Legal prism · 2026-10-11
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-10-11

Updated: 2026-10-11 22:33
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (5)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Technology Takes Over Driving: Can It Help Achieve the Ambitious Goal of Zero Road Deaths? · LRT
Original — LRT
Technology Takes Over Driving: Can It Help Achieve the Ambitious Goal of Zero Road Deaths? Copy link
Lithuania’s Vision Zero road safety strategy aims to halve road deaths by 2030 compared with 2020 and to ensure that no one dies on the country’s roads by 2050. The country is gradually moving toward that goal, with road fatalities in 2024…
Analysis
Under Article 16(2) of the Law, the technical condition of a vehicle in traffic must be ensured by its owner or user and by the driver; therefore, even when a Level 2 automated driving system is used, responsibility remains with the human driver.

Core issue

Although the recognition in Lithuania, as of May 2026, of the type approval for “Tesla FSD” opened the door to Level 2 automated driving, legal responsibility for control of the vehicle remains firmly with the driver. The key point is that Lithuanian legal regulation of automated driving systems does not create new subjects of liability; the general provisions of the Law on Road Traffic Safety (the Law) apply. The more precise question that will have to be addressed when using such a system is whether its use satisfies the requirements that only a technically roadworthy vehicle meeting the prescribed technical requirements may participate in traffic (Article 16(1) of the Law), and whether the driver performs the supervisory duties assigned to him or her at all times (Articles 12 and 8). The operating conditions of such systems are also determined by reference to EU legal acts, because Article 5 includes both international treaties and European Union legal acts among the sources governing traffic safety; it is against that legal framework that the recognition of the temporary type approval issued by the Netherlands is assessed.

Legal assessment

The structure of the Law permits the lawful use of Level 2 systems only where two groups of conditions are satisfied: technical and behavioural. Under Article 16, the technical condition of a vehicle in traffic must be ensured by its owner or user and by the driver (Article 16(2)), while the installation of devices that interfere with speed measurement or record such measurement is prohibited (Article 16(4)); this also limits any software modifications that could disable speed-control mechanisms. The driver’s duties are set out in Article 12: a road user must know the Law and be familiar with the Road Traffic Rules (Article 12(2)), and must take all precautionary measures and avoid endangering others (Article 12(5)). A similar duty to take all necessary measures to avoid harmful consequences is repeated in Article 8(3). This means that even while an active driving system is operating, the driver must continuously monitor traffic and take over control where necessary, because the Law does not recognise “reliance on the system” as a substitute for precautionary conduct. State competence is set out in Article 6: traffic safety is ensured, among other things, by adopting regulatory legal acts (Article 6(1)(3)) and by addressing the implementation of scientific and technological innovations in the transport sector (Article 6(1)(5)). The latter provision is the direct legal basis for the actions of the Ministry of Transport and Communications and the Lithuanian Transport Safety Administration in relation to recognition of type approval. The statement by the Vice-Minister of Transport and Communications that the effectiveness of technologies depends on infrastructure, control measures and driver behaviour is consistent with Article 6(1)(8), concerning state supervision of compliance with legal acts; this confirms that, even when innovations are recognised, enforcement control remains in the hands of the State. The sources provided contain no case law on automated driving systems, so issues concerning the allocation of liability in specific cases must for the time being be resolved by applying the general provisions of the Law without guidance from judicial practice.

Consequences

For drivers, the practical conclusion is straightforward: if a traffic accident occurs while using “FSD” or an analogous Level 2 system, liability will be assessed under Article 12(5) and Article 8(3)(4), namely whether the driver, rather than the system, took all necessary measures in the event of danger. For vehicle owners or users, it is important that Article 16(2) assigns responsibility for ensuring the technical condition of the vehicle specifically to them and to the driver; accordingly, the software status of the system and its compliance with the conditions of type approval will remain within their area of responsibility. For manufacturers and importers, including BMW, Ford, Hyundai, Mercedes-Benz and others, the recognised Dutch approval creates a pathway, but authorisation of each other system will still depend on the regulatory procedures under Article 6(1)(3) and (5), that is, on decisions of the Ministry of Transport and Communications and the institution authorised by it. The Government’s action point in this area is already visible: by Resolution No. 538 of 8 July 2026, the Government approved in principle draft amendment No. XVP-667(2) to Article 11 of the Law, so the next procedure to monitor is the consideration of that draft in the Seimas and the course of its adoption or further refinement.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šis įstatymas nustato saugaus eismo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės institucijų…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šis įstatymas nustato saugaus eismo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės institucijų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, pagrindines eismo dalyvių, kelių priežiūros institucijų, policijos pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, siekiant apsaugoti eismo dalyvių bei kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas, taip pat mažinti neigiamą motorinių transporto priemonių poveikį aplinkai. 2. Saugaus eismo reikalavimus keliams, jų projektavimui, tiesimui ir priežiūrai, kelio statiniams, įrenginiams, techninėms eismo reguliavimo priemonėms ir su tuo susijusias kelių savininkų bei kitų institucijų pareigas nustato Kelių įstatymas.
• Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (statute)
Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 92-2883 Neoficialus įstatymo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMAS 2000 m. spalio 12 d. Vilnius…
Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 92-2883 Neoficialus įstatymo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMAS 2000 m. spalio 12 d. Vilnius Pirmasis skirsnis Bendrosios nuostatos 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šis įstatymas nustato saugaus eismo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės institucijų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, pagrindines eismo dalyvių, kelių priežiūros institucijų, policijos, muitinės pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, siekiant apsaugoti eismo dalyvių bei kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas, taip pat mažinti neigiamą motorinių transporto priemonių poveikį aplinkai. 2. Saugaus eismo reikalavimus keliams, jų projektavimui, tiesimui ir priežiūrai, kelio statiniams, įrenginiams, techninėms eismo reguliavimo priemonėms ir su tuo susijusias kelių savininkų bei kitų institucijų pareigas nustato Kelių įstatymas. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Atitikties įvertinimas – veikla, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma, kiek transporto priemonė atitinka nustatytus reikalavimus. 2. Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. 3. Automobilis – bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu ir vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Automobiliams priskiriami ir troleibusai, tai yra nebėginės elektrinės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais.
• Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimo teisinis reglamentavimas Eismo saugumo užtikrinimą reglamentuoja šis įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai…
5 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimo teisinis reglamentavimas Eismo saugumo užtikrinimą reglamentuoja šis įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai.
Original article → EU: Lifting diesel sanctions gives Russia revenue for its war · Klaipėda
Original — Klaipėda
EU: Lifting diesel sanctions gives Russia revenue for its war Copy link
“Suspending sanctions on Russian diesel gives Moscow more revenue for its war. Now is not the time to reduce pressure on Russia, and Europe will not do so,” K. Kallas wrote on social media. D. Trump said Friday that he had secured Russian…
Analysis
Under Article 15(1) of the Law on International Sanctions, a legal person is subject to a fine of 50 to 100 per cent of the value of the subject matter of the breach for violating sanctions, and, where that value exceeds EUR 100,000, up to 5 per cent of total annual income.
Article 123-1(1) of the Criminal Code provides for a fine or imprisonment for up to five years for a sanctions breach that causes substantial harm, while paragraph 3 permits a legal person to be held liable as well.

Core issue

The licence issued by the U.S. Department of the Treasury, allowing Russian diesel to reach global markets until April 2027, relaxes restrictions within the U.S. legal framework, but would not affect the sanctions regime applied by the European Union and Lithuania; the sources contain no indication that the prohibitions have been lifted at EU level. For Lithuanian entities, this means that any participation in the supply, transportation or financing chain for Russian diesel would continue to be assessed as a breach of international sanctions, notwithstanding the fact that the U.S. market accepts this fuel. The precise legal assessment turns on two sets of rules: Articles 13 and 13-1 of the Law on International Sanctions of the Republic of Lithuania define what constitutes a breach, including the import, export, transit and transport of goods and the provision of related services, while the level of liability is determined by Article 15 of the same law, Article 515 of the Code of Administrative Offences, and Article 123-1 of the Criminal Code where the breach causes substantial harm.

Legal assessment

Under Article 2(5) of the Law on International Sanctions, international sanctions are the body of restrictions established by EU legal acts and UN decisions, applicable in Lithuania either directly or through the procedure laid down by law; a unilateral U.S. decision does not alter that definition. Article 13-1(4) prohibits the import, export, sale, purchase, transfer, transit or carriage of goods, as well as the provision of brokering, technical assistance and other related services, where such conduct is prohibited in the implementation of sanctions; paragraph 5 prohibits the provision of financial services or the conduct of financial activities. Article 7(1) of the Law declares transactions whose performance is contrary to sanctions to be null and void, while paragraph 3 requires transactions concluded before the imposition of sanctions to be terminated or suspended without delay. The scope of liability depends on the subject and recurrence:

  • for a legal person under Article 15(1), a fine of 50 to 100 per cent of the value of the subject matter of the breach, but not less than EUR 10,000; where the value exceeds EUR 100,000 or the breach is repeated, a fine of up to 5 per cent of total annual income, not less than 100 per cent of the value of the subject matter and not less than EUR 20,000;
  • for natural persons and managers of legal persons under Article 515(1) of the Code of Administrative Offences, a fine of EUR 200 to EUR 6,000; for managers, EUR 600 to EUR 6,000; and, for repeated breaches, EUR 2,000 to EUR 6,000;
  • Article 123-1(1) of the Criminal Code provides for a fine or imprisonment for up to five years where the breach causes substantial harm, and paragraph 3 allows liability to be imposed on a legal person as well;
  • additionally, under Article 15(2) and Article 72 of the Criminal Code, goods or funds constituting the subject matter or proceeds of the breach may be confiscated. Under the rules in Article 16(16), the authority calculates the fine from the average of the minimum and maximum amounts, assessing the scale of the breach, harm, culpability and mitigating circumstances, including admission, cooperation and voluntary compensation for damage. The sources do not contain case law in analogous matters; accordingly, no position based on judicial practice is stated.

Consequences

For Lithuanian and EU logistics, port, trading and financial companies, the practical conclusion is that the U.S. licence does not provide a legal basis to participate in the Russian diesel supply chain: the transaction would be null and void under Article 7, and could expose the entity to a fine of up to 5 per cent of annual income, confiscation of assets, an administrative fine for the manager, or criminal proceedings carrying imprisonment for up to five years. Given the large volumes involved — the report refers to 300,000 tonnes now, a further 500,000 tonnes in November and 1 million tonnes later — funds associated with any such quantity would likely exceed the EUR 100,000 threshold, which under Article 15(1)(3) triggers the highest fine bracket. The political context, including the U.S. midterm elections and new U.S. sanctions under the act named after Graham, indicates that sanctions regimes may diverge across jurisdictions, requiring companies to assess each jurisdiction’s regime separately. Monitoring point: it is worth tracking whether EU institutions respond to the U.S. licence, valid until April 2027, with any decision of their own on sanctions alignment; the sources provided do not identify any such decision or timeframe.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 515 straipsnis (statute)
[Papildoma norma (spragų paieška) — ANK 515 str. – Nustato administracinę atsakomybę už tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių pažeidimą.] 515 straipsnis…
[Papildoma norma (spragų paieška) — ANK 515 str. – Nustato administracinę atsakomybę už tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių pažeidimą.] 515 straipsnis. Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas 1. Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. 3. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 123-1 straipsnis (statute)
[Papildoma norma (spragų paieška) — BK 123-1 str. – Nustato baudžiamąją atsakomybę už tarptautinių sankcijų pažeidimą, kai tai padaroma didelės vertės…
[Papildoma norma (spragų paieška) — BK 123-1 str. – Nustato baudžiamąją atsakomybę už tarptautinių sankcijų pažeidimą, kai tai padaroma didelės vertės sandoriais.] 123(1) straipsnis. Tarptautinių sankcijų pažeidimas 1. Tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas ir dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas
• Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas 6 straipsnis (statute)
Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo apimtis 1. Tarptautinės sankcijos, nustatytos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, įgyvendinamos visa apimtimi…
Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo apimtis 1. Tarptautinės sankcijos, nustatytos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, įgyvendinamos visa apimtimi. Prireikus Užsienio reikalų ministerija savo iniciatyva ar šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų siūlymu rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tarptautinėms sankcijoms įgyvendinti reikalingų Lietuvos Respublikos teisės aktų projektus. 2. Tarptautinės sankcijos, nustatytos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijomis, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos visa apimtimi ir tiesiogiai. Tarptautinės sankcijos, nustatytos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijomis įsteigtų sankcijų komitetų sprendimais, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais arba prireikus Užsienio reikalų ministerija savo iniciatyva ar šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų siūlymu rengia ir teikia Vyriausybei tarptautinėms sankcijoms įgyvendinti reikalingų Lietuvos Respublikos teisės aktų projektus. 3. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, rekomenduojamas tarptautines sankcijas Lietuvos Respublika įgyvendina, atsižvelgdama į tai, ar jas įgyvendinti yra būtina norint pasiekti šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus. Užsienio reikalų ministerija savo iniciatyva ar šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų siūlymu rengia ir teikia Vyriausybei rekomenduojamoms tarptautinėms sankcijoms įgyvendinti reikalingų Lietuvos Respublikos teisės aktų projektus. II 1 SKYRIUS RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ NUSTATYMAS IR ĮGYVENDINIMAS 6 1 straipsnis. Ribojamųjų priemonių nustatymas Lietuvos Respublikos įstatymais 1.
Original article → Norwegian Aid Millions for Kaunas Prison: New Cells and Security Upgrades Planned · Kas vyksta Kaune
Original — Kas vyksta Kaune
Norwegian Aid Millions for Kaunas Prison: New Cells and Security Upgrades Planned Copy link
Most of the €36 million in support from the Norwegian Financial Mechanism over five years is expected to go toward renewing infrastructure at Vilnius and Kaunas prisons, with the remaining funds used to improve prison operations and make…
Analysis
Under Article 13(10) of the Law on the Approval of the 2026-2028 Budget, the Ministry of Justice may use Norwegian Financial Mechanism funds only after the Minister of Finance determines the allocation of management and control system functions and the national coordination institution confirms in writing that the expenditure is justified.

Core issue

Prison modernisation here raises not a criminal-law issue but a budget-law issue: the use of EUR 36 million from the Norwegian Financial Mechanism depends on whether the conditions set out in Article 13(10) of the Law of the Republic of Lithuania on the Approval of the 2026-2028 Budget have been met before the agreement is signed. Under that provision, the Ministry of Justice has no right to use these funds until the Minister of Finance, having signed the Memorandum of Understanding on the Implementation of the 2021-2028 Norwegian Financial Mechanism, determines the allocation of management and control system functions, and the national coordination institution confirms in writing that the expenditure is justified. The more precise question is whether the agreement for the Justice programme planned for December can be signed on time if these procedural preconditions have not yet been completed. Article 27(1) of the Law on the Budget Structure is also applicable; it provides that international financial assistance funds are to be used only for assistance programmes and projects, while the flexibility for carrying forward unused appropriations is regulated by Article 28(1)(2).

Legal assessment

The Ministry of Justice is the manager of appropriations, while, under Article 4 of the Law on the Penal Enforcement System, penal enforcement activities are carried out by the Lithuanian Prison Service and the Lithuanian Probation Service; institutions are established and reorganised by the Government on the proposal of the Minister of Justice. The practical obligations arising from the sources are as follows:

  • the Minister of Finance must determine the allocation of management and control functions for the 2021-2028 mechanisms after the signing of the memorandum (Article 13(10) of the Law on the Approval of the 2026-2028 Budget);
  • the national coordination institution must confirm in writing that the expenditure is justified; without this document, the funds cannot be used;
  • assistance funds are used only for programme activities (Article 27(1) of the Law on the Budget Structure), while unused international assistance appropriations are carried forward to subsequent years without the 30% cap applicable only to other progress funds (Article 28(1)(2)); this is important because the activities continue until 2030-2031, beyond the three-year budget cycle;
  • the implementation plan for the Government programme provides for measure 7.3.1, “to create new and reorganise existing infrastructure (to equip 760 places in cell-type single/double living accommodation),” with a deadline of Q3 2028 and the Ministry of Justice as the responsible institution; the news item refers to 210 places (160 in Vilnius and 50 in Kaunas), i.e. part of the same programme measure.

Historical practice confirms the model: under the 2009-2014 Norwegian Financial Mechanism programme LT14, “Correctional Services, Including Non-Custodial Sanctions,” EUR 9,058,824 was allocated, and the programme objective, to reduce overcrowding and improve the conditions of vulnerable groups of convicted persons, was implemented through agreements signed in 2014, including the project “Application of Electronic Monitoring Measures to Conditionally Released Convicted Persons” (2014 Government Activity Report). This shows that the deployment of electronic monitoring measures, also envisaged in the current news item, is a continuation, and that administration is carried out through the CPMA together with the Ministry of Justice.

Consequences

If the agreement is signed in December without written confirmation from the national coordination institution that the expenditure is justified, the expenditure becomes legally justified only from the moment of confirmation, creating a risk that it will not qualify as eligible expenditure. Because of Article 28(1)(2), unused assistance funds may be carried forward between budget years without the 30% restriction, meaning that the 2030-2031 deadline is procedurally achievable even across several budget cycles. Progress on the construction component depends on the permits already obtained for the reconstruction of Vilnius Prison; the news item does not indicate such readiness for the Kaunas Prison projects.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas 27 straipsnis (statute)
27 straipsnis. Asignavimų naudojimas ir grąžinimas 1. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos gali būti panaudotos tik…
27 straipsnis. Asignavimų naudojimas ir grąžinimas 1. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos gali būti panaudotos tik Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms ir projektams bei Europos Sąjungos tiesioginėms išmokoms ir Europos Sąjungos teisės aktais numatytai ir (ar) su Europos Komisija suderintai paramai žemės ūkio subjektams teikti. 2. Pažangos lėšos gali būti naudojamos tik pažangos priemonėms finansuoti, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas. finansuoti, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas. 3. Ministerijoms, išskyrus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, ir kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms paliekami mėnesio išlaidų dydžio, o Užsienio reikalų ministerijai ir Krašto apsaugos ministerijai – 3 mėnesių išlaidų dydžio pereinamieji lėšų likučiai, esantys Lietuvos Respublikos diplomatinių ir kitų atstovybių, konsulinių įstaigų, specialiųjų bei gynybos atašė ir Lietuvos atstovų, perkeltų į tarptautines ir užsienio institucijas, tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas Krašto apsaugos ministerijai ir Užsienio reikalų ministerijai atskaitingus asmenis. užsienio kredito įstaigose ar pas Krašto apsaugos ministerijai ir Užsienio reikalų ministerijai atskaitingus asmenis. 4. Metams pasibaigus, asignavimų valdytojai, biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybių merai, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, ir (arba) ministrų valdymo sričių įstaigos, vykdančios atitinkamo asignavimų valdytojo programas, biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, grąžina ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos: sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, grąžina ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos: 1) valstybės biudžeto lėšas pervesdami į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą; 2) savivaldybės biudžeto lėšas pervesdami į savivaldybės iždo sąskaitą. į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą; 2) savivaldybės biudžeto lėšas pervesdami į savivaldybės iždo sąskaitą. 5. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nepanaudotiems valstybės biudžeto asignavimams, skirtiems programoms finansuoti, politinėms partijoms paskirstytiems valstybės biudžeto asignavimams, Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatyme apibrėžtoms skatinamosioms finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas, įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti pagal finansavimo sutartis, kurių šalys yra asignavimų valdytojai, skatinamųjų finansinių priemonių ir (arba) fondų fondų valdytojai ir (arba) Finansų ministerija. Lėšos, grąžintos iš investicijų įgyvendinant skatinamąsias finansines priemones, įskaitant nepanaudotas garantijoms skirtas lėšas, pelną ir kitas pajamas iš šių investicijų, Vyriausybės sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti panaudotos nacionalinio plėtros banko įstatiniam kapitalui didinti. sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti panaudotos nacionalinio plėtros banko įstatiniam kapitalui didinti. 6. Metų pabaigoje likusios nepanaudotos valstybės biudžeto dotacijos, nustatytos savivaldybių biudžetams tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį, lėšos, kurios per metus buvo paskirtos savivaldybių biudžetams pagal atskirus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus arba panaudotos ne pagal savo paskirtį, iki sausio 10 dienos grąžinamos į valstybės biudžetą – pervedamos iš savivaldybių biudžetų sąskaitų į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą, jeigu tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nenustatyta kitaip. sąskaitų į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą, jeigu tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nenustatyta kitaip. 7. Asignavimų valdytojai ir biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybių merai, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, ir (arba) ministrų valdymo sričių įstaigos, vykdančios atitinkamo asignavimų valdytojo programas, biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, ir kiti subjektai į pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaitą įtrauktas iš valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų apmokėtas pirkimo (importo) PVM sumas privalo grąžinti: įtrauktas iš valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų apmokėtas pirkimo (importo) PVM sumas privalo grąžinti: 1) valstybės biudžeto lėšas pervesdami į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą; 2) savivaldybės biudžeto lėšas pervesdami į savivaldybės iždo sąskaitą.
• Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas 28 straipsnis (statute)
[Susijusi nuostata (išimtis/sąlyga) — 27 str. sąlyga nukreipia į 28 str. 1 d.] 1. Nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos…
[Susijusi nuostata (išimtis/sąlyga) — 27 str. sąlyga nukreipia į 28 str. 1 d.] 1. Nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti perkeliami iš ankstesnių biudžetinių metų į einamuosius biudžetinius metus ir paliekami valstybės biudžeto asignavimų valdytojams bei gali būti naudojami viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą: 1) biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, skirtos programoms finansuoti; 2) valstybės biudžeto asignavimai pažangos priemonėms įgyvendinti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas. Atitinkamai pažangos priemonei įgyvendinti suplanuoti ir ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudoti asignavimai perkeliami į einamuosius biudžetinius metus ir naudojami tik tai pačiai pažangos priemonei įgyvendinti. Į einamuosius biudžetinius metus perkeliamų šių nepanaudotų asignavimų, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, dydis turi neviršyti 30 procentų asignavimų valdytojui ankstesniais biudžetiniais metais patvirtintų asignavimų, kuriuos sudaro pažangos lėšos (išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), sumos; 3) valstybės biudžeto asignavimai tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, skirti prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) inicijuotiems Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka vykdomiems viešiesiems pirkimams, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatyta tvarka vykdomiems viešiesiems pirkimams, atliekamiems gynybos ir saugumo srityje, bei pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla (toliau kartu – viešiesiems pirkimams), vykdyti. Į einamuosius biudžetinius metus perkeliamų šių ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudotų asignavimų, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, dydis turi neviršyti 3 procentų asignavimų valdytojui ankstesniais biudžetiniais metais patvirtintų asignavimų, atėmus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sumas ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sumos tęstinės veiklos priemonėms finansuoti. Ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudoti asignavimai tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti einamaisiais biudžetiniais metais naudojami tik tiems patiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) viešiesiems pirkimams vykdyti, įskaitant atvejus, kai dėl […]
• Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Pagal tarptautines taisykles atliekami pirkimai ir projekto konkursai 1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos…
7 straipsnis. Pagal tarptautines taisykles atliekami pirkimai ir projekto konkursai 1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos perkančioji organizacija įpareigota atlikti pagal kitas procedūrines taisykles, nustatytas: 1) tarptautinius įsipareigojimus nustatančiu dokumentu, tokiu kaip tarptautinis susitarimas, kuris sudarytas laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir apie kurį pranešta Europos Komisijai, tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių dėl prekių, paslaugų, darbų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar juo pasinaudoti; 2) tarptautinės organizacijos. 2. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos perkančioji organizacija atlieka pagal kitas procedūrines taisykles, kurias nustatė tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, visiškai finansuojanti tokį pirkimą ar projekto konkursą. Jeigu pirkimo ar projekto konkurso didžiąją dalį finansuoja tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, tai šalys turi susitarti dėl taikytinų pirkimo taisyklių. 3. Šis straipsnis netaikomas gynybos ir saugumo aspektus apimantiems pirkimams ir projekto konkursams, kurie atliekami pagal tarptautines taisykles vadovaujantis šio įstatymo 14 straipsniu.
Original article → Kukliansky Alarmed by Antisemitism · kaunieciams.lt
Original — kaunieciams.lt
Kukliansky Alarmed by Antisemitism Copy link
Faina Kukliansky told ELTA that the situation is deeply worrying, as reports are coming in from around the world about antisemitic incidents seen in the press and on Facebook. She said there have already been three threats in Lithuania to…
Analysis
Under Article 250-3(1) of the Criminal Code, a threat to blow up a synagogue, where there are sufficient grounds to believe that the threat may be carried out, is punishable by imprisonment for up to five years, and a legal person may also be held liable for this offence.
Unlike Article 145(3) of the Criminal Code, under which liability arises only upon receipt of a victim’s complaint or a prosecutor’s request, a pre-trial investigation under Article 250-3 of the Criminal Code proceeds on the initiative of the State without a private complaint.

Core issue

Threats to blow up a synagogue and kill Jews in Lithuania should be assessed not as hate speech, but as potential criminal offences under the Criminal Code of the Republic of Lithuania: the threat to cause an explosion falls under Article 250-3(1) of the Criminal Code (threatening to commit a terrorist offence, punishable by imprisonment for up to five years, with legal persons also subject to liability), while the threat to kill Jews falls under Article 145(1) of the Criminal Code (imprisonment for up to two years) or, in the case of systematic intimidation, Article 145(2) of the Criminal Code (terrorisation, punishable by up to four years). The precise legal issue to be determined by pre-trial investigation officers is whether there were “sufficient grounds to believe that the threat could be carried out” (Article 250-3(1)) and whether the threat was addressed to specific individuals or to the community as a group of persons on grounds of religion. In addition, antisemitic comments on social media may constitute an offence under Article 170(2) of the Criminal Code: public contempt or incitement to hatred on grounds of religion, punishable by imprisonment for up to two years. The concern expressed by the Chair of the Lithuanian Jewish Community regarding “voluntary” protection is legally well-founded: under Article 5(1)(1) and (2) of the Law on Police, the protection of human rights and the maintenance of public security are tasks of the police, not of the community.

Legal assessment

The competence of law enforcement authorities in this situation:

  • upon receiving a report of a threat to blow up a synagogue, the police must register it and open a pre-trial investigation under Article 250-3 of the Criminal Code, because this is a criminal offence and not a matter subject to private prosecution;
  • unlike Article 145 of the Criminal Code, liability under which arises only “where there is a complaint by the victim or a statement by the victim’s legal representative, or a prosecutor’s request” (Article 145(3)), Article 250-3 of the Criminal Code does not require such a complaint: the investigation proceeds on the initiative of the State;
  • if the threat proves to be false and emergency services are called as a result, it may be assessed under Article 285(1) of the Criminal Code (false report of a danger threatening an object of national significance, punishable by imprisonment for up to one year);
  • antisemitic attacks involving swastikas and Stars of David may also be assessed under Article 170 of the Criminal Code if an intent to disseminate hatred on grounds of religion is established. The applicable provision is determined pursuant to Article 3(1) of the Criminal Code: the criminality of an act is determined by the law in force at the time the act was committed, while a law mitigating punishment has retroactive effect (Article 3(2)).

Consequences

Realistic scenarios:

  • if the perpetrator is identified in a pre-trial investigation under Article 250-3 of the Criminal Code, they face imprisonment for up to five years;
  • if the threat is assessed only under Article 145 of the Criminal Code, the commencement of proceedings will depend on the initiative of the victims or the prosecutor, because Article 145(3) provides for a private complaint mechanism;
  • in the disclosed case, where the offender apologised and paid the claim, the practical outcome demonstrates a combination of criminal proceedings and a civil claim: the victim’s claim may be upheld alongside the imposition of punishment;
  • as to preventive measures, such as armed officers stationed near synagogues, the cited sources establish no specific legal obligation. Article 5 of the Law on Police formulates only general police tasks, not specific security measures for a particular site; accordingly, the sources do not provide a legal basis for the Lithuanian Jewish Community’s request for armed officers.
Roots — who shaped this rule and why:

The documents concern the amendment of Article 145 of the Criminal Code, criminalising public threats to kill, incitement to kill, or incitement to violence through the mass media. The sponsors argued that the existing regulatory framework contains a gap: a public call to kill or seriously injure a person is not punishable, and the aim is therefore to close that gap, ensure the inevitability of liability, and protect society from extremely dangerous acts. The conclusion of the Legal Department raises issues concerning the principle of expediency, namely whether the intended objectives could be achieved by other means, and assesses the compatibility of the new offence with the Constitution and with the principles of legislative drafting. However, the documents contain no information about the specific sponsors or any connection with the subject of antisemitism, and it is therefore not possible to answer who initiated the regulation in relation to antisemitism.

Fact-check: unverified 1 · confirmed 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 287 straipsnis (statute)
287 straipsnis. Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui 1. Tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš…
287 straipsnis. Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui 1. Tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas fizinį smurtą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 285 straipsnis (statute)
285 straipsnis. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę 1. Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei, ypatingos…
285 straipsnis. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę 1. Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei, ypatingos svarbos subjektui ar valstybinės reikšmės objektui gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos pagalbos tarnybos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei, ypatingos svarbos subjektui ar valstybinės reikšmės objektui gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo sutrikdyta valstybinės reikšmės objekto veikla, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei, ypatingos svarbos subjektui ar valstybinės reikšmės objektui gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. XLI SKYRIUS NUSIKALTIMAI VALSTYBĖS TARNAUTOJO AR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO FUNKCIJAS ATLIEKANČIO ASMENS VEIKLAI
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 170 straipsnis (statute)
170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno…
170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Original article → Do You Drive Past Urmas Every Day? One Bus Stop Is Already Closed and Traffic Is Being Diverted · Reidas Official
Original — Reidas Official
Do You Drive Past Urmas Every Day? One Bus Stop Is Already Closed and Traffic Is Being Diverted Copy link
Roadworks long awaited by drivers in this part of Kaunas began on October 8, with major repairs starting on Garažų Street between V. Krėvės Avenue and Elektrėnų Street. The project, worth just over €6 million and carried out by Autokausta…
Analysis
Under Article 18(4) of the Law on Roads, losses incurred by road users as a result of traffic restrictions applied during repair works are not compensated.
Failure to comply with temporary road signs in the works area carries a fine of EUR 30 to 90 under Article 417(1) of the Code of Administrative Offences.

Core issue

The repair of Garažų Street in Kaunas is a municipal road capital repair works contract, the performance of which allows the road owner temporarily to restrict traffic and alter public transport routes without any obligation to compensate road users for losses arising as a result. Drivers in the works area are subject to temporary traffic regulation and a fine for failure to comply with road signs under Article 417(1) of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania (EUR 30–90), while the contractor UAB Autokausta and the municipality are subject to the contractual and traffic-restriction regime established by the Law on Public Procurement and the Law on Roads. The assessment is based on Articles 18 (traffic restrictions), 2 (the concept of a street as a road) and 16 (financing of road repairs) of the Law on Roads, and Articles 101 and 107 of the Law on Public Procurement (disputes concerning procurement and contract performance).

Legal assessment

Under Article 2(3) and 2(5) of the Law on Roads, Garažų Street is a road, that is, an engineering structure whose elements include not only the carriageway, but also bus stop bays, pedestrian and bicycle paths, intersections and technical traffic-control measures. Accordingly, the project works involving stormwater drainage networks, bicycle paths, the public transport interchange and the railway crossing legally constitute parts of the repair of a single road object, rather than separate works. Article 18(1) of the Law on Roads grants the road owner the right, in accordance with the procedure established by the Government, temporarily to restrict or suspend traffic during road repair works; it is precisely on this basis that, from 8 October, six routes are being changed and the “Garažų g. A” stop is no longer operating. Article 18(4) expressly provides that losses incurred by road users as a result of such restrictions are not compensated. Article 16 of the Law on Roads provides that repairs of a road owned by a municipality are financed in accordance with the procedure established by special laws and that, where private persons cover part of the costs, priority may be given to such works.

  • The road owner (the municipality) has the right to restrict traffic during repair works under Article 18(1) of the Law on Roads;
  • Police officers, after notifying the road owner, may alter or prohibit traffic in order to ensure safety under Article 18(2);
  • Losses incurred by road users as a result of restrictions are not compensated under Article 18(4);
  • A driver in the works area must comply with temporary road signs; failure to do so gives rise to a fine of EUR 30 to 90 under Article 417(1) of the Code of Administrative Offences. The contractor UAB Autokausta is performing the works under a public procurement contract valued at more than EUR 6 million, with a maximum contractual term of two years. Article 107 of the Law on Public Procurement provides that damages are recoverable only where the procurement contract has already been concluded and the procedural provisions specified in the law were complied with, and the claimant must prove the amount of the damage and that, because of the infringement, it lost the opportunity to conclude the contract.

Consequences

For drivers in the coming months, the practical risk is administrative: ignoring temporary signs in the works area results in a fine of EUR 30 to 90 under Article 417(1) of the Code of Administrative Offences, and a road sign that differs from road markings takes precedence. Passengers using routes 19, 20, 26, 28, 40 and 57 cannot claim compensation for being diverted via a detour: Article 18(4) of the Law on Roads excludes compensation for such losses. For the contractor, the two-year contractual term means that delay may give rise to the issue of contractual penalties. If any unsuccessful procurement participant suspected procedural infringements, its remedies would be a complaint and an action before the regional court under Article 101 of the Law on Public Procurement, while the limits of damages are determined by Article 107. Monitoring point: the completion date announced by the contractor is the end of 2027, while the maximum contractual term falls in 2028.

Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: confirmed 2
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos kelių įstatymas 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. Kelių finansavimas Kelių ir kelio statinių projektavimas, tiesimas, statyba, rekonstravimas, taisymas (remontas) ir priežiūra yra finansuojami Lietuvos…
16 straipsnis. Kelių finansavimas Kelių ir kelio statinių projektavimas, tiesimas, statyba, rekonstravimas, taisymas (remontas) ir priežiūra yra finansuojami Lietuvos Respublikos valstybinio kelių fondo įstatymo ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Kai dalis savivaldybei nuosavybės teise priklausančio kelio ir kelio statinio projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir (ar) taisymo (remonto) išlaidų yra padengiama privačiomis fizinių ir (ar) juridinių asmenų lėšomis, tokio kelio ir kelio statinio projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir (ar) taisymo (remonto) darbams gali būti teikiamas prioritetas kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių kelių ir kelio statinių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir (ar) taisymo (remonto) atžvilgiu tos savivaldybės, kuriai nuosavybės teise priklauso kelias ir kelio statiniai, institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. TREČIASIS SKIRSNIS NAUDOJIMASIS KELIAIS IR MOKESČIAI
• Lietuvos Respublikos kelių įstatymas 24 straipsnis (statute)
3. Didžiausioji leidžiama naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio masė pagal šį įstatymą arba didžiausioji leidžiama masė pagal Lietuvos Respublikos…
3. Didžiausioji leidžiama naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio masė pagal šį įstatymą arba didžiausioji leidžiama masė pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (taikoma ta, kuri yra mažesnė). ____________________ Papildyta priedu: Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 priedas MOKESČIO UŽ EISMO RIBOJIMĄ TARIFAI 1. Mokesčio už eismo ribojimą tarifai: Eil. Nr. Eismo ribojimo priežastys Tarifai, eurais Valstybinės reikšmės keliai magistraliniai krašto rajoniniai 1.1. Įvairūs darbai kelio juostoje su važiuojamosios dalies asfalto (cemento) danga iki 3 parų imtinai, kai nepažeidžiama kelio važiuojamoji dalis 80 58 37 1.2. Įvairūs darbai kelio juostoje su važiuojamosios dalies žvyro danga iki 3 parų imtinai, kai nepažeidžiama kelio važiuojamoji dalis – 5 2 1.3. Įvairūs darbai kelio važiuojamojoje dalyje iki 3 parų imtinai, kai pažeidžiama asfalto (cemento) danga ir kai kelias visai uždaromas, o transporto priemonių eismas nukreipiamas kitais keliais arba įrengiama uždarytos vietos apylanka 1 013 738 463 1.4. Įvairūs darbai kelio važiuojamojoje dalyje iki 3 parų imtinai, kai pažeidžiama žvyro danga ir kai kelias visai uždaromas, o transporto priemonių eismas nukreipiamas kitais keliais arba įrengiama uždarytos vietos apylanka – 75 75 1.5. Įvairūs darbai kelio važiuojamojoje dalyje iki 3 parų imtinai, kai pažeidžiama asfalto (cemento) danga ir kai kelias iš dalies uždaromas (ribojamas greitis) 253 184 115 1.6. Įvairūs darbai kelio važiuojamojoje dalyje iki 3 parų imtinai, kai pažeidžiama žvyro danga ir kai kelias iš dalies uždaromas (ribojamas greitis) – 23 23 1.7. Inžinerinių komunikacijų klojimas, medžiagų ar įrenginių sandėliavimas kelio juostoje, išskyrus kelio važiuojamąją dalį (1 parai 1 km kelio ar 1 parai 1 vieta) 28 14 7 1.8. Visiškas kelio uždarymas, eismo nukreipimas apylanka kitais keliais (1 parai 1 km apylankos) – 2 5 1.9.
• Lietuvos Respublikos kelių įstatymas 3 straipsnis (statute)
Tai keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių…
Tai keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas; 3) rajoninius kelius. Tai keliai, jungiantys miestų ir miestelių gyvenamąsias vietoves nuo jų teritorijų ribų su magistraliniais ir krašto keliais; Straipsnio punkto pakeitimai: 4 ) rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose. Papildyta straipsnio punktu: 3. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1 ) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskiriami valstybinės reikšmės keliams; 2 ) savivaldybėms perduotus rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose; 3 ) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai: miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams ar vietinės reikšmės savivaldybėms perduotiems rajoniniams keliams miestų ir miestelių teritorijose. 4 straipsnis. Kelių suskirstymas pagal nuosavybės formas 1.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →