07ff0f78-5336-44be-9278-cd4be7d9ea65 Projektas Nr. LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 17, 18, 19, 20, 25, 40, 41
Vilnius
17 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 9 ) gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šis punktas netaikomas, jeigu asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiose kitose vietose, turinčiose apibrėžtas ribas;“
18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs labai sunkų tyčinį smurtinį, sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą;2 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs apysunkį tyčinį smurtinį nusikaltimą ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;3 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;4
) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą, kurį padarė naudodamas sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;5 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;6
) pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs šios dalies 1 punkte nurodytą nusikaltimą ar pripažintas padaręs šios dalies 2-5 punktuose nurodytą nusikaltimą, jei po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų, kuris atitinka Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymius arba dėl analogiškų veikų, nurodytų Baudžiamajame kodekse, galiojusiame iki 2003 m. gegužės 1 d.;7 ) dėl padarytų šios dalies 2–5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto nesunkaus tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais, jei nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai;8
) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą;9 ) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–5, 7 punktuose;10 ) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai;11 ) per metus padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;12 ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus padarė teisės pažeidimą;13
) leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, išskyrus šio straipsnio 9 punktą, ar Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.“
19 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti19 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) paaiškėja, kad Europos juridinio asmens kontroliuojančiajam asmeniui, administracijos vadovui taikoma bent viena šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10, 11 punktuose ir (ar) 18 straipsnio1
dalyje nurodyta aplinkybė arba Europos fiziniam asmeniui ar Europos juridinio asmens darbuotojui, dirbančiam su licencijuojama veikla tiesiogiai susijusį darbą, taip pat ginklininkui taikoma bent viena šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 10, 11 punktuose ir (ar) 18 straipsnio1 dalyje nurodyta aplinkybė;“
2. Pakeisti19 straipsnio 12 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2
) paaiškėja, kad licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojo kontroliuojančiajam asmeniui, administracijos vadovui iškilo bent viena šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10, 11 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė, o Europos fiziniam asmeniui, kuris verčiasi licencijuojama veikla, ar Europos juridinio asmens, kuris verčiasi licencijuojama veikla, darbuotojui, dirbančiam su licencijuojama veikla tiesiogiai susijusį darbą, taip pat ginklininkui, – bent viena šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 10, 11 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė.“
20 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Fiziniu asmeniu, kuris verčiasi licencijuojama veikla, ar juridinio asmens, kitos organizacijos arba jų padalinio, kuris verčiasi licencijuojama veikla, darbuotoju, tiesiogiai susijusiu su licencijuojama veikla, taip pat ginklininku negali būti asmuo, kuriam taikomos šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 10, 11 punktų ir (ar) 18 straipsnio 1 dalies nuostatos.“
25 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti25 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) paaiškėja, kad Europos juridinio asmens darbuotojui, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių
apyvarta, tarpininkui (kai tarpininkas fizinis asmuo) taikomos šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 10 ir 11 punktų ir (ar) 18 straipsnio 1 dalies nuostatos arba Europos juridinio asmens administracijos vadovui ar kontroliuojančiajam asmeniui taikomos šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10, 11 punktų ir (ar) 18 straipsnio 1 dalies nuostatos;“
1. Pakeisti40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 1 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms;“
41 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 41 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5
) kai asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktuose;“
1. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
17, 18, 19, 20, 25, 40, 41
paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 (toliau – GŠKĮ) 17, 18, 19, 20, 25, 40,
projektas (toliau – GŠKĮ projektas) parengtas siekiant tiksliau reglamentuoti leidimų ginklams išdavimo tvarką, nustatant aiškesnius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus asmenims dėl leidimo ginklui išdavimo, įgyvendinti GŠKĮ nuostatas dėl nepriekaištingos reputacijos vertinimo.
Atsižvelgiant į tai, kad šaunamasis ginklas savo prigimtimi yra ypatingo pavojingumo priemonė, galinti sukelti negrįžtamas pasekmes žmogaus sveikatai ar gyvybei bei kelti grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui, leidimų tokius ginklus įsigyti ir turėti išdavimo tvarka privalo tinkamai užtikrinti šių vertybių apsaugą. Teisinis reguliavimas šioje srityje turi užtikrinti, kad teisę įsigyti ir laikyti ginklą įgytų tik nepriekaištingos reputacijos, anksčiau už labai sunkius tyčinius ir sunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus nebausti asmenys arba tik praėjus saugiam laikotarpiui po teistumo išnykimo, jei asmuo buvo baustas už kitus nusikaltimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2023 m. kovo 15 d. nutarime Nr. KT30-N3/2023 išaiškino, kad įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, turi teisę įstatymu nustatyti ribojimus asmenims, teistiems už nusikalstamas veikas, susijusius su leidimų įsigyti ir turėti ginklus išdavimu ar panaikinimu, tačiau toks ribojimas turi būti proporcingas, t. y. turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą. Konstitucinis Teismas nurodė, kad tik tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus padariusiems asmenims, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, gali būti taikomas absoliutus ir neterminuotas ribojimas turėti ginklus. Šiuo metu galiojantis GŠKĮ 18 straipsnio reguliavimas, kuriuo asmenų reputacija vertinama formaliai – remiantis vien realios laisvės atėmimo bausmės skyrimu, o ne padarytos veikos pavojingumu – neatitinka Konstitucinio Teismo aiškinimo ir konstitucinio proporcingumo principo.
Dar šį pavasarį Seimo tikslinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 (toliau – VTAPĮ) 30 straipsnio 1 dalis, pagal kurią buvo nustatytos nuoseklios ir išsamios sąlygos, asmenims, kurie negali dirbti su vaikais ar teikti jiems paslaugų. Minėto VTAPĮ
trukme, kaip šiuo metu yra GŠKĮ, bet objektyviu ir turiniu pagrįstu nusikalstamų veikų pobūdžio vertinimu – sąrašas apima visus labai sunkius tyčinius ir sunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus, taip pat vaikams padidintą grėsmę galinčius kelti seksualinius nusikaltimus, prekybą žmonėmis, disponavimą ginklais, sunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimą, turto prievartavimą ir kitas pavojingas veikas. Įstatymų leidėjas šiuo atveju užtikrina proporcingumo bei visuomenės apsaugos principų pusiausvyrą - atsižvelgiama į veikos pavojingumą, o ne vien į tai, ar asmuo atliko realią bausmę. Tai leidžia skirstyti atsakomybę pagal tikrąjį pavojingumą ir riziką vaikų gerovei, o ne pagal formalų bausmės skyrimo kriterijų.
Pagal VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalį asmenys, kurių atžvilgiu yra nustatytas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis dėl šiame straipsnyje išvardytų nusikalstamų veikų, praranda galimybę užsiimti darbu, savanoriška veikla, praktika, stažuote ar kita veikla, susijusia su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais - šis draudimas galioja nepriklausomai nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo ir faktiškai reiškia viso gyvenimo apribojimą dirbti su vaikais. Tuo tarpu GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl tyčinių labai sunkių ir sunkių smurtinių nusikaltimų remiasi kitokiu kriterijumi - asmens nepriekaištinga reputacija nustatoma pagal realiai paskirtos arba atliktos bausmės trukmę, o ne pagal padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ar jos pobūdį;
dėl to tas pats asmuo, kuriam pagal VTAPĮ taikomas viso gyvenimo draudimas dirbti su vaikais, nepraranda teisės įsigyti ar turėti ginklą , nors ginklo turėjimas yra ne mažiau pavojingas nei galimybė dirbti su vaikais.
Be to, užsienio valstybėse įsiteisėję apkaltinamieji teismo nuosprendžiai, kurie atitinka galiojančiame Baudžiamajame kodekse ir Baudžiamajame kodekse, galiojusiame iki 2003 m. gegužės 1 d., nusikalstamų veikų sudėties požymius, dabar galiojančiame GŠKĮ siejami išimtinai tik su teistumu. Maža to, veikos, padarytos pagal senąjį – iki 2003 metų galiojusį Baudžiamąjį kodeksą – apskritai nėra reguliuojamos, sudarant paradoksalią situaciją, kad asmenys nuteisti už tyčinius smurtinius labai sunkius ir sunkius nusikaltimus pagal 2003 m. Baudžiamąjį kodeksą gauti leidimo ginklui negali, tuo tarpu už tas pačias veikas nuteisti iki 2003 metų – tokį leidimą gauti gali.
GŠKĮ projektu siekiama užtikrinti visuomenės saugumą, įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, užtikrinti asmenų teisę įsigyti leidimą ginklui ir proporcingai riboti už tyčinius smurtinius itin sunkius ir sunkius nusikaltimus nuteistų asmenų teises.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto parengimą inicijavo Seimo narys Ignas Vėgėlė.
projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas
GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1-13 punktai, kuriuose nurodomi asmenys, kurie neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, skirstomi pagal realiai skirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Visam gyvenimui draudimas gauti leidimą ginklui numatomas GŠKĮ
nuosprendžiu, už tyčinį smurtinį nusikaltimą, numatytą Baudžiamajame kodekse, buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, viršijanti 6 metus. Tuo tarpu kitose srityse, pavyzdžiui, darbui su vaikais (VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiama ne į realią laisvės atėmimo bausmę, o nusikalstamos veikos sunkumą.
GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos tik tol, kol neišnykęs teistumas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kurie atitinka Baudžiamojo kodekso nusikaltimo sudėties požymius. Vadinasi, asmeniui, Lietuvos Respublikoje nuteistam už nusikalstamas veikas, taikomi ilgesni terminai nei asmeniui, nuteistam pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus už tokio pat pobūdžio veikas pagal Baudžiamąjį kodeksą, taip pat leidimų ginklui išdavimo aspektu visiškai ignoruojamos veikos, atliktos pagal Baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.
GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 9 punkte asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos kai yra įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą šio straipsnio 2-5 punktuose. Dabartinis galiojantis reguliavimas neapima GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kuriame numatytos visuomenei ženkliai pavojingesnės veikos – tyčiniai itin sunkūs ir sunkūs smurtiniai nusikaltimai. Vadinasi, jei asmuo yra įtariamas dėl GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos nusikalstamos veikos padarymu – t.y. tyčinio smurtinio sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu – jis išlaiko teisę turėti leidimą ginklui. Nepaisant to, kad pareiškus įtarimus visuomenei mažiau pavojingų veikų atžvilgiu - GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose numatytų veikų - asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos.
GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies
per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
GŠKĮ projektu siūloma patikslinti nepriekaištingos reputacijos sąvokos reguliavimą, siekiant užtikrinti, kad asmenys gautų leidimus įsigyti, turėti ginklą, tuo pačiu tokie asmenys nekeltų galimos grėsmės kitiems asmenims ir visuomenei, remiantis jų nepriekaištingos reputacijos apibrėžimu. Toks teisinio reguliavimo pakeitimas sudarytų veiksmingą sistemą vertinant pareiškėjų tinkamumą įsigyti ar turėti ginklus ir šaudmenis, užtikrintų asmenų teisę gauti leidimą ginklui, tuo pačiu užtikrintų efektyvesnę ginklų išdavimo tvarkos priežiūrą.
GŠKĮ projektu siekiama užtikrinti, kad leidimus įsigyti ir turėti ginklus gautų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie nėra bausti už tyčinius sunkius ir labai sunkius smurtinius nusikaltimus.
Be to, siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, kuriomis suderinami užsienio valstybėse įsiteisėję apkaltinamieji teismo nuosprendžiai, kurie atitinka pagal Baudžiamąjį kodeksą ir Baudžiamąjį kodeksą, galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d., nurodyto nusikaltimo sudėties požymius. Vertinant nepriekaištingą reputaciją pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punktą, asmuo, po teistumo išnykimo, kuris užsienio valstybės įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme daugiau nei 6-iems metams, laikomas nepriekaištingos reputacijos, tuo tarpu Lietuvoje įvykdžius analogišką nusikaltimą, taikomas viso gyvenimo ribojimas pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
GŠKĮ projektu siekiama, kad asmenys nedarytų pakartotinių teisės pažeidimų, susijusių su medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais ar kitų pažeidimų, kuriuos padaro būdami apsvaigę nuo medžiagų, kurios veikia psichiką (alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų).
poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įstatymų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
Įstatymų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Nėra.
atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Teikiamas Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projekto keitimo ir papildymo įstatymuose įstatyme vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami.
atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką.
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Nėra.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra.
15Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžių nėra.
Papildomi pagrindimai ir paaiškinimai neteikiami. Teikia: Seimo narys Ignas Vėgėlė