Legal prism · 2026-10-08
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-10-08

Updated: 2026-10-08 16:08
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (5)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Cloud of Unjustified Enrichment Hangs Over Vice Minister Spūdys · Delfi
Original — Delfi
Cloud of Unjustified Enrichment Hangs Over Vice Minister Spūdys Copy link
Agriculture Minister Kęstutis Mažeika, who took office this summer, brought fellow Democratic party member Kęstas Spūdys onto his team. When Spūdys was being appointed vice minister of agriculture, a prosecutor’s lawsuit over alleged…
Analysis
Under Article 6.242(1) of the Civil Code, a person who has dishonestly enriched himself without legal basis must compensate another person for losses in the amount of the unjust enrichment.
Under Article 26 of the Code of Civil Procedure, the case is heard at first instance by a district court, because the amount of the claim (EUR 15,400) does not exceed the EUR 100,000 threshold established in Article 27(1) of the Code of Civil Procedure.

Core issue

Deputy Minister K. Spūdys’s Unjust Enrichment: Civil Claim and Pre-Trial Investigation K. Spūdys’s legal position is determined by two parallel proceedings: a civil claim for unjust enrichment, by which the prosecutor’s office seeks the return of more than EUR 15,400 to Marijampolė Municipality, and an STT pre-trial investigation supervised by the prosecutor’s office concerning possible abuse of office for material gain. Until the pre-trial investigation is severed and a notice of suspicion is served, the issue of criminal liability has not yet been determined; at present, only the proprietary claim is in dispute. The precise legal issue is whether the reimbursements received from the municipal budget (EUR 16,000 during the term of office, including EUR 11,200 for fuel, almost EUR 3,400 for vehicle repairs and maintenance, and EUR 585 for mobile communications) were paid without legal basis, i.e. whether they constitute unjust enrichment under Article 6.242(1) of the Civil Code of the Republic of Lithuania, pursuant to which a person who has dishonestly enriched himself without legal basis must compensate another person for losses in the amount of the unjust enrichment. Article 6.237 of the Civil Code, which establishes the obligation to return property acquired without basis, and Article 6.241 of the Civil Code, whose exceptions (for example, amounts of wages and equivalent payments received in good faith) may form a line of defence, are also relevant.

Legal assessment

In this case, the prosecutor acts on the basis of Article 49(1) of the Code of Civil Procedure, which grants the right to bring an action in defence of the public interest. This explains why the claimant is not the municipality, but the Kaunas Regional Prosecutor’s Office, although the funds are to be awarded for the benefit of the municipality. The procedural framework is as follows:

  • under Article 26 of the Code of Civil Procedure, the case is heard at first instance by a district court (Marijampolė District Court), because the amount of the claim (EUR 15,400) does not exceed the EUR 100,000 threshold established in Article 27(1) of the Code of Civil Procedure for the jurisdiction of regional courts;
  • the claimant pays stamp duty under Article 80(1)(1) of the Code of Civil Procedure: for claims up to EUR 30,000, 3 per cent of the claim amount, but not less than EUR 20;
  • under Article 135 of the Code of Civil Procedure, the statement of claim must indicate the amount of the claim, the factual basis, the evidence, and the subject matter of the claim;
  • during the preparatory hearing, the court, pursuant to Article 231 of the Code of Civil Procedure, will propose that the parties conclude a settlement agreement or use court mediation; mandatory mediation under Article 20 of the Law on Mediation does not apply to this dispute, as it is not a family dispute. As regards limitation periods: Article 1.125(1) of the Civil Code establishes a general ten-year limitation period, and therefore claims concerning payments made during the 2019-2023 term of office are not yet time-barred. The essence of the dispute is whether the expenses were related to the activities of a council member: the prosecutor’s office considers that expenses of such nature and amount (vehicle repairs in every month of 2019, reimbursement for five mobile subscription plans, and for the purchase of two telephones) “manifestly cannot be linked to the activities of a council member.” K. Spūdys’s defence position is that the expenses were declared in accordance with the municipal council activity regulations then in force and were paid from personal funds, while the municipal administration, in its response to the court, does not seek their return. The latter circumstance may be relevant in assessing Article 6.242(3) of the Civil Code, under which enrichment is not deemed unjust where the party that suffered losses, through its own fault, failed to exercise its rights, and another person became enriched as a result of that party’s actions carried out exclusively in its own interest and at its own risk. If the court awards the amount claimed, Article 6.37(2) of the Civil Code will require payment of statutory interest on the awarded amount from the institution of proceedings until full enforcement of the judgment, while Article 6.210(1) of the Civil Code provides for annual interest of five per cent for delay in fulfilling a monetary obligation. The sources provided contain no case law in this case or in similar cases, and therefore no precedent can be relied upon.

Consequences

The most realistic scenarios are:

  • the court upholds the claim in whole or in part: K. Spūdys would repay the awarded amount to the municipality with interest under Article 6.37 of the Civil Code; partial satisfaction is likely if part of the expenses is recognised as related to the activities of a council member;
  • the court dismisses the claim if it finds that the payments had a legal basis (the council regulations, actual activities) or that the exception under Article 6.242(3) of the Civil Code applies;
  • the parties conclude a settlement agreement during the preparatory hearing under Article 231 of the Code of Civil Procedure. Nothing has yet been established as regards criminal liability: the pre-trial investigation concerning council members of the 2019-2023 term is being conducted comprehensively, the material concerning K. Spūdys has not been severed, and no notice of suspicion has been served. If the STT gathers sufficient evidence, the material will be separated into a distinct pre-trial investigation, and only then will the issue of bringing suspicions be decided. The minister’s position that, in the absence of a final court judgment, the presumption of innocence applies means that the deputy minister’s status is not yet affected by this case. However, if a conviction were reached in the future, the assessment of reputation under Article 16 of the Law on the Audit of Financial Statements and Other Assurance Services (minor offences against public interests: a five-year period after the expiry of conviction) shows how such a matter could have future consequences where impeccable reputation is required. Monitoring point: the Marijampolė District Court’s judgment on the civil claim and the course of the STT pre-trial investigation, namely whether the material concerning K. Spūdys will be separated into a distinct investigation and whether a notice of suspicion will be served. The specific dates of the decision are not known from the sources provided.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.242 straipsnis (statute)
6.242 straipsnis. Nepagrįstas praturtėjimas 1. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio…
6.242 straipsnis. Nepagrįstas praturtėjimas 1. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. 2. Į praturtėjimo sumažėjimą, jeigu tai įvyko dėl priežasčių, už kurias nepagrįstai praturtėjęs asmuo neatsako, gali būti atsižvelgta ir atitinkamai sumažinta grąžintina suma. 3. Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. XXI skyrius LOŠIMAS IR LAŽYBOS
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.241 straipsnis (statute)
Turtas, kurio negalima išreikalauti 1. Negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta: 1 ) turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu…
Turtas, kurio negalima išreikalauti 1. Negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta: 1 ) turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu šios prievolės pagrindas nenumato ko kita; 2 ) turtas, perduotas prievolei įvykdyti pasibaigus ieškinio senaties terminui; 3 ) turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas; 4 ) sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. 2. Kai asmuo be teisinio pagrindo priima pinigus, skirtus trečiajam asmeniui, neturinčiam teisės jų gauti, ir tuos pinigus jam perduoda, tai toks asmuo atleidžiamas nuo pareigos grąžinti pinigus, jeigu įrodo, kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog privalėjo pinigus grąžinti, ir kad negalėjo jų perduoti turinčiam teisę trečiajam asmeniui. 6.242 straipsnis. Nepagrįstas praturtėjimas 1. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. 2. Į praturtėjimo sumažėjimą, jeigu tai įvyko dėl priežasčių, už kurias nepagrįstai praturtėjęs asmuo neatsako, gali būti atsižvelgta ir atitinkamai sumažinta grąžintina suma. 3. Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. XXI skyrius LOŠIMAS IR LAŽYBOS 6.243 straipsnis. Lošimo ir lažybų pasekmės 1.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 1.125 straipsnis (statute)
1.125 straipsnis. Ieškinio senaties terminai 1. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. 2. Atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos…
1.125 straipsnis. Ieškinio senaties terminai 1. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. 2. Atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. 3. Sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. 4. Sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. 5. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. 6. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas iš ryšių įmonių santykių su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje, arba vienerių metų ieškinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siunčiamos į užsienį. 7. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. 8. Sutrumpintas dvejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl prekių, paslaugų ar skaitmeninio turinio trūkumų (netinkamos kokybės). 9. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. 10. Sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. 11. Reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. 12. Iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. 13. Šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama.
Original article → Prosecutors: Revolver That Injured Woman in Kaišiadorys Store May Have Fired Due to Carelessness · JP.lt
Original — JP.lt
Prosecutors: Revolver That Injured Woman in Kaišiadorys Store May Have Fired Due to Carelessness Copy link
Prosecutors have reclassified the pre-trial investigation as minor bodily harm caused by negligence after a man's revolver accidentally discharged in a store in Kaišiadorys, injuring a woman.
Analysis
Under Article 139(1) of the Criminal Code, negligent injury may be punishable by community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to one year; all penalties are alternative, and none is mandatory.
Under Article 139(3) of the Criminal Code and Article 167(1) of the Code of Criminal Procedure, a pre-trial investigation into this act may be commenced only upon the victim’s complaint or a statement by her legal representative, and, under Article 167(2) of the Code of Criminal Procedure, upon a prosecutor’s request where the act is of public significance.

Core issue

In the case of the accidental discharge of a lawfully held Nagant revolver in a Kaišiadorys store, the pre-trial investigation has been reclassified under a less frequently applied offence: negligent minor impairment of health. On that basis, the firearm owner faces only alternative penalties, rather than mandatory imprisonment. This turns on the assessment of the form of guilt: the prosecution considers that the injury was caused negligently, not intentionally. The court deciding the specific issues will have to determine whether the elements of the offence under Article 139(1) of the Criminal Code are made out, whether negligence is established at all, and whether liability may proceed, since this offence is exclusively within the “private prosecution” framework; see Article 139(3) of the Criminal Code and Article 167 of the Code of Criminal Procedure.

Legal assessment

This offence is a negligent crime within the meaning of Article 16 of the Criminal Code: guilt may take the form of criminal recklessness or criminal negligence. On the facts presented, a man born in 1961, while standing at the checkout, dropped from his hands a handbag containing a loaded, lawfully held revolver. The essence of the classification will lie in the contested issue of whether such conduct amounts to criminal negligence or was an accident. In this case, the prosecutor’s request justifies the continuation of the investigation; this is why the Prosecutor General’s Office stated that the investigation is continuing on the basis of a prosecutor’s request. Without a complaint or a prosecutor’s request, the proceedings cannot proceed. The previous classification, most likely under Article 138(2)(3) of the Criminal Code, carries imprisonment for up to five years, whereas the current classification under Article 139(1) limits the maximum term of imprisonment to one year. If the medical assessment under the Government-approved rules for determining the extent of health impairment (Article 141(1) of the Criminal Code) were to find that the woman suffered the consequences listed in Article 135(1) of the Criminal Code, the classification would revert to Article 137(1): negligent serious impairment of health, punishable by imprisonment for up to three years. If special statutory safety rules for conduct involving a firearm were breached, Article 137(3) would apply, carrying up to five years’ imprisonment, and under Article 137(4) a legal person would also be liable where it is a participant. In such a case, the aggravating circumstance under Article 60(1)(10) of the Criminal Code would also have to be assessed: the act was committed using a firearm. The sources provided do not contain specific case law concerning similar situations, so reliance on precedent is not possible.

Consequences

In practical terms, several scenarios are possible:

  • If the elements of Article 139(1) of the Criminal Code are established and there is a prosecutor’s request or the victim’s complaint, the possible penalty may be a fine or community service without imprisonment; imprisonment for up to one year would remain the maximum, but not mandatory, sanction.
  • Since negligent minor injury is a criminal offence, the offender and the victim may reconcile; under Article 38(1) of the Criminal Code, a person may be released from criminal liability if he has confessed, compensated the damage or agreed on compensation, and reconciled with the victim.
  • If the medical assessment shows a greater than minor loss of working capacity or the consequences set out in Article 135(1) of the Criminal Code, the classification will rise to Article 137 of the Criminal Code, and the penalty range will increase to up to three years’ imprisonment or, with aggravating circumstances, up to five years’ imprisonment.
  • Irrespective of the course of the criminal proceedings, the victim has the right to claim compensation for pecuniary and non-pecuniary damage in civil proceedings; under Article 67(2) of the Criminal Code, compensation for pecuniary damage may also be imposed as a penal measure.
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 139 straipsnis (statute)
3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro…
3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. , atitaisymas: Žin., 2003, Nr. 76 141 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. 2.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 138 straipsnis (statute)
Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1 ) mažametį; 2 ) bejėgiškos būklės žmogų; 3 ) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4 ) nėščią moterį; 5 ) du ar daugiau…
Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1 ) mažametį; 2 ) bejėgiškos būklės žmogų; 3 ) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4 ) nėščią moterį; 5 ) du ar daugiau žmonių; 6 ) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7 ) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8 ) dėl chuliganiškų paskatų; 9 ) dėl savanaudiškų paskatų; 10 ) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11 ) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12 ) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13 ) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, Straipsnio punkto pakeitimai: baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 3.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 136 straipsnis (statute)
137 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu…
137 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. 138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1 ) mažametį; 2 ) bejėgiškos būklės žmogų; 3 ) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4 ) nėščią moterį; 5 ) du ar daugiau žmonių; 6 ) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7 ) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8 ) dėl chuliganiškų paskatų; 9 ) dėl savanaudiškų paskatų; 10 ) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11 ) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12 ) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13 ) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, Straipsnio punkto pakeitimai: Nr.
Original article → Agnia Grigas: How NATO Can Protect the Front Line from Russia · 15min
Original — 15min
Agnia Grigas: How NATO Can Protect the Front Line from Russia Copy link
On October 7 at the Atlantic Council in Washington, I presented a new Atlantic Council study, “The Deterrence Gap: How Can NATO Protect Its Frontline from Russia?” It examines Russia’s military, cyber, economic, infrastructure…
Analysis
Article 3 of the Law on Crisis Management and Civil Protection assigns to the system the duty to monitor, assess and reduce the risk factors established in the National Security Strategy. This constitutes the legal basis for managing a “permanent crisis” without resorting to a state-of-emergency regime.
Article 6 of the Law on the Basics of National Security provides that Lithuania shall immediately request NATO consultations when it perceives a direct threat to its territorial integrity or security. This is a legal mechanism for responding to provocations that do not reach the threshold of Article 5 of the North Atlantic Treaty.

Core issue

The Atlantic Council study’s thesis concerning a “deterrence gap” is reflected in Lithuania’s legal system as a structural choice: routine hybrid provocations, such as drone incursions, sabotage, and cyberattacks, generally do not meet the threshold for declaring a state of emergency under Article 144 of the Constitution. Accordingly, the State must act under the ordinary legal regime for security. This gives rise to a precise legal question: whether Lithuania’s crisis management and cybersecurity systems have standing, non-ad hoc powers to manage “grey zone” threats that are legally classified neither as armed attack nor as a state of emergency. The issue is assessed under Article 3 of the Law of the Republic of Lithuania on Crisis Management and Civil Protection, Articles 5 and 19 of the Law of the Republic of Lithuania on Cybersecurity, and Articles 2, 3 and 6 of the Law of the Republic of Lithuania on the Basics of National Security.

Legal assessment

Article 3 of the Law on Crisis Management and Civil Protection assigns to the system not only the elimination of emergencies, but also the duty to monitor, assess and reduce the risk factors established in the National Security Strategy and to issue warnings about them. Article 3 of the Law on the Basics of National Security provides that the Government, with the approval of the State Defence Council, submits the National Security Strategy to the Seimas for approval, setting out threats and priorities. The study’s call to establish deterrence of hybrid threats as a priority therefore, in practical terms, means updating that Strategy. Article 6 of the Law on the Basics of National Security enshrines the principle of universal and unconditional defence, aligned with NATO’s collective defence principle, and provides that Lithuania shall immediately request NATO consultations when it perceives a direct threat to its territorial integrity or security. This is a direct legal mechanism for responding to provocations that do not reach the threshold of Article 5 of the North Atlantic Treaty. Article 5 of the Law on International Operations, Military Exercises and Other Military Cooperation Events permits allied military units to enter Lithuania and be used on its territory for the purposes of collective defence operations; however, the decision is taken by the Seimas on the proposal of the President of the Republic. Scenarios involving rapid force deployment therefore require a pre-prepared procedural chain. In the cyber domain, Article 19 of the Law on Cybersecurity requires the processing of data on cyber incidents and near-miss incidents; the Ministry of National Defence is the system controller, and the National Cyber Security Centre is the processor. Article 5 assigns that Ministry responsibility for cooperation with NATO and EU institutions on cybersecurity matters. Article 1(1) of the Law on the Protection of Objects of Importance to Ensuring National Security, in the version of 11 July 2024, requires the protection of important objects and transactions of essential cybersecurity entities against all risk factors threatening national security interests. This is a legal measure against sabotage and influence-network threats to critical infrastructure. Article 4(1)(16) of the Law on the State Defence Council, which entered into force on 1 February 2026, empowers the State Defence Council to approve measures for eliminating external risk factors in the conduct of intelligence activities. This is an institutional response to the problem, identified in the study, of fragmentation in intelligence-related threat assessment.

Consequences

In practical terms, this means that Lithuania’s response to hybrid provocations will proceed not through the declaration of a state of emergency, but through the exercise of the prevention, warning and threat-reduction functions provided for in Article 3 of the Law on Crisis Management and Civil Protection, and through the incident-management system established by Article 19 of the Law on Cybersecurity. If the provocations intensify, the mechanism under Article 144 of the Constitution and Article 6 of the Law on the State of Emergency remains available as a reserve mechanism: the decision is taken by the Seimas, and between sessions by the President of the Republic, whose decision the Seimas either approves or revokes. In the event of a crisis requiring the deployment of allied forces, the Seimas, on the proposal of the President of the Republic, will adopt a resolution under Article 5(2) of the Law on International Operations, Military Exercises and Other Military Cooperation Events; the speed of the procedure will depend on pre-prepared plans. Paragraph 21 of the Agreement between Lithuania and Ukraine on Cooperation in the Field of Security obliges the parties to cooperate in strengthening cyber resilience and protecting critical infrastructure. Accordingly, the incorporation of lessons from Ukraine’s war has a legal basis in bilateral commitments. Monitoring point: the updating of the National Security Strategy under Article 3 of the Law on the Basics of National Security, specifically whether deterrence of hybrid threats will be established in it as a permanent State security function with a separate budget and designated responsible institutions.

Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Government (with draft legislation prepared by the responsible ministries) in response to the decision adopted at the 2016 NATO Warsaw Summit concerning the permanent deployment of forward NATO forces (battalion-sized) in Lithuania, Latvia, Estonia and Poland. The objective was to ensure proper support for those military units and the provision of host-nation support, as well as to give legal effect to the long-term presence of NATO forces as a national security priority, reflected in the National Security Strategy updated in 2017. The principal argument was the provision in the Warsaw Communiqué that NATO forces would be deployed “for as long as necessary”, making it necessary to amend the provisions of the laws governing the organisation of the national defence system, the fundamentals of national security and the civil service, in order to ensure a coherent and sustainable regulatory framework for supporting those forces.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas 12 straipsnis (statute)
Investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir sprendimų dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimo, pertvarkymo…
Investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir sprendimų dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo ar turto, nurodyto nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, priėmimas 1. Investuotojo patikra, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytas išimtis, turi būti atlikta šiais atvejais: 1 ) investuotojui įstatymų nustatyta tvarka perduodant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą arba šio investuotojo reikalavimams užtikrinti įkeičiant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą, arba nustatant jam hipoteką, kaip nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse; 2 ) investuotojui įsigyjant atitinkamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų dalis ar šiam investuotojui sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartis ir įgyjant teisę naudotis atitinkamos dalies akcijų suteikiamomis neturtinėmis akcininko teisėmis, kaip nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, 8 straipsnio 4 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje; 3 ) investuotojui įsigyjant atitinkamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių konvertuojamųjų obligacijų dalis, kaip nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje; 4 ) investuotojui įstatymų nustatyta tvarka perduodant turtą, nurodytą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, kaip nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje; 5 ) investuotojo reikalavimams užtikrinti įkeičiant turtą, nurodytą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, ar šiems reikalavimams užtikrinti nustatant šiam turtui hipoteką, kaip nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje. 2. 2. Prieš sudarydami sandorius ar atlikdami veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, investuotojas arba šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų akcijų ir konvertuojamųjų obligacijų savininkai, arba šio straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodyto turto savininkai (toliau kiekvienas iš jų atskirai vadinami pareiškėju) privalo kreiptis į Komisiją dėl patikros ir kartu su kreipimusi pateikti Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus bei informaciją ir atitinkamai negali sudaryti sandorių ar atlikti veiksmų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, taip pat negali pasikeisti akcininką kontroliuojantis asmuo, kaip tai apibrėžta šio straipsnio 21 dalyje, kol dėl investuotojo nebus priimtas sprendimas, patvirtinantis jo atitiktį nacionalinio saugumo interesams. 3. Patikra, kai investuotojas siekia įsigyti arba po 2014 m. lapkričio 1 d. įsigijo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinius popierius, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, arba siekia vykdyti veiklą arba ją vykdo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje, arba yra įgijęs šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus vertybinius popierius (ir (arba) teises), arba siekia įsigyti turto apsaugos zonos teritorijoje, atliekama šio straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva, jeigu paaiškėja šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės arba šie subjektai turi duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai gali kelti riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams. 4. 4. Patikrą gali inicijuoti: 1 ) Vyriausybė; 2 ) ministras; 3 ) Komisija; 4 ) nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kaip jos apibrėžtos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme; 5 ) Lietuvos bankas; 6 ) Lietuvos radijo ir televizijos komisija dėl asmenų, ketinančių įgyti ar įgijusių transliavimo ir (arba) retransliuojamo turinio licenciją, įgyvendindama jai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nustatytas teises ir pareigas; 7 ) Valstybinė energetikos reguliavimo taryba; 8 ) valstybės arba savivaldybės vykdomoji institucija, kuri yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų valdytoja (kuriai šios akcijos perduotos valdyti patikėjimo teise) arba kuri įgyvendina valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas; 9 ) savivaldybės, kurios teritorijoje esančioje apsaugos zonoje investuotojas siekia vykdyti (vykdo) veiklą ar įsigyti turto, vykdomoji institucija; 10 ) nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė. Straipsnio punkto pakeitimai: 5. Komisija patikrą, kreipdamasi į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas institucijas, pradeda ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai iš investuotojo arba pareiškėjo gauna kreipimąsi ir kartu su kreipimusi pateiktus visus Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją. Kai dėl patikros į Komisiją kreipiasi šio straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai, Komisija praneša investuotojui apie numatomą pradėti patikrą ir nurodo, kad investuotojas per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos Komisijai turi pateikti Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją, ir pradeda patikrą ne vėliau kaip kitą darbo dieną, iš investuotojo gavusi visus Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją. 6. 6. Apie pradėtą patikrą Komisija ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša investuotojui, pareiškėjui, taip pat Vyriausybei, tais atvejais, kai atliekama tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą patikra, – Vyriausybės paskirtai institucijai, atliekančiai Reglamente (ES) 2019/452 ir šiame įstatyme nurodytas ryšių palaikymo punkto funkcijas (toliau – Ryšių palaikymo punktas), ir patikrą inicijavusiam subjektui. Investuotojas, pareiškėjas ar šio straipsnio 4 dalyje nurodytas subjektas, teikdami Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją, raštu gali nurodyti, kad ši informacija sudaro komercinę (gamybinę) paslaptį ar yra konfidenciali, o Vyriausybė ir (arba) Komisija privalo užtikrinti šios informacijos konfidencialumą. 7. Atliekant patikrą, taip pat įgyvendinant šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytas funkcijas, Komisijai išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pagal savo kompetenciją teikia Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Komisijos sprendimu – kitos institucijos. Vadovaujantis Reglamentu (ES) 2019/452, Ryšių palaikymo punktas Komisijai teikia gautas iš Europos Komisijos ar Europos Sąjungos valstybės narės pastabas, nuomonę arba prašymą pateikti papildomą informaciją dėl atliekamos patikros. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos institucijos išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pateikia ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikti Komisijai išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams gavimo. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos institucijos išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pateikia ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikti Komisijai išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams gavimo. Jeigu per šioje dalyje nurodytą terminą institucijos nepateikia išvadų, laikoma, kad institucijos neturi informacijos apie tai, kad investuotojas atitinka šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 – 5, 9 ir 10 punktuose nustatytus kriterijus. 9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytas 15 darbo dienų terminas šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų rašytiniu prašymu, pateikiamu Komisijai ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki šio straipsnio 8 dalyje nurodyto termino pabaigos, gali būti pratęstas iki 5 darbo dienų, jeigu Komisijos pirmininkas, įvertinęs aplinkybę, kad institucijoms reikia papildomo laiko duomenims ar informacijai apie atitinkamą investuotoją surinkti, motyvuotu sprendimu sutinka šį terminą pratęsti. 10. Komisija, įvertinusi investuotojo atitiktį šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–5, 9 ir 10 punktuose nustatytiems kriterijams ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų pateiktas išvadas ir Ryšių palaikymo punkto pateiktą informaciją, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo patikros pradėjimo dienos priima išvadą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams (toliau – Išvada), kurioje konstatuojama, kad investuotojas: 1 ) atitinka nacionalinio saugumo interesus; 2 ) kelia riziką nacionalinio saugumo interesams – tokiu atveju nustatomos rekomendacijos, kurių laikantis jo ketinami sudaryti sandoriai ar ketinami vykdyti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui; 3 ) investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. 11. 11. Dėl didelės šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų pateiktų išvadų apimties arba šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais pratęsus institucijų išvadų pateikimo terminą Išvados priėmimo terminas motyvuotu Komisijos pirmininko sprendimu gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 3 darbo dienų laikotarpiui. Apie Išvados priėmimą arba patikros pratęsimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešama pareiškėjui, investuotojui ir investuotojo patikrą inicijavusiam subjektui. 12. Patikra Komisijos sprendimu sustabdoma, jeigu: 1 ) paaiškėja, kad Išvadai priimti reikia gauti ar išnagrinėti papildomą informaciją iš investuotojo, pareiškėjo, valstybės ar savivaldybių institucijų ar kitų asmenų (toliau – papildoma informacija). Komisija ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į šiame punkte nurodytus asmenis dėl papildomos informacijos gavimo ir nurodo, kad asmuo per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos turi pateikti Komisijos prašomą informaciją; 2 ) vadovaudamasi 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema, Europos Komisija ar Europos Sąjungos valstybė narė Reglamente (ES) 2019/452 nustatyta tvarka praneša apie ketinimą pateikti pastabų ar nuomonę dėl atliekamos patikros (toliau – pastabos ar nuomonė pagal Reglamentą (ES) 2019/452). Tokiu atveju patikra sustabdoma, iki kol bus pateiktos pastabos ar nuomonė pagal Reglamentą (ES) 2019/452 tokiais terminais, kurie yra nurodyti Reglamente (ES) 2019/452. 13. Apie patikros sustabdymą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tokio sprendimo priėmimo Komisija turi pranešti pareiškėjui, investuotojui ir investuotojo patikrą inicijavusiam subjektui ir nurodyti patikros sustabdymo priežastį. 14. Komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo termino pateikti papildomą informaciją arba pastabas ar nuomonę pagal Reglamentą (ES) 2019/452 pasibaigimo pagal turimą informaciją priima Išvadą. 15. 15. Jeigu per šiame straipsnyje nurodytus terminus Komisija nepriima Išvados arba priima Išvadą, kurioje konstatuojama, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus arba kelia riziką nacionalinio saugumo interesams, tokia Išvada (išskyrus šio straipsnio 20 dalyje nurodytą atvejį) laikoma galutiniu sprendimu dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi laikantis nustatytų rekomendacijų (jeigu tokios rekomendacijos yra nustatytos). Išvados turinio reikalavimai nustatomi Komisijos darbo tvarkos apraše. 16. Išvadą, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, Komisija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po jos priėmimo pateikia Vyriausybei. Teikiant šioje dalyje nurodytą išvadą, kartu pridedamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų išvados (jeigu institucijos jas pateikė), pareiškėjo, investuotojo ar patikrą inicijavusio subjekto kreipimasis, kiti Komisijos darbo tvarkos apraše nurodyti dokumentai ir informacija. Apie išvados, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, pateikimą Vyriausybei pranešama pareiškėjui, investuotojui ir patikrą inicijavusiam subjektui. 17. Remdamasi išvada, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams per 15 darbo dienų nuo šios išvados gavimo dienos priima Vyriausybė. Šioje dalyje nurodytas sprendimas įforminamas Vyriausybės nutarimu, kuriame gali būti teikiamos ir rekomendacijos investuotojui dėl jo ketinamų sudaryti sandorių ar ketinamų vykdyti veiksmų. Šioje dalyje nurodytas sprendimas įforminamas Vyriausybės nutarimu, kuriame gali būti teikiamos ir rekomendacijos investuotojui dėl jo ketinamų sudaryti sandorių ar ketinamų vykdyti veiksmų. Komisija apie šioje dalyje nurodytą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo priėmimo praneša investuotojui ar pareiškėjui ir patikrą inicijavusiam subjektui ir kartu persiunčia Vyriausybės nutarimą ir Komisijos išvadą. Jeigu per šioje dalyje nurodytus terminus Vyriausybė nepriima sprendimo dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, laikoma, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi. Vyriausybės nutarimai, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, Teisės aktų registre nėra skelbiami. 18. Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyti investuotojo sandoriai ar veiksmai prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, todėl investuotojas negali sudaryti tokių sandorių ir (ar) atlikti veiksmų, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jeigu tokios priežastys gali būti pašalintos, ir Vyriausybė, prieš tai gavusi naują Išvadą, nepriims sprendimo, patvirtinančio investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams. 19. Investuotojas iki galutinio sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo gali pateikti Komisijai pranešimą dėl savo ketinamų sudaryti sandorių ar ketinamų vykdyti veiksmų atsisakymo. Komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo priima sprendimą nutraukti patikrą ir apie tai praneša Vyriausybei, pareiškėjui ir patikrą inicijavusiam subjektui. 20. 20. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos riziką ir grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis. 21. Šio įstatymo nuostatos dėl patikros mutatis mutandis taikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcininkui, jeigu jis yra juridinis asmuo, kuris nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioje įmonėje turi daugiau kaip 1/3 balsų suteikiančių akcijų, ir numatoma, kad pasikeis jį kontroliuojantis asmuo. Šioje dalyje nurodytas akcininkas laikomas investuotoju, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams turi būti įvertinta pagal šį straipsnį, išskyrus atvejus, kai toks akcininkas atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas, kurioms esant investuotojo patikra nėra atliekama. 22. Prireikus sunaikinti turtą, nurodytą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, kuri valdo, naudoja šį turtą ar juo disponuoja, turi kreiptis į Komisiją ir pateikti Komisijai prašymą dėl pritarimo šio turto sunaikinimui ir informaciją apie sunaikintiną turtą bei jo sunaikinimo priežastis. Komisija per 20 darbo dienų nuo šio kreipimosi gavimo parengia išvadą dėl šioje dalyje nurodyto turto sunaikinimo. Jeigu šioje dalyje nurodytoje iš …
• Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas 3 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 12 str. nukreipia į šio akto 3 str.] 3 straipsnis. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas 1. Nacionaliniam…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 12 str. nukreipia į šio akto 3 str.] 3 straipsnis. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas 1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, nuosavybės teise priklausantys valstybei arba savivaldybėms, įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduoti, išskyrus nuosavybės teisių perdavimą, nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui, kuris negali jam perduotų įrenginių ir turto parduoti ar kitaip perleisti kitų asmenų nuosavybėn, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą.
• Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas 7 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 12 str. nukreipia į šio akto 7 str.] nurodytos pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 12 str. nukreipia į šio akto 7 str.] nurodytos pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime. 6. Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, kurių teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, akcijų, kurios priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, valdytojai ar savininkai, suteikdami teisę naudotis balsavimo teise ar išduodami įgaliojimus balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, turi užtikrinti, kad asmenys, kuriems suteikiama teisė naudotis balsavimo teise ar išduodami įgaliojimai balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, laikytųsi reikalavimų ir pareigų, taikomų patiems šioje dalyje nurodytų akcijų valdytojams ar savininkams.
Original article → Daily highlights: Lithuania’s jump in the economic freedom index and A. Bilotaitė’s departure from the Seimas · Verslo žinios
Original — Verslo žinios
Daily highlights: Lithuania’s jump in the economic freedom index and A. Bilotaitė’s departure from the Seimas Copy link
Lithuania rose from 27th to 22nd place in the 2026 Economic Freedom of the World index, based on 2024 data, with its overall score increasing from 7.65 to 7.82 out of 10; the day’s highlights also include A. Bilotaitė’s departure from the…
Analysis
Article 8(1)(3) of the Statute of the Seimas establishes that resignation by written statement is an independent ground for termination of powers, requiring neither approval by the Seimas nor impeachment proceedings.

Core issue

In this matter, the legal assessment is determined primarily by the institution of parliamentary responsibility: the resignation of a Member of the Seimas terminates her mandate not by the will of the Seimas, but pursuant to the closed list of grounds established by law. The more precise question, namely the procedure by which a Member relinquishes a Seimas mandate and when that termination is formalised, is governed by Article 8(1) of the Statute of the Seimas of the Republic of Lithuania, which provides that a Member’s powers terminate when the Member “resigns by written statement” (point 3). The component concerning the Index of Economic Freedom is not a legal development, but an indicator of the market environment, the constitutional basis of which is Article 46 of the Constitution: the national economy is based on private ownership, freedom of individual economic activity and initiative, while the law prohibits monopolisation of production and the market and protects freedom of fair competition.

Legal assessment

From a procedural perspective, two provisions are relevant:

  • Article 243(1) of the Statute of the Seimas provides that a person subject to impeachment resigns in writing before voting begins; Article 243(2) states that such a statement must be granted immediately;
  • Article 243(3) provides that, upon resignation, the impeachment process is terminated by a resolution of the Seimas, while paragraph 4 provides that such resolution enters into force upon its publication in the media. These provisions reveal the general logic of the Statute: a written resignation statement is granted immediately and without deliberation. Similar protection of freedom of will is reflected in Article 13 of the Statute of the Seimas, which gives a deputy the right at any stage of an investigation to declare the relinquishment of powers, and requires the council to grant such request without deliberation, except where there are grounds to suspect that the will was not expressed freely. If the resignation is connected with executive office, Article 6(1) of the Statute of the Seimas is also applicable: the duties of a Member of the Seimas are incompatible with any other duties in state institutions or employment in private enterprises, and a Member of the Seimas may be appointed only as Prime Minister or minister.

Consequences

The practical consequences follow from the mechanics of the Statute:

  • The powers of the Member of the Seimas terminate under Article 8(1)(3) upon formalisation of the written resignation statement.
  • If the resignation were to occur during impeachment proceedings, Article 243(3)–(4) would require a resolution of the Seimas terminating the process; the resolution takes effect upon publication in the media.
  • Since the resigned Member does not perform other incompatible duties, the compatibility requirements under Article 6(1) would become relevant to any new duties only upon her return to the public or private sector.
  • The vacant seat means that the representative function in that constituency ceases until the next elections. Monitoring point: await official formalisation, namely confirmation by the Board of the Seimas or at a sitting of the Seimas that the written resignation statement has been submitted, because it is from that moment, under Article 8(1)(3), that the powers are deemed terminated.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos Seimo statutas 3-7 straipsnis (statute)
38 straipsnis. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas; 2) jis…
38 straipsnis. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas; 2) jis miršta; 3) atsistatydina raštišku pareiškimu; 4) teismas pripažįsta jį neveiksniu; 5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka; 6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Seimo rinkimų įstatymas; 7) pereina dirbti arba per 3 mėnesius neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis; 8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. 1a skirsnis. Seimo nario veikla 4 straipsnis.
• Lietuvos Respublikos Seimo statutas 4 straipsnis (statute)
95.12.19, Žin., 1996, Nr.6-138 (96.01.19) 8 straipsnis. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį…
95.12.19, Žin., 1996, Nr.6-138 (96.01.19) 8 straipsnis. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas; 2) jis miršta; 3) atsistatydina raštišku pareiškimu; 4) teismas pripažįsta jį neveiksniu; 5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka; 6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Seimo rinkimų įstatymas; 7) pereina dirbti arba per 3 mėnesius neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis; 8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. 2 skirsnis. Seimo nario veikla 9 straipsnis.
• Lietuvos Respublikos Konstitucija 46 straipsnis (statute)
46 straipsnis Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir…
46 straipsnis Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus.
Original article → New call for €10 million in compensation for residents who have replaced their heating equipment · Mūsų Laikas
Original — Mūsų Laikas
New call for €10 million in compensation for residents who have replaced their heating equipment Copy link
The Lithuanian Energy Agency (LEA) is again inviting residents to apply for compensation after replacing old heating systems that used biomass or fossil fuels with new equipment, with another €10 million in grants to be distributed. So…
Analysis

Correction. No text provided.

Compensation paid in accordance with the procedure established by legal acts is not taxable for the resident; this follows directly from Article 17(1)(5) of the Law of the Republic of Lithuania on Personal Income Tax.
Applications may be submitted from 2:00 p.m. on 1 October 2026 until 4:00 p.m. on 31 December 2026, or until the funds allocated to the call are exhausted, and an application may be submitted only once the new heat production installation has already been installed.

Core issue

For residents who have replaced old heating installations using biomass or fossil fuels, the situation gives rise not to an obligation but to a right to compensation from EUR 10 million in grants administered by the Lithuanian Energy Agency. The key legal qualification is that compensation paid in accordance with the procedure established by legal acts is not taxable for the resident. This follows directly from Article 17(1)(5) of the Law of the Republic of Lithuania on Personal Income Tax, which includes in the list of non-taxable income “compensations in the amounts established in laws or other legal acts of the Republic of Lithuania”, as well as compensations whose amounts are not fixed but whose payment is regulated by laws and Government resolutions. The precise legal issue to be determined by LEA when deciding on applications is whether the applicant is entitled to receive support: whether the applicant is a natural person who owns the immovable property in which an inefficient biofuel or fossil-fuel boiler, or an air-based heating installation, has been replaced, and whether the installation meets the technical requirements under Article 46 of the Law of the Republic of Lithuania on Energy from Renewable Sources. The procedural issue is the procedure under which an LEA decision may be appealed; this is governed by the Law of the Republic of Lithuania on Administrative Proceedings.

Legal assessment

LEA is a public institution whose sole owner is the State, and its functions, including the administration of support in accordance with the procedure established by the Government or an institution authorised by it, are set out in Article 13-1(1) of the Law of the Republic of Lithuania on Energy. An application may be submitted only once the new heat production installation has already been installed, together with a payment request and all required documents. For installations covered by the support scheme, Article 46(1)-(3) of the Law on Energy from Renewable Sources provides that they must comply with technical requirements approved by the Minister of Energy or an institution authorised by the Government, and that technical specifications are to be prepared in accordance with harmonised or European Union standards, with priority given to harmonised standards whose references have been published in the Official Journal of the European Union. In practical terms, this means that application assessment proceeds along two lines: subjective entitlement (ownership of immovable property, type of replaced installation) and objective compliance with technical specifications. The class 5 biofuel boilers and heat pumps referred to in the notice are precisely an expression of such specifications. If LEA rejects an application or does not award compensation, that decision may be appealed to an administrative court under the Law on Administrative Proceedings; Article 30(1) of that Law allows a missed time limit to be restored where it was missed for an important reason, subject to the limitation that the time limit may not be restored if more than ten years have elapsed since the adoption of the contested legal act. The sources provided contain no case law applicable specifically to these compensations, and therefore no assessment can be made on the basis of precedent.

Consequences

For a resident who manages to submit an application with a payment request and documents before the end of the call, the compensation, if granted, will fall within the category of non-taxable income under Article 17(1)(5) of the Law on Personal Income Tax, and it will not need to be declared as taxable income. The risk scenario for the resident is rejection of the application due to failure to meet the subjective conditions or technical specifications under Article 46 of the Law on Energy from Renewable Sources; in that case, the administrative appeal procedure under the Law on Administrative Proceedings remains available, and if the time limit has been missed, an application may be made to restore it for an important reason. The second practical risk is exhaustion of funds: the call is valid “or until the funds allocated to the calls are exhausted”, meaning that applications submitted later may remain unfunded even though the formal deadline has not yet expired. This is particularly relevant because, under previous calls, more than EUR 71 million has already been paid to 21,700 residents. Municipalities perform an information function within this structure, but decisions on support are made by LEA as the competent administrative authority.

Core issue

Precision supplement: it should be noted that the text of Article 124 of the Law on Administrative Proceedings provided regulates the filing of complaints with the Supreme Administrative Court of Lithuania against decisions of the Central Electoral Commission of the Republic of Lithuania, not complaints against LEA decisions. Accordingly, the visible part of that article is not directly applicable as a basis for appealing LEA decisions; appealability is based on the general provisions of the Law on Administrative Proceedings.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 17 straipsnis (statute)
1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios: 1) pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais…
1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios: 1) pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams); 2) pašalpos, mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas; 3) pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos iš lėšų, sukauptų iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias gauna gyventojai, susiję su šiais vienetais darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ir kurios nėra nurodytos kituose šios dalies punktuose; 4) pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos remiantis valstybės arba savivaldybių institucijų sprendimais; 5) Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas; 6) kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba buvusio politinio persekiojimo; 7) ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti, taip pat nutraukus ne gyvybės draudimo sutartį gyventojui grąžinamos draudimo įmokos, išskyrus grąžinamų nutraukus iki 2003 m. sausio 1 d. sudarytas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atvejui sutartis įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos; 8) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos grąžinamų įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kuri buvo atimama iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., ir nutraukus tokias gyvybės sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus pasibaigus tokių gyvybės draudimo sutarčių terminui gaunamų išmokų dalį, lygią įmokų daliai, ar nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis grąžinamų įmokų dalį, kurioms buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; 9) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus tokią sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis); 91) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis); 10) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos ir išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų; 11) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos; 12) pasibaigus gyvybės draudimo sutarties, sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d., galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., grąžinamos įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat iš pensijų fondo, įsteigto pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą, ar kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, ir gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; 13) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, mokamos apdraustojo mirties, sveikatos sužalojimo ar ligos atveju; 14) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus 55 metų, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų; 141) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų; 15) gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą pensijų fonde; 16) pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir pensijų išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų; 161) iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį šios sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai; 17) pensijos ir rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių valstybinių fondų; 18) iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės ar kito pensijų anuitetų mokėjimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyto pensijų anuitetų mokėtojo gauti pensijų anuitetai; 19); 20) palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1d.; 201) palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dienos
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 4 straipsnis (statute)
[Susijusi nuostata (išimtis/sąlyga) — 4 str. 5 d. riboja 17 str.] 5. Fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio straipsnio 1 dalies…
[Susijusi nuostata (išimtis/sąlyga) — 4 str. 5 d. riboja 17 str.] 5. Fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreiptis į mokesčio administratorių su prašymu pripažinti jį nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu per mokestinį laikotarpį jo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje (išskyrus pajamas, kurios tą mokestinį laikotarpį buvo apmokestintos taikant Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse nustatytas pajamų mokesčio lengvatas), sudaro ne mažiau kaip 90 procentų visų per mokestinį laikotarpį jo gautų pajamų, išskyrus šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas.
• Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas 17 straipsnis (statute)
17 straipsnis. Pajamos 1. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos: 1) pagal darbo…
17 straipsnis. Pajamos 1. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos: 1) pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas ir pajamas, gautas už darbą apygardų, savivaldybių rinkimų komisijose, apylinkių rinkimų komisijose, savivaldybių referendumo komisijose, apylinkių referendumo komisijose); 2) autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos; 3) pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas, socialinio draudimo senatvės, negalios, netekto darbingumo arba invalidumo pensijų priemokos (toliau – pensijos priemoka) ir (ar) pensijų išmokos (įskaitant pensijų anuitetą, vienkartinę pensijų išmoką, periodines pensijų išmokas), išskyrus Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais išmokėtą pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, šalpos išmokos, išskyrus šalpos negalios pensiją, mokamą asmenims, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo), jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos; 4) dividendai; 5) palūkanos; 6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno, ir (ar) mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamos ir iš šių įmonių asmeniniams poreikiams gautos lėšų sumos; 7) individualios veiklos pajamos, gautos verčiantis veikla pagal verslo liudijimą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas); 71) 70 procentų individualios veiklos pajamų, gautų verčiantis veikla pagal individualios veiklos vykdymo pažymą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas); 8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, viršijanti 1/4 metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte, per einamuosius kalendorinius metus sumą; 9) išmokos žemės ūkio veiklai; 10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai); 11) išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą; 12) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, socialinę paramą, skiriamą kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais ir mokamą iš savivaldybių biudžetų, išmokas, mokamas pagal Užimtumo įstatymą ir (ar) iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: vienišo asmens išmoką, mokamą pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą; transporto išlaidų kompensacijas asmenims su negalia; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Socialinių paslaugų įstatymą; išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, vaiko laikinosios priežiūros išmoką, mokamus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos), lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensaciją ir tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą); 13) išeitinė išmoka, išmokama nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams; 14) 15) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos. 16) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę ar periodinę netekto dalyvumo kompensaciją (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vienkartinę ar periodinę netekto darbingumo kompensaciją), išskyrus draudimo išmokas, mokamas pagal turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartis patirtiems nuostoliams atlyginti; 17) turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą); 18) pajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą; 19) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai; 20) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų trumposios, pirmosios, antrosios, trečiosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir profesinių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis, taip pat pakartotinai studijuojančius doktorantūroje, jeigu daugiau kaip pusę doktorantūros trukmės jie buvo studijavę valstybės biudžeto lėšomis), stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą mokiniams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja profesinio mokymo, įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotės, neformaliojo suaugusiųjų švietimo ar aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėse); 21) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 22) gautos dovanų, paveldėtos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus piniginių lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, neviršijančią 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis); 23) nedarbo socialinio draudimo išmoka, dalinio darbo išmoka, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą; 24) ilgalaikio darbo išmoka, išmokos iš Garantinio fondo, mokamos pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą; 25) išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą. 2. Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vidutines mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma šio straipsnio 1 dalies 1, 7, 71, 13, 23 ir 24 punktuose nurodytų pajamų dalis: 1) 20 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų (įvaikių), arba vienam gyvenančiam asmeniui; 2) 25 procentai – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius); 3) 30 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių); 4) 35 procentai – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius); 5) 40 procentų – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių). 3. Nustatant šio straipsnio 1 dalies 1, 7, 71, 13, 23 ir 24 punktuose nurodytų neįskaitomų pajamų dalį, vyresni kaip 18 metų vaikai (įvaikiai) įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį. 4. Jeigu iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pajamų yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, šios pajamos įskaitomos išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. 5. Skiriant socialinę pašalpą, kompensacijos ir socialinė pašalpa, taip pat papildomai mokama socialinė pašalpa į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos. 6. Skiriant kompensacijas, socialinė pašalpa, išskyrus papildomai mokamą socialinę pašalpą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas įskaitoma, o kompensacijos – neįskaitomos. 7. Piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai) į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos. 8. Darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijos priemokos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos išmokos ir (ar) pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos, dalinio darbo išmoka, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį. 9. Darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijos priemokos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos išmokos ir (ar) pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos, kurios buvo išmokėtos ne mažiau kaip vieną mėnesį pavėluotai, taip pat išeitinė išmoka, išmokama nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams, ilgalaikio darbo išmoka, išmokos iš Garantinio fondo, mokamos pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą, vienkartinės bei už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos ir piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai), išmokos, mokamos pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kuriais jos buvo išmokėtos. 10. Kai vienas iš tėvų vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams) išlaikyti gauna teismo priteistą konkrečią pinigų sumą, vidutinė vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams) išlaikyti skirta suma per mėnesį apskaičiuojama gautą pinigų sumą padalijus iš mėnesių iki vaiko (įvaikio) pilnametystės skaičiaus. 11. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos apskaitos dokumentus. Jeigu tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus. Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų. 12. Pajamos, gautos teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, apskaičiuojamos sumuojant einamaisiais kalendoriniais metais gautą atlygį. Šis atlygis nelaikomas pajamų šaltinio pasikeitimu. 13. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos, gautos užsienio valiuta, perskaičiuojamos eurais pagal Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, galiojantį pajamų lyginimo dieną.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →