Legal prism · 2026-10-09
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-10-09

Updated: 2026-10-09 17:24
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (5)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Family castrated pigs themselves and filmed it all: viral video sparks outrage · Kaipkada.lt
Original — Kaipkada.lt
Family castrated pigs themselves and filmed it all: viral video sparks outrage Copy link
Outrage has erupted in Hungary after a video appeared on social media showing a family castrating pigs at home. According to local media, the footage was posted by the animals’ owners themselves. It has not yet been confirmed whether those…
Analysis
Article 346(1) of the Code of Administrative Offences makes a breach of animal welfare requirements punishable by a fine of EUR 30 to EUR 120, and, if committed repeatedly, by a fine of EUR 120 to EUR 230.
Under Article 310 of the Criminal Code, cruelty to an animal or torture resulting in the animal’s death or mutilation is punishable even by imprisonment for up to one year, and a legal person may also be held liable.

Core issue

A home pig castration filmed in Hungary has not yet been assessed by any institution, so the legal position in that country remains unclear. The sources provided regulate Lithuanian, not Hungarian, law; therefore, the practical liability perspective in this story would be most relevant to an analogous case in Lithuania. In Lithuania, such a case would be assessed by reference to whether the person who performed the procedure was entitled to do so and whether analgesia requirements were complied with, because castration itself is not prohibited: Article 5(1)(4) of the Republic of Lithuania Law on Animal Welfare and Protection expressly classifies “animal castration” among acts that are not deemed cruelty to animals. The precise legal issue is different: whether the castration was performed without the required analgesia and without competence, since Article 4(2)(8) prohibits “operating on animals without anaesthesia, except in cases provided for by legal acts.” A pig is a farm animal within the meaning of Article 2(27) of the same law, namely an animal kept for production or other farming purposes, and therefore the special requirements applicable to farm animals apply, not only the general rules. The scale of sanctions to which such an infringement may lead is set out in Article 346 of the Code of Administrative Offences and, where more serious consequences arise, in Article 310 of the Criminal Code.

Legal assessment

The rule cited in the sources as reported by the media is that surgical castration of piglets older than seven days must be performed by a veterinarian, using anaesthesia and additional prolonged analgesia. If the procedure recorded in the video was performed without this, in Lithuania it would disclose elements of a breach of Article 4(2) of the law, because paragraph 9 provides an exception only for lawful castration, not for any operation performed without analgesia. The most serious link is Article 310 of the Criminal Code: cruelty to an animal or torture of an animal resulting in the animal’s death or mutilation is punishable by a fine, community service, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to one year, and a legal person is also liable for this offence under paragraph 2. Liability is also accompanied by long-term consequences: under Article 6(2) of the law, a person penalised under Article 346 of the Code of Administrative Offences and from whom all animals have been confiscated may not be an animal keeper for two or four years, depending on the relevant paragraph, while a person convicted under Article 310 of the Criminal Code may be subject to a ten-year prohibition pursuant to a court decision. Supervision is carried out by the State Food and Veterinary Service, whose competence is established in Article 3(1) of the law; under Article 21(3), its officials may enter premises where animals are kept and, where there is a risk that an animal may be mutilated or die, even without the owner’s consent. Under Article 20(2), animal keepers must allow inspections of animals, premises and documents and comply with officials’ instructions, while under Article 20(1) every person must report known cases of cruelty to the competent authorities.

Consequences

In the Hungarian case, the actual course of events will depend on whether the local authorities inspect the farm and determine whether the persons who performed the procedures had the required qualifications. There are as yet no official findings, so it is too early to assess the level of liability. If an analogous case arose in Lithuania and an operation without analgesia were established, the most likely initial consequence would be an administrative offence report under Article 346 of the Code of Administrative Offences; where there are indications of cruelty resulting in the animal’s death or mutilation, the case would move into the criminal justice system under Article 310 of the Criminal Code, carrying the risk of imprisonment for up to one year and a ten-year prohibition on keeping animals. In practical terms, it is also important that a publicly disclosed recording may itself become the basis for a pre-investigation check: under Article 21, officials of the State Food and Veterinary Service may carry out an inspection on the farm and collect evidence.

Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by members of parliament in response to public disclosures of large-scale animal cruelty cases, which exposed systemic shortcomings: lack of institutional cooperation, evasion of liability, corruption, and the operation of illegal breeding facilities. The aim was to ensure the protection of animal rights by providing that a veterinary service provider’s failure to report deliberate welfare violations may also constitute cruel treatment; abolishing warnings as a form of penalty; establishing liability for concealing cruel treatment and for negligent supervision; and restricting illegal animal breeding. The principal argument was that the rules should be effective in practice and enable timely responses to violations. In its assessment of the draft, the Legal Department raised doubts as to the legal basis of the proposed provision, namely whether administrative or criminal liability for failure to report could be imposed as liability for cruelty to animals.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 346 straipsnis (statute)
346 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus…
346 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas 1. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 2. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 4. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. 51. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyto draudimo būti gyvūno laikytoju pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 52. Šio straipsnio 51 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. 6. Pavojingų šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 7. Pavojingų šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų. 8. Šio straipsnio 6, 7 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų. 9. Pavojingų šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. 10. Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 11. Kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų mišrūnų įvežimas į Lietuvos Respubliką, įsigijimas, veisimas, naudojimas, prekyba jais ar kitoks jų perdavimas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų. 12. Kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų mišrūnų įvežimas į Lietuvos Respubliką, įsigijimas, veisimas, naudojimas, prekyba jais ar kitoks jų perdavimas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 13. Šio straipsnio 11, 12 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų trisdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. 14. Kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų mišrūnų įvežimas į Lietuvos Respubliką, įsigijimas, veisimas, naudojimas, prekyba jais ar kitoks jų perdavimas (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus), dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų šešiasdešimt iki keturių šimtų eurų. 15. Šio straipsnio 14 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki septynių šimtų eurų. 16. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. 17. Šio straipsnio 16 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų. 18. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 19. Šio straipsnio 18 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. 20. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Už šio straipsnio 51, 52, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą. 21. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 51, 52, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 310 straipsnis (statute)
310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais 1. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais…
310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais 1. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. XLV SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI MIRUSIOJO ATMINIMUI
• Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymas 9 straipsnis (statute)
[Papildoma norma (spragų paieška) — GYVŪNŲGEROVĖ 16 str. – Reguliuoja veterinarinių procedūrų (įskaitant kastraciją) atlikimo reikalavimus ir nustato, kas turi teisę jas…
[Papildoma norma (spragų paieška) — GYVŪNŲGEROVĖ 16 str. – Reguliuoja veterinarinių procedūrų (įskaitant kastraciją) atlikimo reikalavimus ir nustato, kas turi teisę jas atlikti. (rasta pagal temą)] 9 straipsnis. Gyvūnų gydymas 1. Operuoti, gydyti gyvūnus ar atlikti kitas veterinarines procedūras gyvūnams turi teisę tik veterinarijos gydytojai, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. 2. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka kai kurias veterinarines procedūras leidžiama atlikti specialiai apmokytiems asmenims. 3. Operacijos ir visos skausmą sukeliančios veterinarinės procedūros gyvūnui atliekamos tik jį nuskausminus, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. TREČIASIS SKIRSNIS GYVŪNŲ VEISIMAS, PREKYBA, VEŽIMAS
Original article → EuroLeague Hands Žalgiris a Heavy Fine · Kas vyksta Kaune
Original — Kas vyksta Kaune
EuroLeague Hands Žalgiris a Heavy Fine Copy link
Kaunas Žalgiris has received a major financial penalty from EuroLeague after a swastika was seen drawn on a banner displayed during the game against Olympiacos Piraeus. The club was fined 30,000 euros, while officials are continuing their…
Analysis
Under Article 524(1) of the Code of Administrative Offences, the public display of a Nazi swastika is punishable by a fine of EUR 300 to EUR 700 for individuals, and EUR 600 to EUR 1,200 for managers or other responsible persons of legal entities.

Core issue

EuroLeague’s EUR 30,000 fine imposed on Žalgiris is a disciplinary sanction by a private sports organisation, but a parallel dimension of state liability also arises: the public display of a Nazi swastika in the arena during a match falls within Article 524 of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania. The precise legal issues are twofold: who is liable under Article 524 of the Code of Administrative Offences for the display of the swastika in the supporters’ section, and how the EUR 30,000 EuroLeague fine affects the club’s corporate income tax position. The first issue is determined under Articles 524 and 4 of the Code of Administrative Offences; the second under Article 31(1)(3) of the Law on Corporate Income Tax.

Legal assessment

Under Article 524(1) of the Code of Administrative Offences, the dissemination, use at gatherings or in public places, or other public display of a Nazi swastika is punishable by a fine of EUR 300 to EUR 700 for individuals, and EUR 600 to EUR 1,200 for managers or other responsible persons of legal entities. A repeated offence under Article 524(2) is sanctioned more severely: EUR 500 to EUR 900 for individuals and EUR 800 to EUR 1,500 for responsible persons of a legal entity. Under Article 4(3) of the Code of Administrative Offences, the place where an administrative offence is committed is the place where the person acted or where the consequences provided for in the Special Part arose; here, that is the Kaunas arena where the banner was raised. The subject of liability under Article 4(1) is the person who committed the offence within the territory of the Lithuanian state, namely the supporters who raised the banner, while liability of the club’s management under Article 524(1) would depend on whether the club’s responsible persons foresaw or permitted the display. The mere fact that the swastika appeared in the corner of the banner and was noticed only by more observant supporters after reviewing photo galleries does not constitute an exception: Article 524 prohibits any public display, irrespective of the scale of the display or intent. As regards corporate income tax, Article 31(1)(3) of the Law on Corporate Income Tax prohibits the deduction from income of contractual penalties, fines paid into the budget and state funds, default interest, and other sanctions for breaches of legal acts of the Republic of Lithuania. The EuroLeague fine is not paid into the Lithuanian budget, and therefore that provision does not apply to it directly; whether it may be recognised as an allowable deduction should instead be assessed under Article 17(2)(4) or under the general rule linking expenses to the earning of income.

Consequences

The practical consequences for the club and the supporters fall into three independent tracks:

  • EuroLeague disciplinary track: the EUR 30,000 fine has already been imposed.
  • Administrative track: the investigation conducted by the authorities may result in administrative offence reports under Article 524 of the Code of Administrative Offences, with fine ranges of EUR 300 to EUR 700 for an individual and EUR 600 to EUR 1,200 for the club’s managers or other responsible persons, if their liability is established.
  • Tax track: if the club wishes to treat the EUR 30,000 fine as an allowable deduction, it will have to substantiate its connection with the earning of income; the prohibition on deducting sanctions for breaches of Lithuanian legal acts under Article 31(1)(3) does not apply directly here, because the fine is not payable into the Lithuanian budget.
  • If the investigation establishes that the banner was raised by specific individuals, liability rests with them, and not with the club as a legal entity, because the sanctions under Article 524 of the Code of Administrative Offences apply to managers of legal entities only where they are responsible persons.

Point to monitor: in the near term, it is worth awaiting the authorities’ decision on the outcome of the investigation, namely whether administrative offence reports will be drawn up under Article 524 of the Code of Administrative Offences and, if so, against whom specifically.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 524 straipsnis (statute)
Nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimas ar demonstravimas 1. Nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar…
Nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimas ar demonstravimas 1. Nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, platinimas, naudojimas susirinkimuose, viešosiose vietose arba kitoks viešas demonstravimas, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki septynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki devynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 3. Pagal šį straipsnį neatsako asmenys, kurie padaro šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmenys, kurie naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką (išskyrus dvispalvę (juodos ir oranžinės spalvų) Georgijaus (šv.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 523 straipsnis (statute)
Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio, Raudonojo Kristalo, Jungtinių Tautų emblemos ar kitos visuotinai pripažintos emblemos (ženklo) ar pavadinimo naudojimo tvarkos…
Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio, Raudonojo Kristalo, Jungtinių Tautų emblemos ar kitos visuotinai pripažintos emblemos (ženklo) ar pavadinimo naudojimo tvarkos pažeidimas 1. Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio, Raudonojo Kristalo, Jungtinių Tautų emblemos ar kitos visuotinai pripažintos emblemos (ženklo) ar pavadinimo naudojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkiasdešimt iki devyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 524 straipsnis. Nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimas ar demonstravimas 1.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 170 straipsnis (statute)
Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus…
Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. , i. k.
Original article → EuroLeague blow for Žalgiris: fine and suspended partial arena closure · O, Sportas!
Original — O, Sportas!
EuroLeague blow for Žalgiris: fine and suspended partial arena closure Copy link
EuroLeague has handed Kaunas Žalgiris a severe punishment after prohibited symbols appeared on a fan banner during the game against Olympiacos Piraeus. The club was fined €30,000 and given a suspended sanction that could lead to a partial…
Analysis
Under Article 524(1) of the Code of Administrative Offences, the public display of signs formed on the basis of the Nazi swastika entails a fine for individuals of EUR 300 to EUR 700, and, in the event of a repeated offence, EUR 500 to EUR 900.
If infringements recur within the next year, the arena capacity for one home game will be limited to 80 percent and certain sectors will be closed.

Core issue

Žalgiris’ position involves two intersecting chains of liability: a private EuroLeague disciplinary sanction imposed on the club and potential state liability for the specific individual who displayed the banner. The precise legal issue concerning the display of the symbol itself is assessed under Article 524 of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania, which prohibits the public display of signs formed on the basis of the Nazi swastika and provides for a fine for individuals of EUR 300 to EUR 700, and, in the event of a repeated offence, EUR 500 to EUR 900. If, during the pre-trial investigation, the elements of incitement to hatred were established, Article 170 of the Criminal Code would apply; under that provision, the production or dissemination of materials inciting hatred is punishable by a fine or imprisonment for up to one year, while public contempt is punishable by imprisonment for up to two years under paragraph 2.

Legal assessment

The decision of the EuroLeague disciplinary commission is an act of a private sports organisation: it was imposed on the club not under Lithuanian law but under the league’s regulations, and therefore it was not imposed by a court or by administrative-law authorities. In the state-law chain, the club has already referred the matter to law enforcement, so the pre-trial investigation concerning the banner will have to be conducted by a prosecutor or pre-trial investigation officers; liability in this respect will fall not on the club but on the individual who prepared or displayed the prohibited symbol. From a financial perspective, the EUR 30,000 fine payable by the club is not “a fine paid into the budget for a breach of legal acts of the Republic of Lithuania”; accordingly, the prohibition in Article 31(1)(3) of the Law on Corporate Income Tax would not automatically apply to it. That provision applies only to state sanctions, not to penalties imposed by a private regulator. If the EuroLeague fine were classified as an expense related to the earning of income, it would be assessed under the general rules of Article 31 of the Law on Corporate Income Tax, rather than treated as a non-deductible expense by reason of its sanctioning nature. A separate chain may also involve a civil claim: under Article 6.245 of the Civil Code, a pecuniary obligation to compensate losses or pay contractual penalties may arise on a contractual or tortious basis, but the sources provided do not indicate that EuroLeague or the opposing team is seeking damages.

Consequences

In practical terms, the most important issue for the club is the condition attached to the suspended sanction: within one year from the decision, any similar supporter misconduct will trigger a restriction of arena capacity to 80 percent and the closure of sectors for one home game, which would directly reduce ticket revenue. The second chain is the law-enforcement investigation: if a specific individual is identified, that person faces an administrative fine under Article 524 of the Code of Administrative Offences, and, if indications of incitement to hatred are present, criminal liability under Article 170 of the Criminal Code. For the club, the EUR 30,000 payment will not automatically have the status of a non-deductible expense in tax accounting, because it is not a state sanction within the meaning of Article 31(1)(3) of the Law on Corporate Income Tax.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 524 straipsnis (statute)
Nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimas ar demonstravimas 1. Nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar…
Nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimas ar demonstravimas 1. Nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, platinimas, naudojimas susirinkimuose, viešosiose vietose arba kitoks viešas demonstravimas, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki septynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki devynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 3. Pagal šį straipsnį neatsako asmenys, kurie padaro šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmenys, kurie naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką (išskyrus dvispalvę (juodos ir oranžinės spalvų) Georgijaus (šv.
• Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas 37 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 31 str. nukreipia į šio akto 37 str.] 73-2534 (2004-04-30) 37 1 straipsnis. Pajamų (sumų), išmokamų užsienio vienetui ar jo nuolatinei…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 31 str. nukreipia į šio akto 37 str.] 73-2534 (2004-04-30) 37 1 straipsnis. Pajamų (sumų), išmokamų užsienio vienetui ar jo nuolatinei buveinei, neapmokestinimo prie pajamų šaltinio kriterijai ir reikalavimai 1. Lietuvos vieneto arba užsienio vieneto Europos Sąjungos valstybėje narėje nuolatinės buveinės išmokamos Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytos sumos neapmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio, kai išmokėtų sumų gavėjas (faktiškasis savininkas) yra užsienio vienetas – tik Europos Sąjungos valstybės narės rezidentas mokesčių tikslais (toliau – ES valstybės narės vienetas) arba šio ES valstybės narės vieneto nuolatinė buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. 2. Pajamų faktiškuoju savininku laikoma: 1 ) ES valstybės narės vienetas, turintis verslo organizavimo formą, nurodytą 2003 m. birželio 3 d.
• Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas 26 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 31 str. nukreipia į šio akto 26 str.] darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 31 str. nukreipia į šio akto 26 str.] darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) sumos.
Original article → From contempt for Hamas victims to mocking Trump: a “leftist” show in the European Parliament · LRT
Original — LRT
From contempt for Hamas victims to mocking Trump: a “leftist” show in the European Parliament Copy link
This week’s European Parliament plenary session in Strasbourg stood out not only because it took place amid protests and clashes with police in France, but also because far-left members of The Left group staged two widely noted…
Analysis
In the internal disciplinary procedure of the European Parliament, R. Hassan has the right to be heard; this is a minimum defence guarantee which the President’s statement requires to be ensured.
The commentary in Bulletin No. 16 of the Supreme Administrative Court of Lithuania on administrative-law practice explains that Members of the European Parliament enjoy immunity from any measure of detention and from being held legally liable in the territories of Member States, and that immunity does not apply only where a Member is caught in the act of committing an offence or where the European Parliament itself waives immunity.

Core issue

In the case of Rima Hassan, it is still too early to speak of criminal liability or of a decision by the electorate: the actual legal position is an internal European Parliament disciplinary procedure, the possible consequences of which are material and functional, but do not include loss of mandate. The sanctions mentioned in the report, namely loss of the EUR 359 daily allowance and a prohibition on participating in committee work for up to two months, are the most severe disciplinary measures practically applied by the European Parliament, and cannot be accompanied by deprivation of voting rights. The issue is framed by two groups of rules: first, whether the conduct is to be classified as a breach of European Parliament order for which internal sanctions may be imposed; and second, whether the immunity of a Member of the European Parliament would permit Member State authorities to treat the act as a legal offence. The first issue is determined under the European Parliament’s internal procedures, which President R. Metsola has already initiated; the second is determined under the immunity regime applicable to Members of the European Parliament.

Legal assessment

In the Lithuanian context, Article 4 of the Law of the Republic of Lithuania on the Status and Working Conditions of Members of the European Parliament Elected in the Republic of Lithuania is applicable: on Lithuanian territory, a Member of the European Parliament enjoys the same personal inviolability as a Member of the Seimas, unless EU law provides otherwise. The commentary in Bulletin No. It follows that administrative measures of a Member State against a Member of the European Parliament cannot be applied without a procedure for waiver of immunity, initiated by the competent authority of the Member State. The set of sanctions includes:

  • loss of the daily allowance (EUR 359) for the days on which breaches occurred;
  • a prohibition on participating in committee work for up to two months;
  • temporary exclusion from plenary sittings, with loss of remuneration for the corresponding days, by analogy with the national model reflected in Article 21(4) of the Statute of the Seimas.

An important limit is that a Member of the European Parliament cannot be deprived of voting rights, and loss of mandate is not a consequence of disciplinary proceedings at all; it would occur only through elections or resignation. The logic of Article 22(2) of the Statute of the Seimas indicates where the boundary of immunity lies: if the act is to be characterised as political expression within parliamentary premises, criminal prosecution without waiver of immunity would be problematic; if it is characterised as physical damage to another symbol or to property, immunity would no longer afford protection in such a case.

Consequences

In practical terms, the next stage is a decision by the competent European Parliament bodies on the disciplinary case: the President’s statement provides for clarification, assessment of evidence and a hearing, after which one or more of the sanctions listed above may be imposed. The European Jewish Congress and politicians are calling for the evidence to be made public, so public documentation of the procedure is also likely. The second scenario is an initiative by Member State authorities to seek waiver of immunity if the act is assessed as a legal offence beyond the bounds of the European Parliament’s internal discipline; in that case, the first step would be to await the European Parliament’s decision on immunity, rather than court action. The exhibition of the sculpture “Orange Plague” does not give rise to legal sanctions; it is a matter of organising an exhibition on the basis of an invitation, the consequences of which may be only political and organisational. For R. Hassan herself, the practical risk is limited to material sanctions and restrictions on functional participation; her mandate, the basic component of her remuneration and her voting rights remain unaffected, unless she herself chooses to resign.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymas 31 straipsnis (statute)
31 straipsnis. Europos darbo tarybos ir Europos darbo tarybos komiteto posėdžiai 1. Pirmąjį ir eilinius Europos darbo tarybos posėdžius sušaukia centrinė vadovybė. 2…
31 straipsnis. Europos darbo tarybos ir Europos darbo tarybos komiteto posėdžiai 1. Pirmąjį ir eilinius Europos darbo tarybos posėdžius sušaukia centrinė vadovybė. 2. Eilinis Europos darbo tarybos posėdis turi įvykti kiekvienais metais prieš prasidedant bendrajam posėdžiui su centrine vadovybe. Bendrojo posėdžio darbotvarkėje numatoma svarstyti šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytą ataskaitą. 3. Europos darbo tarybos komitetas (jeigu tokio komiteto nėra – Europos darbo taryba) šio įstatymo 35 straipsnyje nustatytais atvejais taip pat turi teisę susirinkti į neeilinius posėdžius. Suderinęs posėdžio vietą ir laiką su centrine vadovybe, Europos darbo tarybos pirmininkas raštu kreipiasi į centrinę vadovybę prašydamas sušaukti tokį posėdį. Apie būsimo posėdžio vietą ir laiką centrinė vadovybė ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki posėdžio pradžios praneša Europos darbo tarybos arba Europos darbo tarybos komiteto nariams, taip pat Europos Sąjungos įmonės, jos padalinio ar Europos Sąjungos įmonių grupės įmonės, kuriame ar kurioje dirba Europos darbo tarybos ar Europos darbo tarybos komiteto narys, atitinkamai vadovui ar valdymo organui. 4. Europos darbo tarybos ar Europos darbo tarybos komiteto posėdis negali trukti ilgiau kaip vieną dieną. Jeigu centrinė vadovybė sutinka, Europos darbo taryba ar Europos darbo tarybos komitetas gali posėdžiauti dažniau ir (arba) ilgiau. 5. Centrinė vadovybė privalo suteikti Europos darbo tarybos ar Europos darbo tarybos komiteto posėdžiams patalpas, darbo priemones, užtikrinti vertimą ir tinkamą posėdžių organizavimą. 6. Europos darbo tarybos arba Europos darbo tarybos komiteto posėdžiai yra uždari, jeigu nenusprendžiama kitaip. 7. Europos darbo tarybos arba Europos darbo tarybos komiteto posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir Europos darbo tarybos ar komiteto įgaliotas narys.
• Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymas 34 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 31 str. nukreipia į šio akto 34 str.] 2. Metų ataskaitoje turi būti pateikta bent jau informacija apie Europos Sąjungos įmonės ar Europos…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 31 str. nukreipia į šio akto 34 str.] 2. Metų ataskaitoje turi būti pateikta bent jau informacija apie Europos Sąjungos įmonės ar Europos Sąjungos įmonių grupės: 1) struktūrą; 2) ekonominę ir finansinę padėtį; 3) galimus veiklos pokyčius, įskaitant prekybos, gamybos, paslaugų masto pasikeitimus ir perspektyvas; 4) darbuotojų skaičių, pateikiant ir šio skaičiaus pasikeitimo priežasčių analizę; 5) padėtį užimtumo srityje ir jos plėtros perspektyvas; 6) įgyvendinamas ir numatomas įgyvendinti investicijų programas; 7) pagrindinius organizacinius pasikeitimus; 8) naujų darbo metodų ir gamybos technologijų diegimą; 9) numatomus įmonės, gamybos ar verslo perkėlimus į kitą vietą; 10) įmonių pabaigą, pertvarkymą, pirkimą ar pardavimą, taip pat įmonių padalinių ar jų esminių dalių veiklos nutraukimą ar naujų padalinių steigimą; 11) grupės darbuotojų atleidimus iš darbo ir numatomas priemones šių atleidimų padariniams sušvelninti. 3. Metų ataskaita aptariama bendrame Europos darbo tarybos ir centrinės vadovybės posėdyje. Posėdis turi įvykti ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų nuo ataskaitos pateikimo Europos darbo tarybai. Bendrasis Europos darbo tarybos ir centrinės vadovybės posėdis turi būti protokoluojamas. Posėdžio protokolą pasirašo Europos darbo tarybos ir centrinės vadovybės įgalioti asmenys. 4. Metų ataskaitą kartu su bendrojo Europos darbo tarybos ir centrinės vadovybės posėdžio protokolu centrinė vadovybė per 30 dienų privalo pateikti kito lygmens vadovybei. 35 straipsnis. Informavimas ir konsultavimas atsiradus ypatingoms aplinkybėms 1. Apie ypatingų aplinkybių atsiradimą turi būti nedelsiant raštu pranešama Europos darbo tarybos komitetui, o jeigu toks nesudarytas – Europos darbo tarybai.
• Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymas 35 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 31 str. nukreipia į šio akto 35 str.] Sąjungos įmonių grupės įmonių, kurios tiesiogiai susijusios su minėtomis aplinkybėmis, darbuotojai…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 31 str. nukreipia į šio akto 35 str.] Sąjungos įmonių grupės įmonių, kurios tiesiogiai susijusios su minėtomis aplinkybėmis, darbuotojai ar jų atstovai. 4. Apie bendrame centrinės vadovybės ar kito lygmens vadovybės ir Europos darbo tarybos komiteto posėdyje svarstytus klausimus ir priimtus sprendimus Europos darbo tarybos komitetas turi nedelsdamas informuoti visus Europos darbo tarybos narius, o šie – Europos Sąjungos įmonės padalinio, Europos Sąjungos įmonių grupės įmonės darbuotojų atstovus. Ta pati taisyklė taikoma ir tuo atveju, jeigu informavimo ir konsultavimo procedūrose dalyvavo Europos darbo taryba.
Original article → Italy approves electoral reform: Meloni’s victory could backfire on her · Verslo žinios
Original — Verslo žinios
Italy approves electoral reform: Meloni’s victory could backfire on her Copy link
Italy’s parliament approved a controversial overhaul of the country’s electoral system on Thursday after heated debate, handing Prime Minister Giorgia Meloni a political victory that could nevertheless hurt her in future elections.
Analysis
Under point II.2.b of the Electoral Guidelines in the Code of Good Practice in Electoral Matters and point II.4 of the Interpretative Declaration on the Stability of Electoral Law, fundamental elements of electoral law, in particular rules governing the allocation of seats, should not be changed less than one year before elections.
Under Article 34(2) of the Constitution, the legislature has a duty to establish legal regulation ensuring the transparency of the electoral process and fair competition among entities exercising the right to stand for election (KT84-N8/2021).

Core issue

Following the Italian Parliament’s adoption by secret ballot (227 votes to 164) of a new electoral law containing a “majority bonus”, the ultimate validity of the reform now moves to the Constitutional Court, whose standards of representative democracy are defined in the sources provided in relatively strict terms. The urgency factor is central here: the new system is intended to apply already in next year’s parliamentary elections, which engages the prohibition set out in point II.2.b of the Venice Commission’s Code of Good Practice in Electoral Matters and point II.4 of the Interpretative Declaration on the Stability of Electoral Law: fundamental elements of electoral law, in particular rules governing the allocation of seats, should not be changed less than one year before an election. The precise legal issue is whether the introduction of a purely proportional system, the abolition of single-member constituencies accounting for approximately one third of seats, and a bonus of up to 17.5% additional seats (70 in the Chamber of Deputies and 35 in the Senate), conditional on obtaining 42% of the vote, comply with constitutional requirements of free and fair elections and the principle of stability of electoral law. This will be assessed under constitutional electoral-law provisions and the Venice Commission documents as part of the European electoral heritage.

Legal assessment

The case law of the Constitutional Court in the sources provided would support the following assessment of the legality of such measures:

  • Article 34(2) of the Constitution imposes on the legislature a duty to ensure an electoral process marked by fair competition among entities exercising the right to stand for election, as well as transparency and publicity of electoral processes. This was formulated in the Constitutional Court’s ruling of 28 May 2021 (KT84-N8/2021) and reiterated in the ruling of the Supreme Administrative Court of Lithuania in case R-46-815/2024.
  • Special requirements apply to the formation of political institutions: elections cannot be regarded as democratic, nor their results as lawful, if democratic electoral procedures are breached; otherwise, confidence in representative democracy is undermined (Constitutional Court opinion of 5 November 2004; rulings of 9 November 2010 and 15 February 2019; Supreme Administrative Court of Lithuania, I-11-629/2024).
  • The Constitutional Court’s ruling of 15 February 2019 indicates that the codification of electoral law by constitutional law or under a special procedure is itself a means of stability: adoption requires a larger majority (in Lithuania, at least three fifths of all members of the Seimas under Article 69(3) of the Constitution) and broad consensus. In the case of the Italian reform, this is the benchmark for assessment: to what extent the new rule rests on broader consensus, and to what extent it merely reflects the will of a temporary majority, confirmed by 227 votes out of several hundred.
  • Serious breaches of democratic electoral principles may also be established after elections, once elected parliamentarians have already acquired their mandates. Such a basis is provided by the context of Article 63(6) and Article 107(3) of the Constitution, examined in case 24/2013 concerning the amendment of final parliamentary election results.
  • The Venice Commission’s position is directly applicable to comparable cases: changing rules for determining election results less than one year before elections, without a constitutional basis, is regarded as a breach of a fundamental condition for implementing the principle of proper European electoral heritage.

Consequences

The constitutional justice case prepared by civil society groups is the principal next stage: if the court applies the Venice Commission’s one-year stability standard, the application of the law to the forthcoming elections would face a real risk of being suspended or declared unconstitutional.

  • For political parties, the reform creates concrete strategic pressure: in order to obtain the bonus, a pre-electoral coalition must secure at least 42% of the vote and agree in advance on a common prime-ministerial candidate and programme. The decision whether to include R. Vannacci’s party must therefore be made before the election campaign, not after it.
  • For voters and for the Prime Minister herself, the most significant risk is the scenario warned of by D’Alimonte: if no coalition reaches the 42% threshold, the bonus will not be awarded, the intended stabilising effect will not materialise, and the formation of Parliament will again become protracted.
  • Experts and observers should follow two parallel tracks: the organisation of next year’s parliamentary elections under the new system and, separately, the progress of the constitutional justice proceedings.
  • Even if the elections are held under the new system, the case law in case 24/2013 leaves open the possibility of subsequent constitutional review: breaches of fundamental principles could still be established after the elections.
Legal basis (3)
• Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti (regulation)
institucijas, rinkimų slenksčiai. Taip tinkamai neatsižvelgiama į konstitucinę Seimo, kaip Tautos atstovybės, sampratą. 14. Pažymėtina ir tai, kad Europos komisijos…
institucijas, rinkimų slenksčiai. Taip tinkamai neatsižvelgiama į konstitucinę Seimo, kaip Tautos atstovybės, sampratą. 14. Pažymėtina ir tai, kad Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija), veikiančios kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais, 2002 m. spalio 18–19 d. vykusioje 52-ojoje plenarinėje sesijoje priimtame Gerosios rinkimų praktikos kodekse rinkimus reglamentuojančių teisės aktų stabilumo užtikrinimas pripažintas esminiu dalyku garantuojant rinkimų proceso patikimumą. Pagal Gerosios rinkimų praktikos kodekso Rinkimų gairių II.2.b punktą ir jas iš dalies paaiškinančios Interpretacinės deklaracijos „Dėl rinkimų teisės stabilumo“ (priimta Venecijos komisijos 2005 m. gruodžio 16–17 d. vykusioje 65-ojoje plenarinėje sesijoje) II.4 punktą, viena iš būtinųjų tinkamo Europos rinkimų paveldo principų įgyvendinimo sąlygų yra rinkimus reglamentuojančių teisės aktų stabilumas: esminiai rinkimų teisės elementai, ypač inter alia rinkimų rezultatų nustatymo taisyklės, neturėtų būti keičiami likus mažiau nei vieniems metams iki rinkimų, nebent tai numatyta konstitucijoje ar kitame už įstatymą aukštesnės galios teisės akte. Tuo tarpu priimant Įstatymą šio reikalavimo nesilaikyta.
• 300 Įstatymo projektas Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektas + Rinkimų kodeksas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas XIVP-1279(3) 2022-05-30 Priimtas teisės aktas (official_guidance)
Šį teisinį reguliavimą būtų sunku pakeisti dėl sudėtingos konstitucinių įstatymų keitimo tvarkos ir jiems pakeisti reikalingos Seimo narių balsų daugumos (ne mažiau kaip…
Šį teisinį reguliavimą būtų sunku pakeisti dėl sudėtingos konstitucinių įstatymų keitimo tvarkos ir jiems pakeisti reikalingos Seimo narių balsų daugumos (ne mažiau kaip 85 Seimo narių balsų). Be to, pažymėtina, kad rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės teisinio reguliavimo nebūtų galima keisti visą rinkimų politinės kampanijos laikotarpį. Atsižvelgdami į tai, siūlytume konstituciniame įstatyme, kuriame kodifikuojamas rinkimų santykių teisinis reguliavimas, nekodifikuoti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų ir neišskaidyti šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo į atskirus konstitucinius įstatymus (Kodeksą ir Referendumo konstitucinį įstatymą). Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatas pakeisti būtų paprasčiau nei pakeisti Kodeksą pagal sudėtingą konstitucinių įstatymų keitimo tvarką ir paisant draudimo keisti rinkimų teisinį reguliavimą rinkimų politinės kampanijos metu. Nepritarti Politinės kampanijos finansavimo ir finansavimo kontrolės klausimai tampriai susiję su rinkimų procesu. Šias nuostatas įtvirtinus konstituciniame įstatyme bus pasiektas teisinio reguliavimo stabilumas. Atsiradus poreikiui keisti tam tikras nuostatas reikės didesnio palaikymo ir bendro konsensuso ieškojimo. To ir siekiama šiuo Rinkimų kodeksu, kad priimami pakeitimai būtų maksimaliai suderinti ir atitiktų daugumos interesus. Referendumo konstitucinio įstatymo projektas derinamas su Rinkimų kodekso projekto nuostatomis. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08 * Rinkimų kodekso pavadinimas suponuoja, kad juo reguliuojami rinkimų santykiai. Toks reguliavimo dalykas nurodytas ir Kodekso 1 straipsnyje.
• 18/2018 — Dėl privalomojo referendumo vykdymo dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka ↗ (case_law)
ir kiti įstatymai, Konstitucijos nuostatų analizė sudaro prielaidas teigti, kad šie įstatymai yra ypatingo pobūdžio. Rinkimų įstatymų turinį nemažai lemia konstitucinis…
ir kiti įstatymai, Konstitucijos nuostatų analizė sudaro prielaidas teigti, kad šie įstatymai yra ypatingo pobūdžio. Rinkimų įstatymų turinį nemažai lemia konstitucinis reguliavimas: būtent Konstitucija įtvirtina aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės rinkimuose į Seimą ir Senatą sąlygas, esminius rinkimų teisės elementus, joje nustatytos įstatymų leidėjo diskrecijos reguliuoti rinkimų procesą ribos ir kt. Iš Konstitucijos kyla tik tam tikri reikalavimai rinkimų teisinio reguliavimo pakeitimams: pavyzdžiui, rinkimų teisės nuostatos gali būti keičiamos tik po išsamių diskusijų parlamente, nustatydamas rinkimų teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas turi atsižvelgti ne tik į konkrečias Konstitucijos nuostatas, kuriose įtvirtintos rinkimų teisės nuostatos, bet ir į Konstitucijos nuostatose atskleidžiamas konstitucines vertybes.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →