Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnį 8 dalimi:
„8. Jeigu policijos pareigūnai, reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje
aplinkoje, spręsdami dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo ar kontroliuodami jo vykdymą, iš asmens elgesio ir (ar) kitų objektyviai nustatytų aplinkybių turi pagrindą įtarti, kad asmens elgesys gali būti susijęs su jo psichikos būklės sutrikimu, ir kartu turi pagrindą manyti, kad dėl tokios būklės gali kilti reali grėsmė šio asmens ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir
(ar) turtui, jie, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymu, kreipiasi į psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją psichiatrą dėl šio asmens psichikos būklės įvertinimo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
AIŠKINAMASIS RAŠTAS dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XVP-1927, XVP-1928 Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. I-924 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
ir uždaviniai: Projektų rengimą paskatino praktikoje pasitaikančios situacijos, kai policijos pareigūnai, reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, spręsdami dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo ar kontroliuodami jo vykdymą, iš asmens elgesio ir (ar) kitų objektyviai nustatytų aplinkybių turi pagrindą įtarti, kad asmens elgesys gali būti susijęs su jo psichikos būklės sutrikimu, ir kartu turi pagrindą manyti, kad dėl tokios būklės gali kilti reali grėsmė šio asmens ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir
(ar) turtui. Šiuo metu tarp apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje mechanizmo ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos nėra pakankamai aiškiai įtvirtintos privalomos procedūrinės jungties, kuri užtikrintų, kad tokiais atvejais būtų laiku inicijuotas asmens psichikos būklės įvertinimas ir gydytojui psichiatrui būtų pateikti šiam įvertinimui reikšmingi policijos turimi faktiniai duomenys apie asmens elgesį bei kitas objektyviai nustatytas aplinkybes, įskaitant reikšmingas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo ir vykdymo aplinkybes. Praktikoje dėl tokio teisinio ir procedūrinio atotrūkio gali susidaryti vadinamasis „besisukančių durų“ efektas, kai į smurto artimoje aplinkoje situaciją pakartotinai reaguoja policija ir taikomos apsaugos priemonės, tačiau tais atvejais, kai iš asmens elgesio ir (ar) kitų objektyviai nustatytų aplinkybių yra pagrindas įtarti, kad asmens elgesys gali būti susijęs su jo psichikos būklės sutrikimu, laiku neinicijuojamas jo psichikos būklės įvertinimas.
Dėl to gali likti neįvertintas psichikos sveikatos priežiūros poreikis, o pasibaigus taikomoms apsaugos priemonėms tas pats asmuo gali pakartotinai patekti į krizinę situaciją ir kelti grėsmę sau ar aplinkiniams. Projektų tikslas nėra sieti smurtinį elgesį su psichikos ar elgesio sutrikimais ar laikyti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą psichikos sutrikimo ar asmens pavojingumo įrodymu. Projektais siekiama nustatyti aiškią procedūrinę sąsają, pagal kurią policijos pareigūnai, esant įstatyme nustatytoms aplinkybėms, inicijuotų asmens psichikos būklės įvertinimą, o kreipiantis dėl tokio įvertinimo gydytojui psichiatrui būtų pateikiami policijos turimi faktiniai duomenys apie asmens elgesį ir kitas objektyviai nustatytas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės jo psichikos būklei įvertinti, įskaitant reikšmingas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo ir vykdymo aplinkybes. Galiojantis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnis jau suteikia policijos atstovui teisę kreiptis dėl paciento psichikos būklės įvertinimo. Todėl projektais nesiekiama suteikti policijai medicininio vertinimo kompetencijos, nustatyti, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimas savaime reikštų psichikos sveikatos sutrikimą, ar sukurti naują priverstinio hospitalizavimo pagrindą.
Siekiama aiškiai nustatyti atvejus, kada, reaguodama į smurtą artimoje aplinkoje, skirdama apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ar kontroliuodama jo vykdymą, policija turi inicijuoti jau galiojančiame įstatyme numatytą psichikos būklės įvertinimo mechanizmą ir kokius turimus faktinius duomenis, įskaitant informaciją apie orderio skyrimą, jo skyrimo ir vykdymo aplinkybes, ji turi perduoti sveikatos priežiūros specialistams. Projektų tikslas – užtikrinti veiksmingą ir savalaikę institucijų sąveiką, kartu aiškiai atribojant policijos ir sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas bei užtikrinant asmens teisių apsaugą. Policija vertina smurto artimoje aplinkoje situaciją pagal jai įstatymuose suteiktą kompetenciją, fiksuoja ir perduoda objektyviai nustatytas faktines aplinkybes, o paciento psichikos būklę, gydymo poreikį ir priverstinio hospitalizavimo sąlygų buvimą vertina tik kompetentingi sveikatos priežiūros specialistai Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Priverstinis hospitalizavimas ir toliau galėtų būti taikomas tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms ir laikantis proporcingumo, būtinybės bei kuo mažesnio asmens teisių ribojimo principų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos Seimo narė Birutė Vėsaitė. 3.
santykiai: Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnai, gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami įvykio liudininkai, užfiksuoja smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nenustatę padarytos nusikalstamos veikos požymių, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo, o nustatę padarytos nusikalstamos veikos požymių – pradeda ikiteisminį tyrimą. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose taip pat nustatytos policijos pareigūnų funkcijos, susijusios su apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimu, jo vykdymu ir kontrole, taip pat informacijos perdavimu specializuotos kompleksinės pagalbos centrui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai bei kitoms kompetentingoms institucijoms. Tačiau galiojantis teisinis reguliavimas nenustato aiškios pareigos policijos pareigūnams, reaguojant į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, sprendžiant dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo ar kontroliuojant jo vykdymą, kreiptis dėl asmens psichikos būklės įvertinimo tais atvejais, kai iš asmens elgesio ir (ar) kitų objektyviai nustatytų aplinkybių yra pagrindas įtarti, kad asmens elgesys gali būti susijęs su jo psichikos būklės sutrikimu, ir kartu yra pagrindas manyti, kad dėl tokios būklės gali kilti reali grėsmė šio asmens ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir
(ar) turtui. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paciento psichikos būklės įvertinimą atlieka ir gydymo poreikį nustato gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl pilnamečio paciento psichikos būklės įvertinimo į psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją psichiatrą gali kreiptis ir policijos atstovas. Taigi policijos galimybė inicijuoti asmens psichikos būklės įvertinimą galiojančiame teisiniame reguliavime jau yra įtvirtinta, tačiau nėra nustatyta speciali privaloma šios procedūros sąsaja su policijos reagavimu į smurto artimoje aplinkoje atvejus, sprendimu dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo ar jo vykdymo kontrole. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo lygmeniu taip pat nėra aiškiai nustatyta, kokius policijos turimus faktinius duomenis policijos atstovas turi pateikti, kreipdamasis dėl paciento psichikos būklės įvertinimo. Visų pirma nėra įtvirtinta, kad tokiu atveju būtų pateikiami policijos turimi faktiniai duomenys apie paciento elgesį ir kitas objektyviai nustatytas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės paciento psichikos būklei įvertinti, taip pat, jeigu pacientui buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, informacija apie jo skyrimo ir vykdymo aplinkybes, galinčias turėti reikšmės paciento psichikos būklei įvertinti. Toks reguliavimas leistų gydytojui psichiatrui vertinti ne patį apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo faktą, bet konkrečias policijos objektyviai nustatytas faktines aplinkybes. Priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo sąlygos nustatytos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnyje. Siūlomais įstatymų projektais šios sąlygos nekeičiamos ir naujas priverstinio hospitalizavimo ar priverstinio gydymo pagrindas nenustatomas.
Policijos pareigūno kreipimasis dėl asmens psichikos būklės įvertinimo savaime nereikštų nei psichikos ir elgesio sutrikimo nustatymo, nei pagrindo asmenį priverstinai hospitalizuoti ar gydyti. Paciento psichikos būklę ir gydymo poreikį, o įstatyme nustatytais atvejais – ir priverstinio hospitalizavimo bei priverstinio gydymo sąlygų buvimą, ir toliau vertintų bei atitinkamus sprendimus priimtų Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme nustatyti kompetentingi sveikatos priežiūros specialistai ir kiti šiame įstatyme nustatyti subjektai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 12 straipsnį siūloma papildyti nuostata, nustatančia, kad policijos pareigūnai, reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, spręsdami dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo ar kontroliuodami jo vykdymą, iš asmens elgesio ir (ar) kitų objektyviai nustatytų aplinkybių turėdami pagrindą įtarti, kad asmens elgesys gali būti susijęs su jo psichikos būklės sutrikimu, ir kartu turėdami pagrindą manyti, kad dėl tokios būklės gali kilti reali grėsmė šio asmens ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymu kreiptųsi į psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją psichiatrą dėl šio asmens psichikos būklės įvertinimo. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnį siūloma papildyti nuostata, nustatančia, kad policijos atstovas, kreipdamasis dėl paciento psichikos būklės įvertinimo pagal šio straipsnio 2 dalį, pateiktų turimus faktinius duomenis apie paciento elgesį ir kitas objektyviai nustatytas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės paciento psichikos būklei įvertinti.
Jeigu pacientui buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, būtų pateikiama ir informacija apie šio orderio skyrimo bei vykdymo aplinkybes, galinčias turėti reikšmės paciento psichikos būklei įvertinti. Siūlomu reguliavimu apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo faktas savaime nebūtų laikomas psichikos ir elgesio sutrikimo ar asmens pavojingumo įrodymu. Gydytojui psichiatrui būtų perduodami policijos turimi faktiniai duomenys ir objektyviai nustatytos aplinkybės, kurios būtų vertinamos kartu su kitais paciento psichikos būklės vertinimo metu nustatytais duomenimis. Vien apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimas ar jo vykdymo aplinkybės savaime nesudarytų pagrindo konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimą, nustatyti gydymo poreikį ar taikyti priverstinį hospitalizavimą. Įstatymų projektais policijai nesuteikiama teisė diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimų, nustatyti gydymo poreikio ar spręsti dėl priverstinio hospitalizavimo taikymo. Policijos pareigūnams būtų nustatyta pareiga, esant įstatyme nustatytų aplinkybių visumai, inicijuoti asmens psichikos būklės įvertinimą ir pateikti šiam įvertinimui reikšmingus faktinius duomenis. Paciento psichikos būklės įvertinimas, gydymo poreikio nustatymas ir sprendimų dėl priverstinio hospitalizavimo bei priverstinio gydymo priėmimas ir toliau būtų vykdomi tik Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka ir esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams.
Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama sukurti aiškią ir savalaikę procedūrinę sąsają tarp apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir psichikos sveikatos priežiūros sistemų. Ši sąsaja būtų taikoma ne kiekvienu smurto artimoje aplinkoje atveju, o tik tais atvejais, kai, be smurto artimoje aplinkoje rizikos, iš asmens elgesio ir (ar) kitų objektyviai nustatytų aplinkybių būtų pagrindas įtarti, kad asmens elgesys gali būti susijęs su jo psichikos būklės sutrikimu, ir kartu būtų pagrindas manyti, kad dėl tokios būklės gali kilti reali grėsmė šio asmens ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir
(ar) turtui. Tokiais atvejais būtų sudarytos sąlygos gydytojui psichiatrui laiku gauti psichikos būklei įvertinti reikšmingą faktinę informaciją. Tikimasi, kad priėmus įstatymų projektus būtų sudarytos sąlygos anksčiau nustatyti asmens psichikos sveikatos priežiūros poreikį ir, kai yra įstatyme nustatyti pagrindai, laiku suteikti reikalingą pagalbą, taip pat sumažinti pakartotinių krizinių situacijų ir pasikartojančių policijos iškvietimų riziką. Kartu būtų išlaikytas aiškus policijos ir sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų atribojimas, užtikrintas proporcingumo principo laikymasis ir tai, kad asmens teisės būtų ribojamos tik įstatyme nustatytais pagrindais ir tik tiek, kiek būtina konkrečioje situacijoje. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Numatomas teigiamas poveikis asmenų saugumui, pakartotinio smurto prevencijai ir institucijų veiksmų koordinavimui. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Projektai gali prisidėti prie ankstyvesnio pavojingų situacijų identifikavimo ir pakartotinio smurto rizikos mažinimo. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Projektai poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įgyvendinant projektus gali prireikti patikslinti kompetentingų institucijų priimtus įgyvendinamuosius teisės aktus ir vidaus procedūras, susijusias su kreipimusi dėl paciento psichikos būklės įvertinimo, faktinių duomenų perdavimu ir institucijų tarpusavio sąveika. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektai parengti laikantis valstybinės kalbos, teisėkūros ir teisės technikos reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektai nesukuria naujo priverstinio hospitalizavimo pagrindo ir nekeičia galiojančio realios grėsmės kriterijaus. 12.
juos turėtų priimti: Įstatymams įgyvendinti kompetentingos institucijos pagal savo kompetenciją turėtų priimti ar pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų įgyvendinimas papildomo valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio neturės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
įvertinimas
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026-10-08 Nr. XVP-1927 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 12 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai policijos pareigūnai, spręsdami dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo ar kontroliuodami jo vykdymą, iš asmens elgesio ir (ar) kitų objektyviai nustatytų aplinkybių turi pagrindą įtarti, kad asmens elgesys gali būti susijęs su jo psichikos būklės sutrikimu, ir kartu turi pagrindą manyti, kad dėl tokios būklės gali kilti reali grėsmė šio asmens ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, jie, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymu, kreipiasi į psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją psichiatrą dėl šio asmens psichikos būklės įvertinimo. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnį, šis įstatymas reglamentuoja apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, jų taikymą, prevenciją, pagalbos organizavimą ir institucijų kompetenciją apsaugos nuo smurto srityje. Tuo tarpu asmens psichikos būklės vertinimo ir priverstinio hospitalizavimo klausimai yra Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo reguliavimo dalykas. Be to, pagrindinis keičiamame įstatyme numatyto mechanizmo tikslas yra operatyvus nukentėjusio asmens apsaugojimas, laikinai įpareigojant smurto pavojų keliantį asmenį išsikelti iš gyvenamosios vietos.
Kadangi keičiamas įstatymas numato tik prevencinę priemonę – orderį, kurio esmė yra atskyrimas, o ne pavojų keliančio asmens sulaikymas ar transportavimas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, jame nėra jokių nuostatų, kurios reglamentuotų pavojų keliančių asmenų pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigas orderio skyrimo ar jame nustatytų įpareigojimų vykdymo metu. Atsižvelgiant į tai, siūlomos nuostatos galėtų būti reglamentuojamos specialiajame psichikos sveikatos priežiūros teisinius santykius reglamentuojančiame įstatyme, o ne keičiamame įstatyme. 2. Jeigu, neatsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pastabą, siūlomą nuostatą būtų nuspręsta palikti, ją reikėtų tikslinti keliais aspektais. Pirma, ši nuostata turėtų būti dėstoma ne keičiamo įstatymo 12 straipsnyje, reglamentuojančiame būtent smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų apsaugos organizavimą, o 8 straipsnyje, kuriame nustatomos visos apsaugos nuo smurto orderio skyrimo bei jo vykdymo kontrolės nuostatos (t. y. projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnis turėtų būti pildomas 10 dalimi). Antra, siūlytina atsisakyti perteklinių žodžių „reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje“, nes tai, kad apsaugos nuo smurto orderį policijos pareigūnas skiria, kai gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, jau nustatyta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Trečia, siekiant keičiamo įstatymo terminijos vartojimo nuoseklumo, vietoj formuluotės „ar kontroliuodami jo vykdymą“ turėtų būti vartojama formuluotė „ar kontroliuodami apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų laikymąsi“, o vietoj žodžių „iš asmens elgesio“ – žodžiai „iš smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens“.
Ketvirta, derinant keičiamo įstatymo nuostatas su Psichikos sveikatos priežiūros įstatymu, vietoj žodžių „jo psichikos būklės sutrikimu“ įrašytini žodžiai „jo psichikos ir elgesio sutrikimu“. Penkta, svarstytina, ar formuluotė
„policijos pareigūnai <...> kreipiasi į psichikos sveikatos priežiūros
įstaigos gydytoją psichiatrą dėl šio asmens psichikos būklės įvertinimo“ yra pagrįsta ir, ar ji nesusiaurina policijos pareigūnų galimybės ne patiems kreiptis į psichiatrą (t. y. ne patiems pristatyti asmenį į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą), o tiesiog organizuoti bei užtikrinti tokio asmens pristatymą (pvz., pasitelkiant greitosios medicinos pagalbos brigadą). 3. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetenciją, dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] D. Šataitytė-Molienė, tel. (0 5) 209 6159, el. p. [email protected]