliojimo datą, kad ūkio subjektai turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti naujų reikalavimų vykdymui. 3. Atsižvelgiant į Teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:
pavadinime vietoj žodžio „keitimas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“. 3.2. Vienintelės projekto 1 straipsnio dalies numeruoti nereikia. 4. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija formuoja valstybės politiką visuomenės informavimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Girdžiūnaitė, tel. (0 5) 209 6895, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0
5) 239 6356, el. p. [email protected]