Projekt as
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, nuo 2021 metų kiekvienais metais sudaro po 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio, 2027 metais - 50 procentų užpraeitų metų vidutinės metinės vieno dirbančiojo privalomojo sveikatos draudimo įmokos dydžio, o nuo 2028 metų šios įmokos dydis kiekvienais metais didinamas 5 procentiniais punktais, kol sudarys 75 procentus užpraeitų metų vieno dirbančiojo vidutinės metinės privalomojo sveikatos draudimo įmokos dydžio.“
Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimas/LRS/Vbės įmokos įst. lyg.
DĖL Lietuvos Respublikos
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis galima sąlyginai suskirstyti į 2 stambias grupes:
įmokas moka patys arba už juos moka darbdaviai. Valstybinės ligonių kasos 2024 m. duomenimis jų buvo 1 613 tūkst. asmenų arba 53 procentai visų apdraustųjų.
laikotarpio duomenimis buvo 1 421 tūkst. asmenų arba 47 procentai visų apdraustųjų.
Tenka pažymėti, kad ši proporcija laike keitėsi. Ilgus metus valstybės lėšomis draudžiamų asmenų skaičius buvo didesnis už dirbančiųjų skaičių ir tik nuo 2022 m. dirbančiųjų dalis nežymiai ėmė lenkti valstybės biudžeto lėšomis apdraustų asmenų skaičių (žr. 1 lentelę). 2024 m. dirbančiųjų dalis bendrame apdraustųjų asmenų skaičiuje per analizuojamą 2017-2024 m. laikotarpį buvo didžiausia. 1lentelė Metai Apdraustųjų skaičius, tūkst. asmenų Nuo visų apdraustųjų, % Viso Tame skaičiuje dirbantieji draudžiami valstybės dirbančiųjų draudžiamų valstybės 2017 2 960 1 408 1 55248
47 Šaltinis: VLK duomenys. Pastaba: į dirbančiųjų skaičių yra įskaičiuoti savarankiškai besidraudžiantys asmenys, asmenys, gaunantys išmokas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą ir kt, kurie atskirais metais bendrame dirbančiųjų skaičiuje sudaro 8-10 procentų ir neišskiriami dėl to, kad nevaidina esminio vaidmens.
Vadovaudamasi dabar galiojančio Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, valstybė biudžeto lėšomis šiuo metu draudžia 23 socialiai jautriausias gyventojų grupes. Asmenys valstybės biudžeto lėšomis draudžiami tuo atveju, jei jie nedirba, nevykdo kitos ekonominės veiklos ar negauna kitų pajamų, nuo kurių mokamos PSD įmokos. Skaitlingiausios tokių asmenų grupės yra:
Metai Metinė PSD įmoka 1 asmeniui, Eur Gautos PSD įmokos, mln. Eur tame skaičiuje dirbančiojo didesnė už draudžiamo valstybės dirban-čiųjų už draudžiamus valstybės dirbančiųjų įmokų gauta daugiau už valstybės draudžiamų,kartais dirban-čiojo
draudžiamo valstybės 2017
899 2,9 karto Šaltinis: VLK duomenys.
Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios kiekvienų metų valstybės biudžeto įmokos apskaičiavimo principą ir dydį už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį keitėsi daugelį kartų, tačiau šios įmokos dydis, palyginus su dirbančiųjų privalomojo sveikatos draudimo įmoka nuo pat sveikatos draudimo sistemos įvedimo Lietuvoje buvo keleriopai mažesnis. Jis buvo mažesnis nuo 7,4 karto 2001 m. (didžiausias atotrūkis) iki 2,7 karto 2020 m. (mažiausias atotrūkis). Paskutiniais ataskaitiniais 2024 m. metais, vieno dirbančiojo privalomojo sveikatos draudimo vidutinė metinė įmoka siekė 1 858 eurus, o valstybės biudžeto įmoka už vieną biudžeto lėšomis draudžiamą asmenį sudarė 611,4 euro arba buvo mažesnė 3 kartus (žr. 2 lentelę).
Būtina akcentuoti ir tai, kad valstybė savo biudžeto lėšomis draudžia tuos asmenis, kurių sveikatos priežiūra kainuoja daugiausia – vaikai, pensininkai, neįgalieji ir kt.. Jeigu valstybės už vieną draudžiamą asmenį mokama metinė įmoka sudaro
kainuoja viena vaistų pakuotė, kurią turi apmokėti pats žmogus, nes valstybės lėšomis kompensuojama mažiau nei 50 procentų visų išlaidų vaistams (Šaltinis. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Lietuva 2023 m. sveikatos būklės šalyje apžvalga).
Kaip aktualų pavyzdį galima paminėti situaciją odontologinių paslaugų rinkoje. Tas pats šaltinis nurodo, kad Lietuvoje valstybė finansuoja mažiau nei
neišvengiamai susiduria su odontologinių paslaugų poreikiu, o privačios įstaigos šias paslaugas teikia gana aukštomis kainomis. Apibendrinanti situacija yra tokia, kad valstybė biudžeto lėšomis drausdama labiausiai pažeidžiamas mūsų visuomenės žmonių grupes, šiomis įmokomis padengia tik 40 procentų minėtiems asmenims suteikiamų sveikatos priežiūros išlaidų. O bendra valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sveikatos priežiūros išlaidų struktūra pasiskirsto taip:
ortopedijos technikos priemonių apmokėjimui;
Rezultatas, sąlygotas daugelį metų veikiančio neteisingo ir neproporcingo PSD įmokų taikymo dirbantiesiems ir valstybės draudžiamiems asmenims, suformavo neigiamas pasekmes tiek Lietuvos gyventojams, tiek valstybės prestižui kitų Europos Sąjungos valstybių kontekste. Įvardinsime pagrindines iš jų, kurios ir tapo priežastimi siūlyti keisti valstybės biudžeto lėšomis draudžiamų asmenų įmokų dydžio nustatymo principus: 1.
Pagal galiojančią tvarką, dirbantieji dabar yra priversti savo mokamomis PSD įmokomis 100 procentų padengti jiems patiems teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas ir 60 procentų dengti valstybės biudžeto lėšomis nepadengiamas valstybės draudžiamiems asmenims teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Gerai suprantama, kad sveikatos sistemoje turi veikti solidarumo principas, bet tokia našta dirbantiesiems yra per didelė, neadekvati ir neteisinga. 2.
Lietuvos adresu tarptautinėse ES valstybių sveikatos apsaugos sistemos apžvalgose ir kituose leidiniuose, tarptautinėse konferencijose nuolat priekaištaujama dėl mūsų šalyje nepakankamo valstybinių lėšų sveikatos apsaugai skyrimo, skaičiuojant procentais nuo BVP. Nors pripažįstama, kad mūsų valstybė santykinai daug lėšų investavo į sveikatos apsaugą kovai su COVID-19 pandemija ir tai pagerino mūsų rodiklius, tačiau Europos mastu Lietuva vis dar išlieka atsiliekančiųjų tarpe ir šiuo metu užima 19-tą vietą pagal valstybės išlaidas, skiriamas sveikatos apsaugai nuo bendrojo vidaus produkto. Mažiau už Lietuvą skiria tik Bulgarija, Vengrija, Rumunija, Lenkija ir Latvija. 3.
Sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas pačių žmonių lėšomis Lietuvoje siekia 30 procentų visų išlaidų sveikatai, tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis sudaro vos 15 procentų, t.y. dvigubai mažesnis. Pagal šį rodiklį Europos valstybių tarpe Lietuva yra penkta nuo galo. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad šis rodiklis valstybėse neviršytų 15 procentų, nes kitu atveju gyventojai neišvengiamai susiduria su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo problemomis. 4.
Lietuvoje bendros išlaidos sveikatai vienam gyventojui sudaro 2 312 eurus (iš jų 1 585 eurai valstybės finansuojamos išlaidos, 727 eurai – apmokamos pačių gyventojų) ir yra 1,7 karto mažesnės už Europos Sąjungos vidurkį, kuris siekia 4 029 euro (iš jų 3 319 eurai valstybės finansuojamos išlaidos, 710 eurų – apmokamos gyventojų). Kaip rodo šie skaičiai Lietuvoje valstybės finansuojamos išlaidos 2,1 karto atsilieka nuo ES vidurkio.
O, esant reikšmingai didesniam valstybės finansavimo lygiui, Europos valstybėse vidutiniškai gyventojai primoka mažiau negu Lietuvoje. 5.
Nuolatinis lėšų stygius sveikatos apsaugos sistemos finansavimui, susidarantis kasmet dėl neadekvačiai mažų PSD įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, nėra vien tik problema šios sistemos paslaugų gavėjams (pacientams), tai problema ir sistemoje dirbantiems medikams, Medikų atlyginimų mokėjimo vienintelis šaltinis yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, kurio finansinė apimtis dėl nepakankamos biudžeto įmokų dalies netenkina būtinųjų poreikių. Medikai įvairiomis priemonėmis ir būdais nuolat kovoja dėl darbo užmokesčio didinimo, tačiau daugelis jų, į kurių paruošimą buvo investuotos nemažos lėšos, nesulaukę tinkamo įvertinimo ir atlygio, pasitraukė iš Lietuvos. 6.
Dabartiniu metu Sveikatos draudimo įstatymo 16 str. reglamentuoja, kad PSD įmokos dydis vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis nuo 2021 metų yra susietas su minimalia mėnesine alga. Kokie argumentai ar logika gali pateisinti šių dviejų rodiklių sąsają, kitaip tariant, įmokos už sveikatą „pririšimą“ prie MMA?
Įvairiuose šaltiniuose MMA sąvokos esmė apibūdinama skirtingai – „MMA taikoma tik nekvalifikuotam darbui arba tada, kai darbuotojo pareigybės neatitinka jokios specialios kvalifikacijos reikalavimų. Jei atliekamas darbas reikalauja specialių įgūdžių, kvalifikacijos ar patirties – darbdavys privalo mokėti daugiau nei MMA“, „nustatant minimalią algą, valstybė turi rasti pusiausvyrą tarp dviejų tikslų. Per aukšta minimali alga gali pakenkti verslui ir sukelti nedarbo lygį, o per žema minimali alga gali nepasiekti savo tikslų, t.t. užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį ir sumažinti skurdą“, „minimali alga užtikrina, kad darbuotojai gautų bent minimalų atlygį už savo darbą, neleisdama darbdaviams mokėti itin mažų atlyginimų“ ir pan. Nei vienas iš pateiktų (ir nepateiktų) apibūdinimų nerodo ryšio su PSD įmokos esme ir paskirtimi.
Dar tikslinga atkreipti dėmesį į tai, kad MMA yra nustatomas Vyriausybės sprendimais, atsižvelgiant į darbdavių ir darbuotojų atstovaujamos Trišalės tarybos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijas. Kitaip sakant, sprendimą gali įtakoti arba nulemti subjektyvūs veiksniai. Pastaraisiais metais MMA yra keičiama kasmet, tačiau praeityje yra buvę periodų, kai MMA nebuvo keičiama daugiau kaip 4 - 5 metus.
Mūsų nuomone, bazinis rodiklis, kurio pagrindu tikslinga skaičiuoti PSD įmokos dydį, turi būti betarpiškai susietas ir atspindėti šalies ekonomikos augimą, jos pokyčius ir svyravimus. Tokiu baziniu rodikliu galima laikyti vidutinį šalies darbo užmokestį. Tokia praktika Lietuvoje galiojo visą dešimtmetį nuo
lėšomis draudžiamų asmenų PSD įmokos dydį susiejant su MMA. Tačiau toks reglamentavimas galiojo vos vienerius metus. Nuo 2018 m. vėl buvo atstatytas valstybės lėšomis draudžiamų asmenų PSD įmokos ,,pririšimas“ prie vidutinio šalies darbo užmokesčio. O nuo 2021 m. Sveikatos draudimo įstatymas vėl buvo pakeistas, PSD įmoką susiejant su MMA.
Siekiant užsibrėžto tikslo ir mažiausiomis sąnaudomis patobulinant dabar galiojantį valstybės lėšomis draudžiamų asmenų PSD įmokos dydžio reglamentavimą, siūloma jį nustatyti kaip protingą santykį su dirbančiųjų PSD įmokos dydžiu. Projekto tikslas – siekti, kad palaipsniui mažėtų skirtumas tarp dirbančiųjų ir valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžių. Siekiant šio tikslo siūloma atsisakyti valstybės lėšomis draudžiamų asmenų PSD įmokos skaičiavimo priklausomai nuo MMA, pakeičiant jį palaipsniui augančiu santykiu su dirbančiųjų PSD įmoka.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė. Seimo narys Raimondas Šukys,. 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Seimas, kiekvienais metais tvirtindamas valstybės biudžetą, Vyriausybės teikimu tvirtina į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokos vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydį. Šios įmokos dydis vienam apdraustajam nuo 2021 metų sudaro 6,98 procento užpraeitų metų
metodiką apskaičiuota valstybės PSD įmoka už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį 2025 m. sudaro 611 eurų.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Projektu siūloma, kad nuo 2027 metų valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmoka būtų susieta su dirbančiojo įmoka ir sudarytų 50 procentų dirbančiojo PSD įmokos dydžio, o kiekvienais vėlesniais metais būtų didinama 5 procentiniais punktais, kol sudarys ne mažiau kaip 75 procentus užpraeitų metų vieno dirbančiojo vidutinės metinės privalomojo sveikatos draudimo įmokos dydžio.
Taip, šis įstatymo pakeitimas pareikalaus sveikatos sistemai papildomų valstybės biudžeto lėšų, bet nesunkiai galėtume paskaičiuoti kiek valstybė per praėjusius dešimtmečius, nepakankamai finansuodama žmonių sveikatos priežiūrą, sutaupė to paties biudžeto lėšų sveikatos sistemos sąskaita. Tokia padėtis užsitęsė nepateisinamai ilgai, todėl ji turi būti pakoreguota neatidėliojant.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Specialus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliekamas, nes teikiamu įstatymo projektu numatomi reguliuoti teisiniai santykiai iš esmės neturės neigiamų pasekmių, o teigiamos pasekmės nurodytos aiškinamojo rašto 4 punkte.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai.
plėtrai. Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti atitinkamus su įstatymo pakeitimu susijusius poįstatyminius teisės aktus.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus. 11.
Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų,
Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Teikiamo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Preliminariais paskaičiavimais 2027 metams šis poreikis sudarytų apie 367 mln. eurų.
specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų projekto rengimo metu negauta.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos“.
Nėra.