Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Vaiką finansuojanti savivaldybė – savivaldybė, kurios teritorijoje liko be tėvų
globos šeimynoje globojamas (rūpinamas) ar laikinai apgyvendintas vaikas.“
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šeimynoje globojami (rūpinami) ar laikinai apgyvendinami tos savivaldybės
teritorijoje, kurioje įsteigta šeimyna, likę be tėvų globos vaikai nepriklausomai nuo to, kurios savivaldybės teritorijoje įsteigta šeimyna. Savivaldybių merų ar jų įgaliotų savivaldybės administracijos direktorių rašytiniu tarpusavio sutarimu dėl likusių be tėvų globos vaikų apgyvendinimo ir jų globos (rūpybos) šeimynoje finansavimo užtikrinimo bei finansinės ir materialinės pagalbos šeimynos veiklai užtikrinimo šeimynoje gali būti globojami (rūpinami) ar laikinai apgyvendinami ir kitos savivaldybės teritorijoje likę be tėvų globos vaikai. Kitos savivaldybės teritorijoje įsteigtoje šeimynoje vaikai apgyvendinami be savivaldybių merų ar jų įgaliotų savivaldybės administracijos direktorių rašytinio tarpusavio sutarimo dėl likusių be tėvų globos vaikų apgyvendinimo ir jų globos (rūpybos) šeimynoje finansavimo užtikrinimo bei finansinės ir materialinės pagalbos šeimynos veiklai užtikrinimo, jeigu neišskiriami broliai ir seserys.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) informuoti savivaldybės, kurios teritorijoje ji įsteigta, administraciją, kitų vaiką
finansuojančių savivaldybių administracijas ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie ketinimą nutraukti savo veiklą prieš 3 mėnesius iki šios veiklos nutraukimo šios savivaldybės, kurios teritorijoje ji įsteigta, mero nustatyta tvarka;“.
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šeimynai mokamos šeimynos išlaikymo pajamos. Jos apskaičiuojamos ir mokamos
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamoje socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje (toliau – Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika) nustatyta tvarka. Šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų, dydis negali būti mažesnis negu 3,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu šeimynoje yra vienas šeimynos dalyvis, arba mažesnis negu 2,4 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu šeimynoje yra 2 šeimynos dalyviai, arba mažesnis negu 1,8 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu šeimynoje yra 3 šeimynos dalyviai. Šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų, dydis nepriklauso nuo šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus. Kai šeimynoje globojamų (rūpinamų) ar laikinai apgyvendintų vaikų socialinę globą finansuoja kelios savivaldybės, šeimynos dalyvio išlaikymo pajamas šios savivaldybės finansuoja proporcingai jų finansuojamų vaikų skaičiui Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Savivaldybės, kurioje įsteigta šeimyna ir (ar) kurios teritorijoje likę vaikas liko be tėvų globos vaikai apgyvendinami šeimynoje, administracija turi sudaryti su šeimyna sutartį dėl vaiko socialinės globos finansavimo, o gavusi. Laikoma, kad vaikas liko be tėvų globos savivaldybėje, kurios teritorijoje vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ar laikino apgyvendinimo dieną buvo deklaruota vaiko tėvų ar turėto vienintelio iš tėvų gyvenamoji vieta, o jeigu vaiko tėvų gyvenamoji vieta tą dieną buvo deklaruota skirtingose savivaldybėse, – vaiko gyvenamoji vieta. Jeigu šios gyvenamosios vietos nustatyti negalima, laikoma, kad vaikas liko be tėvų globos savivaldybėje, kurioje nustatytas be tėvų globos likęs vaikas. Vaiką finansuojanti savivaldybė nuo vaiko apgyvendinimo šeimynoje dienos finansuoja vaiko socialinės globos šeimynoje išlaidas, kiek jos nefinansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. Savivaldybės, kurioje įsteigta šeimyna, administracija, gavusi šeimynos dalyvio Šeimynų nuostatuose nustatyta tvarka pateiktą prašymą – ir, turi sudaryti su šeimyna sutartį dėl finansinės paramos šeimynos naudojamam ar nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam turtui, skirtam šeimynos veiklai vykdyti, rekonstruoti ar remontuoti. Šios sutartys pasirašomos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 15 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Finansinė parama šeimynos naudojamam ar nuosavybės teise valdomam
nekilnojamajam turtui, skirtam šeimynos veiklai vykdyti, rekonstruoti ar remontuoti, teikiama savivaldybės, kurioje įsteigta šeimyna ir (ar) kurios teritorijoje likę be tėvų globos vaikai apgyvendinti šeimynoje, taip pat kuriai šeimyna pateikė prašymą, mero nustatyta tvarka.
Jeigu šeimynoje globojamų (rūpinamų) ar laikinai apgyvendintų vaikų socialinę globą finansuoja ir kitos savivaldybės, finansinės paramos dydis ir kiekvienos iš šių savivaldybių dalis, apskaičiuota proporcingai jos finansuojamų vaikų skaičiui šeimynoje, iki sprendimo dėl finansinės paramos skyrimo priėmimo nustatomi savivaldybės, kurioje įsteigta šeimyna, ir šių savivaldybių susitarimu. Šios savivaldybės privalo prisidėti prie finansinės paramos susitarime nustatyta dalimi ir ją pervesti savivaldybei, kurioje įsteigta šeimyna.“
4Papildyti 15 straipsnį 9 dalimi:
„9. Savivaldybė, kurioje įsteigta šeimyna, užtikrina šeimynoje globojamam
(rūpinamam) ar laikinai apgyvendintam vaikui ugdymo, socialines ir kitas savivaldybės organizuojamas paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip savo gyventojams. Jeigu vaiką finansuojanti savivaldybė yra kita savivaldybė, ji atlygina šių paslaugų teikimo išlaidas, kiek jos nefinansuojamos iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų lėšų, savivaldybių susitarime dėl vaikui teikiamų paslaugų išlaidų atlyginimo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kiekvienais metais savivaldybės, kurioje įsteigta šeimyna, ir kiekvienos kitos vaiką
finansuojančios savivaldybės administracijai – lėšų panaudojimo ataskaitą Šeimynų nuostatuose nustatytais terminais ir tvarka, pagal juose pateiktą Šeimynos lėšų panaudojimo ataskaitos formą;“. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2028 m. sausio 1 d. 2.
išlaidas, kiek jos nefinansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, nuo 2028 m. sausio 1 d. finansuoja savivaldybė, kurios teritorijoje šie vaikai liko be tėvų globos, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalį (šio įstatymo 4 straipsnio redakcija). Šios savivaldybės administracija sutartį su šeimyna dėl vaiko socialinės globos finansavimo ir, jeigu šeimyna įsteigta kitos savivaldybės teritorijoje, susitarimą su šia savivaldybe dėl vaikui teikiamų paslaugų išlaidų atlyginimo turi sudaryti taip, kad jie įsigaliotų 2028 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras ir savivaldybių institucijos iki 2027 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir, be kita ko, su šiuo įstatymu suderina Vyriausybės tvirtinamus vaiko globos organizavimo nuostatus ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodiką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė (Parašas) Ligita Girskienė
uždaviniai: Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos šeimynų asociacijos kreipimąsi. Kreipimesi aptariamos kelios šeimynų veiklos problemos. Šiuo projektu sprendžiama viena iš jų
apgyvendinami kitose savivaldybėse be tėvų globos likę vaikai. Asociacija nurodo, kad savivaldybės nenoriai sudaro Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (toliau – Įstatymas) numatytus rašytinius tarpusavio sutarimus, todėl šeimynos, turinčios laisvų vietų, negali priimti kitų savivaldybių vaikų net tada, kai tai atitiktų vaiko interesus. Asociacija taip pat atkreipia dėmesį, kad globėjams – fiziniams asmenims toks teritorinis ribojimas netaikomas, todėl šeimynos, nors taip pat yra šeimai artima vaiko globos forma, atsiduria nevienodoje padėtyje. Projekto rengimą lėmė šios priežastys:
1) Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato teritorinę taisyklę: šeimynoje globojami (rūpinami) ar laikinai apgyvendinami tos savivaldybės teritorijoje, kurioje įsteigta šeimyna, likę be tėvų globos vaikai. Kitos savivaldybės vaikas gali būti apgyvendintas tik savivaldybių merų ar jų įgaliotų savivaldybės administracijos direktorių rašytiniu tarpusavio sutarimu, išskyrus atvejį, kai neišskiriami broliai ir seserys. Sutarimas priklauso nuo abiejų savivaldybių valios, todėl vaiko apgyvendinimas šeimynoje priklauso ne tik nuo vaiko interesų, bet ir nuo savivaldybių tarpusavio santykių. 2) Nuo 2026 m. gegužės 1 d. pasikeitė vaiko globos organizavimo sistema. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.262 ir 3.266 straipsnius ir Vaiko globos organizavimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr.
globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2026 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 260 redakcija), vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma ir globėjas (rūpintojas) skiriamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos – sprendimu. Savivaldybių administracijos vaiko globą organizuoja kartu su šia institucija, tačiau sprendimų dėl laikinosios globos nustatymo ir globėjo skyrimo nepriima. Nepaisant to, Įstatymas tebesieja kitos savivaldybės vaiko apgyvendinimą šeimynoje su savivaldybių merų sutarimu, o Vaiko globos organizavimo nuostatų 37 punktas tiesiogiai nukreipia į Įstatymo 3 straipsnio 4 dalį. Taip procedūros eigoje atsiranda sąlyga, kurios nevaldo sprendimą priimanti institucija. 3) Dėl teritorinio ribojimo vaikas iš savivaldybės, kurioje šeimynos nėra arba jose nėra laisvų vietų, gali būti apgyvendintas kitos savivaldybės šeimynoje tik esant abiejų savivaldybių sutarimui, net jeigu toje šeimynoje yra laisvų vietų ir ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Projekto tikslas – sudaryti teisines sąlygas šeimynose globoti (rūpinti) ar laikinai apgyvendinti be tėvų globos likusius vaikus iš visos Lietuvos, nepriklausomai nuo to, kurios savivaldybės teritorijoje įsteigta šeimyna, ir aiškiai paskirstyti finansavimo pareigas tarp savivaldybių.
Projekto uždaviniai:
1) panaikinti teritorinį ribojimą ir savivaldybių sutarimą kaip vaiko apgyvendinimo šeimynoje sąlygą;
2) įstatyme nustatyti, kuri savivaldybė finansuoja vaiko socialinę globą šeimynoje (vaiką finansuojanti savivaldybė), pagal objektyvų ir laike fiksuotą kriterijų;
3) paskirstyti tarp savivaldybių šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų, finansinės paramos šeimynos nekilnojamajam turtui ir vaikui teikiamų vietos paslaugų išlaidas;
4) užtikrinti, kad apie šeimynos ketinimą nutraukti veiklą ir apie lėšų panaudojimą būtų informuojamos visos vaikus finansuojančios savivaldybės, o apie veiklos nutraukimą – ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo narė Ligita Girskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad šeimynoje globojami (rūpinami) ar laikinai apgyvendinami tos savivaldybės teritorijoje, kurioje įsteigta šeimyna, likę be tėvų globos vaikai. Kitos savivaldybės teritorijoje likę be tėvų globos vaikai šeimynoje gali būti apgyvendinami savivaldybių merų ar jų įgaliotų savivaldybės administracijos direktorių rašytiniu tarpusavio sutarimu dėl vaikų apgyvendinimo ir jų globos (rūpybos) šeimynoje finansavimo bei finansinės ir materialinės pagalbos šeimynos veiklai užtikrinimo. Be sutarimo kitos savivaldybės vaikai apgyvendinami tik tada, kai neišskiriami broliai ir seserys. Taigi Įstatymas jau dabar įtvirtina išlyga iš bendrosios taisyklės.
Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad šeimynai mokamos šeimynos išlaikymo pajamos, apskaičiuojamos ir mokamos Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A1-426 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (šeimynų finansavimą reglamentuoja jos III skyrius), nustatyta tvarka; nustatyti minimalūs šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydžiai, kurie nepriklauso nuo vaikų skaičiaus. Pagal 15 straipsnio 2 dalį sutartį dėl vaiko socialinės globos finansavimo ir, gavusi prašymą, sutartį dėl finansinės paramos šeimynos nekilnojamajam turtui sudaro „savivaldybės, kurioje įsteigta šeimyna ir (ar) kurios teritorijoje likę be tėvų globos vaikai apgyvendinami šeimynoje,“ administracija. Pagal 15 straipsnio 3 ir 4 dalis šios sutartys sudaromos per 10 darbo dienų atitinkamai nuo vaiko apgyvendinimo šeimynoje dienos ir nuo sprendimo dėl finansinės paramos skyrimo priėmimo dienos. Pavyzdines abiejų sutarčių formas pagal 15 straipsnio 5 dalį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pagal 15 straipsnio 6 dalį šeimynoje globojamo (rūpinamo) ir laikinai apgyvendinto vaiko socialinė globa finansuojama Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje nustatyta tvarka; pagal metodikos 13 punktą lėšas vaiko socialinei globai šeimynoje sudaro vaiko globos (rūpybos) išmoka ir šios išmokos tikslinis priedas, o pagal 12 punktą šeimynos dalyvio išlaikymo pajamas skiria savivaldybės, iš kurios vaikai apgyvendinti šeimynoje, administracija proporcingai iš jos apgyvendintų vaikų skaičiui. Pagal 15 straipsnio 7 dalį šeimynos steigimo išlaidas kompensuoja savivaldybė, kurioje įsteigta šeimyna.
Pagal 15 straipsnio 8 dalį finansinė parama nekilnojamajam turtui teikiama tos pačios jungties savivaldybės, kuriai šeimyna pateikė prašymą, mero nustatyta tvarka. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja šeimyną apie ketinimą nutraukti veiklą prieš 3 mėnesius informuoti tik savivaldybės, kurios teritorijoje ji įsteigta, administraciją. Pagal 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą lėšų panaudojimo ataskaita teikiama savivaldybės administracijai, nenurodant, kuriai. Vaiko globos organizavimo nuostatų 37 punktas nustato, kad, kai vaikui parenkamas kitos savivaldybės teritorijoje veikiantis globos centras ar vaikų globos institucija, parinkimas iki rekomendacijos pateikimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui raštu suderinamas tarp savivaldybių administracijų, o jeigu vaikui parenkama kitos savivaldybės teritorijoje veikianti šeimyna, veikiama Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Nuostatų 30 punktas nustato, kurioje savivaldybėje teikiama pirmenybė nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir skirti globėją (rūpintoją), kai nėra Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalies 1–3 papunkčiuose nurodytų asmenų: ten, kur yra vaiko tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta (jei jos nustatyti negalima, – tėvų deklaruota ar paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta); jei abu tėvai nežinomi, – ten, kur buvo nustatytas likęs be tėvų globos vaikas; jei tėvų gyvenamoji vieta yra skirtingose savivaldybėse, – ten, kur yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projekto 1 straipsniu Įstatymo 2 straipsnis papildomas nauja 2 dalimi, kurioje apibrėžiama sąvoka „vaiką finansuojanti savivaldybė“ – savivaldybė, kurios teritorijoje liko be tėvų globos šeimynoje globojamas (rūpinamas) ar laikinai apgyvendintas vaikas.
Sąvoka vartojama keičiamuose 15 ir 16 straipsniuose. Kurioje savivaldybėje laikoma, kad vaikas liko be tėvų globos, nustato 15 straipsnio 2 dalis. Buvusi 2 straipsnio 2 dalis laikoma 3 dalimi. Projekto 2 straipsniu keičiama Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis: nustatoma, kad šeimynoje globojami (rūpinami) ar laikinai apgyvendinami likę be tėvų globos vaikai nepriklausomai nuo to, kurios savivaldybės teritorijoje įsteigta šeimyna. Naikinamas savivaldybių merų sutarimas kaip apgyvendinimo sąlyga ir tampa nebereikalinga brolių ir seserų išimtis. Šeimynos parinkimo konkrečiam vaikui tvarka nesikeičia – ją ir toliau taiko Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir globos centras pagal Vaiko globos organizavimo nuostatus, vadovaudamiesi vaiko interesais. Projekto 3 straipsniu keičiamas Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas: šeimyna apie ketinimą nutraukti veiklą informuoja ne tik savivaldybės, kurios teritorijoje ji įsteigta, administraciją, bet ir kitų vaiką finansuojančių savivaldybių administracijas bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nes joms teks nutraukti finansavimo sutartis ir vaikams parinkti kitą globos vietą. Informavimo tvarką, kaip ir dabar, nustato savivaldybės, kurios teritorijoje šeimyna įsteigta, meras. Projekto 4 straipsniu keičiamas Įstatymo 15 straipsnis:
1) 15 straipsnio 1 dalis papildoma nuostata, kad, kai vaikų socialinę globą šeimynoje finansuoja kelios savivaldybės, šeimynos dalyvio išlaikymo pajamas jos finansuoja proporcingai finansuojamų vaikų skaičiui Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje nustatyta tvarka.
Proporcingo finansavimo principas jau įtvirtintas Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos 12 punkte; projektu jam suteikiamas įstatyminis pagrindas, o finansuojanti savivaldybė nustatoma pagal įstatyme apibrėžtą kriterijų. Metodikoje turės būti nustatyta, kurią dieną skaičiuojamas vaikų skaičius ir kaip perskaičiuojamos dalys vaikams atvykus ar išvykus. Minimalūs išlaikymo pajamų dydžiai nekeičiami;
2) 15 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad sutartį dėl vaiko socialinės globos finansavimo sudaro savivaldybės, kurios teritorijoje vaikas liko be tėvų globos, administracija, ir nustatomas kriterijus, pagal kurį nustatoma ši savivaldybė: tai savivaldybė, kurios teritorijoje vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ar laikino apgyvendinimo dieną buvo deklaruota vaiko tėvų ar turėto vienintelio iš tėvų gyvenamoji vieta; kai tėvų gyvenamoji vieta tą dieną buvo deklaruota skirtingose savivaldybėse, – vaiko gyvenamoji vieta; kai šios gyvenamosios vietos nustatyti negalima, – savivaldybė, kurioje nustatytas be tėvų globos likęs vaikas. Kriterijus fiksuojamas vienoje dienoje, todėl vėlesnis tėvų ar vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vaiką finansuojančios savivaldybės nekeičia. Vaiką finansuojanti savivaldybė nuo vaiko apgyvendinimo šeimynoje dienos finansuoja vaiko socialinės globos šeimynoje išlaidas, kiek jos nefinansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Taip atribojamos savivaldybės biudžeto lėšos nuo vaiko globos (rūpybos) išmokos ir jos tikslinio priedo, kurie pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokami iš valstybės biudžeto lėšų ir kurių skyrimo tvarka projektu nekeičiama; taip išvengiama dvigubo finansavimo ir kompetencijos neaiškumo, atsižvelgiant į nekeičiamą 15 straipsnio 6 dalį. Sutartį dėl finansinės paramos nekilnojamajam turtui, kaip ir dabar, sudaro savivaldybės, kurioje įsteigta šeimyna, administracija;
3) 15 straipsnio 8 dalyje nustatoma, kad finansinė parama nekilnojamajam turtui teikiama savivaldybės, kurioje įsteigta šeimyna ir kuriai šeimyna pateikė prašymą, mero nustatyta tvarka. Jeigu šeimynoje esančių vaikų globą finansuoja ir kitos savivaldybės, paramos dydis ir kiekvienos savivaldybės dalis, apskaičiuota proporcingai jos finansuojamų vaikų skaičiui, nustatomi savivaldybių susitarimu iki sprendimo dėl paramos skyrimo priėmimo. Taip suderinama su nekeičiama 15 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią sutartis su šeimyna sudaroma per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo. Kitos savivaldybės privalo prisidėti prie paramos susitarime nustatyta dalimi;
4) Įstatymo 15 straipsnis papildomas 9 dalimi: savivaldybė, kurioje įsteigta šeimyna, užtikrina šeimynoje esančiam vaikui ugdymo, socialines ir kitas savivaldybės organizuojamas paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip savo gyventojams, o kai vaiką finansuoja kita savivaldybė, ši atlygina paslaugų išlaidas, kiek jos nefinansuojamos iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų lėšų, savivaldybių susitarime nustatyta tvarka. Projekto 5 straipsniu keičiamas Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas: lėšų panaudojimo ataskaita teikiama savivaldybės, kurioje įsteigta šeimyna, ir kiekvienos kitos vaiką finansuojančios savivaldybės administracijai.
Projekto 6 straipsnis nustato, kad įstatymas įsigalioja 2028 m. sausio 1 d., išskyrus 6 straipsnio 2 ir 3 dalis, kurios įsigalioja nuo įstatymo paskelbimo, kad iki įsigaliojimo dienos būtų galima pasirengti. Pagal 6 straipsnio 2 dalį vaikų, iki 2027 m. gruodžio 31 d. apgyvendintų šeimynoje, socialinės globos išlaidas, kiek jos nefinansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, nuo 2028 m. sausio 1 d. finansuoja pagal naująjį kriterijų nustatyta savivaldybė, o jos administracija sutartį su šeimyna ir, jeigu šeimyna įsteigta kitoje savivaldybėje, susitarimą su ta savivaldybe turi sudaryti taip, kad jie įsigaliotų 2028 m. sausio 1 d. Taip išvengiama finansavimo pertrūkio. Pagal 6 straipsnio 3 dalį įgyvendinamieji teisės aktai priimami iki 2027 m. gruodžio 31 d. Laukiami teigiami rezultatai: be tėvų globos likęs vaikas galės būti apgyvendintas jo interesus geriausiai atitinkančioje šeimynoje, nepriklausomai nuo savivaldybių ribų; bus geriau išnaudojamos laisvos vietos šeimynose; šeimynai artima globa taps prieinamesnė vaikams tose savivaldybėse, kuriose šeimynų nėra; vienodėja teritorinės taisyklės šeimynoms ir globėjams – fiziniams asmenims; savivaldybių finansinės pareigos taps aiškios ir nuspėjamos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Atskiras numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. Iniciatoriai įvertino galimas neigiamas pasekmes ir jų prevencijos priemones:
1) vaiką finansuojanti savivaldybė galėtų būti mažiau suinteresuota ieškoti vaikui globos vietos savo teritorijoje.
Rizika ribota, nes šeimynos parinkimą lemia ne savivaldybė, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir globos centras, vadovaudamiesi vaiko interesais ir Vaiko globos organizavimo nuostatų 30 punkte nustatytu pirmumu vaiko globą nustatyti tėvų gyvenamosios vietos savivaldybėje;
2) savivaldybėms atsiras papildoma administracinė našta – daugiau finansavimo sutarčių ir tarpusavio susitarimų. Ją sumažintų atnaujintos socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamos pavyzdinės sutarčių formos (Įstatymo 15 straipsnio 5 dalis);
3) pereinamuoju laikotarpiu keisis jau apgyvendintų vaikų globą finansuojanti savivaldybė. Siekiant išvengti finansavimo pertrūkio, projekte nustatyta, kad naujos sutartys ir susitarimai turi įsigalioti 2028 m. sausio 1 d., o pasirengimui skiriamas laikas iki šios datos;
4) išlieka rizika, kad kita vaiką finansuojanti savivaldybė vengs susitarti dėl finansinės paramos nekilnojamajam turtui dydžio. Pareiga prisidėti nustatyta įstatymu, o savivaldybė, kurioje įsteigta šeimyna, ir tokiu atveju galės skirti paramą savo lėšomis, kaip ir pagal dabartinį reguliavimą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. Įstatymas mažins korupcijos riziką, nes naikinamas savivaldybių merų diskrecija grįstas sutarimas kaip vaiko apgyvendinimo sąlyga, o finansuojanti savivaldybė nustatoma pagal objektyvų įstatyme įtvirtintą kriterijų. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai tiesioginės įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
Jis dera su vykdoma vaikų globos sistemos pertvarka – institucinės globos mažinimu ir šeimai artimos globos plėtra. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymas įsilieja į galiojančią teisinę sistemą; iniciatorių vertinimu, kitų įstatymų keisti nereikia. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte apibrėžiama nauja sąvoka „vaiką finansuojanti savivaldybė“; ją įvardijantis terminas suderinamas su privalomais teisės aktais. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, visų pirma 8 straipsnį (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), nes leidžia vaikui parinkti jo interesus geriausiai atitinkančią šeimai artimą aplinką ir neišskirti brolių ir seserų. Projektas taip pat įgyvendina Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintą vaiko interesų pirmumo principą ir 20 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti šeimos aplinkos netekusio vaiko apsaugą ir alternatyvią globą. Europos Sąjungos teisė projekte aptariamų vidaus santykių tarp savivaldybių nereguliuoja. 12.
turėtų priimti: Priėmus įstatymą, turės būti pakeisti ar priimti šie teisės aktai:
1) Vaiko globos organizavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 „Dėl Vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ (37 punktas, nukreipiantis į Įstatymo 3 straipsnio 4 dalį), – Vyriausybė;
2) Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A1-426 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (III skyrius
„Šeimynų finansavimas“ – proporcingas šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų finansavimas), –
socialinės apsaugos ir darbo ministras;
3) Šeimynų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-294 „Dėl Šeimynų nuostatų patvirtinimo“ (ataskaitų teikimas kelioms savivaldybėms, prašymų dėl finansinės paramos nagrinėjimas), – socialinės apsaugos ir darbo ministras;
4) pavyzdinės sutarties dėl vaiko socialinės globos finansavimo ir sutarties dėl finansinės paramos šeimynos nekilnojamajam turtui formos (Įstatymo 15 straipsnio 5 dalis) – socialinės apsaugos ir darbo ministras;
5) savivaldybių tarybų nustatyta sutarčių pasirašymo tvarka (Įstatymo 15 straipsnio 2 dalis), savivaldybių merų nustatyta finansinės paramos teikimo tvarka (15 straipsnio 8 dalis) ir savivaldybių merų nustatyta šeimynos informavimo apie ketinimą nutraukti veiklą tvarka (8 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – savivaldybių institucijos. Pagal projekto 6 straipsnio 3 dalį iki 2027 m. gruodžio 31 d. įgyvendinamuosius aktus turi priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras ir savivaldybių institucijos. 13.
įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų valstybės biudžeto lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos šeimynų asociacijos kreipimąsi. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai: šeimyna; likęs be tėvų globos vaikas; vaiko globa (rūpyba); laikinas apgyvendinimas; socialinė globa; vaiką finansuojanti savivaldybė; šeimynos išlaikymo pajamos; finansinė parama; savivaldybių susitarimas. Eurovoc terminai: vaiko apsauga; vaiko teisės; savivaldybė; vietos finansai. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narė (Parašas) Ligita Girskienė