Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 3, 4, 5, 6, 6-1, 7, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 21-1 straipsniu įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Iš motinystės socialinio draudimo lėšų:
1) įstatymų nustatytais atvejais kompensuojamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros prarastos pajamos ar jų dalis;
2) šio įstatymo nustatytais atvejais šios dalies 1 punkte nurodytiems motinystės socialiniu draudimu apdraustiems asmenims mokamos šiame įstatyme nustatyto dydžio motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ir vaiko priežiūros išmokos, o tapusiems neapdraustiems motinystės socialiniu draudimu – šiame įstatyme nustatyto dydžio motinystės ir vaiko priežiūros išmokos.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui ir (ar) motinystės socialiniam draudimui, taip pat šio įstatymo nustatytos ir apdraustajam asmeniui priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties, vaiko priežiūros išmokos, priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos bei dalinio darbo išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.“
2Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Išmokos gavėjas – fizinis asmuo, kuris
turi teisę gauti įstatymų nustatytas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmokas.“
3Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui ir (ar) motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties, vaiko priežiūros išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo socialinio draudimo išmokas bei dalinio darbo išmokas, mokamas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.
Savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla) socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos priskaičiuotos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos priskaičiuotos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu.
Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) tvirtinamuose Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.“
4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „1) Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo ar profesinės reabilitacijos programos dienos arba iki jų prilyginimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos, atostogos dėl nėštumo netekties ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš kalendorinį mėnesį, kurį jie įgijo teisę į ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmoką (toliau – praėjęs mėnuo);“
2) Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo ar profesinės reabilitacijos programos dienos arba iki jų prilyginimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos, atostogos dėl nėštumo netekties ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas už einamąjį kalendorinį mėnesį, jeigu jų teisė į ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmoką atsirado veiklos vykdymo pradžios kalendorinį mėnesį ar ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokos už praėjusį mėnesį nebuvo mokėtos dėl to, kad šie asmenys praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo šio įstatymo nustatytas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmokas;
3) teisę į naują ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmoką įgyja ankstesnės ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmokos mokėjimo laikotarpiu arba be pertraukos kitą dieną po ankstesnės ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmokos mokėjimo pabaigos, o ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas anksčiau paskirtai ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmokai gauti yra sumokėję šios dalies 1 ar 2 punkte nustatyta tvarka.“
4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „1) Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo ar profesinės reabilitacijos programos dienos arba iki jų prilyginimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos, atostogos dėl nėštumo netekties ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš kalendorinį mėnesį, kurį jie įgijo teisę į ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmoką (toliau – praėjęs mėnuo);“
2) Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo ar profesinės reabilitacijos programos dienos arba iki jų prilyginimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos, atostogos dėl nėštumo netekties ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas už einamąjį kalendorinį mėnesį, jeigu jų teisė į ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmoką atsirado veiklos vykdymo pradžios kalendorinį mėnesį ar ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokos už praėjusį mėnesį nebuvo mokėtos dėl to, kad šie asmenys praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo šio įstatymo nustatytas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmokas;
3) teisę į naują ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmoką įgyja ankstesnės ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmokos mokėjimo laikotarpiu arba be pertraukos kitą dieną po ankstesnės ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmokos mokėjimo pabaigos, o ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas anksčiau paskirtai ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmokai gauti yra sumokėję šios dalies 1 ar 2 punkte nustatyta tvarka.“
1.
1Pakeisti 5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties, vaiko priežiūros išmokos“
2Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagal šį įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties, vaiko priežiūros išmokos.“
3Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ir vaiko priežiūros išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:
1) motinystės – apdraustajam asmeniui nėštumo ir gimdymo atostogų metu arba nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, arba 30 kalendorinių dienų atostogų, darbdavio suteiktų įmotėms pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 132 straipsnio 2 dalį, metu, jeigu įmotei anksčiau nebuvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos tam pačiam vaikui prižiūrėti arba jeigu įvaikintas ne sutuoktinio vaikas;
2) tėvystės – apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu arba tėvystės laikotarpiu, arba tėvystės atostogų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 133 straipsnio 2 dalį, metu, jeigu įtėviui anksčiau nebuvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos tam pačiam vaikui prižiūrėti arba jeigu įvaikintas ne sutuoktinio vaikas;
3) nėštumo netekties – apdraustajam asmeniui atostogų dėl nėštumo netekties metu arba nėštumo netekties laikotarpiu;
3) 4) vaiko priežiūros – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, arba vaiko priežiūros laikotarpiu, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, metu, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bet ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų, jeigu įmotė (įtėvis) anksčiau negavo vaiko priežiūros išmokos tam pačiam vaikui prižiūrėti arba jeigu įvaikintas ne sutuoktinio vaikas.“5 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ir vaiko priežiūros išmokų dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį. Jeigu apdraustasis asmuo, turintis teisę gauti motinystės išmoką, per visą ar dalį šioje dalyje nurodyto laikotarpio draudžiamųjų pajamų Lietuvoje neturėjo dėl to, kad dirbo ir (ar) buvo draudžiamas užsienyje, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės išmokos dydis, apskaičiuojamas pagal paskutinių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo mėnesį, kuriais motinystės socialiniu draudimu apdraustasis asmuo Lietuvoje dirbo ir (ar) gavo draudžiamųjų pajamų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, arba pagal paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo mėnesį, draudžiamąsias pajamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka, taikant palankesnį kompensuojamojo uždarbio dydį.“
2Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Jeigu visą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustajam asmeniui buvo mokama vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį (globojamą ar įvaikintą) vaiką arba jam buvo suteiktos prieš tai gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros atostogos, globojamo vaiko nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogos arba įvaikinto vaiko tėvystės, vaiko priežiūros atostogos, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį (globojamą ar įvaikintą) vaiką. Kai ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį (globojamą ar įvaikintą) vaiką buvo apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, apriboto maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu, nauja motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka apskaičiuojama pagal faktinį asmens kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą teisės į atitinkamą ankstesnę (pirmesnę) motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką dieną. Apskaičiuojant tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmoką, taikomas šio straipsnio 5 dalyje nurodytas maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis.“
3Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės, nėštumo netekties ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesio ar teisės gauti tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio.
Kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuoti negali viršyti atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, galiojančios laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis.“6 straipsnis. 6¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 6¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6¹ straipsnis. Kompensuojamojo uždarbio ir stažo motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ir vaiko priežiūros išmokoms skirti apskaičiavimo ypatumai Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės
apskaičiuojamas asmenų kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomi motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai, jeigu apskaičiuojant asmens kompensuojamąjį uždarbį:
1) netaikoma šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis ir
2) į laikotarpį per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš asmens teisės gauti motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį, patenka visas laikotarpis ar jo dalis nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2021 m. birželio 30 d., kuriuo Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės. 2.
punkte nurodytą laikotarpį ar jo dalį asmeniui, vadovaujantis Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu, dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir
(ar) jos plitimo grėsmės taikytų ūkinės veiklos apribojimų buvo paskelbta prastova, šioje dalyje nurodyto asmens kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ir vaiko priežiūros išmokos dydis, apskaičiuojamas pagal jo nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. turėtas draudžiamąsias pajamas. 3. Jeigu, apskaičiuojant asmens, kuris Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas kaip savarankiškai dirbantis asmuo ir kuris turi teisę gauti motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ir (ar) vaiko priežiūros išmokas, kompensuojamąjį uždarbį, visas kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo laikotarpis ar jo dalis patenka į visą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį ar jo dalį, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ir vaiko priežiūros išmokos dydis, apskaičiuojamas:
1) pagal asmens nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. turėtas draudžiamąsias pajamas iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis ir individualios veiklos, kai visą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį ar jo dalį jis buvo savarankiškai dirbantis asmuo, nurodytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, ir (ar)
2) pagal asmens už nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. deklaruotas draudžiamąsias pajamas iš individualios veiklos, nuo kurių sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kai visą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį ar jo dalį jis buvo savarankiškai dirbantis asmuo, nurodytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. 4.
uždarbis apskaičiuojamas vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes į stažo skaičiavimo laikotarpį patenka visas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas laikotarpis ar jo dalis, jo motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro ir (ar) asmens pateiktus duomenis apie jo turėtas draudžiamąsias pajamas 2020 m. kovo 1 d. 5. Jeigu asmens kompensuojamasis uždarbis gali būti apskaičiuojamas vadovaujantis šio straipsnio 2 ir 3 dalimis, jo kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ir vaiko priežiūros išmokos dydis, apskaičiuojamas pagal asmens nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. turėtas draudžiamąsias pajamas iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis, individualios veiklos ir nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. turėtas su darbo santykiais susijusias draudžiamąsias pajamas. 6. Jeigu pagal šio straipsnio 2, 3 ar 5 dalį apskaičiuotas asmens kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, apskaičiuojant asmeniui skiriamos motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmokos dydį, taikomas didesnis kompensuojamojo uždarbio dydis. Pagal šio straipsnio 2, 3 ar 5 dalį apskaičiuotas kompensuojamojo uždarbio dydis, apskaičiuojant asmeniui skiriamos tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros išmokos dydį, negali viršyti šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodyto maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio. 7.
netekties ir vaiko priežiūros išmokoms, jeigu asmens kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal šio straipsnio 2, 3 ar 5 dalį, mokėti skirtų motinystės socialinio draudimo sąnaudų dalis, apskaičiuota iš motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ir vaiko priežiūros išmokų, kurioms apskaičiuoti naudotas kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 2, 3 ar 5 dalį, sumos atėmus motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ir vaiko priežiūros išmokų, jeigu joms apskaičiuoti būtų naudotas kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, sumą, mokama iš valstybės biudžeto.“7 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Išmokos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti Ligos, profesinės reabilitacijos ir motinystės, tėvystės, nėštumo netekties, vaiko priežiūros išmokų sumos, kurios priklausė apdraustajam asmeniui ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, kai jie pateikia paveldėjimo teisės liudijimą.“8 straipsnis. Įstatymo III skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti Įstatymo III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
9 straipsnis. Įstatymo papildymas 21¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 21¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „21¹ straipsnis. Nėštumo netekties išmoka „1.
Nėštumo netekties išmoka „1. Teisę gauti nėštumo netekties išmoką turi asmuo, kuris:
1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu;
2) įstatymų nustatyta tvarka yra išėjęs jam suteiktų nėštumo netekties atostogų arba nėštumo netekties laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai nėštumo netekties išmoka asmeniui, turinčiam šios dalies 3 punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, skiriama, jeigu atostogos dėl nėštumo netekties prasideda prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu;
3) iki pirmosios nėštumo netekties atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. 2. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai. 3. Pagrindas skirti nėštumo netekties išmoką yra gydytojo pažyma apie nėštumo netektį. 4. Nėštumo netekties išmoka mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui, kai nėštumas nutrūko nuo 11 iki 21 nėštumo savaitės imtinai, taip pat šio asmens sutuoktiniui ar asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka laikomam partneriu, nėštumo netekties atostogų metu arba 3 kalendorinių dienų trukmės nėštumo netekties laikotarpiu. 5. Nėštumo netekties išmoka mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 6. Nėštumo netekties išmoka negali būti mažesnė už 8 bazinių socialinių išmokų, kurios dydį Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė, dydžių, galiojusių praeitą mėnesį iki teisės gauti nėštumo netekties išmoką atsiradimo dienos, sumos dalį, proporcingą dienų, už kurias mokama ši išmoka, skaičiui.“
Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo sąnaudas sudaro lėšos, skirtos šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytoms ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties ir vaiko priežiūros išmokoms mokėti.“11 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, nėštumo netekties, vaiko priežiūros išmokos skaičiuojamos ir mokamos bei pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo, tėvystės, nėštumo netekties ar vaiko priežiūros atostogų dienos, nustatomos pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis ir (ar) kitus papildomai pateiktus dokumentus Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.“12 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, ir tėvystės ir nėštumo netekties socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos, profesinės reabilitacijos, nėštumo ir gimdymo, ar tėvystės ar nėštumo netekties atostogų pabaigos.
Tais atvejais, kai elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ligai pasibaigus, ligos išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo dienos. Vaiko priežiūros išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikotarpio, už kurį asmuo turi teisę gauti išmoką, pabaigos.“13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Rūta Miliūtė
AIŠKINAMASIS RAŠTAS dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XVP-1964, XVP-1965 Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
61, 127, 128, 129, 131 straipsniŲ paKEITIMO ir papildymo 133¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO IR
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 61, 127, 128, 129, 131 straipsnių pakeitimo ir papildymo 133¹ straipsniu įstatymo projekto ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 3, 4, 5, 6, 6¹, 7, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 21¹ straipsniu įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas šiuo metu nenumato specialių socialinių garantijų nėštumo netekties (persileidimo) atvejais, nors ši patirtis turi reikšmingų emocinių, psichologinių ir neretai fizinių pasekmių moters sveikatai bei daro reikšmingą emocinį ir psichologinį poveikį jos sutuoktiniui ar partneriui – netekto vaiko tėvui. Praktikoje dažniausiai vienintelė galima priemonė yra laikinas nedarbingumas, kuris skiriamas vertinant asmens sveikatos būklę ir ne visada apima emocinio bei psichologinio atsigavimo poreikį, todėl nesudaro galimybių moteriai, ir juo labiau ir netekto vaiko tėvui gauti aiškiai apibrėžtą atokvėpio laiką. Tokia situacija neatitinka nei socialinio jautrumo principo, nei valstybės įsipareigojimų šeimos, sveikatos ir lygių galimybių politikos srityje. Persileidimas yra ne tik medicininis įvykis. Tai psichologiškai traumuojanti patirtis, turinti įtakos ir moteriai, ir vaiko tėvui. Statistika rodo, kad 1 iš 4 nėštumų baigiasi persileidimu, dažniausiai iki 22 savaitės.
Siūlomais Darbo kodekso ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siekiama įtvirtinti naują tikslinę socialinę garantiją – atostogas dėl nėštumo netekties ir nėštumo netekties išmoką, taikomą tais atvejais, kai nėštumas nutrūksta nuo 11 iki 21 nėštumo savaitės imtinai. Tokiu reguliavimu būtų pripažįstama, kad nėštumo netektis yra ne tik medicininis įvykis, bet ir reikšminga asmens gyvenimo krizė, kuriai būtinas aiškiai apibrėžtas atsigavimo laikotarpis. Pažymėtina, kad siūlomas modelis grindžiamas jau galiojančia motinystės socialinio draudimo sistema, pagal kurią išmokos mokamos tiek darbuotojams jų atostogų metu, tiek savarankiškai dirbantiems asmenims atitinkamu teisės aktuose nustatytu laikotarpiu. Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad teisė į nėštumo netekties išmoką suteikiamal visiems apdraustiesiems asmenims, nepriklausomai nuo jų darbo santykių pobūdžio. Pasirinktas laikotarpis nuo 11 iki 21 nėštumo savaitės imtinai grindžiamas medicininiais kriterijais, kartu siekiant jį sistemiškai suderinti su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nustatančiu atostogų ir socialinio draudimo išmokų suteikimo sąlygas nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atvejais. Medicinos praktikoje laikoma, kad apie 11-ąją savaitę embriono vystymasis pereina į vaisiaus stadiją
Todėl siūlomas reguliavimas užpildo spragą tarp ankstyvo nėštumo laikotarpio ir vėlesnių, jau reglamentuotų atvejų, užtikrindamas proporcingą, aiškiai apibrėžtą ir tikslinę socialinę apsaugą. Atsižvelgiant į atliktus tyrimus bei kitų šalių praktiką, vis daugiau valstybių pripažįsta nėštumo netektį kaip savarankišką teisinį pagrindą atostogoms ir išmokoms, net jei gimdymas neįvyksta arba neįmanoma nustatyti vaisiaus lyties. Žemiau pateikti pavyzdžiai iliustruoja augančią tarptautinę tendenciją šioje srityje:
Šalis Teisinis reguliavimas nėštumo netekties atveju Lenkija Moterims suteikiamos sutrumpintos motinystės atostogos (iki 8 savaičių), kai jos pagimdo negyvą vaiką ar vaikas miršta iki 8 gyvenimo savaitės. Ši teisė taikoma ir persileidimo atveju, jeigu išduodamas gimimo liudijimas su prierašu apie negyvo vaiko gimimą. Portugalija Nuo 2023 m. – 3 dienų apmokamos atostogos abiem tėvams po ankstyvo persileidimo. Belgija Nuo 2024 m. – 2 dienų atostogos valstybės tarnyboje dirbančioms moterims ir jų partneriams po persileidimo iki 180 nėštumo dienų. Ispanija (Katalonija)
persileidimui įvykus laikotarpiu nuo 6 iki 179 nėštumo dienos. Ši teisė taikoma abiem tėvams, nepriklausomai nuo santuokinės padėties. Naujoji Zelandija
partneriui. Šie pavyzdžiai rodo, kad persileidimas kitų šalių teisiniame reguliavime vertinamas ne vien kaip medicininis įvykis, bet ir kaip įvykis, turintis socialinių bei psichologinių pasekmių, kurioms numatomos atitinkamos socialinės garantijos.
Lietuvoje tokios specialios socialinės garantijos nėštumo netekties atvejais šiuo metu nėra nustatytos, todėl siūlomais pakeitimais siekiama užpildyti esamą teisinio reguliavimo spragą, sukuriant aiškų ir vienodai visoms apdraustųjų grupėms taikomą teisinį pagrindą trijų kalendorinių dienų atostogoms dėl nėštumo netekties ir nėštumo netekties išmokoms. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomi pakeitimai atitinka ir nuosekliai papildo Vyriausybės formuojamą socialinės apsaugos ir socialinio draudimo politikos kryptį, pagal kurią trumpalaikės, tikslinės socialinės garantijos gali būti nustatomos reaguojant į objektyvias, asmens gyvenimą reikšmingai paveikiančias krizes, net ir tais atvejais, kai jos ne visuomet lemia medicininį laikinojo nedarbingumo nustatymą. Šią kryptį patvirtina Vyriausybės parengtas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 3, 5, 6, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projektas, kuriuo siūloma įteisinti iki 5 kalendorinių dienų ligos išmoką asmenims, patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje, siekiant sudaryti jiems galimybę laikinai atsigauti, spręsti neatidėliotinus asmeninius, psichologinius ir socialinius klausimus neprarandant darbo ir pajamų. Analogiška logika taikytina ir nėštumo netekties atvejais, kai nėštumas nutrūksta nuo 11 iki 21 nėštumo savaitės imtinai – tai objektyvus, mediciniškai konstatuojamas įvykis, sukeliantis reikšmingas psichologines ir socialines pasekmes, kurioms adekvačiai spręsti būtinas trumpalaikis laikinas atokvėpis. Projekto uždaviniai:
netekties. 2. Užtikrinti, kad ši teisė būtų taikoma tiek motinai, tiek jos sutuoktiniui ar partneriui. 3.
pagrindus visoms apdraustųjų grupėms – nepriklausomai nuo darbo santykių formos. 4. Sustiprinti psichologinę ir socialinę apsaugą, prisidėti prie žmogaus orumo, šeimos gerovės ir lyčių lygybės užtikrinimo. 5. Suderinti Lietuvos teisinį reguliavimą su pažangia tarptautine praktika. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja Seimo narė Rūta Miliūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal Darbo kodekso galiojantį teisinį reguliavimą, nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (Darbo kodekso 132 straipsnis), gimus vaikui suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos (Darbo kodekso 133 straipsnis). Tačiau šios atostogos netaikomos nėštumui nutrūkus iki 22 nėštumo savaitės. Nėštumui nutrūkus tarp 11 ir 21 savaitės, moteriai gali būti taikomas laikinas nedarbingumas, jei jis skiriamas gydytojo nuožiūra. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme taip pat nėra apibrėžta galimybė gauti išmoką nėštumui nutrūkus, kol vaisius nepasiekia 22 savaitės, t. y. kol gimdymas nelaikomas įvykusiu. Motinystės ir tėvystės išmokos mokamos tik tais atvejais, kai gimdymas įvyksta nuo 22 savaitės, net jei kūdikis gimsta negyvas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Darbo kodekso 131 straipsnyje siūloma pakeisti tikslinių atostogų rūšių sąrašą papildant nauja tikslinių atostogų rūšimi – atostogomis dėl nėštumo netekties. Kartu siūloma Darbo kodeksą papildyti nauju 133¹ straipsniu, kuriame numatoma, kad darbuotojoms ir darbuotojams suteikiamos 3 kalendorinių dienų trukmės atostogos dėl nėštumo netekties, kai nėštumas nutrūksta nuo 11 iki 21 nėštumo savaitės imtinai.
Nustatoma, kad šios atostogos suteikiamos darbuotojos(-o) prašymu ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo nėštumo nutrūkimo dienos pateikus darbdaviui gydytojo pažymą apie nėštumo netektį, o už šių atostogų laiką mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta išmoka. Siekiant užtikrinti šios naujos tikslinių atostogų rūšies suderinamumą su kitomis Darbo kodekso nuostatomis, Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektu taip pat atliekami kiti atitinkami susiję pakeitimai. Darbo kodekso 61 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad darbuotojams, esantiems atostogose dėl nėštumo netekties, taikomos analogiškos darbo sutarties nutraukimo ribojimo nuostatos kaip ir asmenims, esantiems nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, t. y. darbo sutartis negali būti nutraukiama tam tikrais pagrindais nėštumo netekties atostogų metu. Darbo kodekso 127 straipsnyje siūloma nustatyti, kad laikotarpis, kai darbuotojas naudojasi atostogomis dėl nėštumo netekties, prilyginamas laikotarpiui, kuris įskaitomas į darbo laiką, suteikiantį teisę į kasmetines atostogas. Darbo kodekso 128 straipsnyje siūloma numatyti papildomas garantijas darbuotojams, grįžtantiems po atostogų dėl nėštumo netekties, įtvirtinant darbdavio pareigą tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas iš karto po šių atostogų. Ši nuostata įtraukiama papildant esamą reguliavimą, kuriame jau numatyta pareiga darbdaviui suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Darbo kodekso 129 straipsnyje siūloma patikslinti kasmetinių atostogų perkėlimo reguliavimą, numatant, kad jos perkeliamos ir tais atvejais, kai darbuotojas naudojasi atostogomis dėl nėštumo netekties.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau
atostogų metu arba nėštumo netekties laikotarpiu, kartu šiame punkte siūloma numatyti išimtį, pagal kurią teisė į nėštumo netekties išmoką išlieka ir tais atvejais, kai nėštumo netekties atostogos prasideda dar nepasibaigus vaiko priežiūros laikotarpiui, taip užtikrinant, kad asmuo neprarastų teisės į išmoką;
dienos turėti ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą.
Įstatymo 21¹straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti specialią socialinio draudimo stažo apskaičiavimo taisyklę tais atvejais, kai asmuo neturi reikiamo stažo dėl to, kad buvo vaiko priežiūros atostogose, leidžiant šį stažą skaičiuoti iš ankstesnio laikotarpio. Įstatymo 21¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti nėštumo netekties išmokos skyrimo pagrindą numatant, kad tai būtų gydytojo pažyma dėl nėštumo netekties. Įstatymo 21¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti išmokos gavėjų ratą ir išmokos mokėjimo atvejus, t. y. kad nėštumo netekties išmoka mokama asmeniui, kai nėštumas nutrūko nuo 11 iki 21 nėštumo savaitės imtinai, taip pat šio asmens sutuoktiniui ar kitam asmeniui, kuris įstatymų nustatyta tvarka laikomas partneriu, nėštumo netekties atostogų metu arba 3 kalendorinių dienų trukmės nėštumo netekties laikotarpiu. Įstatymo 21¹ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti nėštumo netekties išmokos dydį, nustatant, kad ji yra 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, taikant šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimo taisykles.
Įstatymo 21¹ straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti minimalią nėštumo netekties išmokos ribą, įtvirtinant, kad ši išmoka negali būti mažesnė už 8 bazinių socialinių išmokų dydžių sumos dalį, proporcingą dienų, už kurias mokama išmoka, skaičiui. Kitų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo straipsnių pakeitimais nėštumo netekties išmoka įtraukiama į galiojančią motinystės socialinio draudimo išmokų sistemą. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma įtvirtinti, kad iš motinystės socialinio draudimo lėšų kompensuojamos pajamos ir mokamos išmokos taip pat yra susijusios su nėštumo netektimi, papildant išmokų rūšių sąrašą. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmokos įtraukiamos į apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, o 3 dalyje – kad asmuo, turintis teisę į šią išmoką, laikomas išmokos gavėju. Taip pat 3 straipsnio 5 dalyje nėštumo netekties išmoka įtraukiama į laikotarpius, prilyginamus socialinio draudimo stažui. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai papildomi jų taikymą išplečiant ir nėštumo netekties atvejais ir nustatant, kad šiuose punktuose įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų laikymo apdraustaisiais ir teisės į ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokas atsiradimo sąlygų reguliavimas taikomas ir tais atvejais, kai asmenims suteikiamos nėštumo netekties atostogos ar atsiranda teisė į nėštumo netekties išmoką. Kartu 4 straipsnio 4 dalies 3 punktas papildomas nėštumo netekties išmoka, siekiant užtikrinti nuoseklų šių išmokų reguliavimą tais atvejais, kai teisė į naują išmoką įgyjama ankstesnės išmokos mokėjimo laikotarpiu arba be pertraukos po jos.
Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje siūloma nėštumo netekties išmoką įtraukti į išmokų rūšių sistemą ir nustatyti, kad ji mokama nėštumo netekties atostogų metu arba nėštumo netekties laikotarpiu. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmokos dydis apskaičiuojamas pagal kompensuojamąjį uždarbį, 3 dalyje – nustatyti, kad apskaičiuojant šią išmoką taikomas maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis, o 5 dalyje, kurioje yra nustatytas maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis atitinkamoms išmokoms, – papildyti joje nurodytų išmokų sąrašą, įtraukiant nėštumo netekties išmoką. Įstatymo 6¹ straipsnio 1, 3, 5 ir 6 dalyse siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmokai taikomos specialios kompensuojamojo uždarbio ir stažo apskaičiavimo taisyklės ekstremaliųjų situacijų ar karantino laikotarpiu, kaip ir kitoms motinystės socialinio draudimo išmokoms. Įstatymo 7 straipsnyje siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmokos, kurios nebuvo išmokėtos dėl asmens mirties, yra paveldimos bendrąja tvarka. Įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmokos mokėjimas yra finansuojamas iš motinystės socialinio draudimo lėšų, kaip ir kitos šio draudimo išmokos. Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmokos apskaičiavimas ir mokėjimas vykdomas pagal socialinio draudimo informacinių sistemų duomenis ir kitus pateiktus dokumentus. Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės į jas atsiradimo dienos, jeigu dėl jų kreipiamasi per nustatytą laikotarpį. Siūloma Darbo kodekso ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymų įsigaliojimo data – 2027 m. kovo 1 d.
Siūlomomis nuostatomis siekiama sistemiškai užpildyti šiuo metu egzistuojančią teisinio reguliavimo spragą, kai nėštumo netekties atvejais socialinės garantijos apsiriboja laikino nedarbingumo institutu. Įtvirtinus naują tikslinių atostogų rūšį ir su ja susijusią socialinio draudimo išmoką, sudaromos prielaidos aiškiai ir proporcingai reaguoti į nėštumo netekties atvejį kaip įvykį, turintį ne tik medicininių, bet ir socialinių bei psichologinių pasekmių. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neturės tiesioginės finansinės įtakos verslui. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymams įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatus ir kitus įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymų projektų sąvokos suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų įgyvendinimui reikės įgyvendinamųjų teisės aktų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatus, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba – pritaikyti informacines sistemas ir patvirtinti atitinkamas administravimo tvarkas. 13. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Preliminarus vertinimas atliktas darant prielaidą, kad nėštumo netekties išmoką kasmet gautų apie 4 000-6 000 asmenų (įskaitant moteris ir jų sutuoktinius ar partnerius), o vidutinis išmokos dydis sudarytų apie 130-150 eurų vienam gavėjui. Atsižvelgiant į šias prielaidas, prognozuojamos išlaidos galėtų siekti apie 1-1,5 mln. eurų per metus. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„Nėštumo nutrūkimas“, „nėštumo netektis“, „persileidimas“, „atostogos
dėl nėštumo netekties“, „nėštumo netekties išmoka“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.