Stambių nepavojingų atliekų laikinasis laikymas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisykles pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 eurų.
Triukšmas, trikdantis asmenų ramybę nuo 22 val. iki 7 val., pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį užtraukia baudą asmenims nuo 80 iki 200 eurų, pakartotinai — nuo 200 iki 300 eurų.
Putinų gatvės gyventojų konfliktas su E. Vervečka spręstinas ne kaip asmeninis ginčas, o per tris atskiras teisinės atsakomybės linijas: žemės naudojimo paskirties, atliekų tvarkymo ir viešosios rimties. Alytaus miesto bendrasis planas Putinų gatvės zoną priskiria gyvenamojo mažo užstatymo intensyvumo teritorijai, kurioje dominuoja vienbučio ir dvibučio gyvenamasis užstatymas, o komercinė veikla numatoma tik atskirose komercinės paskirties (K) zonose. Tikslius teisinius klausimus — ar malkų gamyba ir sunkiasvorių transporto priemonių laikymas gyvenamojoje zonoje sudaro pažeidimą, ir kokios institucijos tai gali patikrinti — sprendžia Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020-08-27 sprendimas Nr. T-262 (bendrojo plano koregavimas), Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 247 straipsnis (atliekų laikymo pažeidimai) ir ANK 488 straipsnis (viešosios rimties trikdymas).
Bendrojo plano sprendinių konkretizavimo priedas (2020-05-28, Nr. T-169-1 priedas) nustato, kad esamuose žemės sklypuose veikla vykdoma pagal tų sklypų nustatytą paskirtį, o numatoma veikla neturi daryti neigiamo poveikio gretimosioms gyvenamosioms teritorijoms ir žmonių sveikatai. Iš to seka:
Praktiškai gyventojams svarbiausia yra tai, kad kiekviena pažeidimų linija turi skirtingą adresatą: žemės naudojimo paskirties klausimus tirtų savivaldybės žemės kontrolė, atliekų laikymą — aplinkos apsaugos institucijos pagal ANK 247 straipsnį, triukšmą — policija pagal ANK 488 straipsnį, o priešgaisrinį saugumą — priešgaisrinė tarnyba. Verslininkui reali rizika yra ne vienkartinė bauda, o pakartotinis administracinis nusižengimas, kuris pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį jau užtraukia didesnes baudas, ir sklypo įtraukimas į nenaudojamų sklypų sąrašą su mokesčio pasekmėmis. Savivaldybei ši istorija svarbi dėl valstybinės žemės sklypo tvarkymo ir dėl to, kad administracijos direktoriaus atsisakymas komentuoti gali būti vertinamas viešojoje erdvėje, tačiau teisinės pasekmės jam iš pateiktų šaltinių tiesiogiai neseka. Tolesnis žingsnis bus pakartotinis gyventojų kreipimasis į savivaldybę ir priešgaisrinę tarnybą bei galimi administracinio nusižengimo protokolai, jei patikrinimai patvirtins pažeidimus.
Deputatės Lucia Plavakovos situacijoje nėra jokių teisinių pasekmių Slovakijoje — jos santuoka sudaryta Austrijoje pagal tos valstybės teisę, o premiero R. Fico teiginys apie „konstitucijai prieštaraujantį veiksmą“ turi tik politinį, ne teisinį turinį. Tikslesnis klausimas, kurį ši istorija iškelia, yra kitoks: kaip tokia užsienio valstybėje sudaryta tos pačios lyties asmenų santuoka būtų vertinama kaimyninėje Lietuvoje, kur santuoka taip pat apibrėžiama tik kaip vyro ir moters sąjunga. Šį klausimą sprendžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.25 straipsnis ir CK 3.12 straipsnis, taip pat CK 2.12 straipsnis, kuriuo nustatoma nuolatinė gyvenamoji vieta kaip jungiantis faktorius.
Pagal CK 1.25 straipsnio 1 dalį santuokinį veiksnumą ir kitas santuokos sudarymo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos teisė, o 3 dalis leidžia taikyti užsienio valstybės teisę tik tada, kai sudaryta santuoka bus pripažįstama bent vieno iš tuokiančiųjų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje. Lietuvos pozicija būtų aktuali, jei tokia pora atvyktų čia gyventi — tada pagal CK 1.25 straipsnio 4 dalį užsienio valstybėje teisėtai sudaryta santuoka Lietuvoje pripažįstama, išskyrus atvejį, kai abu sutuoktiniai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, santuoką sudarė užsienio valstybėje turėdami tikslą išvengti santuokos pripažinimo negaliojančia pagal Lietuvos įstatymus. CK 3.12 straipsnis tos pačios lyties santuokos Lietuvoje draudžia, todėl naujai susituokusi pora čia negalėtų būti įregistruota. Prie to prisijungia ir 2014 m. konstitucinis pakeitimas Slovakijoje, kurį žinia nurodo kaip priežastį, kodėl santuoka buvo sudaryta būtent kaimyninėje valstybėje. Jeigu santuoka būtų sudaryta pagal kurią nors Lietuvoje įregistruotų religinių organizacijų kanonų procedūrą, ją pripažinti galėtų tik visų sąlygų — įskaitant sąlygą dėl lyties — tenkinimo atveju, kitaip ji nesukeltų CK numatytų pasekmių (taip pat žr. Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo įgyvendinimo pranešimo 373 punktą).
Praktiškai deputatei ir jos partnerei Austrijoje sudaryta santuoka sukuria visas sutuoktinių teises Austrijos teisės sistemoje, tačiau Slovakijoje jos nepripažįstamos, nes šalies konstitucija po 2014 m. pakeitimo santuoką apibrėžia kaip vyro ir moters sąjungą. Slovakijos premiero viešas vertinimas nėra teisinis aktas, o partijos „Progresyv Slovakija“ teiginys, kad deputatė „nepažeidė nei įstatymų, nei konstitucijos“, teisiškai atitinka tai, kad santuokos sudarymo sąlygas lemia Austrijos, ne Slovakijos teisė. Jei susituokusios pora ateityje persikeltų gyventi į Lietuvą, jos statusas būtų vertinamas pagal CK 1.25 straipsnio 4 dalį — Lietuva užsienio santuoką pripažintų tik tuo atveju, jei nebūtų nustatytas tikslas išvengti Lietuvos įstatymų reikalavimų. Lietuvos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, analogiška procedūra numatyta Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, kur leidžiama santuokas registruoti konsulinėse įstaigose, bet tik pagal Lietuvos teisės nustatytas sąlygas. Sekimo taškas: Briuselis jau pradėjo teisinį procesą prieš Slovakiją dėl konstitucinės nuostatos, kad šalies suverenitetas kultūriniais ir etiniais klausimais viršesnis už ES teisę — Šlovės teismo sprendimas ar kitas šio proceso dokumentas gali pakeisti tai, kokias teises ES valstybėse sudarytas santuokas Slovakija turės pripažinti.
BK 152 str. 2 d. nustato privataus kaltinimo sąlygą — asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas, jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas.
BK 95 str. 1 d. 1 p. a) taškas — apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už baudžiamąjį nusižengimą yra treji metai nuo veikos padarymo.
Šioje istorijoje mokslų daktarui gresia baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnį (seksualinis priekabiavimas prie pagal tarnybą priklausomo asmens) — tai baudžiamasis nusižengimas, už kurį skiriamos tik viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ar areštas, tačiau atsakomybė galima tik turint nukentėjusiojo skundą, kuris čia pateiktas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas ne prokuroro savo iniciatyva, o po teismų grandinės: Vilniaus apylinkės teismas įpareigojo prokuratūrą priimti sprendimą dėl tyrimo pradžios iš naujo, ir šis įpareigojimas paliktas galioti Vilniaus apygardos teisme. Tikslus teisinis klausimas — ar skunde aprašyti veiksmai (lytinių organų lietimas miegančio pavaldinio, verčiamas nuogumas kubile, nepadorūs pokalbiai) atitinka BK 152 str. 1 d. sudėtį: priekabiavimą „vulgariais ar panašiais veiksmais“ siekiant seksualinio pasitenkinimo prie „pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens“.
BK 152 str. 2 d. nustato privataus kaltinimo sąlygą — asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas, jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas; čia skundas pateiktas, o prokuratūra pranešėjui suteikė atitinkamą statusą. Procedūra atitinka BPK 166 straipsnį: ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, o apie pradėtą tyrimą pranešama skundą padavusiam asmeniui — tai ir įvyko. Kadangi veika kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, taikytinos šios normos:
Realistiniai scenarijai:
Kadangi padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos, galutinė bausmė bus skiriama pagal BK 63 straipsnį, o jos lubas nustato BK 50 str. 2 d. ir 64 str. 4 d. — subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, nebent skiriama laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Nusikalstama veika padarytas peilis kaip BK 72 str. 2 d. veikos įrankis kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas (72 str. 3 d.).
B. Mikutavičiui, kaltinamam dėl dviejų merginų nužudymo, teisme gresia bausmė pagal BK 129 straipsnį, o dėl dviejų aukų ir itin žiauraus antrojo epizodo — kvalifikacija pagal 129 straipsnio 2 dalį, kurios sankcija yra laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kad nukentėjusioji buvo jo artimasis giminaitis (pusseserė), papildomai patenka į 129 str. 2 d. 3 punkto kvalifikavimo požymius. 2 d. ir 64 str. 4 d. Prokuroras jau iš anksto įspėjo, kad įstatymas leidžia siūlyti bausmę „netgi iki gyvos galvos“. Tikslesnis teisinis klausimas, kurį spręs Kauno apygardos teismas, dvigubas: pirma, ar abu epizodai tenkina 129 str. 2 d. kvalifikuojamuosius požymius (5 p. — du ar daugiau žmonių; 6 p. — kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 3 p. — artimas giminaitis), ir antra, kokia galutinė subendrinta bausmė bus motyvuota pagal BK 61 straipsnį. Psichiatrijos ekspertizės išvada, kad pagrindo taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra, reiškia, kad kaltinamasis bus atsakingas bendra tvarka.
Procesinė padėtis šiuo metu tokia: ikiteisminis tyrimas užbaigtas, surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota Kauno apygardos teismui, tad pradedamas teisminis nagrinėjimas, kuriame kaltinamasis pirmą kartą išsamiai dės savo poziciją — iki šiol jis kaltę prisipažino tik iš dalies, o motyvai prokuratūros vertinami kaip neišsamūs. Bausmės skyrimo mechanizmas pagal pateiktas normas:
Praktinės pasekmės kaltinamajam: nuosprendžiu gali būti paskirta nuo 8 metų iki 20 metų laisvės atėmimo už kiekvieną epizodą, galutinė subendrinta bausmė — iki 25 metų arba iki gyvos galvos; privalomai konfiskuojamas nusikaltimo įrankis — peilis. Nukentėjusiųjų artimieji teisme veiks kaip nukentėję asmenys ir galės reikšti civilinius reikalavimus. Policijos pareigūnui skirta tarnybinė nuobauda baigia tarnybinio patikrinimo eigą, nebent pats pareigūnas ją skundžia.
ESTT nustatė, kad kontrolės konstatavimas be nuosavybės kriterijaus turi būti pagrįstas objektyviais ir pakankamai tvirtais įrodymais, o Rusijos režimo autokratiškumas savaime tokiu įrodymu nėra.
Pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 13-1 straipsnį sankcijų pažeidimu pripažįstamas ir subjektui, kuriam taikomos sankcijos, priklausančių lėšų neįšaldymas, o ANK 29 straipsnis leidžia konfiskuoti turtą, buvusį nusižengimo dalyku ar uždraustos veikos rezultatu.
AB „Inter RAO Lietuvos“ akcijų ir turto įšaldymo ginčas dabar grįžta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kurio sprendimas dėl faktinės I. Sečino ar V. Putino kontrolės bendrovei nulems, ar įšaldymas išliks teisėtas. 2026 m. rugsėjį ESTT nustatė įrodinėjimo standartą: kontrolės konstatavimas be nuosavybės kriterijaus reikalauja objektyvių ir pakankamai tvirtų įrodymų, o Rusijos režimo autokratiškumas savaime tokiu įrodymu nėra. Tiksli teisinė problema — ar sankcionuotas asmuo, neturintis tiesioginės nuosavybės, per valdymo kontrolę gali „perduoti“ sankcijas dukterinei bendrovei, ir tai bus sprendžiama pagal Reglamento (ES) Nr. 269/2014 nuostatas dėl valdomų ar kontroliuojamų bendrovių bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnį, kuris sankcijų laikymąsi privalo užtikrinti visiems juridiniams asmenims. Antrinis klausimas — atsakomybė: jei bendrovė ar jos kontrahentai pažeis įšaldymo režimą, taikomas Tarptautinių sankcijų įstatymo 13-1 straipsnis, kuriame tarptautinių sankcijų pažeidimu pripažįstamas ir lėšų, priklausančių subjektui, kuriam taikomos sankcijos, neįšaldymas.
Pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 2 straipsnio 4 punktą subjektu, kuriam taikomos sankcijos, gali būti ir juridinis asmuo, kuriam sankcijos taikomos dėl sąsajų su sąrašuose esančiais asmenimis — būtent tokiu pagrindu FNTT įšaldė AB „Inter RAO Lietuvos“ turtą. Nuosavybės kriterijus aiškus: 50 proc. ar daugiau tiesioginės ar netiesioginės nuosavybės, įskaitant kelių sankcionuotų asmenų bendrą paketą (pvz., 30 proc. + 25 proc.), preziumuoja kontrolę. Kontrolės kriterijus platesnis — teisė skirti daugumą valdymo organų narių, balsų dauguma, dominuojanti įtaka; panašios lemiamos įtakos preziumavimo taisyklės (dauguma kapitalo, balsų, teisė skirti daugiau kaip pusę organo narių) kodifikuotos ir Europos darbo tarybų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. ESTT byloje AB „Inter RAO Lietuva“ prieš FNTT nustatė, kad kiekviena kontrolės grandinės jungtis turi būti atskirai pagrįsta objektyviais duomenimis apie kontrolės, net ir neformalios, realumą ir veiksmingumą, įvertinus visą turimą ir galimą gauti informaciją. Procesiškai ginčą nagrinėjanti institucija privalo laikytis Tarptautinių sankcijų įstatymo 16 straipsnio: asmeniui suteikiama teisė susipažinti su medžiaga, pateikti įrodymus ir naudotis atstovo paslaugomis, o sprendimas turi būti motyvuotas ir grindžiamas tik tais įrodymais, su kuriais asmuo turėjo galimybę susipažinti. LVAT, atnaujinęs bylą po ESTT prejudicinio sprendimo, turės patikrinti, ar FNTT turėjo tokius objektyvius duomenis, o ne vien bendro pobūdžio prielaidas apie Rusijos režimo pobūdį.
Jei LVAT konstatuos, kad objektyvių kontrolės įrodymų pakanka, AB „Inter RAO Lietuvos“ akcijos ir turtas liks įšaldyti pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 punktus apibrėžtą lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo režimą; jei nepakanka — įšaldymas gali būti panaikintas.
Šis reguliavimas kuriamas vykdant tarptautinių sankcijų teisinio reguliavimo tobulinimo iniciatyvą: siūloma keisti įstatymo 13 straipsnį, aiškiai įtvirtinant, kad tarptautinių sankcijų pažeidimu laikomas tyčia arba dėl neatsargumo padarytas neteisėtas elgesys, ir nustatant fizinio bei juridinio asmens atsakomybę. Tikslas – užpildyti spragą, kai juridinių asmenų padaryti pažeidimai, nepatenkinti į baudžiamąją atsakomybę pagal kitus įstatymus, liktų be teisinio vertinimo, taip stiprinti sankcijų taikymo efektyvumą. Komitetas projektą pritarė, pabrėždamas, kad atsakomybė pagal šį įstatymą taikoma tik tada, kai pagal galiojančius įstatymus baudžiamoji atsakomybė netaikytina, taip išvengiant atsakomybės rūšių dubliavimo.