Projekto lyginamasis variantas
2026 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 191 straipsnio 3 dalį iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
“3. Laisvės apribojimo vieta yra bet kuri Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausanti ar
jos kontroliuojama vieta, kurioje asmenų laisvė yra arba gali būti apribota, vadovaujantis valdžios įstaigos sprendimu ar jai paraginus arba su jos pritarimu ar sutikimu, įskaitant atvejus, kai asmuo dėl faktinių aplinkybių negali laisvai palikti šios vietos. Laisvės apribojimo vietomis laikytinos:“
2Papildyti 191 straipsnio 3 dalį 10 punktu:
„10) stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos
paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Jurgita Sejonienė Paulė Kuzmickienė
uždaviniai Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino poreikis stiprinti asmenų, kuriems teikiamos stacionarinės palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugos, žmogaus teisių apsaugą ir pašalinti galiojančio teisinio reguliavimo neapibrėžtumą dėl Seimo kontrolierių, kaip nacionalinės prevencijos institucijos, vykdomos prevencinės žmogaus teisių stebėsenos šias paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Visuomenės senėjimas, didėjantis lėtinėmis ligomis sergančių, negalią ir kompleksinių sveikatos priežiūros poreikių turinčių asmenų skaičius lemia augantį stacionarinių slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikį. Šias paslaugas gaunantys asmenys dažnai yra sunkios sveikatos būklės, riboto funkcinio savarankiškumo, turi judėjimo, pažintinių ar komunikacinių gebėjimų sutrikimų ir apribojimų. Dėl šių aplinkybių jie gali būti iš esmės priklausomi nuo įstaigos personalo pagalbos tenkinant kasdienius poreikius, priimant sprendimus ir palaikant ryšius su išorine aplinka. Tai didina jų pažeidžiamumą ir galimų žmogaus teisių pažeidimų riziką. Riboti pažintiniai, komunikaciniai ar funkciniai gebėjimai taip pat gali apsunkinti asmens galimybes atpažinti galimus savo teisių pažeidimus, įvertinti savo padėtį, išreikšti valią, pranešti apie galimą netinkamą elgesį ar nepagrįstą suvaržymą ir pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis. Ypač aktualios situacijos, kai asmens buvimas sveikatos priežiūros įstaigoje formaliai grindžiamas jo ar teisėto atstovo sutikimu, tačiau dėl faktinių aplinkybių asmuo negali laisvai jos palikti.
Formalus paslaugų teikimo savanoriškumas ne visais atvejais atspindi faktinę asmens padėtį, todėl vertinant galimą laisvės apribojimą svarbu atsižvelgti į realias asmens galimybes išvykti iš įstaigos, jo priklausomybę nuo kitų asmenų pagalbos, taip pat į įstaigoje taikomas sąlygas ir apribojimus. Atsižvelgiant į šių asmenų pažeidžiamumą ir ribotas galimybes savarankiškai apginti savo teises, ypatingą reikšmę įgyja nepriklausoma prevencinė žmogaus teisių stebėsena. Prevenciniai vizitai sudaro sąlygas įvertinti faktines asmenų buvimo įstaigoje sąlygas, nustatyti galimas žmogaus teisių pažeidimų rizikas ir sistemines jų atsiradimo priežastis, nelaukiant individualaus skundo. Tokia stebėsena ypač reikšminga tais atvejais, kai pats asmuo dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negali veiksmingai pasinaudoti individualiomis teisių gynimo priemonėmis. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga vykdo nacionalinės prevencijos institucijos funkcijas pagal Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą (toliau – Fakultatyvus protokolas)1. Vykdydami nacionalinę kankinimų prevenciją, Seimo kontrolieriai reguliariai lankosi laisvės apribojimo vietose, vertina jose esančių asmenų padėtį, teikia rekomendacijas dėl nustatytų trūkumų šalinimo ir stebi jų įgyvendinimą. Galiojančio Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19¹ straipsnio 3 dalyje į laisvės apribojimo vietų sąrašą jau įtraukti globos namai. Panašaus pobūdžio aplinkybės, reikšmingos vertinant faktinę asmens galimybę laisvai palikti įstaigą, gali susidaryti ir sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos ar stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos.
1 Prieiga internete https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.4461262 pažintinių gebėjimų ribotumo gali būti priklausomi nuo kitų asmenų pagalbos ir neturėti realios galimybės laisvai palikti įstaigos, nors jų buvimas joje formaliai grindžiamas jų sutikimu. Šios aplinkybės reikšmingos apibrėžiant nacionalinės prevencijos mechanizmo vykdomos stebėsenos apimtį. Fakultatyvaus protokolo 4 straipsnyje nustatyta nacionalinio prevencijos mechanizmo teisė lankytis vietose, kuriose asmenų laisvė yra arba gali būti atimta valdžios institucijos sprendimu, jai paraginus arba su jos pritarimu ar sutikimu. Todėl sprendžiant, ar konkrečios įstaigos patenka į nacionalinio prevencijos mechanizmo vykdomos stebėsenos sritį, svarbu vertinti ne vien formalų asmens buvimo įstaigoje pagrindą, bet ir tai, ar asmuo faktiškai gali savo valia ją palikti. Būtent tokį Fakultatyvaus protokolo 4 straipsnio aiškinimą pateikia Jungtinių Tautų Kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo prevencijos pakomitetis (toliau – Pakomitetis). Pakomitetis laikosi plataus laisvės atėmimo vietos sąvokos aiškinimo, pagal kurį reikšmingos faktinės asmens laisvės apribojimo aplinkybės, o nacionalinio prevencijos mechanizmo lankomos vietos gali apimti tiek viešąsias, tiek privačias įstaigas, nepriklausomai nuo to, ar jos yra pelno siekiančios ar nesiekiančios. Pakomitečio Bendrajame komentare Nr.
(CAT/OP/GC/1)2 (toliau – Bendrasis komentaras) pabrėžiama, kad sprendžiant, ar konkreti situacija laikytina laisvės atėmimu, lemiamą reikšmę turi ne oficialus vietos pavadinimas ar formalus jos apibūdinimas, bet tai, ar asmuo faktiškai gali ją palikti savo valia (55 punktas). Vertinant tokią situaciją turi būti atsižvelgiama ne vien į asmens formalią teisę savo valia palikti tam tikrą vietą, bet ir į jo faktinę galimybę šia teise pasinaudoti (44–45 punktai), net ir nesant teisinio ar administracinio sprendimo, kuriuo asmuo būtų įpareigotas likti konkrečioje įstaigoje, pagalbos trūkumas gali lemti, kad jis faktiškai negali jos palikti (57-58 punktai). Tarp nacionalinių prevencijos mechanizmų lankomų vietų nurodomos, be kita ko, ligoninės, psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, slaugos namai, asmenų su negalia centrai, ilgalaikio gydymo ligoninės, saugomus demencija sergančių asmenų skyriai ir t.t. (51-53, 57 punktai). Šie Pakomitečio išaiškinimai tiesiogiai aktualūs stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose asmenys dėl sveikatos būklės, riboto funkcinio savarankiškumo, pažintinių gebėjimų ar priklausomybės nuo kitų asmenų pagalbos gali neturėti realios galimybės laisvai išvykti. Nacionalinės prevencijos vykdymo šiose įstaigose klausimas aptartas ir su Seimo kontrolieriumi. Jis pritaria poreikiui stiprinti prevencinę žmogaus teisių apsaugą asmenų, turinčių ribotas galimybes savarankiškai apginti savo teises, atžvilgiu visose su ilgalaike priežiūra susijusiose įstaigose.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma patikslinti nacionalinį teisinį reguliavimą, aiškiai įtvirtinant, kad vertinant, ar konkreti vieta laikytina laisvės apribojimo vieta, atsižvelgiama ir į atvejus, kai asmuo dėl faktinių aplinkybių negali laisvai jos palikti, taip pat papildyti laisvės apribojimo vietų sąrašą stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytas aiškus ir nuoseklus teisinis pagrindas Seimo kontrolierių vykdomai prevencinei žmogaus teisių stebėsenai šiose įstaigose ir sustiprinta jose esančių pažeidžiamų asmenų žmogaus teisių apsauga. Įstatymo projekto tikslas – sustiprinti asmenų, kuriems teikiamos stacionarinės palaikomojo gydymo ir slaugos ir (ar) stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos, žmogaus teisių apsaugą, patikslinant nacionalinės kankinimų prevencijos teisinį reguliavimą ir sudarant aiškias teisines prielaidas Seimo kontrolieriams vykdyti prevencinius vizitus šias paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 2
3 Įstatymo projekto uždaviniai:
1Patikslinti laisvės apribojimo vietos sampratą ir aiškiau apibrėžti nacionalinės prevencijos
institucijos įgaliojimų vykdymo apimtį, nustatant, kad vertinamas ne tik formalus asmens buvimo atitinkamoje vietoje pagrindas, bet ir faktinės jo galimybės laisvai ją palikti. 2. Papildyti laisvės apribojimo vietų sąrašą asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, teikiančiomis stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos ir (ar) stacionarines paliatyviosios pagalbos paslaugas. 3.
3Sudaryti teisines prielaidas stiprinti nepriklausomą prevencinę žmogaus teisių stebėseną, ankstyvą
galimų pažeidimų nustatymą ir sisteminių problemų prevenciją. 4. Užtikrinti nuoseklesnį nacionalinio teisinio reguliavimo taikymą, atsižvelgiant į Fakultatyvaus protokolo nuostatas ir jų aiškinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai: Seimo narė Jurgita Sejonienė (el. p. [email protected], tel. (0 5) 209 6670) ir Seimo narė Paulė Kuzmickienė (el. p. [email protected], tel. (0 5) 209 6640). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19¹ straipsnyje reglamentuojamas nacionalinės prevencijos institucijos funkcijų vykdymas. Pagal šio straipsnio nuostatas Seimo kontrolierių įstaiga yra nacionalinė prevencijos institucija pagal Fakultatyvų protokolą. Vykdydami nacionalinę kankinimų prevenciją, Seimo kontrolieriai prevencijos tikslais nuolat lankosi laisvės apribojimo vietose. 19¹ straipsnio 3 dalyje laisvės apribojimo vieta apibrėžiama kaip bet kuri Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausanti ar jos kontroliuojama vieta, kurioje asmenų laisvė yra arba gali būti apribota, vadovaujantis valdžios įstaigos sprendimu ar jai paraginus arba su jos pritarimu ar sutikimu. Šioje dalyje pateikiamas laisvės apribojimo vietų sąrašas, į kurį, be kita ko, įtrauktos psichiatrijos įstaigos, užkrečiamųjų ligų gydymo įstaigos, globos namai ir kitos laisvės apribojimo vietos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma pakeisti Seimo kontrolierių įstatymo 19¹ straipsnio 3 dalį. Pirma, siūloma patikslinti laisvės apribojimo vietos apibrėžtį, nustatant, kad ji apima ir atvejus, kai asmuo dėl faktinių aplinkybių negali laisvai palikti atitinkamos vietos.
Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad vertinant nacionalinės prevencijos institucijos įgaliojimų taikymo pagrindus būtų atsižvelgiama ne vien į formalų asmens buvimo įstaigoje teisinį pagrindą, bet ir į faktines jo laisvės apribojimo aplinkybes. Antra, siūloma 19¹ straipsnio 3 dalį papildyti 10 punktu, aiškiai įtraukiant į laisvės apribojimo vietų sąrašą asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos ir (ar) stacionarines paliatyviosios pagalbos paslaugas. Siūlomu pakeitimu tikslinama nacionalinės prevencijos institucijos veiklos sritis, nekeičiant galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį nacionalinė kankinimų prevencija jau vykdoma globos namuose. Įstatymą siūloma įgyvendinti nuo 2027 m. sausio 1 d. Įstatymo projektu nesiekiama nustatyti naujos savarankiškos Seimo kontrolierių funkcijos ar pakeisti esamų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų kokybės, saugos ir prieinamumo valstybinės priežiūros mechanizmų, kuriuos pagal kompetenciją įgyvendina Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos bioetikos komitetas, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitos kompetentingos institucijos. Šių institucijų vykdoma specializuota veiklos4 priežiūra, paslaugų kokybės ir atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimas nėra keičiami ar dubliuojami. Nacionalinės prevencijos institucijos veikla ir toliau būtų vykdoma pagal Seimo kontrolierių įstatymo 19¹ straipsnyje nustatytą paskirtį ir įgaliojimus, orientuojantis į prevencinį asmenų apsaugos nuo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo vertinimą laisvės apribojimo vietose.
Priėmus įstatymą, būtų sudarytos aiškesnės teisinės prielaidos vykdyti nepriklausomus prevencinius vizitus minėtose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, vertinti jose esančių asmenų žmogaus teisių padėtį, nustatyti galimus sisteminius trūkumus ir teikti rekomendacijas dėl jų šalinimo. Tikimasi, kad siūlomas reguliavimas prisidės prie veiksmingesnės asmenų, turinčių ribotas galimybes savarankiškai apginti savo teises, apsaugos, didesnio prevencinės stebėsenos nuoseklumo ir ankstyvesnio galimų žmogaus teisių pažeidimų nustatymo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. Mūsų nuomone, priėmus įstatymą, numatomas teigiamas poveikis žmogaus teisių apsaugai, nes būtų patikslintos nacionalinės prevencijos institucijos įgaliojimų taikymo prielaidos stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos ir (ar) stacionarines paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Siūlomas reguliavimas sudarytų sąlygas veiksmingiau vykdyti galimų žmogaus teisių pažeidimų prevenciją, ypač tais atvejais, kai dėl sveikatos būklės ar kitų faktinių aplinkybių asmenys negali savarankiškai pasinaudoti individualiomis teisių gynimo priemonėmis. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7.
Priimtas Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Siūlomas reguliavimas yra susijęs su žmogaus teisių apsaugos stiprinimu ir pažeidžiamų asmenų teisių užtikrinimu. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 5
turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui poįstatyminių teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimas gali prireikti papildomų valstybės biudžeto lėšų, atsižvelgiant į padidėsiančią nacionalinės prevencijos institucijos veiklos apimtį.
Papildomų lėšų poreikis susijęs su prevencinių vizitų organizavimu, specialistų ir ekspertų pasitelkimu, vizitų metu surinktos informacijos analize, rekomendacijų rengimu ir jų įgyvendinimo stebėsena. Atsižvelgiant į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto tikslinga gauti Vyriausybės išvadą. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu siūlomos teisinio reguliavimo kryptys ir praktiniai jų įgyvendinimo aspektai buvo aptarti su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Seimo kontrolierių įstaigos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto, Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos bioetikos komiteto atstovais. Aptariant siūlomą teisinį reguliavimą, be kita ko, vertintos nacionalinės kankinimų prevencijos taikymo stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos bei stacionarines paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose galimybės, šiose įstaigose esančių asmenų žmogaus teisių apsaugos poreikiai, esami instituciniai priežiūros ir kontrolės mechanizmai, taip pat siūlomo reguliavimo įgyvendinimo organizaciniai ir finansiniai aspektai.
Rengiant Įstatymo projektą taip pat atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2026 m. rugpjūčio 18 d. analitinę apžvalgą Nr. 26/93 „Pacientų teisių užtikrinimo instituciniai modeliai ir specializuotų sveikatos ombudsmenų institucijos kai kuriose Europos valstybėse“. Įvertinus galimus teisinio reguliavimo modelius, pasirinkta tikslinti esamą nacionalinės kankinimų prevencijos teisinį reguliavimą, nesteigiant naujos institucijos ir nenustatant Seimo kontrolieriams naujos savarankiškos funkcijos. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Seimo kontrolierius“, „žmogaus teisės“, „nacionalinė kankinimų prevencija“, „slauga“,
„paliatyvioji pagalba“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Projektų svarstymui tikslinga gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Teikia Seimo nariai Jurgita Sejonienė Paulė Kuzmickienė
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 19-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026-10-08 Nr. XVP-1911 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Vertinant projekto 1 straipsniu siūlomą keičiamo Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19¹ straipsnio 3 dalies nuostatos formuluotę, pažymėtina, kad joje vartojamas žodis
„įskaitant“ galimai be pagrindo susiaurina laisvės apribojimo vietos sąvoką. Atkreiptinas dėmesys, kad žodis „įskaitant“ teikiamoje formuluotėje faktinį
negalėjimą palikti vietos tiesiogiai susieja su valdžios įstaigos sprendimu, pritarimu ar sutikimu. Tai sudaro prielaidas klaidingam aiškinimui, kad faktinės aplinkybės vertinamos tik tada, kai jau yra formalus valdžios įstaigos įsitraukimas. Slaugos, palaikomojo gydymo ar paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose asmenys dažnai apgyvendinami jų pačių ar artimųjų prašymu (be valdžios įstaigos sprendimo), tačiau dėl sveikatos būklės, įstaigos vidaus režimo ar kitų aplinkybių jie faktiškai negali savarankiškai iš jos išvykti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant aiškiai atskirti teisinį laisvės apribojimo pagrindą nuo faktinio negalėjimo palikti tam tikros vietos, siūlytina keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio išdėstyti taip: „3.
Laisvės apribojimo vieta yra bet kuri Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausanti ar jos kontroliuojama vieta, kurioje asmenų laisvė yra arba gali būti apribota, vadovaujantis valdžios įstaigos sprendimu ar jai paraginus arba su jos pritarimu ar sutikimu, taip pat tokia vieta, kurioje asmens laisvė nėra formaliai apribota, tačiau dėl faktinių aplinkybių asmuo negali savarankiškai jos palikti. Laisvės apribojimo vietomis laikytinos:“. 2. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 3 dalies 10 punkte pagrįstai kaip laisvės apribojimo vietos išskiriamos ir nurodomos tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos (kaip savarankiški juridiniai asmenys). Pažymėtina, kad stacionarinės palaikomojo gydymo, slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugos dažnai teikiamos ne tik specializuotose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (slaugos ligoninėse, hospisuose), bet ir daugiaprofilinių ligoninių specializuotuose padaliniuose (geriatrijos skyriuose). Vartojant tik sąvoką „įstaigos“, lieka neaišku, ar laisvės apribojimo vietos statusas būtų taikomas visai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, ar tik tokias paslaugas teikiantiems jos padaliniams (skyriams). Siekiant teisinio aiškumo bei užtikrinant, kad Seimo kontrolierių stebėsena apimtų tik faktinio laisvės apribojimo vietas, siūlytina 10 punktą patikslinti ir jį išdėstyti taip: „stacionarines palaikomojo gydymo, slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar šias paslaugas teikiantys jų padaliniai.“
„ir įgyvendinimas“, nes jame jokių įstatymo įgyvendinimo nuostatų nėra. Departamento
direktorius Dainius Zebleckis I.
Girdžiūnaitė, tel. (0 5) 209 6895, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0
5) 239 6356, el. p. [email protected]