ANK 346 straipsnio 1 dalis gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimą užtraukia bauda nuo 30 iki 120 eurų, o padarytas pakartotinai — nuo 120 iki 230 eurų.
Pagal BK 310 straipsnį žiaurus elgesys su gyvūnu ar kankinimas, dėl kurio gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas, baudžiamas net laisvės atėmimu iki vienerių metų, o atsako ir juridinis asmuo.
Vengrijoje nufilmuota namuose atlikta kiaulių kastracija kol kas nėra įvertinta jokios institucijos, todėl teisinė padėtis toje šalyje lieka neaiški — pateikti šaltiniai reglamentuoja ne Vengrijos, o Lietuvos teisę, tad praktinė atsakomybės perspektyva šioje istorijoje aktualiausia būtų analogiškam atvejui Lietuvoje. Toks atvejis Lietuvoje būtų vertinamas pagal tai, ar procedūrą atlikęs asmuo turėjo teisę ir ar buvo laikomasi nuskausminimo reikalavimų, nes pats kastravimas čia nėra draudžiamas: Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktas „gyvūnų kastravimą“ aiškiai priskiria veiksmams, nelaikomiems žiauriu elgesiu su gyvūnais. Tiksli teisinė problema yra kita: ar kastracija atlikta be reikiamo nuskausminimo ir be kompetencijos, nes įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 punktas draudžia „gyvūnų operavimą jų nenuskausminus, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus“. Kiaulė čia yra ūkinis gyvūnas pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 27 dalį — gyvūnas, laikomas produkcijai gauti ar kitais ūkininkavimo tikslais, taigi taikomi specialieji ūkinių gyvūnų reikalavimai, ne tik bendrieji. Sankcijų skalė, kuria toks pažeidimas gali pasibaigti, nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje ir — esant sunkesnėms pasekmėms — Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje.
Šaltiniuose nurodyta žiniasklaidos pateikta taisyklė, kad vyresnių nei septynių dienų paršelių chirurginė kastracija turi būti atliekama veterinarijos gydytojo, taikant nejautrą ir papildomą ilgalaikį nuskausminimą — jei įraše fiksuota procedūra atlikta be to, Lietuvoje tai sudarytų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimo požymius, nes 9 punktas kaip išimtį numato tik teisėtą kastravimą, o ne bet kokį operavimą be nuskausminimo. Sunkiausia grandis — BK 310 straipsnis: žiaurus elgesys su gyvūnu ar jo kankinimas, dėl kurio gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas, baudžiamas bauda, viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, ir už šią veiką atsako ir juridinis asmuo (2 dalis). Atsakomybę lydi ir ilgalaiės padariniai: pagal įstatymo 6 straipsnio 2 dalį asmuo, baustas pagal ANK 346 straipsnį ir iš kurio konfiskuoti visi gyvūnai, negali būti gyvūno laikytoju 2 ar 4 metus (priklausomai nuo dalies), o teistas pagal BK 310 straipsnį — net 10 metų vykdant teismo sprendimą. Kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios kompetenciją įtvirtina įstatymo 3 straipsnio 1 dalis; jos pareigūnai pagal 21 straipsnio 3 dalį gali įeiti į patalpas, kur laikomi gyvūnai, o esant pavojui gyvūnui būti suluošintam ar žūti — net be savininko sutikimo. Gyvūnų laikytojai pagal 20 straipsnio 2 dalį privalo leisti tikrinti gyvūnus, patalpas ir dokumentus bei vykdyti pareigūnų nurodymus, o kiekvienas asmuo pagal 20 straipsnio 1 dalį privalo pranešti kompetentingoms institucijoms apie žinomus žiauraus elgesio atvejus.
Vengrijos atveju reali eiga priklauso nuo to, ar vietos institucijos patikrins ūkį ir nustatys, ar procedūrų atlikėjai turėjo kvalifikaciją; oficialių išvadų kol kas nėra, tad apie atsakomybės dydį kalbėti per anksti. Jei analogiškas atvejis būtų Lietuvoje ir būtų nustatytas operavimas be nuskausminimo, realiausia pradinė pasekmė būtų administracinė nutraukimo protokolas pagal ANK 346 straipsnį, o esant žiaurumo požymiams su gyvūno žūtimi ar suluošinimu, byla persikeltų į baudžiamąją justiciją pagal BK 310 straipsnį su iki metų laisvės atėmimo grėsme ir dešimtmečiu trunkančiu draudimu laikyti gyvūnus. Praktiškai svarbu ir tai, kad viešai paviešintas įrašas pats savaime tampa ikiteisminio tikrinimo pagrindu: pagal 21 straipsnį VMVT pareigūnai gali atlikti patikrinimą ūkyje ir paimti įrodymus.
Reguliavimą inicijavo parlamentarai, kuriuos paskatino paviešinti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai, atskleidę sistemines spragas – institucinį nebendradarbiavimą, atsakomybės išvengimą, korupciją ir nelegalių veisyklų veiklą. Siekta užtikrinti gyvūnų teisių apsaugą: įteisinti, kad žiauriu elgesiu laikytinas ir veterinarijos paslaugų teikėjo nepranešimas apie piktybiškus gerovės pažeidimus, atsisakyti įspėjimo kaip baudos formos, nustatyti atsakomybę nuslėpusiems žiaurų elgesį ir aplaidžiai kontrolei, bei apriboti nelegalų gyvūnų veisimą. Pagrindinis argumentas – kad normos veiktų praktiškai ir leistų laiku reaguoti į pažeidimus; Teisės departamentas, vertindamas projektą, kėlė abejones dėl siūlomos nuostatos teisinio pagrįstumo – ar už nepranešimą galima taikyti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę kaip už žiaurų elgesį su gyvūnais.
Pagal ANK 524 straipsnio 1 dalį nacistinės svastikos viešas demonstravimas užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 700 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — nuo 600 iki 1 200 eurų.
Eurolygos 30 tūkst. eurų bauda „Žalgiriui“ yra privataus sporto organizacijos drausminio pobūdžio sankcija, tačiau paraleliai atsiranda ir valstybinės atsakomybės dimensija: nacistinės svastikos viešas demonstravimas rungtynių arenoje patenka į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 524 straipsnį. Tikslios teisinės problemos yra dvi — kas atsako pagal ANK 524 straipsnį už svastikos demonstravimą sirgalių sektoriuje ir kaip 30 tūkst. eurų Eurolygos bauda paveikia klubo pelno mokestį. Pirmasis klausimas sprendžiamas pagal ANK 524 straipsnį ir ANK 4 straipsnį, antrasis — pagal Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Pagal ANK 524 straipsnio 1 dalį nacistinės svastikos platinimas, naudojimas susirinkimuose, viešosiose vietose ar kitoks viešas demonstravimas užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 700 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — nuo 600 iki 1 200 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas pagal 524 straipsnio 2 dalį baudžiama griežčiau: asmenims nuo 500 iki 900 eurų, atsakingiems juridinio asmens asmenims — nuo 800 iki 1 500 eurų. Pagal ANK 4 straipsnio 3 dalį administracinio nusižengimo padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba kurioje atsirado specialiojoje dalyje numatyti padariniai — čia tai Kauno arena, kurioje transparantas buvo iškeltas. Atsakomybės subjektas pagal ANK 4 straipsnio 1 dalį yra asmuo, padaręs nusižengimą Lietuvos valstybės teritorijoje, tai yra transparantą iškėlę sirgaliai, o klubo vadovybės atsakomybė pagal 524 straipsnio 1 dalį priklausytų nuo to, ar klubo atsakingi asmenys demonstravimą numatė ar leido. Pats faktas, kad svastika buvo transparanto kampe ir pastebėta tik akilesniems sirgaliams peržiūrėjus nuotraukų galerijas, nėra išimtis — 524 straipsnis draudžia bet kokį viešą demonstravimą, neatsižvelgiant į demonstravimo mastą ar ketinimus. Dėl pelno mokesčio Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punktas draudžia iš pajamų atskaitoti netesybas, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtas baudas, delspinigius ir kitas sankcijas už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus — Eurolygos bauda nėra sumokėta į Lietuvos biudžetą, todėl šis punktas jos tiesiogiai netaikomas, o jos pripažinimas leidžiamu atskaitymu vertintinas pagal 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą arba pagal bendrąją sąnaudų ir pajamų uždirbimu siejančią taisyklę.
Praktinės pasekmės klubui ir sirgaliams skirstosi į tris nepriklausomas grandis:
Sekimo taškas: artimiausiu metu verta laukti pareigūnų sprendimo dėl tyrimo rezultatų — ar bus surašyti administracinių nusižengimų protokolai pagal ANK 524 straipsnį, ir kam būtent.
Pagal ANK 524 straipsnio 1 dalį nacistinės svastikos pagrindu sudarytų ženklų viešas demonstravimas užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 700 eurų, o pakartotinai — nuo 500 iki 900 eurų.
Jei per ateinančius vienerius metus nusižengimai pasikartos, vienerioms namų rungtynėms arenos talpa bus apribota iki 80 procentų ir tam tikri sektoriai uždaromi.
„Žalgirio“ pozicijoje susikerta dvi atsakomybės grandys: privati Eurolygos drausmės sankcija klubui ir galima valstybinė atsakomybė konkrečiam plakatą iškėlusiam asmeniui. Klubui tai reiškia 30 000 eurų išmoką bei lygtinį apribojimą — jei per ateinančius metus nusižengimai pasikartos, vienerioms namų rungtynėms arenos talpa bus apribota iki 80 procentų ir tam tikri sektoriai uždaromi. Tikslus teisinis klausimas dėl paties simbolio demonstravimo sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnį, kuris draudžia nacistinės svastikos pagrindu sudarytų ženklų viešą demonstravimą ir užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 700 eurų, o pakartotinai — nuo 500 iki 900 eurų. Jei ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatyta neapykantos kurstymo sudėtis, taikytinas Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis, pagal kurį už dalykų, kuriais skatinama neapykanta, gamybą ar platinimą gresia bauda arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o už viešą niekinimą — iki dvejų metų (2 dalis).
Eurolygos drausmės komisijos sprendimas yra privataus sporto organizacijos aktas: jis klubui skirtas ne pagal Lietuvos įstatymus, o pagal lygos reglamentus, todėl jo neskiria nei teismas, nei administracinės teisės subjektai. Valstybės grandyje klubas jau kreipėsi į teisėsaugą, tad ikiteisminį tyrimą dėl plakato turės atlikti prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnai; atsakomybė čia kris ne klubui, o asmeniui, kuris draudžiamą simbolį paruošė ar demonstravo. Finansine prasme klubo mokama 30 000 eurų bauda nėra „į biudžetą sumokėta bauda už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimą“, todėl Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punkto draudimas jos automatiškai neliestų — ši nuostata taikoma tik valstybės sankcijoms, o ne privataus reguliatoriaus netesyboms. Jei Eurolygos bauda būtų kvalifikuojama kaip sąnaudos, susijusios su pajamų uždirbimu, jos vertinamos pagal bendrąsias PKM 31 straipsnio taisykles, o ne kaip neleidžiamas atskaitymas dėl sankcijos pobūdžio. Atskiroje grandyje galimas ir civilinis reikalavimas: pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnį turtinė prievolė atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas atsiranda sutartiniu ar deliktiniu pagrindu, tačiau iš pateiktų šaltinių nėra duomenų, kad Eurolyga ar varžovai reikalautų žalos atlyginimo.
Praktiškai svarbiausia klubui yra lygtinės sankcijos sąlyga: per ateinančius vienerius metus nuo sprendimo bet koks panašus sirgalių nusižengimas aktyvuos arenos talpos ribojimą iki 80 procentų ir sektorių uždarymą vienerioms namų rungtynėms, o tai tiesiogiai mažintų bilietų pajamas. Antra grandis — teisėsaugos tyrimas: jei bus nustatytas konkretus asmuo, jam gresia administracinė bauda pagal ANK 524 straipsnį, o esant neapykantos kurstymo požymiams — baudžiamoji atsakomybė pagal BK 170 straipsnį. Klubui finansinė 30 000 eurų išmoka mokestinėje apskaitoje neturės automatinio neleidžiamų atskaitymų statuso, nes ji nėra valstybės sankcija pagal PKM 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Drausminėje procedūroje EP viduje R. Hassan turi teisę būti išklausytai — tai minimali gynybos garantija, kurią pirmininkės pareiškime įpareigota užtikrinti.
LVAT administracinių teisės praktikos biuletenio Nr. 16 komentarais aiškinama, kad EP nariai naudojasi imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn valstybių narių teritorijose, o imunitetas negalioja tik nariui, užkluptam darantis nusikaltimą, arba kai EP pats atšaukia imunitetą.
Rima Hassan atveju kalbėti apie baudžiamojon atsakomybę ar rinkėjų sprendimą dar per anksti — reali teisinė padėtis yra EP vidaus drausminė procedūra, kurios galimi padariniai yra materialiniai ir funkciniai, bet ne įgaliojimų praradimas. Žinioje minimos sankcijos — 359 eurų dienpinigių netekimas ir draudimas dalyvauti komitetų darbe iki dviejų mėnesių — yra didžiausios praktiškai taikomos EP drausminės priemonės, kurių negali lydėti balsavimo teisės atėmimas. Tikslius klausimą formuoja dvi normų grupės: pirma, ar poelgis kvalifikuotinas kaip EP tvarkos pažeidimas, už kurį taikomos vidaus sankcijos, ir antra, ar EP nario imunitetas apskritai leistų valstybės narės organams veiksmą vertinti kaip teisinį pažeidimą. Pirmasis klausimas sprendžiamas pagal EP vidaus procedūras, kuriomis pirmininkė R. Metsola jau pradėjo procesą, antrasis — pagal EP narių imuniteto režimą.
Lietuvos kontekste taikytinas Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 4 straipsnis: EP narys Lietuvos teritorijoje turi tokią pačią asmens neliečiamybę kaip Seimo narys, jeigu ES teisės normos nenumato kitaip. Iš to seka, kad valstybės narės administracinės poveikio priemonės EP nario atžvilgiu negali būti taikomos be imuniteto atšaukimo procedūros, kurią inicijuoja kompetentinga valstybės narės institucija. Drausminėje procedūroje EP viduje R. Sankcijų rinkinys apima:
Svarbi riba: balsavimo teisės EP nariui atimti negalima, o įgaliojimų atėmimas apskritai nepriklauso nuo drausminės procedūros — jis vyktų tik rinkimų ar atsistatydinimo keliu. Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalies logika parodo, kur eina imuniteto riba: jei veiksmas kvalifikuotinas kaip politinė išraiška parlamento patalpose, baudžiamasis persekiojimas be imuniteto atšaukimo būtų problematiškas; jei kaip fizinis kito simbolio ar turto sugadinimas — imunitetas tokiu atveju apsaugos nebeteko.
Praktiškai artimiausias etapas — EP kompetentingos struktūros sprendimas dėl drausminės bylos: pirmininkės pareiškime numatytas išaiškinimas, įrodymų vertinimas ir išklausymas, po kurio galimas vienas ar keli iš pirmiau išvardytų sankcijų aktų. Europos žydų kongresas ir politikai reikalauja viešai paskelbti įrodymus, todėl tikėtinas ir viešas procedūros dokumentavimas. Antrasis scenarijus — imuniteto atšaukimo iniciatyva valstybės narės organų, jei veiksmas vertintinas kaip teisinis pažeidimas už EP vidaus drausmės ribų; tokiu atveju pirmiausia laukti EP sprendimo dėl imuniteto, o ne teismo veiksmų. Skulptūros „Oranžinis maras“ eksponavimas teisinių sankcijų nekelia — tai kvietimu pagrįsta parodos organizavimo klausimas, kurio pasekmės gali būti tik politinės ir organizacinės. R. Hassan pačiai praktinė rizika apsiriboja materialiniu ir funkcinio dalyvavimo apribojimu; jos įgaliojimai, atlyginimo pagrindinė dalis ir balsavimo teisė lieka nepaliesti, nebenti ji pati pasirinktų atsistatydinti.
Pagal Gerosios rinkimų praktikos kodekso Rinkimų gairių II.2.b punktą ir Interpretacinės deklaracijos „Dėl rinkimų teisės stabilumo“ II.4 punktą esminiai rinkimų teisės elementai, ypač rinkimų rezultatų nustatymo taisyklės, neturėtų būti keičiami likus mažiau nei vieniems metams iki rinkimų.
Pagal Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinama rinkimų proceso skaidrumas ir pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžininga konkurencija (KT84-N8/2021).
Italijos parlamentui balsuojant slaptai (227 prieš 164) priėmus naują rinkimų įstatymą su „daugumos premija“, pati reformos galiojimo lemtis dabar keliauja į Konstitucinį Teismą, kurio atstovaujamos demokratijos standartai pateiktuose šaltiniuose apibrėžti gana griežtai. Skubos faktorius čia esminis: naujoji sistema numatyta taikyti jau kitų metų parlamento rinkimuose, o tai patenka į Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodekso II.2.b punkto ir Interpretacinės deklaracijos „Dėl rinkimų teisės stabilumo“ II.4 punkto draudimą — esminiai rinkimų teisės elementai, ypač rinkimų rezultatų nustatymo taisyklės, neturėtų būti keičiami likus mažiau nei metams iki rinkimų. Tiksli teisinė problema: ar vien proporcinės sistemos įvedimas, vienmandatės apygardos (apie trečdalio vietų) panaikinimas ir iki 17,5% papildomų vietų premija (70 Deputatų rūmuose ir 35 Senate) su 42% rinkėjų balsų sąlyga atitinka konstitucinius laisvų ir sąžiningų rinkimų reikalavimus bei rinkimų teisės stabilumo principą. Tai bus sprendžiama pagal konstitucines rinkimų teisės nuostatas ir Venecijos komisijos dokumentus kaip europinio rinkimų paveldo dalį.
Konstitucinio Teismo praktika pateiktuose šaltiniuose leistų spręsti apie tokių sprendimų teisėtumą taip:
Pilietinės visuomenės grupių parengta konstitucinės justicijos byla yra pagrindinis tolesnio eigos taškas: jei teismas taikytų Venecijos komisijos metams stabilumo standartą, įstatymo taikymas artėjantiems rinkimams keltų realią riziką būti sustabdytam ar pripažintam konstitucijai priešingą.