Projekto lyginamasis variantas
2025 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi:
„6. Viešosios informacijos tarpininkas - fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita
organizacija, kuris lobisto, lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo užsakymu ar jų interesais už atlygį ar gaudamas kitokią naudą rengia ar skleidžia viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėmis, įskaitant ir socialinių tinklų komunikacijos kanalus, kai ši informacija susijusi su lobistine veikla ar lobistinės veiklos tikslais. Lobistinės veiklos tikslai šioje dalyje suprantami kaip siekis daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims ir (ar) plačiajai visuomenei ar atskiroms jos grupėms, formuojant jų nuomonę dėl teisėkūros ir viešosios politikos klausimų, taip pat dėl su jais susijusių visuomenės gyvenimo reiškinių ir problemų, kurių sprendimui siekiama priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktus.“
Papildyti 4 straipsnio 2 dalį 6 punktu:
„6) skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje nurodyti viešosios informacijos
tarpininkus, kuriuos vykdydamas lobistinę veiklą pasitelkia lobistas, lobistinės veiklos užsakovas ar lobistinės veiklos naudos gavėjas.“
1Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 8 punktu:
„8) viešosios informacijos tarpininkus, nurodant lobistinės veiklos užsakovus ir
lobistinės veiklos naudos gavėjus, viešosios informacijos tarpininko veiklos pobūdį ir priemones (įskaitant žiniasklaidos, socialinių tinklų kanalus), teminę sritį ir lobistinės veiklos tikslus, veiklos laikotarpį ir lėšų dydį, skirtą viešosios informacijos tarpininko veiklai, pasirenkant iš sumų intervalų.“
2Papildyti 10 straipsnį 4 dalimi:
„4.
Viešosios informacijos tarpininkas, prieš pradėdamas teikti šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytas paslaugas, privalo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje pateikti informaciją apie lobistą, lobistinės veiklos užsakovą ir lobistinės veiklos naudos gavėją, taip pat apie viešosios informacijos tarpininko vykdomą veiklą ir kitą šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies
Papildyti 12 straipsnį 4 dalimi:
„4. Skleisdamas šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą viešąją informaciją
visuomenės informavimo priemonėmis, įskaitant socialinių tinklų komunikacijos kanalus, viešosios informacijos tarpininkas privalo aiškiai ir matomai ją pažymėti kaip „lobistinė informacija“ ir nurodyti šios veiklos registracijos Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje numerį ir jos registravimo datą.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Artūras Zuokas 2.
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir
uždaviniai Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymas daugiausia orientuotas į tiesioginę lobistinę veiklą – kontaktus su įstatyme nurodytais viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjais, kai siekiama daryti įtaką teisėkūrai lobistinės veiklos užsakovo ar naudos gavėjo interesais. Tuo tarpu šiuolaikinėje teisėkūros ir viešosios politikos aplinkoje vis didesnę reikšmę įgauna netiesioginis poveikis, daromas ne per tiesioginius susitikimus, o per viešosios nuomonės formavimą visuomenės informavimo priemonėmis ir socialiniuose tinkluose, pasitelkiant viešųjų ryšių agentūras, komunikacijos įmones, nuomonės formuotojus ir kitus tarpininkus. Tarptautiniai standartai pabrėžia, kad lobizmo reguliavimas turėtų apimti ne tik tradicinį
„tiesioginį“ lobizmą, bet ir įvairias įtakos formas, įskaitant viešosios komunikacijos kampanijas ir
kitas netiesioginio lobizmo priemones. OECD principai dėl skaidrumo ir vientisumo lobizmo srityje rekomenduoja, kad viešinant lobistinę veiklą būtų teikiama pakankama ir aktuali informacija apie pagrindinius lobistinės veiklos aspektus – dalyvius, tikslus, taikinius, panaudotus išteklius ir veiklos būdus. Europos Tarybos rekomendacijoje CM/Rec(2017)2 taip pat akcentuojama pareiga užtikrinti lobistinės veiklos skaidrumą, įskaitant duomenų apie lobistines veiklas viešą atskleidimą ir viešus registrus. Tarptautinė praktika pabrėžia, kad tiek tiesioginės, tiek netiesioginės lobistinės veiklos formos gali turėti tą patį tikslą – paveikti viešus sprendimus, todėl abi turi būti skaidrios.
Lietuvoje šiuo metu lobistinės veiklos reglamentavimas nepakankamai aiškiai apima atvejus, kai trečiosios šalys (viešosios informacijos tarpininkai) už atlygį rengia ar skleidžia viešąją informaciją, susijusią su lobistine veikla ar jos tikslais, taip formuodami visuomenės ar atskirų jos grupių nuomonę dėl teisėkūros ir viešosios politikos klausimų. Tokia veikla gali lemti situacijas, kai visuomenei nepateikiama aiški informacija, kieno interesais formuojama viešoji nuomonė ir iš kokių šaltinių finansuojama tokia komunikacija, sudaromos prielaidos manipuliuoti visuomenės nuomone. Įstatymo projektu siekiama: sukurti papildomą skaidrumo ir atskaitomybės mechanizmą, užtikrinantį, kad per viešosios informacijos tarpininkus skleidžiama informacija, susijusi su lobistine veikla ar jos tikslais, būtų aiškiai identifikuojama kaip lobistinė informacija; įvesti „viešosios informacijos tarpininko“ sąvoką ir aiškiai apibrėžti šio subjekto statusą lobistinės veiklos reguliavimo sistemoje; nustatyti pareigą viešosios informacijos tarpininkams registruoti savo veiklą Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (toliau – SKAIS) ir žymėti skleidžiamą informaciją, nurodant registracijos duomenis; įtvirtinti lobistų pareigą skaidrių teisėkūros procesų deklaracijose nurodyti pasitelktus viešosios informacijos tarpininkus ir informaciją apie jų veiklą, tematiką, tikslus, laikotarpį ir lėšų dydį. Pagrindinis Įstatymo projekto tikslas – sustiprinti lobistinės veiklos skaidrumą ir sudaryti sąlygas visuomenei, žiniasklaidai ir viešosios valdžios institucijoms matyti visą lobistinio poveikio grandinę – nuo lobisto ir užsakovo iki viešosios informacijos tarpininko ir konkrečių viešosios informacijos kampanijų. 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas1 Dabartinis Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – Įstatymas) reguliavimas nustato: lobistinės veiklos sąvoką, apibrėžiančią veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai; lobistų registravimo, skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų teikimo, lobistinės veiklos viešinimo SKAIS ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) interneto svetainėje tvarką; lobistinės veiklos subjektų teises ir pareigas, atsakomybę už neteisėtą lobistinę veiklą ir kitus su tiesioginiu lobistiniu poveikiu susijusius aspektus. Galiojantis teisinis reguliavimas daugiausia orientuotas į situacijas, kai lobistai ir lobistinės veiklos užsakovai tiesiogiai bendrauja su politiniais ir administraciniais sprendimų priėmėjais. Tačiau nėra aiškaus reguliavimo, kaip turi būti vertinama ir viešinama lobistinė veikla, vykdoma netiesioginėmis formomis per viešosios informacijos tarpininkus – komunikacijos įmones, viešųjų ryšių agentūras, nuomonės formuotojus ir kt., kurie už atlygį rengia ir skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėmis ir socialinių tinklų kanalais, siekdami formuoti visuomenės nuomonę dėl konkrečių teisėkūros ar viešosios politikos klausimų. Tarptautiniuose dokumentuose „netiesioginė“ lobistinė veikla, įskaitant publikacijas, renginius, reklamos kampanijas ir kitus viešosios komunikacijos būdus, aiškiai pripažįstama lobistine veikla, kai ja siekiama daryti įtaką viešiems sprendimams.
Europos Tarybos rekomendacijoje CM/Rec(2017)2 pabrėžiama, kad reguliuojant lobizmą būtina užtikrinti, jog informacija apie lobistines veiklas būtų atskleista ir prieinama visuomenei, įskaitant informacijos apie lobistus registrus. Lietuvos reguliavime šiuo metu: nėra atskiros viešosios informacijos tarpininko sąvokos; nėra tiesioginės pareigos viešosios informacijos tarpininkams registruoti savo lobistiniais tikslais atliekamą veiklą SKAIS; nėra pareigos viešosios informacijos tarpininkams žymėti skleidžiamą informaciją kaip lobistinę ir nurodyti registracijos duomenis; lobistai nėra įpareigoti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijose sistemingai pateikti informaciją apie pasitelktus viešosios informacijos tarpininkus ir su jais susijusias finansines bei veiklos aplinkybes. Dėl to susidaro teisinė spraga, leidžianti lobistinės veiklos užsakovams ir naudos gavėjams, pasitelkiant viešosios informacijos tarpininkus, formuoti visuomenės nuomonę ir daryti įtaką viešiesiems sprendimams, neatskleidžiant visuomenei, kieno interesais ir kokiomis lėšomis ši veikla vykdoma. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymo projektu siūloma:
informacijos tarpininkas. Tai fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita organizacija, kuri lobisto, lobistinės veiklos užsakovo ar naudos gavėjo užsakymu ar jų interesais už atlygį ar gaudama kitokią naudą rengia ar skleidžia viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėmis, įskaitant socialinių tinklų komunikacijos kanalus, kai ši informacija susijusi su lobistine veikla ar lobistinės veiklos tikslais.
Lobistinės veiklos tikslai šioje dalyje suprantami kaip siekis daryti įtaką Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims ir (ar) plačiajai visuomenei ar atskiroms jos grupėms, formuojant jų nuomonę dėl teisėkūros ir viešosios politikos klausimų, taip pat dėl su jais susijusių visuomenės gyvenimo reiškinių ir problemų, kurių sprendimui siekiama priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktus. Ši nuostata leidžia aiškiai identifikuoti viešosios informacijos tarpininkus kaip atskirą lobistinės veiklos ekosistemos elementą. 2
teisėkūros procesų deklaracijoje nurodyti viešosios informacijos tarpininkus, kuriuos vykdydamas lobistinę veiklą pasitelkia lobistas, lobistinės veiklos užsakovas ar naudos gavėjas. Taip užtikrinamas viešas ryšys tarp lobisto, užsakovo ir viešosios informacijos tarpininko. 3. Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 8 punktu, kuriame detalizuojama, kokia informacija apie viešosios informacijos tarpininkus turi būti nurodoma skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje: lobistinės veiklos užsakovai ir naudos gavėjai, viešosios informacijos tarpininko veiklos pobūdis ir priemonės (įskaitant žiniasklaidos, socialinių tinklų kanalus), teminė sritis ir lobistinės veiklos tikslai, veiklos laikotarpis ir lėšų dydis, skirtas viešosios informacijos tarpininko veiklai (pasirenkant iš sumų intervalų).
Tai atitinka tarptautines rekomendacijas, pagal kurias duomenys apie lobistinę veiklą turėtų atskleisti pagrindinius veiklos elementus – dalyvius, tikslus, sritis, taikinius ir panaudotus išteklius. 4. Papildyti 10 straipsnį 4 dalimi, nustatant viešosios informacijos tarpininko pareigą prieš pradedant teikti Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytas paslaugas VTEK nustatyta tvarka SKAIS pateikti informaciją apie lobistą, lobistinės veiklos užsakovą ir naudos gavėją, apie viešosios informacijos tarpininko vykdomą veiklą ir kitą 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą informaciją. Taip įtvirtinama tiesioginė viešosios informacijos tarpininko atsakomybė už duomenų apie jo veiklą pateikimą ir sudaromos sąlygos SKAIS turėti pilnus duomenis apie viešosios informacijos tarpininkų vykdomas veiklas. 5. Papildyti 12 straipsnį 4 dalimi, nustatant, kad skleisdamas Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėmis, įskaitant socialinių tinklų komunikacijos kanalus, viešosios informacijos tarpininkas privalo aiškiai ir matomai ją pažymėti kaip „lobistinė informacija“ ir nurodyti šios veiklos registracijos SKAIS numerį ir registravimo datą. Tokiu būdu visuomenei suteikiama aiški žinia, kad atitinkamas turinys yra susijęs su lobistine veikla, ir sudaroma galimybė patikrinti detales SKAIS. 6. Nustatyti įgyvendinimo nuostatas, kuriomis VTEK įpareigojama iki 2025 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Laukiami teigiami rezultatai: sustiprintas lobistinės veiklos skaidrumas, ypač netiesioginio, per viešosios nuomonės formavimą vykdomo lobizmo srityje; geresnės visuomenės, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės galimybės identifikuoti, kas finansuoja ir koordinuoja viešosios nuomonės formavimo kampanijas dėl teisėkūros ir viešosios politikos klausimų; sumažintos manipuliavimo visuomenės nuomone, „slapto“ ar „maskuoto“ lobizmo, taip pat dirbtinai kuriamo parodomojo visuomenės palaikymo rizikos; didesnis pasitikėjimas teisėkūros procesu ir viešaisiais sprendimais, suderinamas su Europos Tarybos ir OECD rekomendacijomis dėl lobistinės veiklos skaidrumo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektu poveikis ūkio subjektams numatomas riboto masto, nes nors ir praplečiamas lobistinės veiklos skaidrumo laukas, tačiau reguliavimas išlieka siaurai taikomas – tik tiems viešosios informacijos tarpininkams, kurie už atlygį ar kitokią naudą rengia ar skleidžia viešąją informaciją, susijusią su lobistine veikla ar jos tikslais. Galimos neigiamos pasekmės: papildoma administracinė našta viešosios informacijos tarpininkams ir lobistams, susijusi su duomenų teikimu SKAIS ir skleidžiamos informacijos žymėjimu;3 poreikis prisitaikyti prie naujų reikalavimų tam tikroms viešųjų ryšių ir komunikacijos rinkos dalyvių grupėms (pvz., agentūroms, nuomonės formuotojams, turinio kūrėjams). Šios pasekmės laikomos proporcingomis siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės teisę žinoti apie interesus, slypinčius už viešosios nuomonės formavimo kampanijų.
Rizikoms mažinti numatyta, kad: reikalavimai bus įgyvendinami per jau veikiančią SKAIS, kurią VTEK pritaikys naujiems duomenims; lėšų dydis deklaruojamas intervalais, o ne tiksliomis sumomis, taip sumažinant administracinę naštą ir kartu užtikrinant pakankamą skaidrumo lygį. Priėmus Įstatymo projektą esminių neigiamų pasekmių nenumatoma, papildomo formaliojo numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo atlikti neprireikė. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas tiesioginės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Įstatymo projektas prisideda prie korupcijos ir neteisėtos įtakos rizikų mažinimo, kadangi: didina skaidrumą dėl lobistinės veiklos finansavimo ir veiklos formų; apsunkina galimybes vykdyti „slaptą“ ar neregistruotą lobistinę veiklą per viešosios informacijos tarpininkus; įtvirtina viešus ir prieinamus duomenis apie viešosios nuomonės formavimo veiklas, susijusias su teisėkūra ir viešąja politika. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas nustato naujas pareigas verslo subjektams, kurie veikia kaip viešosios informacijos tarpininkai lobistinės veiklos srityje, ir lobistams: viešosios informacijos tarpininkams atsiranda pareiga registruoti savo veiklą SKAIS, teikti informaciją apie vykdomą veiklą, taikomas priemones, teminę sritį, tikslus, laikotarpį ir lėšų dydį; lobistams atsiranda pareiga skaidrių teisėkūros procesų deklaracijose nurodyti pasitelktus viešosios informacijos tarpininkus ir informaciją apie jų veiklą. Šios pareigos gali pareikalauti papildomų administracinių resursų, ypač pradiniu įgyvendinimo laikotarpiu.
Tačiau įpareigojimai yra aiškiai apibrėžti ir susieti su veikla, susijusia su lobistine veikla ir jos tikslais, todėl bendras neigiamas poveikis verslo aplinkai vertinamas kaip ribotas ir proporcingas siekiamam tikslui. Kartu Įstatymo projektas sukuria vienodesnes konkurencines sąlygas verslo subjektams, kurie teikia viešosios informacijos ir komunikacijos paslaugas: skaidrumo reikalavimai vienodai taikomi visiems, kurie veikia lobistinės veiklos kontekste, taip sumažinant riziką, kad rinkoje pranašumą įgis mažiau skaidriai veikiančios įmonės. Poveikio bendram verslo sąlygų ir jų plėtros lygiui nenumatoma – Įstatymo projekto poveikis koncentruotas į siaurą paslaugų segmentą ir skirtas skaidrumui užtikrinti, o ne riboti veiklą. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Jo nuostatos dera su nacionaliniais korupcijos prevencijos, gero administravimo ir atviro valdymo tikslais, taip pat su tarptautiniais skaidrumo ir lobistinės veiklos reguliavimo standartais. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios4 Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarką, reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų neapibrėžiama.
Įstatymo projekte apibrėžiama nauja sąvoka – viešosios informacijos tarpininkas. Sąvoka sistemiškai derinama su galiojančiame Lobistinės veiklos įstatyme vartojamomis „lobisto“,
„lobistinės veiklos užsakovo“, „lobistinės veiklos naudos gavėjo“ sąvokomis. Naujo termino
vartojimas ir apibrėžimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Terminų banko įstatymo reikalavimus – sąvoka yra aiški, apibrėžta įstatymo 2 straipsnyje ir vartojama nuosekliai. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES teisės aktus. Numatytos pareigos viešosios informacijos tarpininkams registruoti veiklą ir žymėti skleidžiamą informaciją kaip lobistinę yra susijusios su informacijos skaidrumo užtikrinimu ir proporcingos siekiamam teisėtam tikslui – apsaugoti demokratinį teisėkūros procesą nuo neskaidraus poveikio ir užtikrinti visuomenės teisę gauti informaciją apie interesų atstovavimą. Šios pareigos nenumato turinio cenzūros ar draudimo reikšti nuomonę, jos taikomos tik lobistiniais tikslais vykdomai, už atlygį ar kitokią naudą finansuojamai veiklai, susijusiai su teisėkūra ir viešąja politika. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos teisei ir dera su ES skaidrumo ir lobistinės veiklos reguliavimo kryptimis. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymo projekte numatyta, kad VTEK įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki 2025 m. gruodžio 31 d. 13.
įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimas gali pareikalauti tam tikrų VTEK administracinių ir techninių išteklių, susijusių su SKAIS pritaikymu naujiems duomenims apie viešosios informacijos tarpininkus, taip pat su informacinių ir metodinių priemonių parengimu. Preliminariais vertinimais, šios išlaidos bus nedidelės ir galės būti finansuojamos iš VTEK skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Privatiems ūkio subjektams (viešosios informacijos tarpininkams, lobistams) gali atsirasti nedidelė papildoma administracinė našta, susijusi su duomenų teikimu ir veiklos žymėjimu, tačiau ši našta laikoma proporcinga siekiamam skaidrumo tikslui ir nėra vertinama kaip reikšmingai daranti įtaką bendrai jų finansinei padėčiai. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Lobizmas, teisėkūra, politinis procesas, žiniasklaida, informacijos skaidrumas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
6