Projektas
TEISĖJŲ ATLYGINIMŲ įstatymo Nr. X-1771 PAPILDYMO 3-1 straipsniU
2025 m. d.
straipsniu Papildyti Įstatymą 31 straipsniu: „31 straipsnis. Priedas už teisėjo darbo stažą
1Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas priedas už teisėjo darbo stažą.
2Teisėjams priedą už teisėjo darbo stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus teisėjo darbo metus nuo asmens skyrimo teisėju dienos. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.
Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Nuo 2023 m. liepos 1 d. pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymą (toliau – Įstatymas) teisėjai gali gauti atlyginimą, kurį sudaro pareiginė alga ir mokėjimas už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis ir pavadavimą. Nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki nurodytos datos teisėjai galėdavo gauti priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.
Įstatymo keitimo priežastys:
straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta, kad teisėkūroje, be kitų principų, yra vadovaujamasi ir pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principu, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija), Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų. Įstatymų leidėjas, priimdamas įstatymus, reglamentuojančius apmokėjimą už darbą, yra saistomas Konstitucijos normų ir principų.
Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Teisėjui suvaržyta teisė laisvai pasirinkti papildomą darbą riboja asmeniui galimybę pasididinti bendrai gaunamas pajamas, kurios galėtų būti didesnės, nei dirbant vien teisėjo darbą.
Konstituciniu lygmeniu apribota teisėjo teisė savo nuožiūra pasirinkti papildomo darbo galimybę lemia poreikį teisėjo pareigų vykdymą sieti su šio darbo stažu, kuris būtų skaičiuojamas nuo asmens paskyrimo į bet kurio teismo teisėjo pareigas dienos. Priedas už profesinį stažą negalėtų sudaryti daugiau kaip 20 procentų pareiginės algos. Teisėjo darbo patirtis, susijusi su teisingumo vykdymu, be kita ko, lemia ir teismų praktikos nuoseklumą bei teisinių santykių stabilumą. Su teisėjo darbo trukme yra siejamos ir kitos pareigos, pavyzdžiui, asmeniui įtvirtinti reikalavimai būti nepriekaištingos reputacijos, laikytis specialių etikos taisyklių, saugoti teisėjo pareigų prestižą. Teisminė valdžia formuojama išimtinai profesiniu pagrindu. Kadangi bendrosios kompetencijos ar specializuotų teismų teisėju asmuo skiriamas visam jo darbingam laikotarpiui (iki pensijos), teisėjo profesinio darbo patirtis, jo pareiga laikytis išskirtiniai aukštų standartų per visą teisėjo darbo laikotarpį ir Konstituciniu lygmeniu suvaržyta galimybė laisvai pasirinkti papildomo darbo galimybę turėtų būti skatinami priedu už šio darbo stažą.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kitoms profesinėms kategorijoms, pavyzdžiui, valstybės tarnautojams ar pareigūnams, iki 20 procentų pareiginės algos dydžio priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą įstatymuose yra numatyti, pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 19 str. 1 dalies 3 punktas,
statuto 54 str. 1 dalies 2 punktas, 56 str. Tai reiškia, kad šių sričių darbuotojai turi teisėtą lūkestį, jog jų ilgametis darbas valstybei bus įvertintas finansinėmis paskatomis, taip motyvuojant juos išlikti tarnyboje ir kaupti vertingą patirtį. Teisėjų profesinės kategorijos atžvilgiu susidaro aiškus teisinis disbalansas, nes teisėjams, nepaisant jų ypatingai atsakingų pareigų, galimybė gauti analogišką priedą nenustatyta.
nuosavybės neliečiamumo principas . Stažas laikomas ekonomine teise. Nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. liepos 1 d. pagal galiojusias Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatas teisėjai gaudavo priedą už stažą, kuris turėjo kaupiamąjį pobūdį iki 30 procentų, kaip teisingo apmokėjimo už darbą dalis. Priedas už stažą atliko kelias funkcijas:
a) apmokėjimas už sukauptos patirties perdavimą, nes tai teisinė priemonė, skirta užtikrinti teismų praktikos vientisumą ir stabilumą, b) buvo skatinimas už lojalumą, c) apmokėjimas už pareigą išlaikyti aukštą darbo kokybės standartą, dėl ko buvo periodiškai atliekama teisėjo veiklos vertinimo kontrolė, d) kompensaciją už draudimą laisvai pasirinkti kitą darbą.
Darbo apmokėjimo sistema, kurioje buvo numatytas 30 procentų priedas už stažą, galiojo 15 metų, todėl didelę patirtį sukaupę teisėjai galiojusio teisinio reguliavimo pagrindu įgijo teisėtą lūkestį, kad jiems ir toliau bus taikoma ši socialinė garantija. Teisėjo pareiginės algos bazinis dydis nuo 2008 m. nebuvo indeksuojamas pagal infliacijos procentą iki 2023 m. liepos 1 d. Darbo užmokesčio sistemos pakeitimas, nustatant dvidešimt procentų priedą už stažą, užtikrintų nuosavybės neliečiamumo principo įgyvendinimą.
Užtikrintas socialinių garantijų sistemos stabilumas yra neatsiejamas nuo saugių darbo sąlygų, garantuoja darbo užmokesčio sistemos deramą teisinį reguliavimą, kurio tikslas – teisingas darbo užmokestis, yra naudingos Europos Sąjungos valstybių narių teismų sistemai ir visuomenei bei ekonomikai apskritai. Lietuvoje dirbantys teisėjai yra įpareigoti užtikrinti tiek nacionalinės teisės, tiek Europos Sąjungos teisės nuoseklų teisės aiškinimą ir taikymą, todėl svarbu išsaugoti teisėjo darbo tęstinumą, kai turintys profesinę patirtį teisėjai sukauptas žinias perduoda naujai priimtiems teisėjams, sumokant jiems už tai per priedą už stažą.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad darbo santykius ir su jais susijusias sritis reguliuojančios teisės normos turi užtikrinti visą spektrą dirbančio žmogaus teisių ir garantijų. Seimas, kaip įstatymų leidėjas, privalo užtikrinti, kad profesinę patirtį (stažą) turintys teisėjai nebūtų blogesnėje padėtyje dėl neteisingos darbo apmokėjimo sistemos, kai už formuojamą teismų praktiką, iš kurios mokosi naujai priimti teisėjai, nėra sumokama. Teismai, priimant sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose ir tai yra iš Konstitucijos kylantis imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d.
redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Byla Nr. 26/07). Precedentai tampa teisino reguliavimo, užpildančio įstatymo spragas, dalis, todėl teisėjo darbo stažas yra tiesiogiai susijęs su įgyta profesine kompetencija dėka ilgametės teisėjo praktinės darbo patirties. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengtas Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo Nr. X-1771 papildymo 31 straipsniu pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslai:
prielaidas neriboti teisėjo teisės gauti priedą už profesinio darbo stažą, užtikrinant konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą.
gauti teisingą apmokėjimą už darbą dėl turimo teisėjo profesinio stažo, kuris yra svarbus užtikrinant teisėjo darbo tęstinumą, teismų praktikos vienodumą ir nuoseklumą, kompensuoti už taikomus apribojimus dėl teisėjo statuso, kompensuoti už draudimą savo nuožiūra dirbti papildomą darbą ir gauti kitą atlyginimą, išskyrus numatytą Konstitucijoje.
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatoriai - Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo nariai. Įstatymo projektą rengė - Seimo Pirmininko sekretoriatas, patarėja Agnė Silickienė, tel. (0 5) 209 6030 el. p. [email protected] .
aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame Įstatyme nėra numatyta teisė gauti priedą už teisėjo darbo stažą.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
būti užtikrintas teisingas darbo apmokėjimas, siūlytina numatyti priedo už stažą skyrimą. Kaupiamojo pobūdžio priedas už profesinę veiklą užtikrintų teisėjo darbo prestižą ir stabilų teisėjų korpusą, mažintų suinteresuotumą keisti teisėjo darbą į advokato komercinę veiklą, joje panaudojant įgytas žinias ir įdirbį. Priedas už stažą skatintų lojalumą teisėjo profesijai, o kartu ir žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą. Teisėjo teisinis statusas, teisių ir pareigų, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų. Teisėjams keliami labai dideli (didesni, palyginti su reikalavimais valstybės tarnautojams, kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos teisėjams. Priedas už teisėjo darbo stažą būtų susietas su teisėjui taikomais apribojimais dėl einamų teisėjų pareigų, įskaitant teisę laisvai pasirinkti papildomą darbą ir gauti už jį atlyginimą.
teisė gauti priedą už teisėjo darbo stažą, nors Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad yra skaičiuojamas teisėjo darbo stažas nuo asmens paskyrimo į bet kurio teismo teisėjo pareigas dienos. Teisėjo darbo trukmė, nors stažo skaičiavimas yra numatytas teisės akte, neturi poveikio teisėjo darbo užmokesčiui. Siekiant, kad galiojantis teisinis reguliavimas dėl teisėjo darbo stažo skaičiavimo turėtų tikslą, nustačius jo sąsają su teise gauti priedą, būtų garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, kuri yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, atitinka teisinės valstybės principą.
teisinis statusas, kuris atitiktų konstitucinę, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos – vykdyti teisingumą, sampratą, suponuojančią inter alia jos vidinį mobilumą, joje dirbančių teisėjų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą, taip pat veiklos vykdant teisingumą ir garantuojant viešąjį interesą tęstinumą.
įsigaliojimo data – 2026 m. liepos 1 d.
rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priimtas įstatymas sudarys prielaidas užtikrinti asmenų konstitucinę teisę į teisingą darbo apmokėjimą ir nuosavybę.
situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės.
lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nereikės koreguoti jokių kitų teisės aktų.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu naujos sąvokos nepateikiamos.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Preliminariais skaičiavimais įstatymo normų įgyvendinimui teismų sistemai 2026 m. reikėtų papildomai skirti 2 753 515,3 eurų teisėjų DU fondui finansuoti. Skaičiavimai atlikti vertinant, kad įsigaliojus įstatymui vidutinis teisėjo darbo stažas sudarytų 10 m., kai vidutinis pareiginės algos koeficientas – 3,6, o dirbančių teisėjų bendras skaičius - 714 asmenų.
vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Reikšminis Įstatymo projekto žodis, kurį reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „priedas už teisėjo darbo stažą“.
ir paaiškinimai Nėra.