Legal prism · 2026-10-06
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-10-06

Updated: 2026-10-06 06:45
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (5)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → VRK member Laura Matjošaitytė asks for no-confidence motion to be considered in her absence · JP.lt
Original — JP.lt
VRK member Laura Matjošaitytė asks for no-confidence motion to be considered in her absence Copy link
Central Electoral Commission (VRK) member Laura Matjošaitytė has asked the Seimas to consider the no-confidence motion against her without her attending. Parliament is due on Tuesday to debate an opposition-initiated motion over her…
Analysis
A decision on the dismissal of officials of state institutions on grounds of no confidence is adopted by secret ballot by a majority of more than half of all Members of the Seimas, in practical terms at least 71 votes (Article 218(4) of the Statute of the Seimas).

Core issue

For L. Matjošaitytė, the essential issue this week is whether the Seimas, by secret ballot, will adopt a resolution terminating her mandate as a member of the Central Electoral Commission, and her request that the matter be considered in her absence does not preclude that possibility. Article 218(4) of the Statute of the Seimas of the Republic of Lithuania provides that a decision on the dismissal of officials of state institutions on grounds of no confidence is adopted by secret ballot by a majority of more than half of all Members of the Seimas, in practical terms at least 71 votes. The precise procedural issue to be resolved on Tuesday is whether the official’s absence provides grounds to adjourn the consideration, or whether the Statute permits the matter to be examined in her absence. The sources provided indicate that Article 218(2) of the Statute guarantees the official only the right to speak and to answer questions, but contains no provision prohibiting consideration of the matter in the official’s absence. The principal material on which the initiators of the no-confidence motion will rely is not procedural but substantive: the allegation that the CEC member advised “Nemuno aušra” and concealed that fact, which, in their view, is contrary to the principle of impartiality in Article 25 of the Electoral Code and to the requirements applicable to members of electoral commissions under Article 26.

Legal assessment

The procedure under the Statute is as follows:

  • a statement seeking the dismissal of an official is submitted to the Speaker of the Seimas and must be announced at the next sitting of the Seimas;
  • in the debate, the representative of the initiators speaks first, followed by the official whose dismissal is under consideration, after which the debate continues under the general procedure;
  • the sitting may not be chaired by the official who is the subject of the debate;
  • the decision is adopted by secret ballot by a majority of more than half of all Members of the Seimas.

L. Matjošaitytė’s request not to participate means that she waives the opportunity to use the time provided under Article 218(2) to make a statement and answer questions. This is her procedural right, not an obligation, and the Statute does not link her absence to the impossibility of considering the matter. An important assessment factor is the renewed inclusion of the issue on the agenda: Article 217(4) prohibits Members of the Seimas from repeatedly demanding, during the same session, the dismissal of the same official, but the consideration scheduled for 24 September did not take place because the consideration itself failed to occur, not because a decision was not adopted. Accordingly, that provision does not invalidate the current initiative. On the substantive assessment, namely whether advice to a political party and concealment of that advice constitute grounds to find a loss of confidence, the Statute leaves Members of the Seimas political discretion. The legal context is shaped by parallel investigations: Article 26(3) of the Electoral Code requires members of political organisations appointed on the proposal of the Minister of Justice to suspend their membership in the political organisation before taking office. Membership itself is disputed here, but the advisory relationship is being assessed as falling close to the protected area addressed by that safeguard. Internal CEC oversight would proceed under the CEC Rules on Ethics and Anti-Corruption Conduct: upon receiving substantiated information about a possible breach, the CEC Chair must, within five working days, form a Commission of at least three persons, which has the right to obtain explanations and adopt decisions of a recommendatory nature. However, those Rules regulate the conduct of CEC employees, not members of the Commission, and therefore the limits of their application to L. Matjošaitytė are not clearly apparent from the sources provided. The sources provided contain no Seimas practice concerning comparable no-confidence proceedings against a CEC member, and therefore no specific precedent can be relied upon.

Consequences

There are two main possible scenarios on Tuesday:

  • if at least 71 Members of the Seimas vote in favour of no confidence, L. Matjošaitytė’s mandate as a CEC member will terminate;
  • if 71 votes are not obtained, the no-confidence resolution will not be adopted, and the prohibition in Article 217(4) means that the same initiative may not be resubmitted during the same session.

Non-participation is not procedurally protective: under Article 218(2) of the Statute, her speaking time simply remains unused, while the decision may still be adopted. Three independent investigations are proceeding in parallel: the CEC is examining the scope of the advice provided, the Lithuanian Bar Association is assessing whether the rules governing the activities of advocates were breached, and the Chief Official Ethics Commission is investigating a possible breach of interest-conflict declaration requirements. Their conclusions may provide material for further decisions. Monitoring point: the vote at the plenary sitting of the Seimas scheduled for Tuesday, 6 October 2026 — await the Seimas resolution on no confidence, by which the CEC member’s mandate will either be terminated or the issue will be closed for the duration of this session.

Fact-check: confirmed 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos Seimo statutas 217 straipsnis (statute)
Pareiškimas dėl kurio nors pareigūno atleidimo įteikiamas Seimo Pirmininkui, o dėl Pirmininko atšaukimo – Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui. Seimas negali svarstyti…
Pareiškimas dėl kurio nors pareigūno atleidimo įteikiamas Seimo Pirmininkui, o dėl Pirmininko atšaukimo – Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui. Seimas negali svarstyti klausimo dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku, kai jis laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą. 3. Toks pareiškimas turi būti paskelbtas artimiausiame Seimo posėdyje. 4. Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną. 218 straipsnis. Pareigūno atleidimo procedūra 1. Seimo pareigūnas, dėl kurio atleidimo vyksta diskusija, tam posėdžiui pirmininkauti negali. 2. Diskusijoje dėl Seimo pareigūno ar valstybės institucijos vadovo atleidimo pirmiausia kalba atleidimo iniciatorių atstovas (iki 10 minučių), po to pareigūnas, kurio atleidimo klausimas yra svarstomas (iki 30 minučių). Pastarajam skiriama dar iki 30 minučių atsakyti į klausimus. 3. Toliau diskusija tęsiama bendra tvarka. 4. Sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo kitais pagrindais – atviru balsavimu Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma. TRISDEŠIMT ŠEŠTASIS SKIRSNIS INTERPELIACIJA IR NEPASITIKĖJIMAS VYRIAUSYBE 219 straipsnis. Interpeliacijos pateikimas 1. Sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, reikalaudama paaiškinti šių pareigūnų priimtų sprendimų motyvus. 2. Po interpeliacijos įteikimo Seimo Pirmininkui, kuris nedelsdamas ją užregistruoja ir perduoda atitinkamam Vyriausybės nariui ir Seimo nariams, nė vienas parašas negali būti atšauktas. 3.
• Lietuvos Respublikos Seimo statutas 86 straipsnis (statute)
87 straipsnis. Pasibaigus įgaliojimų laikui šio statuto 3–8 straipsnio 1 ir 3 punktuose numatytais atvejais, Seimo nariui turi būti suteiktas iki išrinkimo dirbtas…
87 straipsnis. Pasibaigus įgaliojimų laikui šio statuto 3–8 straipsnio 1 ir 3 punktuose numatytais atvejais, Seimo nariui turi būti suteiktas iki išrinkimo dirbtas darbas arba pareigos, išskyrus renkamas į valdymo institucijas ir buvimą Vyriausybės nariu, valstybinėse įstaigose, įmonėse ir organizacijose, o nesant tokios galimybės dėl buvusių pareigų panaikinimo arba dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo – kitas tolygus darbas ar pareigos toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba Seimo nario sutikimu kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Seimo nario parlamentinės veiklos laikas įskaitomas į visų rūšių darbo stažą. Išrinkimas Seimo nariu nenutraukia narystės kūrybinėse sąjungose ir laisvųjų profesijų susivienijimuose. 88 straipsnis. Nustatęs, kad buvo pažeistos piliečių teisės ir įstatymai, Seimo narys turi teisę tuoj pat reikalauti, kad pažeidimas būtų ištaisytas, arba gali kreiptis į atitinkamas institucijas ir pareigūnus. Pažeidimas nurodomas kartu su teisėsaugos ar kontroliuojančiojo organo atstovais surašytame protokole. Už Seimo nario teisėtų reikalavimų nevykdymą kaltam pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriama drausminė nuobauda, jis gali būti atleidžiamas iš pareigų. Įstatymų nustatytais atvejais šis pareigūnas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. 89 straipsnis. Asmenys ir pareigūnai, trukdantys Seimo nariui vykdyti savo įgaliojimus, besikėsinantys į jo, kaip Tautos atstovo, gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, atsako pagal įstatymus. 1d skirsnis. Seimo narių drausmė ir imunitetas 140 straipsnis. Etikos ir procedūrų komisija registruoja Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų ir numatytuoju laiku vykstančių balsavimų metu nedalyvaujančius Seimo narius ir reguliariai skelbia šiuos duomenis spaudoje. Seimo nustatyta tvarka tokiems Seimo nariams gali būti sumažintas tam tikro laikotarpio atlyginimas. 141 straipsnis.
• Lietuvos Respublikos Seimo statutas dėl Seimo statuto 4, 9, 10, 12, 15, 44, 46, 49, 61, 68, 78, 113, 135, 136, 137, 138, 145, 149, 151, 152, 155, 156, 162, 163, 164 straipsnių, trisdešimt aštuntojo ir trisdešimt devintojo skirsnių pakeitimo ir papildymo, statuto papildymo 44-1 straipsniu ir dvidešimt septintuoju-1 skirsniu bei keturiasdešmtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios 240 straipsnis (statute)
8. Seimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytame posėdyje priima sprendimą svarstyti Seimo posėdyje asmens, kuriam taikoma apkalta, pašalinimą iš pareigų ar Seimo nario…
8. Seimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytame posėdyje priima sprendimą svarstyti Seimo posėdyje asmens, kuriam taikoma apkalta, pašalinimą iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimą: 1) jeigu įsigaliojusioje Konstitucinio Teismo išvadoje dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, konstatuota, kad asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, bent vienu konkrečiu veiksmu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, arba 2) jeigu įsigaliojusioje Konstitucinio Teismo išvadoje dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, konstatuota, kad konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, arba 3) jeigu įsigaliojusioje Konstitucinio Teismo išvadoje dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, konstatuota, kad konkrečiu nusikaltimu nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika. 9. Priėmęs šio straipsnio 8 dalyje nurodytą sprendimą, Seimas paskiria Seimo posėdžio dėl asmens, kuriam taikoma apkalta, pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą. Svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų nuo posėdžio, kuriame ši data buvo nustatyta, dienos. Asmeniui, kuriam taikoma apkalta, nedelsiant raštu ir pasirašytinai pranešama apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada Konstitucinio Teismo išvados pagrindu bus sprendžiamas jo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo klausimas. 241 straipsnis. Asmens pašalinimo iš pareigų arba Seimo nario mandato panaikinimo svarstymas 1. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats ir (ar) per savo advokatą. Jis turi teisę turėti kelis advokatus.
Original article → Is Kelmė’s vice mayor dodging military service? He calls the rumors lies and wants a court ruling · LRT
Original — LRT
Is Kelmė’s vice mayor dodging military service? He calls the rumors lies and wants a court ruling Copy link
Kelmė Vice Mayor Tadas Kasparas’s political career may be at risk after reports spread that the 26-year-old politician is on the conscription list but hopes to avoid putting on a military uniform by next March. He has asked a court to…
Analysis
Simple evasion absent those elements constitutes only a criminal misdemeanour: a fine or arrest under Article 314(2) of the Criminal Code.
Only persons listed in Article 3(1) of the Law are exempt from conscription, and a deputy mayor is not included among them.

Core issue

Kelmė Deputy Mayor Tadas Kasparas is not currently facing criminal liability; his situation remains at the stage of administrative and medical assessment. The more precise legal issue for the court is different: whether the office of deputy mayor is equivalent to those positions for which the Law on Conscription and Alternative National Defence Service grants the right to defer service, namely Members of the Seimas, mayors, and municipal council members, even though deputy mayors are not named in the new version of the law. For this reason, T. Kasparas has applied to the court seeking clarification, raising the issue of amendments to the Law on Local Self-Government and their compatibility with the Constitution.

Legal assessment

The duties and rights in this situation are distributed as follows:

  • A conscript (T. Kasparas, listed at No. 4144) is required to perform mandatory initial military service, which, under Article 2(19) of the Law on Conscription, is the preparation of conscripts to defend the State by force of arms; permanent mandatory service is defined in Article 2(14).
  • Only persons listed in Article 3(1) of the Law are exempt from conscription: persons declared legally incapacitated, persons with disabilities, persons found unfit for service on health grounds by the Military Medical Expert Commission, persons transferred to retirement from service, and other cases specified by law.
  • Conscription following the declaration of mobilisation is governed by Article 21 of the Law: conscripts are called up only after a medical examination and a finding of fitness for service (Article 21(3)), while the call-up procedure is established by the Minister of National Defence (Article 21(4)).
  • The deputy mayor has the right to apply to the court for clarification of the application of the law; that procedure is not a ground for deferment, but it provides legal clarity before a call-up decision is made. The medical assessment is currently being conducted under the established procedure: T. Kasparas states that the medical fitness assessment may take up to 120 days, that the deadline has not yet expired, and that by 2026-10-09 he must submit additional medical documents following examination by the KMEKP in Panevėžys. To date, his actions comply with the statutory requirements; therefore, at this stage, no elements of evasion within the meaning of Article 314 of the Criminal Code have been established. If it later transpired that the deputy mayor was deliberately delaying, feigning illness, or submitting falsified documents, the matter would be assessed under Article 314(1) of the Criminal Code, which provides for arrest or imprisonment for up to three years; simple evasion without deception would constitute a criminal misdemeanour under Article 314(2). The sources contain no case law on similar issues concerning deferment for deputy mayors.

Consequences

Realistic scenarios for further developments are as follows:

  • If, by 2026-10-09, the deputy mayor submits the required medical documents and the commission finds him unfit, he will be exempt from conscription under Article 3(1)(3) of the Law.
  • If he is found fit, the issue of performing service will arise; the court will have to assess whether the office of deputy mayor should be treated as equivalent to the deferment ground applicable to a municipal council member. Pending the court’s decision, the call-up may in practice be deferred.
  • If the court decides that the law does not cover the office of deputy mayor and that applying it in that manner is constitutional, the deputy mayor will have to comply with the call-up under the general procedure, like other conscripts.
  • Politically, the decision on service or deferment will affect the deputy mayor’s career: allegations of evasion, even if not legally substantiated, have already affected his reputation.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys (toliau – aktyviojo rezervo karys) – parengtojo kariuomenės personalo…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys (toliau – aktyviojo rezervo karys) – parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkas, atliekantis tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve. 2. Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas (toliau – aktyvusis rezervas) – parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkų, kurių turimi kariniai įgūdžiai periodiškai atnaujinami mokymuose ir pratybose, dalis. 3. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio, kuris dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali vykdyti tarnybos, susijusios su ginklų, specialiųjų priemonių ar prievartos naudojimu, kaip konstitucinė prievolė atliekama krašto apsaugos tarnyba. 4. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkas (toliau – alternatyviosios tarnybos prievolininkas) – prievolę atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis. 5. Karinė įskaita – elektroninė karo prievolininkų apskaita. 6. Kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkų visuma, išskyrus tikrąją karo tarnybą atliekančius karo prievolininkus. 7. Karo prievolė – konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti karo tarnybą. 8. Karo prievolininkas – karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis. 9. Karo prievolininko kodas – unikali skaitmenų seka, skirta karo prievolininko ir asmens, sukakusio 17 metų, kuris, jam sukakus 18 metų, įgis pareigą atlikti karo prievolę ir kuriam atitinkamų metų šaukimo metu bus sukakę arba sukaks 18 metų, (toliau – asmenys, sukakę 17 metų) tapatybei nustatyti, duomenims apie juos kaupti. 10. Karo prievolininkų šaukimas (toliau – šaukimas) – procedūra, apimanti karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo tarnybą, tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos. 11. Kita tarnyba rezerve – kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkų, išskyrus atliekančius tarnybą aktyviajame rezerve, atliekama tarnyba rezerve. 12. Neparengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo. 13. Pagrindinis karinis parengtumas – Lietuvos kariuomenės vado nustatytų kariui būtinų žinių ir gebėjimų turėjimas. 14. Parengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengtumą. 15. Privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją. 16. Privalomoji pradinė karo tarnyba – karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę. 17. Rezervo karys – karo prievolininkas, pašauktas į kitą tarnybą rezerve. 18. Tarnyba aktyviajame kariuomenės personalo rezerve (toliau – tarnyba aktyviajame rezerve) – į aktyvųjį rezervą paskirtų karo prievolininkų atliekama privalomoji karo tarnyba. 19. Tarnyba rezerve – tarnyba aktyviajame rezerve ir kitoje tarnyboje rezerve. 20. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme.
• Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą 1. Šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą vykdomas kiekvienais metais. 2. Šaukimo į privalomąją pradinę…
6 straipsnis. Šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą 1. Šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą vykdomas kiekvienais metais. 2. Šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios paskelbiama per Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės informavimo priemones. 3. Asmuo iki paskyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos gali raštu pareikšti norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Tokį savo pareiškimą jis gali atšaukti iki paskyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos. 4. Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius. Pirmiausia šaukiami privalomąją pradinę karo tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės į metinį karo prievolininkų sąrašą įrašyti noro ją atlikti nepareiškę karo prievolininkai pagal šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytą trukmę ir kitus šiuose punktuose nurodytus reikalavimus. 5. Metinis karo prievolininkų sąrašas sudaromas į jį atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, pagal pirmumo grupes (pradedant nuo pirmosios grupės) surašant karo prievolininkus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą: 1) pirmoji grupė – asmenys, sukakę 17 metų, taip pat karo prievolininkai, kurie buvo paskirti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau neatvyko jos atlikti, arba jeigu išnyko šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 7, 9, 11, 13, 14 ir 15 punktuose nustatyti pagrindai, kuriais jiems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka, taip pat karo prievolininkai, kurie studijuoja paskutiniame kurse pagal studijų programas ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija (kvalifikacija); 2) antroji grupė – karo prievolininkai, kurie vykdant ankstesnį šaukimą buvo įtraukti į pirmąją grupę, bet nebuvo paskirti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus karo prievolininkus, kurie buvo paskirti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau neatvyko jos atlikti, arba jeigu išnyko šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 7, 9, 11, 13, 14 ir 15 punktuose nustatyti pagrindai, kuriais jiems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka, taip pat karo prievolininkus, kurie studijuoja paskutiniame kurse pagal studijų programas ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija (kvalifikacija). Taip pat į antrąją grupę įtraukiami karo prievolininkai, kurie vykdant ankstesnį šaukimą nebuvo pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos ir pagal šios dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus neįtrauktini į pirmąją grupę; 3) trečioji grupė – karo prievolininkai, kurie vykdant ankstesnį šaukimą buvo įtraukti į antrąją arba trečiąją grupę, bet nebuvo pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos. 6. Metinis karo prievolininkų sąrašas sudaromas ir viešai paskelbiamas Lietuvos kariuomenės interneto svetainėje www.karys.lt ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios bei skelbiamas iki atitinkamų metų šaukimo pabaigos. Metinis karo prievolininkų sąrašas, kuriame pateikiami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti duomenys, paskelbiamas ir jame nurodyti asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, siekiant viešu paskelbimu informuoti jame esančius karo prievolininkus ir asmenis, sukakusius 17 metų, dėl šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą, įskaitant jos atidėjimą, užtikrinti šaukimo ir karo prievolininkų informavimo skaidrumą bei šios informacijos karo prievolininkams prieinamumą. Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo eiga, kiti duomenys, susiję su šaukimo vykdymu, taip pat skelbiami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje www.kam.lt ir per kitas krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones. Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrą stebi šio įstatymo 7 straipsnyje nurodyti asmenys. 7. Metiniame karo prievolininkų sąraše nurodoma: 1) karo prievolininko ar asmens, sukakusio 17 metų, eilės numeris; 2) pirmoji vardo raidė, pavardė, gimimo metai; 3) karo prievolininko kodas; 4) tarnybos trukmė, kuriai karo prievolininkas ar asmuo, sukakęs 17 metų, šaukiamas; 5) dokumentų, kuriais pagrindžiamos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos atleidimo nuo karo prievolės aplinkybės ar šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka aplinkybės, ir karo prievolininko ar asmens, sukakusio 17 metų, duomenų ryšiams palaikyti (faktinės gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto adreso) pateikimo terminas ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos, kuriai šie dokumentai ir duomenys turi būti pateikti, adresas, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas; 6) sveikatos priežiūros įstaigos arba karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos, jeigu iš jos vykdomas karo prievolininkų ar asmenų, sukakusių 17 metų, vežimas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos transportu į sveikatos priežiūros įstaigą, adresas ir data, kada karo prievolininkas privalo atvykti pasitikrinti sveikatos; 7) informacija apie karo prievolininko ar asmens, sukakusio 17 metų, šaukimo eigą (šaukimo procedūros vykdomos; privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta; išbrauktas iš karinės įskaitos; paskirtas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą). 8. Šio straipsnio 7 dalies 6 punkte nurodyta informacija metiniame karo prievolininkų sąraše paskelbiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 7 dalies 5 punkte nurodytų dokumentų ir duomenų pateikimo dienos. Šio straipsnio 7 dalies 7 punkte nurodyta informacija metiniame karo prievolininkų sąraše paskelbiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šiame punkte nurodytų atitinkamų šaukimo eigos aplinkybių pasikeitimo dienos. Karo prievolininkui ar asmeniui, sukakusiam 17 metų, metiniame karo prievolininkų sąraše nurodytu laiku nepateikus šio straipsnio 7 dalies 5 punkte nurodytų dokumentų ir duomenų ar neatvykus pasitikrinti sveikatos, naujas šių veiksmų atlikimo terminas ir data metiniame karo prievolininkų sąraše paskelbiami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ankstesnio šiame sąraše nurodyto atitinkamų veiksmų atlikimo termino pabaigos dienos ir nuo ankstesnės šiame sąraše nurodytos atitinkamų veiksmų atlikimo datos. 9. Karo prievolininkai skiriami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Asmenys, sukakę 17 metų, skiriami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, ir tik jiems sukakus 18 metų. 10. Karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 506 straipsnis (statute)
506 straipsnis. Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų…
506 straipsnis. Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas 1. Policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2. Policijos specialiosios juostos ar kitos įvykio vietos perimetrą ribojančios užtvaros su užrašu „STOP POLICIJA“ perėjimas, pervažiavimas, nuplėšimas ar nugriovimas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 3. Tyčinis uniformuoto kario teisėto reikalavimo nevykdymas, taip pat kitoks trukdymas uniformuotam kariui įgyvendinti įstatymų jam suteiktas teises užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 4. Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 41. Šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 5. Neįleidimas arba kitoks kliudymas policijos pareigūnams pagal kompetenciją tikrinti juridinių asmenų patalpas, kuriose laikomi ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar civilinės pirotechnikos priemonės, kontrolei atlikti reikalingų dokumentų ir informacijos nepateikimas arba dokumentų nuslėpimas, klaidingų duomenų pateikimas, šių pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų ir ginklininkams arba už sprogmenų laikymą atsakingiems asmenims – nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. 6. Neįleidimas arba kitoks kliudymas policijos pareigūnams pagal kompetenciją tikrinti apsaugininkų ar apsaugos tarnybų veiklą, kontrolei atlikti reikalingų dokumentų ir informacijos nepateikimas arba dokumentų nuslėpimas, klaidingų duomenų pateikimas, šių pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą apsaugininkams ar apsaugos tarnybų vadovams nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.
Original article → Lithuania’s Muslims in the spotlight: investigation into mufti, Quran burning and European Muslim League reaction · LAIKMETIS
Original — LAIKMETIS
Lithuania’s Muslims in the spotlight: investigation into mufti, Quran burning and European Muslim League reaction Copy link
In recent weeks, Lithuania’s Muslim community has found itself at the center of several separate but publicly intertwined stories. The Union of Lithuanian Tatar Communities has distanced itself from the private activities of Mufti Romas…
Analysis
Under Article 170(2) of the Criminal Code, concerning public ridicule or contempt on grounds of religion, the potential penalty is imprisonment for up to two years, while under Article 284 of the Criminal Code the range of penalties extends from community service to imprisonment for up to two years.
Under Article 178(2) of the Code of Criminal Procedure, victims have the right to submit written requests to the prosecutor for procedural actions to be carried out; the prosecutor must examine such a request no later than within ten days.

Core issue

This matter involves the intersection of two separate criminal cases: a pre-trial investigation into possible human trafficking and document forgery, in which suspicions have been brought against seven natural persons and two legal entities, including Mufti R. Jakubauskas, and an investigation into the public burning of the Qur’an in Vilnius, in which four persons have been notified of suspicion under Article 170 of the Criminal Code and for disturbance of public order under Article 284 of the Criminal Code. The legal position of all suspects remains, for now, at the pre-trial investigation stage: charges have not yet been brought before a court, but 64 persons have already been recognized as victims, which gives rise to their procedural rights. The precise legal issue is whether the circumstances of the employment of Philippine nationals meet the elements of human trafficking, and whether the burning of the Qur’an on Etmonų Street had an incitement purpose and displayed the elements of disturbance of public order. This will be assessed under Articles 170 and 284 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, applying the rules on accomplice liability under Article 26 of the Criminal Code. At the same time, the issue of the internal governance of religious communities is governed by Article 7 of the Law on Religious Communities and Associations: the association has the right to regulate its internal affairs independently.

Legal assessment

In the human trafficking case, Article 21 of the Code of Criminal Procedure establishes the rights of a suspect: to know what they are suspected of, to have defence counsel from the first questioning, to remain silent, to access the investigation materials, and to appeal the prosecutor’s actions. These rights apply to the Mufti, to the other six natural persons, and to the persons representing the legal entities. The emphasis on the presumption of innocence in the association’s resolution is consistent with the fact that a suspicion is not yet proof of guilt. For the 64 persons recognized as victims, including Philippine nationals who worked under contracts with “FA Solutions” at the Vilnius poultry farm owned by “Akola Group,” Article 178(2) of the Code of Criminal Procedure grants the right to submit written requests to the prosecutor for specific procedural actions to be carried out. In the Qur’an-burning case, the elements to be assessed differ depending on the legal classification:

  • under Article 284 of the Criminal Code, concerning disturbance of public order, the range of penalties extends from community service to imprisonment for up to two years;
  • if the conduct were to be classified as interference with religious rites, Article 171 of the Criminal Code would apply, constituting a criminal misdemeanour under Article 12 of the Criminal Code, without imprisonment except for arrest.

Against the position of “FA Solutions” and “World Halal Trust” that the working conditions were appropriate, and the poultry farm’s statement that the Philippine nationals were not its employees, law enforcement authorities must prove the circumstances of exploitation, including the seizure of documents, excessive working hours, and improper conditions. The assessment of those facts will depend on the evidentiary outcome.

Consequences

The most realistic scenarios for the further course of the proceedings are as follows: once the pre-trial investigation is completed, the prosecutor will adopt a procedural decision, either bringing charges and referring the case to court or terminating the investigation. Until then, coercive measures may be applied to the suspects under Article 122 of the Code of Criminal Procedure if there are grounds to believe that they may abscond, obstruct the proceedings, or commit further offences. If the court finds the four persons guilty in relation to the burning of the Qur’an, they face penalties of up to two years’ imprisonment under Article 170 of the Criminal Code or alternative penalties under Article 284 of the Criminal Code. In the human trafficking case, the practical significance is greatest for the two legal entities, “FA Solutions” and “World Halal Trust,” because a conviction, or even the investigation itself, may affect their operational reputation and contractual relations with contractors. “Akola Group” distances itself on the basis that the Philippine nationals were not its employees. The resolution by which the Union of Lithuanian Tatar Communities distances itself has no legal consequences for the Mufti’s case, but, in the context of Article 7 of the Law on Religious Communities and Associations, it demonstrates that the internal structures and public positions of religious communities fall within their autonomous competence.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 284 straipsnis (statute)
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo…
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 170 straipsnis (statute)
170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno…
170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Valstybės ir religinių bendruomenių bei bendrijų santykių pagrindai Religinės bendruomenės ir bendrijos nevykdo valstybės funkcijų, o valstybė nevykdo…
7 straipsnis. Valstybės ir religinių bendruomenių bei bendrijų santykių pagrindai Religinės bendruomenės ir bendrijos nevykdo valstybės funkcijų, o valstybė nevykdo religinių bendruomenių ir bendrijų funkcijų. Religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas. Visos juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos gali įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės gauti paramą kultūrai, švietimui bei labdarai.
Original article → Peace agreement signed over Kaunas southeastern bypass · Kauno diena
Original — Kauno diena
Peace agreement signed over Kaunas southeastern bypass Copy link
According to VTPSI, the parties, having assessed the importance and public significance of the construction work under way as well as the legal options available, agreed to end the case with a settlement agreement.
Analysis
If a new construction permitting document is not obtained within the agreed time limit, Kaunas City Municipality undertakes, at its own expense, to demolish or dismantle the new structures built under the previous construction permitting documents and to restore the construction site.
Under Article 33(1)(1) of the Law on Construction, where construction has commenced, an application for annulment of a construction permitting document and elimination of the consequences of construction is brought before a court of general jurisdiction.

Core issue

The legal fate of the sections of the Kaunas southeastern bypass constructed under construction permitting documents issued by the Kaunas City Municipality Administration in 2021 and 2022 now depends on the performance of the settlement agreement, rather than on a court judgment ordering demolition. In 2023, the State Territorial Planning and Construction Inspectorate found that both documents had been issued unlawfully, as they “substantively and in their content contravene legal acts of higher legal force”, and, pursuant to Article 33(1)(1) of the Law on Construction of the Republic of Lithuania, applied to a court of general jurisdiction for annulment of the documents and elimination of the consequences of construction, since construction had already commenced. The precise issue is whether the construction will be legalized through new design documentation and a new construction permitting document, or whether Article 33(2) of the Law on Construction will apply: a court order requiring the developer, within a time limit set by the court and at the expense of the persons found at fault by the court, to demolish the structure and restore the construction site.

Legal assessment

The settlement agreement places the risk squarely on the municipality through the structure of contractual obligations:

  • new design documentation is to be prepared and, on that basis, a lawfully issued construction permitting document is to be obtained in compliance with statutory requirements;
  • once the new document is issued, the previous two documents are to be annulled in accordance with the procedure laid down in the Law on Construction;
  • if the new document is not obtained within the agreed time limit, Kaunas City Municipality must, at its own expense, demolish or dismantle the new structures, the structures or parts of reconstructed structures built under the previous documents, and restore the construction site. Where an Inspectorate official establishes an infringement, the mandatory instruction measure defined in Article 2(1) applies: an order to remedy breaches of legal acts or to perform other actions specified by law. In implementing the new documentation, municipal consents to construct are issued under Kaunas City Municipality Rules No. T-253 of 21 April 2026 on the issuance of consents to construct structures: a decision refusing consent is adopted where granting it would breach legal provisions or create conditions for impermissible activity, and consents are issued through the ŽIS system. The bypass project itself is included in the municipality’s master plan monitoring reports as measure 7.1.1, “Construction of the Kaunas City southeastern bypass” (an A2 category street with grade-separated junctions and a new bridge below the Kaunas Reservoir), with completion indicated for 2023. This explains why the municipality has an interest in legalizing the project rather than demolishing it.

Consequences

For project implementers and sponsors, the real risk is concentrated in the agreed deadline: a new construction permitting document must be obtained before it expires, otherwise the obligation to demolish or dismantle falls on the municipal budget. Through the settlement agreement, the Inspectorate preserved its supervisory position: the agreement provides for “clear guarantees ensuring the performance of the obligations assumed”, while, for the time being, by not invoking the demolition sanction under Article 33(2) of the Law on Construction, it has chosen a path of dialogue. For users of the road infrastructure, there are practically no consequences while legalization is under way. The point to monitor is the final court decision terminating the proceedings in which the settlement agreement was concluded, and the subsequent progress, within the agreed time limit, of the issuance of the new construction permitting document.

Sources:
Legal basis (3)
• Dėl Kauno miesto savivaldybės sutikimų statyti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo — Kauno miesto savivaldybė, Nr. T-253 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas: Kauno miesto savivaldybė, priimtas 2026-04-21. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje.] Jame privalo būti nurodyta, ar planuojamam…
[Savivaldybės teisės aktas: Kauno miesto savivaldybė, priimtas 2026-04-21. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje.] Jame privalo būti nurodyta, ar planuojamam statyti statiniui yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD), taip pat privalo būti nurodytas pageidaujamas Sutikimo galiojimo terminas Taisyklių nustatyta tvarka; 3.2. Sutikimo paslaugos aplinkoje esančio žemėlapio dalyje įbraižo planuojamus statyti (rekonstruoti, griauti, modernizuoti) statinius (įrengti įrenginius, planuojamą statybų metu laikinai naudoti valstybinės žemės plotą ar valstybinės žemės sklypą (jo dalį) arba pažymi planuojamo statyti (rekonstruoti, griauti, modernizuoti) statinio (įrengti įrenginio, planuojamo statybų metu laikinai naudoti valstybinės žemės ploto ar valstybinės žemės sklypo (jo dalies) centro koordinates arba įkelia planuojamo statyti (rekonstruoti, griauti, modernizuoti) statinio (įrengti įrenginio), planuojamo statybų metu laikinai naudoti valstybinės žemės ploto ar valstybinės žemės sklypo (jo dalies) brėžinį *.dwg formatu; 3.3. kai statomi statiniai, kuriems reikalingas SLD, ir statinio projektas yra pateiktas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – informacinė sistema „Infostatyba“) – Prašyme turi būti pateiktas prašymo išduoti SLD, pateikto informacinėje sistemoje „Infostatyba“, numeris, o Taisyklių 7.8 papunktyje nurodytu atveju – dokumentus, nurodytus Taisyklių 10.2.6 papunktyje; 3.4. kai statomi statiniai, kuriems reikalingas SLD, tačiau statinio projektas, kuris turi būti parengtas, kai privaloma gauti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus SLD, dar nėra pateiktas informacinėje sistemoje „Infostatyba“, – su Prašymu pateikia informaciją apie planuojamo statyti (rekonstruoti, griauti) statinio parametrus (aukštį, plotį, ilgį, plotą), atstumą iki besiribojančio valstybinės žemės sklypo ribos ar valstybinės žemės – Taisyklių 2.2 papunktyje nurodytu atveju, o Taisyklių 7.8 papunktyje nurodytu atveju – dokumentus, nurodytus Taisyklių 10.2.6 papunktyje; 3.5. kai statomi statiniai, kuriems nereikalingas SLD – su Prašymu pateikia atitinkamus Taisyklių 10, 20, 24, 33 ir 38 punktuose nurodytus dokumentus.
• Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas 17 straipsnis (statute)
17 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas 1. Ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. 2. Administracinių…
17 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas 1. Ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. 2. Administracinių ginčų komisija posėdžio metu pasiūlo ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. 3. Ginčo šalys gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti administracinių ginčų komisijai iki jos posėdžio ar posėdžio metu, taip pat po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje, priėmimo, bet nepasibaigus šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytam sprendimo apskundimo terminui. 4. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). 5. Jeigu taikos sutartis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, administracinių ginčų komisija sprendimu taikos sutartį patvirtina ir bylą nutraukia. Šiame sprendime turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Prieš tvirtindama taikos sutartį, administracinių ginčų komisija išaiškina ginčo šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Jeigu taikos sutartis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, administracinių ginčų komisija taikos sutarties netvirtina ir ginčą išsprendžia iš esmės. 6. Neteisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka tvirtina administracinių ginčų komisija. 7. Jeigu ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją administracinių ginčų komisijai po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą), priėmimo, administracinių ginčų komisija, patvirtinusi taikos sutartį, nauju sprendimu panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodyto termino eiga sustabdoma.
• Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas 15 straipsnis (statute)
Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, prašymu arba administracinių ginčų komisija…
Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, prašymu arba administracinių ginčų komisija, perduodami ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu, nustato terminą, iki kurio neteisminė mediacija turi būti baigta vykdyti. Mediatoriaus teikimu šis terminas administracinių ginčų komisijos pirmininko rezoliucija gali būti pratęstas. 4. Kai Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, prašymu arba administracinių ginčų komisija perduoda ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu ir neteisminę mediaciją vykdys ne administracinių ginčų komisijos narys, administracinių ginčų komisija nedelsdama praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo reikia parinkti mediatorių, kuris vykdys neteisminę mediaciją konkrečioje byloje. Šiame administracinių ginčų komisijos pranešime nurodoma ginčo esmė ir bylos šalys. Apie iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinktą ir paskirtą mediatorių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praneša administracinių ginčų komisijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo mediatoriaus paskyrimo dienos. 5. Kol vyksta neteisminė mediacija, sustabdomi šiame ir kituose įstatymuose nustatyti skundų (prašymų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai. 16 straipsnis. Mediatoriaus skyrimas, nusišalinimas, susipažinimas su bylos medžiaga 1. Mediatorius skiriamas vykdyti neteisminę mediaciją Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatyta tvarka. Kai neteisminę mediaciją vykdys administracinių ginčų komisijos narys, jo sutikimas vykdyti neteisminę mediaciją įforminamas raštu. Prieš duodamas sutikimą vykdyti neteisminę mediaciją, mediatorius turi teisę gauti šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją apie ginčo esmę ir bylos šalis. 2.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →