Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1212 2, 6, 7, 13, 20, 21, 31, 32, 35, 40, 45, 46, 47, 50, 52, 58, 582 IR 583
2025 m. d. Nr. Vilnius
1 . Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 1 dalį. 2 . Papildyti 2 straipsnį 61 –63 dalimis: „6
1Civilinė ir karinė infrastruktūra (toliau – infrastruktūra) – kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 2 straipsnio 2 ir 11 dalyse.
6
2Investicinė priemonė – finansinė priemonė ar kitas turtas, į kurį gali būti investuojamas pensijų fondų turtas.
6
3Investicinių priemonių portfelis – pensijų fondą sudarančių investicinių priemonių rinkinys.“
3Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7
. Išvestinės finansinės priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 4–10 punktuose nurodytos finansinės.“
4Papildyti 2 straipsnį 81 dalimi:
„8
1Kriptoturtas – kaip apibrėžiama 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 , 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte.“
5Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10
. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo veikla (toliau – pensijų kaupimo veikla) – finansinė veikla, kurią sudaro lėšų pagal pensijų kaupimo sutartis rinkimas, jų investavimas ar reinvestavimas į diversifikuotą investicinių priemonių portfelį ir pensijų išmokų mokėjimas šiame įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytomis sąlygomis pensijų fondo dalyviams ir kita su tuo susijusi veikla.“
6Papildyti 2 straipsnį nauja 241 dalimi:
„24 1 . Profesinės civilinės atsakomybės rizika – asmens aplaidžiai vykdomos veiklos, už kurią valdymo įmonei tenka atsakomybė, sukeltų nuostolių ar žalos rizika, kylanti šio įstatymo 71 straipsnyje nustatytais atvejais.“
7Buvusią 2 straipsnio 241 dalį laikyti 242 dalimi.
8Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:
„27
. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 51 straipsniu: „5
1. Valdymo įmonės pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 eurų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.
2. Jeigu valdymo įmonė turi teisę valdyti tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondus ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondus, jos pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 300 000 eurų.3
. Šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse nurodytos valdymo įmonės pradinį kapitalą sudaro Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų nuosavų lėšų, kaip jos apibrėžiamos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte, dalių suma.
4. Šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse nurodytų valdymo įmonės nuosavų lėšų suma nuolat turi būti ne mažesnė už didesnį iš šių dydžių:1 ) minimalų valdymo įmonės pradinį kapitalą;2
) 1/4 valdymo įmonės praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos. Pridėtinės išlaidos apskaičiuojamos 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 , (ES) Nr. 575/2013 , (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 , 13 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Skaičiuojant valdymo įmonės nuosavų lėšų dydį pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą, nuosavas lėšas sudarantis 2 lygio kapitalas negali būti didesnis kaip 1/3 1 lygio kapitalo. 1 lygio kapitalas ir 2 lygio kapitalas suprantami taip, kaip jie apibrėžiami atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 25 ir 71 straipsniuose.6
. Jeigu šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse nurodytos valdymo įmonės valdomų visų pensijų fondų bendra turto vertė viršija 250 000 000 eurų, valdymo įmonė privalo turėti papildomą nuosavų lėšų sumą, kaip tai nurodyta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 5 straipsnio 6–8 dalyse.“
1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7 ) atlikti vidaus kontrolę, kontroliuoti savo vadovų ir darbuotojų sudaromus investicinių priemonių sandorius laikantis priežiūros institucijos nustatytos vidaus kontrolės vykdymo tvarkos;“.2 . Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10
) užtikrinti, kad sprendimus dėl turto valdymo priimantys asmenys turėtų tinkamą kvalifikaciją, darbo patirtį investavimo strategijų, kurias įgyvendintų valdymo įmonės valdomas pensijų fondas, srityje ir būtų nepriekaištingos reputacijos. Sprendimus dėl turto valdymo priimančių asmenų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinama atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai ; . Sprendimus dėl turto valdymo priimančių asmenų atitiktis reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimams vertinama priežiūros institucijos nustatyta tvarka;“.
3. Papildyti 6 straipsnio 1 dalį 16 ir 17 punktais: „
16 ) kai planuojama investuoti ar investuojama į išvestines finansines priemones, turėti nusistatytą išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką ir ja vadovautis;17 ) nuolat turėti papildomų nuosavų lėšų arba apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis. “
4. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
3. Vykdydama šio straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytą pareigą, valdymo įmonė privalo:“.
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Garantijų rezervas investuojamas į diversifikuotą investicinių priemonių portfelį, kuriam taikomi šio įstatymo 45, 47 ir 49 straipsniuose nustatyti reikalavimai.“
Įstatymo papildymas 71 straipsniu Papildyti Įstatymą 71 straipsniu: „7
1 . Valdymo įmonė, siekdama padengti galimą su pensijų kaupimo veikla pagal šį įstatymą susijusią profesinės civilinės atsakomybės riziką, kylančią šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, privalo nuolat turėti papildomų nuosavų lėšų arba apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.2 .
Profesinės civilinės atsakomybės rizika kyla dėl šių valdymo įmonės vardu ir (ar) jos naudai veikiančių asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo, kurie yra žalos ar nuostolių atsiradimo pagrindas:1 ) dokumentų, kuriais įrodoma pensijų fondo turto nuosavybės teisė, praradimo;2
) neteisingų duomenų arba klaidingų pranešimų pateikimo pensijų fondo dalyviams;3 ) jeigu nevykdomos: a ) prievolės, nustatytos teisės aktuose, reglamentuojančiuose valdymo įmonių veiklą; b ) profesionalumo ir apdairumo pareigos pensijų fondo ir jo dalyvių atžvilgiu; c ) fiduciarinės pareigos; d ) konfidencialumo prievolės; e ) pensijų fondo taisyklės;4 ) reikiamų procesų ir procedūrų veiklai vykdyti nenustatymo, neįgyvendinimo ir nepalaikymo;5 ) netinkamai atlikto turto vertinimo arba turto vienetų ar vertės apskaičiavimo;6 ) nuostolių, patirtų dėl veiklos sutrikimų, daugiašalės prekybos sistemos trūkumų, nepavykusio sandorio apdorojimo arba proceso valdymo.3
. Valdymo įmonė, kuri nusprendžia profesinės atsakomybės riziką padengti nuosavomis lėšomis, profesinės atsakomybės rizikai, kylančiai šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, padengti atideda papildomų nuosavų lėšų, kurių suma turi būti ne mažesnė kaip 0,01 procento valdymo įmonės valdomų pensijų fondų bendros turto vertės, tačiau papildoma nuosavų lėšų suma neturėtų viršyti 10 000 000 eurų, išskyrus atvejį, kai valdymo įmonė nusprendžia šiuo tikslu turėti didesnę papildomą nuosavų lėšų sumą. Valdymo įmonė šioje dalyje nurodytą papildomų nuosavų lėšų poreikį perskaičiuoja kiekvienų finansinių metų pabaigoje ir atitinkamai patikslina papildomą nuosavų lėšų sumą.4
. Valdymo įmonė nustato valdymo įmonės valdomų pensijų fondų turto vertės stebėjimo tvarką. Jeigu iki šio straipsnio 3 dalyje nurodyto metinio papildomų nuosavų lėšų poreikio perskaičiavimo dienos valdomų pensijų fondų turto vertė išauga bent 1/5, palyginti su pensijų fondų turto verte praėjusių finansinių metų pabaigoje, valdymo įmonė ne vėliau kaip per 10 darbo dienų perskaičiuoja papildomų nuosavų lėšų poreikį ir atitinkamai patikslina papildomų nuosavų lėšų dydį.5
. Priežiūros institucija valdymo įmonės prašymu gali leisti jai atidėti mažesnę, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, papildomą nuosavų lėšų sumą tik tada, jeigu remdamasi valdymo įmonės ankstesnių nuostolių duomenimis, užregistruotais per stebėjimo laikotarpį, kuris yra ne trumpesnis kaip 3 metai iki turto vertinimo dienos, įsitikina, kad valdymo įmonė atideda pakankamai papildomų nuosavų lėšų profesinės atsakomybės rizikai tinkamai padengti. Leistina mažesnė papildoma nuosavų lėšų suma yra ne mažesnė kaip 0,008 procento valdymo įmonės valdomų pensijų fondų bendros turto vertės.6
. Priežiūros institucija gali reikalauti, kad valdymo įmonė atidėtų didesnę, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, papildomą nuosavų lėšų sumą, kuri užtikrintų valdymo įmonės galimos profesinės atsakomybės rizikos padengimą, jeigu, remdamasi valdymo įmonės ankstesnių 3 metų nuostolių duomenimis, nustato, kad valdymo įmonė neturi pakankamai papildomų nuosavų lėšų profesinės atsakomybės rizikai tinkamai padengti. Priežiūros institucija tokį reikalavimą ir jo motyvus pateikia raštu.
7. Valdymo įmonė, kuri nusprendžia profesinės atsakomybės riziką padengti profesinės civilinės atsakomybės draudimu, apsidraudžia ir vykdomos veiklos laikotarpiu lieka apsidraudusi tokiu profesinės civilinės atsakomybės draudimu, kuris tenkina visus šiuos reikalavimus:1
) draudimo apsauga atskiram reikalavimui išmokėti draudimo išmoką lygi bent 0,07 procento valdymo įmonės valdomų pensijų fondų turto vertės, bet neviršija 5 000 000 eurų, nebent valdymo įmonė nusprendžia draustis didesne suma;2 ) draudimo apsauga visiems reikalavimams išmokėti draudimo išmoką per metus lygi bent 0,09 procento valdymo įmonės valdomų pensijų fondų turto vertės, bet neviršija 10 000 000 eurų, nebent valdymo įmonė nusprendžia draustis didesne suma;3 ) pradinė profesinės civilinės atsakomybės draudimo trukmė – ne trumpesnė kaip vieni metai;4 ) įspėjimo apie profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties nutraukimą laikotarpis – ne trumpesnis kaip 90 dienų;5 ) juo padengiama profesinės atsakomybės rizika;6
) jį teikia valstybės narės įmonė, turinti veiklos leidimą teikti profesinės civilinės atsakomybės draudimą pagal tos valstybės narės teisę, arba ne valstybės narės įmonė, turinti veiklos leidimą teikti profesinės civilinės atsakomybės draudimą pagal Lietuvos Respublikos teisę.
8. Jeigu valdymo įmonė ir įmonė, teikianti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartyje susitaria dėl besąlyginės išskaitos, kuria draudikas įvykus draudžiamajam įvykiui sumažina draudimo išmoką, jeigu ši išmoka mokama draudėjui, jos suma visiškai padengiama valdymo įmonės papildomomis nuosavomis lėšomis.9
. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir joje nustatytų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sąlygų atitiktį šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams valdymo įmonė peržiūri ir atitinkamai tikslina bent kartą per metus ir įvykus pokyčiams, turintiems poveikį sutartyje nustatytų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sąlygų atitikčiai šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams.“
Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Pensijų fondo lėšomis negali būti sudaromi sandoriai dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų finansinių priemonių, nekilnojamojo turto, infrastruktūros ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje neįtrauktų vertybinių popierių, kurių jis neturi, pardavimo.“
Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Likviduota valdymo įmonė gali būti išregistruota iš Juridinių asmenų registro informacinės sistemos tik baigus jos teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimą kitai valdymo įmonei arba tik baigus valdytų pensijų fondų pensijų turto padalijimą šio įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka .“
1. Papildyti 21 straipsnio 3 dalį nauju 19 punktu: „19 ) jeigu pensijų fondo turtas investuojamas į nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą, – turto vertintojo (-ų) kandidatūros (-ų) atrankos kriterijai, turto vertintojo (-ų) kandidatūros (-ų) keitimo principai;“.3 . Buvusį 21 straipsnio 3 dalies 19 punktą laikyti
20 punktu.
Pakeisti 31 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Jeigu dalyvis pereina į kitą tos pačios ar kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, jam priklausančios lėšos pervedamos į tą pensijų fondą, į kurį jis pereina šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu dalyvis pereina į kitą tos pačios ar kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, sudaroma nauja pensijų kaupimo sutartis. Jeigu pensijų fonde, į kurį pereinama, dalyvis jau turi galiojančią pensijų kaupimo sutartį, nauja sutartis gali būti nesudaroma. Lėšos, pervestos į pensijų fondą, į kurį pereina dalyvis, turi būti konvertuojamos šio įstatymo34 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 32 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Po jungimo veiksiančio pensijų fondo investicinių priemonių portfeliui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos laikino investavimo taisyklių nesilaikymo nuostatos. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pensijų fondų jungimo užbaigimo dienos.“
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Dalyvis, kuriam nustatytas 60–100 procentų netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis; iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintas I arba II grupės invalidu), įgyja teisę į pensijų išmokas nuo dalyvumo (darbingumo) lygio nustatymo (invalidumo pripažinimo) dienos.“
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. P ensijų turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume.2 . Pensijų fondo depozitoriumu gali būti:1 ) licencijuota kredito įstaiga, kuri turi teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti investicines paslaugas, arba šios įstaigos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje;2 )
Lietuvos Respublikoje įsteigta ar turinti registruotą buveinę ar padalinį licencijuota finansų maklerio įmonė, kuri turi teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti papildomas finansinių priemonių saugojimo ir administravimo klientų sąskaita paslaugas ir kurios tiek nuosavų lėšų suma, tiek pradinis kapitalas yra ne mažesni kaip 750 000 eurų.“
Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Pensijų turtą gali sudaryti tik:1 ) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą rinkoje, kuri pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą laikoma reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, ir (arba)2
) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitoje valstybėje (išskyrus valstybes nares) pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, jeigu ši rinka yra nurodyta pensijų fondo taisyklėse, ir (arba)3 ) išleidžiami nauji perleidžiamieji vertybiniai popieriai, jeigu emisijos sąlygose yra numatytas įsipareigojimas įtraukti šiuos vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir jeigu bus įtraukta į prekybą ne vėliau kaip per vienus metus nuo jų išleidimo (jeigu tokia rinka yra šios dalies 2 punkte nurodytoje valstybėje, ji turi būti nurodyta pensijų fondo taisyklėse), ir (arba)4
) ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui padėti indėliai, kuriuos galima atsiimti pareikalavus, esantys kredito įstaigoje, kurios buveinė yra valstybėje narėje arba kitoje valstybėje, kurioje riziką ribojanti priežiūra yra ne mažiau griežta negu Europos Sąjungoje, ir (arba)5 ) šio straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų rinkos priemonės, ir (arba)6 ) šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos, ir (arba)7 ) šio įstatymo 491 straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, ir (arba)8 ) investicijos alternatyvių turto klasių rinkose per šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančius subjektus, ir (arba)9
) nekilnojamasis turtas, išskyrus gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, ir (arba)10 ) infrastruktūra, ir (arba)11 ) vertybiniai popieriai, kurie nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
2. Į pinigų rinkos priemones, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, leidžiama investuoti tik tuo atveju, jeigu tų priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant apsaugoti investuotojus ir jų santaupas ir jeigu tos priemonės:1
) išleistos arba garantuotos valstybės narės vyriausybės, regioninės valdžios, savivaldybės ar centrinio banko, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos ar Europos investicijų banko, ne valstybės narės ar vieno iš federacinę valstybę sudarančių subjektų arba tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, arba2 ) išleistos subjekto, kurio vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose, arba3 ) išleistos ar garantuotos subjekto, kurio veiklos rizika yra prižiūrima pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus ar tokius reikalavimus, kurie yra ne mažiau griežti už nustatytus Europos Sąjungoje, arba4
) išleistos priežiūros institucijos patvirtintus kriterijus atitinkančios įmonės, kurios kapitalas ir rezervai sudaro mažiausiai 10 000 000 eurų ir kuri rengia ir skelbia konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir atlieka įmonių grupės finansavimo funkciją, kai bent vienos iš jos grupei priklausančių įmonių perleidžiamieji vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ar kuri naudojama banko paskolomis finansuojamiems vertybiniams popieriams išleisti, o investicijos į tokias pinigų rinkos priemones apsaugotos ne mažiau, kaip nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.
3. Pensijų turtas negali būti investuotas į tauriuosius metalus arba į suteikiančius į juos teises vertybinius popierius, kriptoturtą ir į suteikiančius į jį teises vertybinius.4
. Pensijų turtas gali būti investuojamas alternatyvių turto klasių rinkose, jeigu subjektas, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus, per kurį investuojama, atitinka šias sąlygas:1 ) vykdoma subjekto ir (ar) jo valdytojo priežiūra, įskaitant ir kitą negu valdymo įmonių licencijavimo ir veiklos priežiūrą, arba yra nustatytos kitos priežiūros institucijai priimtinos subjekto kontrolės užtikrinimo priemonės;2 ) nuostoliai, kuriuos pensijų fondas gali patirti turėdamas subjekto finansines priemones, yra ne didesni negu už juos sumokėta pinigų suma;3
) jeigu užsienio subjektas yra prižiūrimas užsienio priežiūros institucijos, priežiūros institucija dvišalio ar daugiašalio susitarimo, paskelbto priežiūros institucijos interneto svetainėje, pagrindu bendradarbiauja su atitinkama užsienio valstybės priežiūros institucija, kai ši valstybė nėra valstybė narė arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė.
5. Pensijų turtą investuojant į nekilnojamąjį turtą, infrastruktūrą ar vertybinius popierius, kurie nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, mutatis mutandis taikomas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 138 straipsnis, 139 straipsnio 4 dalis, 140 straipsnio 2 dalis ir 142 straipsnio 2 dalis.“
1
. Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) pensijų turtas būtų investuojamas siekiant užtikrinti viso pensijų fondo investicinių priemonių portfelio saugumą, pelningumą ir likvidumą;“.
2. Pakeisti 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Investicinių sprendimų vykdymo politikoje prie kiekvienos investicinių priemonių klasės turi būti nurodyti subjektai, kuriems gali būti perduodami vykdyti investiciniai sprendimai dėl atitinkamų investicinių priemonių. Valdymo įmonė gali perduoti vykdyti investicinius sprendimus tik laikydamasi visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.“
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse numatytus atvejus.
2. Į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų su sąlyga, kad tokių investicijų bendra suma nebus didesnė kaip 40 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų rinkų ribų, jeigu jų emitentui taikoma riziką ribojanti priežiūra).3
. Investicijos į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.
4. Bendra investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ar indėlius ir įsipareigojimų, atsirandančių iš sandorių su tuo asmeniu dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytų už šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų rinkų ribų, suma negali būti didesnė kaip 20 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.5
. Investicijos į valstybės, kurios kredito reitingas ne mažesnis negu Lietuvos Respublikos, išleistus arba garantuotus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti didesnės kaip 35 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės. Priežiūros institucija į šioje dalyje numatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali leisti investuoti ir didesnę dalį pensijų fondo grynųjų aktyvų, jeigu tokiu atveju dalyvių interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į ne mažiau kaip 6 emisijų perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į vienos emisijos perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones investuota ne daugiau kaip 30 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų. Šioje dalyje numatytų reikalavimų netenkinančioms finansinėms priemonėms taikomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti ribojimai.
6. Investicijos į obligacijas, išleistas tokios valstybėje narėje registruotą buveinę turinčios kredito įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų savininkų interesus, yra tos valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės aktus, o iš obligacijų leidimo gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui investuojama į tokį turtą, kurio pakaktų patenkinti obligacijų savininkų reikalavimus ir iš kurio emitento nemokumo atveju obligacijų savininkų reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir palūkanas būtų patenkinti pirmumo teise, negali būti didesnės kaip 25 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų. Kai į tokias vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip 5 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 25 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali būti didesnė kaip 80 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.
7. Bendra investicijų į bendrovių, kurioms nėra suteiktas kredito reitingas, arba į bendrovių su žemesniu negu investicinis reitingu obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius vertė negali viršyti 20 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.8
. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma maksimali leistina 40 procentų riba. Šio straipsnio 1–7 dalyse ir šio įstatymo 491 straipsnio 4 dalyje nustatytos ribos negali būti sudedamos, todėl investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ar įsipareigojimus, atsirandančius iš sandorių su tuo asmeniu dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytų už šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų rinkų ribų, suma negali būti didesnė kaip 35 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų.9
. Į įmonių, priklausančių grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 20 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.
10. Alternatyvių turto klasių rinkose per šio įstatymo 45 straipsnio4 dalyje numatytus subjektus gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų. Subjektai, per kuriuos pensijų turtas investuojamas į alternatyvių turto klasių rinkas ir kurie nėra laikomi kolektyvinio investavimo subjektais, laikytini emitentais investicinių priemonių portfelio diversifikavimui taikomų reikalavimų prasme.11
. Iš viso alternatyvių turto klasių rinkose per šio įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje numatytus subjektus ir 49 straipsnio 3 dalyje numatytus kolektyvinio investavimo subjektus gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.
12. Į nekilnojamąjį turtą ir infrastruktūrą gali būti investuojama iki 30 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 5 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų į vieną objektą.
13. Į vertybinius popierius, kurie nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, gali būti investuojama iki 20 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 5 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų į vieną objektą.14
. Bendra investicijų į išvestines finansines priemones, nekilnojamąjį turtą ir infrastuktūrą, vertybinius popierius, kurie nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ir investicijų alternatyviose turto klasių rinkose suma negali būti didesnė kaip 40 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 491 straipsniu: „49
1. Pensijų turtą leidžiama investuoti tik į tas išvestines finansines priemones (įskaitant tas, kurios suteikia teisę tik gauti pinigų), kurios atitinka šias sąlygas:1 ) jos įtrauktos į prekybą šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose rinkose arba jomis prekiaujama už tokių rinkų ribų;2
) jos susietos su šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytomis finansinėmis priemonėmis, finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos kursais, į kuriuos, kaip nurodyta pensijų fondo taisyklėse, pensijų fondas turi teisę investuoti;3 ) kita sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytų už šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų rinkų ribų, šalis atitinka priežiūros institucijos nustatytus kriterijus ir jai taikoma riziką ribojanti priežiūra;4 ) išvestines finansines priemones, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai ir tiksliai įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų tikrąja verte.
2. Valdymo įmonė privalo:1 ) riziką valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti investicinių sandorių (investicinių pozicijų) riziką ir jos poveikį bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;2 ) tiksliai ir nepriklausomai vertinti išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų rinkų ribų, vertę;3 ) priežiūros institucijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusi kiekvieno pensijų fondo rizika.3
. Pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtos rizikos apimtis negali būti didesnė už pensijų fondo grynųjų aktyvų vertę. Skaičiuojant rizikos apimtį, turi būti atsižvelgiama į išvestinės finansinės priemonės vertę skaičiavimo metu, sandorio šalies riziką, būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams pagal sandorius įvykdyti, taip pat į tai, kad išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones gali būti investuojama iki 35 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės, bet tik tuo atveju, jeigu nebus viršytos šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytos ribos, investicijos į su finansinių priemonių indeksu susietas išvestines finansines priemones skaičiuojamos atskirai.
4. Pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytų už šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų rinkų ribų, prisiimtos rizikos apimtis negali būti didesnė kaip 5 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės, o tuo atveju, jeigu kita sandorio šalis yra šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta kredito įstaiga, – negali būti didesnė kaip 10 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės.5
. Kai pensijų turtas investuojamas į išvestines finansines priemones tik rizikai valdyti, šio straipsnio 2–4 dalys netaikomos, tačiau kiekviena išvestinė finansinė priemonė turi būti pagrįsta konkrečiu investiciniu sandoriu (investicine pozicija). Toks sandoris ir jo rizikai valdyti naudojama išvestinė finansinė priemonė turi būti nurodyti valdymo įmonės periodinėse ataskaitose.“
1. Pakeisti 50 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Naujai sukurto pensijų fondo investicinių priemonių portfelis 6 mėnesius nuo pensijų fondo taisyklių patvirtinimo gali neatitikti šio įstatymo 47, 48 ir 49 straipsniuose nustatytų diversifikavimo reikalavimų.“
2. Pakeisti 50 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „4
. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, per kurį turi būti pašalintas neatitikimas, atsiradęs dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės, gali būti nesilaikoma, kai investuojama į nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą, taip pat kai yra visos šios sąlygos:“.
Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Valdymo įmonė turi užtikrinti, kad dalyviui jo pageidavimu būtų visada prieinamos periodinės ataskaitos, pensijų fondo taisyklės (jo prašymu valdymo įmonė turi padaryti ataskaitų ir taisyklių kopijas, o mokestis už jas negali viršyti pagaminimo sąnaudų), taip pat suteikta teisinga ir išsami informacija apie dalyvio asmeninėje pensijų sąskaitoje sukaupto turto dydį ir įmokų mokėjimą, valdymo įmonės ir pensijų fondo auditoriaus išvadas, investavimo galimybių pasirinkimą, dabartinį investicinių priemonių portfelį, su investicijomis susijusias rizikas ir išlaidas bei kitą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.“
Pakeisti 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1
) apriboti teisę pensijų fondo sąskaita sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;“.
582 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 582 straipsnio 1 dalį nauju 10 punktu: „10 ) valdymo įmonės sprendimus dėl turto valdymo priimančių asmenų pareigas eina vienas ar keli asmenys, neatitinkantys pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10 punktą nustatytų kvalifikacijos, darbo patirties ir reputacijos reikalavimų;“.
2. Buvusį 582 straipsnio 1 dalies 10 punktą laikyti 11 punktu.
583 straipsnio pakeitimas Pakeisti 583 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Apie priimtą sprendimą paskirti atstovą veiklos priežiūrai ar jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama valdymo įmonei ar investicinei bendrovei ir Juridinių asmenų registro informacinei sistemai, taip pat paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos bankas iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
46, 47, 50, 52, 58, 582 IR 583
, 71 IR 491
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Siekiant stiprinti pensijų fondų dalyvių interesų apsaugą, sukurti palankią pensijų fondų investicinę aplinką, kuri paskatintų institucinius investuotojus – pensijų fondus – investuoti į Lietuvos ekonomiką, parengti ir teikiami įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212
2, 6, 7, 13, 20, 21, 31, 32, 35, 40, 45, 46, 47, 50, 52, 58, 582 ir 583 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 , 71 ir49
2) Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo projektas ( toliau – PKĮ projektas ) (toliau kartu – Įstatymų projektai). Įstatymų projektų tikslai – stiprinti pensijų fondų dalyvių interesų apsaugą ir išplėsti galimybes pensijų fondams investuoti į įvairesnes investicines priemones ir tokiu būdu:
1) labiau atliepti pensijų fondų dalyvių interesus;
2) sudaryti prielaidas pensijų fondams prisidėti prie strategiškai svarbių sričių finansavimo; 3)
sudaryti daugiau galimybių pensijų fondams investuoti į vietinę (Lietuvos) ekonomiką, dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų nukreipiant į vietinį verslą;
pensijų fondų, kaip institucinių investuotojų, vaidmenį prisidedant prie Lietuvos kapitalo rinkos plėtros, investuojant į įvairesnes finansines priemones;
Lietuvos pensijų kaupimo sektorių ir jo atsparumą.
Pastarojo laikmečio iššūkiai išryškino poreikį iš naujo įvertinti Lietuvos investicinę aplinką ir su ja siejamus lūkesčius. Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, šiuo metu susiduria su poreikiu išskirtinį dėmesį skirti konkurencingumo didinimui ir finansavimo į prioritetines strategines sritis (tokias kaip saugumo stiprinimas) nukreipimui. Europos Sąjungos dokumentai (pavyzdžiui, Konkurencingumo kelrodis, Baltoji knyga dėl Europos gynybos ateities ir kt.) pabrėžia poreikį telkti privataus sektoriaus išteklius (įskaitant institucinių investuotojų, tokių kaip pensijų fondai, sukauptas lėšas), juos nukreipiant investicijoms į tikslinius sektorius, taip pat – ir per įvairias finansines priemones, pavyzdžiui, kuriamas nacionalinio plėtros banko (UAB ILTE). Siekiant skatinti Lietuvos konkurencingumą, ekonominį augimą ir plėtrą, taip pat – išteklių strategiškai svarbioms sritims, tokioms kaip saugumas ir gynyba, finansuoti nukreipimą, svarbu užtikrinti didesnį investicijų į Lietuvos ekonomiką srautą ir sudaryti palankesnes investavimo sąlygas. Ilgalaikės investicijos stiprintų inovacijų vystymą, gerintų šalies infrastruktūrą, padėtų sukurti daugiau darbo vietų ir, be kita ko, padėtų pritraukti užsienio investuotojų. Taip pat didesnės investicijos leistų Lietuvai tapti patrauklesne vieta verslui ir padidintų šalies konkurencingumą ir saugumą.
Lietuvoje veikiančiuose pensijų fonduose sukaupta per 9,4 mlrd. eurų, tačiau tiesioginės Lietuvos pensijų fondų investicijos Lietuvoje sudaro tik apie 1,1 mlrd. eurų. Tam įtakos taip pat turi ir nustatyti investavimo apribojimai. Pensijų fondų investicijos į nacionalinę ekonomiką stiprintų ilgalaikį šalies augimą, strateginių tikslų siekimą, kartu prisidėtų prie gyvenimo kokybės šalies gyventojams gerinimo.
Įstatymų projektų uždaviniai – išplėsti potencialių investavimo objektų ratą, leidžiant pensijų fondų lėšas tiesiogiai investuoti ir į kitus investavimo objektus, nei šiuo metu nustatyta, pavyzdžiui, į nebiržines finansines priemones, nekilnojamąjį turtą, infrastruktūrą, išvestines finansines priemones, taip pat – nustatyti, kad valdymo įmonės, valdydamos riziką, draustųsi profesinės civilinės atsakomybės draudimu arba turėtų papildomų nuosavų lėšų. Pakeitimai įgyvendina Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) teiktas rekomendacijas dėl pensijų fondams Lietuvoje nustatytų investavimo reikalavimų peržiūros, taip pat atitinka stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (toliau
projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. +370 607 92 083, el. p. [email protected] ) Kapitalo rinkų skyriaus (vedėja Ramunė Radvilienė, tel. +370 690 32 016, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Ieva Vaštakaitė (tel. +370 633 27 475, el. p. [email protected] ).
šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo (toliau – PSPKĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pensijų fondo depozitoriumu gali būti bankas, turintis teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje teikti investicines paslaugas ir turintis buveinę arba padalinį Lietuvos Respublikoje.
nustatytose pensijų turto investavimo taisyklėse nustatomi galimi pensijų turto investavimo objektai (45 straipsnis), taikomi pensijų fondo finansinių priemonių portfelio diversifikavimo reikalavimai (47 straipsnis), reikalavimas valdymo įmonei veikti geriausiais pensijų fondo dalyvio interesais (46 straipsnis) ir kita. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – PKĮ) 21 straipsnyje, nustatančiame pensijų turto investavimo ypatumus, pateikiama nuoroda į PSPKĮ nuostatas, reglamentuojančias investavimo objektus.
Pažymėtina, kad PSPKĮ ir PKĮ nustatytas pensijų turto investavimo objektų sąrašas yra baigtinis. PSPKĮ leidžia pensijų turtą investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, indėlius, taip pat šis turtas gali būti investuojamas rizikos kapitalo, privataus kapitalo ir kitų alternatyvių turto klasių rinkose (jei įgyvendinamos nustatytos sąlygos).
PSPKĮ reglamentuotas investavimas ir į kitą turtą – 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas pensijų turtą investuoti į tauriuosius metalus arba į suteikiančius į juos teises vertybinius popierius ir nekilnojamąjį turtą.
Taip pat pažymėtina, kad PSPKĮ nenumatoma galimybės pensijų fondams investuoti į nebiržines finansines priemones (įmonių akcijas, obligacijas), nebent finansinės priemonės į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiamos ne vėliau kaip per 1 metus nuo išleidimo dienos. PKĮ 21 straipsnyje nustatomi tik pensijų turto investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, taip pat investavimo į PSPKĮ 49 straipsnio
vienetus ar akcijas ypatumai, o dėl investavimo į kitą turtą PKĮ teikiama nuoroda į PSPKĮ nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad pagal PSPKĮ ir PKĮ leidžiama pensijų turtą investuoti į išvestines finansines priemones rizikai valdyti.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
projektu siūlomi pakeitimai: · įtvirtinti galimybę pensijų fondams pensijų turtą tiesiogiai investuoti ir į kitus investavimo objektus, nei šiuo metu nustatyta, pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą, nebiržinių įmonių vertybinius popierius (akcijas, obligacijas), infrastruktūrą (45 straipsnio pakeitimas); ·
nustatyti didžiausias investicijų į kitus investavimo objektus (į nebiržinius vertybinius popierius – iki 20 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 5 procentai grynųjų aktyvų į vieną objektą; į nekilnojamąjį turtą ir infrastruktūrą – iki 30 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 5 procentai grynųjų aktyvų į vieną objektą, bendra investicijų į išvestines finansines priemones, nekilnojamąjį turtą ir infrastuktūrą, nebiržinius vertybinius popierius ir investicijų alternatyviose turto klasių rinkose suma negali būti didesnė kaip 40 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų) sumas (47 straipsnio pakeitimas); ·
įtvirtinti galimybę pensijų fondams pensijų turtą investuoti į išvestines finansines priemones ne tik rizikos valdymo tikslais, tačiau ir efektyvesnio investicijų portfelio valdymo tikslais ir atitinkamai įtvirtinti rizikos valdymo priemones (papildymas 491 straipsniu); · įtvirtinti draudimą pensijų fondams investuoti į kriptoturtą ir į suteikiančius į jį teises vertybinius popierius; · nustatyti reikalavimą valdymo įmonei nusistatyti išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką, kai planuojama investuoti ar investuojama į išvestines finansines priemones, ir ja vadovautis (6 straipsnio 1 dalies papildymas 16 punktu); ·
nustatyti pareigą valdymo įmonei vertinti sprendimus dėl turto valdymo priimančių asmenų atitiktį reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimams priežiūros institucijos nustatyta tvarka (6 straipsnio pakeitimas); · įtvirtinti atsakomybę už kvalifikacijos, darbo patirties ir reputacijos reikalavimų nesilaikymą, atitinkamai papildant PSPKĮ nustatytus poveikio priemonių taikymo pagrindus (582 straipsnio pakeitimas); ·
išplėsti įstaigų, kurios galėtų būti pensijų fondų depozitoriumu, ratą ir nustatyti, kad pensijų fondo depozitoriumu gali būti ne tik licencijuota kredito įstaiga, bet ir Lietuvos Respublikoje įsteigta arba Lietuvos Respublikoje turinti registruotą buveinę ar padalinį licencijuota finansų maklerio įmonė (FMĮ), kuri turi teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti papildomas finansinių priemonių saugojimo ir administravimo klientų sąskaita paslaugas ir kurios tiek nuosavos lėšos, tiek pradinis kapitalas yra ne mažesni kaip 750 000 eurų (40 straipsnio pakeitimas);
Sprendžiant dėl galimybės išplėsti pensijų fondų investavimo subjektų ratą buvo remiamasi gerąja užsienio valstybių praktika. Pažymėtina, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių pensijų fondams leidžiama tiesiogiai investuoti į įvairias finansines priemones, taip pat nekilnojamąjį turtą (EBPO duomenimis, tik kelios Europos Sąjungos valstybės (Lietuva, Italija, Lenkija, Rumunija) draudžia tiesioginį investavimą į nekilnojamąjį turtą). Kai kuriose valstybėse tokioms investicijoms netaikomi jokie apribojimai, o kitose (pavyzdžiui, Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Graikijoje, Šveicarijoje, Izraelyje, Ispanijoje, taikomi investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimai (tiesiogiai į nekilnojamąjį turtą leidžiama investuoti ne daugiau kaip 5, 10, 20 ar 30 procentų viso valdomo pensijų turto). Taip pat kai kuriose valstybėse taikomas investicijų į nekilnojamąjį turtą užsienyje ar investicijų koncentracijos į vieną nekilnojamojo turto objektą ribojimas, pavyzdžiui, Šveicarijoje ne daugiau kaip 1/3 investicijų į nekilnojamąjį turtą gali sudaryti investicijos užsienyje, investicija į vieną nekilnojamojo turto objektą negali viršyti 5 procentų viso valdomo pensijų turto.
projektu siūlomais pakeitimais, leidžiančiais pensijų fondams investuoti į išvestines finansines priemones ne tik rizikos valdymo tikslais, tačiau ir efektyvesnio investicijų portfelio valdymo tikslais, pensijų fondų investavimo į išvestines finansines priemones reikalavimai būtų suvienodinti su šiuo metu galiojančiais analogiškais reikalavimais, taikomais mažmeniniams investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams. PSPKĮ projektu siūlomi pakeitimai yra analogiški Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – KISĮ) 84 straipsnyje įtvirtintoms suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams taikomoms taisyklėms.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant teisinio aiškumo, kartu siūloma PSPKĮ esančią išvestinių finansinių priemonių sąvokos apibrėžtį suvienodinti su KISĮ įtvirtintos analogiškos sąvokos apibrėžtimi, kuri šiuo metu yra platesnė nei
PSPKĮ projektu siūloma taip pat nustatyti, kad pensijų turtą investuojant į nekilnojamąjį turtą, infrastruktūrą ar vertybinius popierius, kurie nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, mutatis mutandis taikomos tam tikros KISĮ nuostatos, susijusios su turto vertinimu, turto įsigijimo kaina, draudimu įsigyti turtą, kuriam taikomi teisių apribojimai, turto vertės nustatymu.
Esamas pensijų fondų ir juos valdančių valdymo įmonių teisinis reguliavimas paremtas tais pačiais principais kaip ir neprofesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) ir jų valdymo įmonių teisinis reguliavimas. Pensijų fondams, kaip ir minėtiems subjektams, taikoma pareiga turėti depozitoriumą, atliekantį pensijų fondo veiklos priežiūrą ir turto kontrolę, tačiau šių subjektų atžvilgiu, 2019 metais pakeitus KISĮ, buvo išplėstas galimų depozitoriumų sąrašas ir nustatyta, kad juo gali būti ne tik bankas, bet ir finansų maklerio įmonė,
kuri turi teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti papildomas finansinių priemonių saugojimo ir administravimo klientų sąskaita paslaugas ir kurios tiek nuosavos lėšos, tiek pradinis kapitalas yra ne mažesni kaip 750 000 eurų. Šios KISĮ nuostatos atitinka 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (toliau – UCITS direktyva) nuostatas. PSPKĮ projektu siūloma analogiškai išplėsti pensijų fondų depozitoriumų ratą.
PSPKĮ siūloma papildyti reikalavimu, kad valdymo įmonės nuolat turėtų papildomų nuosavų lėšų arba apdraustų savo profesinę civilinę atsakomybę PSPKĮ nustatytomis sąlygomis ir tokiu būdu būtų pasirengusios padengti galimą su pensijų kaupimo veikla pagal PSPKĮ susijusią profesinės atsakomybės riziką. Toks draudimas ar papildomų lėšų atidėjimas leistų prireikus greičiau kompensuoti susidariusią žalą pensijų kaupimo dalyviams. Pažymėtina, kad r
eikalavimai dėl papildomų nuosavų lėšų ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo numatyti ir alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams, tuo ir pasiremta teikiant pasiūlymus. Alternatyviesiems KIS yra būdingi tie patys požymiai, kaip ir pensijų fondams: jie yra prižiūrimi Lietuvos banko arba jiems taikomos Lietuvos banko priimtinos priežiūros priemonės, turtas saugomas depozitoriume, privalomas nepriklausomas auditas ir kt. Kadangi PSPKĮ projektu siūloma išplėsti investavimo galimybes (bus galimos investicijos į nekilnojamąjį turtą, išvestines finansines priemones ir pan.), padidėja ir profesinės rizikos pasireiškimo tikimybė.
Siūlomi pakeitimai taip pat atitinka UCITS direktyvos ir 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010, nuostatas, jas pritaikant ir pensijų fondų valdymo įmonių atžvilgiu.
Šiuo metu pensijų fondų valdymo įmonėms taikomi pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimai nustatyti Lietuvos banko valdybos nutarimu. Atsižvelgus į tai, kad tokius reikalavimus tikslinga nustatyti įstatymo lygiu, jie perkeliami į PSPKĮ ir PKĮ, jų nekeičiant.
Atsižvelgiant į kai kuriuos PSPKĮ projekto pakeitimus, PSPKĮ atitinkamai siūloma papildyti naujomis sąvokomis ir atlikti tam tikrus redakcinius patikslinimus ar pakeitimus. PKĮ projektu siūlomi pakeitimai: · įtvirtinti galimybę pensijų fondams pensijų turtą, išskyrus pensijų turto išsaugojimo pensijų fondo turtą, investuoti į PSPKĮ 491 straipsnyje nurodytas išvestines finansines priemones ne tik rizikos valdymo tikslais (21 straipsnio pakeitimas); · PKĮ papildyti nuostata, kad pensijų kaupimo bendrovėms, investuojančioms pensijų fondo turtą pagal PSPKĮ nustatytus reikalavimus ir tvarką, taikomos PSPKĮ 71 straipsnyje nustatytos profesinės atsakomybės rizikos valdymo priemonės; ·
PKĮ papildyti nuostatomis, užtikrinančiomis pensijų fondų, kuriuose kaupia priešpensinio amžiaus asmenys, turto saugumą, – siūloma nustatyti, kad likus mažiau nei 10 metų iki planuojamo tikslinės grupės pensijų fondo likvidavimo dienos, nauji sandoriai dėl tikslinės grupės pensijų fondo turto investavimo į PSPKĮ projekto 13 straipsniu keičiamo PSPKĮ 45 straipsnio 1 dalies 9–11 punktuose nustatytus investavimo objektus negali būti sudaromi.
Siūlomais PKĮ pakeitimais, kurie leistų pensijų turtą investuoti į išvestines finansines priemones, siekiama PKĮ nuostatas suderinti su siūlomais PSPKĮ pakeitimais.
Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai išplėstų institucinių investuotojų – valdymo įmonių ir gyvybės draudimo bendrovių valdomų pensijų fondų – galimybes daugiau investuoti Lietuvoje, taip prisidedant prie verslo finansavimo tiek per valstybės kuriamas verslo skatinimo priemones, tiek tiesiogiai. Laikantis teisėkūros ekonomiškumo ir efektyvumo principų, PSPKĮ ir PKĮ projektus iki priėmimo Lietuvos Respublikos Seime dienos siektina sujungti su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtais pensijų kaupimo sistemos reformos projektais, todėl siūloma, kad PSPKĮ ir PKĮ projektai, kaip ir pensijų kaupimo sistemos reformos projektai, įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. Minėtų projektų sujungimas leis valdymo įmonėms efektyviau pasirengti įstatymų taikymui.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus būtų sukurta palankesnė ir saugesnė investicinė aplinka reikšmingiems instituciniams investuotojams – pensijų fondams – daugiau investuoti Lietuvoje ir užtikrintos palankesnės sąlygos Lietuvos kapitalo rinkoje vystytis įvairioms finansavimo priemonėms.
priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tikimasi, kad įstatymų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes jais sukuriamos papildomos finansavimo galimybės vietinėms įmonėms, o kartu – platesnės pensijų turto investavimo ir diversifikavimo galimybės, kas turėtų užtikrinti institucinių investuotojų valdomų lėšų tvarumą bei geresnį investicijų ir investavimo rizikos išskaidymą.
įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymus kitų įstatymų keisti nereikės.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas.
Įstatymų projektų naujos ir tikslinamos sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus.
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymus turės būti peržiūrėtos ir pakeistos Lietuvos banko valdybos 2015 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 03-34 „Dėl Valdymo įmonių nuosavų lėšų dydžio apskaičiavimo taisyklių ir nuosavų lėšų reikalavimų ataskaitų formų patvirtinimo“ ir 2012 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 03-147 „Dėl Kolektyvinio investavimo subjektų rizikos vertinimo, valdymo ir dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtos rizikos apimties bei sandorio šalies rizikos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatos. Šiuos pakeitimus turės priimti Lietuvos banko valdyba.
prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės.
Negauta.
žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Pensijų fondas“,
„pensijų turtas“, „investavimo objektas“, „kolektyvinio investavimo subjektas“,
„perleidžiamasis vertybinis popierius“, „išvestinė finansinė priemonė“,
„nekilnojamasis turtas“, „infrastruktūra“, „profesinės civilinės atsakomybės
draudimas“.
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.