Projektas
2025 m. d. Nr.
1. Papildyti įstatymo 1 straipsnio 2 dalį nauju 47 punktu: „47 ) Birželio 11-oji – Lietuvos oreivių diena;“
2. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies punktus 47-96 punktus laikyti atitinkamai 48-97 punktais.
Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Viktoras Fiodorovas
ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas kartu su Lietuvos oreivių federacijos iniciatyva, kuria siekiama didinti visuomenės dėmesį oreivystei ir įprasminti oreivių veiklą ir atminimą.
karšto oro balionai „Lietuva“ ir „Viltis“. Po dviejų dienų – birželio 11 d., 6 val. 45 min. – Molėtų raj., Balninkų kaime, į dangų pakilo pirmasis Lietuvoje registruotas karšto oro balionas.
Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, šalies oreiviai vis atkakliau pradėjo veržtis į pasaulio karšto oro balionų pilotų elitą, startavo pasaulio, Europos čempionatuose. Šiandieniniai šalies karšto oro balionų sporto rinktinės lyderiai Pasaulio, Europos čempionatuose patenka į pirmąjį dešimtuką. Lietuvos karšto oro baliono pilotai gali didžiuotis savo pasiekimais aukščiausio lygio varžybose:
Pasaulio karšto oro balionų čempionatuose iškovotos vietos: 2001 m., Ispanija - 20, 28, 46 ir 76 vietos; 2002 m., Prancūzija - 6, 26 ir 82 vietos; 2004 m., Australija - 13, 34, 43 vietos; 2006 m., Japonija - 7 ir 49 vietos; 2008 m., Austrija - 42, 60 ir 82 vietos; 2010 m., Vengrija - 7, 8 ir 34 vietos; 2012 m., JAV - 27, 28, 37, 72 ir 91 vietos; 2014 m. Brazilija - 5 ir 9 vietos; 2016 m., Japonija - 2, 10, 39 ir 42 vietos; 2018 m., Austrija - 13, 26, 27, 44, 65, 78 ir 91 vietos; 2022 m., Slovėnija - 34, 35, 37, 39, 50 ir 76 vietos; 2024 m., Vengrija - 12, 34, 41, 73, 87 ir 102 vietos.
Jaunimo pasaulio karšto oro balionų čempionatuose iškovotos vietos: 2012 m., Lieuva - 1 ir 14 vietos, 2014 m., Prancūzija - 2, 10 ir 14 vietos; 2016 m., Lietuva - 1, 20, 22 ir 26 vietos; 2018 m., Lenkija - 15, 18 ir
13 vietos. Moterų pasaulio karšto oro balionų čempionatuose iškovotos vietos: 2014 m., Lenkija - 3, 6, 16 ir 18 vietos; 2016 m., Lietuva - 5, 6, 10, 22, 23 ir 32 vietos; 2018 m., Lenkija - 2, 6, 16 ir 28 vietos; 2023 m., Australija - 6, 23 ir 28 vietos.
Europos karšto oro balionų čempionatuose iškovotos vietos: 2003 m., Lietuva - 4, 9 ir 23 vietos; 2005 m., Vengrija - 7, 26, 46, 77 ir 81 vietos; 2007 m., Vokietija - 7, 9, 10 ir 14 vietos; 2009 m., Prancūzija - 15, 18, 30, 34, 37, 45 ir 70 vietos; 2011 m., Ispanija - 9, 12, 30 ir 63 vietos;
ir 53 vietos; 2021 m., Vengrija - 14, 18, 34, 36, 41 ir 66 vietos.
Moterų Europos karšto oro balionų čempionatuose iškovotos vietos: 2010 m., Lietuvoje buvo pradėti organizuoti Moterų Europos karšto oro balionų čempionatai. Pirmame moterų čempionate iškovotos vietos 4, 8, 11, 13, 16, 20, 23 ir 24; 2012 m., Vokietija - 2, 11, 15, 22; 2015 m., Olandija - 2, 5, 11, 17 ir 23 vietos; 2017 m., Lenkija - 2, 5, 6, 12 ir 23 vietos.
Lietuviai taip pat aktyviai dalyvauja ir atstovauja Lietuvai įvairiose tarptautinėse karšto oro balionų varžybose, kurios vyksta tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje. Šiose varžybose lietuvių pasiekimais taip pat galime didžiuotis - dažnu atveju lietuviai lipa ant nugalėtojų pakylos ar iškovoja vietas pirmame dešimtuke.
Lietuvos oreiviai, skrydžiais karšto oro balionais, taip pat yra pasiekę rekordų, kurie užfiksuoti Lietuvos rekordų knygoje. Nors karšto oro balionų sportas Lietuvoje vienas jauniausių tarp aviacijos sporto šakų, tačiau nuveikta tikrai daug. Dabar šalyje yra įregistruota 18 oreivių klubų. Išduota per 200 pilotų licencijų, šiuo metu aktyviai skraido apie 100 oreivių. Lietuvoje yra įregistruotos kelios pilotų mokyklos, kuriose ruošiami karšto oro balionų pilotai tiek iš Lietuvos, tiek ir iš užsienio valstybių.
Lietuvos oreivių pasiekimai garsina Lietuvos vardą pasaulyje ir yra verti turėti atmintiną dieną.
atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Viktoras Fiodorovas.
Šiuo metu įstatyme nėra numatyta atmintina diena, kuri būtų skirta Lietuvos oreivystės atminimui.
rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą atmintinų dienų sąrašą, nustatant, kad birželio 11-oji yra Lietuvos oreivystės diena.
Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms neturės.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka visas teisės aktų nuostatas.
konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų biudžeto lėšų neprireiks.
Nėra.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai projektų žodžiai: „oreivystė Lietuvoje“.
Nėra. Teikia Seimo narys Viktoras Fiodorovas