P rojektas
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166
2025
Panaikinti 95 straipsnio 3 punktą. „Miško žemėje draudžiama:1 ) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais), dviračių ir pėsčiųjų takus siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius;2 ) paversti miško žemę kitomis žemės naudmenomis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus“.
Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai (Parašas) (Vardas ir pavardė)
aiškinamasis raštas
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95
ir uždaviniai: Miškų įstatymo (MĮ) 4 str. 9 d. įteisinta nuostata, kad savininkas negali parduoti mažesnio nei 5 ha ploto jį atidalindamas, išskyrus keturis atvejus, o lydinčiajame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 str. 3 p. įtvirtinta nuostata, jog miško žemėje draudžiama privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę skaidyti į dalis, išskyrus MĮ nustatytus atvejus. Net dviejuose įstatymuose yra nustatytas miško žemės neskaidomumas.
Privačių miškų savininkai tikina, jog negali laisvai disponuoti savo turtu ir yra diskriminuojami. Taip pat, Miškų įstatymo aiškinamajame rašte nėra pateiktas aiškus pagrindimas, kuo remiantis įstatyme yra nustatyta būtent 5 ha miško žemės plotas, kaip neskaidoma dalis, ir kaip toks ribojimas sprendžia miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos nebuvimą, neigiamos pramoninio miško kirtimo įtakos sumažinimą aplinkosauginiams, kraštovaizdžio bioįvairovės aspektams.
Dideli miškų plotai teikia daugiau gyvenamosios aplinkos įvairioms rūšims, leisdami joms išlikti ir daugintis, atlieka svarbias ekosistemų paslaugas, teikia įvairias socialines ir ekonomines naudas, įskaitant rekreaciją, turizmą ir medienos išteklius ir kt., tačiau ir mažesni sklypai turi privalumų: gali būti lengviau valdomi ir prižiūrimi, leidžiant geriau stebėti ekosistemas ir užtikrinti jų tvarumą; gali padidinti biologinę įvairovę, nes skirtingos valdymo strategijos gali būti taikomos skirtingiems plotams; gali būti lengviau prieinami visuomenei, skatindami rekreacines veiklas ir ekologinį turizmą; mažesni sklypai gali paskatinti vietos bendruomenes aktyviau dalyvauti miškų valdyme ir apsaugoti savo interesus.
Privačių miškų savininkų asociacijos nuomone, mažesnių kaip 5 ha miško žemės sklypų negalėjimo parduoti juos atidalinant yra nepriimtina nuostata miškų įstatyme. Didžioji dalis miško valdų Lietuvoje yra mažesnės negu 5 ha. Tokie įstatyme esantys reikalavimai tik piktina miškų savininkus. Taip pat miško savininkai patiria didžiulę biurokratinę naštą miškų ūkyje, pradedant nuo įsigijimo, pardavimo dokumentų iki medienos pjovimo ir išvežimo iš valdos. Reiktų savininkų kasdienybę supaprastinti ir sumažinti biurokratinę naštą. Nuo to laiko, kada ribojimai įsigaliojo, naudos jie neatnešė, o ypač miško savininkams jie pridėjo tik daugiau vargo.
Dar kyla nepasitenkinimas dėl dvigubų standartų ir lygybės tarp skirtingų miškų savininkų. Kyla klausimas, kodėl vieni turi geresnes sąlygas disponuoti savo turtą, o kiti yra priversti laikytis reikalavimų ir yra suvaržyti.
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius atliko analitinę apžvalgą apie minimalių miško nuosavybės plotų dydžių reglamentavimą atskirose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje), atkreipiant dėmesį, ar šiose valstybėse galioja reikalavimai minimaliam miško nuosavybės plotui (privačiai miško valdai, miško žemei), taip pat, kokie minimalaus ploto reikalavimai taikomi (jeigu taikomi) dalinant esamus miško sklypus (privačias miško valdas, miško žemę) į mažesnius. Apžvalgoje remiamasi nacionalinių parlamentų administracijų informacija, pateikiama per Europos parlamentinių tyrimų ir dokumentų centrą (ECPRD) ir kitais šaltiniais. Pažymėtina, jog aptariamos srities reglamentavimas skiriasi unitarinėse ir federalinėse valstybėse, kadangi pastarosiose ši sritis reglamentuojama atskirų federalinių žemių, o ne nacionaliniu lygmeniu.
Nemažoje dalyje valstybių teisės aktai tiesiogiai nenurodo minimalaus ploto reikalavimo miško sklypų padalinimo atvejais , tačiau nurodo, kokio ploto turi būti miško sklypas (pavyzdžiui, 0,1 ha, 0,5 ha ir pan.), kad jis būtų laikytinas
„mišku“ pagal nacionalinius miškų sritį reguliuojančius įstatymus. Tai reiškia,
jog minimalus dydis teisiškai ribojamas pagal miško sąvokos kvalifikavimą, inter alia teisės aktuose nurodant, jog „mišku“ gali būti kvalifikuojamas tik tam tikro dydžio ir tam tikrus kitus reikalavimus (pavyzdžiui, medžių tankis, aukštis, lajų plotis, augalų rūšys ir kt.) atitinkantis žemės sklypas.
Airija
Airijos Miškų įstatymas nustato, jog mišku yra laikomas ne mažesnis nei 0,1 ha ploto įvairiais medžiais apaugęs žemės sklypas, kurio medžių lajos plotis dengia ne mažiau kaip 20 proc. sklypo ploto arba sklype augantys medžiai turi potencialą pasiekti tokį padengimo plotą, kuomet sulauks atitinkamos brandos.
Medžiais, pagal įstatymo nuostatą, yra laikomi tik savarankiškai augantys augalai, turintys sumedėjusį kamieną ir aiškiai identifikuojamą lają, kurie brandos metu gali pasiekti ne mažesnį kaip
augalų rūšims – beržams ir lazdynams. Tai reiškia, jog atitinkamų augalų plotai taip pat laikytini mišku, jei atitinka kitus tesės aktuose nustatytus reikalavimus.
Daugiau su minimalaus ploto nustatymu susijusių nuostatų įstatymas nenustato. Austrija Miškų įstatymas nustato , jog mišku yra laikomas brandžias medžiais apaugęs plotas, ne mažesnis nei 1000 m2 ir kurio vienos kraštinės ilgis yra ne mažiau kaip 10 m (1a str.). Įstatymo 15 str. nustato miško plotų dalinimo teisinius pagrindus federaliniu lygiu. Minėtas straipsnis apibrėžia, jog draudžiama dalyti žemę, kuri bent iš dalies naudojama kaip miškas, jeigu padalijimas paliečia žemę, kurioje naudojamas miškas, ir jeigu sukuriamas žemės plotas, kuriame miško plotas yra mažesnis už minimalų, reikalingą miškui išsaugoti ir veiksmingai tvarkyti.
Papildomai pažymėtina, jog pagrįstais atvejais atsakinga institucija gali nuspręsti dėl leidimo padalinti miško plotą individualiu sprendimu (institucijos diskrecija), nukrypstant nuo aukščiau apibrėžtų įstatyminių reikalavimų. Tokių sąlygų spektro federalinis įstatymas neapibrėžia. Be to, išimtys gali būti taikomos pagal Federalinio nuosavybės padalijimo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kurios nurodo, jog tam tikri žemės plotai gali būti atidalinami (straipsnyje nekalbama apie šių plotų konkrečią paskirtį), jei tai reikalinga vandens, kelių, geležinkelio, kalnų griūties prevencijos inžineriniams įrengimams statyti ir aptarnauti.
Taigi, aukščiau aptartas reguliavimas nustato tam tikrus reikalavimus galimiems mažiausiems miško plotams išlaikyti ir įtvirtina tam tikras išimtis dėl šių plotų padalinimo. Papildomai pažymėtina, jog aptariama sritis patenka į atskirų federacinių žemių, o ne federalinę (bendrą visos valstybės mastu) reglamentavimo sritį. Tai reiškia, jog kai kurie aspektai gali būti sureguliuoti skirtingai, atskirose valstybės dalyse.
Atskirai pažymėtina, jog tam tikri padalijimo apribojimai taikomi ir žemės ūkio bei miško paskirties žemės paveldėjimo atveju, kuomet keli paveldėtojai paveldi ūkį. Tačiau šios nuostatos yra labiau susijusios su kompleksiniu požiūriu ir pirmenybės teikimu palikimo priėmimui tokiu būdu, kad paveldėtas ūkis nebūtų padalintas, o išlaikytas kaip ūkinis vienetas. Šiuo atveju teisės aktai nenustato tam tikrų konkrečių dydžių.
Belgija Minimalaus dydžio reikalavimų teisės aktai nenustato. Flandrijos regiono miškų dekretas apibrėžia, jog miškais laikomi medžiais ir krūmais apaugę plotai, turintys tipišką fauną ir augaliją ir galintys atlikti vieną ar daugiau teisės aktuose nustatytų miško funkcijų.
Vis dėlto, minėtame dekrete nustatyta, jog žemės sklypo, esančio miškingoje vietovėje, padalijimui turi būti gaunamas už aplinkos apsaugą atsakingos agentūros leidimas. Čekija Miškų įstatymas nustato, jog mišku yra laikomi medynai su aplinka ir žeme, skirti miško funkcijoms atlikti. Medynais, savo ruožtu, laikomi miško sumedėjusių rūšių medžiai ir krūmai, kurie tam tikromis sąlygomis atlieka miško funkcijas.
Kalbant apie miško sklypų padalijimą, pažymėtina, kad Įstatymo 48 str. nustato, jog dėl miško sklypų padalinimo į mažesnius nei 1 ha plotus ar žemės sklypo statuso pakeitimo iš miško teritorijos į kitokią teritoriją sprendžia savivaldybės. Detalesnių minimalaus dydžio reikalavimų teisės aktai nenustato.
Danija
Miškų įstatymas nustato principus, kuriais siekiama išsaugoti šalies miškus bei didinti jų plotus, užtikrinti tvarų tiek valstybinių, teik ir privačių miškų valdymą, atsižvelgiant į ekologinę, ekonominę ir socialinę vertę. Išsaugant šalies miškus turi būti atsižvelgta į kraštovaizdžio, gamtos istorijos, kultūros istorijos bei rekreacijos aspektus.
Detalesnių minimalaus dydžio reikalavimų teisės aktai nenustato. Statistiškai, daugiau nei 65 proc. Danijos privačių miškų sklypų yra mažesni nei 5 ha. Estija Estijos Miškų įstatymas nustato, jog mišku yra laikomas žemės plotas kadastriniame registre registruotas kaip miškas ar miško žemė, kurio dydis yra ne mažiau kaip 0,1 ha ir kuriame augančių medžių, aukštesnių nei 1,3 m, plotas užima ne mažiau kaip 30 proc. ploto.
Mišku nelaikoma kiemų, gyvenamosios paskirties žemės, parkų, kapinių, želdynų, uogynų, sodų, medelynų, sodininkystės centrų, arboretų (botaninių rinkinių), medžių ir krūmų sodinių žemė bei medžių ir krūmų plantacija – buveinė, sukurta intensyviam medžių ir krūmų auginimui ne miško žemėje. Detalesnių minimalaus dydžio reikalavimų teisės aktai nenustato.
Graikija Konkrečių minimalaus dydžio reikalavimų teisės aktai nenustato. Papildomai pažymėtina, jog teisės aktai leidžia be apribojimų atidalinti žemės ūkio paskirties žemę nuo miško paskirties žemės, jei savininkas, valdantis atitinkamą sklypą, nori parduoti tik ūkį su ūkio paskirties žeme. Ispanija
Įstatymas dėl ūkių modernizavimo apibrėžia, jog ūkis (įskaitant ir miškų ūkį) negali būti padalintas į mažesnius nuosavybės vienetus nei tai yra reikalinga atitinkamos ūkio šakos normaliai veiklai užtikrinti ir, jei tai yra būdinga atitinkamo regiono ūkiams. Dėl atitinkamų dydžių nustatymo ir išlaikymo yra atsakingos savivaldybės arba regionų valdžios institucijos.
Paveldėjimo atveju taip pat galioja taisyklė, jog negali būti kuriami mažesni nei įprasta toje vietovėje ūkiai. Išimtis yra galima, kuomet padalintas sklypas yra prijungiamas prie besiribojančių kitų ūkių. Kroatija
Miškų įstatymo 5 straipsnis nurodo, jog mišku laikomas 0,1 ha ploto ar didesnis nuosekliai medžiais ar krūmais bei grunto augmenija (samanomis ir kt.) apaugęs sklypas, kuris nuolat generuoja miško išteklius ir gėrybes, atlieka kitas naudingas miškui priskirtinas funkcijas bei pasižymi subalansuota biocenoze (ryšiu tarp tame plote esančių augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų visumos).
Miškais taip pat laikomi sodinukų plotai, sėkliniai medelynai, parkų miškai, medžių apsauginės juostos (ne mažesni nei 0,1 ha), miško keliukai ir kiti miškuose esantys infrastruktūros objektai (kurių plotis ne didesnis nei 5 m). Miškais nelaikomos atskiros medžių grupės, kurių plotas mažesnis nei 0,1 ha.
Latvija
Miškų įstatymas nustato, jog miško žemė – tai žemė, kurioje yra miškas, žemė po miško infrastruktūros objektais, taip pat į mišką įeinančios užliejamos atviros erdvės, pelkės, pievos ir greta esančios pelkės. Miško savininku laikomas asmuo įgijęs mišką paveldėjimo ar kito teisėto sandorio pagrindu, arba kuriam teisės aktų nustatyta tvarka miškas buvo perduotas valstybės (atkuriant nuosavybę ar kitais pagrindais).
Miškas – tai ekosistema visose jos vystymosi stadijose, kurioje pagrindinis organinės masės gamintojas yra medžiai, kurių aukštis konkrečioje vietoje gali siekti ne mažiau kaip penkis metrus ir kurių esama arba galima lajos projekcija sudaro ne mažiau kaip 20 proc. miško ploto.
Įstatymo 3 straipsnyje nustatytoje apimtyje, mišku yra traktuojamos teritorijos (pagal aukščiau išvardintus požymius), kurių dydis yra ne mažiau kaip 0,5 ha, o atskirais atvejais – 0,12 ha, jeigu jame yra statinių ir jis yra teritorijoje, kurioje savivaldybė leidžia naudoti tokius registre įregistruotus statinius.
Miško sklypo padalinimo procedūra apima prašymo savivaldybei pateikimą, dokumentų, reikalingų naujo sklypo suformavimui ir ribų nustatymui parengimą, naujo sklypo registravimą kadastre su savivaldybės leidimu, registravimą žemės registre – po visų savivaldybės patvirtintų leidimų registravimo kadastre.
Lenkija
Miškų įstatymas apibrėžia, jog mišku laikomas žemės sklypas, apželdintas miškui būdinga augmenija, kurio plotas ne mažesnis nei 0,1 ha. Įstatymas taip pat nustato įvairių reikalavimų privataus miško savininkui, pavyzdžiui, prievolę atsodinti iškirstą mišką ne vėliau kaip per 5 metus po kirtimo įvykdymo ir kt.
Atskirai gali būti paminėti kai kurie reglamentavimo aspektai. Pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto valdymo įstatymas nustato, jog sklypų, patenkančių į vietovės bendrąjį planą, priskirtų miškų ūkio ar žemės ūkio reikmėms ir nesant vietinio detaliojo plano padalinimas į mažesnis nei 0,3 ha sklypus yra galimas tik su sąlyga, kad šis atidalintas sklypas bus naudojamas kaimyninio sklypo padidinimui arba tam tikro naudojimosi režimo (pavyzdžiui, servituto) nustatymui.
Statistiškai, šalyje yra beveik 900 tūkst. privačių miško savininkų (fizinių ir juridinių asmenų), kurie valdo apie
juridiniams asmenims. Liuksemburgas Liuksemburge nėra konkrečių įstatyminių nuostatų, kurios apibrėžia minimalų miško sklypų dydį. Miško žemės padalijimą ir nuosavybę pirmiausia reglamentuoja bendrieji nuosavybės ir žemės naudojimo įstatymai. Tačiau svarbu pažymėti, kad nors gali nebūti aiškių minimalaus dydžio reikalavimų, kiti su žemės naudojimu, aplinkos apsauga ir tvariu miškų valdymu susiję reglamentai gali turėti įtakos miško nuosavybės padalijimui ir naudojimui.
Nyderlandai
Konkrečių minimalaus dydžio reikalavimų teisės aktai nenustato. Portugalija Portugalijoje istoriškai apie 84 proc. miškų yra privačioje nuosavybėje. Todėl, trūksta aktualių registro duomenų dėl tikslių miško sklypų plotų dydžių. Nors teisės aktai (Miškų politikos įstatymas ir Įstatymas dėl žemės sklypų formavimo teisinio režimo ) nustato miškų politikos kryptis, minimalių dydžių šie teisės aktai neapibrėžia.
Pagal įstatymą miško erdvės organizuojamos kiekviename regione, naudojant regiono miškotvarkos planus bei atsižvelgiant į regioninius ir vietinius žemėtvarkos planus. Regioninius miškotvarkos planus rengia teisiškai kompetentinga viešoji įstaiga, bendradarbiaudama su į aprėptį patenkančių plotų savininkais. Parengtas projektas teikiamas viešam vertinimui ir po šio etapo tvirtinamas Žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės ministerijos.
Vis dėlto, konkrečių minimalaus dydžio reikalavimų teisės aktai nenustato. Prancūzija
Miškų kodeksas nustato prioritetą miškingų vietovių žemių plotų koncentracijai. Tai reiškia, jog įstatymo nuostatos yra palankesnės subjektams, įgyvendinantiems miško plotų koncentraciją, o ne padalinimą. Įstatymo L331-19 straipsnis nurodo, jog parduodant turtą, žemės registre įvardytą kaip miškas, kurio bendras plotas mažesnis nei 4 hektarai, gretimo miškingo sklypo, nurodyto žemės registro dokumentuose, savininkai įstatyme nustatytomis sąlygomis įgyja pirmumo teisę. Tos pačios nuostatos taikomos ir perleidžiant su šiuo turtu susijusias nedalomas teises arba daiktines teises.
Papildomai pažymėtina, jog įstatymas skatina ir prioretizuoja miško plotų (sklypų) savininkų jungimąsi į vadinamąsias miško valdymo grupes tam tikru kooperacijos pagrindu, kuriose asmenims taikomas palankesnis teisinis ir mokestinis – administracinis režimas išlaikant miško nuosavybę, užsiimant miško ūkine veikla, realizuojant produkciją ir kt.
L331-8 straipsnis nustato, jog kai miškai yra valdomi bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bendrasavininkiai, turintys ne mažiau kaip du trečdalius turto vertės, gali nuspręsti nutraukti bendrąją nuosavybę norminių aktų nustatytais terminais sudarydami miškų grupę, į kurią įnešama nuosavybė. Grupės įstatus turi iš anksto patvirtinti administracinė institucija.
Taip pat pažymėtina, jog privatūs miškai, kurių plotas lygus arba didesnis nei 20 ha, turi būti tvarkomi pagal patvirtintą paprastąjį miško tvarkymo planą. Už miškus atsakingas ministras, atsižvelgdamas į regiono ypatybe, atskiram regionui taip pat gali nustatyti žemesnę ploto ribą – nuo 10 iki 20 ha, kuriai būtų taikomas reikalavimas sudaryti paprastąjį miško tvarkymo planą. Mažesni nei 10 ha miško sklypai į paprastąjį miško tvarkymo planą gali būti įtraukiami savanoriškai, savininko pageidavimu (L312-1 str.).
Rumunija
Rumunijos Miškų įstatymas nustato, jog mišku yra laikomas žemės plotas, apželdintas medžiais, kurių aukštis brandos laikotarpiu siekia ne mažiau kaip 5 m, registruotas Nacionaliniame miškų registre, kurio plotas yra ne mažiau, kaip 0,5 ha. Taigi, atsižvelgiant į tai, šios paskirties sklypų mažiausias (nedalomas plotas) negali būti mažesnis nei minėti 0,5 ha. Detalesnių reikalavimų minimaliam ploto dydžiui teisės aktai nenustato. Teisės aktuose daugiau dėmesio skiriama miškų fondo tvarkymui ir išsaugojimui, neakcentuojant minimalaus privačių miškų ploto.
Pastebėtina, jog teisės aktai nustato, jog viena šeima (vienas namų ūkis) gali įsigyti dvišalio sandorio (pirkimo – pardavimo ir pan.) būdu ne daugiau kaip 100 ha miško. Kitų šalių piliečiai ir asmenys be pilietybės miško nuosavybės dvišalio sandorio būdu įsigyti negali (tačiau gali paveldėti). Slovakija Vadovaujantis Įstatymo dėl kai kurių žemės nuosavybės valdymo aspektų nuostatomis, miško paskirties žemės sklypai, formuojami padalinimo būdu, negali būti mažesni nei 0,5 ha dydžio. Be to, jei formuojami sklypai yra mažesni nei 2 ha, asmenims kyla prievolė į valstybės biudžetą sumokėti specialų kadastro mokestį, susijusį būtent su šiuo faktu – labai mažų žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties sklypų formavimu (žemės fragmentacija).
Slovėnija
Konkrečių minimalaus dydžio reikalavimų teisės aktai nenustato. Statistiškai, Slovėnijos Miškų instituto duomenimis, daugelis privačiai valdomų miškų sklypų yra labai fragmentuoti (vidutiniškai – 2,9 ha). Tam tikri ribojimai nustatyti tik dėl vadinamųjų „apsaugotų“ ūkininkų ūkių (įskaitant miško ūkius), kurie paveldėjimo atveju negali būti dalinami į mažesnius. Tokie ūkiai pagal įstatymą gali būti nuo 5 iki 100 ha dydžio ir priklausyti vienos šeimos nariams. Tokio ūkio paveldėjimo atveju palikimas turi būti priimamas tokiu būdu, kad ūkis nebūtų padalintas dalimis.
Suomija
Miškų įstatymas nustato, jog miškų valdymas ir naudojimas teritorijose, priskirtose miškų ūkio paskirties žemei, vykdomas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. Šis įstatymas nedraudžia miškų ūkio paskirties žemės naudoti kitiems tikslams, jei yra gaunamas atitinkamos kompetentingos institucijos leidimas.
Konkrečių minimalaus dydžio reikalavimų teisės aktai nenustato. Vis dėlto, teisės aktai nustato tam tikrus principus, kurie turi teisinę galią ir gali daryti įtaką konkrečiam formuojamų sklypų dydžiui:
Papildomai pažymėtina, jog Įstatymas dėl bendros nuosavybės teise priklausančių miškų nustato, jog bendrai valdomi miškai turi būti tvarkomi tvariai, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir ekologinius veiksnius. Sprendimus dėl šių miškų tvarkymo ir naudojimo bendrasavininkiai priima kolektyviai, užtikrindami, kad miškų ūkio veikla būtų tvari ir pelninga.
Švedija
Šalies teisės aktuose nėra apibrėžto konkretaus reguliavimo dėl miško žemės ar bet kokios kitos paskirties žemės sklypų dydžio. Vis dėlto, Nekilnojamojo turto formavimo įstatymas nustato, jog formuojant nekilnojamojo turto objektus, šių objektų dydis ir pobūdis turi atitikti įstatymo reikalavimą, kad nekilnojamasis turtas būtų tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį.
Minėto įstatymo 3 skyriaus 1 straipsnyje nurodoma, jog nekilnojamasis turtas negali būti formuojamas, jeigu naujai formuojamas arba naujai paskirčiai pertvarkytinas turtas artimiausioje ateityje negali būti nuolat naudojamas pagal paskirtį. Nekilnojamojo turto formavimas taip pat negali būti vykdomas, jei tikslas, atsižvelgiant į jo pobūdį ir kitas aplinkybes, turėtų būti pasiektas kitu būdu, o ne formuojant naują nekilnojamąjį daiktą. Erdvinis nekilnojamojo turto nuosavybės formavimas gali būti vykdomas naujai arba pertvarkomas tik tuomet, jei yra aišku, kad priemonė yra tinkamesnė nei kitos priemonės numatytam tikslui pasiekti.
Vertinant miško paskirties sklypo ekonominį aspektą, pabrėžtina, jog jis apytiksliai turėtų duoti 50–100 m3 metinį medienos kiekį. Konkrečiu atveju taip pat turėtų būti atsižvelgiama į sklypo kraštovaizdžio sutvarkymą ir privažiavimo kelius, galimybes gauti kitą naudą, vykdyti kombinuotą veiklą vietovėje, derinti atitiktį su regioninės politikos aspektais bei gamtinės ir kultūrinės aplinkos aspektais.
Taip pat yra pažymėtina, jog teisės aktai apibrėžia „žalingo“ žemės sklypų dalijimo praktiką, kuomet (šiuo atveju kalbama apie miško paskirties žemę) sklypų dalijimas į mažesnius akivaizdžiai kenksmingas tiek gamtiniais, tiek ūkiniais aspektais. Tačiau dėl tokių atvejų visuomet sprendžiama individualiai, kadangi konkrečių dydžių nėra nustatyta.
Vengrija
Vengrijos teisės aktuose miško apibrėžimas (ir kartu miško sklypų dydis) yra susijęs su keliais kompleksiniais aspektais. Miškų valdymo ir apsaugos įstatymas apibrėžia, jog mišku gali būti registruojamas sklypas, kuriame miško augmenija natūralios aplinkos sąlygomis užima bent 30–50 proc. ploto, kai augmenijos vidutinis aukštis yra ne mažiau nei 2 m, o sklypo plotas yra ne mažiau nei 0,5 ha arba vienos kraštinės ilgis yra ne mažiau nei 20 m, matuojant nuo labiausiai vienas nuo kito nutolusių brandžių medžių kamienų.
Vokietija
Nors konkrečių minimalaus dydžio reikalavimų teisės aktai nenustato, paminėtini kai kurie atskiri aspektai. Federalinis Nekilnojamojo turto apyvartos įstatymas (2 str.) nustato, jog parduodant žemės ūkio ir miško paskirties žemę turi būti gaunamas leidimas iš atitinkamos federalinės žemės atsakingos institucijos, o federalinės žemės turi teisę nustatyti kokio ploto žemės sklypo pardavimui toks leidimas nėra reikalingas. Taigi, tai yra atskirų federalinių žemių prerogatyva, kuri nekalba apie mažiausią galimą dydį, tačiau reguliuoja galimybę nustatyti supaprastintą pardavimo ar kitokio teisėto perleidimo procedūrą mažiems žemės ūkio ir miško žemės sklypams.
Papildomai pažymėtina, jog nuo turimo žemės ūkio ir miško žemės sklypo dydžio priklauso ar asmuo (ūkininkas) turės teisę dalyvauti pensijos kaupime ūkininkų pensijų fonduose, pagal Federalinį Ūkininkų senatvės pensijos įstatymą . Šiuo atveju nustatytas minimalus reikalavimas, jog asmuo turi turėti ne mažesnį kaip 75 ha miško plotą, jei užsiima miškininkyste, kad galėtų kaupti pensiją minėtuose ūkininkų pensijų fonduose.
Taip pat pažymėtina, jog kai kurios federalinės žemės yra įtvirtinusios ir tam tikrus minimalius galimus miško sklypų dydžius, tačiau šis reguliavimas galioja tik tose žemėse. Pavyzdžiui, trys iš šešiolikos federalinių žemių (Meklenburgas-Vakarų Pomeranija, Reino kraštas-Pfalcas ir Berlynas) savo atitinkamuose federalinių žemių miškų įstatymuose nustatė minimalų 0,2 ha miško plotų dydį. Remiantis kitų federalinių žemių teismų praktika, 0,2 ha plotas gali būti tik kaip „gairės“ nustatant minimalų sklypo plotą. Taip yra todėl, kad teisinis miško apibrėžimas visų pirma grindžiamas augmenija ir tuo, ar gali išsivystyti specifinė biocenozė su tipiškomis miško ir ekologinėmis sąlygomis. Tačiau teoriškai gali būti patvirtinta ir mažesnė miško ekologinė sistema plotams iki 1000 m².
Reglamentavimas Lietuvoje. Pagal Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalį, 4.90 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės. Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalyje bei 4.90 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad natūra daiktas nedalijamas tik tada, kai žala yra neproporcinga jo paskirčiai.
Šiuo metu galiojantis Miškų įstatymo apribojimas atsidalinti bendraturčiams savo nuosavybės dalis tiesiogiai, verčia tai forminti netiesiogiai – notariniu būdu atsidalinama veika, sudarant sklypų naudojimo sutartį tarp bendrasavininkų. Nuosavybė iš bendros jungtinės tampa bendra daline pagal CK. Tačiau miško naudojimo požiūriu tai tas pats, kas padalinti geodeziškai, nes notaras patvirtina ir pasidalinimo planą. Tai daro šį procesą sudėtingą, ilgai trunkantį, sukeliantį teisinio neužtikrintumo situacijų. Draudimas atsidalinti bendraturčiams valdas miško žemėje, jei viena jų po atsidalinimo taptų mažesnė nei 5 ha (o saugomose teritorijose-nesvarbu kokio ploto) trukdo pilnavertiškai disponuoti turima nuosavybe savistoviai. Tai daro nuosavybės naudojimąsi komplikuotu, biurokratiškai apsunkintu.
Tikslai ir uždaviniai: užtikrinti teisinį reguliavimą, kuris apsaugo miško ekosistemas ir jų tvarų valdymą, kartu atsižvelgiant į savininkų teisės ir interesus, supaprastinti miško žemės įsigijimo procesą, leidžiant paprastesnį atsidalijimo procesą, daugiau žmonių galės lengviau įsigyti ar pertvarkyti miško valdas, mažinant biurokratinę naštą, tiek valstybinės institucijos, tiek piliečiai sutaupys lėšų ir laiko, reikalingo dokumentų tvarkymui ir procedūroms, paprastesnės procedūros gali paskatinti atsakingesnį miško valdų naudojimą.
atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Matas Skamarakas.
metu LR Miškų įstatymo4 str.
9 d. teigia, jog privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha, išskyrus atvejus, kai:
ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype;
šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas;
sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti;
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
nuostata, jog
miško žemėje draudžiama privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę skaidyti į dalis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus.
rezultatų laukiama: Įstatymo projektu yra siūloma palengvinti atsidalijimo procedūras, įtvirtinti aiškias ir paprastas nuosavybės dalybų tvarkas, leidžiančias bendraturčiams savarankiškai susitarti dėl miškų valdų dalybų, sumažinti biurokratinę naštą ir išvengti sudėtingų teisinių procedūrų, užtikrinti, kad mažesni nei 5 ha sklypai galėtų būti atsidalinti be papildomų kliūčių.
Tokios teisės aktų pataisos skatintų efektyvesnį miškų valdų naudojimą, sumažintų teisinių ginčų riziką ir leistų pilnavertiškai disponuoti nuosavybe.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priimtas įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai
įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams .
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų pakeitimų rengti nereikės. Turės būti atitinkamai peržiūrėti ir patikslinti poįstatyminiai teisės aktai.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujos sąvokos ir terminai neapibrėžiami.
konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams .
juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti neprireiks.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Priėmus įstatymo projektą, jo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų lėšų 2025-2027 metams nereikės.
Negauta.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
privati miško valda, miško žemė
Nėra. Teikia Seimo nariai: