1952 Įstatymo projektas Švietimo įstatymo Nr. I-1489 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narė Ligita Girskienė XVP-1216 2026-02-17 Atmestas

Svarstytas įstatymo projektas Nr. XVP-1216 dėl gestų kalbos kaip pasirenkamojo dalyko bendrajame ugdyme. Išvadų rengėjos pasiūlė projektą atmesti, kadangi gestų kalbos mokymo galimybės gali būti ir yra plėtojamos ne keičiant įstatymą, o poįstatyminiais aktais bei atnaujinant ugdymo programas. Komitetas bendru sutarimu pritarė išvadai projektą atmesti.

Argumentai posėdyje

• Gestų kalbos mokymo plėtra yra palaikytina, tačiau konkretaus pasirenkamojo dalyko įrašymas į įstatymą neatitinka teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principų.
• Ministras turi įgaliojimus nustatyti ugdymo turinį, o ŠMSM jau numato atnaujinti programas bei ugdymo planus nuo 2027 metų.
• Lietuvoje labai trūksta gestų kalbos specialistų, todėl pasirenkamojo dalyko įteisinimas įstatymu sukeltų įgyvendinimo problemų.

Pozicijos

• Ingrida Brazulienė — prieš: „Mudvi siūlome šitą projektą įstatymu atmesti“
• Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė — prieš: „Mes sutarėm taikiai, ginčų nebuvo. Tai mūsų vieninga nuomonė.“
• Vilija Targamadzė — abejoja: „jūs svarstėt klausimą, kad per neformalų švietimą, nes vis dėlto yra labai daug dalykų plane“
• Jonas Petkevičius — informuoja: „programa aprašai, bendra programai, ugdymo planus pakeisti 27 metais viską pakeisti“

Sprendimas: Bendru sutarimu pritarta komiteto išvadai atmesti įstatymo projektą XVP-1216. Pranešėja paskirta Ingrida Brazulienė.

Nuotaika: pritariantis — Mes sutarėm taikiai, ginčų nebuvo. Tai mūsų vieninga nuomonė.

#gestų kalba #švietimo įstatymas #bendrasis ugdymas #įstatymo projektas #išvada

Svarstytas Seimo narės Ligitos Girskienės teikiamas Švietimo įstatymo Nr. I-1489 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas [Nr. XVP-1216], kuriuo siūloma įtraukti gestų kalbą tarp pasirenkamųjų dalykų bendrojo ugdymo mokyklose. Lietuvos kurčiųjų draugija projektą palaikė, o ŠMSM ir Vyriausybė siūlė pokyčius įgyvendinti per ugdymo programas bei planus, ne keičiant įstatymą. Komisija nusprendė nepritarti Vyriausybės išvadai ir bendru sutarimu iš esmės pritarti įstatymo projektui su Teisės departamento pastabomis.

Argumentai posėdyje

• Lietuvos kurčiųjų draugija teigia, kad gestų kalbos galimybė mokyklose skatina girdinčiųjų ir kurčiųjų integraciją, leidžia artimiesiems bendrauti ir populiarina vertėjo profesiją.
• ŠMSM ir Vyriausybės atstovai laikosi pozicijos, kad reguliavimas įstatymo lygiu yra perteklinis, nes tai galima sureguliuoti poįstatyminiais aktais (ugdymo planais bei bendrosiomis programomis) iki 2027–2028 m.
• Komisija laikosi nuomonės, kad įstatymo nuostata nėra perteklinė, nes poįstatyminiai aktai ir aprašai gali greitai keistis keičiantis valdžioms.

Pozicijos

• Indrė Kižienė — už: „Tai nėra perteklinė a nuostata įstatyme, juolab, kad prezidentūra ruošia apskritai tokį a lietuvių gestų kalbos įstatymą kaip atskirą.“
• Vaida Lukošiūtė — už: „Lietuvos kurčiųjų draugija labai palaiko šitą įstatymo projektą.“
• Kristina Valantinienė — abejoja: „pritariam tokiam siekiui, tik e tiktai nemanome, kad šitas turėtų būti įteisinama įstatymo lygiu.“
• Tomas Bičiūnas — abejoja: „įstatymui tas reguliavimas būtų perteklinis.“
• Linas Urmonavičius — už: „išvadai yra analogiška, tai turbūt ir skaitysiu dar kartą ir tikrai pritariam.“

Sprendimas: Komisija bendru sutarimu nepritarė Vyriausybės išvadai ir iš esmės pritarė įstatymo projektui bei komisijos parengtai išvadai.

Nuotaika: pritariantis — Komisijos nariai vieningai parėmė Kurčiųjų draugijos poziciją ir projekto tikslą.

#švietimo įstatymas #gestų kalba #Lietuvos kurčiųjų draugija #ŠMSM #Vyriausybės išvada #integraja

Svarstytas Švietimo įstatymo pakeitimo projektas dėl gestų kalbos mokymosi galimybių plėtojimo mokyklose. ŠMSM atstovė siūlė projektui nepritarti, nes galiojantis teisių reguliavimas jau leidžia rinktis pasirenkamuosius dalykus. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos atstovė projektą palaikė. Komitetas vienbalsiai (6 balsai „už“) pritarė projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti.

Argumentai posėdyje

• ŠMSM nuomone, galiojantis reglamentavimas jau sudaro prielaidas mokiniams rinktis gestų kalbą kaip pasirenkamąjį dalyką.
• Komiteto ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos vertinimu, gestų kalbos pripažinimas prisideda prie neįgaliųjų lygiavertiškumo bei tapatybės užtikrinimo pagal JTO konvenciją.

Pozicijos

• ministerijos atstovas — prieš: „nepritarti įstatymo projektui, nes keliamų tikslų galima pasiekti taikant jau galiojantį reglamentavimo modelį.“
• Klementina Gruzdienė — už: „žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija iš esmės a pritaria a šiam įstatymo projektui“
• Laurynas Šedvydis — už: „Šeši balsai už. Niekas nebalsavo prieš. Niekas nesusilaikė. Sprendimas priimtas.“

Sprendimas: Iš esmės pritarta įstatymo projektui ir komiteto išvadoms (6 balsai už). Siūloma pagrindiniam komitetui projektą tobulinti.

Nuotaika: pritariantis — Šeši balsai už. Niekas nebalsavo prieš. Niekas nesusilaikė. Sprendimas priimtas.

#Švietimo įstatymas #gestų kalba #neįgaliųjų teisės #svarstymas

Komisija pasiruošė Švietimo įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-1216, susijusio su lietuvių gestų kalbos mokymu mokyklose, svarstymui. Išvadų rengėjais paskirti Indrė Kižienė ir Linas Urmanavičius.

Argumentai posėdyje

• Pasiruošimui svarstymui Seime reikalinga paskirti komisijos išvadų rengėjus.

Pozicijos

• Indrė Kižienė — siūlo pataisą: „aš siūlau išvadų rengėjus save ir galbūt pavaduotoją e Liną Urmanavičią.“

Sprendimas: Išvadų rengėjais paskirti Indrė Kižienė ir Linas Urmanavičius bendru sutarimu.

Nuotaika: pritariantis — Išvadų rengėjai paskirti sklandžiai ir greitai.

#Švietimo įstatymas #gestų kalba #mokyklos #išvadų rengėjai